eA-1070-442/2024

Administracinė byla Nr. eA-1070-442/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01264-2023-4 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 16 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) Viešosios tvarkos valdybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą Nr. 20-IL-9990 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti jo prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno AVPK 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu buvo nuspręsta neperregistruoti pareiškėjui išduoto leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Taip pat minėtu sprendimu pareiškėjas buvo įpareigotas per 5 (penkias) darbo dienas pristatyti jam priklausantį ginklą, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Nesutikdamas su 2021 m. gruodžio 16 d. sprendimu, pareiškėjas jį apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams. Teismas 2022 m. birželio 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-3342-644/2022 pareiškėjo skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2023 m. balandžio 19 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eA-785-624/2023 panaikino Regionų apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 2 d. sprendimą, pareiškėjo skundą tenkino ir įpareigojo Kauno AVPK iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. D. prašymą pratęsti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas 2023 m. balandžio 25 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikino pareiškėjui 2006 metais išduotą leidimą ginklui.

3.    Pareiškėjo vertinimu, atsakovas Sprendimą grindė formaliais pagrindais ir abejonėmis, todėl pažeidė nekaltumo prezumpcijos esminius reikalavimus – asmuo laikomas nekaltu, kol jis nėra pripažintas kaltu. Pareiškėjas 2021 m. rugsėjo 22 d. Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimu ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-22481-21 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, pripažinus, jog nusikalstama veika, remiantis BK 37 straipsniu, yra mažareikšmė, ir ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Paskutinė nuobauda pareiškėjui skirta 2022 m. sausio 16 d. (susijusi su kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimais), šiuo metu visos baudos sumokėtos ir duomenų apie naujus nusižengimus, ikiteisminius tyrimus nėra, padaryta veika atsitiktinė ir negali būti vertinama kaip kelianti grėsmę įstatymų saugomoms vertybėms.

4.    Atsakovas Kauno AVPK su skundu nesutiko, atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5.    Atsakovas Sprendime nurodė, kad pareiškėjas yra asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovas Sprendimą iš esmės motyvavo tuo, kad pareiškėjas per pastaruosius metus yra padaręs administracinių nusižengimų ir šie neigiamai charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų.

6.    Atlikus patikrinimus pagal Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“, VIII skyriaus reikalavimus, nustatyta, kad Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22481-21 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį dėl A. D. nutrauktas, pripažinus, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė. Nutarime nustatyta, kad konfliktas, kurio metu A. D. smurtavo prieš nukentėjusįjį UAB „Kauen Craft“ patalpose, prasidėjo įvykus įtemptam pokalbiui dėl darbinių pareigų atlikimo. Tiek A. D., tiek nukentėjusysis, suprasdami, kad jų santykiai įtempti, elgdamiesi ne visiškai adekvačiai, provokavo vienas kito neigiamus jausmus, todėl žodinis konfliktas perėjo į fizinius veiksmus (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).

7.    Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuo 2001 iki 2022 m. A. D. 21 kartą baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus): 12 kartų už nustatyto greičio viršijimą (2001 m. kovo 6 d., 2003 m. vasario 1 d., 2003 m. lapkričio 20 d., 2007 m. liepos 19 d., 2008 m. liepos 31 d., 2011 m. kovo 21 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. vasario 21 d. nustatytą greitį viršijo 22 km/h; 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2021 m. balandžio 13 d. nustatytą greitį viršijo 35 km/h; 2021 m. liepos 18 d. nustatytą greitį viršijo 22 km/h); 2017 m. gruodžio 18 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. sausio 17 d. už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 2021 m. kovo 30 d. už vairuotojų nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles; 2021 m. kovo 30 d. už vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui; 2011 m. rugsėjo 5 d. už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą; 2004 m. rugsėjo 3 d. už vairuotojų KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 2004 m. rugpjūčio 25 d. už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams; 2004 m. gruodžio 11 d. už pėsčiųjų padarytus KET pažeidimus; 2005 m. rugsėjo 22 d. už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimą.

8.    Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Priimtas Sprendimas yra teisėtas ir naikinti jo nėra pagrindo.

II.

9.    Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo A. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

10.  Teismas sprendė, kad pareiškėjo teiginiai, jog padaryti pažeidimai nėra sunkūs ar smerktini visuomenėje, laikytini subjektyviu jo vertinimu, prieštaraujančiu asmens, kuriam suteikiama teisė turėti šaunamąjį ginklą, atsakomybės standartui, keliančiam itin aukštus reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimus. Pareiškėjo neatsakingas elgesys, nustatyto saugaus greičio viršijimai, nesustojimas prie pėsčiųjų perėjos, sustojimas neleistinoje vietoje ir kiti sistemingai daromi pažeidimai laikytini ne tik nepagarba kitiems eismo dalyviams, bet grėsme kitų asmenų turtui, sveikatai bei saugumui. Be to, pareiškėjo subjektyvus požiūris į teisės normomis nustatytų reikalavimų sistemingą nesilaikymą reiškia jo netinkamas vertybines nuostatas, nepagarbą valstybėje galiojantiems įstatymams, asmens nenorą paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą. Visa tai charakterizuoja jį kaip asmenį, linkusį daryti teisės pažeidimus.

11.  Teismas sutiko su atsakovo padarytomis išvadomis, kad pareiškėjas yra asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, kadangi surinkti duomenys patvirtina, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22481-21 pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas, pripažinus, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė. Nutarime nustatyta, kad konfliktas, kurio metu pareiškėjas smurtavo prieš nukentėjusįjį UAB „Kauen Craft“ patalpose, prasidėjo įvykus įtemptam pokalbiui dėl darbinių pareigų atlikimo. Tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis, suprasdami, kad jų santykiai įtempti, elgdamiesi ne visiškai adekvačiai, provokavo vienas kito neigiamus jausmus, todėl žodinis konfliktas perėjo į fizinius veiksmus (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).

12.  Administracinių nusižengimų registro duomenimis, nuo 2001 iki 2022 m. A. D. 21 kartą baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus): 12 kartų už nustatyto greičio viršijimą (2001 m. kovo 6 d., 2003 m. vasario 1 d., 2003 m. lapkričio 20 d., 2007 m. liepos 19 d., 2008 m. liepos 31 d., 2011 m. kovo 21 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. vasario 21 d. nustatytą greitį viršijo 22 km/h; 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2021 m. balandžio 13 d. nustatytą greitį viršijo 35 km/h; 2021 m. liepos 18 d. nustatytą greitį viršijo 22 km/h); 2017 m. gruodžio 18 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. sausio 17 d. už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 2021 m. kovo 30 d. už vairuotojų nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles; 2021 m. kovo 30 d. už vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui; 2011 m. rugsėjo 5 d. už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą; 2004 m. rugsėjo 3 d. už vairuotojų KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 2004 m. rugpjūčio 25 d. už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams; 2004 m. gruodžio 11 d. už pėsčiųjų padarytus KET pažeidimus; 2005 m. rugsėjo 22 d. už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimą.

13.  Teismo įsitikinimu, byloje nėra nustatytos aplinkybės, kurios nagrinėjamų visuomeninių santykių kontekste sudarytų prielaidas vertinti, kad pareiškėjui pritaikyta priemonė būtų neproporcinga ar akivaizdžiai neteisinga. Atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, Sprendimas nepažeidžia specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keliamų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo patenkinti jo skundo reikalavimo.

14.  Teismas konstatavo, kad ginčijamas Sprendimas priimtas pagal atsakovo kompetenciją, pagrįstas teisės aktų normomis, atitinka esminius Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, todėl naikinti ginčijamą administracinį aktą nėra teisinio pagrindo. Nenustatyta Sprendimo neteisėtumo pagrindų, todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimą, netenkintinas ir išvestinis reikalavimas dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus.

III.

15.  Pareiškėjas A. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

15.1 Teismas formaliai vertino pareiškėjo pateiktus įrodymus ir paaiškinimus, padarė nepagrįstas išvadas remdamasis atsakovo pateiktais rašytiniais įrodymais. Teismas nevertino aplinkybės, kad per 17 metų pareiškėjas nei karto nepadarė pažeidimo, susijusio su ginklų laikymu ar panaudojant ginklą. Nutarimas, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, buvo priimtas 2021 m. rugsėjo 22 d., paskutinė nuobauda pareiškėjui skirta 2022 m. sausio 16 d. (susijusi su KET pažeidimais), šiuo metu visos baudos sumokėtos ir duomenų apie naujus nusižengimus, ikiteisminius tyrimus nėra, padaryta veika atsitiktinė ir negali būti vertinama kaip kelianti grėsmę Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo saugomoms vertybėms.

15.2 Pareiškėjas jau beveik dvejus metus negali laikyti ginklų, kas, atsižvelgiant į nusižengimų padarymo aplinkybes, yra pakankamas suvaržymas norimiems tikslams pasiekti, o tolimesnis leidimo panaikinimo galiojimas būtų neteisingas, neproporcingas ir netikslingas. Be to, pareiškėjo vertinimu, teismas nukrypo nuo formuojamos teisminės praktikos, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų.

15.3 Pratęsiant leidimą ginklui, dauguma pažeidimų buvo padaryti, o tais duomenimis atsakovas disponavo, tačiau priešingai, nei teigiama Sprendime, minėti nusižengimai nebuvo kliūtimi pareiškėjui pratęsti leidimo ginklui galiojimą.

15.4 Teismas padarė neteisingas išvadas, kad atsakovo pateikti duomenys apie pareiškėjo pažeidimus, charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį nusižengti. Juolab, atsakovas nepateikė nei vieno pagrįsto motyvo, jog iš tikrųjų turi duomenų, kad konkretus asmuo gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir todėl jam išduotas leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus turi būti panaikintas. Tokiu būdu pažeistas rungimosi principas, šalių lygiateisiškumo principas, neapgintas viešasis interesas.

15.5 Nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo nepratęsi ir / ar panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi Sprendimas buvo priimtas neįvertinus pareiškėjo asmenybę apibūdinančių duomenų visumos. Pareiškėjas nepriklausomybės atkūrimo metu saugojo Parlamentą ir kitus objektus kaip savanoriškos krašto apsaugos tarnybos narys, jau beveik ketverius metus yra aktyvus Šaulių sąjungos narys. Jis yra ilgametis Kauno medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ narys. Šiose veiklose jis ne tik aktyviai dalyvauja, tačiau yra teigiamai charakterizuojamas. Veikloms vykdyti, pareiškėjui reikalingi ginklai. Nors medžioklė medžiotojams (privatiems asmenims) paprastai yra laisvalaikio veikla, tačiau ši teisė turėti ir įgyti ginklus, juos naudoti pagal paskirtį ir tam gauti leidimą negali būti ribojama be svarbių ar objektyvių priežasčių. Pareiškėjas ilgus metus dirba, sąžiningai moka mokesčius, vykdo visuomenines funkcijas, kas jį charakterizuoja teigiamai, tačiau teismas šiais argumentais nesivadovavo.

16.  Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą. Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1 Surinkti duomenys apie pareiškėją, vertinti, kaip neigiamai jį charakterizuojantys, sietini su pavojumi, nenoru laikytis moralės normų ir valstybėje taikomų teisės normų, todėl atsakovas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą priimti Sprendimą, t. y. policijos įstaiga, vykdydama jai pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus.

16.2 Pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis nuolatiniu administracinių nusižengimų, keliančių didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, darymu neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti jį, kad gerbtų bendro gyvenimo taisykles, laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų administracinių nusižengimų – nepasiekė. Dauguma padarytų teisės pažeidimų yra tyčiniai. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai linkęs ignoruoti nustatytas visuomenines normas ir taisykles, todėl jis kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Netinkamą pareiškėjo elgesį, konfliktišką būdą patvirtina ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarime nustatytos aplinkybės.

16.3 Pareiškėjas teigia, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22481-21 dėl jo nutrauktas pripažinus, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė, atsižvelgiant į tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, pareiškėjo veiksmai vertinami, nepriklausomai nuo pareiškėjo kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui minėtame įstatyme nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti informacija apie padarytus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus (pažeidimus) vien dėl to, kad teistumo ar nuobaudų galiojimo terminai pasibaigę ar kad veikos yra mažareikšmės. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali būti ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

16.4 Būtent pareiškėjas, o ne kiti asmenys, yra baustas už nurodytus pažeidimus. Pareiškėjas jam policijos surašytų administracinių nusižengimų protokolų ir paskirtų baudų neapskundė, taip pripažindamas savo kaltę.

16.5 Pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kad jis daugelį metų dirba, moka mokesčius, yra pilietiškas visuomenės narys, nepriklausomybės atkūrimo metu saugojo Parlamentą ir kitus objektus, kaip savanoriškos krašto apsaugos tarnybos narys, yra aktyvus Šaulių sąjungos narys, medžiotojas, teigiamai charakterizuojamas, nesudaro pagrindo tenkinti jo skundo reikalavimą. Pareiškėjo lūkestis turėti ginklus negali būti iškeltas aukščiau visuomenės saugumo tikslo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

17.  Ginčas byloje kilo dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

18.  Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. 20-IL-9990 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“, panaikino pareiškėjui išduotą leidimą  laikyti (nešioti) ginklus.

19.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Šioje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20.  Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (1 str. 1 d.), bei nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas (1 str. 2 d.).

21.  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenys turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d.; 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus). Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas anksčiau minėtą pareigą, turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, jog asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai) (žr. Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarimą).

22.  Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

23.  Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

24.  Byloje nustatyta, kad nuo 2001 iki 2022 m. A. D. 21 kartą baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus): 12 kartų už nustatyto greičio viršijimą (2001 m. kovo 6 d., 2003 m. vasario 1 d., 2003 m. lapkričio 20 d., 2007 m. liepos 19 d., 2008 m. liepos 31 d., 2011 m. kovo 21 d., 2014 m. rugpjūčio 27 d., 2018 m. vasario 21 d. nustatytą greitį viršijo 22 km/h; 2020 m. balandžio 14 d., 2020 m. balandžio 8 d., 2021 m. balandžio 13 d. nustatytą greitį viršijo 35 km/h; 2021 m. liepos 18 d. nustatytą greitį viršijo 22 km/h); 2017 m. gruodžio 18 d., 2018 m. rugsėjo 3 d., 2022 m. sausio 17 d. už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų; 2021 m. kovo 30 d. už vairuotojų nesustojimą prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles; 2021 m. kovo 30 d. už vairuotojų, nevežančių keleivių keleivinėmis transporto priemonėmis vietinio (miesto) susisiekimo maršrutais, važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui; 2011 m. rugsėjo 5 d. už transporto priemonės savininkui (valdytojui) Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą; 2004 m. rugsėjo 3 d. už vairuotojų KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą); 2004 m. rugpjūčio 25 d. už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams; 2004 m. gruodžio 11 d. už pėsčiųjų padarytus KET pažeidimus; 2005 m. rugsėjo 22 d. už ginklo, kuriam įsigyti ir laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, registravimo (perregistravimo) terminų pažeidimą.

25.  Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus 2021 m. rugsėjo 22 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-22481-21 pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį pareiškėjo atžvilgiu nutrauktas, pripažinus, kad nusikalstama veika yra mažareikšmė. Nutarime nurodyta, kad konfliktas, kurio metu pareiškėjas smurtavo prieš nukentėjusįjį UAB „Kauen Craft“ patalpose, prasidėjo įvykus įtemptam pokalbiui dėl darbinių pareigų atlikimo; tiek pareiškėjas, tiek nukentėjusysis, suprasdami, kad jų santykiai įtempti, elgdamiesi ne visiškai adekvačiai, provokavo vienas kito neigiamus jausmus, todėl žodinis konfliktas perėjo į fizinius veiksmus (nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas).

26.  Teisėjų kolegija pažymi, kad surinktų duomenų, charakterizuojančių pareiškėją, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, be kita ko, atsižvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Surinkti duomenys apie pareiškėją rodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

27.  Vertinant apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjo pažeidimai nebuvo tokio pavojingumo, kuris būtų pakankamas pagrindas taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, pažymėtina, kad pareiškėjo daromi pažeidimai, jų sistemiškumas leidžia konstatuoti, jog pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms.

28.  Pareiškėjo interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Įstatymo keliamų reikalavimų. Taigi, pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, apie jo visuomeninę veiklą, priklausymą Šaulių sąjungai ir medžiotojų klubui, taip pat tai, kad teigiamai charakterizuojamas savo ūkinėje komercinėje bei medžiotojų klubo veikloje nesudaro pagrindo naikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą.

29.  Baudų už padarytus administracinius nusižengimus sumokėjimo faktas nėra reikšmingas taikant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatas.

30.  Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys  neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus.

31.  Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,  teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis