A-1709-442/2023

Administracinė byla Nr. A-1709-442/2023 Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00134-2023-1 Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. balandžio 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

sekretoriaujant S. M., dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui V. A., jo atstovui advokatui D. B., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei J. B., vertėjams M. F. M. R., T. T., teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio V. A. apeliacinį skundą administracinėje byloje Nr. A-1709-442/2023 dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečiu V. A. prisistatančiam užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

1.  Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) teikime prašė pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiu V. A. prisistatančiam užsieniečiui (toliau – ir užsienietis) paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2023 m. liepos 4 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje.

2.  Pareiškėjo atstovas nurodė, kad užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Būdamas Lietuvos Respublikoje, bandė išvykti, panaudodamas suklastotus dokumentus, buvo sulaikytas ir nuteistas. Atlikęs bausmę ir būdamas Užsieniečių registracijos centre, pasiprašė prieglobsčio. Šiuo metu nenustatyti prieglobsčio prašymo motyvai, kadangi nepriimtas sprendimas prieglobsčio byloje. Užsieniečio tapatybė nenustatyta, užsienietis bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos, prieglobsčio prašymą pateikė tik tada, kai buvo sulaikytas, nors galėjo pateikti ir anksčiau, todėl manė, kad užsienietis prieglobsčio prašymą pateikė tik siekdamas išvengti jo grąžinimo ar išsiuntimo. Prašė pratęsti užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą trims mėnesiams.

3.  Užsienietis paaiškino, kad savo šalyje jo gyvybei gresia pavojus, negali būti laisvas. Prieglobsčio paprašė būdamas sulaikytas oro uoste, tačiau jo prašymas nebuvo apsvarstytas. Vėliau dar kartą prašė prieglobsčio, bet prašymas nebuvo priimtas. Užsieniečiui nėra skirtumo, kurioje šalyje gyventi. Agentai jam sakė, kad čia prieglobsčio negaus ir patarė vykti į (duomenys neskelbtini), todėl jis ten ir vyko. Tik vėliau sužinojo, kad Lietuva saugi šalis. Nenori niekur išvykti iš Lietuvos.

4.  Užsieniečio atstovas prašė teikimo netenkinti nesant pagrindų, dėl kurių užsieniečiui būtų ribojama judėjimo laisvė. Užsienietis paaiškino, kad nori gyventi Lietuvoje, iš Lietuvos bandė išvykti dėl to, kad nežinojo, jog čia gali prašyti prieglobsčio. Nėra pagrindo išvadai, kad užsienietis, kol bus išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas, bandys išvykti iš Lietuvos Respublikos. Iš Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) negauta duomenų apie tai, kad užsienietis trukdytų priimti sprendimą dėl jo prieglobsčio prašymo. Pareiškėjas prašė pratęsti alternatyvią sulaikymui priemonę, bet ši priemonė prilyginama sulaikymui. Tuo atveju, jei užsieniečiui būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, prašė netaikyti judėjimo laisvės apribojimų.

II.

5.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. kovo 31 d. sprendimu teikią tenkino ir pratęsė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimu užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, terminą iki 2023 m. liepos 4 d.

6.  Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. balandžio 4 d. Priimdamas minėtą sprendimą, teismas įvertino aplinkybę, kad užsienietis žodžiu pasiprašė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir taikė prieglobsčio prašytojams taikomas įstatymo nuostatas. Užsienietis dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą; Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT), išnagrinėjęs užsieniečio apeliacinį skundą, 2023 m. vasario 8 d. nutartimi skundo netenkino ir teismo 2022 m. sausio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. LVAT nustatė, kad nagrinėjamu atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose nurodyti užsieniečio sulaikymo pagrindai – siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę (1 p.); siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 d. 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (2 p.). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų apie tai, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, taip pat į tai, kad prieglobsčio prašytojas jau kartą nusikalstamu būdu siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos, jo tapatybė nenustatyta ir jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis dėl jo tapatybės nustatymo, užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį dar neišnagrinėtas, tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje, konstatavo, kad užsienietis linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

7.  Nuo minėtos LVAT nutarties priėmimo užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų ir paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo, nepasikeitė – prieglobsčio procedūroje dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas nepriimtas ir užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, išlikę teismo nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, taip pat negauta duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar naujų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Taip pat nustatyta, kad yra išlikusios LVAT 2023 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu teismas konstatavo, jog užsieniečiui pagrįstai taikomi judėjimo laisvės apribojimai – užsieniečio tapatybė iki šiol nenustatyta ir dėl to yra pagrindo vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja nustatant jo tapatybę, užsienietis siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos pasinaudodamas suklastotais dokumentais, šiuo metu prieglobsčio prašymo motyvai neišsiaiškinti ir dėl to būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas vertino, kad, nepaskyrus užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimų, užsienietis, vengdamas galimo išsiuntimo į kilmės valstybę, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje.

8.  Pagal suformuotą teismų praktiką užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, sąlygos prilyginamos sulaikymo VSAT sąlygoms. Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip šešiems mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Pratęsus užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą, užsieniečiui judėjimo laisvės apribojimai būtų taikomi šešis mėnesius, t. y. neviršijant įstatyme nustatyto termino, todėl teismas nusprendė, kad užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė, kuria ribojama judėjimo laisvė, būtina ir proporcinga siekiamiems tikslams – netrukdomai priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje, todėl yra pagrindas pratęsti užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės terminą trims mėnesiams. Pakeisti užsieniečiui paskirtą alternatyvią sulaikymui priemonę ir netaikyti jam judėjimo laisvės apribojimų nėra pagrindo, kadangi užsieniečio tapatybė nenustatyta, taip pat yra tikimybė, kad tokiu atveju nebūtų pasiekti minėti tikslai.

III.

9.  Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą – VSAT teikimą atmesti ir pritaikyti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

10.  Užsienietis tiek nagrinėjant teikima, tiek šiuo metu, teikiant apeliacinį skundą, turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą. Taigi, atsižvelgiant į užsieniečio teisinį statusą, teismas, spręsdamas užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį bei 14019 straipsnio nuostatas.

11.  Siekiant sulaikyti (ar taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę) prieglobsčio prašytoją Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje 2 punkto įtvirtintu pagrindu, būtina nustatyti egzistuojančias kumuliatyvias sąlygas. Užsieniečio vertinimu, nagrinėjamu atveju tokių kumuliatyvų sąlygų nėra. Pirma, sprendime nėra pagrįsta, kodėl informacija dėl prieglobsčio motyvų negalėtų būti gauta užsieniečio faktiškai nesulaikius. Kadangi užsienietis Lietuvos Respublikoje pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tai rodo, jog yra pasirengęs bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis bei atskleisti visas reikšmingas aplinkybes prašymo dėl prieglobsčio išnagrinėjimui. Be to, kaip užsienietis paaiškino teismo posėdžio metu, jis nori gyventi Lietuvoje, o iš Lietuvos bandė išvykti dėl to, jog nežinojo, kad gali prašyti prieglobsčio. Antra, byloje nėra duomenų, kad užsienietis kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nebendradarbiauja su VSAT ar Migracijos departamentu, t. y. neteikia minėtoms institucijoms reikalingos ir aktualios informacijos prieglobsčio prašymo išnagrinėjimui. Be to, užsienietis nurodė savo vardą, pavardę ir gimimo metus. Trečia, duomenų ar pagrįstų abejonių, jog užsienietis bandytų išvykti iš Lietuvos Respublikos po prašymo suteikti prieglobstį pateikimo Lietuvos Respublikoje taip pat nėra. Ketvirta, sprendime nėra pagrįsta, kodėl užsieniečiui taikytina alternatyvi sulaikymui priemonė net tris mėnesius ir kodėl minėtos alternatyvios sulaikymui priemonės negalima taikyti trumpesnį laikotarpį. Taigi, nebuvo pagrindo taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

12.  Įvertinus tai, kad sulaikymo taikymas ir asmens judėjimo laisvės ribojimas turi trukti kuo trumpesnį laiko tarpą, taip pat, jog byloje nenustatyta užsieniečio piktavališkumo institucijų atžvilgiu faktą grindžiančių duomenų, taip pat, jog užsienietis šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas, jo asmens tapatybė nustatyta, duomenų, kad jis kelia grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, atsisako teikti pagalbą teismui, VSAT ar Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, nėra, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju, priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, Įstatyme įtvirtintiems tikslams pasiekti nėra būtina užsieniečiui taikyti de facto (faktiškai) griežčiausios judėjimo laisvės ribojimo priemonės – sulaikymo.

13.  VSAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

14.  VSAT atkreipia dėmesį, kad LVAT 2023 m. vasario 8 d. išnagrinėta administracinė byla Nr. A-1421-492/2023, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinti VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. Atitinkamai, ši priemonė ir buvo pritaikyta.

15.  Teigia, kad užsieniečiui taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga, atsižvelgiant į siekiamus tikslus – išsiaiškinti užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje ir jį įvykdyti. Skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, kiltų reali rizika nepasiekti minėtų tikslų. Akcentuoja, kad užsienietis, būdamas sulaikytas Vilniaus oro uoste, disponuodamas suklastotu (duomenys neskelbtini) pasu, nesiekė pateikti prašymo prieglobsčiui Lietuvos Respublikoje, tačiau siekė neteisėtai išvykti į Prancūziją. Be to, ikiteisminio tyrimo metu, apklausus užsienietį, nurodė, kad norėjo patekti į Europą. Tik tada, kai buvo išleistas iš įkalinimo įstaigos, pateikė prieglobsčio prašymą. Paaiškina, kad byloje yra pakankamai užsieniečio nebendradarbiavimo duomenų.

16.  VSAT nurodo, kad užsieniečio judėjimo laisvė VSAT Užsieniečių registracijos centre yra ribojama nuo 2023 m. sausio 4 d., t. y. apie 3 mėnesius. Nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2023 m. sausio 4 d. jis atliko bausmę pagal Baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

17.  Nagrinėjamoje byloje ginčas iš esmės kilo dėl užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo pagrįstumo ir teisėtumo.

18.  Pirmosios instancijos teismas tenkino VSAT teikimą, atsižvelgdamas į tai, kad nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties priėmimo administracinėje byloje Nr. A-1421-492/2023 užsieniečio teisinė padėtis ir aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl užsieniečio sulaikymo pagrindų ir paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės termino pratęsimo, nepasikeitė – prieglobsčio procedūroje dėl užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas nepriimtas ir užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, išlikę teismo nustatyti užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktuose, taip pat negauta duomenų apie tai, kad užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ar naujų duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad užsieniečiui negali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė. Teismas akcentavo, kad yra išlikusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutartyje nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu konstatuota, jog užsieniečiui pagrįstai taikomi judėjimo laisvės apribojimai – užsieniečio tapatybė iki šiol nenustatyta ir dėl to yra pagrindo vertinti, kad užsienietis nebendradarbiauja nustatant jo tapatybę, užsienietis siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos pasinaudodamas suklastotais dokumentais, šiuo metu prieglobsčio prašymo motyvai neišsiaiškinti ir dėl to būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas įvertino, kad, nepaskyrus užsieniečiui judėjimo laisvės ribojimų, užsienietis, vengdamas galimo išsiuntimo į kilmės valstybę, gali bandyti išvykti iš Lietuvos Respublikos, tuo trukdydamas priimti galutinį sprendimą prieglobsčio procedūroje.

19.  Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad, atsižvelgiant į užsieniečio teisinį statusą, teismas, spręsdamas užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo klausimą, netinkamai aiškino bei taikė Įstatymo 113 straipsnio 4 dalį bei 14019 straipsnio nuostatas.

20.  Byloje nustatyta: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 30 d. baudžiamuoju įsakymu užsienietis buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 2 dalį – 60 parų arešto bausmė; 2023 m. sausio 4 d., atlikęs arešto bausmę, buvo paleistas iš Kauno tardymo izoliatoriaus ir tą pačią dieną sulaikytas iki 48 val. bei pristatytas į VSAT Užsieniečių registracijos centrą; Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. sausio 6 d. sprendimu užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. balandžio 4 d.; Lietuvos vyriausiais administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1421-492/2023 Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 6 d. sprendimą paliko nepakeistą. VSAT 2023 m. kovo 21 d. teikime Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams, vadovaujantis Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktais, 5 dalies 12 punktu ir 115 straipsnio 2 dalies 5 punktu, prašė pratęsti užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. liepos 4 d., bet ne ilgiau nei bus išnagrinėtas užsieniečio prieglobsčio prašymas ir bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje.

21.  Pagal Įstatymo 2 straipsnio 20 dalį prieglobsčio prašytoju laikomas užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas. Byloje nenustatyta, kad Migracijos departamentas būtų priėmęs sprendimą dėl jo prašymo.

22.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl galimybės taikyti užsieniečiui švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, pirmiausia pažymi, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A‑3707‑575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022). Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos šios alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

23.  Pažymėtina, jog prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais atvejais, iš jų – siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 4 d. 2 p.). Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, be kita ko, įvertinama, ar užsienietis bandė neteisėtai vykti ar vyko per Lietuvos Respubliką tranzitu (Įstatymo 113 str. 5 d. 12 p.).

24.  Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.).

25.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2023 m. vasario 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1421-492/2023, vertindamas užsieniečiui paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės pagrįstumą, nurodė, kad užsienietis yra prieglobsčio prašytojas, byloje nėra duomenų, jog užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau bylos duomenimis nustatyta, jog prieglobsčio prašytojas jau kartą nusikalstamu būdu siekė išvykti iš Lietuvos Respublikos, nėra nustatyta jo tapatybė ir jis nebendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis dėl jo tapatybės nustatymo. Kadangi užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį nebuvo išnagrinėtas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nurodė, kad tinkamam jo išnagrinėjimui (prašymo motyvų išaiškinimui) yra būtina užtikrinti užsieniečio buvimą Lietuvos Respublikoje. Taip pat, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatavo, jog užsienietis yra linkęs pažeidinėti Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktus, reguliuojančius migracijos procedūras, todėl užsieniečio judėjimo laisvės ribojimas būtinas ir dėl nelegalios migracijos Šengeno erdvėje rizikos užkardymo.

26.  Teisėjų kolegija pažymi, kad užsieniečio teisinė padėtis nuo minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. vasario 8 d. nutarties priėmimo iš esmės nepasikeitė, todėl šiuo metu nėra pagrindo taikyti jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimo. Nagrinėjamu atveju egzistuoja reali rizika, kad, paskyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, užsienietis sieks pabėgti ir išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl skirtos alternatyvios sulaikymui priemonės (Įstatymo 14019 str. 1 d. 3 p.) taikymas yra objektyviai reikalingas ir tai yra proporcinga užsieniečiui taikytina priemonė.

27.  Išdėstytų aplinkybių pagrindu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

(Duomenys neskelbtini) piliečio V. A. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. kovo 31 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė