A-2689-552/2023

Administracinė byla Nr. A-2689-552/2023 Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00205-2023-8 Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei, vertėjaujant Sami Ghaowi, dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. H. ir jo atstovui advokatui Dainiui Burduliui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui Robertui Nikiforovui, viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini)piliečio Y. H. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės (duomenys neskelbtini) piliečio Y. H. persvarstymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.    Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu, prašydamas persvarstyti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. H. (toliau – ir Užsienietis) paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė iki 2024 m. sausio 17 d. , bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

2.    Centras teikimą grindė šiais argumentais:

2.1.    Užsienietis, 2023 m. balandžio 16 d. automobiliu nuvykęs į Latvijos Respubliką su tikslu gabenti neteisėtus migrantus per Lietuvos Respubliką į Lenkijos Respubliką, 2023 m. balandžio 18 d. Latvijoje (tiksliai nenustatytoje vietoje) į savo vairuojamą automobilį įsisodino 10 neteisėtai valstybės sieną perėjusių ir nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje neturinčių užsieniečių ir juos gabeno automobiliu per Latvijos–Lietuvos valstybių sieną bei Lietuvos teritorijoje tol, kol tą pačią dieną buvo sulaikytas policijos pareigūnų Kauno mieste.

2.2.    Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendžiu Užsienietis buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 292 straipsnio („Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“) 2 dalį 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Užsienietis, atlikęs bausmę, 2023 m. spalio 18 d. buvo paleistas iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimo.

2.3.    Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. spalio 19 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, iki 2024 m. sausio 17 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra.

2.4.    Centras 2023 m. balandžio 28 d. kreipėsi į Vokietijos Federacinę Respubliką dėl Užsieniečio teisinės padėties Vokietijoje nustatymo. Tą pačią dieną gautas atsakymas, kad Užsienietis neturi teisės gyventi Vokietijoje nuo 2022 m. lapkričio 22 d. Centras 2023 m. liepos 17 d. pakartotinai kreipėsi į Vokietijos Federacinę Respubliką dėl Užsieniečio teisinės padėties Vokietijoje nustatymo. 2023 m. liepos 18 d. gautas atsakymas, kad Užsienietis neturi teisės gyventi Vokietijoje.

2.5.    Užsienietis 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) tą pačią dieną priėmė sprendimą, kuriame nurodyta, kad bus nustatinėjama valstybė, kuri yra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

2.6.    Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, būdamas Lietuvoje padarė nusikalstamą veiką ir už ją buvo nuteistas. Šiuo metu Užsieniečio statusas pasikeitė ir yra nustatinėjama valstybė, kuri yra atsakinga už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Tikėtina, kad, suteikus Užsieniečiui neribotą judėjimo laisvę Lietuvos teritorijoje, jis gali bandyti vykti į Vokietiją, kurioje gyvena jo šeimos nariai, ir tokiais veiksmais sutrukdyti Departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečiui turėtų būti toliau taikoma paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 118 straipsniu.

II.

3.    Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimu tenkino Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą, t. y. paliko galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui Y. H. paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. sausio 17 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje.

4.    Teismas, apžvelgęs Centro teikime išdėstytas faktines aplinkybes bei ginčui aktualias Įstatymo nuostatas, pažymėjo, kad nors Užsieniečio statusas pasikeitė – jis tapo prieglobsčio prašytoju Lietuvos Respublikoje ir yra nustatinėjama valstybė, kuri yra atsakinga už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, – šiuo atveju išlieka objektyviais faktiniais duomenimis pagrįsta tikimybė, kad, suteikus jam neribotą judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis gali bandyti vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką, kur, kaip pats nurodė teismo posėdyje, gyvena jo šeimos nariai, ir tokiais savo veiksmais sutrukdyti Departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Šią tikimybę sustiprina tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, Lietuvoje padarė sunkų nusikaltimą, už kurį buvo nuteistas, Lietuvoje neturi tvirtų socialinių ir ekonominių ryšių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog nėra galimybės švelnesnėmis priemonėmis pasiekti Įstatyme numatytus tikslus, nes, netaikant judėjimo apribojimų, būtų paneigta pagrįsta rizika, kad Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir (ar) pasislėpti, tuo, be kita ko, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Teismas tenkino Centro teikimą, vadovaudamasis Įstatymo 113 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 4 punktu, 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu ir 118 straipsniu.

III.

5.    (duomenys neskelbtini) pilietis Y. H. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą, t. y. iš dalies tenkinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

6.    Užsienietis, akcentuodamas savo teisinį statusą (prieglobsčio prašytojas), teigia, kad teismas, spręsdamas dėl jo judėjimo laisvės apribojimo, netinkamai aiškino ir taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkto nuostatas, nes neegzistuoja nė viena iš kumuliatyvių sąlygų sulaikymui taikyti: teismo sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija apie Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį motyvus negalėtų būti gauta jo faktiškai nesulaikius; byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą manyti, jog Užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Departamentu (neteikia reikalingos ir aktualios informacijos); Užsieniečio tapatybė yra nustatyta (žinomi vardas, pavardė ir gimimo metai); Užsienietis teismo posėdyje paaiškino, kad neketina pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, nes jam yra žinomos tokio veiksmo neigiamos pasekmės. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog nebuvo pagrindo taikyti Užsieniečiui de facto (faktiškai) sulaikymą, šiuo atveju jam gali būti skiriama prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė.

7.    Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti Užsieniečio apeliacinį skundą.

8.    Centras sutinka su teismo atliktu bylos aplinkybių vertinimu ir iš esmės pakartoja teikime išdėstytus savo argumentus, pabrėždamas, kad Užsieniečio žmona ir vaikas teisėtai gyvena Vokietijos Federacinėje Respublikoje, todėl Užsienietis gali bandyti neteisėtai išvykti į Vokietiją pas savo šeimą, nesulaukęs sprendimo savo prieglobsčio byloje. Užsienietis iki sulaikymo ne tik pats neteisėtai judėjo Europos Sąjungos teritorijoje, bet ir kartu su savimi gabeno neteisėtus migrantus. Tokie Užsieniečio veiksmai nelaikytini bendradarbiavimu su kompetentingomis valdžios institucijomis, kadangi jis tyčia, sąmoningai nesikreipė į Lietuvos Respublikos institucijas dėl savo teisinės padėties nustatymo, o bandė tęsti savo kelionę po Europos Sąjungos valstybes ir prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikė tik po to, kai buvo sulaikytas. Užsienietis piktnaudžiauja migracine sistema ir toks jo elgesys suponuoja realią ir pagrįstą tikimybę, jog jis gali bandyti pasislėpti ar išvykti į kitą Europos Sąjungos valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

9.    Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo persvarstytas ir paliktas galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimas, skiriant Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki 2024 m. sausio 17 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus priimtas ir įvykdytas sprendimas jo prieglobsčio byloje, teisėtumas ir pagrįstumas.

10.  Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (paskutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2016 m. lapkričio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-4927-662/2016).

11.  Valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 ir iki šios bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka nėra atšaukta, todėl nagrinėjamu atveju aktualios ir taikytinos Įstatymo X2 skyriaus, reglamentuojančios Įstatymo taikymą, kai įvesta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, nuostatos, tiek, kiek atitinkamų klausimų nereglamentuoja kitos Įstatymo nuostatos (Įstatymo 1407 str.).

12.  Užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išvardyti Įstatymo 113 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

13.  Pagal Įstatymo 14018 straipsnio 1 dalį, užsieniečio sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir šio Įstatymo 113 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau, negu būtina sprendimui dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, priimti ir (arba) įvykdyti išsiuntimą iš Lietuvos Respublikos ar prieglobsčio prašytojo perdavimą kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Valstybės sienos apsaugos tarnyba periodiškai, ne rečiau kaip kartą per 3 mėnesius, patikrina aplinkybes, turinčias įtakos užsieniečio sulaikymo pagrįstumui, ir šio Įstatymo 14021 straipsnyje nustatytais atvejais bei nustatyta tvarka kreipiasi į teismą su prašymu pakartotinai svarstyti sprendimą sulaikyti užsienietį.

14.  Be to, Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį.

15.  2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 604/2013, kuriuo išdėstomi valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio arba asmens be pilietybės vienoje iš valstybių narių pateikto tarptautinės apsaugos prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijai ir mechanizmai, (toliau – ir Reglamentas (ES) Nr. 604/2013) 28 straipsnyje reglamentuojamas sulaikymas perdavimo tikslais. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės negali sulaikyti asmens vien dėl to, kad jam taikoma šiuo reglamentu nustatyta procedūra. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog jei nustatoma didelė rizika, kad asmuo pasislėps, valstybės narės gali sulaikyti atitinkamą asmenį, kad būtų užtikrintos perdavimo procedūros pagal šį reglamentą, individualiai įvertinus konkretų atvejį, ir tik jei sulaikymas yra proporcingas ir kitos švelnesnės alternatyvios prievartos priemonės negali būti veiksmingai taikomos.

16.  Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad sulaikymas trunka kuo trumpesnį laikotarpį ir ne ilgiau nei pagrįstai būtina reikalaujamoms administracinėms perdavimo procedūroms su deramu kruopštumu atlikti, kol bus įvykdytas perdavimas pagal šį reglamentą. Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo laikotarpis neviršija vieno mėnesio nuo prašymo pateikimo. Pagal šį reglamentą procedūrą atliekanti valstybė narė tokiais atvejais paprašo atsakymą pateikti skubiai. Toks atsakymas pateikiamas per dvi savaites nuo prašymo gavimo. Tai, kad neatsakoma per dviejų savaičių laikotarpį, prilygsta prašymo priėmimui ir reiškia pareigą perimti asmenį savo žinion arba jį atsiimti, įskaitant pareigą tinkamai pasirūpinti atvykimo organizavimu. Kai asmuo sulaikomas pagal šį straipsnį, tas asmuo iš prašančiosios valstybės narės atsakingai valstybei narei perduodamas taip greitai kaip tik praktiškai įmanoma ir ne vėliau kaip per šešias savaites nuo netiesioginio ar tiesioginio kitos valstybės narės prašymo atitinkamą asmenį perimti savo žinion arba atsiimti priėmimo arba nuo tada, kai skundas arba sprendimo peržiūrėjimas nebeturi sustabdomojo poveikio pagal 27 straipsnio 3 dalį. Kai prašančioji valstybė narė nesilaiko prašymo perimti savo žinion arba atsiimti pateikimo terminų arba kai perdavimas neįvykdomas per trečioje pastraipoje nurodytą šešių savaičių laikotarpį, asmuo nebegali būti sulaikytas. Atitinkamai ir toliau taikomi 21, 23, 24 ir 29 straipsniai.

17.  Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad:

17.1.    Centro 2023 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 23S185759 Užsienietis, prieš tai atlikęs 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 valandoms.

17.2.    Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. spalio 19 d. sprendimu skyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje, iki 2024 m. sausio 17 d., bet ne ilgiau nei iki kol bus įvykdyta išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos procedūra. Ši alternatyvi sulaikymui priemonė buvo skirta vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 2 punktu (sulaikymo pagrindas – kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra), 2 dalimi, 5 dalies 2 ir 3 punktais (aplinkybės, kurios vertinamos sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti: neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika), 115 straipsnio 1 dalimi (alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo sąlygos), 14018 straipsniu („Užsieniečio sulaikymas“) ir 14019 straipsnio 1 dalies 3 punktu (alternatyvi sulaikymui priemonė – užsieniečio apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje).

17.3.    Užsienietis 2023 m. lapkričio 10 d. pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

17.4.    Departamentas 2023 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. 23S202039 „Priimti prašymą suteikti prieglobstį“ nusprendė taikyti procedūrą – nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

18.  Teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog šioje byloje yra pagrindas pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę Įstatymo 113 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies 4 punkto pagrindais. Kaip minėta, Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai ir įvykdė sunkų nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 292 straipsnio 2 dalyje, t. y. vykdė neteisėtų migrantų gabenimą per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, turėdamas tikslą nuvežti juos į Vokietiją (šios aplinkybės konstatuotos Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 11 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-345-383/2023). Pastebėtina, kad Vokietijos Federacinės Respublikos policijos 2023 m. spalio 17 d. rašte taip pat pažymėta, kad Užsienietis yra žinomas dėl neteisėto žmonių gabenimo. Be to, kaip matyti, Užsieniečio šeima gyvena Vokietijoje; pats Užsienietis taip pat gyveno Vokietijoje, tačiau jis neturi leidimo gyventi Vokietijoje ir tiesiog negalėjo būti išsiųstas dėl tam tikrų kliūčių (žr. Vokietijos Federacinės Respublikos federalinės policijos direktorato 2023 m. balandžio 28 d. pranešimą). Byloje nėra duomenų apie Užsieniečio šeiminius, socialinius ar ekonominius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Taigi, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju išlieka objektyviais faktiniais duomenimis pagrįsta tikimybė, kad, suteikus Užsieniečiui neribotą judėjimo laisvę Lietuvos Respublikos teritorijoje, jis gali bandyti neteisėtai vykti į Vokietijos Federacinę Respubliką ir tokiais savo veiksmais sutrukdyti Departamentui priimti galutinį sprendimą jo prieglobsčio byloje. Nors Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti gan trumpi sulaikymo perdavimo tikslais procedūros vykdymo terminai, nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog jie būtų pažeisti ir Užsieniečiui šiuo pagrindu nebegalėtų būti tęsiamas arba alternatyvių sulaikymui priemonių, ribojančių jo judėjimo laisvę, taikymas.

19.  Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Pagal Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalį, alternatyvios sulaikymui priemonės yra šios: priemonės, nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

20.  Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nusprendė palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. spalio 19 d. sprendimu Užsieniečiui skirtą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai skirtoje teritorijoje. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo skirti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

21.  Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde ir teismo posėdyje išdėstyti argumentai nepatvirtina, jog šiuo atveju Užsieniečiui gali būti skirta  jo prašoma alternatyvi sulaikymui priemonė, neribojanti jo judėjimo laivės. Užsieniečio pasirinktas elgesio modelis (neteisėtas buvimas ir judėjimas Europos Sąjungos teritorijoje, prisidėjimas prie neteisėtos migracijos organizuoto vykdymo dėl finansinių paskatų ir kt.) sudaro pagrindą pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, skyrus Užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, galėtų būti nepasiekti Įstatyme numatyti tikslai, nes išlieka pagrįsta rizika, kad, nepritaikius pakankamai griežtų judėjimo apribojimų, Užsienietis gali bandyti savavališkai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ir (ar) pasislėpti, tuo, be kita ko, sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje ir sukliudydamas dėl jo priimtų sprendimų įvykdymui. Iki šiol Užsieniečio judėjimo laisvė Įstatyme numatytais pagrindais ribojama tik du mėnesius, toks laikotarpis nelaikytinas neproporcingu siekiamiems tikslams.

22.  Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pritaikyti Užsieniečiui prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę. Atsižvelgiant į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

(duomenys neskelbtini) piliečio Y. H. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2023 m. lapkričio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                     Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius