eA-1734-575/2026

Administracinė byla Nr. eA-1734-575/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04492-2024-0 Procesinio sprendimo kategorija 21.3.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. kovo 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK, atsakovas) viršininko 2024 m. liepos 17 d. įsakymą Nr. 10-TE-1025 „Dėl A. A. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į ankstesnes pareigas; 3) priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už pareiškėjo priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Įsakymas, kuriuo pareiškėjas, (duomenys neskelbtini), 2024 m. liepos 16 d. buvo atleistas iš vidaus tarnybos, Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigų, grindžiamas 2024 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 5-IS-97 (toliau – ir Išvada), kurioje nepagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas pažemino policijos pareigūno vardą.

2.2. Išvadoje buvo vertinami pareiškėjo, Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto Ž. A. ir Lietuvos policijos mokyklos kursantės S. V. M. (toliau – Kursantė) veiksmai. Išvadoje konstatuota, kad 2024 m. kovo 19 d. į parduotuvės Vilniuje stovėjimo aikštelę atvažiavo policijos automobilis, kuriame buvo pareiškėjas, jo kolega ir Kursantė. Atvykę į įvykio vietą pareigūnai surado automobilį „BMW“, dėl kurio buvo gavę pranešimą, tačiau automobilio variklis buvo išjungtas, transporto priemonės vairuotojas miegojo prie vairo, o automobilis nebuvo vairuojamas. Pareigūnai ir Kursantė nusprendė vairuotoją pažadinti ir paprašyti patraukti transporto priemonę, o tuomet vairuotoją sustabdyti ir patikrinti jo blaivumą. Vėliau paaiškėjo, kad vairuotojas yra neblaivus. Išvadoje konstatuota, kad pareigūnai išprovokavo asmenį važiuoti esant neblaiviam, taip pat kad pareiškėjas 2024 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis. Išvadoje konstatuota, kad tokiais veiksmais pareiškėjas pažemino pareigūno vardą, o jo kaltę patvirtina tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai.

2.3. Įsakymas yra neteisėtas ir nepagrįstas, tarnybinis patikrinimas atliktas ir Išvada surašyta neobjektyviai, pažeidžiant Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142 (toliau – Aprašas), nuostatas.

2.4. Pareiškėjo teigimu, buvo padaryti šie esminiai procedūriniai pažeidimai:

2.4.1. Neatliktas objektyvus tyrimas, nes atsakovas rėmėsi vien ikiteisminio tyrimo duomenimis, iš esmės – vaizdo įrašais;

2.4.2. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu bei jam pasibaigus pareiškėjui, jo prašymu, nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su visa tyrimo medžiaga (Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 41 straipsnio 10 dalies 2 ir 6 punktai);

2.4.3. Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinei sąjungai (toliau – Profesinė sąjunga), kurios nariu yra pareiškėjas, nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti tarnybiniame patikrinime, taip pažeidžiant pareiškėjo teisę į gynybą;

2.4.4. Išvada parengta neteisėtai, nes, negavus ikiteisminį tyrimą kontroliuojančio prokuroro leidimo, buvo panaudoti ikiteisminio tyrimo (toliau – IT) duomenys;

2.4.5. Patikrinimas atliktas neobjektyviai, selektyviai atrenkant pareiškėjo pozicijai kenkiančią medžiagą ir neįtraukiant jo kaltę paneigiančių dokumentų;

2.4.6. Pareiškėjas baudžiamas du kartus už tą pačią veiką, nes kaltinimas tarnybine tvarka grindžiamas tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis kaip ir ikiteisminiame tyrime;

2.4.7. Neįvertintos aplinkybės, kad IT nurodytas asmuo į aikštelę atvažiavo būdamas neblaivus, todėl nusikalstama veika, pareiškėjo vertinimu, buvo padaryta iki pareigūnų veiksmų, o pareigūnų (pareiškėjo) taktiniai veiksmai neturėjo įtakos veikos kvalifikavimui;

2.4.8. Išvadoje remtasi IT, kuris buvo pradėtas ir atliekamas neteisėtai, t. y. niekiniais duomenimis, nes 2024 m. gegužės 24 d. rezoliuciją dėl IT pradėjimo patvirtino prokuroro padėjėja, kuri tam neturėjo teisės.

2.5. Išvadoje neįrodyta pareiškėjo kaltė (tyčia), kadangi nėra objektyvių įrodymų, jog pareiškėjas tarnybiniu pranešimu pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad neblaivus asmuo buvo provokuojamas. Nusiėmusi tarnybinės uniformos skiriamuosius ženklus ir prie automobilio priėjusi Kursantė siekė įvertinti, ar vairuotojui nereikalinga medicininė pagalba, taip pat sulaikyti jį nuo teisės pažeidimo padarymo, t. y. kad jis nepasišalintų iš automobilių stovėjimo aikštelės, jeigu paaiškėtų, kad yra neblaivus. Kursantei buvo pateikti keli elgesio variantai, iš kurių ji galėjo pasirinkti.

2.6. Tarnybinis pranešimas, kuriame pareiškėjas kaltinamas tikrovės neatitinkančių duomenų nurodymu, yra formalus ir, pareiškėjo vertinimu, net nebuvo reikalingas ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tarnybiniame pranešime nebuvo pateikta itin reikšmingų įvykio faktinių aplinkybių, nes vairuotojas neginčijo, kad vairavo neblaivus. Pareiškėjas jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė ir tarnybiniame pranešime nurodė teisingas faktines aplinkybes. Be to, tarnybinį patikrinimą atlikusi pareigūnė pakeitė vairuotojo parodymus, o tai, pareiškėjo teigimu, patvirtina tyrimo neobjektyvumą. Taip pat automobilio techninės apžiūros protokolas patvirtina, kad vairuotojas automobilį dar iki atvažiuodamas į aikštelę ir ten užmigdamas vairavo būdamas neblaivus.

2.7. Teisės aktai neįtvirtino, kaip pareigūnai privalėjo elgtis ginčo situacijoje. Pareiškėjui neteisingai ir nepagrįstai inkriminuojamas policijos pareigūno pareigos imtis veiksmų ir išsiaiškinti, ar vairuotojas į aikštelę atvyko neblaivus, nevykdymas. Pareiškėjas su kitu pareigūnu ir Kursante atliko taktinius teisės pažeidimą padariusio asmens sulaikymo veiksmus, t. y. veikė teisėtai. Provokacija – tai spaudimas, aktyvus skatinimas, apribojantis asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, tačiau ginčo atveju tokio pobūdžio veiksmai nebuvo atlikti, o provokacijos požymiai nebuvo įrodyti. Pareiškėjo, kito pareigūno ir Kursantės tikslas buvo atkreipti automobilyje buvusio asmens dėmesį ir įvertinti jo būklę, kartu užtikrinant aplinkinių saugumą.

2.8. Tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos pagal Statuto 41 straipsnio 9 dalį ir Aprašo 11 punktą.

3. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti.

4. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

4.1. Išvadoje pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas, turėdamas pareigą užkardyti neblaivaus vairuotojo transporto priemonės vairavimą, pasielgė priešingai ir išprovokavo neblaivaus asmens transporto priemonės vairavimą, taip sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Taip pat 2024 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kurio pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris vėliau buvo nutrauktas (nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių), pareiškėjas surašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie įvykio aplinkybes.

4.2. Pareiškėjo teiginius, kad sprendimas Kursantei nusiimti nuo tarnybinės uniformos skiriamuosius ženklus buvo tam, kad, pasitvirtinus, jog automobilio vairuotojas yra neblaivus, jis, pamatęs policijos pareigūnę ir jai grįžus į tarnybinį automobilį, nesumąstytų pasišalinti iš automobilių stovėjimo aikštelės, paneigia įvykio vaizdo įrašai. Atsakovo teigimu, įrašuose aiškiai matyti ir girdėti pareigūnų ir Kursantės susitarimas – automobilio vairuotoją pažadinti, paprašyti jį patraukti automobilį ir taip sudaryti prielaidas jam vairuoti esant neblaiviam, t. y. buvo susitarimas išprovokuoti padaryti nusikalstamą veiką. Pareigūnai, bijodami, kad asmuo gali bandyti pasišalinti, galėjo ir turėjo tarnybiniu automobiliu blokuoti automobilio „BMW“ išvažiavimą, tačiau jo neblokavo. Provokacinių veiksmų įvykdymą, atsakovo vertinimu, patvirtina ir tai, kad pareigūnų tarnybinis automobilis iš pradžių privažiavo prie automobilio „BMW“, o pareigūnams įsitikinus, kad šio automobilio vairuotojas miega ir yra galbūt neblaivus, tarnybinis automobilis buvo pastatytas atokiau.

4.3. Atsakovo vertinimu, atmestini argumentai, kad pareigūnai (ir pareiškėjas) norėjo įvertinti, ar vairuotojui nereikalinga medicininė pagalba, o sprendimas nusiimti nuo tarnybinės uniformos skiriamuosius ženklus buvo tam, jei pasitvirtintų aplinkybė, kad automobilio vairuotojas yra neblaivus, šis nesumąstytų pasišalinti, kadangi tokiu atveju pareigūnai, turintys didelę darbo patirtį reaguojant į įvykius, privalėjo patys prieiti prie automobilio vairuotojo, o ne rizikuoti siunčiant patirties neturinčią Kursantę. Be to, automobilį vairavęs asmuo patvirtino, kad buvo išprovokuotas policijos pareigūnų. Ši aplinkybė buvo nurodyta ir prokurorės nutarime nutraukti IT.

4.4. Atsakovo teigimu, tyrimo medžiagoje esantys vaizdo duomenys paneigia pareiškėjo dėstomą įvykių versiją kaip neatitinkančią tikrovės ir pateiktą siekiant išvengti atsakomybės, nes iš veiksmų sekos akivaizdus aptarto „neteisėto, bet teisingo“ varianto pasirinkimas ir nuoseklus jo įgyvendinimas visiems dalyvaujant. Tai, atsakovo vertinimu, patvirtina ir tikrovės neatitinkančių faktų fiksavimas IT dokumentuose, t. y. 2024 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.

4.5. Faktas, kad pareiškėjo veiksmai išprovokavo nusikalstamą veiką, konstatuotas prokurorės 2024 m. gegužės 16 d. nutarime nutraukti IT Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog policijos pareigūnai išprovokavo neblaivų asmenį vairuoti. Atsakovo vertinimu, šis faktas laikytinas prejudiciniu ir įtvirtintas įsigaliojusiame procesiniame dokumente. Be to, pareiškėjas su kolegomis yra IT Nr. (duomenys neskelbtini) dalyviai.

4.6. Tyrimo medžiagoje esantys garso ir vaizdo įrašai yra tinkami įrodymai ir atitinka faktines aplinkybes.

4.7. Dėl Profesinės sąjungos teisių tarnybiniame patikrinime, prašymo sudaryti komisiją bei Profesinės sąjungos atstovo įtraukimo į tarnybinio patikrinimo procesą atsakovas paaiškino, jog Lietuvos policijos šakos kolektyvinėje sutartyje tokio pobūdžio garantija nenustatyta, tokio pobūdžio garantijų nenustato ir Statutas, o pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį komisija gali ir nebūti sudaroma – tai policijos įstaigos teisė, o ne pareiga. Be to, Profesinė sąjunga, įžvelgdama savo teisių pažeidimą, turėjo teisę apskųsti administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą, taip pat veiksmą (neveikimą) ar vilkinimą atlikti veiksmus, tačiau tokio skundo nepateikė. Atsakovo vertinimu, pareiškėjas į savo skundą įtraukia atskirą ginčą tarp Profesinės sąjungos ir policijos įstaigos, neturėdamas pagrindo perimti tokio pobūdžio teisių ir pareigų už Profesinę sąjungą. Taip pat 2024 m. birželio 26 d. sprendimą dėl komisijos sudarymo, kuris, atsakovo teigimu, kelia Profesinės sąjungos ir pareiškėjo nepasitenkinimą, priėmė Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas, t. y. ginčo subjektas yra Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, o pareiškėjas reikalavimus reiškia kitam juridiniam asmeniui.

4.8. Atsakovo teigimu, šiuo atveju konstatuotas pareigūno vardo pažeminimas, kurį konstatavus Profesinės sąjungos sutikimas apskritai nėra reikalingas. Profesinė sąjunga ir jos deleguotas narys tyrime galėjo tik užtikrinti, kad tyrimas nebūtų susijęs su pareiškėjo naryste profesinėje sąjungoje, jo atstovavimu vidaus reikalų įstaigų profesinių sąjungų nariams ar veikla profesinėje sąjungoje. Šiuo atveju, atsakovo vertinimu, dėl to, kad tyrimas nesusijęs su pareiškėjo naryste ar veikla profesinėje sąjungoje, abejonių nekyla. Be to, Profesinės sąjungos atstovui gavus tyrimą atliekančio pareigūno kontaktinius duomenis, jokių Profesinės sąjungos atstovo veiksmų iki Išvados patvirtinimo ir iki Įsakymo priėmimo nebuvo atlikta. Profesinė sąjunga bet kuriuo metu galėjo kartu su pareiškėju susipažinti su tyrimo metu surinktais ir leistinais susipažinti duomenimis bei teikti savo nuomonę pirmiau nurodytu aspektu, tačiau tai padarė tik 2024 m. rugpjūčio 12 d. raštu.

4.9. IT duomenų panaudojimas tarnybiniame patikrinime nėra draudžiamas (Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) 2022 m. kovo 29 d. sprendimas byloje Starkevič prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 7512/18)). Be to, tyrimą atlikusi pareigūnė 2024 m. birželio 4 d., naudodamasi IBPS funkcionalumu, kreipėsi dėl prieigos prie IT duomenų, informuodama, jog atliekamas tarnybinis patikrinimas. Atsakovo teigimu, prokuratūros suteikta prieiga prie IT duomenų leido savarankiškai spręsti, kokie duomenys reikalingi tarnybinės atsakomybės klausimams įvertinti.

4.10. Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas institutas, kurio konstatavimui įstatymas nereikalauja kitų atsakomybės rūšių nustatymo. Vertinant susidariusią situaciją itin aktualus skaidrios ir disciplinuotos vidaus tarnybos sistemos veikimas bei tinkamai atliekamo baudžiamojo proceso užtikrinimas, o pareiškėjo veiksmai, atsakovo teigimu, išprovokuojant nusikalstamos veikos (neblaivaus asmens vairavimo) padarymą, neatitinka šių tikslų.

II

5. Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas be kita ko nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1. Pareiškėjas ginčo veiksmus, kuriuos atsakovas pripažino pareigūno vardo pažeminimu, atliko eidamas Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) tyrėjo pareigas iki ginčijamo Įsakymo priėmimo.

6.2. Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – PRĮR) 2024 m. kovo 19 d. užregistruotas pranešimas, kad Vilniuje, parduotuvės aikštelėje, stovi netvarkingai pastatytas automobilis „BMW“, kurio viduje vairuotojas miega atsirėmęs į vairą. Į įvykio vietą išsiųstas Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) ekipažas (vyresnysis specialistas (ekipažo vyresnysis, kursantės kuratorius), tyrėjas (pareiškėjas) ir Kursantė).

6.3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorė 2024 m. gegužės 16 d. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtą dėl transporto priemonės vairavimo būnant neblaiviam, kadangi nebuvo padaryta nusikalstama veika. Nutarime konstatuota, kad asmuo miegojo prie automobilio vairo būdamas neblaivus, tačiau nėra objektyvių duomenų, jog tuo metu jis rengėsi kur nors važiuoti, o aplinkybė, kad jis vairavo būdamas neblaivus, buvo išprovokuota policijos pareigūnų. Nutarime taip pat nurodyta, kad policijos darbuotojų sąmoningas leidimas vairuoti, kaip įtariama, neblaiviam asmeniui, o juo labiau skatinimas tai daryti, siekiant patikrinti, ar asmuo nepadarė administracinio nusižengimo arba nusikalstamos veikos ir tokį faktą užfiksuoti, kelia pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui ir yra nesuderinamas su saugaus eismo užtikrinimu bei pirmiau paminėtomis įstatymo nuostatomis. Nutarime pažymėta, kad toks duomenų gavimo būdas negali būti laikomas teisėtu, todėl tokiu būdu gauti duomenys negali būti pripažinti įrodymais.

6.4. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Vilniaus apygardos skyriui (toliau – PD IV VAS) 2024 m. birželio 3 d. pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą dėl PD IV VAS vyriausiojo tyrėjo 2024 m. gegužės 31 d. tarnybiniame pranešime Nr. 5-PR2-5174 pateiktos informacijos apie galbūt netinkamus Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) vyresniojo specialisto, tyrėjo (pareiškėjo) ir Kursantės veiksmus.

6.5. 2024 m. birželio 5 d. pranešimu Nr. 5-PR1-133 pareiškėjas informuotas apie jo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą dėl galbūt padaryto tarnybinio nusižengimo – pareigūno vardo pažeminimo, jam suteikta galimybė pateikti paaiškinimą ir informaciją, ar jis yra profesinės sąjungos narys. Su šiuo pranešimu pareiškėjas susipažino 2024 m. birželio 5 d.

6.6. 2024 m. birželio 14 d. pareiškėjas pateikė rašytinį paaiškinimą, kuriame nurodė esantis Profesinės sąjungos narys, paaiškino ginčui aktualias aplinkybes ir pateikė savo pastebėjimus. Pareiškėjas teigė, kad policijos pareigūnai jokios provokacijos ar teisės pažeidimo neatliko, t. y. vairuotojui nebuvo liepta patraukti automobilio. Pasak pareiškėjo, neprieiti prie minėto asmens ir neįsitikinti, ar viskas gerai, nebuvo galima, nes asmens sveikatai ar gyvybei galėjo grėsti pavojus.

6.7. Profesinės sąjungos 2024 m. rugpjūčio 12 d. pažyma Nr. 01-02-72 patvirtina, kad pareiškėjas yra Profesinės sąjungos narys.

6.8. Pareiškėjui 2024 m. birželio 14 d. įteiktas papildomas pranešimas Nr. 5-PRI-140 dėl 2024 m. kovo 19 d. tarnybiniame pranešime galbūt surašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie įvykio aplinkybes. Į šį pranešimą pareiškėjas 2024 m. birželio 21 d. pateikė papildomą paaiškinimą ir nurodė, kad tarnybinio pranešimo tikslas buvo išdėstyti esmines faktines aplinkybes, kurios atitinka tikrovę. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad tarnybinius pranešimus rašo trumpai ir konkrečiai, nurodydamas pažeidimo esmę.

6.9. Pareiškėjas 2024 m. birželio 6 d. pateikė prašymą pateikti jam visus turimus tyrimo duomenis; šis prašymas buvo tenkintas iš dalies. 2024 m. rugpjūčio 6 d. pareiškėjui išsiųsta tyrimo medžiaga, išskyrus ikiteisminio tyrimo duomenis ir vaizdo įrašus, nurodant, kad tai ikiteisminio tyrimo medžiaga, su kuria tarnybinio patikrinimo metu buvo susipažinta IBPS gavus prokuroro leidimą, tačiau pareiškėjui tokia teisė nebuvo suteikta.

6.10. Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminas pratęstas 30 dienų pagal 2024 m. liepos 1 d. PD IV VAS vyr. tyrėjos tarnybinį pranešimą Nr. 5-PR2-6153.

6.11. 2024 m. liepos 15 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas patvirtino 2024 m. liepos 15 d. tarnybinio patikrinimo išvadą. Išvadoje konstatuota, kad:

6.11.1. Pareiškėjo tyčiniai veiksmai vertinti kaip policijos pareigūno vardo pažeminimas ir policijos pareigūno priesaikos sulaužymas, pasireiškęs teisės ir tarnybinės etikos normų reikalavimams priešingais veiksmais, pažeminusiais vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančiais pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituojančiais. Išvadoje taip pat nurodyta, kad pareiškėjo veiksmų pobūdis kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, o šie veiksmai akivaizdžiai nesuderinami su jo užimamomis pareigomis ir policijos pareigūno statusu.

6.11.2. Išvadoje nurodyta, kad situacija, kai vidaus reikalų sistemos atstovas (policijos pareigūnas) išprovokuoja neblaivų asmenį padaryti nusikalstamą veiką, kelia nepasitikėjimą visa Lietuvos policijos sistema ir ją kompromituoja. Pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas, nesiėmė veiksmų išsiaiškinti, ar automobilio „BMW“ vairuotojas į prekybos centro aikštelę atvyko neblaivus ir ar iki policijos pareigūnų atvykimo į įvykio vietą jis vairavo automobilį. Taip pat nurodyta, kad pareiškėjas nepatikrino vairuotojo blaivumo iki ginčo veiksmų, o blaivumas patikrintas po konstatuotos provokacijos, todėl pareiškėjas tyčia nesilaikė tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir akivaizdžiai pažemino policijos pareigūno vardą bei policijos, kaip institucijos, autoritetą.

6.11.3. Vertinant pareiškėjo kaltę pažymėta, kad jis žinojo, jog jo elgesys neatitinka visuomenėje priimtų elgesio normų ir bendrųjų vidaus tarnybos pareigūnų pareigų vykdymo principų (remiantis apžiūros protokolu, matyti, kad pareigūnams kalbantis tarpusavyje vienas iš pasirinktinų variantų buvo įvardytas kaip „neteisėtas“). Išvadoje nurodyta, kad pareiškėjas, eidamas tyrėjo pareigas, negalėjo nesuprasti savo veiksmų pasekmių ir jų nesuderinamumo su statutinio valstybės tarnautojo pareigomis bei galimo neigiamo atgarsio visuomenėje ir policijos bendruomenėje, žeminančio tarnybos autoritetą. Todėl pareiškėjo veiksmai vertinti kaip sąmoningi, tikėdamasis išvengti pasekmių.

6.11.4. Vertinant objektyvų atsakomybės pagrindą – pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimą – nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas ir žinodamas teisės aktų reikalavimus, privalėjo elgtis taip, kaip visuomenė tikisi iš statutinio pareigūno, ir užtikrinti, kad jo elgesys stiprintų pasitikėjimą statutinių valstybės tarnautojų veikla bei nekompromituotų tarnybos autoriteto visuomenės akyse. Vertinant subjektyvų pagrindą – galėjimą veikti taip, kaip to reikalauja teisės aktai – nustatyta, kad tokią galimybę pareiškėjas turėjo, o susiklosčiusioje situacijoje nebuvo priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, veikti kitaip, nei reikalauja visuomenėje priimtos elgesio normos ir galiojantys įstatymai. Todėl nurodyta, kad pareigūno padaryta veika yra jo pasirinkimo pasekmė.

6.11.5. Vertinant dėl pareiškėjo veiksmų kilusias pasekmes – vidaus tarnybos sistemos autoriteto pažeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą ir jos kompromitavimą – nurodyta, kad pareiškėjo veiksmų pasekmės yra reikšmingos, kadangi jos nedera su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Nurodyta, kad pareiškėjas dalyvavo neblaivaus asmens provokacijoje padaryti nusikalstamą veiką, taip sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui, t. y. nesilaikė teisės aktų reikalavimų; tai pažeidžia tiek visuomenės lūkesčius, susietus su pareigūnais, tiek bendrąsias moralės nuostatas. Todėl padaryta išvada, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkti duomenys yra pakankami konstatuoti pareigūno vardo pažeminimą. Pareiškėjo kaltę (tyčią) aptariamu atveju nurodyta patvirtinant tarnybinio patikrinimo metu surinkti įrodymai (2024 m. gegužės 16 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, 2024 m. gegužės 21 d. tarnybinis pranešimas Nr. 10-PR2-10584, tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo kamerų įrašai, liudytojų apklausos, apžiūros protokolas ir kt.). Išvadoje siūloma pareiškėją už pareigūno vardo pažeminimą atleisti iš vidaus tarnybos.

6.12. Vilniaus AVPK viršininko 2024 m. liepos 17 d. Įsakymu pareiškėjas, Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) tyrėjas, buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu (kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą).

7. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, vadovavosi Statuto 2 straipsnio 2 ir 4 dalimis, 16 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsnio 1–3 punktais, 40 straipsnio 9 dalimi, 74 straipsnio 1 dalies 7 punktu, Aprašo 1 ir 24 punktais, Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 4–5 dalimis ir 25 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos policijos darbuotojų etikos ir antikorupcinio elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2023 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 5-V-411 (toliau – Etikos kodeksas; 6.3, 6.7 ir 7 punktai), Vilniaus AVPK vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Vilniaus AVPK viršininko 2023 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. 10-V-75 (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės; 25 punktas), nuostatomis, taip pat ginčui aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

8. Teismas nenustatė pažeidimų, susijusių su tarnybinio patikrinimo procedūrinių terminų laikymusi. Tokių aplinkybių neįvardijo ir pareiškėjas. Teismas konstatavo, kad ginčo tarnybinio patikrinimo procedūra buvo atlikta tinkamai, laikantis teisės aktų nustatytų terminų.

9. Teismas, aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl baudžiamosios ir tarnybinės atsakomybės atskyrimo, nurodė, kad Įsakymu pareiškėjui paskirtas atleidimas iš vidaus tarnybos savo poelgiu pažeminus pareigūno vardą, kuris vertintas kaip vienas tarnybinis nusižengimas; todėl pareiškėjo argumentai dėl dvigubo baudimo buvo atmesti.

10. Nurodęs Statuto 40 straipsnio 9 dalies nuostatas, teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo stabdymo, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, klausimas priklauso tarnybinį patikrinimą atliekančio subjekto (tikrintojo, komisijos) diskrecijai, o ne pareigai. Todėl teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl procedūrinio pažeidimo nesustabdžius tarnybinio patikrinimo iki IT Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos.

11. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti IBPS duomenys dėl prieigos suteikimo patvirtina, jog ginčo tarnybinio patikrinimo metu PD IV VAS vyr. tyrėja (atlikusi tarnybinį patikrinimą ir surašiusi Išvadą) kreipėsi į IT Nr. (duomenys neskelbtini) ir IT Nr. (duomenys neskelbtini) kontroliuojančius prokurorus, prašydama suteikti prieigą prie šių ikiteisminių tyrimų duomenų ir leisti juos naudoti atliekamame tarnybiniame patikrinime; tokie leidimai buvo suteikti. Teismas taip pat nurodė, kad įsigaliojęs 2024 m. gegužės 16 d. prokurorės nutarimas nutraukti IT ir jame fiksuoti duomenys, taip pat vaizdo įrašų apžiūrų transkripcijos, liudytojų apklausų protokolai ir apžiūros protokolai yra leistini įrodymai konstatuojant tarnybinius nusižengimus, atitinkamai ir šioje administracinėje byloje. Todėl teismas konstatavo, jog duomenys, kuriais remtasi Išvadoje, buvo surinkti teisėtai, jais teismas vadovaujasi šioje byloje, o pareiškėjo argumentai dėl procedūrinio pažeidimo buvo atmesti.

12. Dėl pareiškėjo teisės susipažinti su tyrimo medžiaga suvaržymo teismas nurodė, kad pareiškėjo prašymas buvo patenkintas iš dalies, pateikiant priežastis, kodėl kitų duomenų pateikti negalima. Teismas pažymėjo, kad ginčo tarnybinio patikrinimo metu ir Išvados parengimo dieną IT Nr. (duomenys neskelbtini) dar buvo atliekamas, o 2024 m. lapkričio 8 d. prokurorės nutarimu buvo atmestas pareiškėjo atstovo advokato 2024 m. spalio 18 d. prašymas leisti susipažinti su IT Nr. (duomenys neskelbtini). Šią aplinkybę teismas įvertino kaip vieną iš papildomų argumentų, pagrindžiančių atsakovo sprendimą riboti pareiškėjo susipažinimą su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas buvo raštu informuotas apie pradėtą tarnybinį patikrinimą, jam pateikta visa neslaptinta tyrimo medžiagos dalis, o baigus tarnybinį patikrinimą jis gavo Įsakymą su jo sudėtine dalimi – Išvada, kurioje fiksuoti visi atsakovo vertinti duomenys ir jų turinys. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turėjo galimybę įgyvendinti teisę į gynybą ir ją įgyvendino – teikė paaiškinimus, prašymus ir įrodymus.

13. Teismas nurodė, kad byloje esantys Profesinės sąjungos susirašinėjimo su tarnybinį patikrinimą vykdžiusia institucija duomenys, Profesinės sąjungos atstovo paskyrimas pareiškėjo interesams atstovauti tarnybinio patikrinimo procese ir teismo posėdyje Profesinės sąjungos atstovės duoti paaiškinimai patvirtino, kad Profesinė sąjunga nuo pat tarnybinio patikrinimo pradžios žinojo apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą tarnybinį patikrinimą ir turėjo galimybę jame dalyvauti. Teismas pažymėjo, kad Profesinė sąjunga šia galimybe naudojosi – teikė nuomonę, pateikė prašymą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo (komisijos sudarymo), delegavo atstovą. Teismas taip pat nurodė, kad Profesinė sąjunga iš esmės neginčijo atsakovo argumentų, jog delegavusi atstovą, vėliau aktyvių veiksmų pareiškėjo interesams užtikrinti tarnybiniame patikrinime nesiėmė. Todėl teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisė į gynybą buvo pažeista.

14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovas advokatas Išvados neteisėtumą grindė argumentais, jog IT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas neteisėtu būdu, todėl šio IT duomenys, panaudoti Išvadoje, negali būti laikomi teisėtais. Teismas nurodė, kad objektyvių įrodymų, patvirtinančių šiuos samprotavimus, paremtus vien prielaidomis, nepateikta, todėl argumentus atmetė. Teismas taip pat pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo tarnybinių pranešimų teisėtumo klausimas nepatenka į šios bylos ribas, o esminiai įrodymai, atskleidžiantys pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo turinį – vaizdo įrašai – yra gauti teisėtu būdu ir tarnybiniame patikrinime laikytini leistinais įrodymais.

15. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju byloje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, jog pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas, turintis pareigą užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, asmens ir visuomenės saugumą bei viešąją tvarką, taip pat gerbti ir ginti žmogaus orumą ir teisėtus interesus, 2024 m. kovo 19 d. elgėsi priešingai šiems reikalavimams ir pagrindiniams policijos veiklos bei Etikos kodekso 7 punkto principams.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas ir jo atstovai neginčijo vaizdo įrašuose užfiksuotų aplinkybių, t. y. pareiškėjo, jo kolegos ir Kursantės susitarimo pažadinti automobilio „BMW“ vairuotoją ir paprašyti jį patraukti automobilį. Šio susitarimo įgyvendinimas buvo pavestas Kursantei; pareigūnų nurodymu ji tarnybos metu nusiėmė tarnybinę liemenę ir policijos skiriamuosius ženklus (antsiuvus). Vaizdo įrašuose, kuriuos teismas nurodė esant detaliai ištirtus ir aprašytus Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės 2024 m. gegužės 16 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą, fiksuoti šie esminiai momentai: matomas tarnybinio automobilio privažiavimas prie automobilio „BMW“ ir trumpas sustojimas, kurio metu pareiškėjas kartu su kolegomis nustatė, jog asmuo kvėpuoja ir ranka laiko už pavarų svirties. Po to pareigūnai patraukė tarnybinį automobilį, o pareiškėjo kolega nurodė, jog „yra 2 variantai – teisėta ir teisinga. Tai kaip? Galima neteisėtai, bet teisingai arba ...“. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjo kolega, kreipdamasis į Kursantę, nurodė: „tu šitą nusiimi striuke, visus šitus, prieini prie jo ir sakai: dėde galit patraukt mašiną, man sunku pravažiuoti. Jis pradeda važiuoti ir mes jį ištraukiam. Kaip priklauso“, ir tarnybinį automobilį pastatė toliau nuo „BMW“, kad pareigūnai nebūtų matomi. Vėliau pareiškėjo kolega Kursantei nurodė: „Tu prieik, sakyk tėvai trauk mašiną...“, o tuo metu Kursantė nusiiminėjo policijos ženklus nuo uniformos ir geltoną liemenę. Pareiškėjas su minėtu asmeniu liko stebėti prie automobilio, o Kursantė nuėjo. Vėliau pareigūnai skubiai įlipo į tarnybinį automobilį, o parbėgusi Kursantė, įlipusi į automobilį, pasakė: „Aš vos jį pakėliau“. Pareiškėjo kolegai paklausus: „Važiuoja?“, pareiškėjas nurodė: „dar palauk, neskubėk“, o vėliau – „Va, jau gali važiuoti“. Pareigūnai, įjungę tarnybinio automobilio švyturėlius, privažiavo prie „BMW“. Teismas sprendė, kad iš vaizdo įrašuose fiksuotos veiksmų sekos akivaizdus aptarto pareigūnų neteisėto elgesio varianto pasirinkimas ir nuoseklus jo įgyvendinimas, visiems (įskaitant pareiškėją) pritariant ir dalyvaujant.

17. Teismas argumentus, kad pareiškėjas siekė užtikrinti saugumą netipinėje situacijoje, kuri esą nebuvo reglamentuota teisės aktais, taip pat kad buvo siekiama įvertinti vairuotojo būklę, vertino kaip pareiškėjo gynybos poziciją, siekiant išvengti tarnybinės atsakomybės. Teismas nurodė, kad vaizdo duomenys patvirtina aplinkybę, kurios pareiškėjas iš esmės neneigė: Kursantei buvo nurodyta pareigas vykdyti neteisėtu būdu – nusiėmus tarnybinę liemenę ir policijos skiriamuosius ženklus (antsiuvus), o „BMW“ vairuotojui buvo leista automobiliu pajudėti būtent po to, kai Kursantė patikrino automobilį ir įsitikino, jog vairuotojas jame miega neblaivus. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnai, net ir neturėdami detalių elgesio algoritmų ar tvarkų, privalo laikytis įstatymo viršenybės principo.

18. Teismas pažymėjo, kad policijos pareigūnams (įskaitant pareiškėją) buvo žinomos pareigybės aprašyme nustatytos darbo funkcijos, todėl jie privalėjo veikti griežtai jų ribose. Teismas nurodė, kad nežinodami, kaip pasielgti, pareigūnai turėjo kreiptis į savo tiesioginį vadovą. Pareiškėjo pareigybės aprašyme aiškiai nustatytas jo tiesioginis pavaldumas Vilniaus AVPK (duomenys neskelbtini) viršininkui, todėl jokia savivalė, net ir grindžiama ilgamete darbo patirtimi, nėra leistina. Teismas taip pat pažymėjo, kad ginčo situacijoje pareigūnai veiksmus atliko ne vykdydami vadovų nurodymus, bet savo valia, suprasdami, jog veikia viršydami pareigybines funkcijas ir teisės aktų suteiktų teisių ribas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas galėjo ir turėjo galimybių imtis teisėtų veiksmų – patikrinti šalia parduotuvės esančias vaizdo kameras, įsitikinti, kad asmuo vairavo transporto priemonę, patikrinti vairavusio asmens blaivumą, nuvežti asmenį išblaivinti, tačiau to nepadarė.

19. Teismas nurodė, kad argumentai, jog Kursantė parodė neprašiusi vairuotojo patraukti automobilio, taip pat kad IT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutrauktas nenustačius nusikalstamos veikos požymių, ir kad vairuotojas, siekdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pripažino vairavęs neblaivus dar iki atvykstant į aikštelę, nepaneigia pareiškėjo veiksmų neteisėtumo. Teismas pažymėjo, kad šios aplinkybės nepaneigia, jog pareiškėjas, būdamas statutinis pareigūnas, tyrėjas ir kursantės kuratorius, davė Kursantei nurodymą elgtis neteisėtai (arba jam pritarė) – nusiimti skiriamuosius ženklus, nueiti pažadinti vairuotoją ir leido neblaiviam vairuotojui pajudėti iš vietos. Teismo vertinimu, tai rodo aktyvius provokacinio pobūdžio veiksmus. Teismas taip pat rėmėsi įsigaliojusiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2024 m. gegužės 16 d. nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, kuriame buvo įvertintas vaizdo įrašų turinys ir nurodyta, kad aplinkybė, jog asmuo būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę, buvo išprovokuota policijos pareigūnų; teismas šiai išvadai suteikė reikšmę nagrinėjamoje byloje. Teismas pažymėjo, kad tai, jog vairuotojas, pasak pareiškėjo atstovo, prisipažino vairavęs neblaivus ir neatsirado reikšmingų neigiamų padarinių tretiesiems asmenims, nesudaro pagrindo kitaip vertinti pareiškėjo veikos.

20. Teismas, remdamasis Išvadoje nurodytomis aplinkybėmis ir išvadomis, sprendė, kad pareiškėjas padarė veiką, žeminančią vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunančią pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituojančią, ir kad tai buvo jo savarankiškas elgesio pasirinkimas. Teismas nurodė, kad tarnybinio patikrinimo metu surinkta medžiaga patvirtina, jog pareiškėjo veiksmų pasekmės nesuderinamos su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis ir visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas policijos pareigūnas ir turėdamas pareigą užtikrinti viešąją tvarką, visuomenės saugumą bei saugaus eismo priežiūrą, dalyvavo neblaivaus asmens provokacijoje padaryti nusikalstamą veiką, taip sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, sveikatai ar turtui. Teismas pareiškėjo veiksmus vertino kaip sąmoningus, siekiant neteisėtai užfiksuoti neblaivaus asmens vairavimo faktą ir tarnybiniame pranešime dėl IT pradėjimo nurodyti tikrovės neatitinkančius duomenis apie situaciją, kad asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn; todėl teismas pritarė atsakovo išvadai, kad veika padaryta tyčia.

21. Pareiškėjo tvirtinimą, kad jam paskirta neproporcinga drausminė nuobauda, teismas vertino kaip nepagrįstą, nes byloje ištirtų įrodymų visuma, atsižvelgiant į pareiškėjo individualias aplinkybes, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovas priėmė per griežtą sprendimą pareiškėjo atžvilgiu. Teismas nurodė, kad nustačius pareigūno vardo pažeminimo atvejį atsakovas neturėjo alternatyvos netaikyti atleidimo iš vidaus tarnybos, nes tai yra savarankiškas atleidimo pagrindas, negalintis būti pakeistas kita tarnybine nuobauda.

22. Teismas konstatavo, kad Išvada, kuria nustatyta, jog pareiškėjas padarė tarnybinės drausmės pažeidimą – pažemino pareigūno vardą ir Vilniaus AVPK autoritetą, sudarė teisėtą ir pakankamą pagrindą atsakovui spręsti dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš vidaus tarnybos – skyrimo. Todėl teismas sprendė, kad Įsakymas pagrįstas tiek nustatytų faktinių aplinkybių analize, tiek galiojančių teisės aktų nuostatomis, ir nėra pagrindo jo (ar atskirų jo dalių) naikinti nei pareiškėjo nurodytais, nei kitais pagrindais. Dėl to pareiškėjo skundas buvo atmestas.

III

23. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundas būtų patenkintas; arba panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jam iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartojo ginčo faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:

24.1. Atsakovas ir teismas, pareiškėjo vertinimu, netinkamai aiškino ginčo situaciją, o teismas tik pritarė nepagrįstoms atsakovo išvadoms, kurios grindžiamos tarnybiniame automobilyje įrengtų vaizdo kamerų garso įrašais.

24.2. Pareiškėjas ginčija atsakovo nurodytą veiksmų chronologiją, kuriai pritarė teismas, nes ji, pareiškėjo vertinimu, pateikta netiksliai. Pareiškėjas nurodo, kad ginčo įvykyje dalyvavę pareigūnai ir Kursantė paaiškinimuose nėra nurodę, jog pareiškėjo kolega prašė Kursantės nueiti prie vairuotojo, siekiant jį pažadinti ir paprašyti perstatyti automobilį. Pareiškėjo teigimu, Kursantei buvo pasiūlyta tik nueiti prie netinkamai stovėjusio automobilio ir atkreipti vairuotojo dėmesį (jį pažadinti). Taip nutarta pasielgti tikintis, kad vairuotojas į pastabą ar prašymą nereaguos priešiškai. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad reikėjo sulaukti, kol šalia automobilio bus kuo mažiau pašalinių asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl galimo vairuotojo agresyvaus elgesio. Kursantė, pareiškėjo teigimu, nenorėdama išprovokuoti vairuotojo agresijos, nuėjo prie automobilio kai tik tam susidarė sąlygos. Pareiškėjas tvirtina, kad jai nebuvo pasiūlyta atlikti nieko neleistino ar nusikalstamo.

24.3. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai konstatavo, jog iš vaizdo įrašų matyti ir girdėti pareigūnų ir Kursantės neteisėtas susitarimas. Pareiškėjas nurodo, kad nėra patvirtinęs, jog Kursantė ėjo prie vairuotojo tam, kad paprašytų jį patraukti automobilį. Pareiškėjo vertinimu, teismas neįvertino, kokie veikimo variantai buvo pasiūlyti Kursantei, nes vaizdo įraše užfiksuotas ne vienas, kaip nurodė teismas, o keli variantai. Be to, pareiškėjas remiasi tuo, kad paskutinis variantas – „pagauk mane ir bėk“ – patvirtina, jog buvo siekiama tik atkreipti vairuotojo dėmesį, o ne provokuoti jį vairuoti; tai, pareiškėjo teigimu, patvirtino ir pati Kursantė. Pareiškėjo vertinimu, byloje nėra duomenų, kad asmuo buvo provokuojamas pareigūnų atlikti teisei priešingus veiksmus.

24.4. Pareiškėjas nurodo, kad ikiteisminį tyrimą pradėjo būtent jis, o ne jo kolega, ir kad kolegos tarnybinis pranešimas nebuvo būtinas tokiam procesui pradėti. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai neturėjo kitos išeities – jie privalėjo pradėti ikiteisminį tyrimą pagal nustatytą faktą. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad ikiteisminį tyrimą pareigūnai turėjo pradėti ir dėl to, jog vairuotojas minėjo neblaivus atvykęs į aikštelę ir dar savaitę važinėjęs šiuo automobiliu. Pareiškėjo vertinimu, vienintelė jo ir kolegos klaida buvo ta, kad, nenorėdami pernelyg išsiplėsti procesiniuose dokumentuose ir vadovaudamiesi jiems suformuotomis rekomendacijomis (rašyti trumpai ir neaprašyti faktinių aplinkybių, kurios, jų manymu, nebuvo reikšmingos), jie pateikė sutrumpintą faktų versiją, t. y. tarnybiniame pranešime turėjo plačiau aprašyti faktines aplinkybes. Pareiškėjas tvirtina, kad pareigūnai iš esmės nieko nepažeidė, o tarnybiniuose pranešimuose nurodyti faktiniai duomenys atitinka bylos duomenis. Pareiškėjas taip pat pabrėžia, kad niekur nenurodyta, jog asmuo važiavo pareigūnams iš karto atvykus, o tai, pareiškėjo manymu, yra esminė aplinkybė. Todėl, pareiškėjo teigimu, tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija atitinka tikrovę.

24.5. Pareiškėjas teigia negalėjęs išprovokuoti vairuotojo padaryti nusikalstamą veiką, nes ši veika, pareiškėjo vertinimu, jau buvo padaryta. Pareiškėjas nurodo, kad asmuo viso ikiteisminio tyrimo metu ir jam pasibaigus tvirtino, jog neblaivus vairavo automobilį, niekas jo neprovokavo ir neprašė perstatyti automobilio, taip pat neturėjo pretenzijų pareigūnams. Pareiškėjo teigimu, šie duomenys liko neįvertinti ir neatsispindi tarnybinio patikrinimo medžiagoje. Pareiškėjas taip pat teigia, kad vėliau šio asmens parodymai buvo pakeisti, be kita ko, imuniteto pareigūnų, siekiant pašalinti tyrimui nenaudingus neatitikimus. Pareiškėjas papildomai nurodo, kad automobilis buvo paliktas stovėti pažeidžiant Kelių eismo taisykles, todėl turėjo būti paimtas ir nuvežtas į saugojimo aikštelę nepriklausomai nuo veikos kvalifikavimo. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad dėl IT pradėjimo, kuris, jo teigimu, bet kuriuo atveju turėjo būti pradėtas pagal faktą, jis neketino ir neribojo asmens teisių bei laisvių, o tolimesni veiksmai buvo palikti kitiems tyrėjams, kurie turėjo atlikti ikiteisminį tyrimą.

24.6. Pareiškėjas nurodė, kad jis su kolegomis negalėjo iš karto tarnybine transporto priemone užblokuoti automobilio „BMW“, kadangi nebuvo žinoma, kaip, pamatęs policijos pareigūnus, reaguos staigiai pabudęs asmuo. Pareiškėjo teigimu, siekiant išvengti galimos neprognozuojamos vairuotojo reakcijos, pareigūnams reikėjo išlaukti, kol šalia automobilio nebus kitų automobilių ir praeivių, nes automobilis galėjo netikėtai pajudėti į priekį ar į šonus. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad vairuotojas proceso metu apylinkės teismui paaiškino, jog jis visiškai kitaip reaguotų ir pasielgtų, jei pamatytų uniformuotą asmenį, ypač vyrą. Todėl prie stovėjusio automobilio, pareiškėjo teigimu, priėjo ne pareigūnai, o Kursantė, ir tik tuo momentu, kai nebuvo grėsmės aplinkiniams.

24.7. Pareiškėjas teigia, kad atsakovas neįrodė, jog pareigūnai provokavo asmenį padaryti nusikalstamą veiką, t. y. nebuvo spaudimo, aktyvaus skatinimo ar kurstymo. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad teismas šiuo aspektu neįvertino aktualių argumentų ir nepagrįstai suteikė lemiamą reikšmę prokurorės nutarimui nutraukti ikiteisminį tyrimą bei jame nurodytiems duomenims. Pareiškėjo vertinimu, teismas rėmėsi bendro pobūdžio teiginiu, kad pareigūnai privalo paisyti teisės aktų, tačiau neanalizavo pareigūnų teisių ir pareigų konkrečioje situacijoje. Pareiškėjas taip pat nurodo nuosekliai aiškinęs, kad nei jis, nei jo kolega nebuvo apmokyti, kaip reikėjo pasielgti situacijoje, vertinamoje byloje; tai, pareiškėjo teigimu, patvirtino ir atsakovas.

24.8. Pareiškėjas nurodo, kad jis ir jo kolega ėjo (duomenys neskelbtini) tyrėjų ir specialistų pareigas, todėl neturėjo teisės atlikti visapusiško ikiteisminio tyrimo ir galėjo atlikti tik pirminius veiksmus. Pareiškėjo teigimu, jam inkriminuojamas pareigos išaiškinti įvykio aplinkybes nevykdymas nesuderinamas su jo objektyviomis galimybėmis per trumpą laiką atlikti visus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kuriuos turėjo atlikti teritorinio policijos komisariato tyrėjas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad pareigūnų taktiniai sulaikymo veiksmai neturėjo įtakos veikos kvalifikavimui.

24.9. Pareiškėjas teigia, kad Išvada ir Įsakymas pagrįsti tik dviejų ikiteisminių tyrimų dokumentais ir duomenimis. Pareiškėjo nuomone, pareigūnas, gavęs prokuroro leidimą susipažinti su IT duomenimis, norėdamas šiuos duomenis taip pat panaudoti tarnybinio patikrinimo metu, privalo gauti IT vadovaujančio prokuroro atskirą rašytinį leidimą dėl tokių duomenų panaudojimo. Pareiškėjas nurodo, kad tokio leidimo atsakovas nepateikė, nors tokio pobūdžio dokumentai nėra slapti ir turėjo būti tarnybinio patikrinimo medžiagoje. Dėl to, pareiškėjo vertinimu, padarytas esminis procedūrinis pažeidimas. Pareiškėjas taip pat tvirtina, kad atsakovo pateiktuose dokumentuose kalbama tik apie prieigos teisės suteikimą prie „bylos kortelių“ susipažinimo tikslams, bet ne apie šių duomenų panaudojimą.

24.10. Pareiškėjas teigia, kad IT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ir atliekamas neteisėtai, o atsakovo pateikti duomenys iš šio tyrimo negali būti laikomi teisėtais. Pareiškėjo vertinimu, priešinga teismo išvada neatitinka teisinio reguliavimo, bylos aplinkybių ir pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės. Pareiškėjas nurodo, kad byloje nėra vyriausiojo prokuroro rezoliucijos dėl tyrimo pradėjimo, o tyrimas vyko pagal prokuroro padėjėjos pradėtą dokumentą, kuris buvo pašalintas iš bylos, tačiau kurio metaduomenys ir rezoliucijos liko byloje. Pareiškėjas taip pat teigia, kad teismas dėl šių esminių argumentų nepasisakė.

24.11. Pareiškėjas teigia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra prieštaringas. Pareiškėjo teigimu, priešingai nei nurodė teismas, jis nebuvo Kursantės kuratorius. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam nebuvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, nes jis buvo atleistas kitu, savarankišku pagrindu.

24.12. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog tarnybinio patikrinimo stabdymas, esant pradėtam ikiteisminiam tyrimui, priklauso tarnybinį patikrinimą atliekančio subjekto (tikrintojo) diskrecijai, o ne pareigai, ir dėl to atmetė pareiškėjo argumentus dėl procedūrinio pažeidimo nesustabdžius tarnybinio patikrinimo iki ikiteisminio tyrimo pabaigos. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jam kyla abejonių, ar jo atlikti veiksmai turi savarankiškos pareigūno vardą žeminančios veikos požymių, kurie leistų šį galimą pareigūno vardo pažeminimą atriboti nuo galimų nusikalstamų veikų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla. Pareiškėjo teigimu, teismas šiuo aspektu apsiribojo ginčui neaktualios teismų praktikos analize ir pasisakė dėl argumento, kurio pareiškėjas nebuvo nurodęs, t. y. dėl galimo procedūrinio pažeidimo nesustabdžius tarnybinio patikrinimo iki IT Nr. (duomenys neskelbtini) pabaigos.

24.13. Pareiškėjas teigia, kad teismo išvados dėl Profesinės sąjungos (ne)dalyvavimo tarnybinio patikrinimo metu yra nekonkrečios („rezervuoto“ pobūdžio), netikslios, pateiktos selektyviai ir nesuderinamos su galiojančiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika. Pareiškėjo teigimu, šiuo atveju jo darbdavys (atsakovas) turėjo pareigą užtikrinti Profesinės sąjungos teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę, tačiau šios pareigos neįvykdė. Pareiškėjas nurodo, kad Profesinei sąjungai nebuvo pateikti duomenys, nesudaryta galimybė aptarti jų įrodomąją vertę, išsakyti nuomonę dėl duomenų ir tyrimo eigos, pareikšti pastabų, nepateiktas net tarnybinio patikrinimo išvados projektas ir kt. Todėl, pareiškėjo vertinimu, buvo pažeista jo teisė į savalaikį teisių ir teisėtų interesų atstovavimą bei gynybą tarnybinio patikrinimo metu.

25. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

26. Atsakovas atsiliepime pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą bei atsiliepimą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

26.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas, teisėtas ir motyvuotas.

26.2. Teismas tinkamai ir visapusiškai išnagrinėjo pareiškėjo argumentus ir padarė pagrįstas išvadas (be kita ko, ir dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų dėl provokacijos). Atsakovas pažymi, kad tiek baudžiamosios, tiek tarnybinės atsakomybės taikymo prasme pareiškėjo veiksmai laikytini asmens išprovokavimu vairuoti būnant neblaiviam. Todėl, atsakovo vertinimu, šiuo aspektu pareiškėjo pozicija atspindi jo požiūrį į situaciją, bet ne situacijos teisinį vertinimą.

26.3. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo argumentai, jog jis dokumentuose nurodė tikrovę atitinkančius duomenis apie įvykio aplinkybes, neatitinka faktinių aplinkybių ir yra paneigti bylos medžiagoje esančiais įrodymais. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo pozicija atmestina kaip nepagrįsta.

26.4. Nors pareiškėjas kelia abejonių dėl gavus leidimą gautų ikiteisminio tyrimo duomenų teisėtumo ir apimties, atsakovas teigia, kad šie duomenys buvo panaudoti su leidimu ir teisėtai.

26.5. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai prašė sustabdyti tarnybinį patikrinimą. Atsakovas nurodo, kad baudžiamoji ir tarnybinė atsakomybė yra skirtingos atsakomybės rūšys ir vertinant veiksmus nesukuria privalomos prejudicijos. Atsakovas taip pat pažymi, kad aplinkybė, jog pareigūnas teismo nuosprendžiu yra išteisintas kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, nereiškia, jog jo veiksmai negali sudaryti pagrindo konstatuoti pareigūno vardo pažeminimo. Atsakovas teigia, kad tarnybinio patikrinimo stabdymas, kai yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl veikų, susijusių su tiriamo tarnybinio nusižengimo aplinkybėmis, priklauso tarnybinį patikrinimą atliekančio subjekto (tikrintojo, komisijos) diskrecijai.

26.6. Atsakovas pažymi, kad pareiškėjo teiginius dėl Profesinės sąjungos teisių pažeidimo teismas pagrįstai atmetė. Atsakovas taip pat nurodo, kad Profesinei sąjungai pateikus tyrimą atliekančio pareigūno kontaktinius duomenis deleguoto nario bendradarbiavimui su tiriančiu pareigūnu, jokių Profesinės sąjungos atstovo veiksmų iki Išvados patvirtinimo ir Įsakymo priėmimo nebuvo atlikta. Todėl, atsakovo vertinimu, pareiškėjo teisės tarnybinio patikrinimo metu nebuvo apribotos ar pažeistos.

27. Pareiškėjo atstovas – Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga – atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – apeliacinį skundą tenkinti.

28. Profesinė sąjunga atsiliepime nurodė šiuos pagrindinius argumentus:

28.1. Profesinė sąjunga teigia, kad teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Profesinė sąjunga nurodo aiškiai išreiškusi valią dalyvauti pareiškėjo atžvilgiu atliekamame tarnybiniame patikrinime, o atsakovas privalėjo imtis veiksmų šiai teisei užtikrinti, tačiau į prašymą nereagavo. Profesinė sąjunga teigia, kad jai neteisėtai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę, todėl buvo pažeista pareiškėjo teisė į savalaikį jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimą bei gynybą.

28.2. Profesinė sąjunga teigia, kad atsakovo ir teismo išvados, jog pareiškėjo tikslas buvo tyčia išprovokuoti neblaivų asmenį vairuoti transporto priemonę ir padaryti nusikalstamą veiką, yra nepagrįstos. Profesinė sąjunga nurodo, kad tyrimo medžiaga patvirtina, jog pareigūnai neprovokavo asmens padaryti teisės pažeidimą, t. y. vairuotojui nebuvo liepta patraukti automobilį. Profesinė sąjunga taip pat pažymi, kad tiek atsakovas, tiek teismas rėmėsi byloje pateiktais garso įrašais ir juose užfiksuotomis atskiromis, Profesinės sąjungos vertinimu, tendencingai pasirinktomis ir analizuotomis pareigūnų bei Kursantės frazėmis, neįvertinant bendro konteksto. Profesinė sąjunga papildomai nurodo, kad pareigūnų tarnybinių pranešimų tikslas buvo išdėstyti, jų nuomone, esmines faktines aplinkybes.

28.3. Profesinė sąjunga teigia, kad pareigūnai neprovokavo asmens išvažiuoti, o siekė užtikrinti, kad asmuo, galbūt buvęs neblaivus, atsibudęs ar pažadintas tokios būsenos neišvažiuotų į eismą, t. y. siekė užkirsti kelią galimam nusikaltimui ir įsitikinti, kad asmuo nepadarys žalos kitiems. Profesinė sąjunga nurodo, kad Kursantei nebuvo duotas nurodymas nueiti ir paprašyti vairuotojo patraukti automobilį – jai buvo nurodyta pažadinti vairuotoją, siekiant įvertinti jo būklę. Profesinė sąjunga taip pat pažymi, kad konkrečios taisyklės, kaip elgtis ginčo situacijoje, nebuvo nustatytos, ir, jos teigimu, to nepaneigė ir atsakovas, o ginčo įvykyje dalyvavusių asmenų (pareiškėjo, jo kolegos, Kursantės) paaiškinimai nuosekliai sutampa.

28.4. Profesinė sąjunga papildomai teigia, kad atsakovas tyrimo metu elgėsi nekorektiškai – neužtikrino Profesinės sąjungos teisės dalyvauti tyrime, slėpė duomenis ir buvo tendencingas. Profesinės sąjungos vertinimu, pareigūnai, esant tarnybiniam būtinumui, veikė prevenciškai ir taip užtikrino visuomenės bei eismo saugumą; būtent to, jos teigimu, visuomenė tikisi iš policijos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

29. Nagrinėjamos bylos dalykas – Įsakymo, kuriuo pareiškėjas buvo atleistas iš vidaus tarnybos, konstatavus, kad jis pažemino policijos pareigūno vardą, teisėtumas ir pagrįstumas.

30. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, pripažinęs, kad Vilniaus AVPK viršininko 2024 m. liepos 17 d. įsakymas atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos pagal Statuto 74 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra teisėtas ir pagrįstas. Įvertinęs tarnybinio patikrinimo medžiagą, IBPS duomenis, vaizdo įrašus ir prokurorės 2024 m. gegužės 16 d. nutarime nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad pareiškėjas kartu su kolegomis sąmoningai pasirinko neteisėtą veikimo variantą: nurodė Kursantei veikti nusiėmus skiriamuosius ženklus ir sudarė sąlygas neblaiviam asmeniui pajudėti automobiliu, siekiant užfiksuoti vairavimo faktą. Teismo vertinimu, tokie provokacinio pobūdžio veiksmai akivaizdžiai prieštaravo teisėtumo ir profesinės etikos reikalavimams, kompromitavo policijos autoritetą ir atitiko pareigūno vardo pažeminimo požymius. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo procesinius argumentus dėl tyrimo neobjektyvumo, dvigubo baudimo, pareigos stabdyti patikrinimą, teisės susipažinti su visa medžiaga, profesinės sąjungos dalyvavimo ir ikiteisminio tyrimo duomenų panaudojimo, nenustatęs esminių procedūrinių pažeidimų ir pripažinęs, kad teisė į gynybą buvo užtikrinta.

31. Apeliantas teigia, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir prieštaringas, iš esmės atkartoja atsakovo argumentus ir neįvertina pareiškėjo pateiktų įrodymų. Jis ginčija teismo nustatytą įvykio chronologiją ir iš jos padarytas išvadas dėl provokacinio veiksmų pobūdžio, nurodydamas, kad vairuotojas jau iki pareigūnų veiksmų buvo vairavęs neblaivus, todėl provokacijos konstatavimas nepagrįstas. Apeliantas taip pat nesutinka su išvadomis dėl melagingo tarnybinio pranešimo, tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas turėjo būti pradėtas pagal faktą, o pranešime buvo pateikta sutrumpinta, tačiau tikrovę atitinkanti faktinė informacija. Be to, apeliantas kelia įrodymų leistinumo klausimus (dėl ikiteisminių tyrimų duomenų panaudojimo tarnybiniame patikrinime ir IT Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjimo teisėtumo), nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl lygiagrečiai vykstančio baudžiamojo proceso, taip pat teigia, kad nebuvo užtikrintos profesinės sąjungos dalyvavimo tyrime garantijos ir teisė į gynybą.

32. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šias ribas peržengti ar konstatuoti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus sprendimo negaliojimo pagrindus, todėl apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja pagal apeliacinio skundo ribas.

33. Dėl apelianto argumentų, susijusių su administracinės procedūros pažeidimais, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktą skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) panaikinamas, jeigu jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų, išsamų ir nešališką visų reikšmingų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Vadinasi, ne kiekvienas administracinės procedūros netikslumas ar formalus nukrypimas nuo procedūrinių reikalavimų savaime lemia skundžiamo sprendimo neteisėtumą. Pagrindą panaikinti sprendimą sudaro tik tokie procedūriniai pažeidimai, kurie pagal savo pobūdį ir turinį laikytini esminiais, t. y. galėję turėti realios įtakos objektyviam bylos aplinkybių ištyrimui, jų teisiniam įvertinimui ir (ar) galutinio sprendimo pagrįstumui. Sprendžiant dėl tokio pažeidimo reikšmingumo, būtina vertinti ne vien patį procedūrinio reikalavimo nesilaikymo faktą, bet ir tai, kokį konkretų tikslą atitinkama taisyklė turėjo užtikrinti, ar šis tikslas nebuvo pasiektas ir ar nustatytas pažeidimas galėjo paveikti sprendimo turinį.

34. Apeliantas teigia, kad tarnybinis patikrinimas turėjo būti sustabdytas iki baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) pabaigos, nes Vidaus tarnybos statuto 41 straipsnio 9 dalis ir Tarnybinių patikrinimų atlikimo tvarkos aprašas numato pareigą sustabdyti tarnybinį patikrinimą, kai dėl tos pačios veikos yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. Atsakydama į šį argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad Statuto 41 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta taisyklė dėl sustabdymo nėra absoliuti: joje aiškiai numatyta išimtis, kai pareigūno veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo (ar pareigūno vardą žeminančios veikos) požymių, kuriuos galima akivaizdžiai atriboti nuo nusikalstamos veikos požymių ir savarankiškai ištirti. Nagrinėjamu atveju tarnybinio patikrinimo dalykas buvo pareigūnų tarnybinio elgesio atitiktis Statuto ir profesinės etikos reikalavimams, be kita ko: (i) pasirinktas veikimo modelis, kai Kursantė buvo pasiųsta prie vairuotojo nusiėmusi tarnybinę striukę / skiriamuosius ženklus ir buvo inicijuotas „paprašymas patraukti automobilį“; (ii) pareigūnų sprendimas nenutraukti pažeidimo, o laukti, kol galimai neblaivus asmuo pradės važiuoti automobiliu, ir tik tuomet atlikti sustabdymą; (iii) vėliau surašytas tarnybinis pranešimas, kuris, vertinant nustatytą įvykių seką, galėjo sudaryti įspūdį apie „natūraliai vykstantį“ vairavimą. Šios aplinkybės yra atribojamos nuo baudžiamojo proceso dalyko ir gali būti nustatytos bei įvertintos pačiame tarnybiniame patikrinime, remiantis objektyviai užfiksuota įvykių seka ir tarnybiniais dokumentais, todėl vien ikiteisminio tyrimo pradėjimas savaime nesuponavo pareigos stabdyti patikrinimą. Be to, apeliantas nenurodo konkrečių faktinių aplinkybių, kurių tarnybinio patikrinimo metu objektyviai nebūtų buvę galima nustatyti nelaukiant ikiteisminio tyrimo pabaigos, taip pat nepagrindžia, kuo būtent patikrinimo nesustabdymas galėjo nulemti nepagrįstą galutinį sprendimą (t. y. kokios reikšmingos aplinkybės dėl to liko neištirtos ar įvertintos neteisingai). Įvertinus šias aplinkybes, apelianto nurodomas tarnybinio patikrinimo nesustabdymas nelaikytinas procedūriniu pažeidimu, galėjusiu nulemti neobjektyvų aplinkybių įvertinimą.

35. Apeliantas teigia, kad tarnybinis patikrinimas buvo grindžiamas išimtinai IT bylų duomenimis, tačiau, vadovaujantis BPK 177 straipsnio logika, vien prieigos suteikimas prie IT bylos kortelės nėra tapatus rašytiniam leidimui šiuos duomenis naudoti tarnybinio patikrinimo tikslu; kadangi toks atskiras leidimas nepateiktas, įrodymai laikytini gautais pažeidžiant procedūrą. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 177 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog ikiteisminio tyrimo duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme yra neskelbtini ir gali būti atskleidžiami tik prokuroro leidimu, tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Bylos duomenys patvirtina, kad prieigos prie IT duomenų buvo prašoma IBPS sistemoje, kreipimesi nurodant konkretų tikslą – tarnybinio patikrinimo atlikimą – ir kad prokuroro sprendimu tokia prieiga buvo suteikta. Šiame kontekste lemiama yra ne apelianto ginčijama leidimo „forma“, o tai, ar prokuroro sprendimu buvo sudaryta teisėta galimybė susipažinti su IT duomenimis tarnybinio patikrinimo tikslais (t. y. ar buvo duotas prokuroro leidimas BPK 177 straipsnio prasme). Apeliantas nepateikia objektyvių duomenų, kad prokuroro sprendimas dėl prieigos suteikimo būtų panaikintas ar pripažintas neteisėtu kompetentinga tvarka, todėl vien aplinkybė, kad byloje nėra atskiro dokumento, kurį apeliantas įvardija „rašytiniu leidimu“, nesudaro pagrindo konstatuoti akivaizdų ikiteisminio tyrimo duomenų apsaugos režimo pažeidimą.

36. Apeliantas teigia, kad IT Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ir atliekamas neteisėtai (be kita ko, nurodydamas rezoliucijos, parašo bei dokumento metaduomenų neatitikimus), todėl šio ikiteisminio tyrimo duomenys esą negali būti laikomi leistinais ir naudojami tarnybinio patikrinimo išvadoms pagrįsti. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad vien apelianto keliamos abejonės dėl ikiteisminio tyrimo pradžios dokumentų formos ar jų pateikimo aplinkybių savaime nesudaro pagrindo išvadai, jog visas ikiteisminis tyrimas yra neteisėtas ir kad dėl to visi jo duomenys automatiškai praranda įrodomąją galią administracinėje byloje. Tokia išvada galėtų būti daroma tik tada, jei baudžiamojo proceso tvarka priimtu kompetentingo proceso subjekto sprendimu būtų pripažinta, kad konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai atlikti neteisėtai arba jų metu gauti duomenys negali būti naudojami procese, ir būtų nustatytos tokio pripažinimo teisinės pasekmės. Apeliantas tokių procesinių sprendimų nenurodo ir nepateikia.

37. Apeliantas taip pat iš esmės sieja įrodymų leistinumą su tuo, kad jam nebuvo pateikta visa tyrimo medžiaga, įskaitant IT duomenis ir vaizdo įrašus. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog apeliantui buvo pateikta neįslaptinta tyrimo medžiaga, o IT duomenys nebuvo pateikti, nurodant tokio sprendimo priežastis. Taip pat konstatuota, kad tuo metu IT buvo atliekamas, o prokuroro sprendimu apelianto atstovo prašymas susipažinti su IT duomenimis buvo atmestas; tai patvirtina, jog atsakovas neturėjo teisinės galimybės šių duomenų pateikti apeliantui tarnybinio patikrinimo metu. Pažymėtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę su visa medžiaga, kuria grindžiamas ginčijamas įsakymas susipažinti ir pateikti visus argumentus teismui. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pats IT duomenų nepateikimas, kai tam egzistuoja įstatyminiai ribojimai ir yra priimtas prokuroro sprendimas, savaime nereiškia įrodymų neleistinumo ar pareiškėjo teisės į gynybą pažeidimo administracinėje byloje.

38. Apeliantas teigia, kad tarnybinio patikrinimo metu nebuvo sudaryta reali galimybė profesinei sąjungai dalyvauti tarnybiniame patikrinime ir pateikti savo nuomonę; tai, apelianto vertinimu, pažeidžia Nacionalinės kolektyvinės sutarties (NKS) 16 punktą, Statuto 62 straipsnio 3 dalį ir Profesinių sąjungų įstatymo nuostatas. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad NKS 16 punkte nustatyta darbdavio pareiga informuoti profesinę sąjungą prieš pradedant tyrimą, taip pat profesinės sąjungos teisė dalyvauti tyrime ir pateikti nuomonę, o komisijos sudarymo atveju – deleguoti atstovą į komisiją. Vertinant, ar šios teisės buvo realiai užtikrintos, esminę reikšmę turi ne vien profesinės sąjungos informavimo faktas, bet ir tai, ar darbdavio veiksmais buvo sudaryta praktinė galimybė profesinei sąjungai įsitraukti į tyrimą, įskaitant aiškų komunikacijos kanalą, galimybę teikti pastabas ir darbdavio reagavimą į profesinės sąjungos kreipimusis.

39. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto policijos darbuotojų profesinė sąjunga 2024 m. birželio 11 d. raštu kreipėsi dėl komisijos sudarymo ir (ar) jos atstovo dalyvavimo ginčo tyrime užtikrinimo, 2024 m. birželio 20 d. delegavo kitą atstovą ir paprašė nurodyti tarnybinį patikrinimą atliekančio pareigūno kontaktus, o 2024 m. birželio 26 d. atsakymu profesinei sąjungai buvo pateikti patikrinimą atliekančios pareigūnės kontaktiniai duomenys. Profesinė sąjunga apeliaciniame procese akcentuoja, kad po šio atsakymo „iki pat atleidimo“ nebuvo jokio tolesnio profesinės sąjungos įtraukimo (nebuvo pateikta duomenų, nesudaryta galimybė aptarti jų reikšmę, nepateiktas išvados projektas), todėl, jos vertinimu, NKS 16 punkte įtvirtinta pareiga informuoti ir užtikrinti dalyvavimą buvo ignoruota. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien aplinkybė, jog po 2024 m. birželio 26 d. byloje nefiksuota papildomo susirašinėjimo, savaime dar nereiškia, kad profesinei sąjungai buvo užkirsta galimybė dalyvauti tyrime. Lemiama yra tai, ar profesinei sąjungai realiai nebuvo sudarytos sąlygos pasinaudoti jos prašyta dalyvavimo teise, pavyzdžiui, ar jai nebuvo teikiama reikšminga informacija, nebuvo sudaryta galimybė pateikti pastabas ar išsakyti poziciją, ar, priešingai, turėdama patikrinimą atliekančio pareigūno kontaktus ir iš anksto pareiškusi valią dalyvauti, ji šia teise nepasinaudojo. Šiuo atveju apeliantas ir profesinė sąjunga nenurodo konkrečių dokumentuotų procesinių situacijų, iš kurių būtų matyti, kad profesinės sąjungos atstovui buvo kliudoma dalyvauti tyrime arba kad jo pateikta ar siekta pateikti informacija liko neįvertinta. Taip pat nepateikta duomenų, kad po kontaktų pateikimo profesinė sąjunga kreipėsi į patikrinimą atliekančią pareigūnę dėl dalyvavimo ar pastabų pateikimo ir kad į tokį kreipimąsi nebūtų reaguota. Be to, NKS 16 punktas savaime nesuponuoja pareigos automatiškai teikti profesinei sąjungai visą tyrimo medžiagą ar išvados projektą, jeigu nėra duomenų, kad tokia informacija buvo prašyta ir nepagrįstai nesuteikta. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos profesinės sąjungos dalyvavimo garantijos ar dėl to pareiškėjui nebuvo užtikrinta tinkama procesinė gynyba. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija su šiuo aspektu susijusius apeliacinio skundo argumentus pripažįsta nepagrįstais.

40. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai, susiję su administracinėmis procedūromis, nesudaro pagrindo pripažinti, jog priimant ginčijamą sprendimą buvo padaryti tokie esminiai procedūriniai pažeidimai, kurie galėjo lemti neobjektyvų ar nepagrįstą sprendimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami.

41. Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl to, ar pareiškėjo (apelianto) elgesys 2024 m. kovo 19 d. situacijoje, kai buvo reaguojama į pranešimą dėl galimai neblaivaus asmens automobilyje, taip pat vėlesnis 2024 m. kovo 19 d. tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo surašymas atitinka pareigūno vardo pažeminimo požymius, dėl kurių pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto nustatyta tvarka.

42. Apeliantas teigia, kad jo veiksmai nepagrįstai įvertinti kaip provokaciniai. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju vertinama ne kriminalinės žvalgybos ar slapto agento provokavimo instituto taikymo baudžiamojo proceso prasme galimybė, o tai, ar apelianto elgesys, vertinant statutinės tarnybos reikalavimų kontekste, objektyviai diskreditavo policijos instituciją ir atitiko pareigūno vardo pažeminimo kriterijų. Todėl apelianto remiamas siauras provokacijos apibrėžimas (per spaudimo, aktyvaus kurstymo ir valios palaužimo elementus) pats savaime nėra lemiamas vertinant, ar pareigūnas pasirinko tokį veikimo modelį, kuris prieštarauja policijos misijai užkardyti teisės pažeidimus, o ne juos inicijuoti ar didinti jų padarymo riziką.

43. Kolegija taip pat pabrėžia, kad esminis vertinimo pagrindas šioje byloje yra objektyvi įvykių seka, nustatyta tarnybinio patikrinimo metu ir patvirtinta pirmosios instancijos teismo: pareigūnai atvyko į įvykio vietą, kai automobilis stovėjo, o jo vairuotojas miegojo, tačiau vėliau buvo pasirinkta tokia veiksmų seka, kai Kursantė, nusiėmusi skiriamuosius ženklus, buvo pasiųsta prie vairuotojo ir paprašė jį patraukti automobilį; tik vairuotojui pradėjus judėti, automobilis buvo sustabdytas ir atliktas blaivumo patikrinimas.

44. Apelianto teiginys, kad minėto automobilio vairuotojas jau anksčiau buvo vairavęs būdamas neblaivus ir todėl „provokuoti nebuvo įmanoma“, nepaneigia ginčo situacijos esmės. Net jei asmuo iki pareigūnų atvykimo buvo padaręs neteisėtą veiką (o šioje byloje toks apelianto argumentas grindžiamas daugiausia paties vairuotojo parodymų kaita), pareigūnų pareiga įvykio vietoje yra operatyviai neutralizuoti riziką ir užkardyti tolesnį neblaivaus asmens vairavimą, o ne sudaryti prielaidas ar paskatą tokį vairavimą atnaujinti. Šis apelianto argumentas, kad nusikalstama veika „jau buvo padaryta“, nėra teisiškai reikšmingas tiek, kiek juo siekiama pateisinti pareigūnų pasirinktą veikimo modelį, objektyviai sukūrusį situaciją, kurioje neblaivus asmuo pradėjo važiuoti.

45. Apelianto argumentas, kad „algoritmų nebuvimas“ negali būti aiškinamas pareigūnų nenaudai, nepagrįstas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad net ir nesant detalių situacinių instrukcijų, pareigūno elgesio teisėtumo ir profesionalumo kriterijai pirmiausia kyla iš policijos funkcijų, įstatymo viršenybės principo ir pareigos veikti taip, kad būtų užkardomi teisės pažeidimai ir saugoma visuomenė. Šis elgesio standartas taip pat kyla iš bendrųjų tarnybinės etikos principų ir pareigūno priesaikos, įpareigojančių veikti sąžiningai, atsakingai, nepiktnaudžiaujant suteiktais įgaliojimais ir nediskredituojant tarnybos. Todėl detalių metodinių nurodymų nebuvimas savaime nepaneigia pareigos pasirinkti tokį veikimo modelį, kuris objektyviai atitinka protingo ir apdairaus profesionalaus pareigūno standartą analogiškoje situacijoje. Konkrečios procedūros nebuvimas nesuteikia diskrecijos rinktis netinkamą sprendimą, kuris sukuria didesnę riziką nei ta, kurią pareigūnai deklaruoja siekę suvaldyti.

46. Apeliantas teigia, kad 2024 m. kovo 19 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo buvo surašytas teisingai, tik „sutrumpintai“; jo teigimu, pareigūnai buvo mokomi faktines aplinkybes aprašyti glaustai, o pranešime nebuvo pateikta tikrovės neatitinkančių duomenų. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad tarnybinis pranešimas, kuriuo inicijuojamas ikiteisminis tyrimas, nėra „laisvos formos“ dokumentas, todėl jame faktinės aplinkybės negali būti pateikiamos taip, kad būtų sukuriamas kitoks įvykio vaizdas. Glaustumas pateisinamas tik tiek, kiek dėl jo neiškraipomos veikos vertinimui reikšmingos aplinkybės. Todėl aplinkybės, kad „vairavimas“ prasidėjo tik po pareigūnų inicijuoto „paprašymo patraukti automobilį“, nenurodymas nelaikytinas vien informacijos sutrumpinimu, bet reikšmingos faktinės aplinkybės selektyviu nepateikimu, galėjusiu turėti įtakos procesiniam vertinimui.

47. Apeliantas iš esmės neigia tyčią, teigdamas, kad veikė siekdamas užkardyti pažeidimą ir užtikrinti saugumą, o ne sukurti pažeidimo situaciją ar pateikti neteisingus duomenis. Dėl šio argumento teisėjų kolegija pažymi, kad, vertinant kaltės formą tarnybinėje atsakomybėje, reikšmingi ne vien deklaruojami paaiškinimai, bet ir tai, ar pareigūnas, turėdamas reikiamą kvalifikaciją ir patirtį, suvokė pasirinkto veikimo būdo netinkamumą ir vis tiek jį pasirinko. Byloje nustatyta, kad apeliantas yra tyrėjas, kuriam keliami aukštesni profesionalumo ir teisinių žinių reikalavimai, o veiksmų seka nebuvo spontaniška – ji buvo aptarta ir nuosekliai įgyvendinta (Kursantės pasiuntimas, atpažinimo ženklų nusiėmimas, prašymas patraukti automobilį, sustabdymas tik po pajudėjimo). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas suvokė savo elgesio neatitikimą pareigūno pareigoms ir sąmoningai prisiėmė tokio veikimo padarinius. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto kaltės (tyčios) nepaneigta. Be to, toks elgesys, kai policijos pareigūnai, turėdami pareigą užkardyti neblaivaus asmens vairavimą, pasirinko veiksmus, sudariusius prielaidas jam pradėti važiuoti, pagrįstai vertintinas kaip diskredituojantis policijos instituciją.

48. Apeliantas ginčija atleidimą iš vidaus tarnybos kaip per griežtą priemonę, tačiau teisėjų kolegija šiuos argumentus atmeta. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apelianto veika atitiko pareigūno vardo pažeminimo požymius Statuto prasme, todėl atleidimas iš vidaus tarnybos yra įstatymo siejama teisinė pasekmė. Dėl to vien apelianto nuorodos į galimas švelnesnes poveikio priemones savaime nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

49. Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose pateikė ir daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste pažymėtina, kad EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-261-3555/2011 ir Nr. A-556-1995/2013).

50. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ reikalavimais, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes ir tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Gintaras Kryževičius

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius