2K-196-628/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-196-628/2023                                                                                                     Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01287-2019-3 Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.7.1; 2.1.16.2.13 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 12 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato Roberto Skėrio kasacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžiu V. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 176 straipsnio 1 dalį 90 MGL (4500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 110 MGL (5500 Eur) dydžio bauda. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžiu Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendis pakeistas: – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, ir V. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; – panaikinta nuosprendžio dalis dėl subendrintos bausmės skyrimo V. G.; – iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aplinkybė, kad 2019 m. sausio 8 d. naujai statomo namo darbus, be kitų asmenų, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas A. D., ir nustatyta, kad 2019 m. sausio 8 d. naujai statomo namo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai J. R., A. B. ir R. V..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   V. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini)) direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 2 dalį būdamas atsakingas už apskaitos dokumentų išsaugojimą, apgaulingai tvarkė UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d., pažeisdamas:

1.1. Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnio nuostatą, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; 6 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus; 14 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui, arba biudžetinei įstaigai, kuri viešojo sektoriaus subjekto apskaitą tvarko centralizuotai;

1.2. 2003 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių pakeitimo įstatymo 19 straipsnio 8 dalies nuostatą, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais; 37 straipsnio 10 dalies 1 punkto (2009 m. gruodžio 15 d. įstatymo redakcija) nuostatą, kad bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą;

1.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 punkto nuostatą, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas; 16 punkto nuostatą, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

2.   2018 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje ir laiku, iš fizinio asmens D. S. gavo 6000 Eur grynaisiais pinigais už stogo dengimo darbus, vykdomus (duomenys neskelbtini), ir nesurašė kasos pajamų orderių, neapskaitė grynųjų pinigų kasos registruose, kasos knygoje, avanso apyskaitoje, taip pat 2019 m. sausio 8 d. naujai statomo namo faktiškai darbus atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkams J. R., A. B., R. V., kurie UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose 2019 m. sausio 8 d. įforminti kaip esantys nemokamose atostogose, neteisingai surašė duomenis į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, neskaičiavo darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių už faktiškai dirbtą laiką, dėl to iš dalies nėra galimybės laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

3.   Be to, V. G. išteisintas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį už tai, kad, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius ir atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą visais bendrovėje su darbu susijusiais aspektais, privalėdamas organizuoti darbą pagal įvykio metu galiojusio Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo reikalavimus, pažeisdamas šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktų nuostatas, 2019 m. sausio 8 d. apie 16.34 val. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams pagal 2018 m. spalio 12 d. statybos darbų sutartį Nr. ST181012 vykdant gyvenamojo namo statybos darbus, nekontroliavo darbų drausmės, darbo vietoje neinstruktavo pagalbinio darbuotojo J. R., ir šis, vykdydamas darbus ant pastolių, nuo jų nukrito, dėl to patyrė dešinės blauzdos odos nubrozdinimus, dešinio blauzdikaulio spiralinį ir šeivikaulio lūžimą. Ši bylos dalis kasacine tvarka nėra skundžiama.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs V. G. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, panaikino Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria V. G. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 176 straipsnio 1 dalį, ir V. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; taip pat panaikino nuosprendžio dalį dėl subendrintos bausmės skyrimo V. G.; iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aplinkybę, kad 2019 m. sausio 8 d. naujai statomo namo darbus, be kitų asmenų, atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkas A. D., ir nustatė, kad 2019 m. sausio 8 d. naujai statomo namo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininkai J. R., A. B. ir R. V.. Apeliacinės instancijos teismas nustatė:

4.1. 2019 m. sausio 8 d. naujai statomo namo stogo montavimo darbus pagal tarp D. St. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarytą 2018 m. spalio 12 d. statybos darbų sutartį Nr. ST181012 faktiškai atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. R., R. V. ir A. B.. Darbai buvo atliekami UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, o ne darbuotojams veikiant savarankiškai. Nors atliekant darbus nuo pastolių nukritęs J. R. patyrė dešinės blauzdos odos nubrozdinimus, dešinio blauzdikaulio spiralinį ir šeivikaulio lūžimą ir tai pagrįstai buvo pripažinta nelaimingu atsitikimu darbe, bet V. G. inkriminuotos pažeistos Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 13 punktų nuostatos yra blanketinės. Nedetalizavus, kokius konkrečius teisės aktų reikalavimus V. G. pažeidė, negalima nustatyti, kaip bendro pobūdžio teisės aktų nuostatų pažeidimai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiomis pasekmėmis – J. R. nukritimu nuo pastolių ir jo sveikatos sutrikdymu. Be to, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad per nelaimingą atsitikimą darbe nukentėjusiajam J. R. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, duomenų apie tai, kad nukentėjusiajam būtų išlikęs tam tikra dalimi prarastas darbingumo lygis, byloje nėra, nukentėjusysis byloje nėra pareiškęs civilinio ieškinio, todėl nagrinėjamu atveju kilusios pasekmės neatitinka BK 176 straipsnio 1 dalyje nustatytų sunkių padarinių požymių. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas išteisino V. G. pagal BK 176 straipsnio 1 dalį.

4.2. Byloje įrodyta, kad D. S. pagal 2018 m. spalio 12 d. sutartį sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ 6000 Eur ir šie pinigai nebuvo įtraukti į įmonės buhalterinę apskaitą, o 2019 m. sausio 8 d. naujai statomo namo darbus faktiškai atlikę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. R., R. V. ir A. B. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose buvo įforminti kaip esantys nemokamose atostogose, dėl to buvo neteisingai surašyti duomenys į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, neskaičiuotas darbo užmokestis ir su juo susiję mokesčiai už faktiškai dirbtą laiką. Atlikus UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, surašytoje specialisto išvadoje, kurią patvirtinto apklausta tyrimą atlikusi specialistė Ž. Grundienė, nustatyta, kad dėl tokių buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimų iš dalies nėra galimybės laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2019 m. vasario 1 d. nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgiant į tai, V. G. veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo požymiai ir V. G. pagrįstai taikyta baudžiamoji atsakomybė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Kasaciniu skundu nuteistasis V. G. ir gynėjas advokatas R. Skėrys prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. spalio 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendį bei baudžiamąją bylą V. G. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, pripažindami V. G. kaltu padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiško pobūdžio bylose, taip padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, dėl to V. G. nepagrįstai už pavienius buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus buvo taikyta baudžiamoji atsakomybė.

5.2. Kasatorius nesutinka su žemesnės instancijos teismų išvadomis, kad 6000 Eur pajamų už stogo dengimo darbus gavo UAB „(duomenys neskelbtini)“, o ne savarankiškai dirbę šios įmonės darbuotojai. Kita vertus, į buhalterinę apskaitą neįtrauktų buhalterinių operacijų turinys ir piniginė jų išraiška yra aiškūs ir tiksliai žinomi.

5.3. Iš D. S. gautų 6000 Eur dalį pinigų (1500 Eur) V. G. grąžino, todėl faktiškai neapskaityta pinigų suma yra mažesnė. Pati ūkinė operacija yra pavienė, neapskaityta pinigų suma aiški ir nustatyta. Be to, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad 6000 Eur pajamų ir 1500 Eur grąžinimo neapskaitymas buhalterinėje apskaitoje kaip savarankiškas pažeidimas nesukelia BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytų padarinių, tačiau dėl šio pažeidimo V. G. vis vien buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn.

5.4. Taip pat ir inkriminuotas pažeidimas dėl 2019 m. sausio 8 d. netinkamai vestos trijų darbuotojų darbo laiko apskaitos, neskaičiuoto darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių laikytinas pavieniu pažeidimu. Nors trijų įmonės darbuotojų darbo užmokestį ir su tuo susijusius mokesčius už vieną darbo dieną galima lengvai nustatyti, tačiau to nagrinėjamoje byloje niekas nenustatinėjo, kita vertus, atitinkama pinigų suma nebūtų didelė. Vien dėl vienadienio pažeidimo netinkamai vedus darbo laiko apskaitą, nesumokėjus darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių, kurių suminė išraiška, vertinant bendras UAB „(duomenys neskelbtini)“ metines pajamas, yra nereikšminga, nėra pagrindo konstatuoti kilus BK 222 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodytus padarinius ir taikyti baudžiamąją atsakomybę.

5.5. Skunde cituojama teismų praktika, kad bylą nagrinėjantys teismai turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros). Baudžiamajame įstatyme nurodyti padariniai paprastai konstatuojami, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, o smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai (vienos buhalterinės operacijos neįtraukimas į apskaitą ar žinoma tiksli buhalterinės operacijos piniginė išraiška) gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017, 2K-226-976/2020, 2K-155-976/2021). Tačiau žemesnės instancijos teismai neįvertino realaus veikos pavojingumo ir baudžiamąją atsakomybę taikė formaliai. Nagrinėjamu atveju V. G. veiksmai, neapskaičius pavienių ūkinių operacijų, nebuvo tiek pavojingi, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę, o V. G. paskirta bauda yra akivaizdžiai neproporcinga padarytiems menkaverčiams pažeidimams. Teismai nesprendė ir klausimo, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes V. G. veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 205 straipsnio 5 ar 6 dalį.

5.6. Taip pat skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismų išvadomis, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai J. R., A. B., R. V. 2019 m. sausio 8 d. stogo dengimo darbus atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ pavedimu. Kasatoriaus nuomone, tokios teismų išvados padarytos netinkamai, pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, įvertinus byloje surinktus įrodymus, nepagrįstai suteikus didesnę įrodomąją reikšmę kaltinimo poziciją pagrindžiantiems įrodymams ir be jokio objektyvaus pagrindo atmetus nuteistojo V. G. parodymus, kad stogo dengimo darbai buvo atliekami savarankiškai individualiais pagrindais dirbusių darbuotojų. Nuteistojo V. G. parodymus patvirtino ir stogo dengimo darbus atlikęs liudytojas R. V., jie atitinka faktines bylos aplinkybes, kad A. B. ir R. V. buvo pateikę rašytinius prašymus dėl nemokamų atostogų, o J. R. buvo pateikęs žodinį prašymą. Liudytojo R. V. parodymai nepagrįstai pripažinti nepatikimais, nes R. V. parodymus davė būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės, liudytojo parodymų teisingumas nėra nuginčytas, parodymai nepripažinti melagingais. Būtent kaip liudytojo apklausto nukentėjusiojo J. R. parodymai turėjo būti vertinti kritiškai, nes J. R. buvo suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi nelaimingam atsitikimui įvykus, kai jis buvo nemokamose atostogose, turėtų pats padengti visas gydymo išlaidas.

5.7. Be to, dalis įrodymų, kuriais vadovavosi žemesnės instancijos teismas, buvo gauti neteisėtu būdu – atliekant neteisėtą asmeninių V. G. pokalbių klausymąsi. Kasaciniame skunde cituojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) praktika, kad prieiga baudžiamosios bylos tikslais prie visų srauto arba vietos nustatymo elektroninių ryšių duomenų, suteikiančių galimybę daryti tikslias išvadas apie privatų gyvenimą, leidžiama tik siekiant kovoti su sunkiais nusikaltimais arba užkirsti kelią didelėms grėsmėms visuomenės saugumui, o neteisėtai gautą informaciją ir įrodymus draudžiama naudoti baudžiamojoje byloje (ESTT sprendimai bylose Nr. C-511/18, C-512/18 ir C-520/18, C-746/18). Nagrinėjamoje byloje V. G. buvo kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad V. G. pokalbių klausymasis pagal BPK 154 straipsnį vykdytas teisėtai, prieštarauja nurodytai ESTT jurisprudencijai. Pripažinę, kad duomenys apie V. G. pokalbius telefonu buvo gauti neteisėtu būdu, šiais duomenimis teismai remtis negalėjo.

6.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Karčinskas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistojo V. G. gynėjo advokato R. Skėrio kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

6.1. Bylą nagrinėję teismai nepadarė kasatoriaus nurodytų BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių matyti, kad teismų išvados dėl V. G. veikoje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties požymių yra pagrįstos teisiamajame posėdyje išsamiai ir nešališkai ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Remdamiesi specialisto išvada ir specialistės Ž. Grundienės paaiškinimais, teismai konstatavo, kad dėl už stogo dengimo darbus gautų grynųjų pinigų neapskaitymo, darbus atlikusių UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbo laiko netinkamos apskaitos, darbo užmokesčio ir su juo susijusių mokesčių neapskaičiavimo negalima nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo arba įsipareigojimų dydžio bei struktūros, t. y. kilo nusikalstamos veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, padariniai. Atsižvelgiant į tai, V. G. veika pagrįstai pripažinta nusikalstama, o ne atitinkančia ANK 205 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius.

6.2. Prokuroro vertinimu, kasacinio skundo argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu neteisėtai vykdyto V. G. pokalbių klausymosi yra nepagrįsti. Į analogiškus argumentus motyvuotai atsakė apeliacinės instancijos teismas. Skunde cituojamuose ESTT sprendimuose nėra besąlygiškai draudžiama taikyti procesinę prievartos priemonę – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą, tiriant nusikalstamas veikas, šiuose sprendimuose buvo apibrėžtos tokios procesinės prievartos priemonės teisėto taikymo sąlygos, kurios iš esmės atitinka BPK 154 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju procesinė prievartos priemonė – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas – buvo paskirta ir taikyta laikantis BPK 154 straipsnio nuostatų, t. y. teisėtai.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.   Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo advokato R. Skėrio kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BPK 154 straipsnio nuostatų pažeidimo

8.   Nuteistojo V. G. ir jo gynėjo kasaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, teigiama, kad teismai netinkamai, selektyviai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarydami esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, dėl kurio V. G. nepagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Kasatoriai esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, be kita ko, sieja su neteisėtai atliktais neviešo pobūdžio veiksmais – V. G. pokalbių telefonu klausymusi (BPK 154 straipsnis) ir atitinkamai negalėjimu remtis užfiksuotais pokalbiais kaip neteisėtu būdu gautu įrodymu. Šie kasacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

9.   Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-82-699/2018). Taigi, kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik patikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose, vertinant byloje surinktus įrodymus ir nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

10. Esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020 ir kt.).

11. Iš bylos medžiagos matyti, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi buvo leista kontroliuoti V. G. naudojamais mobiliojo ryšio abonentais elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją – klausytis pokalbių, daryti įrašus, kontroliuoti ir fiksuoti kitą elektroniniais ryšiais perduodamą informaciją laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 17 d. iki 2019 m. kovo 17 d. Vykdant šią kontrolę užfiksuotais V. G. pokalbiais telefonu su D. S., A. P., A. D., R. G. remiamasi skundžiamuose pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose teismams grindžiant savo išvadas dėl kitų įrodymų (pirmiausia nuteistojo V. G. ir liudytojo R. V. parodymų, taip pat nukentėjusiaisiais pripažintų J. R., D. St., liudytojų D. S., A. D., A. P. parodymų) vertinimo ir V. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos, nurodytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, aplinkybių nustatymo.

12. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo pagrindai nurodyti BPK 154 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kai pagal prokuroro prašymą yra priimta ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis, ikiteisminio tyrimo pareigūnas gali klausytis asmenų pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti bei kaupti, jeigu yra pagrindas manyti, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų, sunkų ar apysunkį nusikaltimą arba apie nesunkius nusikaltimus, nustatytus BPK 1521 straipsnyje, 162 straipsnio 2 dalyje, 170 straipsnyje, 1982 straipsnio 1 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje. Taigi, vienas iš pagrindų taikyti BPK 154 straipsnyje nurodytą procesinę prievartos priemonę yra pagrįstas manymas, kad tokiu būdu galima gauti duomenų apie BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytus nusikaltimus.

13. Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartyje sprendimas leisti atlikti pirmiau minėtą V. G. pokalbių telefonu kontrolę motyvuotas tuo, kad, vykdant informacijos, perduodamos naudojamais judriojo ryšio telefonais, kontrolę, galima gauti duomenų apie padarytą nusikaltimą, nustatytą BK 176 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimo vykdyti V. G. pokalbių telefonu kontrolę siekiant gauti duomenų ir apie BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nebuvo prašoma. Minėtos nutarties priėmimo metu ikiteisminis tyrimas dėl veikos, nustatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, dar nebuvo pradėtas. Kad tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (apysunkis nusikaltimas), konstatuota 2019 m. kovo 5 d. tarnybiniame pranešime, t. y. jau po minėtos teismo nutarties priėmimo.

14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad BK 176 straipsnyje nurodytas nusikaltimas paprastai yra padaromas neatsargia kaltės forma (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas). Tik tuomet, kai BK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta nusikalstama veika padaroma tyčia, šis nusikaltimas, vadovaujantis BK 11 straipsnio 5 dalimi, yra priskiriamas prie sunkių nusikaltimų. Tuo tarpu neatsargūs nusikaltimai nepatenka į BPK 154 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimų, dėl kurių galima taikyti šiame straipsnyje nustatytą procesinę prievartos priemonę, sąrašą. Todėl nagrinėjamu atveju itin svarbu tinkamai nustatyti, dėl kokios nusikalstamos veikos – tyčinės ar neatsargios (BK 176 straipsnio 1 dalis) buvo kreiptasi į teismą su prašymu leisti kontroliuoti V. G. naudojamais mobiliojo ryšio abonentais perduodamą informaciją – klausytis pokalbių, daryti įrašus, kontroliuoti ir fiksuoti kitą elektroniniais ryšiais perduodamą informaciją.

15. 2019 m. sausio 17 d. prokuroro prašyme ir tos pačios dienos Marijampolės apylinkės teismo nutartyje nurodyta, kad 2019 m. sausio 8 d. 16.38 val. nuo naujai statomo namo pastolių nukrito darbininkas (J. R.), jam nustatyti atitinkami sužalojimai (dešinio blauzdikaulio ir šeivikaulio kaulų lūžimai su dislokacija). Analogiškos aplinkybės nurodytos ir 2019 m. sausio 9 d. tarnybiniame pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Taigi, nors 2019 m. sausio 17 d. nutartyje teismas nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl sunkaus nusikaltimo ir yra pagrindas taikyti BPK 154 straipsnyje nurodytą priemonę, duomenų apie tai, kad yra padaryta tyčinė nusikalstama veika, nustatyta BK 176 straipsnio 1 dalyje, t. y. kad buvo padarytas sunkus nusikaltimas, byloje nebuvo.

16. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2019 m. sausio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo nutarties pagrindu V. G. naudojamais mobiliojo ryšio abonentais elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė buvo vykdoma neteisėtai. Jos metu surinkti duomenys, priešingai nei nurodyta skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nelaikytini įrodymu, nes neatitinka įrodymams keliamo leistinumo reikalavimo (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Teismo nuosprendis tokiais įrodymais negali būti grindžiamas. Nurodytas pažeidimas laikytinas esminiu (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

17. Dalies duomenų, t. y. duomenų, kurie gauti taikant procesinę prievartos priemonę, nustatytą BPK 154 straipsnyje, pagal 2019 m. sausio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo nutartį ir kuriuos žemesnės instancijos teismai, grįsdami savo išvadas, vertino kartu su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, nepripažinus įrodymais, kiti bylos įrodymai vertintini iš naujo. Kaip buvo nurodyta pirmiau, kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų nevertina ir faktinių bylos aplinkybių nenustato.  Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria pripažinta, jog V. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, naikintina ir ši baudžiamosios bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

18. Panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad V. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, dėl padaryto esminio BPK pažeidimo ir šią bylos dalį perdavus iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kiti kasacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo reikalavimų pažeidimo ir netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekami nenagrinėti, nes, bylą nagrinėjant iš naujo apeliacinės instancijos teisme, apeliacinio skundo argumentai dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį taip pat turės būti nagrinėjami iš naujo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažinta, kad V. G. pagrįstai nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kitą apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Artūras Ridikas

Rima Ažubalytė

Sigita Jokimaitė