eA-2564-815/2023

Administracinė byla Nr. eA-2564-815/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-06670-2023-9 Procesinio sprendimo kategorija 22.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 20 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. (V. T.) skundą atsakovui Lietuvos kalėjimų tarnybai dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

1.  Pareiškėjas V. T. (V. T.) skunde prašė panaikinti Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2023 m. gegužės 2 d. raštą Nr. 7S-261 „Dėl prašymo atkurti pareigūno statusą pakartotinio išnagrinėjimo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2022 m kovo 14 d. prašymą „Dėl pareigūno statuso atkūrimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas“ (toliau – ir Prašymas).

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.    Vilniaus pataisos namų direktorius 2021 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-170 „Dėl V. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ jį atleido iš 1-ojo saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto (vidaus tarnybos leitenanto laipsnis) pareigų. Įsakymas paremtas tuo, jog Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 19 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-179-929/2021 atmetė jo ir kitų pareigūnų gynėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-2282-1123/2020 panaikinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) 2022 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022 panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartį, pritaikė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 37 straipsnį, atleido pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo bei baudžiamąją bylą pareiškėjo atžvilgiu nutraukė.

2.2.    Jis 2022 m. kovo 14 d. prašymu „Dėl pareigūno statuso atkūrimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas“ kreipėsi į Vilniaus pataisos namų direktorių, prašydamas atkurti jo, kaip vidaus tarnybos pareigūno, statusą bei, esant galimybei, atstatyti į anksčiau eitas pareigas. Vilniaus pataisos namai 2022 m. liepos 26 d. raštu Nr. 9-4643 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodami tuo, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1247-860/2023 panaikino Vilniaus pataisos namų 2022 m. liepos 26 d. raštą Nr. 9-4643 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir įpareigojo Vilniaus pataisos namų teisių perėmėją – Lietuvos kalėjimų tarnybos padalinį, t. y. Vilniaus kalėjimą, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Skundžiamu 2023 m. gegužės 2 d. raštu „Dėl prašymo atkurti pareigūno statusą pakartotinio išnagrinėjimo“ Lietuvos kalėjimų tarnyba pakartotinai atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą.

2.3.    Skundžiamas Raštas paremtas nauja Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija (keista 2021 m. gruodžio 23 d. įstatymu Nr. XIV-856), kurios tuo metu, kai pareiškėjas padarė nusikalstamą veiką, t. y. 2020 m. kovo 5 d. (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje 1-2282-1123/2020, 2 psl.), nebuvo.

2.4.    Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2022 m. spalio 20 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija, TAR, 2022-01-04, Nr. 64, identifikacinis kodas 2022-00064) 3 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

2.5.    Atsakovas nepagrįstai vadovaujasi Konstitucinio Teismo pripažinta Lietuvos Respublikos Konstitucijai prieštaraujančia Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto redakcija, o atsisakymas atkurti pareiškėjo vidaus tarnybos pareigūno statusą ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas, pažeidžia pareiškėjo, kaip pareigūno, konstitucinę teisę grįžti į valstybinę tarnybą, pažeidžia pareiškėjo įgytas subjektines teises, be to yra neproporcingas ir neatitinkantis konstitucinio teisinės valstybės principo.

2.6.    Kai pareiškėjas pradėjo tarnybą vidaus reikalų sistemoje, tuo metu galiojusi Statuto redakcija nenumatė ribojimų, susijusių su pareigūno statusu, jei asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Pareiškėjo priėmimo į tarnybą metu ir dabar galiojo ir galioja teisėtų lūkesčių ir pagarbos įgytoms teisėms principas (Statuto 3 str. 8 d.). Todėl pagal teisėtų lūkesčių apsaugos ir pagarbos įgytoms teisėms principą, teisės aktai, keičiantys ir nustatantys naują teisinį reguliavimą (šiuo atveju Statuto 9 str. 2 d. 3 p. pakeitimo nuostatos), turėtų būti taikomi tik tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado po tokio reguliavimo įtvirtinimo.

3.  Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.  Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjas iki 2021 m. balandžio 15 d. ėjo Vilniaus PN 2-ojo Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigas (vidaus tarnybos leitenanto laipsnis). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu kartu su kitais nuteistaisiais buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, davė žinomai melagingus parodymus. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo ir kitų nuteistųjų gynėjo advokato Vido Vilko apeliacinis skundas buvo atmestas. Statuto 72 straipsnio 1 dalies 9 punktas nustato imperatyvų atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindą – kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už tyčinio nusikaltimo ar tyčinio baudžiamojo nusižengimo padarymą arba jam atimama teisė dirbti teisėsaugos institucijose, arba dėl kurio vykdymo jis negali atlikti savo pareigų, arba kai buvo padaręs tyčinį nusikaltimą ir buvo teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės įstatymų nustatyta tvarka. Egzistuojant faktinei aplinkybei, t. y. įsiteisėjusiam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas pripažintas kaltu ir nuteistas už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą, Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-170 „Dėl V. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos.

4.2. Vilniaus pataisos namų administracija 2022 m. kovo 14 d. gavo pareiškėjo prašymą Nr. 10-64 dėl pareigūno statuso atkūrimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas. Vilniaus pataisos namai 2022 m. liepos 26 d. rašte Nr. 9-4643 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ pažymėjo, jog laikosi pozicijos, kad pareiškėjas negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, kadangi LAT 2022 m. vasario 22 d. nutartimi pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, todėl pareigūno statuso atkūrimas ir pareiškėjo grąžinimas į anksčiau eitas pareigas negalimas pagal Statuto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatas, todėl prašymas dėl pareigūno statuso atkūrimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas negali būti tenkinamas. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. vasario 7 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-1247-860/2023 pagal pareiškėjo skundą atsakovui Vilniaus pataisos namams dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus panaikino Vilniaus pataisos namų 2022 m. liepos 26 d. raštą Nr. 9-4643 „Dėl prašymo išnagrinėjimo“ ir įpareigojo teisių perėmėją Lietuvos kalėjimų tarnybą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Raštas buvo panaikintas vadovaujantis tik formaliu motyvu, o būtent dėl to, kad skundžiamą sprendimą priėmė atitinkamos teisės neturintis subjektas (Vilniaus pataisos namų vyresnioji patarėja), t. y. tam neįgaliotas pareigūnas (nekompetentingas viešojo administravimo subjektas).

4.3. Teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovas iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo Prašymą ir 2023 m. gegužės 2 d. raštu Nr. 7S-261 „Dėl prašymo atkurti pareigūno statusą pakartotinio išnagrinėjimo“ išaiškino, jog pareiškėjas neatitinka Statuto keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, kadangi LAT pareiškėjo neišteisino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, o atleido nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padaryto nusikaltimo mažareikšmiškumo ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai. Rašte taip pat pažymėta, jog pareiškėjo prašymas atkurti pareigūno statusą ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas negali būti tenkinamas. Skundžiamas Raštas priimtas objektyviai įvertinus reikšmingus faktus. Lietuvos kalėjimų tarnyba gero viešojo administravimo principo nepažeidė.

II.

5.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 4 d. sprendimu pareiškėjo V. T. skundą atmetė.

6.    Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Statutas, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. liepos 22 d. įsakymu Nr. 1V-645 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinėse įstaigose“ patvirtintos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų vidaus tarnybos sistemos pareigūnų rengimo ir tarnybos organizavimo taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Teismas aptarė Statuto 2 straipsnio 4 dalies, 8 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 9 straipsnio 1 dalies, 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 38 straipsnio 1 dalies, 39 straipsnio 1 dalies, 72 straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktų, 80 straipsnio, Taisyklių 174, 175, 176 punktų nuostatas. Teismas pažymėjo, kad nurodytų ginčui aktualių teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, jog asmens nepriekaištinga reputacija – būtinoji sąlyga buvusių pareigūnų grąžinimui į vidaus tarnybą.

7.    Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjas iš vidaus tarnybos buvo atleistas už pareigūno vardo pažeminimą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu pareiškėjas kartu su kitais nuteistaisiais buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį (melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas), kadangi apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo davė žinomai melagingus parodymus. Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-170 „Dėl V. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Savo prašymą dėl pareigūno statuso atkūrimo ir grąžinimo į ankstesnes pareigas pareiškėjas grindžia tuo, jog LAT nutraukė jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, pasisakydamas, kad padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas.

8.    Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo reputacija, kaip ji suprantama Statute, negali būti pripažįstama nepriekaištinga, nes pareiškėjas, atleistas už pareigūno vardo pažeminimą, atitinka Statuto 9 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą dėl asmens nelaikymo nepriekaištingos reputacijos. LAT nutartimi pareiškėjas buvo ne išteisintas dėl jam inkriminuojamos nusikalstomos veikos, o atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytos veikos mažareikšmiškumo. Teismas atkreipė dėmesį, kad minėta nutartimi LAT nustatė, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, taip pat nustatė, kad būtent pareiškėjas dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

9.    Teismas darė išvadą, kad Raštas, kuriuo atsisakyta pareiškėją grąžinti į vidaus tarnybą, yra teisėtas ir pagrįstas, gero administravimo principas nepažeistas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

III.

10.  Pareiškėjas V. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą atsakovo Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

11.  Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

11.1.  Pirmosios instancijos teismas ignoravo aplinkybę, kad Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimu buvo pripažinta, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija, TAR, 2022-01-04, Nr. 64, identifikacinis kodas 2022-00064) 3 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

11.2.  Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Konstitucinio Teismo ne kartą išsakytą poziciją, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį ir neleidžiamas teisės aktų galiojimas atgaline tvarka (lex retro non agit), nebent būtų palengvinama teisės subjektų padėtis, kartu nepakenkiant kitiems teisės subjektams (lex benignor retro agit). Teismas sprendime teigdamas, kad pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, kadangi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, rėmėsi Statuto redakcijos, įsigaliojusios nuo 2023 m. sausio 1 d., 9 straipsnio 2 dalies 3 punktu. Tačiau ši Statuto redakcija įsigaliojo po LAT 2022 m. vasario 22 d. nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022, todėl negali būti taikoma. Šiuo atveju taikytinas minėtas Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimas.

11.3.  Atsižvelgiant į tai, kad po pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos 2022 m. vasario 22 d. priimta LAT nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022, kuria panaikinti pirminiai teismų sprendimai ir pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, o tuo metu Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas buvo pripažintas prieštaraujančiu Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nauja, 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusi, Statuto redakcija pareiškėjo atžvilgiu netaikytina ir pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos.

12.  Atsakovas Lietuvos kalėjimų tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

13.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, papildomai pažymi, kad apeliaciniame skunde iš esmės bendro pobūdžio teiginiais išreiškiamas nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas nepateikia jokių konkrečių įrodymų bei kitų bylai svarbių aplinkybių, leidžiančių konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo netinkamumą. Atsakovo teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus ir bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes bei priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

14.     Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo, be kita ko, dėl Rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Rašte pareiškėjo Prašymas atkurti pareigūno statusą ir grąžinti jį į ankstesnes pareigas netenkintas. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, darė išvadą, kad Raštas, kuriuo atsisakyta pareiškėją grąžinti į vidaus tarnybą, yra teisėtas ir pagrįstas, gero administravimo principas nepažeistas, todėl nėra teisinio pagrindo jį naikinti.

15.     Apeliaciniame skunde pareiškėjas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti kaip nepagrįstą ir neteisėtą atsakovo Raštą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą. Pasak pareiškėjo, pirmosios instancijos teismas ignoravo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarimą, taip pat nepagrįstai taikė Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą, tuo pažeisdamas principą, kad teisės aktai negalioja praeities aplinkybėms.

16.     Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

17.     Šioje administracinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas Vilniaus pataisos namų direktoriaus 2021 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-170 „Dėl V. T. atleidimo iš vidaus tarnybos“ buvo atleistas iš pareigų, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 9 d. nuosprendžiu kartu su kitais nuteistaisiais buvo pripažintas kaltu pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, kadangi apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje dėl piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo, davė žinomai melagingus parodymus, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 19 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinis skundas buvo atmestas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022 pareiškėjo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, be kita ko, kartu nurodžius, jog pareiškėjo padaryta veika nėra pasiekusi tokio pavojingumo laipsnio, kad vertinant pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas baudžiamojo pobūdžio priemonių taikymas, pareiškėjas teigia, kad jis turėtų būti grąžintas į anksčiau eitas pareigas vidaus tarnyboje.

18.     Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2022 m. vasario 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022 pareiškėjo atžvilgiu nutraukus baudžiamąją bylą, pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl padarytų veikų mažareikšmiškumo. Tačiau šis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytas pareiškėjo veikų kvalifikavimas atliktas baudžiamosios teisės kontekste ir baudžiamosios atsakomybės aspektu, o ne tarnybinės teisės kontekste. Todėl vien tai, kad pareiškėjas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, savaime negali reikšti, jog jo atžvilgiu negalėjo ir negali būti taikomos tarnybinio poveikio priemonės.

19.     Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2022 m. spalio 20 d. nutarime pripažinta, jog Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 9 straipsnio 2 dalies (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija, TAR, 2022-01-04, Nr. 64, identifikacinis kodas 2022-00064) 3 punktas tiek, kiek jame įtvirtinta nepriekaištingos reputacijos sąlyga susieta su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą ir pobūdį ir neatsižvelgiant į atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalies nuostatai „piliečiai turi <...> teisę lygiomis sąlygomis stoti į Lietuvos Respublikos valstybinę tarnybą“, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi, šiame Konstitucinio Teismo nutarime nėra jokių teiginių, kad nepriekaištingos reputacijos sąlyga negali būti susieta su nusikalstamomis veikomis, taip pat, kad negali būti susieta su tokiomis veikomis, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės. Būtent todėl Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) nuostata, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, negali būti ir nėra laikoma visa apimtimi prieštaraujančia Konstitucijai, o todėl, esant atitinkamoms faktinėms aplinkybėms, galėtų būti taikoma šioje administracinėje byloje; juolab, kad grąžinimo į tarnybą santykiai prasidėjo tik tada, kai pareiškėjas 2022 m. kovo 14 d. parašė Prašymą, o minėtoji Statuto nuostata galioja nuo 2022 m. sausio mėn., todėl teigti, kad Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punktas šiuo atveju galioja atgal, nėra jokio teisinio pagrindo.

20.     Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. vasario 22 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-788/2022 (žr. šios LAT nutarties 15 punktą) konstatavo, jog „darytina išvada, kad kasaciniame skunde išsakyta pozicija, jog nuteistieji galėjo klysti manydami, kad protokoluose yra jų parašai, taigi neturėjo tyčios duoti melagingų parodymų, byloje paneigta.“ Vadinasi, pareiškėjas padarė tyčinę nusikalstamą veiką (davė melagingus parodymus), už kurios padarymą minėta LAT nutartimi jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes minėtoji veika baudžiamosios teisės aspektu pripažinta mažareikšme (BK 37 straipsnis). Pareiškėjas nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai padarytoji veika prarado pavojingumą (žr. BK 36 straipsnį), pareiškėjui nebuvo paskirta jokia baudžiamojo poveikio priemonė (žr. BK 67 straipsnį), vadinasi pareiškėjo atžvilgiu taikytina Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) nuostata, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai (atleistas 2021 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 4-170).

21.     Šiame kontekste paminėtina, kad pareiškėjo atlikta tyčinė veika – melagingų parodymų davimas, nors ir pripažinta mažareikšme baudžiamosios teisės aspektu, itin silpnina pasitikėjimą valstybe ir teise. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad teisinėje sistemoje turi būti įtvirtinta galimybė pašalinti iš pareigų valstybės pareigūnus, kurie pažeidžia įstatymus, asmeninius ar grupinius interesus iškelia virš visuomenės interesų, savo veiksmais diskredituoja valstybės valdžią. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, toks pareiškėjo elgesys (melagingų parodymų davimas) negali būti toleruojamas valstybės tarnyboje, jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos prasmės. Atitinkamai, konstatavus, kad šioje byloje pagrįstai buvo galima taikyti Statuto 9 straipsnio 2 dalies 3 punkto (2021 m. gruodžio 23 d. redakcija) nuostatą, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už tyčinės nusikalstamos veikos padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai nusikalstama veika prarado pavojingumą, ir atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad Raštas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimą įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo Prašymą.

22.     Taip pat akcentuotina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje neatsargių nusikalstamų veikų, susijusių su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, padarymas savaime nereiškia, kad asmuo laikomas neturinčiu nepriekaištingos reputacijos (žr. 2022 m. gruodžio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1586-1047/2022 ir 2022 m. gruodžio 28 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1164-629/2022).

23.     Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino ginčo santykius reguliuojančius teisės aktus bei faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ reikalavimus. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo V. T. (V. T.) apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Audrius Bakaveckas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis