eA-4067-552/2021

Administracinė byla Nr. eA-4067-552/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01062-2021-0 Procesinio sprendimo kategorija 8.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų Y. T., Y. M., B. M., M. M., I. M., V. K., O. K., O. B., I. B., T. D. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų Y. T., Y. M., B. M., M. M., I. M., V. K., O. K., O. B., I. B., T. D. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėjai Y. T., Y. M., B. M., M. M., I. M., V. K., O. K., O. B., I. B., T. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydami panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. sprendimus Nr. (15/14-8) 50U-02380, Nr. (15/14-8) 50U-02379, Nr. (15/14-8) 50U-02378, Nr. (15/14-8) 50U-02381, Nr. (15/14-8) 50U-02382, Nr. (15/14-8) 50U-02383, Nr. (15/14-8) 50U-02390, Nr. (15/14-8) 50U-02387, Nr. (15/14-8) 50U-02384, Nr. (15/14-8) 50U-02376 (toliau – ir Sprendimai) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjai skunde nurodė, kad:

2.1. 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. tuo pagrindu, kad jie ketina dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Fortemas“ (toliau – ir Bendrovė) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjų pateiktus prašymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) priėmė sprendimus išduoti pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

2.2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-442-951/2021 (toliau – ir Nutarimas) UAB „Fortemas“ vadovas M. L. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį (nelegalus darbas) už tai, kad pažeidė trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo tvarką. Nutarimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d., nors iš Bendrovės vadovo M. L. paaiškinimų administracinio nusižengimo byloje matyti, kad jis nesutiko, jog padarė ANK 95 straipsnyje įtvirtintą administracinį nusižengimą ir nelegaliai leido dirbti užsieniečiams, t. y. šiems neteisėtai atvykus į Lietuvos Respubliką. 2021 m. balandžio 12 d. UAB „Fortemas“ vadovas sumokėjo jam paskirtą baudą. Pareiškėjai leidimus laikinai gyventi Lietuvoje ir dirbti UAB „Fortemas“ gavo dar iki nubaudžiant šios Bendrovės direktorių už padarytą administracinį nusižengimą, t. y. atvykdami dirbti į Lietuvą pareiškėjai negalėjo tikėtis, jog dėl trečiųjų asmenų (Bendrovės direktoriaus) veiksmų, kurie visiškai nesusiję su pareiškėjais, nesant pačių pareiškėjų jokių neteisėtų veiksmų, jiems bus panaikintas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje. Nutarimas, UAB „Fortemas“ vadovo nubaudimas už nelegalų darbą nesusijęs nei su vienu šios bylos pareiškėju, t. y. visi šios bylos pareiškėjai Bendrovėje buvo įdarbinti ir dirbo legaliai; nei patys pareiškėjai, nei Bendrovė jokių pažeidimų nepadarė.

2.3. Nuo 2021 m. balandžio 27 d. UAB „Fortemas“ turi naują vadovą, kuris nėra baustas už nelegalų darbą. Tuo metu, kai buvęs UAB „Fortemas“ vadovas M. L. neva padarė pažeidimą, nelegaliai įdarbindamas trečiųjų šalių piliečius Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte nebuvo numatyta, kad leidimai laikinai gyventi užsieniečiams panaikinami, ir kai įmonės vadovas (o ne pats juridinis asmuo) yra baustas už nelegalų darbą. Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto pakeitimas, numatant, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas ir kai įmonės vadovas yra baudžiamas už nelegalų darbą buvo priimtas tik 2020 m. lapkričio 10 d., o įsigaliojo dar vėliau, t. y. tik 2021 m. kovo 3 d. Taigi tuo atveju, kai M. L. neva padarė pažeidimą, toks leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas net nebuvo įtvirtintas, todėl pareiškėjams negali būti panaikintas leidimas laikinai gyventi už tai, kad buvusio vadovo pažeidimo momentu, tokio pagrindo leidimui laikinai gyventi panaikinti nebuvo.

2.4. Su užsieniečiais, dėl kurių nelegalaus įdarbinimo buvo nubaustas M. L., darbo sutartys buvo sudarytos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Sodra) apie jų įdarbinimą buvo pranešta, buvo mokami visi reikalingi mokesčiai; dėl vieno iš užsieniečių, kuriam buvo reikalingas leidimas dirbti, buvo kreiptasi į Užimtumo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba) ir toks leidimas dirbti jam buvo išduotas. Nebuvo padaryta jokia žala nei valstybės finansų sistemai, nei pažeistos Lietuvos ar Europos Sąjungos valstybių narių piliečių įsidarbinimo ir darbo teisės Lietuvoje, įdarbinant minėtus užsieniečius.

2.5. Užsieniečių atvykimas į Lietuvą esant ekstremaliai situacijai dėl Covid viruso plitimo (karantinas tuo metu jau buvo atšauktas) buvo apribotas tik dėl siekio suvaldyti viruso plitimą, o ne dėl kokių nors kitų priežasčių. UAB „Fortemas“ šiai dienai, įskaitant ir pareiškėjus, yra 17 darbuotojų. Taigi tuo atveju, jei 10, t. y. daugiau nei pusei Bendrovės darbuotojų bus panaikintas leidimas dirbti, Bendrovėje liks vos 7 darbuotojai. Atsižvelgiant į tai, Bendrovė nesugebės laiku įvykdyti prisiimtų įsipareigojimų, dėl ko gali patirti neigiamų finansinių pasekmių, kurios paveiks kitus Bendrovės darbuotojus.

3.    Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Migracijos departamentas atsiliepime nurodė:

3.1. Pareiškėjai 2020 m. kovo 19 d., 2020 m. gegužės 15 d., 2020 m. rugsėjo 22 d. ir 2020 m. rugsėjo 28 d. tuo pagrindu, jog ketina dirbti UAB „Fortemas“ Migracijos departamentui pateikė prašymus išduoti leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjams buvo išduoti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

3.2. UAB „Fortemas“ direktorius M. L., kaip darbdavio UAB „Fortemas“ atstovas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 2 dalies 1 punkto, 23 straipsnio 8 punkto, 39 straipsnio 1 punkto, 62 straipsnio 2 dalies ir 64 straipsnio 1 punkto nuostatas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. Nutarimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį jam paskirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d. Bauda sumokėta 2021 m. balandžio 12 d. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Fortemas“ vadovas (Bendrovės direktorius), kuris įsipareigojo įdarbinti ir vėliau įdarbino pareiškėjus, įvykdė administracinį nusižengimą, t. y. buvo nubaustas už nelegalų darbą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktu, pagrįstai priėmė Sprendimus.

3.3. Įstatyme numatytas imperatyvus leidimo gyventi panaikinimo pagrindas. Įstatymas neapibrėžia laikotarpio, kada leidimas laikinai gyventi panaikinamas, t. y. šios Įstatymo normos formuluotė nesudaro teisinio pagrindo vertinti, kad leidimas laikinai gyventi, jei darbdavys nubaudžiamas už nelegalų darbą, gali būti panaikinamas tik iki darbuotojo įdarbinimo ir / ar leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, o ne po to, kai su darbuotoju sudaryta darbo sutartis ir / ar išduotas leidimas laikinai gyventi. Nors pareiškėjams leidimai laikinai gyventi buvo išduoti dvejų metų laikotarpiui, tai nereiškia, kad pareiškėjai galėjo tikėtis, jog leidimai laikinai gyventi visą šį laikotarpį galios nepaisant to, kad neliks Įstatyme įtvirtintų pagrindų, kuriems esant leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti ir tuo pačiu atsiras imperatyvus teisinis pagrindas panaikinti išduotus leidimus laikinai gyventi. Tai, jog administracinį teisės nusižengimą padarė ir administracinėn atsakomybėn patrauktas darbdavys, o ne pareiškėjai, kurie neteisėtų veiksmų neatliko, nereiškia, kad pareiškėjams negalėjo kilti teisinės pasekmės. Įstatyme nėra numatyta jokių išimčių, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiams išduotus leidimus laikinai gyventi.

3.4. Tam, kad būtų išduotas leidimai laikinai gyventi, yra įvertinami ne tik paties pareiškėjo duomenys (dokumentai), bet ir jo darbdavio atitiktis Įstatymo reikalavimas. Neginčijamos aplinkybės, jog pareiškėjai patyrė neigiamas pasekmes, nepatogumus bei papildomas išlaidas, tačiau visa tai neturi teisinės reikšmės vertinant Sprendimų teisėtumą. Visos šios pasekmės pareiškėjams kilo dėl UAB „Fortemas“, o ne dėl Migracijos departamento neteisėtų veiksmų.

3.5. Pagal Įstatymą, tik tos įmonės (pačios įmonės ar jų atstovai), kurios laikosi imperatyvių teisės aktų nuostatų, susijusių su darbuotojų įdarbinimo tvarka, ir kurioms (ar kurių atstovams) nėra taikyta atsakomybė už nelegalų darbą, gali įdarbinti užsieniečius. Tiek UAB „Fortemas“ atstovas, tiek pareiškėjai privalėjo žinoti Įstatymo reikalavimus ir už jų nesilaikymą kylančias teisines pasekmes, todėl šių neigiamų teisinių pasekmių kilimas nesudaro teisinio pagrindo panaikinti Sprendimus.

3.6. Jeigu pareiškėjai patyrė žalą dėl neteisėtų UAB „Fortemas“ veiksmų, jie savo teises gali ginti teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau neturi teisinio pagrindo prašyti teismo panaikinti Sprendimus, kurie priimti išimtinai laikantis imperatyvių įstatymo normų. Pareiškėjų pasvarstymai, jog Bendrovės vadovas nesutiko, kad padarė ANK 95 straipsnyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, neturi teisinės reikšmės, nes administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti iš naujo vertinamos, kadangi tai jau buvo padaryta administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos ir teismo. Subjektai, kuriems taikoma atsakomybė už administracinius nusižengimus pagal ANK, yra tik fiziniai asmenys. Šiuo atveju Bendrovės vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose.

3.7. Prieš panaikindamas pareiškėjams išduotus leidimui laikinai gyventi, Migracijos departamentas neturėjo pareigos nustatyti, ar Sprendimai bus ekonomiškai naudingi pareiškėjų darbdaviui. Sprendimai buvo priimti Įstatymo ir kitų teisės aktų pagrindu.

II.

4.  Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu atmetė pareiškėjų Y. T., Y. M., B. M., M. M., I. M., V. K., O. K., O. B., I. B., T. D. skundą.

5.  Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

5.1.    2020 m. rugsėjo 28 d. Ukrainos pilietis Y. T. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas“ Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą, 2020 m. spalio 29 d. Y. T. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8)50U-02376 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui Y. T. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 29 d.

5.2.    2020 m. kovo 19 d. Ukrainos pilietis Y. M. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. gegužės 8 d. Y. M. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. gegužės 8 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 11 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-02380 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui Y. M. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. gegužės 8 d.

5.3.    2020 m. kovo 19 d. Ukrainos pilietis B. M. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. gegužės 8 d. B. M. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. gegužės 8 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 11 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-02379 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui B. M. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. gegužės 8 d.

5.4.    2020 m. rugsėjo 28 d. Ukrainos pilietis M. M. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. lapkričio 23 d. M. M. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-02378 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui M. M. išduotą leidimą laikinai gyventi NR. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 29 d.

5.5.    2020 m. gegužės 15 d. Ukrainos pilietis I. M. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. liepos 7 d. I. M. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. liepos 7 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 29 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-02381 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui I. M. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. liepos 7 d.

5.6.    2020 m. rugsėjo 22 d. Ukrainos pilietis V. K. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. spalio 21 d. V. K. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-02382 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui V. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 29 d.

5.7.    2020 m. gegužės 15 d. Ukrainos pilietis O. K. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. liepos 24 d. O. K. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. liepos 23 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. liepos 24 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-02383 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui O. K. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. liepos 23 d.

5.8.    2020 m. rugsėjo 22 d. Ukrainos pilietis O. B. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. spalio 22 d. O. B. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. spalio 22 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-02390 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui O. B. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. spalio 22 d.

5.9.    2020 m. kovo 19 d. Ukrainos pilietis I. B. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas“, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. gegužės 13 d. I. B. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. gegužės 12 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. gegužės 13 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-02387 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui I. B. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. gegužės 12 d.

5.10.  2020 m. rugsėjo 28 d. Ukrainos pilietis T. D. tuo pagrindu, kad ketina dirbti UAB „Fortemas, Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2020 m. spalio 29 d. T. D. išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 29 d. Sodros duomenimis, pareiškėjas nuo 2020 m. lapkričio 4 d. dirba UAB „Fortemas“. Migracijos departamentas 2021 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (15/14-8) 50U-02384 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ panaikino Ukrainos piliečiui T. D. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini), galiojantį iki 2022 m. rugsėjo 29 d.

5.11.  Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimus, vadovavosi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktu ir vertino tai, kad Bendrovės direktorius M. L., kaip darbdavio – UAB „Fortemas“ atstovas, įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (Nelegalus darbas). Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2021 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A5.-442-951/2021 M. L. skirta administracinė nuobauda – 1 000 Eur bauda. Nutarimas įsiteisėjo 2021 m. balandžio 6 d. Baudą M. L. sumokėjo 2021 m. balandžio 12 d.

6.  Teismas aptarė Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios nuostatos aiškinimo aspektu, analizavo Nutarimą ir, atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Jei darbdavys pažeidžia Įstatymo reikalavimus, pasekmės (šiuo atveju leidimo panaikinimas) tenka visiems to teisinio santykio dalyviams. Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį įmonės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų.

7.  Nustatęs, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad buvęs UAB „Fortemas“ direktorius buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, nes jis tuo metu ėjo Bendrovės direktoriaus pareigas, teismas atmetė pareiškėjų teiginį, jog M. L. nesutiko su administraciniu nusižengimu, nes UAB „Fortemas“ direktoriaus neteisėti veiksmai konstatuoti įsiteisėjusiame Nutarime.

8.  Vertindamas pareiškėjų skundo argumentus, kad visi pareiškėjai UAB „Fortemas“ buvo įdarbinti ir dirbo legaliai; nei patys pareiškėjai, nei Bendrovė jokių pažeidimų nepadarė, teismas pažymėjo, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimai yra imperatyvūs, teisės aktai nenumato jokių išimčių ir nuo pirmosios dienos, kuomet užsieniečio įmonė neatitinka imperatyvių Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimų, atsiranda pagrindas leidimui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinti. Aptaręs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jog teisė būti Lietuvos Respublikoje nėra prigimtinė užsieniečių teisė, teismas nurodė, kad pareiškėjai visą leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikotarpį privalo atitikti Įstatyme numatytas sąlygas, todėl nustačius Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto reikalavimų pažeidimą, pagrįstai panaikinami leidimai užsieniečiams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

9.  Aplinkybes, kad nebuvo nustatytas pareiškėjų nelegalaus darbo atvejis, kad jis nustatytas darbdaviui po to, kai užsieniečiai jau įdarbinti, teismas vertino kaip nepaneigiančias Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto nuostatos reikalavimo. Tai, kad pareiškėjai patys neatliko neteisėtų veiksmų, jų darbo dokumentai buvo tvarkingi, teismas vertino kaip neturinčius teisinės reikšmės, nes Įstatymas kelia reikalavimus ne tik užsieniečiui, bet ir jį įdarbinusiam darbdaviui. Atsižvelgęs į tai, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra nustatytas darbdavio nubaudimo faktas (Įstatymo 50 str. 1 d. 19 (a) p. prasme), todėl taikytinas Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte įtvirtintas leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas.

10.  Aptaręs Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą, suponuojantį jurisprudencijos tęstinumą, teismas sprendė, kad Migracijos departamentas tinkamai įvertino faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą bei pagrįstai panaikino pareiškėjams leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas Migracijos departamento Sprendimus pripažino teisėtais ir pagrįstais, likusių proceso šalių argumentų nevertino ir neanalizavo, nes laikė juos pertekliniais ir neturinčias lemiamos reikšmės ginčui išspręsti, pareiškėjų skundą atmetė bei netenkino jų prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

11.  Pareiškėjai Y. T., Y. M., B. M., M. M., I. M., V. K., O. K., O. B., I. B. ir T. D. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą ir pareiškėjų skundą tenkinti. Pareiškėjai taip pat prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

12.  Pareiškėjai apeliaciniame skunde pakartoja skundo teismui argumentus, susijusius su leidimų laikinai gyventi  Lietuvos Respublikoje gavimu iki nubaudžiant Bendrovės vadovą, jų legaliu įdarbinimu, pasikeitusiu Bendrovės vadovu, bei papildomai nurodo, kad:

12.1.  Šioje situacijoje yra pažeidžiamas jų teisėtų lūkesčių principas, nes leidimai laikinai gyventi panaikinti ne dėl pareiškėjų padaryto pažeidimo, ar darbdavio dėl jų padaryto pažeidimo, bet dėl padaryto pažeidimo tuomet, kai pagal teisinį reguliavimą (Įstatymo 50 str. 1 d. 19 (a) p.) darbdavio atstovo padarytas ANK 95 straipsnio pažeidimas dar nebuvo laikomas pagrindu panaikinti leidimą laikinai gyventi.

12.2.  Nesutiktina su skundžiamame teismo sprendime pacituotu plečiamu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto, galiojusio iki pakeitimo 2020 m. lapkričio 10 d. (įsigaliojo 2021 m. kovo 1 d.), aiškinimu, t. y. kad pagal teismo išaiškinimą leidimas laikinai gyventi turėjo būti panaikinamas ir kai įmonės vadovas (o ne tik kai pati įmonė – juridinis asmuo) nubaudžiamas pagal ANK 95 straipsnį. Pažymėtina, kad pats Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklai taikomi griežti reikalavimai elgtis pagal teisės aktuose numatytas taisykles, o plečiamasis tokių taisyklių aiškinimas negalimas (2021 m. spalio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3738-1062/2021). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo bylose yra nurodęs, kad viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., pvz., 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-257/2012). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad valstybės institucija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais nepiktnaudžiavimo valdžia, įstatymo viršenybės principais, negali kelti reikalavimų, kai įtvirtintas teisinis reguliavimas tokių reikalavimų nenumato, tuo, be kita ko, išplečiant teisės aktuose nustatytą reguliavimą. Tokių reikalavimų nustatymu yra varžomos asmenų teisės, pažeidžiami jų interesai (žr., pvz. 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-856/2013; 2013 m. spalio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1189/2013).

12.3.  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, jog proporcingumo principas, kaip vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų, reiškia, kad įstatyme numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad šios priemonės turi būti būtinos minėtiems tikslams pasiekti ir kad šios priemonės neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2009 m. gruodžio 11 d. nutarimas).

12.4.  Pareiškėjai buvo susiplanavę, jog artimiausius metus dirbs ir gyvens Lietuvoje, t. y. turėjo teisėtus lūkesčius, todėl neteks šios teisės dėl ne nuo jų priklausančių aplinkybių, kurioms iš esmės jie negalėjo daryti įtakos.

13.  Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus ir papildomai nurodo, kad:

13.1.  Pagal Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisės vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo 50 straipsnyje 1 dalies 19 (a) punkte nurodytam leidimo gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Sprendimai priimti pagrįstai ir nepažeidė pareiškėjų teisėtų lūkesčių.

13.2.  Pareiškėjų apeliaciniame skunde minima aplinkybė, kad administracinė nuobauda buvo skirta vadovui, kuris jau nebedirba Bendrovėje, o naujasis vadovas nėra baustas už nelegalų darbą, nepaneigia Sprendimų teisinio pagrindo.

13.3.  Sprendimų priėmimo metu Migracijos departamentas veikė savo įgaliojimų ribose, laikėsi Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo ir kitų teisės aktų numatytų reikalavimų, bei, atsižvelgęs į nustatytas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus Sprendimus, todėl nesutiktina su pareiškėjų apeliacinio skundo argumentais, jog Sprendimai yra visiškai neproporcingi ir pažeidžia teisėtų lūkesčių principą. Pareiškėjai nenurodo nei vienos priežasties ar išimtinės aplinkybės, kodėl jiems turėtų būti taikomos kitokios taisyklės nei visiems užsieniečiams, kuriems panaikinamas išduotas leidimas laikinai gyventi Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto pagrindu, todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjai negalėjo turėti lūkesčių dėl jiems palankaus sprendimo priėmimo.

13.4.  Pareiškėjai nepagrįstai nesutinka su skundžiamame teismo sprendime pacituotu plečiamuoju Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto aiškinimu. Šiuo atveju UAB „Fortemas“ vadovo atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų, todėl galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį subjektas ir yra bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3809-415/2020).

13.5.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas skundus dėl leidimų laikinai gyventi panaikinimo, kuomet darbdaviai buvo bausti už nelegalų darbą, konstatavo, kad Migracijos departamentas pagrįstai ir teisėtai priėmė sprendimus, kuriais panaikino kitų administracinių bylų pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir paliko Migracijos departamento sprendimus galioti (žr. pvz., 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2450-624/2021; 2021 m. liepos 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3374-556/2021).

13.6.  Skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jame atsakyta į pareiškėjų pareikštus reikalavimus, sprendimas priimtas išsiaiškinus visas bylai teisingai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes, tinkamai ištyrus visus su bylos esme susijusius įrodymus, tinkamai taikant teisės normas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

14.    Šioje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento Šiaulių skyriaus 2021 m. gegužės 6 d. sprendimų, kuriais pareiškėjams buvo panaikinti leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo.

15.    Pirmosios instancijos teismas pareiškėjų skundą atmetė priėjęs prie išvados, kad Migracijos departamentas, nustatęs UAB „Fortemas“, kurioje dirba pareiškėjai, nelegalaus darbo faktą, kuris pasireiškė Bendrovės vadovo nubaudimu pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, turėjo teisę ir pareigą, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktu, panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

16.    Pareiškėjai su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde teigia, jog teismas plečiamai taikė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, skundžiamas sprendimas pažeidžia jų teisėtus lūkesčius, proporcingumo principą.

17.    Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjų apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

18.    Byloje nustatyta, jog pareiškėjams leidimai laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindais, kaip ketinantiems dirbti UAB „Fortemas“, kur pareiškėjai ir dirbo iki Sprendimų priėmimo. Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB Fortemas“ atstovas (direktorius) Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. kovo 17 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje buvo nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, t. y. už nelegalų darbą, 2021 m. gegužės 6 d. priėmė ginčijamus Sprendimus panaikinti pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi.

19.    Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymo (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. kovo 1 d. ir galiojusi Sprendimų priėmimo metu) 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punktas, kuriame nustatyta, jog leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo. Taip pat, kai darbdavio, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, priimančiosios įmonės, įsteigtos Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimančiojo subjekto vadovas ar vadovo įgaliotas asmuo buvo bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą, nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus pagal Užimtumo įstatymo nuostatas ir (arba) buvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nelegalų darbą, ir nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo mažiau kaip vieneri metai.

20.    Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas minėtą Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostatą – „<...> darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, <...>, yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams <...>“, yra pažymėjęs, kad: leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti panaikinamas, kai: 1) darbdavys ar jo atstovas (fizinis asmuo), kuris įgyvendina vienasmenio valdymo organo funkcijas (direktorius), susijusias su personalo valdymu, pažeidžia ANK 95 straipsnio (nelegalus darbas) nuostatas ir jam skiriama bauda; 2) arba darbdavys, kai personalo valdymą įgyvendina kolegialus valdymo organas (pvz. valdyba, dalyvių susirinkimas ar kita) ir jam skiriama bauda pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas; 3) aplinkybė, jog leidimas pareiškėjui laikinai gyventi buvo išduotas po to, kai jau buvo nustatytas bendrovės direktoriaus nubaudimo faktas, nepaneigia Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto taikymo būtinybės (žr., pvz., 2019 m. spalio 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5379-662/2019; 2019 m. spalio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5343-624/2019; 2020 m. gruodžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2629-1062/2020; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjų apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo nesivadovauti aptartose bylose pateiktais išaiškinimais.

21.    Atkreiptinas dėmesys, jog priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra akcentavęs, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkto nuostata turi būti aiškinama plačiai ir negali priklausyti nuo darbdavio, bausto dėl nelegalaus darbo, teisinės formos ar valdymo pobūdžio. Kitoks šios nuostatos aiškinimas nepagrįstai suteiktų išimtį užsieniečiams, kurių darbdavys baustas kaip fizinis asmuo dėl nelegalaus darbo administracine tvarka (ANK 95 str. prasme), lyginant su tais užsieniečiais, kurių darbdavys baustas kaip ūkio subjektas pagal Užimtumo įstatymą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-5395-492/2019).

22.    Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte įtvirtinto leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindas nėra siejamas su užsieniečio, kurį darbdavys įsipareigojo įdarbinti pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, nelegaliu darbu. Šis teisinis pagrindas susijęs su darbdavio, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, neteisėtais veiksmais, t. y. leidimu dirbti nelegalų darbą ir darbdavio nubaudimu. Minėtai teisės normai taikyti nėra reikšminga, už kokio konkretaus asmens nelegalų įdarbinimą pagal ANK 95 straipsnį yra nubaudžiamas darbdavys. Akcentuotina ir tai, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte įtvirtinta teisės norma yra imperatyvi, t. y. pagal joje nustatytą teisinį reguliavimą Migracijos departamentui nesuteikta diskrecijos teisė vertinti šios normos taikymo sąlygų priklausomai nuo kitų, joje neįtvirtintų aplinkybių ir, esant Įstatymo50 straipsnio 1 dalies 19 (a) punkte nurodytam leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindui, spręsti, ar toks leidimas gali būti panaikintas, ar ne. Įstatyme nėra nustatyta jokių išimčių dėl šių reikalavimų netaikymo, todėl Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.

23.    Taigi Migracijos departamentas, nustatęs, kad pareiškėjų darbdavio UAB „Fortemas“ atstovas (direktorius) yra nubaustas už nelegalų darbą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, pagrįstai ir teisėtai priėmė Sprendimus, kuriais panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Šios apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvados nepaneigia ir pareiškėjų apeliacinio skundo argumentai, susiję jų legaliu įdarbinimu ar pasikeitusiu Bendrovės vadovu.

24.    Pareiškėjai apeliaciniame skunde, be kita ko, cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3738-1062/2021, teigdami, jog Migracijos departamento, kaip viešojo administravimo subjekto, veiklai taikomi griežti reikalavimai elgtis pagal teisės aktuose numatytas taisykles, o plečiamasis tokių taisyklių aiškinimas negalimas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog pareiškėjų cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi nėra pagrindo vadovautis, nes nesutampa nagrinėjamos bylos ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartimi išnagrinėtos administracinės bylos, ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

25.    Dėl pareiškėjų teiginių, kad Sprendimai pažeidžia jų teisėtus lūkesčius, proporcingumo principą, teisėjų kolegija pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2625-492/2019; kt.). Aplinkybė, kad leidimai laikinai gyventi pareiškėjams buvo išduoti dar iki nubaudžiant Bendrovės vadovą, nereiškia, kad jie turėjo teisėtą pagrindą (teisėtą lūkestį) tikėtis, jog išduoti leidimai laikinai gyventi Įstatyme įtvirtintais pagrindais negali būti panaikinti iki jų galiojimo pabaigos. Sąlygos, kurios yra būtinos, kad leidimas laikinai gyventi galėtų būti išduodamas, privalo išlikti visą laikotarpį, kuriam leidimas laikinai gyventi išduodamas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2924-552/2021).

26.    Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai pripažino, kad atsakovas Sprendimais teisėtai panaikino pareiškėjams išduotus leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Migracijos departamentas Sprendimų priėmimo metu veikė savo įgaliojimų ribose, laikėsi Įstatymo, Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, o Sprendimų turinys atitinka jam keliamus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

27.    Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo tenkinti jų prašymo atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų Y. T., Y. M., B. M., M. M., I. M., V. K., O. K., O. B., I. B., T. D. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius