2K-87-648/2024

Baudžiamoji byla Nr. 2K-87-648/2024 Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00251-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.12.1; 1.2.29.1.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 2 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Daivai Skorupskaitei-Lisauskienei, nuteistojo P. G. gynėjui advokatui Giedriui Danėliui, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu P. G. inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 3 dalyje, perkvalifikuota į BK 300 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 37 straipsniu, P. G. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o ši baudžiamosios bylos dalis nutraukta. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 71 straipsniu (2003 m. gegužės 1 d. įstatymo redakcija), P. G. paskirta 15 MGL (564,9 Eur) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Baudžiamoji byla P. G. dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos nutraukta, suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminui. Taip pat P. G. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį kaip nepadaręs nusikalstamos veikos. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis, kuria P. G. baudžiamoji byla dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo nutraukta dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, o dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo – suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir dėl to priimtas naujas nuosprendis: P. G. pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 250 MGL (9415 Eur) dydžio bauda bei pagal BK 223 straipsnio 1 dalį (2011 m. birželio 21 d. įstatymo redakcija) ir jam paskirta 37 MGL (1393,42 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 268 MGL (10 092,88 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1.   P. G. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d., siekdamas pagrįsti ir imituoti, kad paskolų sandoriai yra teisėti, pagamino netikrą dokumentą ir žinomai netikrą dokumentą panaudojo, t. y.:

1.1. 2009 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. SIC-09-02, sudarytą tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro, atstovaujamos šios bendrovės direktoriaus P. G., ir jo paties (P. G.) kaip fizinio asmens, dėl neva 347 544 Eur paskolos jam (P. G.) suteikimo, šią sutartį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., per UAB Stomatologinės implantacijos centro atstovą, advokatą R. P., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3419-868/2014;

1.2. 2009 m. gruodžio 21 d. paskolos sutartį Nr. SIC-09-02, sudarytą tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro, neva atstovaujamos pagal įgaliojimą šios bendrovės buhalterės G. G. (dabar – G. G.-S.), ir jo paties (P. G.) kaip fizinio asmens, dėl neva 1 200 000 Lt (347 544 Eur) paskolos jam (P. G.) suteikimo, šią sutartį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d., jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI);

1.3. 2011 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartį Nr. SIC-11-03, sudarytą tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro, atstovaujamos šios bendrovės direktoriaus P. G., ir jo paties (P. G.) kaip fizinio asmens, dėl neva 289 620 Eur paskolos jam (P. G.) suteikimo, šią sutartį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., per UAB Stomatologinės implantacijos centro atstovą, advokatą R. P., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3419-868/2014;

1.4. 2011 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutartį Nr. SIC-11-03, sudarytą tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro, atstovaujamos neva šios bendrovės vadovės G. R., ir jo (P. G.) kaip fizinio asmens, dėl neva 1 000 000 Lt (289 620 Eur) paskolos jam (P. G.) kaip fiziniam asmeniui suteikimo, šią sutartį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d., jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai;

1.5. 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutartį Nr. SIC-12-04, sudarytą tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro, atstovaujamos neva šios bendrovės klinikų vadovės G. R., ir jo (P. G.) kaip fizinio asmens, dėl 900 000 Lt (260 658 Eur) paskolos jam (P. G.) suteikimo, šią sutartį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d., jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai;

1.6. 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutarties Nr. SIC-09-02 pakeitimo sutartį, sudarytą tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro, neva atstovaujamos šios bendrovės klinikų vadovės G. R., ir jo (P. G.) kaip fizinio asmens, kuria pratęstas tariamos 2009 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties Nr. SIC-09-02 grąžinimo terminas iki 2050 m. birželio 30 d., šią sutartį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d., jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai;

1.7. 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutarties Nr. SIC-11-03 pakeitimo sutartį, sudarytą tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro, neva atstovaujamos šios bendrovės klinikų vadovės G. R., ir jo (P. G.) kaip fizinio asmens, kuria pratęstas tariamos 2011 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutarties Nr. SIC-11-03 grąžinimo terminas iki 2050 m. birželio 30 d., šią sutartį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d., jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai;

1.8. 2015 m. birželio 30 d. paskolos sutarties Nr. SIC-12-04 pakeitimo sutartį, sudarytą tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro, neva atstovaujamos UAB Stomatologinės implantacijos centro klinikų vadovės G. R., ir jo (P. G.) kaip fizinio asmens, kuria pratęstas tariamos 2012 m. gruodžio 3 d. paskolos sutarties Nr. SIC-12-04 grąžinimo terminas iki 2050 m. birželio 30 d., šią sutartį ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2017 m. birželio 15 d., jis pateikė Valstybinei mokesčių inspekcijai;

1.9. 2013 m. spalio 8 d. įspėjimą „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“, kuriuo UAB Stomatologinės implantacijos centras informavo jį (P. G.) apie tariamos 2009 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties Nr. SIC-09-02 2.3 punkte nustatytos prievolės sumokėti palūkanas neįvykdymą ir galimą vienašališką paskolos sutarties nutraukimą neįvykdžius šios prievolės įspėjime nurodytais terminais, šį įspėjimą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., per UAB Stomatologinės implantacijos centro atstovą, advokatą R. P., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3419-868/2014;

1.10. 2013 m. spalio 8 d. įspėjimą „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“, kuriuo UAB Stomatologinės implantacijos centras informavo jį (P. G.) apie tariamos 2011 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutarties Nr. SIC-11-03 2.3 punkte nustatytos prievolės sumokėti palūkanas neįvykdymą ir galimą vienašališką paskolos sutarties nutraukimą neįvykdžius šios prievolės įspėjime nurodytais terminais, šį įspėjimą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., per UAB Stomatologinės implantacijos centro atstovą, advokatą R. P., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3419-868/2014;

1.11. 2013 m. spalio 19 d. pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo UAB Stomatologinės implantacijos centras informavo jį (P. G.) apie tariamos 2009 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties Nr. SIC-09-02, sudarytos tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro ir jo paties (P. G.) kaip fizinio asmens, nutraukimą, šį pranešimą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., per UAB Stomatologinės implantacijos centro atstovą, advokatą R. P., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3419-868/2014;

1.12. 2013 m. spalio 19 d. pranešimą „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo UAB Stomatologinės implantacijos centras informavo jį (P. G.) apie tariamos 2011 m. rugsėjo 30 d. paskolos sutarties Nr. SIC-11-03, sudarytos tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro ir jo paties (P. G.) kaip fizinio asmens, nutraukimą, šį pranešimą ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 19 d., per UAB Stomatologinės implantacijos centro atstovą, advokatą R. P., nežinantį apie jo daromą nusikalstamą veiką, pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-3419-868/2014.

2.   Taip pat P. G. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį už tai, kad aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą UAB Stomatologinės implantacijos centro buhalterinę apskaitą, neišsaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to negalima nustatyti įmonės veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, būtent kad jis, nuo 2003 m. sausio 23 d. būdamas UAB Stomatologinės implantacijos centro, registruotos Vilniuje, Savanorių pr. 11A, direktorius, einamų pareigų pagrindu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) reikalavimus, nustatančius, kad už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus ir už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už UAB Stomatologinės implantacijos centro apskaitos dokumentų išsaugojimą, nesilaikė Buhalterinės apskaitos įstatymo:

2.1. 12 straipsnio 1 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) reikalavimų, nustatančių, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes neišsaugojo dokumentų, pagrindžiančių 2012 m. gruodžio 20 d. atskaitingo asmens P. G. avanso ataskaitoje įrašus apie pinigų, iš viso 7046 Lt (2040,66 Eur) sumos (1518 Lt, 1915 Lt, 2044 Lt, 1569 Lt), sumokėjimą V. A.. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB Stomatologinės implantacijos centro veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2012 m.;

2.2. 16 straipsnio 1 dalies (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo redakcija) reikalavimų, nustatančių, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (originali redakcija), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, 16 punkto, nustatančio, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, reikalavimų, nes 2013 m. birželio 10 d. kasos išlaidų orderio Nr. 5, pagal kurį išmokėta 1000 Lt (289,62 Eur) suma G. R. – avansas ūkio išlaidoms (pinigų gavimas patvirtintas gavėjos parašu, suma pagal šį kasos išlaidų orderį Nr. 5 įrašyta į atskaitingo asmens G. R. avanso ataskaitą Nr. GR-6 nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d.), nepateikė buhalterinei apskaitai tvarkyti, dėl to jis nebuvo įrašytas registre ‒ kasos knygoje nuo 2013 m. birželio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Dėl to negalima iš dalies nustatyti UAB Stomatologinės implantacijos centro veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2013 m.;

2.3. 19 straipsnio 2 dalies (2008 m. liepos 3 d. įstatymo redakcija) reikalavimų, nustatančių, kad, patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų; Lietuvos vyriausiojo archyvaro 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. V-100 patvirtintos Bendrųjų dokumentų saugojimo terminų rodyklės 10.15 punkto reikalavimų, nustatančių, kad tokio pobūdžio dokumentai saugomi 10 metų, nes neišsaugojo: 2012 m. sausio 1 d. ‒ 2013 m. sausio 31 d. laikotarpio kasos dokumentų ir kasos knygų; 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. birželio 30 d. laikotarpio atskaitingų asmenų avanso ataskaitos; 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pirkimų (tiekėjai) registrų su pirminiais dokumentais; 2011 m. lapkričio 1 d. – 2012 m. gruodžio 31 d. laikotarpio pardavimų (pirkėjai) registrų su pirminiais dokumentais; 2011 m., 2012 m. registro ‒ didžiosios knygos. Dėl to nėra galimybės nustatyti UAB Stomatologinės implantacijos centro veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių 2011 ir 2012 m.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3.   Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria P. G. baudžiamoji byla pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), ir P. G. dėl žinomai netikrų dokumentų suklastojimo ir panaudojimo pripažino kaltu. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad P. G. veiksmai dėl dokumentų suklastojimo ir panaudojimo buvo mažareikšmiai. Savo sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad P. G., suklastodamas paskolų sutartis bei jas keičiančias sutartis dėl paskolų sutarčių terminų pratęsimo ir paskolų grąžinimo, siekė sudaryti įspūdį, jog tarp jo ir UAB Stomatologinės implantacijos centro susiklostę tikri, teisėti paskolos santykiai, ir siekė mokestinės naudos – išvengti daugiau kaip 150 MGL dydžio mokesčių sumokėjimo. Minėtų padarinių nekilo, nes VMI atliko mokestinį patikrinimą ir nustatė, kad suklastotos sutartys slėpė tikrąjį teisinį santykį – dividendų išmokėjimą. Tokie P. G. veiksmai kėlė grėsmę baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, jais buvo pasikėsinta į dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumą, siekiant įtvirtinti teisinėje apyvartoje netikrą informaciją, todėl tokie veiksmai negali būti pripažinti mažareikšmiais BK 37 straipsnio prasme.

4.   Taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymo nepagrįstai taikė BK 95 straipsnio nuostatas ir bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad BK 223 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo apkaltinamojo nuosprendžio senaties eigą nutraukė naujos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymas, todėl laikytina, kad dėl aplaidaus apskaitos tvarkymo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas skaičiuojamas ne nuo 2013 m. gruodžio 31 d. (finansinių 2013 metų pabaigos), o nuo 2017 m. birželio 15 d., t. y. kada buvo atliktas paskutinis BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos tęstinės nusikalstamos veikos epizodas. Kadangi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas baigsis tik 2025 m. birželio 15 d., todėl pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylos dalį dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

III. Kasacinio skundo argumentai

5.   Nuteistojo P. G. gynėjas advokatas G. Danėlius kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su pakeitimais: P. G. bylą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principą ir P. G. nepagrįstai nuteisė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Byloje nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 24 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu P. G. priskaičiuota sumokėti į biudžetą 110 055,6 Eur gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), 61 177,39 Eur gyventojų pajamų mokesčio delspinigių ir 33 016,68 Eur gyventojų pajamų mokesčio (30 proc. mokesčio dydžio) baudą. Šie mokesčiai P. G. priskaičiuoti už tai, kad jis 2011–2012 m. formaliai sudarytomis paskolų sutartimis vieninteliam akcininkui P. G. tikrinamuoju laikotarpiu suteikė 1 900 000 Lt paskolų, nors iš tikrųjų išmokėjo dividendus, taip siekdamas išvengti gyventojų pajamų mokesčio nuo pajamų iš paskirstytojo pelno mokėjimo. Mokesčių administratorius išvadą, kad P. G. buvo suteiktos ne paskolos, o išmokėti dividendai, grindė Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatomis, suteikiančiomis teisę neatsižvelgti į formalią sandorių išraišką. Taigi, šie sprendimai buvo priimti dėl tų pačių paskolos sutarčių, kurių sudarymą apeliacinės instancijos teismas kriminalizavo.

5.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pažymima, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.).

5.3. Pažymėtina, kad paskolos sutarčių teisinis vertinimas buvo atliktas 2017 m. rugsėjo 1 d. Valstybinės mokesčių inspekcijos sprendimu, 2017 m. lapkričio 24 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. sprendimu, 2019 m. liepos 18 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi, 2014 m. gruodžio 19 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu, 2015 m. spalio 15 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi (byloje dėl santuokos nutraukimo). Valstybei nebuvo dirbtinai pasunkintos galimybės apskaičiuoti mokesčius ar paskirstyti buvusių sutuoktinių prievoles. Nei mokesčių reguliatorius, nei dviejų instancijų administraciniai teismai, nei dviejų instancijų bendrosios kompetencijos teismai paskolos sutarčių nevertino kaip suklastotų. Todėl darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo paskolos sutarčių sudarymą ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtintą non bis in idem principą, draudžiantį persekioti asmenį antrą kartą už tą pačią veiką, nes P. G. neva suklastotos paskolų sutartys teisiškai jau buvo įvertintos 2017 m. lapkričio 24 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimu ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu.

5.5. Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad P. G. turėjo tyčią suklastoti dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad tiriamuoju laikotarpiu UAB Stomatologinės implantacijos centras veikė pelningai, bendrovė buvo moki, visada turėjo didėjantį ir teigiamą nepaskirstytojo pelno likutį, o tai rodo, kad nuteistojo P. G. galimai padaryta nusikalstama veika nėra tiek pavojinga, kad už ją būtų taikoma griežčiausia – baudžiamoji atsakomybė. Tai, kad nuteistasis P. G. neturėjo tyčios klastoti paskolos sutartis, patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kad dar iki kaltinime įvardytų sutarčių sudarymo UAB Stomatologinės implantacijos centras ir P. G. kaip fizinis asmuo buvo sudarę paskolos sutartį, kuria bendrovė P. G. paskolino 150 000 Lt (byloje pateikta pažyma ir 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo akto duomenys patvirtina, kad šią sumą grynaisiais pinigais 2011 m. gruodžio 30 d. P. G. grąžino į bendrovės kasą (2011 m. gruodžio 30 d. kasos pajamų orderis)). Be to, civilinėje byloje dėl santuokos tarp nuteistojo P. G. ir R. A. (Gervienės) nutraukimo, turto padalijimo ir kitų reikalavimų 2014 m. gruodžio 19 d. priimtame sprendime, pakeistame Vilniaus apygardos teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 21 d. sutartį ir 2011 m. rugsėjo 30 d. sutartį vertino kaip paskolos sutartis, o jomis suteiktas paskolas pripažino asmenine P. G. prievole.

5.6. Taip pat baudžiamojoje byloje nustatyta, jog 2014 m. gruodžio 22 d. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro nutarimu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-9-00297-13, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamosios R. G. ir įtariamojo P. G. kaltę dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymo (šiame ikiteisminiame tyrime tirtas galimas didelės vertės UAB Stomatologinės implantacijos centro turto pasisavinimas). Atkreiptinas dėmesys, kad, įvertinus nuteistojo P. G. teismui civilinėje byloje Nr. 2-3419-868/2014 ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateiktas paskolų sutartis, konstatuota, jog jose sutampa paskolos sutarties numeris, sudarymo data, asmuo, suteikiantis paskolą, ją gaunantis asmuo, suma, kuri suteikiama kaip paskola. Taigi VMI ir teismui civilinėje byloje pateiktos paskolos sutartys, sutampant esminiams jos elementams, yra tos pačios. Minėti bylos duomenys patvirtina, kad nuteistasis P. G. neturėjo tikslo pagaminti netikrus dokumentus ir juos panaudoti. Išmokėti pinigų sumą pagal paskolų sutartis, o ne kaip dividendus jis pasirinko ne siekdamas išvengti mokesčių, o todėl, kad tokį pinigų išmokėjimo būdą jis laikė naudingesniu UAB Stomatologinės implantacijos centrui, o tuo nuteistasis P. G., kaip UAB Stomatologinės implantacijos centro akcininkas ir direktorius, buvo suinteresuotas.

5.7. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai P. G. pagal BK 223 straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senačiai. Nuteistajam P. G. inkriminuota nusikalstama veika, nustatyta BK 223 straipsnio 1 dalyje, laikytina baigta 2013 m. gruodžio 31 d. Nenustačius BK 95 straipsnio 8 dalyje nustatyto pagrindo nutraukti senaties terminą už aptariamą nusikalstamą veiką – naujos tyčinės nusikalstamos veikos, šiuo atveju – BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo, padarymo, apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą suėjo 2021 m. gruodžio 31 d. Taigi apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo už BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą senaties terminas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo suėjęs.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6.   Nuteistojo P. G. gynėjo advokato G. Danėliaus kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

7.   Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kriminalizavo paskolos sutarčių sudarymą ir P. G. pripažino kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pabrėžiama, kad nei VMI, nei teismai, nagrinėdami civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, pateiktų paskolos sutarčių ir jas lydinčių dokumentų nevertino kaip suklastotų, valstybei nebuvo apsunkintos galimybės apskaičiuoti mokesčius ar paskirstyti buvusių sutuoktinių prievoles. Teisėjų kolegija šiems skundo argumentams pritaria.

8.   Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsniu siekiama apsaugoti tokias su valdymo tvarka siejamas vertybes kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos, esančios dokumente, patikimumas, normali, teisinga dokumentų apyvarta. Teisinė apsauga suteikiama tiek dokumentų, kuriuose užfiksuoti duomenys yra reikšmingi valstybės ir savivaldos institucijų normaliai veiklai, tiek privačių asmenų sukurtų dokumentų apyvartai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015). Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Skirtingų rūšių dokumentai turi skirtingus rekvizitus, be to, gali egzistuoti kaip įrašai ne tik popieriuje, bet ir elektroninėje erdvėje ar laikmenoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56-696/2018, 2K-7-84-489/2018 ir kt.). Svarbiausias dokumento formai keliamas reikalavimas yra jo tinkamumas paliudyti (įrodyti, patvirtinti) juridinį faktą. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie tam tikromis aplinkybėmis yra tinkami melagingam faktui paliudyti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-282-788/2018, 2K-7-82-699/2018, 2K-227-976/2021). Netikru dokumentu teismų praktikoje paprastai vadinamas dokumentas, surašytas ar kitaip pagamintas kito asmens vardu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-361/2012), išoriškai panašus į tikrą, bet pagamintas asmens, neturinčio teisės pagaminti dokumentą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-205-699/2016), žinomai melagingas tikrovėje neegzistuojantis dokumentas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-600/2012), netikras ir pagal formą, ir pagal turinį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-19-942/2017). Taigi dokumento netikrumo kriterijumi paprastai laikomas įgaliojimų surašyti ar kitaip pagaminti tokį dokumentą nebuvimas, kai pagamintas daiktas yra tik į dokumentą panaši imitacija, pvz., privačiai pagamintas vairuotojo pažymėjimas ar pasas, neįgalioto asmens įmonės vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra, kito asmens vardu šiam nežinant surašytas sutikimas ir pan. Tikro dokumento esminiu požymiu laikytina tai, kad jį surašė (ir (ar) pasirašė) asmenys, turintys teisę ir įgaliojimus atlikti tokį veiksmą, o jo suklastojimas gali pasireikšti melagingos informacijos jame įtvirtinimu (intelektinis suklastojimas) arba mechaniniu poveikiu tokio dokumento turiniui ar rekvizitams, pvz., datos, parašo, jame esančios informacijos pakeitimu ir pan. (materialusis suklastojimas).

9.   Nors baudžiamajai atsakomybei už disponavimą netikrais ir suklastotais dokumentais kilti nebūtina, kad dėl to atsirastų konkretūs neigiami padariniai, teismų praktikoje pabrėžiama, kad gali pasitaikyti tokių atvejų, kai disponavimas dokumentu, kuriame įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai, yra formalaus pobūdžio, nes realiai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių. Tokiais atvejais gali būti konstatuota, kad veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013 ir kt.) arba yra mažareikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2008, 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-413-895/2016 ir kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tam tikros veikos, susijusios su dokumento suklastojimu ir tokio dokumento panaudojimu, užtraukia ne baudžiamąją, bet administracinę atsakomybę (pvz., Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 55–58 straipsniai, 75 straipsnio 3 ir 4 dalys, 100 straipsnis, 148 straipsnio 1 dalis, 158 straipsnis, 187 straipsnio 2, 4 dalys, 193 straipsnis, 221 straipsnio 1 dalis, 513 straipsnis ir kt.).

10. Pagal teismų praktiką, žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas sukčiaujant papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuojamas, nes netikri ar suklastoti dokumentai panaudojami kaip priemonė turtinei naudai gauti. Tačiau jeigu kaltininkas pats pagamino netikrą dokumentą ar suklastojo tikrą dokumentą ir jį pateikęs kaip apgaulės priemonę įgijo svetimą turtą, turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino, jo veika kvalifikuojama pagal BK 182 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-213/2009, 2K-7-82-699/2018).

11.   Byloje nustatyta, kad P. G. apylinkės teismui, nagrinėjusiam jo civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo, per savo advokatą pateikė paskolų sutartis (2009 m. gruodžio 21 d. ir 2011 m. rugsėjo 30 d. sutartys), sudarytas tarp UAB Stomatologinės implantacijos centro, atstovaujamos šios bendrovės direktoriaus P. G., ir jo paties (P. G.) kaip fizinio asmens; taip pat jis apylinkės teismui per savo advokatą pateikė du įspėjimus (2013 m. spalio 8 d. du įspėjimai) bei du pranešimus apie sutarčių nutraukimą (2013 m. spalio 19 d. du pranešimai).

12.  Greta to nustatyta, kad P. G. VMI pateikė šiuos dokumentus, t. y. tris paskolų sutartis, sudarytas pirminių sutarčių, teiktų civilinę bylą nagrinėjusiam apylinkės teismui, pagrindu (2009 m. gruodžio 21 d., 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d. paskolų sutartys), taip pat įspėjimus dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo (2013 m. spalio 8 d. trys įspėjimai „Dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo“) bei sutarčių pakeitimo sutartis, kuriomis nustatomi ilgesni paskolų grąžinimo terminai (2015 m. birželio 30 d. trys paskolos sutarčių pakeitimo sutartys).

13.  Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad apylinkės teismui civilinėje byloje pateiktos paskolų sutartys ir su jomis susiję dokumentai jokių reikšmingų pasekmių santuokos nutraukimo byloje nesukėlė, tokio pobūdžio dokumentus P. G., kaip fizinis asmuo ir kaip UAB Stomatologinės implantacijos centro vienintelis akcininkas bei direktorius, galėjo sudaryti ir pasirašyti, todėl šių dokumentų pagaminimas ir pateikimas nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, kad užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Taigi, pirmosios instancijos teismas šių dokumentų nevertino kaip suklastotų nei formos, nei turinio prasme. Tuo tarpu dėl paskolos sutarčių ir su jomis susijusių dokumentų pateikimo VMI pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors VMI, atlikusi mokestinį patikrinimą, nustatė, jog P. G. tikslas teikiant pakeistas pagal formą ir turinį paskolų sutartis ir su jomis susijusius dokumentus buvo išvengti mokestinių prievolių dėl realiai pagal paskolų sutartis išmokėtų dividendų, tačiau jokia žala tretiesiems asmenims padaryta nebuvo; P. G., kaip vienintelis akcininkas, turėjo teisę išsimokėti dividendus, bet tai padarė netinkama forma ir nenorėdamas mokėti privalomų mokesčių. Todėl nors formaliai P. G. atlikti veiksmai gali būti laikomi dokumentų klastojimu, tačiau esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas P. G. veiksmus dėl suklastotų dokumentų pateikimo VMI įvertino kaip mažareikšmius ir, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės.

14.  Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą. Teismas nustatė, kad P. G. veiksmuose dėl visų paskolos sutarčių ir jas lydinčių papildomų dokumentų suklastojimo (pagaminimo ir pateikimo apylinkės teismui bei VMI) yra nusikalstamos veikos, nurodytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jį pripažino kaltu ir paskyrė baudą.

15.  Nagrinėjamoje byloje svarbu atsakyti į klausimą, ar P. G. veiksmai, sudarant paskolų sutartis bei jas lydinčius papildomus dokumentus ir juos teikiant santuokos nutraukimo bylą nagrinėjančiam apylinkės teismui bei VMI, atitinka dokumentų suklastojimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Todėl šiame kontekste aktualus yra klausimas dėl suklastoto dokumento kaip nusikalstamos veikos (BK 300 straipsnis) dalyko ir civilinės sutarties, patvirtinančios tariamąjį ar apsimestinį sandorį, santykio.

16.  Civilinėje teisėje skiriami tariamieji (fiktyvūs) sandoriai ir apsimestiniai sandoriai. Tariamųjų sandorių atveju šalių valios apskritai nėra arba, tiksliau, tikroji valia yra nesukurti jokių realių padarinių (sutartis sudaroma tik dėl akių, nesiekiant teisinių pasekmių – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.86 straipsnis), apsimestinių sandorių atveju tikrąją šalių valią paslepia jos fikcija (sutartis sudaroma turint tikslą pridengti kitą sutartį – CK 1.87 straipsnis). CK normos, reglamentuojančios tariamuosius ir apsimestinius sandorius, yra įtvirtintos sandorių negaliojimo skyriuje, fiktyvumas laikomas sandorių negaliojimo pagrindu.

17.  Iš bylos duomenų matyti, kad P. G. pinigai pagal paskolų sutartis buvo išmokėti; tai patvirtina byloje esantys 2009 m. gruodžio 21 d., 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d. kasos išlaidų orderiai. Taigi sutartimis nebuvo siekiama imituoti pinigų judėjimo fakto, t. y. kad pinigai nebuvo išmokėti visai arba išmokėti ne tam asmeniui; P. G., kaip UAB Stomatologinės implantacijos centro vadovas ir vienintelis akcininkas, turėjo teisę sudaryti ir pasirašyti tokio pobūdžio dokumentus (suteikti sau paskolą), nes bendrovė veikė sėkmingai, turėjo nepaskirstytojo pelno, taigi žalos bendrovei jis nesukėlė.

18.  Santuokos nutraukimo byloje P. G. per savo atstovą pateikė dvi paskolų sutartis bei jas lydinčius dokumentus, tačiau teisinių pasekmių kitiems asmenims šių dokumentų pateikimas civilinėje santuokos nutraukimo byloje nesukėlė, nes bylą nagrinėjęs teismas paskolas pripažino P. G. asmenine prievole. Taigi, nors  P. G. siekė  sau palankių teisinių padarinių, tačiau  kiti asmenys (taip pat ir buvusi P. G. sutuoktinė) turėjo teisę  ginčyti minėtas paskolų sutartis CPK nustatyta tvarka, o tiesos nustatymas kitomis teisinėmis priemonėmis nebuvo apsunkintas.

19.  Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas, priešingai negu apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai pripažino, jog P. G. veika (paskolos sutarčių ir jas lydinčių dokumentų pateikimas apylinkės teismui) nebuvo tiek pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes nepažeidė fizinių asmenų teisių, nesukėlė jiems jokių reikšmingų padarinių (P. G. sutuoktinei nebuvo pripažinta neegzistuojanti prievolė pagal paskolų sutartis), nepadarė žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.

20.  Taip pat, kaip jau buvo minėta, byloje nustatyta, kad P. G. VMI pateikė tris paskolų sutartis ir jas lydinčius dokumentus, kurios iš esmės buvo tapatūs dokumentai, palyginti su teiktais apylinkės teismui (VMI teiktuose dokumentuose nurodyti tik kiti UAB Stomatologinės implantacijos centro vadovo pareigas einantys asmenys – G. G. ir G. R.). VMI konstatavo, kad pagal minėtus dokumentus buvo išmokėtos ne paskolos, o dividendai. Antai 2017 m. birželio 15 d. VMI surašytame patikrinimo akte nurodyta, kad P. G. pagal 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2012 m. gruodžio 3 d. paskolų sutartis (VMI mokestinis patikrinimas dėl senaties terminų neapėmė 2009 m. gruodžio 21 d. paskolos sutarties) sau, kaip vieninteliam bendrovės akcininkui, išmokėjo dividendus iš nepaskirstytojo pelno. Šis patikrinimo aktas buvo patvirtintas 2017 m. rugsėjo 1 d. sprendimu, kuriame nurodyta, jog UAB Stomatologinės implantacijos centrui apskaičiuota 110 055,6 Eur GPM suma, taip pat bendrovei skirta 33 016,68 Eur GPM bauda.

21.  Taigi, nors VMI pateiktos paskolų sutartys buvo sudarytos siekiant pridengti dividendų išmokėjimą ir taip išvengti GPM sumokėjimo, tai VMI nesutrukdė suskaičiuoti nesumokėtą GPM ir pritaikyti mokestinę atsakomybę paskiriant baudą. Nors P. G. sudarytos paskolų sutartys, kurias jis pateikė VMI, buvo apsimestinės (pridengiančios dividendų išmokėjimą), tačiau jos realiai egzistavo, todėl, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, negalima daryti išvados, jog šios sutartys buvo suklastotos. Kaip nustatyta byloje, P. G. buvo vienintelis bendrovės akcininkas, bendrovė veikė pelningai, todėl jis turėjo teisę išsimokėti dividendus. Nors dividendus P. G. išsimokėjo netinkama forma, tai VMI nesutrukdė nustatyti tikrosios sandorio šalių, šiuo atveju – P. G., valios, todėl baudžiamosios atsakomybės taikymas veiką pripažįstant dokumentų suklastojimu ir panaudojimu yra perteklinis.

22.  Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas dėl šios dalies (dėl paskolos sutarčių pateikimo VMI) P. G. bylą, vadovaudamasis BK 37 straipsniu, nutraukė dėl mažareikšmiškumo, tačiau tinkamai neargumentavo (apsiribojo tik teiginiu, kad veika nesukėlė realios žalos tretiesiems asmenims), kodėl laikė, kad veika siekia tokį pavojingumo laipsnį, jog atitinka dokumento suklastojimo ir panaudojimo požymius, įtvirtintus BK 300 straipsnyje. Pirmosios instancijos teismas nevertino, kad šiuo atveju pažeistas teisės normas (teises) galima atkurti taikant kitos teisinės atsakomybės rūšis, tai ir buvo padaryta VMI atlikus mokestinį patikrinimą, apskaičiavus bendrovės nesumokėtą GPM ir paskyrus baudą. Taigi padaryta veika ne tik kad nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio ją pirmosios instancijos teismas pripažino mažareikšme, bet ir iš viso nebuvo pavojinga, todėl ji neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.

23.  Taip pat P. G. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad, būdamas UAB Stomatologinės implantacijos centro direktorius ir vienintelis akcininkas, klastodamas paskolos sutartis ir su jomis susijusius dokumentus, pasisavino jo žinioje esančias minėtos bendrovės didelės vertės lėšas (iš viso 763 124 Eur). Kaltinime buvo nustatyta, kad pinigai P. G. buvo išmokėti pagal tris paskolų sutartis (2009 m. gruodžio 21 d., 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d.); VMI 2017 m. birželio 15 d. patikrinimo akte nurodyta, kad realiai P. G. buvo išmokėti dividendai (2009 m. gruodžio 21 d. sutarties VMI nevertino dėl suėjusių mokestinio patikrinimo senaties terminų). Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad P. G. veikoje nėra BK 183 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nusikaltimo sudėties, ir jį išteisino, kadangi realus dividendų išmokėjimas akcininkui iš nepaskirstytojo pelno negali būti vertinamas kaip didelės žalos padarymas bendrovei, nes bendrovės akcininkas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą turi teisę išsimokėti dividendus. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl P. G. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paliko nepakeistą.

24.  Tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti, kad kaltinime P. G. veiksmai buvo kvalifikuoti kaip BK 183 ir 300 straipsnių atitinkamose dalyse nustatytų nusikalstamų veikų sutaptis (P. G. pats pagamino netikrus dokumentus – paskolų sutartis), nes dokumentų klastojimas ir panaudojimas buvo turto pasisavinimo padarymo būdas ir sudarė sąlygas padaryti šią nusikalstamą veiką. Todėl P. G. išteisinus pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, nesant nusikalstamos veikos sudėties (pripažįstant, kad P. G. kaip akcininkas turėjo teisę išsimokėti dividendus), kartu pripažįstama, kad nėra ir šios veikos padarymo būdo – dokumentų suklastojimo ir panaudojimo, nes BK 300 straipsnio taikymas šioje byloje yra neatsiejamas nuo BK 183 straipsnio taikymo.

25. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad P. G. veika pagal pavojingumą nesudaro teisinio pagrindo taikyti baudžiamąją atsakomybę, nustatytą už tyčinį tikro dokumento suklastojimą ir panaudojimą (BK 300 straipsnio 1 dalis). Dėl to teismų nuosprendžiai keistini, panaikinant apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo, P. G. veikoje nenustačius visų būtinųjų BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos požymių, taip pat panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria P. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnio), ir šią bylos dalį nutraukiant nenustačius nusikalstamos veikos sudėties, taip pat panaikinant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.

26.  Teisėjų kolegijai nustačius, kad aiškiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir priėmus sprendimą nutraukti bylą nuteistajam P. G., kasacinio skundo argumentai dėl dvigubo nubaudimo principo pažeidimo paliekami nenagrinėti.

Dėl BK 95 straipsnio taikymo

27. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 95 straipsnio nuostatas dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties konstatuodamas, jog P. G. padaryta BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika nutraukė besitęsiančius senaties terminus dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos.

28. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad P. G. BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą (aplaidus apskaitos tvarkymas, susijęs su finansinių dokumentų neišsaugojimu) padarė 2013 m. gruodžio 31 d. (finansinių 2013 metų pabaiga). Kadangi BK 223 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika yra priskiriama neatsargiems nusikaltimams, o remiantis BK 95 straipsnio 1 dalies b papunkčiu, apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo aštuoneri metai, kai buvo padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas, todėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2022 m. lapkričio 23 d., jau buvo suėjęs aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

29. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikė, kad kita P. G. ne vėliau kaip 2017 m. birželio 15 d. padaryta BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nusikalstama veika nenutraukė senaties termino eigos dėl pirmiau padaryto nusikaltimo, nurodyto BK 223 straipsnio 1 dalyje. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas grindė tuo, kad senaties termino eigą nutraukia tik tokia nauja tyčinė veika, kurios padarymas konstatuojamas apkaltinamuoju nuosprendžiu. Kadangi dėl P. G. BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo buvo priimtas ne apkaltinamasis nuosprendis, o nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama dėl mažareikšmiškumo, todėl tokia veika nenutraukė už ankstesnę veiką besitęsiančio apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino.

30. Apeliacinės instancijos teismas dėl BK 95 straipsnio taikymo padarė priešingas išvadas negu pirmosios instancijos teismas, t. y. pripažino, kad naujos tyčinės nusikalstamos veikos, nutraukiančios ankstesnio senaties termino eigą, padarymui konstatuoti pakanka ir nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla dėl BK 37 straipsnio taikymo.

31. Teisėjų kolegija pritaria išvadai, kad naujos tyčinės veikos padarymo faktui konstatuoti pakanka ir nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Tačiau kartu teisėjų kolegijai pripažinus, kad P. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, dėl BK 223 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta 2013 m. gruodžio 31 d., aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo metu, t. y. 2022 m. lapkričio 23 d., jau buvo suėjęs ir pirmosios instancijos teismas bylą dėl šio nusikaltimo dėl senaties nutraukė pagrįstai.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 21 d. ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžius: Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį, kuria panaikinta Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalis nutraukti P. G. baudžiamąją bylą ir P. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 223 straipsnio 1 dalį, ir jam buvo paskirta subendrinta galutinė bausmė – 268 MGL (10 092,88 Eur) dydžio bauda. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį, kuria P. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnio), ir šią bylos dalį nutraukti nenustačius nusikalstamos veikos sudėties (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat panaikinti nuosprendžio dalį, kuria P. G. taikytas BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo redakcija), 71 straipsnis ir paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 15 MGL (564,9 Eur)) dydžio įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

Teisėjai                                                                                                  Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis