A-171-415/2023

Administracinė byla Nr. A-171-415/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01567-2021-9 Procesinio sprendimo kategorija 24.7 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 22 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas V. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde Lietuvos administracinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) prašė įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių pradėti administracinio nusižengimo tyrimą G. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

2.  Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimu kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) Viešosios tvarkos skyrių dėl kaimyno G. J. veiksmų, nurodydamas, kad šis asmuo stato tarnybinį techninės pagalbos automobilį ant vejos, ant nuotekų surinkimo šulinio, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 150.5 punkto reikalavimus, taip pat be leidimo valstybiniame žemės sklype įsirengė automobilių stovėjimo bei remonto aikštelę. Pareiškėjas nurodė, jog 2021 m. rugpjūčio 27 d. gavo atsakovo atsakymą, kuriame tvirtinama, jog jokių pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjo teigimu, atsakovo atstovai neatliko patikrinimo pagal pareiškime nurodytus faktus, neįvertino, kad G. J. pažeidė kelio ženklo „Sunkvežimių eismas draudžiamas“ draudimą, kadangi jo automobilio svoris yra apie 3 tonas, ant jo užkėlus dar du lengvuosius automobilius – 5 t, o prie posūkio į (duomenys neskelbtini) yra pastatytas kelio ženklas „Sunkvežimių eismas draudžiamas“. Pareiškėjo vertinimu, toks atsakovo elgesys yra akivaizdus neveikimas.

3.  Komisija 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtiną Komisijos kompetencijai. Komisija nurodė, kad sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

4.  Pareiškėjas skunde teismui prašė panaikinti Komisijos 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimą Nr. 21R2-181 (AG2-129/14-2021) (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Komisiją priimti pareiškėjo 2021 m. rugsėjo 3 d. skundą ir jį nagrinėti iš esmės.

5.  Pareiškėjas nurodė, kad:

5.1. 2021 m. rugpjūčio 18 d. kreipėsi su pareiškimu į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių. Pareiškime nurodė, jog jo kaimynas G. J. (toliau – ir kaimynas), gyvenantis (duomenys neskelbtini), laiko savo tarnybinį techninės pagalbos automobilį draudžiamose vietose, t. y. ant žaliosios vejos, nuotekų surinkimo šulinio, todėl avarijos atveju neturėtų galimybės prieiti prie šulinio. Kaimyno automobilio svoris yra apie 3 t., jo priekaboje yra dar du apgadinti automobiliai, taigi bendras svoris viršija 5 tonas. Kaimyno automobilis ant šulinio stovi kiekvieną dieną ir net po kelias savaites. Kaimynas verčiasi daužtų automobilių transportavimu ir valdiškame žemės sklype įsirengė automobilių stovėjimo ir remonto aikštelę. Kiek pareiškėjui žinoma, kaimynas buvo pateikęs prašymą savivaldybei įteisinti automobilio stovėjimo aikštelę, bet jo prašymas buvo atmestas.

5.2. Administracijos Viešosios tvarkos skyrius 2021 m. rugpjūčio 27 d. atsakyme nurodė, jog nuvyko į vietą patikrinti pareiškime minimų aplinkybių ir jokių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimų nenustatė. Administracijos tarnautojai atvyko į kiemą, nuėjo į kaimyno butą, ten pabuvo apie pusvalandį ir išvyko. Akivaizdu, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojai patikrinimą vietoje atliko aplaidžiai ir nevertino visų pareiškime pateiktų argumentų.

5.3. Dėl Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus tarnautojų neveikimo pareiškėjas kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde Komisijos buvo prašoma įpareigoti Administracijos Viešosios tvarkos skyrių pradėti kaimyno atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą. Komisija Sprendimu atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus veiksmų. Sprendime teigiama, jog pareiškėjo skundo nagrinėjimas nepriskirtas Komisijos kompetencijai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 10 straipsnio nuostatomis buvo nuspręsta atsisakyti priimti pareiškėjo skundą.

5.4. Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendime Komisijos nurodomos Įstatymo nuostatos nesudaro prielaidos konstatuoti, jog skundo nagrinėjimas nėra priskirtas Komisijos kompetencijai. Administracijos Viešosios tvarkos skyriui pateiktame pareiškime ir Komisijai pateiktame skunde pareiškėjas aiškiai nurodė kaimyno padarytus KET pažeidimus.

5.5. Administracijos Viešosios tvarkos skyrius faktiškai netyrė nurodytų aplinkybių. Tai yra akivaizdus valstybės tarnautojų neveikimas bei nenoras reaguoti į nuolat daromus teisės aktų pažeidimus. Komisija Sprendime to nevertino ir priėmė neteisėtą procesinį sprendimą, kurį reikia  panaikinti.

6.  Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7.  Atsakovas nurodė, kad sutinka su Sprendime padaryta išvada, jog pareiškėjo pareiškime, pateiktame Administracijos Viešosios tvarkos skyriui, keliami klausimai ir reikalavimai yra susiję su administracinio nusižengimo bylos teisena, konkrečiai su galimu KET 150.5 punkto pažeidimu. Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendimas Nr. (32.1)-VTS2-3052 „Dėl transporto priemonių laikymo“ yra priimtas administracinio nusižengimo teisenos metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatomis, todėl tokio pobūdžio ginčai pagal kompetenciją nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas teisminę praktiką yra nurodęs, kad viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio vertinimo negali lemti tik formalūs kriterijai, jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir panašiai. Tai, ar dėl akto ar sprendimo galima paduoti skundą, lemia ne jo forma, o turinys. Komisija, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino kilusio ginčo turinį bei teisingai taikė aktualius teisės aktus, todėl nėra jokio pagrindo panaikinti Komisijos Sprendimą.

II.

8.  Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo V. K. skundą.

9.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 18 d. Administracijos Viešosios tvarkos skyriui pateikė pareiškimą, kuriame teigiama, jog jo kaimynas, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nuolat vykdo smulkius teisės aktų pažeidimus. Kaimynas nuolat stato automobilį ant valstybinėje žemėje esančios žaliosios vejos, vandentiekio sklendės bei nuotekų surinkimo šulinio, triukšmauja naktimis, transporto priemonės išmetimo sistema skleidžia nemalonius kvapus. Administracijos Viešosios tvarkos skyrius, išnagrinėjęs pareiškimą, priėmė sprendimą, kuriuo nurodė, jog pareiškime minimas valstybinis žemės sklypas yra skirtas privažiavimui, pėsčiųjų patekimui prie žemės sklypų adresu (duomenys neskelbtini). Transporto priemonių sustojimas, stovėjimas, laikymas privažiavime pagal faktinę situaciją KET nepažeidžia. Draudimų sustoti, stovėti transportui Administracijos Viešosios tvarkos skyriaus kompetencijos ribose priskirtų tirti ir nagrinėti pažeidimų nenustatyta. Pareiškėjas buvo informuotas, kad transporto priemonių skleidžiamo triukšmo lygį matuoja policija, todėl dėl triukšmo lygio gyvenamojoje aplinkoje matavimų atlikimo pareiškėjui buvo pasiūlyta kreiptis į Klaipėdos apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi su skundu į Komisiją. Skunde pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į atsakovą dėl jo kaimyno nuolat sistemingai vykdomų KET pažeidimų, tačiau Administracijos Viešosios tvarkos skyrius sprendime konstatavo, jog pareiškime nurodytos aplinkybės nepasitvirtino, kadangi patikrinimo vietoje jokių teisės aktų pažeidimų nustatyta nebuvo. Pareiškėjo nuomone, Administracijos Viešosios tvarkos skyrius netinkamai vykdė jo kompetencijai priskirtas funkcijas, todėl jis kreipėsi su skundu į Komisiją, prašydamas įpareigoti Administracijos Viešosios tvarkos skyrių pradėti administracinio nusižengimo bylą G. J. atžvilgiu. Komisija, spręsdama pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, nutarė atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Sprendime nurodoma, kad vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies bei 3 dalies 1 punkto nuostatomis Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje nurodytų ginčų. Sprendime pabrėžiama, jog Komisija nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Komisija nurodė, jog pareiškėjas kreipėsi į atsakovą dėl administracinės atsakomybės taikymo asmeniui už atitinkamus pažeidimus. Ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs dėl sprendimo, priimto dėl pareiškėjo prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, teisėtumo ir pagrįstumo, ir šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne Komisijoje. Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi bei 22 straipsniu atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.

10.  Vadovaudamasis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi, 5 straipsnio 3 dalimi, ABTĮ 18 straipsnio 1 ir 2 dalimis teismas konstatavo, kad Komisijos kompetencijai priskirta spręsti ginčus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. Komisija nenagrinėja bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir bendrosios kompetencijos teismų kompetencijai.

11.  Analizuodamas pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 18 d. pareiškimo ir 2021 m. rugsėjo 9 d. Komisijai pateikto skundo turinį teismas sprendė, jog pareiškėjas siekia, kad Administracijos Viešosios tvarkos skyrius jo kaimyno atžvilgiu pradėtų administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimai padarytų KET pažeidimų, t. y. už stovėjimą vietose, kuriuose pagal KET draudžiama stovėti. Teismas pažymėjo, jog administracinio nusižengimo bylų teisenos procesas yra reglamentuojamas ANK normomis, todėl darė išvadą, kad visi administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo klausimai turi būti sprendžiami remiantis ANK nuostatomis. Už minėtą KET pažeidimą administracinė atsakomybė yra numatyta ANK 417 straipsnio 2 dalyje. Vadovaujantis ANK 589 straipsnio 82 punktu savivaldybės administracija yra viena iš institucijų, kurių kompetencijai yra priskirta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl ANK 417 straipsnio 2 dalyje reglamentuoto administracinio nusižengimo. Įvertinęs minėtą teisinį reguliavimą teismas darė išvadą, jog atsakovas turi teisę veikti ir kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektas.

12.  Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju, pareiškėjas kreipėsi į Administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir siekė inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų (ANK) reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Įvertinęs pareiškėjo skunde suformuluotus ir pareikštus reikalavimus teismas konstatavo, jog pareiškėjo Komisijai pateiktame skunde prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, o taip pat ir administracinių ginčų komisijai, o nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iš esmės analogiškose administracinėse bylose Nr. eAS-766-525/2020 ir Nr. eAS-773-968/2020 suformuota praktika, taip pat Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Nr. T-77/2019, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-549-822/2017, 2017 m. spalio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017.

13.  Remdamasis išdėstytais argumentais teismas konstatavo, jog Komisija skundžiamame sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skunde keliami reikalavimai nėra susiję su viešuoju administravimu, skundas nepriskirtinas nagrinėti Komisijai ir nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme. Pagal Įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 1 punktas Lietuvos administracinių ginčų komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) ar komisijos pirmininko (komisijos pirmininko pavaduotojo teritoriniame padalinyje) paskirto kito administracinių ginčų komisijos nario sprendimu atsisakoma priimti skundą (prašymą) nagrinėti, jeigu skundo (prašymo) nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių ginčų komisijos kompetencijai. Įvertinęs minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą teismas darė išvadą, kad Komisija, spręsdama pareiškėjo V. K. skundo priėmimo klausimą, tinkamai taikė teises normas, pagrįstai nurodė, jog skundas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2021 m. rugsėjo 8 d. sprendimas atsisakyti priimti skundą nagrinėti Nr. 21R2-181 (AG2-129/14-2021) paliktinas nepakeistu.

III.

14.  Pareiškėjas V. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

15.  Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais:

15.1.  Pareiškėjas laikėsi Administracijos 2021 m. rugpjūčio 27 d. sprendime nurodytos apskundimo tvarkos.

15.2.  Įstatymo 5 ir 10 straipsniai, ABTĮ 18 straipsnis nesuteikia Komisijai pagrindo atsisakyti priimti nagrinėti pareiškėjo skundą. Komisija pažeidė ABTĮ 22 straipsnio nuostatas.

15.3.  Skunde pareiškėjas nurodė akivaizdžius kaimyno padarytus nusižengimus, viešosios tvarkos pažeidimus, tačiau Administracija nurodytų aplinkybių netyrė, t. y. neveikė taip, kaip pagal teisės aktų reikalavimus turėjo veikti. Komisija šių aplinkybių neįvertino ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

16.  Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

17.  Atsakovas nurodo, kad apeliacinis skundas nėra pagrįstas jokiais teisiniais ar faktiniais argumentais, kurie galėtų sukelti abejonių dėl teismo priimto sprendimo teisėtumo ar pagrįstumo. Teismas sprendimu nustatė visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisiniams santykiams taikytinus teisės aktus, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas

IV.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

18.     Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalimi, vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. ABTĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja. Bylų rūšinio teismingumo klausimus sprendžia specialioji teisėjų kolegija (ABTĮ 22 str. 3 d.).

19.     Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo  administracinio teismo iš esmės analogiškose administracinėse bylose Nr. eAS-549-822/2017, Nr. eAS-874-662/2017, Nr. eAS-766-525/2020 ir Nr. eAS-773-968/2020 suformuota praktika, taip pat Specialiosios teisėjų kolegijos 2019 m. lapkričio 19 d. nutartimi Nr. T-77/2019. Šiuo atveju pareiškėjas kreipėsi į Administracijos Viešosios tvarkos skyrių dėl administracinio nusižengimo teisenos pradėjimo ir siekė inicijuoti administracinio nusižengimo bylos teiseną, todėl šiuo atveju turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų (ANK) reglamentuojama asmens pareiškimo dėl galimai įvykdyto administracinio nusižengimo nagrinėjimo procedūra ir priimtas procesinis sprendimas, kuriuo įforminamas pareiškėjo prašymo išnagrinėjimo rezultatas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjo Komisijai pateiktame skunde prašomi atlikti veiksmai nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl skundas nepriskirtinas nagrinėti administraciniam teismui, o taip pat ir administracinių ginčų komisijai, o nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d.).

20.  Vadovaujantis Įstatymo 5 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 1 punktu, Komisijos teritoriniai padaliniai nagrinėja skundus dėl teritorinių valstybinio administravimo subjektų ir savivaldybių administravimo subjektų, esančių jų veiklos teritorijoje, priimtų individualių administracinių aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus, tačiau nesprendžia Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 18 straipsnyje nurodytų ginčų. Kadangi ginčas tarp pareiškėjo ir atsakovo yra kilęs dėl sprendimo, priimto dėl pareiškėjo prašymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną, teisėtumo ir pagrįstumo, ir šis ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne Komisijoje, Komisija, vadovaudamasi Įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 4 dalimi bei 22 straipsniu, pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nepriskirtą Komisijos kompetencijai.

21.  Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

22.     Pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. K. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Gintaras Kryževičius

                                                                                                            Dainius Raižys

                                                                                                            Egidijus Šileikis