eP-40-552/2023

Administracinė byla Nr. eP-40-552/2023 Teisminio proceso 3-61-3-03926-2022-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.10, 60.3.12 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugsėjo 6 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. P. prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023 pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

1.    Pareiškėjas V. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas:

1.1. Pakeisti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba, VSAT) 2022 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu Nr. TE-1364 (toliau – ir Įsakymas) paskirtą nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos – į griežtą papeikimą;

1.2. Gražinti pareiškėją į Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų užkardos jaunesniojo specialisto pareigas;

1.3. Priteisti pareiškėjui iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

2.    Pareiškėjas skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. Pareiškėjas iki 2022 m. rugpjūčio 25 d. dirbo Tarnybos Vilniaus pasienio rinktinės Puškų užkardos jaunesniuoju specialistu. Pareiškėjas Įsakymu buvo atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą: už tai, kad ne tarnybos metu, 2022 m. liepos 24 d. 12 val. 36 min., Rokiškio raj., kelyje „Biržai-Pandėlys-Rokiškis, būdamas neblaivus (0,55 prom.) vairavo automobilį, dėl ko jo atžvilgiu už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, pradėta administracinio nusižengimo teisena.

2.2. Skundžiamas Įsakymas priimtas Atsakovo 2022 m. rugpjūčio 24 d. tarnybinio patikrinimo išvados Nr.27-78 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės Puškų užkardos jaunesniuoju specialisto V. P. transporto priemonės vairavimo esant neblaiviam” pagrindu (toliau – ir Išvada), kuri surašyta neobjektyviai, atsakovas, skirdamas tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš vidaus tarnybos, jos neindividualizavo, neatsižvelgė į pareiškėjo asmenybę, jo nuopelnus Lietuvos Respublikai ir vidaus tarnybai, į kitus svarbius klausimus, į tai, kad pareiškėjo veiksmuose buvo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Išvadoje nebuvo vertinamas pareiškėjo paaiškinimas dėl padaryto administracinio nusižengimo.

2.3. Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) nenustato atsakovui pareigos atleisti pareiškėją iš tarnybos už tai, kad pastarasis būdamas neblaivus, ne tarnybos metu vairavo transporto priemonę. Priešingai, atsakovas turėjo diskrecijos teisę – ar taikyti Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą ir atleisti pareiškėją iš valstybės tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, ar skirti vieną iš Statuto 39 straipsnyje nurodytų tarnybinių nuobaudų. Atsakovas pasirinko neproporcingą priemonę.

3.    Atsakovas Tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti ir atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

3.1. Išvadoje buvo nurodytos visos aplinkybės, apibūdinančios pareiškėjo padarytą nusižengimą. Pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnas ir žinodamas, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam yra šiurkštus teisės pažeidimas, netiesiogine tyčia, nepaisydamas teisės aktų reikalavimų, sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jo profesinė pareiga. Pareigūnas veikė priešingai nei turi elgtis kiekvienas vairuotojas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Tai parodo jo nepagarbą įstatymams, ypatingą neatsakingumą, nes automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis net ir tada, kai jį vairuoja blaivus asmuo. Tarnybos pareigūno elgesys, kai jis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktais nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir taip elgdamasis kelia pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, negali būti suderinamas su tarnyba. Tokie pareigūno neteisėti veiksmai priešingi įstatyme apibrėžtiems tiek VSAT, tiek vidaus tarnybos bei pareigūnų tikslams ir uždaviniams, akivaizdžiai susikirto su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, bei akivaizdžiai diskreditavo VSAT autoritetą. Todėl tokie veiksmai traktuotini kaip priešingi teisei ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto VSAT vado 2015 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 4-148 (toliau – ir Etikos kodeksas) 8.1, 8.2, 8.4 papunkčiuose ir 81 punkte nurodytų imperatyviųjų normų pažeidimas, VSAT pareigūno vardo, o taip pat autoriteto institucijos, kurioje jis dirba, pažeminimas.

3.2. Pareiškėjo argumentas dėl ankstesnių tarnybinių nuobaudų vertintinas kritiškai, paneigtas tarnybinio patikrinimo metu, nes Išvadoje konstatuota, jog pareiškėjas baustas drausmine tvarka 6 kartus, tačiau šios nuobaudos nebuvo traktuojamos kaip pareiškėjo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Išvadoje pažymėta, kad pareiškėjas galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi. Pareiškėjas skunde tvirtino, kad nebuvo atsižvelgta į lengvinančią aplinkybę – po pažeidimo jis apie tai iškarto pranešė vadovybei telefonu. Atsakovas, vadovaudamasis Etikos kodekso 81 punktu, Statuto 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo inkriminuojamas pareigūno vardo pažeminimas, o ne tarnybinis nusižengimas, kadangi neblaivaus V. P. vairavimas buvo užfiksuotas ne tarnybos metu. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pranešimas apie pažeidimą vadovybei negali būti laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

3.3. VSAT, priimdama sprendimą dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui Statutas nustato aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, bet jo pasirinktas elgesio modelis buvo akivaizdžiai nesuderinamas su VSAT pareigūnų veiklos principais.

3.4. Išvada, kurios pagrindu pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą, patvirtina, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir nustatytų pagrindinių procedūrų – tarnybinio patikrinimo išvadoje detaliai ir išsamiai yra išdėstytos tarnybinio patikrinimo metu nustatytos aplinkybės, nurodyti jas pagrindžiantys įrodymai, įvertinti pareiškėjo paaiškinimai bei argumentai dėl nagrinėto pareiškėjo nusižengimo, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas, nurodytas nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, pareiškėjo kaltės forma, nusižengimo padariniai.

II.

4.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. sausio 12 d. sprendimu pareiškėjo V. P. skundą tenkino iš dalies, panaikino Įsakymo dalį, kuria pareiškėjas atliestas iš tarnybos, pripažino pareiškėjo atleidimą neteisėtu, grąžino pareiškėją į iki atleidimo eitas pareigas, priteisė pareiškėjui vidutinio darbo užmokesčio kompensaciją ir 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

5.    Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, teisinį reguliavimą bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, konstatavo, kad nors tiesiogiai nėra taikoma, tačiau šios bylos kontekste negali būti ignoruojama kitų valstybės pareigūnų vardo pažeminimo bylų praktika. Teismų įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte, analogiškai kaip ir Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte, vardo pažeminimas nurodytas kaip pagrindas atleisti pareigūną iš pareigų. Taigi teismų savivaldos institucijų išaiškinimai, susiję su teisėjo vardo pažeminimo klausimais, gali būti laikomi racionalaus argumentavimu pavyzdžiu, kuriuo gali sekti teismas ir šioje byloje. Teismas nurodė Teisėjų garbės teismo 2021 m. liepos 17 d. sprendimą Nr. 21P-3, Teisėjų tarybos 2021 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą Nr. 13P-85-(7.1.2), kuriuo Teisėjų taryba atsakė į Lietuvos Respublikos Prezidento prašymą patarti dėl teisėjo atleidimo iš teisėjo pareigų savo poelgiu pažeminus teisėjo vardą. Teismas darė išvadą, kad vertinant, ar teisingai buvo pasirinkta priemonė, kuria reaguojama į pareigūno padarytą pažeidimą ir kvalifikuojant jį kaip pareigūno vardo pažeminimą, vertintinas tokios priemonės proporcingumas.

6.    Teismas pažymėjo, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą. Ne kiekvienas teisės pažeidimas, nors ir nėra suderinamas su pareigūno etika, gali būti laikomas pareigūno vardo pažeminimu Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Tokia priemonė vidaus tarnybos reguliuojamoje srityje yra kraštutinė priemonė (lot. ultima ratio) išspręsti situacijai, kuri susidaro dėl netinkamo (teisės aktus pažeidžiančio) pareigūno elgesio. Tai reiškia, kad pareigūno vardo pažeminimo mastas ir laipsnis turi būti toks, kad atitiktų pareigūno vardo pažeminimą ir taikytina tik tais atvejais, kai yra būtina, t. y. taikytinas proporcingumo kriterijus.

7.    Teismas nurodė, kad šiuo atveju svarbūs šie aspektai:

7.1. Pareiškėjas vairavo neblaivus ne tarnybos metu. Institucijos, kurioje tarnavo pareiškėjas, VSAT, funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su eismo dalyvių ir eismo saugumo kontrole, taigi jos veikla nėra susijusi su teisės aktų reikalavimų laikymosi kontrole visuomeninių santykių srityje, kurioje pareiškėjas padarė pažeidimą. Dėl to mažėja pareiškėjo padaryto pažeidimo įtaka pasitikėjimui institucija, kurioje jis dirba.

7.2. Nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų vartojęs alkoholį tą pačią dieną ar prieš pradėdamas vairuoti. Taigi negalima konstatuoti, kad pareiškėjas akivaizdžiai ir sąmoningai ignoravo visuomenėje priimtas taisykles vairuoti blaiviam. Pareiškėjui nustatytas neblaivumo laipsnis (0,55 promilės) yra artimas leistinam (0,4 promilės).

7.3. VSAT pareigūnams taikytini reikalavimai vertinant, kokio elgesio tikisi iš jų visuomenė, atsižvelgiant į jų statusą, niekaip negali būti aukštesni nei reikalavimai teisėjams. Be to, vertinant tai, kokio elgesio standarto tikisi visuomenė ir reputacijos pasekmių institucijai atžvilgiu, svarbu ir tai, kokią poziciją pareigūnas užima institucijos struktūroje. Pareiškėjo pareigos nėra vadovaujančios, jis yra Puškų pasienio užkardos jaunesnysis specialistas.

7.4. Pareiškėjas charakterizuojamas išimtinai teigiamai. Tarnybą pasienio apsaugos tarnyboje, kuri tuo metu buvo priskirta krašto apsaugos institucijų sričiai, pradėjo 1990 m., t. y. iškart po Nepriklausomybės atkūrimo. Per pastaruosius metus, kai grįžo į tarnybą 2018 metais, drausminių nuobaudų neturėjo. Kaip pažymima Išvadoje, per savo tarnybą daug kartų skatintas vienkartinėmis piniginėmis išmokomis, bei padėkomis, iš asmens byloje esančių duomenų, tai pat pareiškėjo į bylą pateiktų duomenų matyti, kad jis ne kartą yra apdovanotas, tame tarpe ir už pavyzdingą tarnybą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2014 metų tarnauja ir krašto apsaugos savanorių pajėgose, už tarnybą joje 2021 m. jam taip pat pareikšta padėka. Pareiškėjas pripažino padarytą pažeidimą, pranešė vadovybei apie tai, kad buvo sulaikytas neblaivus, gailisi dėl padaryto pažeidimo. Nėra duomenų, kad pareiškėjas piktnaudžiautų alkoholiu. Pažymėtina, kad Išvadoje nurodytos drausminės nuobaudos nėra reikšmingos, nes nuo paskutinės iš jų paskyrimo iki to momento, kai buvo skiriama ginčo nuobauda, buvo praėję beveik 20 metų. Nors atsakovas remiasi tuo, kad aplinkybė, kad pareiškėjas informavo vadovus apie pažeidimą, negali būti vertinama kaip lengvinanti, nes tokia pareiga numatyta Etikos kodekso 81 punkte, tai nepaneigia tokio elgesio palankesnio vertinimo.

8.    Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas darė išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas ir taip patiria neigiamas pasekmes dėl padaryto pažeidimo – jam buvo atimta teisė vairuoti, skirta bauda, jis traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, faktas, kad nustatytas tokio pobūdžio pažeidimas neišvengiamai turės įtakos pareiškėjo reputacijai ir vertinimui tarnyboje. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjo poelgis buvo vienkartinio, atsitiktinio pobūdžio, pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakomybės tikslai bus pasiekti ir netaikant pačios griežčiausios tarnybinės atsakomybės priemonės – atleidimo iš pareigų. Tai reiškia, kad šioje situacijoje atleidimas iš pareigų nėra būtinas ir dėl to neproporcingas.

9.    Teismas, išanalizavęs Statuto 39 straipsnio 2 dalį ir įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad šiuo atveju taikytina antra griežčiausia po atleidimo iš pareigų einanti nuobauda – perkėlimas į žemesnes pareigas. Taigi Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš vidaus tarnybos, pakeičiamas švelnesne tarnyboje nuobauda – perkėlimu į žemesnes pareigas. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad reikalavimas dėl nuobaudos pakeitimo tenkinamas tik iš dalies.

10.  Teismas sprendė, kad negali perimti vidaus administravimo funkcijų iš Tarnybos, negali nurodyti kaip konkrečiai būtų įvykdyta tokia nuobauda, t. y. į kokias konkrečias pareigas perkeltinas pareiškėjas, todėl teismas grąžino pareiškėją į pareigas, kurias jis ėjo iki neteisėto atleidimo, o Tarnyba, grąžinus į šias pareigas, turi spręsti dėl to, į kokias žemesnes pareigas perkelti pareiškėją.

11.  Teismas sprendė, kad už laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo dienos pareiškėjui priteistina 9 366,02 Eur kompensacija už priverstinę pravaikštą. Teismas taip pat priteisė ir kompensaciją už laikotarpį iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų.

III.

12.  Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė šiuos argumentus:

12.1 . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama praktika, kad pagal Statuto normas vidaus reikalų įstaigos vadovui nenumatyta alternatyvių sprendimo būdų tais atvejais, kai konstatuojamas pareigūno vardo pažeminimo faktas. Tai reiškia, kad atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu – imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir kurios taikymui (atsiradimui) ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

12.2 . Teismas klaidingai konstatavo, jog pareiškėjo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su eismo dalyvių ir eismo saugumo kontrole, kadangi tokia pareiškėjo funkcija yra numatyta ANK 589 straipsnio 1 dalies 55 punkte.

12.3 . Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

12.4 . Sprendime pirmosios instancijos teismas klaidingai vadovavosi Statuto 40 straipsnio 1 dalies 1 punktu vertinant aplinkybę, jog pareigūnas informavo vadovus apie pažeidimą, kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinančią, nes to paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad – šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos pareigūno veikoje nustačius pareigūno vardo pažeminimą, kas ir buvo neginčijamai nustatyta tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo veikoje.

13.  . Teisiniam padaryto pažeidimo vertinimui neturi įtakos tai, ar pareiškėjas vartojo alkoholį tą pačią dieną ar išvakarėse, kaip ir jo neblaivumo laipsnis.

14.  Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir nurodė šiuos argumentus:

14.1 . Pirmosios instancijos teismas nekvestionavo praktikos, kad pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, bet atkreipė dėmesį, kad šioje byloje nebuvo ginčo dėl procedūros teisėtumo ir šiuo aspektu nebuvo pagrindo skundžiamą Įsakymą laikyti neteisėtu. Tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo atleidimas iš vidaus tarnybos buvo neproporcingas, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo pasekmes, pareiškėjo asmenybę bei į kitų valstybės pareigūnų vardo pažeminimo bylų praktiką.

14.2 . Bylos nagrinėjimo metu buvo pareikalauta, kad atsakovas pateiktų duomenis, apie jo paties taikytą praktiką dėl atleidimų iš tarnybos už pareigūno vardo pažeminimą. Ir atsakovas pripažino faktines aplinkybes, kad per 2021 metus iš 10 tokių atvejų, vienu atveju padalinio vadovas (užkardos vadas) nebuvo atleistas iš tarnybos, nors darbo metu buvo aptiktas neblaivus. Vadinasi, atsakovas, nors nuosekliai bando įtikinti apeliacinės instancijos teismą, kad visais atvejais, kuomet pareigūnai pažemina pareigūno vardą (net pagaunami girti tarnybos metu) atleidžiami iš tarnybos neigiamais motyvais, pats tokiose situacijose daro išimtis, taiko švelnesnes poveikio priemones.

14.3 . Pareiškėjo tiesioginės funkcijos buvo sienos stebėjimas ir pasienio tikrinimai, o kitos funkcijos – tie bendro, netiesioginio pobūdžio.

14.4 . Skiriasi bylų faktinės aplinkybės atsakovo nurodytose bylose nuo šioje nagrinėjamoje byloje, todėl atsakovo nurodytose bylose teismo padarytos išvados negali būti laikomos precedentu šioje byloje.

IV.

15.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. kovo 29 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023 (toliau – ir LVAT sprendimas) tenkino atsakovo VSAT apeliacinį skundą ir panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimą, priėmė naują sprendimą – pareiškėjo V. P. skundą atmetė.

16.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija įvertino Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, Statuto 2 straipsnio 4 dalį ir kitą teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

17.  Teisėjų kolegija konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog 2022 m. liepos 23 d. vakare švęsdamas draugų vestuves pareiškėjas vartojo alkoholinius gėrimus, o 2022 m. liepos 24 d. apie 12.15 val. vairavo automobilį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas galėjo ir turėjo numatyti galimus neigiamus padarinius, tačiau nebuvo pakankamai rūpestingas, nedėjo pastangų neigiamoms pasekmėms išvengti. Taigi, pareiškėjo pažeidimas, dėl kurio jam taikyta tarnybinė atsakomybė, yra padarytas neatsargia kaltės forma. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertino, kad neturi pagrindo nesutikti su atsakovu, kad pareiškėjo, kuris yra vidaus tarnybos pareigūnas, padarytas pažeidimas – transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam – vertintinas žeminančiu pareigūno vardą, be to, pareiškėjo padarytas pažeidimas akivaizdžiai neatitinka visuomenėje galiojančių moralės nuostatų bei visuomenės teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

18.  Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nustatytas lengvas neblaivumas, dėl to jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pažymėjo, kad nustatyto neblaivumo laipsnis neturi įtakos atleidimo pagrindui, pakanka tik nustatyti faktą, kad pareigūnas vairavo transporto priemonę neblaivus. Teisėjų kolegija taip pat pabrėžė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (minėtos nuostatos atitinka ginčui aktualios redakcijos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas.

19.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas – vidaus tarnybos pareigūnas – vairavo automobilį būdamas neblaivus, toks pareiškėjo padarytas ANK pažeidimas laikytinas žeminančiu pareigūno vardą. Pareiškėjas savo veiksmais diskreditavo VSAT autoritetą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos yra adekvati drausminės atsakomybės poveikio priemonė.

20.  Papildomai teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kurioje teismas, aiškindamas teisės nuostatas dėl pareigūnų vardo pažeminimo, rėmėsi Teisėjų garbės teismo 2021 m. liepos 17 d. sprendimu, pažymėjo, kad Teisėjų garbės teismo praktika nėra laikoma bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 27 d. nutarimas).

V.

21.  Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme yra priimtas nagrinėti pareiškėjo V. P. prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023 ir panaikinti LVAT sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais pagrindais.

22.  Pareiškėjas prašymą atnaujinti procesą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

22.1 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad neblaivus pareigūno vairavimas yra laikomas žeminančiu pareigūno vardą, kadangi pareiškėjas savo veiksmais diskreditavo VSAT autoritetą, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu yra adekvati drausminės atsakomybės poveikio priemonė, pažeidė pareigūno vardo pažeminimo vertinimo ir aiškinimo kriterijus ir netinkamai pritaikė pareiškėjo atveju. Šiuo atveju pareiškėjas nei pažemino vidaus tarnybos sistemos autoriteto, nei griovė pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromitavo. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas šiuo atveju nėra nei akivaizdūs, nei tiesioginiai, nei labai aiškiai matomi ir nustatomi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas klaidingai nurodė, kad pakanka tik pačio neblaivumo fakto, o aplinkybės, asmenybės savybės, nuopelnai nėra vertinami

22.2 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas sprendimą priėmė jau laikydamas, kad tai pareigūno vardo pažeminimas, net jo nenagrinėdamas ir nevertindamas, ar tai tikrai gali būti pareigūno vardo pažeminimas, už kurį taikomas atleidimas iš darbo. Teismas tokiu sprendimu pažeidė pareigūno vardo pažeminimo suformuotą praktiką, teisės normų taikymą ir aiškinimą, kadangi šiam atvejui jokio aiškinimo teismas neatliko. Tai yra akivaizdus teisės normų taikymo ir aiškinimo pažeidimas, kurį atliko Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir todėl priėmė neteisėtą sprendimą. Šiuo atveju turėjo būti atsižvelgta į reikalavimą atsižvelgti į: „pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų“, tačiau to nebuvo padaryta.

22.3 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nenustatinėjo ir nenagrinėjo apskritai, ar pakanka faktinių duomenų atleisti pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012), o rėmėsi išskirtinai  jo neblaivumo faktu.

22.4 . Ne visais atvejais pareigūnams taikomas atleidimas iš tarnybos ir tikrai nepakanka vien tik neblaivumo įrodymo, todėl LVAT sprendimas prieštarauja ir teisėsaugos praktikai bei teisės normoms.

22.5 . LVAT sprendimas prieštarauja net pačiam pirmos instancijos sprendimui šioje byloje, nes jie yra visiškai skirtingi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepaneigė jokių pirmosios instancijos teismo nurodytų argumentų, faktų, teisės normų tinkamo aiškinimo, o pats priėmė neteisėtą, netinkamą sprendimą savo nuožiūra pažeisdamas teisės aktus. Pirmosios instancijos teismas visą teisės normos taikymą ir aiškinimą atliko teisingai. Jis įvertino tiek įvykio aplinkybes, padarinius, pareigūno asmenybės bruožus ir kitas svarbias aplinkybes, tiek tinkamai jas pritaikė situacijoje ir priėmė galutinį sprendimą, kuriuo nutarė, kad atleidimas čia bus neteisinga priemonė. LVAT nei vieno argumento nepaneigė.

22.6 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepagrįstai neįvertino savo praktikos, kurią nurodė pirmosios instancijos teismas (pvz., žr., administracinės bylos Nr. A11-129/2004, Nr. A8-489/2007, Nr. A438-1561/2008). Nagrinėjamu atveju nėra pakankamas vien neblaivumo fakto nustatymas, bet taip pat paprastai svarbu išsiaiškinti šiuos aspektus: ar nebuvo suvaržyta pareigūno teisė dalyvauti tyrimo procedūroje ir gintis nuo jam pateikiamų įtarimų (svarbiausiais šios teisės elementais laikytinas pranešimas apie tai, jog asmuo yra įtariamas padaręs galimai neteisėtą veiką, kuri gali būti vertinama, kaip pareigūno vardo pažeminimas bei asmens teisė pateikti savo paaiškinimus); ar tyrimą atliko nešališkas subjektas; ar atlikus tyrimą, priimtas motyvuotas ir pagrįstas sprendimas. Šiuo atveju taip pat turi būti taikomas atleidimo iš tarnybos pagal aptariamą pagrindą terminas, kuris atitinka terminą, nustatytą tarnybinių nuobaudų skyrimui (žr., pvz., 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015).

22.7 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, taip pat nukrypo nuo teismų praktikos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas rėmėsi tik kitais atleidimų atvejais, tačiau net nevertino kokiomis aplinkybėmis buvo tie atleidimai pritaikyti. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nukrypo nuo pirmos instancijos teismo nurodytos Teisėjų garbės teismo praktikos, kuri šiuo atveju yra tinkama.

22.8 . Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą, ne kiekvienas teisės pažeidimas, nors ir nėra suderinamas su pareigūno etika, gali būti laikomas pareigūno vardo pažeminimu Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto prasme. Šiuo atveju nei mastas, nei aplinkybės, nei pareigūno asmenybė nesuteikia pagrindo taikyti atleidimo.

23.  Papildomuose paaiškinimuose pareiškėjas nurodė, kad nusižengimo dėl pareigūno vardo pažeminimo turi būti visais atvejais vertinamas vienodai, pareiškėjo duomenimis VSAT Vilniaus Rinktinės Adutiškio užkardos vadas 2021 metais padarė tokį patį administracinį teisės pažeidimą, taip pat pareiškėjas turi duomenų ir apie kitus atvejus, visais nurodytais atvejais pareigūnai iš tarnybos atleisti nebuvo, kai kuriais atvejais neblaivumo aplinkybes nesutrukdė juos paaukštinti. Pareiškėjas nurodo, kad tokia informacija turi būti ANK registre, tačiau šios informacijos jis negali gauti, todėl prašo teismo aktyviai rinkti įrodymus ir atsižvelgti į šią informaciją arba išduoti pareiškėjui leidimą gauti tokius duomenis iš kitų užkardų ir panaudoti juos šioje byloje kaip įrodymus dėl nevienodos teisės taikymo praktikos.

24.  Atsakovas tarnyba atsiliepime į prašymą dėl proceso atnaujinimo prašo prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti kaip nepagrįstą.

24.1 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pagrįstai konstatavo, kad surinkti įrodymai ir teisinis reglamentavimas leidžia daryti išvadą, jog V. P. veikoje teisėtai ir pagrįstai buvo nustatyti pareigūno vardo pažeminimo požymiai, tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas ginčijimas sprendimas dėl V. P. atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, tyrimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodant, kokie pareiškėjo veiksmais traktuoti kaip pareigūno vardo pažeminimas, kokie tokiais veiksmais buvo pažeisti teisės aktai, todėl V. P. teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Įsakymu vadovaujantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu atleistas iš vidaus tarnybos.

24.2 . VSAT Išvadoje buvo įvertinti visi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje išaiškintos teisiškai reikšmingos aplinkybės (žr., pvz., 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1043-575/2017).

24.3 . Pareiškėjo veika yra padaryta ne tarnybos metu, todėl jos vertinimas negali būti atliktas per tarnybinės atsakomybės prizmę, kas yra numatyta Statuto 39 straipsnyje. Tarnybinio patikrinimo metu nenustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai, jo veiksmai šiuo konkrečiu atveju nesietini su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis. Toks pareiškėjo elgesys rodo aplaidų ir neatsakingą asmens požiūrį į valstybei duotą priesaiką, galiojančius teisės aktus ir yra netoleruotinas. Pateisinamomis priežastimis gali būti laikomos tik tos aplinkybės, kurios nepriklauso nuo asmens valios.

24.4 . Pareiškėjas ir jo advokatas pirmos instancijos teismo posėdžio metu 2022 m. lapkričio 25 d. pripažino, kad yra padaryta pareigūno vardą žeminanti veika (garso įrašo 58 min.).

24.5 . Pareiškėjas klaidingai mano, kad jo nuoširdus gailėjimasis, pripažinimas padarius administracinį nusižengimą, turi įtakos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai taikant atsakomybę už pareigūno vardo pažeminimą. Nuoširdus gailėjimasis, pripažinimas padarius administracinį nusižengimą yra lengvinančios aplinkybės pritaikant nuobaudą už administracinį nusižengimą, bet ne už nagrinėjamą pareigūno vardo pažeminimą.

24.6 . Pareiškėjo argumentas, kad po švenčių vairuoti neblaiviam yra visiškai normali priimta ir nusistovėjusi praktika visuomenėje akivaizdžiai parodo jo aplaidų, neatsakingą ir cinišką požiūrį į galiojančias teisės normas, o taip pat, kad pareiškėjo nuoširdus gailėjimasis yra tik deklaratyvus, siekiant išvengti atsakomybės.

24.7 . Pareiškėjo argumentai dėl lengvo neblaivumo yra nepagrįsti, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje patvirtinama, kad neblaivumo laipsnis neturi įtakos atleidimo pagrindui, pakanka tik nustatyti faktą, kad pareigūnas vairavo transporto priemonę neblaivus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aiškina, kad pareigūno vairavimas esant neblaiviam Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto (minėtos nuostatos atitinka ginčui aktualios redakcijos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą) taikymo prasme vertinamas kaip pareigūno vardo pažeminimas. Nagrinėjamu atveju nustačius, kad pareiškėjas – vidaus tarnybos pareigūnas – vairavo automobilį būdamas neblaivus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas vertino, kad toks ANK pažeidimas žemina pareigūno vardą. Pareiškėjas savo veiksmais diskreditavo VSAT autoritetą, toks diskreditavimas, šiuo atveju, yra akivaizdus, todėl jo atleidimas iš vidaus tarnybos yra adekvati drausminės atsakomybės poveikio priemonė.

24.8 . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius pareigūno vardo pažeminimo faktą remiantis Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu – imperatyvi Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis ir kurios taikymui (atsiradimui) ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas neturi įtakos.

24.9 . Pareiškėjo argumentai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turėjo atsižvelgti į Teisėjų garbės teismo formuojamą praktiką, yra nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Teisėjų garbės teismo praktika nėra laikoma bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

23.10. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo argumentai nepaneigia teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, apeliacinės instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: VI.

25.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023 ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 ir 12 punktuose įtvirtintais proceso atnaujinimo pagrindais.

26.  Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-34-662/2015). Šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-102/2014; 2016 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-61-552/2016).

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu

27.  Vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, pirmiausia pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo, prašydamas atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, turi pateikti teismui tokį pagrindą pagrindžiančius įrodymus, t. y. įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialiosios teisės normų pažeidimo jas taikant, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Procesas šiuo pagrindu gali būti atnaujintas nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-13-143/2016; kt.).

28.  Kadangi aptariamo proceso atnaujinimo pagrindo taikymas yra sietinas su pažeidimo akivaizdumu, prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017; kt.).

29.  Teisėjų kolegija akcentuoja, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą. Teismo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida gali būti suprantama kaip konkrečioje teisės normoje esančios aiškios nuostatos, kurią reikia taikyti, netaikymas ar jai taikyti svarbių bylos aplinkybių nenustatymas, imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-61-502/2022; kt.).

30.  Iš pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą turinio matyti, jog pareiškėjas apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikant, galėjusį turėti įtakos priimant neteisėtą LVAT sprendimą, grindžia aplinkybėmis, jog apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pareiškėjo atleidimo iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, pagrįstumą ir teisėtumą pažeidė pareigūno vardo pažeminimo vertinimo ir aiškinimo kriterijus ir  juos netinkamai pritaikė pareiškėjo atvejui. Pareiškėjo įsitikinimu, nebuvo atsižvelgta į reikalavimą įvertinti: „pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų“. Taigi pareiškėjas iš esmės nesutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo atliktu Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto aiškinimu bylos faktinių aplinkybių kontekste.

31.  Kaip matyti iš LVAT sprendimo turinio, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas nagrinėjamu atveju pagrįstai atleido pareiškėją Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu pareiškėjui pažeminus pareigūno vardą bei pateikė savo išvadas pagrindžiančius argumentus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nustatė, kad pareiškėjas, būdamas vidaus tarnybos pareigūnas ir žinodamas, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam, yra šiurkštus teisės pažeidimas, netiesiogine tyčia, nepaisydamas teisės aktų reikalavimų, sąmoningai atliko veiksmus, kuriems užkirsti kelią yra jo profesinė pareiga. Pareigūnas veikė priešingai nei turi elgtis kiekvienas vairuotojas pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalį, Kelių eismo taisyklių 14 punktą. Tai parodo jo nepagarbą įstatymams, ypatingą neatsakingumą, nes automobilis yra padidinto pavojaus šaltinis net ir tada, kai jį vairuoja blaivus asmuo. Tarnybos pareigūno elgesys, kai jis akivaizdžiai ignoruoja teisės aktais nustatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam ir taip elgdamasis kelia pavojų eismo saugumui, kitų asmenų sveikatai, gyvybei, turtui, negali būti suderinamas su tarnyba. Tokie pareigūno neteisėti veiksmai priešingi įstatyme apibrėžtiems tiek VSAT, tiek vidaus tarnybos bei pareigūnų tikslams ir uždaviniams, akivaizdžiai susikirto su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, bei akivaizdžiai diskreditavo VSAT autoritetą. Todėl tokie veiksmai traktuotini kaip priešingi teisei ir Etikos kodekso 8.1, 8.2, 8.4 papunkčiuose ir 81 punkte nurodytų imperatyviųjų normų pažeidimas, VSAT pareigūno vardo, o taip pat autoriteto institucijos, kurioje jis dirba, pažeminimas.

32.  Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas iš esmės pateikia savo subjektyvų vertinimą dėl byloje taikyto teisinio reguliavimo ir įrodymų vertinimo, iš esmės siekia pakartotinai išnagrinėti bylą. Akcentuotina, kad vien alternatyvaus teisės normų aiškinimo galimybė, nesant svarių argumentų dėl pirmojo aiškinimo klaidingumo, nesudaro proceso atnaujinimo pagrindo, nes kitaip nebūtų užtikrinamas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-8/2012, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-69-602/2015). Prašyme atnaujinti procesą turi būti pateikti argumentai, kurie akivaizdžiai parodo, jog bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialinės teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P602-71/2012). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai tokių abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo nekyla. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pareiškėjas nepateikė akivaizdžių įrodymų, patvirtinančių, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą jas taikydamas, galėjusį turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį, todėl nėra pagrindo atnaujinti procesą administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu.

Dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 12 punkto pagrindu

33.  Administracinės bylos procesas gali būti atnaujintas, kai būtina užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą (ABTĮ 156 str. 2 d. 12 p.).

34.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodyta, kad, vertinant, ar yra pagrindas atnaujinti apeliacine tvarka išnagrinėtą administracinę bylą aptariamu pagrindu, asmuo turi pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius, jog administracinių teismų praktika atitinkamu klausimu yra nevienoda, byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, yra nukrypta nuo vieningos administracinių teismų praktikos arba teismų praktika formuojama klaidinga linkme (žr., pvz., 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-97-502/2015; 2018 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-17-1062/2018; kt.).

35.  Atnaujinti procesą vadovaujantis nurodyta teisės norma galima tik tuomet, kai bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios, jas vertinant ir nustatytoms aplinkybėms taikant atitinkamas teisės normas priimti skirtingi procesiniai sprendimai. Procesas, siekiant užtikrinti vienodos administracinių teismų praktikos formavimą, turėtų būti atnaujinamas tada, kai dėl galbūt skirtingo teisės normų aiškinimo galėjo būti neteisingai išspręsta byla, nes priešingu atveju nepagrįstai būtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-84-968/2021). Kiekvienoje konkrečioje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų konkrečios normos taikomos atsižvelgiant į kiekvienai individualiai bylai reikšmingų aplinkybių visumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012; 2015 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-117-756/2015; kt.).

36.  Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016, 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-129/2004, 2007 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-489/2007 bei 2008 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1561/2008. Įvertinus minėtas nutartis ir LVAT sprendimą, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjo tas pačias su pareigūno vardo pažeminimu susijusias reikšmingas aplinkybes (pareigūno kaltę, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams padarymą, pasekmes, akivaizdumą), kurios nurodytos pareiškėjo minimose nutartyse, kai kurias iš minėtų nutarčių Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas net citavo ir jomis rėmėsi. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo pateiktu faktinių aplinkybių ir įrodymų vertinimu šioje byloje, nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotos praktikos.

37.  Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo taip pat nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2746/2012 ir teigia, kad teismas nenustatinėjo įrodymų (faktinių duomenų) pakankamumo siekiant nustatyti pareigūno vardo pažeminimą, nepagrįstai rėmėsi vien neblaivumo faktu. Pažymėtina, kad minėti pareiškėjo argumentai yra vertinamojo pobūdžio ir nepatvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

38.  Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1554-662/2015 ir teigia, kad teismas neatsižvelgė į minėtame sprendime pateiktus aiškinimus. Pažymėtina, kad prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas aiškiai nenurodo, kokių minėtame sprendime nurodytų aiškinimo taisyklių apeliacinės instancijos teismas nesilaikė. Minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymo, kuriuo pareiškėjas atleistas iš Specialiųjų tyrimų tarnybos, teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamos ir cituojamos bylos  faktinės aplinkybės yra skirtingos. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje pareiškėjas negrindė savo skundo, kad jo atžvilgiu buvo pažeista  atleidimo procedūra, kas buvo daroma cituojamoje byloje.

39.  Pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo pateikia  ir nuorodą į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo), bendrosios kompetencijos teismų nutartis baudžiamosiose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.) bei Teisėjų garbės teismo sprendimą. Nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas yra siejamas su administracinių teismų vienodos praktikos formavimu, o vienodą administracinių teismų praktiką, aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (ABTĮ 15 str. 1 d.), todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodoma  Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika negali būti proceso atnaujinimo pagrindas ir kartu nepagrindžia, kad administracinių teismų praktika formuojama neteisingai, todėl dėl jų pagrįstumo teisėjų kolegija plačiau nepasisako.

40.  Pažymėtina, kad pareiškėjo prašymas išreikalauti papildomus įrodymus ar duomenis gali būti nagrinėjamas tik atnaujinus procesą byloje, o ne sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo, todėl pareiškėjo prašymas atmetamas kaip nepagrįstas.

41.  Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl atsisakytina atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023  (ABTĮ 162 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. P. prašymo atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023 netenkinti. Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-1387-821/2023 pagal atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. sausio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                Audrius Bakaveckas

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius