Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartis

AS-294-822/2022

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.

Cituojamos nuostatos

Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.

Sprendimo tekstas

Administracinė byla Nr. AS-294-822/2022 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00188-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vilijos Mikuckienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. L. skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Panevėžio skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja I. L. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Panevėžio skyriaus (toliau – ir NŽT Panevėžio skyrius) 2020 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. SPF-13620 (12.23.36) „Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus“; 2) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto; 3) išreikalauti NŽT Panevėžio skyriaus kaimyninio žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) leidimo išpirkti žemės sklypo dalį, pažymėtą kadastro žemėlapyje, kaip ir pareiškėjos žalia zona ir paaiškinimą, kodėl taiko dvigubus standartus. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. spalio 13 d. nutartimi priėmė nagrinėti pareiškėjos skundą atsakovui NŽT Panevėžio skyriui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims NŽT, Panevėžio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmuose 2022 m. kovo 1 d. gautas pareiškėjos patikslintas skundas, kuriame pareiškėja prašė: 1)  panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. SPF-13620 (12.23.36) „Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus“; 2) įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto; 3) išreikalauti NŽT Panevėžio skyriaus kaimyninio žemės sklypo (registro kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) leidimo išpirkti žemės sklypo dalį, pažymėtą kadastro žemėlapyje, kaip ir pareiškėjos žalia zona ir paaiškinimą, kodėl taiko dvigubus standartus; 4) panaikinti NŽT 2020 m. liepos  9 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-290-2020 pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį; 5) priteisti pareiškėjai patirtas išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį; sumokėtą baudą (150 Eur) už administracinį nusižengimą; mokėjimą (100 Eur) už tinklų schemos sudarymą.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2022 m. kovo 7 d. nutartimi pareiškėjos patikslintą skundą atsisakė priimti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Teismas pasisakė tik dėl naujai papildytų skundo reikalavimų, kuriais pareiškėja prašė panaikinti NŽT 2020 m. liepos  9 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-290-2020 pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo NŽT Panevėžio skyrius sumokėtą 150 Eur baudą. Išanalizavęs pareiškėjos patikslintame skunde keliamus reikalavimus, teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nesusiję su viešojo administravimo sritimi, o siejami būtent su NŽT Panevėžio skyriaus veiksmais, susijusiais su administracinių nusižengimų teisena. Taigi, teismas nurodė, kad tarp I. L. ir NŽT Panevėžio skyriaus yra susiklostę Administracinių nusižengimų kodekso reguliuojami teisiniai santykiai, o administraciniai teismai nenagrinėja bylų, kylančių iš administracinių nusižengimų teisenos. Teismas apibendrino, kad pareiškėjos keliamas ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas patikslintą skundą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (skundas nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

III.

Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartį. Pareiškėja paaiškina, kad patikslintą skundą padavė vadovaudamasi ABTĮ 50 straipsnio 3 dalimi, 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais, 40 straipsnio 1 dalimi. Pareiškėja iš esmės paaiškina, kad patikslintą skundą pateikė vadovaudamasi surinktais papildomais įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutarties, kuria pareiškėjos patikslintą skundą atsisakyta priimti kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad patikslintame skunde nurodyti reikalavimai –panaikinti NŽT Panevėžio skyriaus 2020 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. SPF-13620 (12.23.36) „Dėl atsisakymo išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus“ ir įpareigoti NŽT Panevėžio skyrių išduoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo reikalavimus, neviršijant 0,04 ha ploto, buvo priimti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartimi, todėl plačiau dėl jų nepasisakė. Teismas skundžiamoje nutartyje pasisakė tik dėl naujai suformuluotų skundo reikalavimų, kuriais pareiškėja prašė panaikinti NŽT 2020 m. liepos  9 d. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-290-2020 pagal Administracinių nusižengimų kodekso 110 straipsnio 1 dalį ir priteisti pareiškėjai iš atsakovo NŽT Panevėžio skyrius sumokėtą 150 Eur baudą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 30 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 straipsnio 3 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 13 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-268/2012). Asmens teisė kreiptis į teismą suponuoja ir jo teisę į tinkamą teisinį procesą, ji yra būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga. Pabrėžtina, kad asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, negali būti nepagrįstai apsunkinamas jos įgyvendinimas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Administracinio nusižengimo protokolu pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena yra baigiama priėmus nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuris, kaip baigiamasis aktas, gali būti skundžiamas. Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją.  Skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta arba pateikia tiesiogiai teismui. Be to, skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje gali būti paduodamas elektroninių ryšių priemonėmis, pašto siunta arba tiesiogiai. Institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta arba pateikia tiesiogiai teismui (Administracinių nusižengimų kodekso 622–623 str.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013). ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Atsižvelgiant į aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu atsisakė priimti pareiškėjos patikslintą skundą nagrinėti ABTĮ nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tarp pareiškėjos I. L. ir NŽT Panevėžio skyriaus yra susiklostę Administracinių nusižengimo kodekso reguliuojami teisiniai santykiai. Teisėjų kolegija, kilusį ginčą išnagrinėjusi atskirojo skundo ribose, konstatuoja, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. kovo 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. L. atskirąjį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2022 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Rytis Krasauskas

Vilija Mikuckienė

Skirgailė Žalimienė