eA-688-575/2022

Administracinė byla Nr. eA-688-575/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01643-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą pareiškėjui J. S. dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.  Pareiškėjas J. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į Lietuvos administracinių ginčų komisiją (toliau – ir Komisija), prašydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2021 m. vasario 22 d. sprendimą Nr. 21-lL-10-00679-e „Dėl J. S. leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Vilniaus AVPK Sprendimas).

2.  Komisija 2021 m. balandžio 20 d. sprendimu Nr. 21R-291 (AG-237/05-2021) Vilniaus AVPK Sprendimą panaikino.

3.  Atsakovas Vilniaus AVPK pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos Sprendimą ir palikti galioti Vilniaus AVPK Sprendimą.

4.  Atsakovas nurodė, kad Vilniaus AVPK Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pagal Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą buvo nustatyta, jog pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius.

5.  Vilniaus AVPK turėjo teisę, atsiradus teisiniam pagrindui, spręsti dėl pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo klausimą. Pareiškėjo vardu buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ir registruoti ginklai. Patikrinimo metu nustatyta, kad 2021 m. sausio 18 d. Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01832-21 pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies požymius, nes 2021 m. sausio 17 d. apie 22.30 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,97 promilių girtumas), žodinio konflikto metu pargriovė sutuoktinę ant grindų, rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo pastarąją smaugti, tokiais savo veiksmais sukeldamas sutuoktinei fizinį skausmą. Įvykio metu ginklai buvo paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus AVPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugyklą.

6.  Vilniaus apygardos prokuratūroje 2021 m. sausio 21 d. priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-01832-21 (toliau – ir Nutarimas), kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Pareiškėjas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino, gailėjosi. Nutarimas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi. Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 punkto 6 papunktyje nurodyta, kad valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir nevyriausybinės organizacijos, siekdamos užkirsti kelią smurtui artimoje aplinkoje neišduoda leidimo laikyti (nešiotis) ginklą arba panaikina turimus leidimus.

7.  Atsakovas, apžvelgęs nagrinėjamai situacijai aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, sprendė, kad nagrinėjamu atveju esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

8.  Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis gyvenamosios vietos gyventojų charakterizuojamas teigiamai, nekonfliktiškas asmuo, priklauso Lietuvos Šaulių Sąjungos Elektrėnų LDK Algirdo šaulių 1-ajai kuopai, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus. Atsakovas taip pat nurodė, kad byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Šiuo metu galiojančio Įstatymo (nauja redakcija įsigaliojo 2021 m. gegužės 5 d.) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaištingos reputacijos.

9.  Vilniaus AVPK vertinimu, Komisija priėmė Sprendimą neatsižvelgdama į suformuotą teismų praktiką. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo artimąjį, todėl buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris buvo nutrauktas kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Pareiškėjas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino. Taigi, būtent Vilniaus AVPK turėjo teisę, atsiradus teisiniam pagrindui, spręsti dėl leidimo panaikinimo klausimą. Pareiškėjo vertinimas dėl nekaltumo prezumpcijos pažeidimo yra neaktualus, kadangi jo veiksmai yra vertinami Įstatymo taikymo aspektu, o ne baudžiamosios atsakomybės klausimu.

10.     Pareiškėjas atsiliepime į skundą prašė Vilniaus AVPK skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11.     Pareiškėjas nurodė, kad Komisija padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ne tik dėl to, jog pripažino kaltę, gailėjosi ir susitaikė su sutuoktine, tačiau ir dėl to, kad teismas įvertino, jog yra pagrindas manyti, kad pareiškėjas nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes tik tokiu atveju galimas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismui įvertinus, kad pareiškėjas nelinkęs nusikalsti ateityje, Vilniaus AVPK, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostata, privalėjo surinkti papildomų svarių įrodymų, kurie leistų manyti priešingai, charakterizuotų pareiškėją neigiamai bei nurodyti papildomus motyvus, kurie pagrįstų, kodėl mano, jog pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vien tai, kad pareiškėjui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius, savaime nepagrindžia, jog jis gali kelti grėsmę sau ar kitiems ateityje. Aplinkybės, jog pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi ją padaręs ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, paprastai yra vertinamos kaip teigiamai, o ne neigiamai charakterizuojančios asmenį.

12.     Komisija Sprendime nurodė, kad Vilniaus AVPK taip pat vadovaujasi Apsaugos nuo smurto įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, tačiau šioje teisės normoje nėra imperatyviai nurodyta, jog kiekvienu atveju, esant smurtui aplinkoje, yra privaloma asmeniui išduotą leidimą turėti (nešioti) ginklą panaikinti. Ši Apsaugos nuo smurto įstatymo nuostata yra įgyvendinama taikant specialųjį įstatymą. Be to, Apsaugos nuo smurto įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išvardintas sąrašas galimų taikyti įvairių prevencinių priemonių, t. y. leidimo panaikinimas yra viena iš galimų priemonių, ir akivaizdu, jog, taikant ją, turėtų būti padaryta neabejotina išvada, kad asmuo bus linkęs toliau smurtauti šeimoje, dėl ko tokia prevencija (leidimo panaikinimas) būtina. Pažymėjo, kad teismui pareiškėją atleidus nuo atsakomybės, jam buvo parinkta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose. Pastaroji šiuo atveju laikytina ir prevencine priemone pagal Apsaugos nuo smurto įstatymo 4 straipsnį. Tuo tarpu atsakovas duomenų, pagrindžiančių, jog galimai šios priemonės nepakanka ir būtina panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, nesurinko (neapklausė sutuoktinės, nenustatė daugiau atvejų, kuomet pareiškėjas smurtavo ir pan.).

13.     Vilniaus AVPK Sprendime teigiama, kad pareiškėjui, kaip specialiosios teisės subjekto turėtojui, keliami itin aukšti reputacijos reikalavimai. Pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą leidimo galiojimas panaikinamas atsiradus šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7, 9 punktuose ir (ar) 18 straipsnio 2 dalyje, išskyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą, numatytoms sąlygoms. Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 7 ir 9 punktus negali turėti ginklų asmuo: sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trūkumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu; nenurodęs gyvenamosios vietos; neturintis nustatytus reikalavimus atitinkančių sąlygų laikyti ginklą; gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas. Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, koks asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu – tame tarpe, ir asmuo, per pastaruosius 3 metus atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą, už kurį numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo ir kt. Pareiškėjas sutiko su Komisijos teiginiais, kad, atsižvelgiant į šias nuostatas, bei į tai, jog pareiškėjas atleistas nuo atsakomybės dėl Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, už kurią didžiausia galima bausmė numatyta 2 metai laisvės atėmimo, darytina išvada, kad ir šiuo aspektu (jog pareiškėjas nėra nepriekaištingos reputacijos) sprendimas negali būti grindžiamas, nes tam nėra teisinio pagrindo. Vilniaus AVPK Sprendime nėra nurodoma jokių nustatytų faktinių aplinkybių ir teisės normų, kurios pagrįstų leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimą dėl netinkamos reputacijos, o Vilniaus AVPK Sprendime pateiktas teiginys dėl aukštos reputacijos reikalavimų yra tik bendro pobūdžio ir niekaip papildomai pareiškėjo pavojingumo ir sprendimo panaikinti leidimą laikytis (nešiotis) ginklus pagrįstumo nepatvirtina.

14.     Pareiškėjo vertinimu, Komisija Sprendime teisingai nurodė, kad administraciniame sprendime, kuris grindžiamas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, turi būti nurodytos konkrečios faktinės aplinkybės (elgesio pavojingumas, sunkumas, pobūdis, sistemiškumas, ištirta asmenybė ir pan.), kurios leistų neabejotinai daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vilniaus AVPK Sprendime tokios faktinės aplinkybės nenustatytos, o vien faktas, jog pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, Komisijos vertinimu, šiuo konkrečiu atveju nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog pareiškėjas yra pavojingas asmuo, kaip tai numatyta Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte. Vien tik faktas, kad asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės būtų pagrindas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Tačiau ši įstatymo norma galėtų būti taikoma tik tuo atveju, jeigu pareiškėjas būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikaltimą veiką, už kurią Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 2 metus laisvės atėmimo (Įstatymo 18 str. 2 d. 1-4, 6 p.). Tuo tarpu pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, kurioje numatyta didžiausia bausmė yra iki 2 metų laisvės atėmimo.

15.     Sisteminė Įstatymo nuostatų, reglamentuojančių draudimą įsigyti ir turėti ginklus ir jų šaudmenis (17 str. 1 d.) bei atvejus, kai leidimas laikyti (nešioti) ginklus turi būti panaikintas (40 str. 1 d.), leidžia daryti išvadą, jog vien tik ta faktinė aplinkybė, jog asmeniui buvo pareikšti įtarimai padarius nusikalstamą veiką (nevertinant jos pavojingumo, sunkumo, pobūdžio, padarymo aplinkybių, nusikalstamą veiką padariusio asmens asmenybės), nėra pagrindas teigti, kad toks asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir negali būti taikomi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, jog priimant sprendimą šių Įstatymo nuostatų pagrindu, tokiame sprendime turi būti jo priėmimo motyvai.

16.     Vilniaus AVPK Sprendime nėra nurodoma, jog buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn 2016 m. rugsėjo 3 d. (dėl to, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) ir 2018 m. kovo 23 d. (dėl to, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50 km/h greitį). Šios veikos pareiškėjo pavojingumo sau ir visuomenei nepagrindžia. Pareiškėjas pateikė Elektrėnų savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijos charakteristiką, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas žalingų įpročių neturi, vedęs, šeimoje užaugo dvi dukros, šeima tvarkinga, seniūnija nėra gavusi nusiskundimų. Pareiškėjas pateikė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Elektrėnų LDK Algirdo 1001-osios kuopos vado surašytą pareiškėjo charakteristiką, kurioje nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2019 m. yra Lietuvos šaulių sąjungos narys ir priklauso paminėtai kuopai; jis pasižymi tokiomis teigiamomis savybėmis kaip pareigingumas, komunikabilumas, atsakingumas, darbštumas, nuoširdumas; tai kultūringas ir aukštos moralės asmuo, gerai sutariantis ir šiltus, draugiškus santykius palaikantis su visais kuopos nariais; jis niekada nėra sulaužęs šaulio priesaikos, kolegos jį labai vertina ir šiltai apie jį atsiliepia; neturima žinių, kad nuo pareiškėjo įstojimo į Lietuvos Šaulių sąjungą momento, jis konfliktuotų su sutuoktine, kaimynais ar kitais šios sąjungos nariais; pareiškėjas vertinamas kaip nepriekaištingos reputacijos, patikimą ir atsakingą, vertą pasitikėjimo asmenį.

17.     Priešingai negu skunde nurodo atsakovas, Komisija padarė teisingą išvadą, jog Vilniaus AVPK Sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, individualaus administracinio akto adresato (pareiškėjo) požiūriu tinkamas (visapusiškas) jo charakteristikos vertinimas nėra atliktas, o vien tai, jog pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ginčo atveju nepagrindžia, jog jis gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, dėl ko būtina jo atžvilgiu taikyti prevencinę priemonę – panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, todėl skundžiamas Vilniaus AVPK Sprendimas naikinamas.

II.

18.     Vilniaus apygardos administracinis teismas atsakovo skundą tenkino, t. y. teismas panaikino Komisijos Sprendimą ir paliko galioti Vilniaus AVPK Sprendimą.

19.     Teismas visų pirma nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju teismas vertino, ar atsakovas pagrįstai nustatė aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

20.     Teismas, remdamasis byloje esančia rašytine medžiaga, nustatė, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini), ir registruoti ginklai. Vilniaus AVPK Sprendimu panaikino pareiškėjo leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 40 straipsnio 8 dalimi, 41 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr.V-362 patvirtinto aprašo „Dėl fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas) 92.1, 93, 75 ir 104 punktais, Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. liepos 1 d. įsakymu „Dėl ginklų, ginklų priedelių, šaudmenų, jų dalių paėmimo, tinkamumo naudoti nustatymo, tolesnio jų panaudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 18 ir 19 punktais, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu. Vilniaus AVPK Sprendimą motyvavo aplinkybėmis, jog pareiškėjas padarė tyčinį smurtinį nusikaltimą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu, dėl šios nusikalstamos veikos padarymo jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės teisės aktuose numatytais pagrindais, savo kaltę pripažino. Vilniaus AVPK Sprendime teigiama, kad minėti veiksmai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

21.     Teismas nustatė, kad 2021 m. sausio 18 d. Vilniaus AVPK Elektrėnų policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01832-21 pareiškėjo atžvilgiu pagal nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies požymius dėl to, kad pareiškėjas 2021 m. sausio 17 d. apie 22 val. 30 min. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,97 promilių girtumas), žodinio konflikto metu pargriovė sutuoktinę ant grindų, rankomis suėmė jai už kaklo ir pradėjo pastarąją smaugti, tokiais savo veiksmais sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Įvykio metu ginklai buvo paimti ir perduoti saugoti į Vilniaus AVPK išimtų iš civilinės apyvartos ginklų saugyklą. Pareiškėjas savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pilnai pripažino. Vilniaus apygardos prokuratūroje priimtas Nutarimas, kaltininkui ir nukentėjusiajam asmeniui susitaikius. Nutarimas patvirtintas Vilniaus regiono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi.

22.     Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės sudarė pagrindą daryti išvadą dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo, vadovaujantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Nustatytos aplinkybės dėl ikiteisminio tyrimo pradžios dėl pareiškėjo įvykdytų smurtinių veiksmų savo sutuoktinės atžvilgiu charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, potencialiai galintį kelti pavojų kitų asmenų sveikatai, kaip asmenį, kuris gali būti pavojingas, kelti pavojų visuomenei, jos nariams. Nors pareiškėjas yra pripažinęs savo kaltę dėl smurtinių veiksmų sutuoktinės atžvilgiu atlikimo, tokie smurtiniai veiksmai parodo pareiškėjo polinkį nusikalsti. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz. 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu); jam skirta 14 Eur bauda. Pareiškėjas 2018 m. kovo 23 d. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad vairuodamas automobilį viršijo leistiną 50km/h greitį, važiavo 71 km/h greičiu po paklaidos, jam skirta nuobauda – 15 Eur bauda. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis gyvenamosios vietos gyventojų charakterizuojamas teigiamai, nekonfliktiškas asmuo, priklauso Lietuvos Šaulių Sąjungos Elektrėnų LDK Algirdo šaulių 1-ajai kuopai, dar nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus ir laikyti, kad asmuo yra nepriekaištingos reputacijos.

23.     Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, taip pat yra akcentavęs, kad Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialios teisės turėjimui (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018).

24.     Teismas pažymėjo, kad tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui, o jau vien paminėtas faktas, kad pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurtinių veiksmų atlikimo (kuris nutrauktas pareiškėjui pripažinus kaltę) charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardytiems teisiniams gėriams. Be to, nurodyti pareiškėjo smurtiniai veiksmai atlikti 2021 m. sausio 17 d., ginčijamas Vilniaus AVPK Sprendimas priimtas 2021 m. vasario 22 d., todėl teismas laikė, kad pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys veiksmai yra nepraradę aktualumo ir tikslingai įvertinti sprendžiant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo klausimą.

25.     Taigi, teismas padarė išvadą, kad Vilniaus AVPK pagrįstai, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis, priėmė Sprendimą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Vilniaus AVPK Sprendime atliko individualų pareiškėjo asmenybės vertinimą ir pagrįstai nustatė, kad nustatytos faktinės aplinkybės apibūdina pareiškėją kaip asmenį, kuris gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

26.     Teismas konstatavo, kad Vilniaus AVPK Sprendimas yra priimtas tinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes, taikytinas teisės aktų nuostatas, pagrįstas teisiniu bei faktiniu pagrindu, tinkamai motyvuotas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas nurodė, kad Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas, paliekant galioti Vilniaus AVPK Sprendimą.

III.

27.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Nepanaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo pareiškėjas prašo pakeisti Vilniaus AVPK Sprendimą, sumažinant leidimo laikyti (nešiotis) ginklus terminą iki 1 metų.

28.  Pažymi, kad nei teismo sprendime, nei Vilniaus AVPK Sprendime nėra nurodoma, jog buvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn nuo 2016 m. rugsėjo 9 d. (dėl to, kad, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone (telefonu) ir 2018 m. kovo 23 d. (dėl to, kad, vairuodamas automobilį, viršijo leistiną 50 km/h greitį), – ir, kaip patvirtino Komisija Sprendime, šios veikos pareiškėjo pavojingumo sau ir visuomenei nepagrindžia. Pareiškėjas su skundu pateikė Elektrėnų savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini), seniūnijos charakteristiką, kurioje nurodoma, jog pareiškėjas žalingų įpročių neturi, vedęs, šeimoje užaugino dvi dukras, šeima tvarkinga, seniūnija nėra gavusi nusiskundimų. Pareiškėjas taip pat pateikė Lietuvos šaulių sąjungos Karaliaus Mindaugo 10-osios rinktinės Elektrėnų LDK Algirdo 1001-osios kuopos vado surašytą pareiškėjo charakteristiką.

29.  Vilniaus AVPK, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, privalėjo surinkti papildomų svarių įrodymų, kurie pagrįstų, kodėl atsakovas mano, jog pareiškėjas gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Vien tai, kad pareiškėjui buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, savaime nepagrindžia, jog jis gali kelti grėsmę sau ar kitiems asmenims ateityje. Aplinkybės, kad pareiškėjas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi ją padaręs ir susitaikė su nukentėjusiuoju asmeniu, paprastai yra vertinamos kaip teigiamai, o ne neigiamai charakterizuojančios asmenį.

30.  Tiek teismas, tiek Vilniaus AVPK Sprendime vadovaujasi Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje 4 straipsnio 3 dalies 6 punktu, tačiau šioje teisės normoje nėra imperatyviai nurodyta, jog kiekvienu atveju, esant smurtui artimoje aplinkoje, yra privaloma asmeniui išduotą leidimą turėti (nešioti) ginklą panaikinti. Minėta Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostata yra įgyvendinama taikant specialųjį Įstatymą. Be to, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje išvardintas sąrašas galimų taikyti įvairių prevencinių priemonių, t. y. leidimo panaikinimas yra viena iš galimų priemonių, ir akivaizdu, jog taikant ją, turėtų būti padaryta neabejotina išvada, jog asmuo bus linkęs toliau smurtauti šeimoje, dėl to tokia prevencija (leidimo panaikinimas) būtina.

31.  Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad Komisija Sprendime nurodė, jog Vilniaus AVPK Sprendimo turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, individualaus administracinio akto adresato (pareiškėjo) požiūriu tinkamas (visapusiškas) jo charakteristikos vertinimas nėra atliktas, o vien tai, jog pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, ginčo atveju nepagrindžia, kad jis gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, dėl ko būtina jo atžvilgiu taikyti prevencinę priemonę – panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, šių aplinkybių nevertino. Be to, Vilniaus AVPK Sprendime nemotyvavo ir nenurodė savo sprendimo panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus 3 metų laikotarpiui pagrįstumo.

32.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

33.  Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo interesas naudotis ginklais nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų. Skunde nurodytos aplinkybės, jog jis gyvenamosios vietos gyventojų charakterizuojamas teigiamai, nekonfliktiškas asmuo, priklauso Lietuvos Šaulių Sąjungos Elektrėnų LDK Algirdo šaulių 1-ajai kuopai, nesudaro pagrindo tenkinti jo reikalavimus. Atitinkamai byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl paskirtos sankcijos neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo.

34.  Atsakovas mano, kad tinkamai atliko individualų pareiškėjo asmenybės vertinimą ir pagrįstai nustatė, jog nustatytos faktinės aplinkybės apibūdina jį kaip asmenį, kuris kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl pagrįstai, vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, priėmė sprendimą panaikinti išduotą leidimą.

35.  Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kas charakterizuoja jį kaip linkusi kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

36.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Vilniaus AVPK Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

37.  Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

38.  Ginčijamo Vilniaus AVPK Sprendimo teisinis pagrindas – Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 40 straipsnio 8 dalis, 41 straipsnio 4 dalis, Aprašo 92.1, 93, 75 ir 104 punktai, Tvarkos aprašo 18 ir 19 punktai, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punktas.

39.  Teisėjų kolegija nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

40.  Pažymėtina, kad Nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-01832-21, tačiau byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog pareiškėjas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,97 promilių girtumas), žodinio konflikto metu pargriovė sutuoktinę ant grindų, rankomis suėmėjai už kaklo ir pradėjo pastarąją smaugti, tokiais savo veiksmais sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą. Aplinkybė, kad dėl pareiškėjo veiksmų ikiteisminis tyrimas nutrauktas tuo pagrindu, jog pareiškėjas su nukentėjusiąja susitaikė, nėra reikšminga, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklus, negali kelti realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

41.  Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostata leidžia smurtą artimoje aplinkoje vertinti kaip pakankamą įrodymą, pagrindžiantį smurtautojo pavojingumą aplinkiniams. Todėl turint duomenų apie smurtinio pobūdžio asmens veiksmus artimoje aplinkoje, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnis įpareigoja instituciją imtis prevencijos priemonių tokiam smurtui ateityje užkirsti. Nagrinėjamu atveju aplinkybė, kad pareiškėjas su nuo smurto nukentėjusiąja susitaikė, savaime nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo charakteristika tapo nepriekaištinga, nei daryti išvadą, jog nebereikia taikyti prevencinių priemonių smurtui artimoje aplinkoje išvengti.

42.  Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad pareiškėjas naudojo fizinį smurtą prieš savo sutuoktinę, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi vertindamas panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose buvo ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas / panaikinimas (žr., pvz., procesiniai sprendimai administracinės bylose Nr. A143-328/2014, Nr. A-349-822/2015, Nr. A-1091-575/2017, Nr. eA-455-575/2022).

43.  Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, kurios, pareiškėjo teigimu, jį teigiamai charakterizuoja, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimo naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių.

44.  Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo Sprendimas visiškai atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus, Sprendime pateikta informacija yra tiksli ir aiški, išsami, yra nurodytos aiškios leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo priežastys, teisinis pagrindas. Taigi, atsakovo Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, kurie yra susieti su taikomomis konkrečiomis teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.

45.  Byloje nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nenustatyta išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl pareiškėjui taikytos priemonės (leidimo panaikinimo) neproporcingumo, o tuo pačiu akivaizdaus jos neteisingumo. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 6 punkto, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas. Vilniaus AVPK Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, todėl pripažintinas teisėtu ir pagrįstu, dėl to jo naikinti nėra pagrindo.

46.  Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde kelia naują reikalavimą – sumažinti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus terminą iki 1 metų. ABTĮ 134 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šio pareiškėjo reikalavimo nenagrinėja. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo nurodyta administracinio poveikio priemonė, panaikinus leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, Įstatyme nenumatyta.

47.  Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bei įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias materialiosios teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo J. S. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                          Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius