eA-574-815/2024

Administracinė byla Nr. eA-574-815/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03412-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 14.3 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. liepos 31 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos agentūrai (tretieji suinteresuoti asmenys – Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos ir draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekologistika“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4E-8176 (toliau – ir Sprendimas).

2.    Savo poziciją pareiškėjas grindė šiais argumentais:

2.1.      Agentūra 2018 m. lapkričio 23 d. Bendrovei išdavė (pakeitė) taršos leidimą Nr. (duomenys neskelbtini) su specialiąja dalimi „Atliekų apdorojimas (naudojimas ir šalinimas, įskaitant paruošimą naudoti ir šalinti) ir laikymas“ (toliau – Taršos leidimas). Taršos leidimas turi atitinkamus priedus, iš jų – Atliekų naudojimo ir šalinimo techninį reglamentą, Atliekų tvarkymo ir laikymo zonų planą. Taršos leidimo pakeitimo procedūra vyko pagal Bendrovės prašymą pakeisti didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti atliekų kiekį. Pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnį ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259 patvirtintų Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – Taršos leidimų taisyklės) 13 punkto nuostatas, taršos leidimas išduodamas neterminuotam laikui.

2.2.      Taršos leidimu pareiškėjui buvo leista eksploatuoti įrenginius: apdoroti nepavojingas atliekas – nebetinkamas naudoti padangas, laikyti naudojimui skirtas atliekas, neviršijant didžiausio vienu metu leidžiamo laikyti kiekio, laikyti nebetinkamų naudoti padangų apdorojimo procese (šiame procese padangos susmulkinamos ir pagaminama produkcija – įvairių frakcijų gumos granulės) susidarančias atliekas (metalus, tekstilę) iki jų perdavimo galutiniam tokių atliekų tvarkytojams, esančius (duomenys neskelbtini) (toliau – Įrenginiai).

2.3.      Bendrovė nuo 2019 m. spalio 16 d. vykusio gaisro Taršos leidimu leistos įrenginio eksploatavimo, taip pat ir atliekų tvarkymo, veiklos nevykdo. Tokia padėtis susiklostė dėl su gaisru susijusių aplinkybių visumos:

2.3.1.   Per gaisrą buvo pažeista pastato dalis ir šiek tiek vienas įrengimas. Siekiant atnaujinti ūkinę veiklą, pastatą planuojama rekonstruoti, o sugadintą įrengimą – pataisyti. Tiek įrengimais, tiek pastatu naudotis negalima, kadangi galioja ikiteisminio tyrimo pareigūno baudžiamojoje byloje pritaikyti ribojimai valdyti, naudoti turtą ir juo disponuoti. Nuo gaisro nukentėjęs pastatas gali būti naudojamas nepavojingoms atliekoms (nebetinkamoms padangoms) laikyti, kadangi Taršos leidimo sąlygose stogo bei sienų konstrukcijos ir / ar jų kokybė nėra numatytos kaip būtinosios leidimo sąlygos, todėl pastato konstrukcijos neturi reikšmės Taršos leidime nustatytoms veikloms vykdyti. Sugriuvus pastato stogui ir toliau pastate laikant padangas, Taršos leidimo sąlygos nebūtų pažeistos. Taršos leidimai padangoms laikyti yra išduodami ir betonuotose aikštelėse. Be to, nepavojingų atliekų, susidariusių po gaisro, laikinas laikymas iki vienų metų, pagal Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 45 dalį ir 4 straipsnio 12 dalį, yra galimas ir be Taršos leidimo. Pareiškėjo veikla yra negalima ne dėl gaisro, o dėl baudžiamojo persekiojimo vykdymo.

2.3.2.   Bendrovės galimybes atnaujinti Taršos leidime nurodytą veiklą riboja ikiteisminį tyrimą vykdžiusios institucijos paskirta procesinės prievartos priemonė – laikinasis nuosavybės teisių apribojimas. UAB „Ekologistika“ sąskaitos ir kitas turtas yra areštuoti, jai yra uždrausta naudoti ir valdyti areštuotą turtą ir juo disponuoti. Dėl bet kurio atliekų tvarkymo veiksmo pareiškėjas turėjo gauti prokuroro leidimą.

2.3.3.   Veiklos negalima vykdyti ir dėl politinių priežasčių. Alytaus miesto meras teigė, kad Bendrovei ir turint Taršos leidimą, po gaisro nebus galima rekonstruoti pastato (Alytaus miesto savivaldybės administracija neišduos statybos leidimo).

2.3.4.   Veiklos negalima vykdyti ir dėl priimtų įvairių administracinių sprendimų. Nuo 2019 m. spalio 16 d. iki 2020 m. balandžio 15 d. galiojo Alytaus miesto savivaldybės administraciniai aktai dėl ekstremaliosios situacijos paskelbimo. Per šį laikotarpį UAB „Ekologistika“ turėjo įgyvendinti bei įgyvendino Aplinkosauginių veiksmų ir priemonių gaisravietės sutvarkymui plane, kuriam 2019 m. gruodžio 3 d. raštu Nr. (5.2)-AD5-21806 pritarė Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas), numatytas priemones. Atsakydama į Departamento 2020 m. gegužės 25 d. paklausimą Nr. (5.2)-AD-7749, Bendrovė 2020 m. birželio 16 d. rašte pateikė informaciją apie šio plano priemonių įgyvendinimo eigą. Nurodymų ar pretenzijų iš trečiojo suinteresuoto asmens dėl minėto plano įgyvendinimo pareiškėjas negavo. Šiuo metu galioja Alytaus miesto savivaldybės 2019 m. spalio 23 d. sprendimas Nr. SD-8801(6.12) sustabdyti statinio, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą ir uždrausti bet kokią veiklą statinyje, kol jo būklė kels pavojų jame dirbančių ar būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai.

2.4.      Esant nurodytoms ir atsakovui žinomoms aplinkybėms, pareiškėjas gavo Agentūros 2020 m. gegužės 25 d. sprendimą Nr. (30.4)-A4E-4343 (toliau – Sprendimas I) dėl Taršos leidimo pakeitimo, kuriame atsakovas Bendrovei nurodė per 40 darbo dienų pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą. UAB „Ekologistika“ su 2020 m. birželio 23 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Sprendimą I, kaip neteisėtą iš esmės, kadangi Agentūros nurodymas pareiškėjui pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą neatitinka nė vienos iš Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodytų taršos leidimo keitimo sąlygų. Bendrovė Sprendimo I neteisėtumą motyvavo ir tuo, kad atsakovas nepagrįstai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 9 dalies 2 punkto bei Taršos leidimų taisyklių 461 ir 47 punktų bei 50.1 papunkčio nuostatas. Pareiškėjas Sprendimą I skundė ir kaip neatitinkantį pagrindinių Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų, taip pat nurodė, kad šis sprendimas yra objektyviai neįgyvendinamas. Skundą Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonė teismų nebuvo pritaikyta. Atsakovas, nepaisydamas administracinėje byloje Nr. eI3-4124-484/2020 prasidėjusio teismo proceso ir svarstomo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, 2020 m. liepos 31 d. priėmė sprendimą Nr. (30.4)-A4E-6717 „Dėl įspėjimo apie galimą taršos leidimo panaikinimą“ (toliau – Sprendimas II), kuriame nurodė, kad per Sprendime I nustatytą terminą Bendrovės paraiškos pakeisti Taršos leidimą negavo. Sprendime II pareiškėjui buvo nurodyta per 20 darbo dienų terminą pašalinti nurodytą aplinkybę (trūkumus) ir pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą; UAB „Ekologistika“ buvo įspėta, kad jeigu per nustatytą laiką nurodyto trūkumo nepašalins, Taršos leidimo galiojimas bus panaikintas. Bendrovė Sprendimą II skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2020 m. rugsėjo 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-4878-983/2020 skundą atsisakė priimti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, padaręs išvadą, kad Sprendimas II yra tarpinis administracinės procedūros sprendimas, kuris savaime teisinių pasekmių Bendrovei nesukuria, todėl nėra savarankiškas ginčo dalykas.

2.5.      Agentūra 2020 m. rugsėjo 21 d. priėmė šioje byloje ginčijamą sprendimą Nr. (30.4)-A4E-8176 panaikinti pareiškėjui išduoto Taršos leidimo galiojimą. Priėmus Sprendimą ir pradėjus jį vykdyti, UAB „Ekologistika“ neturės jokių galimybių atstatyti iki gaisro vykdytos veiklos. Sprendimu Bendrovei iš esmės buvo pritaikyta administracinė prievartos priemonė, analogiška Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse nustatytai juridiniam asmeniui taikomai bausmės rūšiai – uždraudimui juridiniam asmeniui verstis tam tikra veikla (Baudžiamojo kodekso 52 str.); baudžiamojoje byloje uždraudimas yra laikino, o Sprendimu pritaikyta bausmė – nuolatinio pobūdžio. Sprendimu faktiškai buvo nutraukta pagrindinė pareiškėjo veikla, todėl jis prilygsta sprendimui dėl juridinio asmens pabaigos. Sprendimas buvo priimtas nenustačius jokio teisės akto pažeidimo, tačiau nustačius trūkumų, susijusių su pastato būkle po gaisro, neištaisymą (nėra aišku, kokius trūkumus reikėjo ištaisyti).

2.6.      Agentūra neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo pradėti Taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą ir Sprendimu II ją pradėjo nepagrįstai bei neteisėtai. Sprendimu II įspėdamas Bendrovę apie galimą Taršos leidimo galiojimo panaikinimą, atsakovas jai nurodė per nustatytą terminą atlikti tą patį veiksmą (pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą), kurį atlikti buvo įpareigojęs Sprendimu I, t. y. ignoruodamas faktą, kad UAB „Ekologistika“ Sprendimą I skundė teismui. Agentūra, priimdama Sprendimą II, šią aplinkybę žinojo, kadangi administracinėje byloje Nr. eI3-4124-484/2020 taip pat yra atsakovu. Be to, priimdama Sprendimą II, ši institucija neteisingai pritaikė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 12 punktą (taip pat ir Taršos leidimų taisyklių 53.1 pp.), kadangi aplinkybę, jog pareiškėjas Sprendimą I skundė teismui, nepagrįstai prilygino trūkumų nepašalinimui per Sprendime I nustatytą terminą. Sprendimu II atsakovas sukūrė teisinėje valstybėje netoleruotiną situaciją, kadangi, esant teisme neišspręstam ginčui, priėmė kitą administracinį aktą, kuriuo Bendrovei nurodė atlikti tą patį teisme ginčijamą veiksmą ir įspėjo dėl galimų tokio veiksmo neatlikimo pasekmių. Aplinkybė, kad taršos leidimo turėtojas Agentūrai neteikia paraiškos pakeisti taršos leidimą, kadangi nesutinka su jos priimtu sprendimu ir tokį administracinį aktą ginčija teisme, kaip neteisėtą, Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 12 dalyje nustatyto teisinio reguliavimo kontekste negali būti traktuojama kaip trūkumas, kurio taršos leidimo turėtojas per nustatytą terminą nepašalino.

2.7.      Atsakovas Sprendimu I ir Sprendimu II pareiškėją įpareigojo pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą esant tokioms aplinkybėms, kai ji dar neturi duomenų, kiek galės atnaujinti ūkinės veiklos vykdymą, ir tuo momentu, kai Bendrovei yra taikomi veiklos apribojimai baudžiamojoje byloje. Agentūra UAB „Ekologistika“ nustatė tokius terminus (per 40 darbo dienų, vėliau – per 20 darbo dienų), per kuriuos neįmanoma išspręsti klausimų dėl per gaisrą pažeistų pastatų rekonstravimo ir įrangos atnaujinimo, taip pat nėra įmanoma išnagrinėti baudžiamosios bylos, todėl šis sprendimas objektyviai buvo neįgyvendinamas. Tokių terminų nustatymas taip pat suponuoja išvadą, kad neigiamo poveikio aplinkai dėl Taršos leidimo nepakeitimo nėra ir atsakovas siekia ne skubiai pašalinti neigiamas pasekmes aplinkai (neigiamų pasekmių aplinkai dėl Taršos leidimo galiojimo nėra, kadangi padangas galima laikyti ir betonuotoje aikštelėje), tačiau politinių tikslų ir panaikinti Taršos leidimą dėl jo sąlygų nepakeitimo (nenurodant ir nemotyvuojant, kurios Taršos leidimo sąlygos netinka ar neatitinka Departamento pateiktos informacijos). Sprendimas I ir Sprendimas II yra visiškai nemotyvuoti bei neteisėti.

2.8.      Taršos leidimų taisyklių 55 punkte yra detalizuota, kad taršos leidimų sąlygų kontrolė vykdoma Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo ir juos įgyvendinančių aktų nustatyta tvarka. Agentūra, priimdama Sprendimą, Sprendimą I ir Sprendimą II, pagal Viešojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 2 dalį, yra ūkio subjektų veiklos priežiūrą vykdanti institucija. Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatyme yra nurodyti atvejai, kuriais skundo padavimas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų priimtų sprendimų nesustabdo. Kitais įstatyme nenustatytais atvejais skundo padavimas teismui sustabdo sprendimų vykdymą. Sprendimas, kuriuo kompetentinga institucija ūkio subjektą įpareigoja pateikti paraišką pakeisti taršos leidimą arba panaikina taršos leidimo galiojimą, prie tokių atvejų pagal minėto įstatymo 23 straipsnio 9 dalį ir 37 straipsnio 2 dalį nepriskirtinas, todėl šių sprendimų apskundimas teismui sustabdo sprendimų vykdymą. Nurodytas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad yra pagrindas teigti, jog Sprendimas II, kuriuo atsakovas pradėjo Taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą, yra neteisėtas.

2.9.      Agentūros pozicijos nenuoseklumą priimant sprendimus, susijusius su Bendrovės veiklos po įvykusio gaisro vykdymu, patvirtina tai, kad atsakovas, kuris buvo pradėjęs procedūrą dėl UAB „Ekologistika“ išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo, 2020 m. liepos 9 d. rašte Nr. (27)-TS-T3-37, įvertinęs pareiškėjo pateiktus duomenis, konstatavo, jog įmonė ūkinės veiklos nevykdo ir ši informacija bus nurodyta viešai skelbiamoje Tvarkytojų sąrašo informacijoje. Agentūra analogiškai turėjo spręsti ir dėl Taršos leidimo, kol paaiškės aplinkybės, ar atsirado įstatyme nustatytos sąlygos keisti Taršos leidimą, o jeigu reikia, tai kiek. Atsakovas priėmė ne tik administracinėje byloje Nr. eI3-4124-484/2020 apskųstą Sprendimą I, bet ir Sprendimu II nepagrįstai pradėjo Taršos leidimo galiojimo panaikinimo procedūrą, kurią užbaigė priimdamas neteisėtą ir nepagrįstą šioje byloje prašomą panaikinti Sprendimą.

2.10.    Sprendimas ir Sprendimas II neatitinka proporcingumo principo; Taršos leidimo panaikinimas yra per griežta poveikio priemonė. Minėtais sprendimais nukrypstama nuo prevencinio tikslo, jie yra baudžiamojo pobūdžio.

2.11.    Sprendime atsakovas nurodė, kad Bendrovei pagal šį administracinį aktą kyla prievolė vykdyti Atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo plano (toliau – Planas) priemones. Planas kartu su jo priemonių įgyvendinimo sąmata yra Taršos leidimo priedas. Plane yra numatyti Įrenginių uždarymo, atliekų pridavimo, įrangos išmontavimo, teritorijos išvalymo ir kiti darbai. Sprendimą pradėjus vykdyti nuo jo priėmimo dienos, turėtų būti nedelsiant išmontuojami įrenginiai, kurie yra areštuoti baudžiamojoje byloje, turėtų būti išvežtos visos atliekos, finansuojant iš sąskaitų, kurios taip pat yra areštuotos baudžiamojoje byloje. Didelės dalies Plano priemonių Bendrovė negali vykdyti dėl ikiteisminio tyrimo metu pritaikytų procesinės prievartos priemonių. Plane numatytas priemones UAB „Ekologistika“ turėtų vykdyti tik tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog Sprendimas yra teisėtas, todėl šis sprendimas negali būti objektyviai vykdomas, o jo vykdymas lemtų procesinių prievartos priemonių baudžiamajame procese pažeidimą, todėl jis turi būti sustabdytas.

2.12.    Atsakovas sprendimo įpareigoti pakeisti Taršos leidimą visiškai nemotyvavo, nenurodė, kokias konkrečiai Taršos leidimo sąlygas būtina pakeisti dėl sugriuvusio pastato. Galimas šių neteisėtų valstybės institucijų veiksmų rezultatas – labai didelė žala Bendrovei, t. y. negautos pajamos ir su institucijų įpareigojimų vykdymu susijusios išlaidos.

3.    Teismo posėdyje pareiškėjo UAB „Ekologistika“ atstovė palaikė pareiškėjo skunde išdėstytą poziciją ir prašė skundą tenkinti. Bendrovės atstovė papildomai paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. priėmė nutartį, kurioje Sprendimą I pripažino teisėtu ir pagrįstu. Teisėjų kolegija sprendė, kad pareiškėjas nebegali laikyti padangų, o jeigu jis to siekia, yra būtina pakeisti Taršos leidimą, tačiau tokio sprendimo per nustatytą terminą nėra įmanoma įvykdyti; tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tiek Departamentas netinkamai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio nuostatas, kadangi Bendrovė savo veiklos neplanavo plėsti. Be to, UAB „Ekologistika“ nebuvo nurodyta, ką ji turėtų pakeisti. Pareiškėjo atstovės nuomone, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas problemos neišsprendė. Bendrovės atstovė nurodė, kad po minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties Departamentas pradėjo dar vieną patikrinimą bei nustatė, kad Bendrovė neturi galiojančio taršos leidimo, tačiau atliekos (padangos) yra laikomos jos teritorijoje, todėl pareiškėjas pažeidžia aplinkos apsaugos reikalavimus. Nors Taršos leidimas buvo panaikintas, tačiau Departamentas toliau delsė įgyvendinti Planą. Bendrovės atstovės nuomone, Taršos leidimo panaikinimas yra neproporcinga priemonė.

4.    Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra prašė pareiškėjo UAB „Ekologistika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.    Aptarusi faktines bylos aplinkybes, Agentūra savo poziciją grindė šiais argumentais:

5.1.      Sprendimas I buvo priimtas siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų laikymąsi, kad Taršos leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, bei nustačius, jog atsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies punkte nurodyta Taršos leidimo keitimo sąlyga. Sprendimas I yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kada fizinis ar juridinis asmuo gali (turi teisę) eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), o tai yra kai asmuo įrenginį eksploatuoja ar valdo nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Pareiškėjui išduotame Taršos leidime yra nustatyta, kiek ir kokiomis sąlygomis jis gali vykdyti naudotų padangų atliekų tvarkymo veiklą įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini). Įrenginio sąvoka yra nurodyta Taršos leidimų taisyklių 4.4 papunktyje.

5.2.      2019 m. spalio 16–25 d. gamybiniame-pramoniniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko gaisras, kuriame iki gaisro pareiškėjas vykdė naudotų padangų veiklą. Per gaisrą nukentėjo statinių (Įrenginio), kuriuose, atsižvelgiant į Taršos leidimo sąlygas, Bendrovei buvo leista vykdyti naudotų padangų atliekų apdorojimo ir laikymo veiklą, būklė. Veikla, kuri turėtų būti vykdoma pagal Taršos leidimo sąlygas, tokiomis pačiomis apimtimis tapo neįmanoma. Atsižvelgiant į UAB „Ekologistika“ padėtį, ji turėjo imtis kuo skubesnių veiksmų tiek atliekant statinio ekspertizes, tiek veiksmus dėl Taršos leidimo keitimo, kad jis atitiktų faktinę įrenginio būklę. Atsižvelgiant į tai, kad naudotų padangų atliekų apdorojimo ir laikymo veikla minėtame įrenginyje buvo neįmanoma, o Bendrovei pateikiant informaciją, kad ji patikslins (atnaujins) atliekų laikymo zonų išsidėstymo schemas, kai bus atšaukta ekstremalioji situacija, laikoma, jog ji planavo pakeisti Taršos leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ir (ar) veikimą.

5.3.      Atsižvelgiant į tai, kad Departamentas tiek 2019 m. spalio 18 d. rašte Nr. (8)-AD5-18823 „Dėl UAB „Ekologistika“ planinio teminio patikrinimo“, tiek 2019 m. spalio 21 d. rašte Nr. (3.0)-AD5-18922 „Dėl Taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo“ Agentūrą informavo apie atliktą planinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog UAB „Ekologistika“ yra pasistačiusi naujus įrenginius, tiek ir į pareiškėjo 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 191126/01 „Dėl UAB „Ekologistika“ Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodytą informaciją, darytina išvada, kad atsakovas tinkamai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir Taršos leidimų taisyklių 50.1 papunktį bei padarė pagrįstą išvadą, jog atsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodyta Taršos leidimo keitimo sąlyga. Sprendimas I yra aiškus, pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas bei atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus, keliamus individualiam administraciniam aktui; šis sprendimas buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir siekiant maksimaliai apsaugoti aplinką.

5.4.      Agentūrai priėmus Sprendimą I dėl prievolės pakeisti Taršos leidimą bei pareiškėjui nustačius 40 darbo dienų terminą, jis per nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka paraiškos pakeisti Taršos leidimą nepateikė. Atsižvelgęs į tai, atsakovas Sprendimu II Bendrovę įspėjo, kad Taršos leidimas gali būti panaikintas, jeigu nebus pašalinti trūkumai, t. y. jeigu ji nepateiks paraiškos, ir nustatė 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti paraišką pakeisti Taršo leidimą. UAB „Ekologistika“ prievolė pateikti paraišką kyla, kai Agentūra, gavusi Departamento pranešimus, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos įstatymo ir Taršos leidimų taisyklių nuostatomis, pateikia sprendimą dėl taršos leidimo pakeitimo (pagrindinė prievolė), todėl šiame etape subjektai privalo elgtis pagal nustatytą elgesio scenarijų, nurodytą Sprendime I. Subjektui atitinkamų veiksmų nevykdant, Agentūra privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 12 dalyje, t. y. jį įspėti dėl galimo taršos leidimo panaikinimo. Abiejuose šiuose teisiniuose santykiuose pagrindinis dalyvis yra tas pats, t. y. taršos leidimo turėtojas. Nors teisinis objektas iš esmės nesutampa, šiuo atveju teisinių santykių specifika yra ta, kad tarp skirtingų teisinių normų įstatymų leidėjas nustatė ryšį, jog taršos leidimo turėtojui neįvykdžius nustatytos prievolės, nurodytos, pavyzdžiui, Sprendime I, ir Agentūrai nustačius šį faktą, kreiptis į subjektą, įspėjant jį apie galimą taršos leidimo panaikinimą.

5.5.      Atsakovas veikė vadovaudamasi teisės aktais bei pagal jam tiesiogiai priskirtas kompetencijas ir įgaliojimų neviršijo; institucija elgėsi objektyviai bei sąžiningai. Pareiškėjo argumentai, kad jis negalėjo pateikti paraiškos dėl laikinojo turto apribojimo, yra jo aplaidumas, išimtinai priklausantis (priklausęs) nuo pačios Bendrovės, o ne susidariusios objektyvios priežastys.

5.6.      Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 6 straipsnyje yra nurodyta, kad Aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Departamentas. Agentūros veiklos tikslai yra nustatyti Agentūros nuostatuose. Atsakovas, įgyvendindamas šiuos veiklos tikslus, atlieka tam tikras veikas, kurios nėra susijusios su kontrolės funkcijomis. Aplinkos apsaugos kontrolės funkcijas atlieka Departamentas, todėl pareiškėjo nurodyti Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 23 ir 37 straipsniai su atitinkamomis dalimis, Agentūrai priimant sprendimus dėl Taršos leidimo panaikinimo / keitimo / tikslinimo, nėra taikomi. Sprendimas II yra teisėtas ir motyvuotas.

5.7.      Sprendimas yra teisinė pasekmė, kilusi iš UAB „Ekologistika“ nustatytų prievolių, nurodytų Sprendime I ir Sprendime II. Agentūra priėmė Sprendimą I ir Bendrovei nurodė per 40 darbo dienų pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą. Pareiškėjui Sprendime I nurodytos prievolės neįvykdžius, atsakovas Sprendime II paprašė jo ištaisyti nustatytus trūkumus (pašalinti aplinkybes), t. y. pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą, suteikė maksimalų 20 darbo dienų terminą ir įspėjo, kad trūkumų nepašalinus, Taršos leidimo galiojimas bus panaikintas. Bendrovė per 20 darbo dienų nurodytų trūkumų (aplinkybių) nepašalino, todėl Agentūra, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 1 punktu, 192 straipsnio 12 dalimi bei Taršos leidimų taisyklių 52.1, 53.1 ir 53.3 papunkčiais, priėmė sprendimą panaikinti UAB „Ekologistika“ naudoti nebetinkamoms padangoms perdirbti išduoto Taršos leidimo galiojimą.

5.8.      Agentūra savo nuoseklių veiksmų turinio ir apimties negalėjo pakeisti, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai jai nesuteikia tokių teisių ir (ar) pareigų; jeigu subjektas neveikia pagal jam nustatytus elgesio standartus, atsakovas neturi kitokios sprendimo teisės (neribojamos diskrecijos), kaip tik suteikti papildomą terminą ištaisyti neveikimu pagrįstas aplinkybes, įspėdamas subjektą dėl galimų pasekmių, o subjektui nereaguojant į suteiktą papildomą terminą ir į įspėjimą – panaikinti atitinkamo subjekto taršos leidimo galiojimą. Agentūrai iš esmės yra suteikta teisė veiklos subjektams suteikti tik ilgesnius terminus parengti paraiškas pakeisti taršos leidimus, tačiau ji suteikė tinkamus ir proporcingus terminus, kad pareiškėjas galėtų parengti (jeigu reikia kreiptis ir į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį pareigūną) ir pateikti paraišką pakeisti leidimą. Bendrovei buvo suteiktas daugiau nei trijų mėnesių terminas veiksmams atlikti, tačiau ji neparengė galbūt trijų A4 formato lapų paraiškos su tituliniu lapu ir veiklos aprašymu, numatydama pasikeitusį patalpų išsidėstymą, kadangi dalis įrenginio patalpų ir technikos nukentėjo nuo gaisro, ir jos Agentūrai nepateikė. Tik dėl UAB „Ekologistika“ veiksmų (neveikimo) ir tikėtino aplaidumo nebuvo kreiptasi į ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną (dėl kitos veiklos (perkelti atliekas) pareiškėjas kreipėsi ir leidimą gavo), kad būtų galima įsivertinti įrenginio (pastato) fizines savybes (būklę) bei, atlikus nurodytus veiksmus, parengti paraišką dėl Taršos leidimo keitimo ir ją pateikti atsakovui.

5.9.      Sprendimas yra motyvuotas, argumentuotas, jame yra nurodytos atitinkamos teisės aktų normos, Sprendimas buvo priimtas įsigilinus į visą procesą bei įvertinus galimas pasekmes. Priimdama sprendimus, Agentūra griežtai atsiribojo nuo politikos ir vertino tik subjektų veiksmų (neveikimo) ir jų pateikiamų dokumentų atitiktų Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatoms. Sprendimas yra pagrįstas objektyviais duomenimis, teisės aktų nuostatomis, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytus bendruosius individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjas nepagrindė, kad, priimdamas Sprendimą, atsakovas pažeidė pagrindines procedūras ar taisykles.

6.    Teismo posėdyje atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros atstovai palaikė atsakovo atsiliepime išdėstytą poziciją. Atsakovo atstovai akcentavo, kad Agentūra veikia ir sprendimus priima vadovaudamasi teisės aktais, tą ji ir padarė; atsakovas neturėjo teisės nepriimti Sprendimo ar priimti kitokį sprendimą.

7.    Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašė pareiškėjo UAB „Ekologistika“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

8.    Departamentas savo poziciją grindė šiais argumentais:

8.1.      Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Agentūra Sprendimu I pareiškėją įpareigojo per 40  dienų nuo jo gavimo dienos Agentūrai pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą. Sprendimu II atsakovas Bendrovę įspėjo, kad jeigu ji per 20 darbo dienų nepateiks paraiškos Taršos leidimui pakeisti, šio leidimo galiojimas bus panaikintas. UAB „Ekologistika“ Sprendime II nustatytą terminą paraiškos pakeisti Taršos leidimą nepateikė.

8.2.      Teismai yra išaiškinę, kad Lietuvos teisės aktuose, nustatančiuose administracinių procedūrų bendrąsias taisykles (Viešojo administravimo įstatymas), nėra įtvirtintas bendras principas dėl administracinio akto apskundimo suspensyvinio (sustabdymo) efekto, šis principas nėra reglamentuotas ir nagrinėjant administracinį ginčą teisme, išskyrus taisyklę dėl Administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnyje įtvirtintos teismo teisės laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą, nagrinėjant administracinę bylą teisme. Atsižvelgiant į tai, skundo dėl administracinio sprendimo padavimas sukelia santykinai suspensyvinį poveikį, kuris priklauso nuo teismo veiksmų. Sprendimo I galiojimas nėra sustabdytas. Sprendimu I Agentūra pareiškėją įpareigojo per 40 dienų nuo jo gavimo dienos Agentūrai pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą. Šis sprendimas buvo priimtas siekiant užtikrinti Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalyje nurodytų principų laikymąsi, kad Taršos leidimo sąlygos atitiktų teisės aktų reikalavimus, bei nustačius, jog atsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodyta Taršos leidimo keitimo sąlyga.

8.3.      2019 m. spalio 16–25 d. gamybiniame-pramoniniame pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kuriame naudotų padangų veiklą vykdė UAB „Ekologistika“, įvyko gaisras. Per gaisrą nukentėjo statiniai, kuriuose Taršos leidimu Bendrovei buvo leista vykdyti naudotų padangų atliekų apdorojimo ir laikymo veiklą. 2020 m. birželio 23 d. skunde dėl Sprendimo I administracinėje byloje Nr. eI3-4124-484/2020 ir pats pareiškėjas nurodė, kad per gaisrą nukentėjo E1 (neliko stogo, sienų tarp gretimų patalpų C ir G), I5, G2, E2, E3 (sugadinta dalis sienų), C (neliko stogo, sienų tarp patalpų D ir E1) zonos, o tai reiškia, kad veikla tokia, kokia turėtų būti vykdoma pagal Taršos leidimo sąlygas, tokiomis pačiomis apimtimis nėra įmanoma. Be to, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Alytaus miesto savivaldybės administracija sustabdė statinio (ar jo dalies), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimą ir uždraudė bet kokią veiklą statinyje, kol jo būklė kels pavojų jame dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai. Atsižvelgusi į tai, kad naudotų padangų atliekų apdorojimo ir laikymo veikla įrenginyje, esančiame (duomenys neskelbtini), pagal Taršos leidime nustatytas sąlygas yra neįmanoma, Agentūra pagrįstai pareiškėją įpareigojo pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą.

8.4.      UAB „Ekologistika“, turėdama prievolę pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą, per nustatytą terminą to nepadarė, todėl atsakovas pagrįstai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 1 punktą, 192 straipsnio 12 dalį bei Taršos leidimų taisyklių 52.1, 53.1 ir 53.3 papunkčius, o Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

9.    Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė palaikė Departamento atsiliepime išdėstytą poziciją. Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė atkreipė dėmesį, kad Taršos leidimas buvo išduotas ne tik atliekoms laikyti, bet ir joms apdoroti, o po gaisro sudegus Įrenginiui, tam tikroje teritorijoje pareiškėjas atliekų apdorojimo veiklos negalėjo atlikti. Departamento atstovė teigė, kad Taršos leidimas buvo panaikintas pagrįstai ir teisėtai.

10.  Trečiasis suinteresuotas asmuo draudimo bendrovės „BTA Baltic Insurance Company“ Lietuvos filialas (toliau – AAS „BTA Baltic Insurance Company“) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad Bendrovė 2019 m. liepos 2 d. buvo išduotas sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo, draudimo liudijimo polisas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nustatyta, jog draudimo, t. y. naudos gavėjo, turtiniai interesai, susiję su pareiškėjo įsipareigojimu atlikti panaudotų padangų, esančių (duomenys neskelbtini), perdirbimo, atliekų naudojimo ir šalinimo veiklos nutraukimo planą, pasirašytą su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu. Poliso galiojimo laikotarpis – nuo 2019 m. liepos 7 d. iki 2021 m. liepos 6 d. Draudimo polise buvo susitarta, kad draudikas pagal polisą įsipareigoja sumokėti departamentui bet kurią sumą ar sumas, neviršijančią (-ias) 18 000 Eur, gavęs naudos gavėjo pareikštą pretenziją pagal išduotą polisą. AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pabrėžė, kad galiojant draudimo polisui, UAB „Ekologistika“ jokio pranešimo, o atsakovas pretenzijos trečiajam suinteresuotam asmeniui dėl netinkamų Bendrovės sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo ar netinkamo jų vykdymo nepateikė ir AAS „BTA Baltic Insurance Company“ jokios draudžiamojo įvykio žalos administravimo bylos nėra pradėjęs. Trečiasis suinteresuotas asmuo argumentų dėl pareiškėjo skunde pateiktų reikalavimų ir nurodytų neteisėtų Agentūros veiksmų bei šios institucijos byloje teiktų atsikirtimų nepateikė; teigė, kad AAS „BTA Baltic Insurance Company“ su tuo niekaip nėra susijęs.

II.

11.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Ekologistika“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

12.  Aptaręs faktines bylos aplinkybes, susijusias su Bendrovei išduotu Taršos leidimu, jo pakeitimu, Departamento atliktu planiniu pareiškėjo patikrinimu po įvykusio gaisro ir Agentūrai pateiktu prašymu skubiai peržiūrėti Taršos leidimo sąlygas, bei atsakovo priimtus sprendimus ir pacitavęs Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 1 punkto, 192 straipsnio 12 dalies bei Taršos leidimų taisyklių 85.2 ir 85.3.4 papunkčių bei 86 punkto nuostatas ir aptaręs pagrindinius pareiškėjo skundo argumentus, teismas padarė išvadą, kad atsižvelgiant į tai, jog Departamentas tiek 2019 m. spalio 18 d. rašte Nr. (8)-AD5-18823 „Dėl UAB „Ekologistika“ planinio teminio patikrinimo“, tiek 2019 m. spalio 21 d. rašte Nr. (3.0)-AD5-18922 „Dėl Taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo“ Agentūrą informavo apie atliktą planinį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, jog pareiškėjas pasistatė naujus įrenginius, tiek ir į Bendrovės 2019 m. lapkričio 26 d. rašte Nr. 191126/01 „Dėl UAB „Ekologistika“ Taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ nurodytą informaciją, Agentūra tinkamai taikė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 9 dalies 2 punktą ir Taršos leidimų taisyklių 50.1 papunktį bei padarė pagrįstą išvadą, jog atsirado Aplinkos apsaugos įstatymo 19 straipsnio 8 dalies 1 punkte nurodyta Taršos leidimo keitimo sąlyga. Teismas nurodė, kad atsakovui priėmus Sprendimą I bei nustačius 40 darbo dienų terminą, pareiškėjas per šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka paraiškos pakeisti Taršos leidimą nepateikė. Agentūra, atsižvelgdama į tai, kad negavo paraiškos pakeisti Taršos leidimą, 2020 m. liepos 31 d. pareiškėją įspėjo, jog Taršos leidimas gali būti panaikintas, jeigu nebus pašalinti trūkumai, t. y. jeigu UAB „Ekologistika nepateiks paraiškos, ir nustatė 20 darbo dienų terminą trūkumams pašalinti, t. y. pateikti paraišką pakeisti Taršo leidimą. Teismas akcentavo, kad Bendrovės prievolė pateikti paraišką kyla, kai Agentūra, gavusi Departamento pranešimus, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos įstatymo ir Taršos leidimų taisyklių nuostatomis, pateikia sprendimą dėl Taršos leidimo pakeitimo (pagrindinė prievolė). Subjektui nevykdant atitinkamų veiksmų (pateikti paraišką), atsakovas privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 12 dalyje, t. y. įspėti subjektą dėl galimo Taršos leidimo panaikinimo. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, kad Sprendimas I yra aiškus, pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jis atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus bei buvo priimtas laikantis teisės aktuose nustatytų procedūrų ir siekiant maksimaliai apsaugoti aplinką.

13.  Teismas atsižvelgė į tai, kad Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 6 straipsnyje yra nurodyta, jog aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Departamentas. Agentūros veiklos tikslai yra nustatyti Agentūros nuostatuose, atsakovas, įgyvendindamas šiuos veiklos tikslus, atlieka tam tikras veikas, kurios nėra susijusios su kontrolės funkcijomis. Teismas padarė išvadą, kad Agentūrai nėra priskirtos aplinkos apsaugos kontrolės funkcijos, kurias atlieka Departamentas, todėl pareiškėjo nurodyti Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 23 ir 37 straipsniai su atitinkamomis dalimis, atsakovui priimant Sprendimą, Sprendimą I ir Sprendimą II dėl Taršos leidimų panaikinimo (keitimo ar tikslinimo), nėra taikomi. Atsižvelgęs į išdėstytus motyvus, teismas sprendė, kad Sprendimas II yra teisėtas ir motyvuotas.

14.  Teismas pažymėjo, kad Sprendimas yra teisinė pasekmė, kilusi iš UAB „Ekologistika nustatytų prievolių, nurodytų Sprendime I ir Sprendime II. Agentūra priėmė Sprendimą I ir pareiškėjui nurodė per 40 darbo dienų pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą. Bendrovei Sprendime I nurodytos prievolės neįvykdžius, Agentūra Sprendimu II paprašė jos ištaisyti nustatytus trūkumus, t. y. pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą, suteikė maksimalų 20 darbo dienų terminą ir įspėjo, kad, nepašalinus trūkumų, bus panaikintas Taršos leidimo galiojimas. Pareiškėjas per 20 darbo dienų prašomų trūkumų (aplinkybių) nepašalino, todėl atsakovas, vadovaudamasis Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 11 dalies 1 punktu, 192 straipsnio 12 dalimi bei Taršos leidimų taisyklių 52.1, 53.1 ir 53.3 papunkčiais, priėmė sprendimą panaikinti UAB „Ekologistika išduoto Taršos leidimo galiojimą. Teismas nurodė, kad Agentūra savo nuoseklių veiksmų turinio ir apimties negalėjo pakeisti, kadangi Lietuvos Respublikos teisės aktai jai nesuteikia tokių teisių ir (ar) pareigų, t. y. jeigu subjektas neveikia pagal jam nustatytus elgesio standartus, atsakovas neturi kitokios sprendimo teisės, kaip tik suteikti papildomą terminą ištaisyti neveikimu pagrįstas aplinkybes, įspėjant subjektą dėl galimų pasekmių, o subjektui nereaguojant į suteiktą papildomą terminą ir į įspėjimą, panaikinti atitinkamo subjekto taršos leidimo galiojimą.

15.  Teismas nurodė, kad aiškindamas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti proporcingas, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, taip pat su gero administravimo principu, kurių viešojo administravimo subjektas privalo laikytis. Be to, tinkamas motyvavimas apima ne tik tinkamą teisinio pagrindo nurodymą ir taikymą, bet ir reikalavimą priimtame teisės akte nurodyti pagrindinius faktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą akcentavo, kad pagrindinė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga yra tai, jog turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, būtina ir pakankama teisės normai taikyti.

16.  Teismo nuomone, priimdama Sprendimą, Agentūra elgėsi pagal teisės aktus, pagal jai tiesiogiai priskirtas kompetencijas, įgaliojimų neviršijo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti; institucija elgėsi objektyviai ir sąžiningai. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentai, jog jis paraiškos negalėjo pateikti dėl objektyvių priežasčių, t. y. laikinojo turto apribojimo, yra aplaidumas, išimtinai priklausantis (priklausęs) nuo Bendrovės, o ne susidariusios objektyvios priežastys.

17.  Teismas sprendė, kad kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą, ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados. Teismas akcentavo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

III.

18.  Pareiškėjas UAB „Ekologistika“ apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – Bendrovės skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo jam iš atsakovo priteisti patirtas teismo išlaidas.

19.  Aptarusi faktines bylos aplinkybes, pagrindinius teismui pateikto skundo argumentus ir teismo priimto sprendimo esmę, Bendrovė teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu. Savo poziciją pareiškėjas grindžia šiais argumentais:

19.1.    Skundžiamą sprendimą teismas priėmė pažeisdamas arba neteisingai pritaikydamas proceso teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 1 d.), padarė proceso teisės normų pažeidimą, kuris yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 5 p.), taip pat pažeidė materialiosios teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 147 str.).

19.2.    Teismas pažeidė proceso teisės normas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 str. 6 d., 80 str. 1 d., 86 str.1 d. ir 87 str. 4 d.), kadangi neatliko visapusiško, išsamaus ir objektyvaus įrodymų tyrimo pagal įrodymų vertinimo taisykles, nenagrinėjo pagrindinių Bendrovės skundo argumentų ir dėl jų argumentų nepateikė, o sprendimą grindė deklaratyviais teiginiais, pritardamas Agentūros priimtiems sprendimams. Teismas neatliko savarankiško bylai svarbių aplinkybių tyrimo bei vertinimo ir savo išvadų nepateikė. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis iš esmės yra atsakovo atsiliepimo argumentų, perrašytų į teismo sprendimą, atitinkamų pastraipų pakartojimas (perrašymas) pažodžiui arba su nežymiomis redakcinio pobūdžio korektyvomis. Atsižvelgiant į tai, yra pakankamas pagrindas teigti, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 5 p.), o tai yra absoliutus teismo sprendimo pripažinimo neteisėtu pagrindas.

19.3.    Pirmosios instancijos teismas, nekorektiškai ir netinkamai nurodydamas Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir pažeisdamas pareiškėjo teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, nenagrinėjo pagrindinių jo skundo argumentų bei apsiribojo tik pritarimu atsakovo priimtiems sprendimams. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje aiškinant Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 6 straipsnio nuostatas, kuriose yra įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, be kita ko, yra išaiškinta, kad nacionalinių teismų pareigos motyvuoti priimamą teismo sprendimą apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste; atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Atsižvelgdamas į minėtą Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką, pagal kurią apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir nustatęs, kad panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo, arba nurodo, jog pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, arba nurodo, kad iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir juos atitinkamai aspektais papildo arba patikslina, atsižvelgdamas į apeliaciniame skunde (skunduose) išdėstytus argumentus. Aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika iš esmės yra suformuota nustatant gaires aukštesnės instancijos teismo sprendimų motyvavimui, vertinant žemesnės instancijos teismo priimtus sprendimus. Apeliacinės instancijos administracinio teismo funkcija yra patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 ir 145 str.). Nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes, jas visapusiškai ir objektyviai ištirti bei įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendime nustatyti, ar pareiškusio skundą / prašymą asmens teisės bei įstatymų saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu būdu bei kokia apimtimi turi būti ginami, yra pirmosios instancijos teismo funkcija. Nagrinėjamu atveju teismas šios funkcijos neatliko.

19.4.    UAB „Ekologistika“ 2020 m. spalio 16 d. skunde teismui išdėstė išsamius argumentus ir pateikė įrodymus dėl Sprendime paminėtų dokumentų, t. y. Departamento 2019 m. spalio 21 d. rašto Nr. (3.0)-AD5-18922 „Dėl taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo“ ir trijų Agentūros raštų; akcentavo, kad minėtas Departamento raštas atsakovui negalėjo būti pagrindu pradėti Taršos leidimo pakeitimo sąlygų peržiūrėjimo procedūrą, o teiginiai, kad Agentūra pagal minėtus tris savo raštus iš Bendrovės negavo informacijos, neatitinka tikrovės. Teismas Departamento 2019 m. spalio 21 d. rašto Nr. (3.0)-AD5-18922 nevertino kaip įrodymo, tik paminėjo, kad Agentūra šį raštą gavo. Teismo sprendimo motyvas, išdėstytas šio sprendimo 9 lapo antroje pastraipoje, yra atsakovo atsiliepimo motyvų pažodinė kopija (teismo sprendimo 5 lapo pirma pastraipa). Pacituotos teismo sprendimo pastraipos tęsinys yra Agentūros atsiliepimo, motyvų, perrašytų į teismo sprendimo 5 lapo antrą pastraipą, tęsinys.

19.5.    Departamentas 2019 m. spalio 21 d. rašte Nr. (3.0)-AD5-18922 atsakovui priminė, kad su 2019 m. spalio 18 d. raštu Nr. (8)-AD5-18823 „Dėl UAB „Ekologistika“ planinio teminio patikrinimo“ jam persiuntė 2019 m. spalio 3 d. atliko planinio teminio patikrinimo aktą Nr. PA5-98. Šis Bendrovės patikrinimas buvo atliktas iki gaisro. Patikrinimo akte buvo pateiktos pareiškėjo teminio patikrinimo „gaminių ir (ar pakuočių) atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo už 2018 m. teisingumo patikrinimas“ išvados. Nurodyto patikrinimo metu ne tik nebuvo nustatytos aplinkybės, kurios Agentūrai sudarytų pagrindą peržiūrėti Taršos leidimo sąlygas, tačiau net nebuvo tikrinta Bendrovės veiklos atitiktis Taršos leidimo sąlygoms. Teismas nenustatė, kad minėtas patikrinimo aktas ir apie jo persiuntimą Agentūrai primenantis Departamento 2019 m. spalio 21 d. raštas Nr. (3.0)-AD5-18922 patvirtinta kurią nors Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnyje nustatytą Taršos leidimo pakeitimo sąlygą, suteikiančią pagrindą inicijuoti taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo procedūrą.

19.6.    Teismas iš viso nepateikė argumentų dėl Sprendime paminėtų Agentūros raštų, dėl kurių pareiškėjas motyvus išdėstė savo skundo 18 pastraipoje. Jeigu teismas kokius nors įrodymus atmeta, sprendime turi nurodyti argumentus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 87 (nurodytas 86 str. laikytinas rašymo apsirikimu) str. 4 d. 3 p.).

19.7.    Į UAB „Ekologistika“ skundo argumentą dėl Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (redakcija, galiojusi priimant Sprendimą II) 23 straipsnio 9 dalies ir 37 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo teismas atsakė perrašydamas Agentūros atsiliepimo tekstą.

19.8.    Teismo sprendimo „motyvas“, prasidedantis žodžiais „Agentūros Sprendimas Nr. 3 yra teisinė pasekmė, kilusi iš pareiškėjai nustatytų prievolių, nurodytų Sprendime Nr. 1 ir Sprendime Nr. 2“ yra atsakovo atsiliepimo teksto pakartojimas.

19.9.    Teismo sprendimo „motyvas“ „Agentūra elgėsi pagal teisės aktus, pagal jai tiesiogiai priskirtas kompetencijas ir neviršijo savo įgaliojimų. Elgėsi pareiškėjos atžvilgiu objektyviai ir sąžiningai. Pareiškėjos argumentai, kad ji negalėjo pateikti paraiškos dėl neva objektyvių priežasčių, t. y. laikinojo turto apribojimo, yra, kaip jau ne kartą minėta, aplaidumas, išimtinai priklausantis (priklausęs) nuo pačios Bendrovės, o ne susidariusios objektyvios priežastys, todėl pareiškėjos teiginiai yra nepagrįsti, taigi atmestini“ yra atsakovo atsiliepimo teksto pakartojimas pažodžiui.

19.10.  Teismo sprendime pacituotų materialiosios teisės normų taikymas negali būti laikomas pagrįstu ir teisingu, kadangi teismas nenustatinėjo bylai svarbių aplinkybių ir neatliko savarankiško skunde nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų vertinimo, tik pakartojo atsakovo procesinio dokumento argumentus. Šiuo atveju yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

20.  Atsakovas Aplinkos apsaugos agentūra prašo pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Ekologistika“ apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

21.  Aptarusi Bendrovės apeliacinio skundo argumentus, remdamasi teismo sprendimo motyvais, Agentūra savo poziciją grindžia šiais argumentais:

21.1.    Pareiškėjo argumentai, susiję su proceso ir materialiosios teisės normų pažeidimais, yra nemotyvuoti ir neįrodo, kad pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas yra neteisingas ir neteisėtas. Teismas išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą ir sprendimą priėmė vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis. Bylą nagrinėdamas žodinio proceso tvarka, teismas teisingai nustatė faktines bylai svarbias aplinkybes, teisingai įvertino ir sprendime nurodė kitas faktines aplinkybes bei dokumentus, susijusius su Sprendimu ir jo priėmimu. Teismas teisingai nustatė, kada kilo Bendrovės prievolė pateikti paraišką Taršos leidimui pakeisti.

21.2.    Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Sprendimą I, pirmosios instancijos teismas UAB „Ekologistika“ skundą atmetė, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Sprendimas I neginčytinai buvo pripažintas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra akivaizdu, kad remiantis juo priimti kiti Agentūros sprendimai yra teisėti ir pagrįsti.

21.3.    Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 6 straipsnyje yra nurodyta, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo biudžetinė įstaiga Departamentas. Agentūros veiklos tikslai yra nustatyti Agentūros nuostatų 9.1–9.5 papunkčiuose. Atsakovas, įgyvendindamas šiuos veiklos tikslus, atlieka tam tikras veikas, kurios nėra susijusios su kontrolės funkcijomis. Agentūrai nėra priskirtos aplinkos apsaugos kontrolės funkcijos, kurias atlieka Departamentas, todėl pareiškėjo nurodyti Aplinkos apsaugos valstybės kontrolės įstatymo 23 ir 37 straipsniai su atitinkamomis dalimis, šiai institucijai priimant sprendimus dėl Taršos leidimų panaikinimo / keitimo / tikslinimo, nėra taikomi. Tai teismas teisingai nustatė.

21.4.    Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles tvirtina aplinkos ministras. Šios taisyklės nustato paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarką. Pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio 2 dalį fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.

21.5.    Teismas sprendime teisingai nustatė teisinį ginčo reguliavimą ir taikytinas teisės aktų nuostatas bei padarė teisingą ir neginčytiną išvadą, kad Sprendimas yra teisinė pasekmė, kilusi iš pareiškėjui nustatytų prievolių, nurodytų Sprendime I ir Sprendime II. Agentūrai iš esmės yra suteikta teisė veiklos subjektams tik suteikti atitinkamai ilgesnius terminus pasirengti paraiškas Taršos leidimams pakeisti, tačiau atsakovas suteikė tinkamus ir proporcingus terminus, kad Bendrovė galėtų parengti (jeigu reikia kreiptis ir į ikiteisminį tyrimą kontroliuojantį pareigūną) ir pateikti paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. UAB „Ekologistika“ buvo suteiktas daugiau nei trijų mėnesių terminas veiksmams atlikti, tačiau ji tik dėl jai vienai suprantamų priežasčių paraiškos, kurios apimtis nėra didelė, neparengė ir Agentūrai nepateikė. Tik dėl Bendrovės veiksmų (neveikimo) ir tikėtino aplaidumo nebuvo kreiptasi į ikiteisminį tyrimą atliekantį pareigūną tam, kad būtų galima įsivertinti Įrenginio (pastato) fizines savybes (būklę) bei, atlikus nurodytus veiksmus, parengti paraišką dėl Taršos leidimo keitimo ir ją pateikti atsakovui.

21.6.    Skundžiamame teismo sprendime yra aiškiai nurodyti teisės aktai ir jų nuostatos, kuriais teismas vadovavosi, priimdamas sprendimą. Teismas teisingai sprendė, kad Agentūra Taršos leidimo panaikino turėdama tam tiek teisinį, tiek faktinį pagrindą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, laikėsi fundamentalių principų ir visapusiškai išnagrinėjo visų šalių pateiktus procesinius dokumentus bei juose nurodytus argumentus ir motyvus bei įsigilino į bylos esmę.

21.7.    Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nebuvo paneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visumą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas.

21.8.    Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pažymėta, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat yra ne kartą pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą, jog sprendimą nemotyvuotu galima laikyti tik tais atvejais, kai neatsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus, kai sprendime iš viso nėra motyvuojamosios dalies arba iš jos neaišku, kokiais įrodymais ir teisės aktais remiantis, buvo prieita prie išvadų, pateiktų sprendimo rezoliucinėje dalyje.

21.9.    Teisinė ginčo kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šalių faktiniams santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Teisinės kvalifikacijos tikslas – identifikuoti teisinius santykius tam, kad ginčas būtų teisingai išspręstas, taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas.

21.10.  Pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė ginčą, taikydamas konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas ir, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatomis, priėmė motyvuotą bei teisingą sprendimą. UAB „Ekologistika“ apeliaciniame skunde nepagrindė, kad, priimdamas sprendimą, Vilniaus apygardos administracinis teismas pažeidė Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 1 dalies, 146 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir 147 straipsnio nuostatas.

22.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos prašo pareiškėjo UAB „Ekologistika“ apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

23.  Departamento nuomone, teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimas yra motyvuotas bei pagrįstas; vien tik dėl to, kad teismas, priimdamas sprendimą, motyvuojamojoje dalyje nurodė tuos pačius teisės aktus, kuriais vadovavosi Agentūra, priimdama Sprendimą, kuriuo buvo panaikintas Bendrovei išduoto Taršos leidimo galiojimas, jo neteisėtu bei nepagrįstu nedaro. Savo poziciją dėl ginčo esmės trečiasis suinteresuotas asmuo grindžia tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti institucijos pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į pareiškėjo skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

24.  Ginčas šioje administracinėje byloje iš esmės kilo dėl Aplinkos apsaugos agentūros 2020 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. (30.4)-A4E-8176 (Sprendimas), kuriuo buvo panaikintas UAB „Ekologistika“ išduoto Taršos leidimo galiojimas, teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, paliko galioti Sprendimą.

25.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pilnai ir visapusiškai neištyrė įrodymų, savarankiškai nemotyvavo savo sprendimo, o tiesiog perrašė atsakovo procesinio dokumento motyvus. Pasak pareiškėjo, kadangi pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo bylai svarbių aplinkybių ir neatliko savarankiško skunde nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų vertinimo, tik pakartojo atsakovo procesinio dokumento argumentus, tai šiuo atveju yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nustatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 straipsnio 2 dalies 5 punkte (sprendimas yra be motyvų).

26.  Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

27.  Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 81 straipsnis reglamentuoja, kad nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas teismo vidiniu įsitikinimu, kurį lemia visapusiškas, išsamus ir objektyvus bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimas, ginčui spręsti taikytinos įstatymų normos, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijai. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.).

28.  Vadovaujantis ABTĮ 57 straipsnio 2 dalimi, faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo materialiųjų ir procesinių teisinių padarinių yra nurodomos šios įsiteisėjusio teismo sprendimo esminės savybės: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių. Tačiau tai netrukdo šiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata savybė reiškia, jog šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią. Materialieji sprendimo res judicata padariniai yra dvejopi. Pirma, šalys nebegali pakartotinai reikšti tapataus skundo, tai yra negatyvusis res judicata efektas; antra, sprendimas gali būti reikalavimo pagrindas kitoje byloje – jis įgyja prejudicinę galią, tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas. ABTĮ 57 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma, kuria nustatyta, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys, yra įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo prejudicinės galios išraiška. Aiškinant teismo sprendimo prejudicinę galią, formuluotinos tokios pagrindinės taisyklės: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. lapkričio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1360-415/2023).

29.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, nurodyti teisės aiškinimai suponuoja, kad faktai, nustatyti įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022, kurioje dalyvavo tie patys proceso dalyviai, kurioje buvo paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimas ir kurioje buvo patvirtintas atsakovo Aplinkos apsaugos agentūros prie Aplinkos ministerijos 2020 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (30.4)-A4(E)-4343 „Dėl UAB „Ekologistika“ taršos leidimo pakeitimo Nr. (duomenys neskelbtini)“ (Sprendimas I) teisėtumas bei pagrįstumas, turi prejudicinę galią ir iš naujo neįrodinėjami. Ypač pabrėžtina, kad šioje byloje ne tik Sprendime I nurodytas įpareigojimas pareiškėjui per 40 dienų nuo Sprendimo I gavimo dienos Agentūrai pateikti paraišką Taršos leidimui pakeisti negali būti iš naujo kvestionuojamas, tačiau taip pat negali būti peržiūrimos ir kitaip vertinamos faktinės aplinkybės, negu jos buvo įvertintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-435-525/2022.

30.  Paminėtina, kad Sprendime I nurodytas įpareigojimas pareiškėjui per 40 dienų nuo Sprendimo I gavimo dienos Agentūrai pateikti paraišką Taršos leidimui pakeisti, kuris, kaip minėta, negali būti kvestionuojamas, jo neįvykdžius, iš esmės buvo pakartotas Sprendime II (Sprendime II pareiškėjui buvo nurodyta per 20 darbo dienų terminą pašalinti nurodytą aplinkybę (trūkumus) ir pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą; UAB „Ekologistika“ buvo įspėta, kad jeigu per nustatytą laiką nurodyto trūkumo nepašalins, Taršos leidimo galiojimas bus panaikintas), todėl pareiškėjo argumentai, esą, Sprendimas II yra neteisėtas, negali būti laikomi pagrįstais, jie atmetami. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu, nors ir atkartodamas atsakovo argumentus, iš esmės priėmė teisingą ir teisėtą sprendimą.

31.  Šioje byloje ginčijamu Sprendimu, pareiškėjui neįvykdžius teisėto Sprendimuose I ir II nustatyto reikalavimo pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą, buvo panaikintas pareiškėjui išduoto Taršos leidimo galiojimas. Pareiškėjas nepateikė jokių pagrįstų argumentų, kodėl Sprendimas yra neteisėtas, todėl jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjo argumentas, kad Sprendimu pritaikyta priemonė nėra proporcinga, nėra pagrįstas, nes pareiškėjas neįvykdė teisėto reikalavimo pateikti paraišką pakeisti Taršos leidimą, kuris negali būti laikomas tinkamu, be kita ko, įvertinus teisėtą reikalavimą jį keisti. Pareiškėjo veikla gali būti vykdoma tik turint tinkamą leidimą, o šiuo atveju jis tokio neturėjo. Todėl ir šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo argumentai yra iš esmės tinkami.

32.  Dėl teismo sprendimo netinkamo motyvavimo ar apskritai nemotyvavimo apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pabrėžia, jog ABTĮ 86 straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas (1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas įvertina teismo posėdyje ištirtus įrodymus, konstatuoja, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir ar skundas (prašymas, pareiškimas) yra tenkintinas. Skundas (prašymas, pareiškimas) gali būti tenkinamas visiškai ar iš dalies (2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (3 d.). ABTĮ 87 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad motyvuojamojoje sprendimo dalyje nurodoma: 1) teismo nustatytos bylos aplinkybės; 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados; 3) argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus; 4) įstatymai, kuriais teismas vadovavosi, nuorodos į konkrečias normas, kurios buvo taikomos. Teismas privalo motyvuoti savo išvadas, nurodyti teisinius argumentus (įstatymus), kurių pagrindu jis daro atitinkamas išvadas (ABTĮ 87 str. 4 d.).

33.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra netinkamai motyvuotas (nemotyvuotas), nepasisakyta dėl visų pareiškėjo procesiniuose dokumentuose išdėstytų faktinių aplinkybių ar argumentų. Pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištyrė ir įvertino administracinėje byloje nustatytus faktus, atskleidė bylos esmę, teismo sprendimu pareiškėjo skundą atmesdamas, pasisakė dėl pareiškėjo keltų reikalavimų ir procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, nurodė teisingas teisės normas, jas susiejo su bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės laikėsi atsakovo pozicijos, nagrinėjamu atveju nėra ydinga, nes viešasis teisinis argumentavimas nėra saugomas autorinės teisės normomis; argumentavimas turi būti racionalus, kartu nuoseklus, aiškus, suprantamas, todėl kai kuriais atvejais, o, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, ypač nagrinėjamu atveju, būtų buvę net beprasmiška remtis kitokiomis formuluotėmis negu savo procesiniuose dokumentuose rėmėsi atsakovas: teisinis argumentavimas ir motyvavimas neturėtų būti itin originalus savo formuluotėmis, nes taip būtų prarandamas teisinis nuoseklumas, aiškumas, suprantamumas.

34.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, dėl kitų apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakyta tikrinamame pirmosios instancijos sprendime arba jie neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

35.  Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos pareiškėjui neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ekologistika“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Laimutis Alechnavičius

Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis