A-1195-624/2024

Administracinė byla Nr. A-1195-624/2024 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00418-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Panevėžio AVPK) 2023 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. 50-IL-6934 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti pareiškėjo prašymą arba išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas skunde dėstė šiuos argumentus:

1.1. Pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. atsakovui pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, tačiau atsakovas priimtu Sprendimu neišdavė jam leidimo laikyti (nešiotis) ginklus (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 str. 1 d. 10 p.). Atsakovas Sprendime remiasi išnykusiais pareiškėjo teistumais ir jį diskriminuoja kaip Lietuvos Respublikos pilietį. Pareiškėjas yra medžiotojas, atlikęs stažuotę Meilūnų medžiotojų būrelyje, jam išduotas medžiotojo bilietas. Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, jog asmenims, kurie yra teisti už tyčinius nusikaltimus, turi neišnykusius teistumus leidimai nėra išduodami, o išduodant medicininę pažymą asmuo yra tikrinamas psichiatro. Pareiškėjas suvokė savo padarytų nusikalstamų veikų esmę ir padarinius ir padarė atitinkamas išvadas, todėl nėra būtinumo ir toliau taikyti jam atitinkamus suvaržymus.

1.2. Priimdamas Sprendimą atsakovas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminiais tyrimais, kurie buvo nutraukti ir šie tyrimai neįrodo jo grėsmės kitų asmenų ar jo paties gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pagal teismų praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms, todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Sprendime nekonkretizuota, dėl kokių aplinkybių pasireiškia pareiškėjo keliama grėsmė Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte įvardintiems gėriams. Kadangi pareiškėjas priklauso medžiotojų būreliui, turi medžiotojo bilietą, dėl tokio Sprendimo jis negali pilnavertiškai dalyvauti medžiotojų būrelio veikloje, pareiškėjui ginklas yra reikalingas dėl pomėgio medžioti, jis neketina ginklo naudoti piktiems ir nusikalstamiems kėslams, yra subrendęs ir laikosi įstatymų. Pareiškėjas tiek buvusio darbdavio, tiek artimų žmonių yra charakterizuojamas teigiamai, sąžininga veikla siekia reabilituoti save kaip asmenį ir parodyti, kad yra pasimokęs iš savo praeities klaidų.

2.  Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą.

3.  Atsakovas teigė, jog pareiškėjo prašymas išduoti leidimą įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus išnagrinėtas vadovaujantis Įstatymo nuostatomis, o atlikus patikrinimą nustatyta, jog dėl pareiškėjo per laikotarpį buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie buvo nutraukti, bei jis buvo tris kartus nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą, 2022 m. buvo baustas už administracinius teisės nusižengimus. Nors dalis pradėtų ikiteisminių tyrimų buvo nutraukti, tačiau tai savaime nereabilituoja asmens, be to, nors pareiškėjo teistumas šiuo metu yra išnykęs, pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi. Tai, kad ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti ir teisinių pasekmių sukelti negali, nereiškia, kad negali būti vertinamos kaip atitinkamai pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės ir šios biografijos aplinkybės yra reikšmingos taikant Įstatymo nuostatas.

II.

4.  Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimu atmetė skundą.

5.  Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2002 m. spalio 1 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu (iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo) buvo pripažintas kaltu, padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 246 straipsnio 4 dalyje (eismo saugumo taisyklių pažeidimas); Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 26 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas), 180 straipsnio 1 dalį (turto prievartavimas); Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), pagal BK 3021 straipsnio 1 dalį (įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas).  Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus duomenimis pareiškėjas 2022 m. vasario 24 d. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto  Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, padarymą, t. y. vairuodamas automobilį nesustojo prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kad praleistų stovinčios ir laukiančios galimybės įžengti pėsčiosios; 2022 m. sausio 18 d. nubaustas už administracinio nusižengimo, numatyto  ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymą, t. y. vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone.

6.  Teismas, įvertinęs Įstatymo nuostatas ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, pažymėjo, jog dėl pareiškėjo buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau buvo nutraukti, pareiškėjui ne kartą buvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nors vėliau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti, teismo vertinimu, šie duomenys charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo padarytų nusikaltimų, konstatuotų įsiteisėjusiais teismų sprendimais, pobūdis, jų sistemiškumas patvirtina asmens nenorą paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą, jo padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir linkusį daryti teisės pažeidimus.

7.  Teismas, įvertinęs pareiškėjo įvykdytus teisės pažeidimus, jų pobūdį, vertindamas juos kaip visumą, charakterizuojančią medžiagą, nusprendė, jog byloje esantys duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra tendencingai linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles ir tai liudija jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms, rodo pareiškėjo netinkamas vertybines nuostatas valstybėje nustatytos tvarkos atžvilgiu. Teismo vertinimu, pareiškėjo elgesys akivaizdžiai nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Nustatyti duomenys neleidžia abejoti nei pažeidimų aktualumu, nei jų reikšmingumu „kokybiniu“ aspektu. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytas faktas, kad jo teistumai už padarytas nusikalstamas veikas yra išnykę, Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme reikšmės neturi, nes teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet asmens nuteisimo faktas negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

8.  Teismas nurodė, jog Sprendimas buvo priimtas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. savarankišku pagrindu atsisakyti išduoti atitinkamą leidimą, todėl aplinkybė, ar pareiškėjas gali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, ar ne (Įstatymo 18 str. 2 d.) neturi reikšmės nagrinėjamoje byloje. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, jog priimdamas Sprendimą atsakovas nepagrįstai rėmėsi ikiteisminiais tyrimais, kurie buvo nutraukti, nes iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiko matyti, jog aplinkybė, kad asmens atžvilgiu buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, vertintina kaip pareiškėją neigiamai charakterizuojanti aplinkybė. Be to, teismo vertinimu, teiginys, jog pareiškėjas yra medžiotojas ir ginklas jam reikalingas pomėgiui medžioti, kad jis teigiamai charakterizuojamas buvusio darbdavio ar artimų žmonių, nėra pagrindas patenkinti skundo reikalavimą, nes Įstatymo 17 straipsnio 1 dalie 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė, nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu.

9.  Teismas, apibendrinęs sprendimo motyvus, padarė išvadą, jog atsakovas tinkamai įvertino ginčo faktines aplinkybes ir pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, todėl ginčijamu Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu. Atmetęs pareiškėjo pagrindinį reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo, teismas nurodė, jog dėl to kartu atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

10.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti arba pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo (nuo 2024 m. sausio 1 d. – Regionų administracinis teismas) Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą. Pareiškėjas dėsto šiuos argumentus:

10.1.  Pirmosios instancijos teismas tinkamai neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas neatitinka kriterijų, pagal kuriuos asmuo nėra laikomas nepriekaištingos reputacijos (Įstatymo 18 str. 2 d.). Pareiškėjo paskutinis teistumas išnyko 2022 m. sausio 13 d., o priimant Sprendimą buvo vertinami pareiškėjui jau išnykę teistumai. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo, nepagrįstai vertino nutrauktus 8 ikiteisminius tyrimus bei ANK pažeidimus, nes šie pažeidimai nebuvo pavojingi, o tyrimai nutraukti dėl kitų asmenų klaidų pareiškiant pareiškėjui įtarimus. Byloje pasivadovavus aplinkybe dėl nutrauktų ikiteisminių tyrimų, buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes pareiškėjo kaltė nebuvo įrodyta, be to, šiuose ikiteisminiuose tyrimuose nebuvo surinkta jokių duomenų, kurie patvirtintų išvadą dėl pareiškėjo, nurodytą Sprendime, o ikiteisminio tyrimo nutraukimo faktas negali sukelti pareiškėjui neigiamų teisinių pasekmių. Taip pat reikšminga yra tai, jog pareiškėjui niekada nebuvo skirta laisvės atėmimo bausmė.

10.2.  Pirmosios instancijos teismas vertino tik pareiškėją neigiamai charakterizuojančius įrodymus, tačiau nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų apie galimą pareigūnų subjektyvų požiūrį į pareiškėją, dėl ko šie asmenys neteko darbo. Teismas nepasisakė dėl pareiškėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių. Pareiškėjas yra vertinamas teigiamai, be kita ko, ginklas jam reikalingas medžioklei bei krašto gynybai, pareiškėjui norint tapti Lietuvos šaulių sąjungos nariu.

10.3.  Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog priimdamas Sprendimą atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tačiau atsakovas niekur nebuvo nurodęs, jog jis vykdo prevencines priemones, todėl šis teismo motyvas nėra suprantamas.

11.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti galioti.

12.  Atsakovas pažymi, jog pareiškėjas nepagrįstai akcentuoja Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nes pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklą atsisakyta išduoti ne Įstatymo 18 straipsnio, kuriame reglamentuojami atvejai, kai asmens reputacija laikoma netinkama, o 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, t. y. turint duomenų, kad pareiškėjas kelia ar gali kelti grėsmę savo ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui. Bylos aplinkybės, atsakovo vertinimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo poziciją dėl pareiškėjo vertinimo. Atsakovas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai dėl Sprendimo ir laikosi pozicijos, jog skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

13.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Panevėžio AVPK 2023 m. birželio 26 d. sprendimo Nr. 50-IL-6934 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo“ pagrįstumo ir teisėtumo bei pareiškėjo reikalavimo įpareigoti atsakovą iš naujo svarstyti jo prašymą arba išspręsti klausimą iš esmės – įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pagrįstumo.

14.  Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą nusprendęs, jog, įvertinus pareiškėjo biografijos faktus dėl jo teistumų, nutrauktų ikiteisminių tyrimų bei ANK pažeidimų, pripažintina, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, dėl ko atsakovas Sprendimu pagrįstai ir teisėtai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

15.  Pareiškėjas, nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iš esmės teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos duomenis, pripažindamas reikšmingais nutrauktų ikiteisminių tyrimų ir ANK pažeidimų aplinkybes, pažeidė nekaltumo prezumpciją bei neišnagrinėjo pareiškėją teigiamai charakterizuojančių įrodymų.

16.  Pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose prašo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka, nes pareiškėjas nori dalyvauti nagrinėjant skundą, teikti paaiškinimus ir įrodyti procesiniuose dokumentuose dėstomas aplinkybes. Spręsdama šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 141 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

17.  Įvertinusi šį pareiškėjo prašymą ir bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme: proceso šalių pozicija yra išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, o pareiškėjas pateiktuose paaiškinimuose neišdėstė pagrįstų ir reikšmingų motyvų, patvirtinančių tai, jog ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas yra netenkinamas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

18.  Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą apeliacinio skundo ribose (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), nenustatė pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą: Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 str. 1 d.). Pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą Įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.

19.  Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenys turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką (žr. 2013 m. sausio 25 d.; 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas anksčiau minėtą pareigą, turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, jog asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai) (žr. 2023 m. vasario 9 d. nutarimą).

20.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, yra pažymėjęs, kad šioje teisės normoje teigiama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Be to, pagal Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

21.  Nagrinėjamu atveju pareiškėjas 2023 m. birželio 8 d. pateikė atsakovui prašymą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus, prašydamas išduoti ginklą medžioklei (lygiavamzdžiai, graižtviniai šautuvai). Atsakovas byloje ginčijamu Sprendimu nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešioti) ginklus Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu, padaręs išvadą, jog nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus; pareiškėjui sistemingai buvo pareiškiami įtarimai baudžiamosiose bylose. Nors tam tikrais atvejais jie būdavo nutraukiami, tai nepaneigia fakto, kad būdavo fiksuojami tam tikri duomenys ikiteisminiams tyrimams pradėti; nustatytos aplinkybės leidžia teigti, jog jis gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

22.  Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus duomenis apie laikotarpiu nuo 2000 iki 2020 m. pradėtų ikiteisminių tyrimų, kuriuose pareiškėjui buvo pareikšti įtarimai padarius įvairias nusikalstamas veikas (vagystė; transporto priemones vairuojančių asmenų pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisyklių; plėšimas; fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas; viešosios tvarkos pažeidimas; turto sunaikinimas ar sugadinimas; neteisėtas laisvės atėmimas; įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas) skaičių (11), apkaltinamųjų nuosprendžių skaičių (3) bei padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (transporto priemones vairuojančių asmenų pažeidimas eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo taisyklių; plėšimas; fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas; vagystė; įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas), duomenis apie 2022 metais jo padarytus administracinius nusižengimus (2) ir jų pobūdį (kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas), neturi pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kuriai pritarė pirmosios instancijos teismas, apie pakankamą faktinį pagrindą manyti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

23.  Pažymėtina, jog nors pareiškėjas teigia, kad jo teistumas yra išnykęs ir neturėtų lemti tokio pareiškėjo teisinio vertinimo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, remdamasis Konstitucinio Teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarimu, yra pažymėjęs, jog teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas; tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

24.  Dėl to šie pareiškėjo gyvenimo faktai yra reikšmingi charakterizuojant pareiškėją, ypač atsižvelgus į tai, jog paskutinį kartą pareiškėjas buvo nuteistas neseniai (Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 13 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė), pagal BK 3021 straipsnio 1 dalį (įrangos antspaudams, spaudams, dokumentams ar griežtos atskaitomybės blankams klastoti gaminimas, laikymas, gabenimas, siuntimas ar realizavimas)), o pagal šios nutarties 14–16 punktuose išdėstytus leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo principus, prioritetas yra teiktinas teisiniame reguliavime įtvirtintiems teisiniams gėriams ir jų apsaugai, ne pareiškėjo subjektyviajai teisei disponuoti ginklu (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-552/2023).

25.  Teisėjų kolegija atmeta argumentus, susijusius su nekaltumo prezumpcijos pažeidimu: pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, įvertinus visų reikšmingų aplinkybių visumą, o ne vien duomenis pradėtus ikiteisminius tyrimus. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybės apie asmens, pretenduojančiam gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus, kurie buvo nutraukti ir dėl aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, taip pat pareikštų įtarimų pobūdį, nėra nereikšmingos tokio pobūdžio administracinėje procedūroje, atliekant perspektyvinį vertinimą dėl to, ar asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui: pareiškėjas niekaip nepaaiškino priežasčių, kodėl jam iš esmės periodiškai reiškiami kaltinimai nusikalstamų veikų padarymu.

26.  Spręsdama dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjo procesiniuose dokumentuose akcentuojama Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis nėra reikšminga nagrinėjamoje byloje, nes pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus ne dėl aplinkybių, susijusių su pareiškėjo reputacija, o dėl to, jog policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu.

27.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo charakterizavimo, iš esmės netinkamai vertino bylos įrodymus ir įvertino tik pareiškėją neigiamai charakterizuojančius duomenis. Vertindama šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016). Tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo nurodytus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad ginčijamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-114-492/2022).

28.  Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aplinkybės, kad asmuo yra (siekia) būti medžiotojas, priklauso (siekia priklausyti) Lietuvos šaulių sąjungai ar yra teigiamai charakterizuojamas kitų asmenų, nekeičia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo (žr., pvz., 2023 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-439-822/2023).

29.  Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino tai, jog priimdamas Sprendimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, nes šią teismo išvadą patvirtinta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią Įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio Įstatymo tikslų įgyvendinimą (žr., pvz., 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-985-552/2023). Tai, jog atsakovas Sprendime ar kituose dokumentuose nenurodė šio argumento, nekeičia pirmosios instancijos teismo išvados dėl Sprendimu pritaikytos priemonės teisinio pobūdžio pagrįstumo.

30.  Kartu pažymėtina tai, jog pareiškėjas 2024 m. rugsėjo 10 d. pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, tačiau įvertinusi šių paaiškinimų turinį ir tai, jog pareiškėjas juose iš esmės pakartoja apeliaciniame skunde ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl ginčo esmės, teisėjų kolegija, laikydamasi šioje nutartyje nurodytų motyvų, neturi pagrindo spręsti, jog pareiškėjo pateikti paaiškinimai sudaro pagrindą keisti apeliacinės instancijos teismo vertinimą dėl skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

31.  Apibendrindama šioje nutartyje išdėstytas ginčo faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo bei išvestinį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu, skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas tinkamai įvertinus visus ginčui išspręsti reikšmingus duomenis, tinkamai aiškinus ir taikius Įstatymo nuostatas bei nenukrypus nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bei Konstitucinio Teismo jurisprudencijos. Dėl to pareiškėjo apeliacinis skundas yra atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo J. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 27 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Arūnas Dirvonas

                                    Veslava Ruskan

                                    Milda Vainienė