2K-240-648/2024

Baudžiamoji byla Nr. 2K-240-648/2024 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36125-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos:

14.9.2.4; 2.8.9.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gruodžio 5 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Danutės Jočienės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato Romualdo Drakšo, nuteistojo P. Ž. ir jo gynėjo advokato Lino Blažulionio kasacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutarties. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu: G. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 2 dalį 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda. P. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Civilinės ieškovės ŽŪB „Vanaginė“ civilinis ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutartimi nuteistojo G. K., nuteistojo P. Ž. gynėjo advokato Lino Blažulionio apeliaciniai skundai atmesti, o civilinės ieškovės ŽŪB „Vanaginė“ atstovo advokato Sauliaus Avižos apeliacinis skundas tenkintas iš dalies. Pakeista Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendžio dalis, kuria civilinis ieškinys buvo atmestas, ir solidariai iš nuteistųjų G. K. ir P. Ž. priteista civilinei ieškovei ŽŪB „Vanaginė“ 17 880,05 Eur turtinei žalai atlyginti. Nuteistųjų G. K. ir P. Ž. turtui taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki nuosprendžio dalies, kuria iš dalies patenkintas civilinis ieškinys, įvykdymo. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   G. K. ir P. Ž. pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteisti už tai, kad veikdami bendrai ir pasitelkdami kitus asmenis, kurie nesuprato, jog dalyvauja padarant nusikalstamą veiką, sugadino svetimą didelės – 42 300 Eur – vertės ŽŪB „Vanaginė“ priklausantį turtą. Nusikalstama veika padaryta šiomis aplinkybėmis:

1.   G. K. 2019 m. rugpjūčio 13 d., tikslesnis laikas nenustatytas, atvykęs į UAB „Grindukas“ betono mazgą, esantį (duomenys neskelbtini), tarpininkaujant UAB „Grindukas“ direktoriui J. Č., pateikė UAB „Komposta“ vardu užsakymą UAB „Orsas“ direktoriui S. D. nuvežti ir išpilti penkis kubinius metrus betono sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime.

2.   2019 m. rugpjūčio 14 d. apie 17 val. UAB „Orsas“ betonsiurblio vairuotojas J. S. (J. S.) direktoriaus S. D. pavedimu automobiliu „Mercedes Benz 4141“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu UAB „Orsas“, prieš tai susisiekęs su P. Ž., kuris nurodė, kur vežti betoną, nuvažiavo į sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, ten J. S. pasitiko P. Ž. nurodytas asmuo ir, šiam parodžius, J. S. atvežtą betoną supylė į du ŽŪB „Vanaginė“ priklausančius kanalizacijos tinklų šulinius, sujungtus su fekalinės kanalizacijos vamzdynu ir valymo įrenginiais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

3.   Vėliau, t. y. 2019 m. rugpjūčio 19 d. 13.48 val., P. Ž., paskambinęs telefonu UAB „Dudtrans“ transporto vadovui A. D., pateikė užsakymą dėl žemės kasimo ir sklypo reljefo lyginimo darbų sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) kaime. 2019 m. rugpjūčio 21 d. apie 15.00 val. UAB „Dudtrans“ operatorius E. Ž. (E. Ž.) direktoriaus A. D. pavedimu su ratiniu ekskavatoriumi-krautuvu JCB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio naudotoja yra UAB „Dudtrans“, atvažiavo į sklypą (duomenys neskelbtini) kaime, ir, gavęs iš P. Ž. ir G. K. nurodymą, ratiniu ekskavatoriumi-krautuvu užpylė gruntu ŽŪB „Vanaginė“ priklausančius šulinius, kurie sujungti su fekalinės kanalizacijos vamzdynu ir valymo įrenginiais (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

4.   Tokiu būdu ir veiksmais G. K. ir P. Ž., veikdami bendrai ir pasitelkdami kitus asmenis, kurie nesuprato apie daromą nusikalstamą veiką, sugadino ŽŪB „Vanaginė“ priklausančius nuotekų šalinimo tinklus – fekalinės kanalizacijos vamzdyną ir valymo įrenginius, 42 300 Eur vertės.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistųjų G. K. ir P. Ž. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino tinkamai ir pagrįstai pripažino G. K. ir P. Ž. kaltais padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Nuteistiesiems paskirtos tinkamos rūšies bausmės – baudos, o jų nustatyti dydžiai nėra per dideli. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir nepagrįstai atmetė civilinės ieškovės ŽŪB „Vanaginė“ civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo.

3.   Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai visiškai atmetė civilinės ieškovės reikalavimą dėl patirtų išlaidų papildomai siurbiant nuotekas. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistųjų veiksmai sugadinant nuotekų šalinimo tinklus nulėmė nuotekų išsiurbimo dažnumą, dėl to ŽŪB „Vanaginė“ patyrė 11 340 Eur papildomų išlaidų, kurių nebūtų patyrusi, jeigu nebūtų buvę nuteistųjų neteisėtų veiksmų.

4.   Pirmosios instancijos teismas, netinkamai nustatydamas, kad nuotekų šalinimo tinklų sistema atkurta ir žala pašalinta, nepagrįstai visiškai atmetė šio civilinio ieškinio reikalavimo dalį dėl turtinės žalos atlyginimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši civilinio ieškinio reikalavimo dalis tenkinama iš dalies, nes įvertinus bylos duomenis nustatyta, kad nuteistasis G. K. tik iš dalies pašalino padarytą žalą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

5.   Kasaciniu skundu nuteistasis G. K. ir jo gynėjas advokatas R. Drakšas prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą G. K. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

5.1.   Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nuteistojo G. K. veiksmus pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikavo nesant objektyviųjų ir subjektyviųjų šios veikos požymių visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

5.2.   BK 187 straipsnyje nustatyto turto sunaikinimo ar sugadinimo sudėtis yra materialioji, dėl to, traukiant asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarinius, t. y. konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022). Be to, svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė (kaltė) pasireiškia tiesiogine ar netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba, jei ir nenori, sąmoningai leidžia joms atsirasti.

5.3.   Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ŽŪB „Vanaginė“ kanalizacijos vamzdynai su valymo įrenginiais yra išsidėstę per kelis žemės sklypus. Nuteistojo G. K. uošvei M. B. G. priklausiusiame žemės sklype yra du kanalizacijos sistemai priklausantys kanalizacijos šuliniai Nr. 240 ir 242. Kiti kanalizacijos šuliniai yra ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Visi šuliniai yra sujungti su kanalizacijos vamzdynu ir didele 153 kub. m talpykla, kuri yra po žemėmis ir į kurią vamzdynais suteka ŽŪB „Vanaginė“ nuotekos. Iki 2017 m. kanalizacijos sistema veikė tokiu principu, kad į talpyklą vamzdynais sutekėdavo ŽŪB „Vanaginė“ nuotekos, jos vamzdžiais patekdavo į M. B. G. priklausiusiame žemės sklype buvusį tvenkinį (dumblo aikštelę), kuriame vyko biologinis nuotekų valymo procesas. 2017 m. įvyko ekstremali situacija ir iš ŽŪB „Vanaginė“ nuotekų valymo sistemos į tvenkinį (dumblo aikštelę) išsiliejo pavojingos cheminės medžiagos. Likviduodama ekologinę avariją, Vilniaus rajono savivaldybė 2017 m. kovo mėn. organizavo nuteistojo uošvei priklausiusio žemės sklypo valymą, t. y. išsiurbė iš tvenkinio (dumblo aikštelės) teršalus, o tvenkinį visiškai užpylė smėliu. Po šio ekstremalaus įvykio nuotekų šalinimo tinklų sistemos principas pasikeitė, t. y. skystos nuotekos nenutekėdavo į tvenkinį (dumblo aikštelę), o kaupėsi nusodintuvo (153 kub. m talpyklos) viduje, ir šios periodiškai buvo išsiurbiamos. Taigi, valymo įrenginių nebeliko, nes buvo sunaikinta pagrindinė jų dalis (nusausintas ir užpiltas tvenkinys), atsirado vietinė kanalizacija nesant galimybės nuotekoms nutekėti į tvenkinį (dumblo aikštelę), ten kauptis ir būti valomoms.

5.4.   Panaikinus nuotekų valymo sistemos dumblo aikštelę (tvenkinį), nuotekos pradėjo sunktis į nuteistojo G. K. uošvei priklausantį žemės sklypą, dėl to nuteistasis kanalizacijos šulinius Nr. 240 ir 242 užpylė betonu ir užkasė žemėmis. Pažymima, kad šie šuliniai yra paskutiniai kanalizacijos sistemoje, dėl to iki 0,5 m vamzdyje sukietėjęs betonas netrukdė nuotekoms patekti į 153 kub. m talpyklą. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis betonu užpylė ir pačią 153 kub. m talpyklą, kurioje iki tam tikros ribos galėjo kauptis nuotekos. Kasatorių nuomone, betono įpylimas į kanalizacijos šulinius savaime nereiškia valymo įrenginių sugadinimo, jie nuo 2017 m. neveikė, t. y. nuotekos neturėjo kur išbėgti, kauptis ir būti valomos.

5.5.   Taigi, žemesnės instancijos teismai, skundžiamuose sprendimuose G. K. pripažindami kaltu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, netinkamai aiškino turto sugadinimo objektyvųjį nusikalstamos veikos požymį, nes turto (pagrindinės nuotekų sistemos dalies – valymo įrenginių) sugadinimu laikė jau sugadintą daiktą, nors to, kas sugadinta, neįmanoma sugadinti. Akivaizdu, kad G. K. veiksmų atlikimo metu, valymo įrenginiams jau nebeatliekant nuotekų nuleidimo, kaupimo ir valymo proceso, nėra savybių, kurias buvo galima pažeisti, sugadinti, o atitinkamai ir padarinių bei priežastinio ryšio, kurie yra būtini veiksmams kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

5.6.   Kasatorių nuomone, žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose G. K. veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį taip pat nesant subjektyviojo požymio – kaltės. Iš byloje nustatytų aplinkybių visumos nėra pagrindo daryti išvadą, kad G. K., užbetonuodamas šulinius, žinojo ar galėjo žinoti, jog sugadins didelės vertės svetimą turtą, ir to norėjo, t. y. suprato veikiantis pavojingai. Pažymima, kad nuteistojo valia buvo ne sugadinti svetimą turtą, o sustabdyti žemės sklype nuotekų tekėjimą, dėl to, atsižvelgdamas į Vilniaus rajono savivaldybės rekomendacijas, kuriose likviduojant ekologinę avariją buvo numatyta užbetonuoti seną kanalizacijos sistemą, kanalizacijos šulinius Nr. 240 ir 242 jis užpylė betonu. Taigi, akivaizdu, kad G. K., veikdamas pagal Savivaldybės rekomendacijas, nežinojo ir negalėjo žinoti, jog pačios Savivaldybės ketinti atlikti veiksmai galėtų būti neteisėti ar sukelti turto sugadinimą.

5.7.   Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atnaujinęs įrodymų tyrimą ir prie bylos pridėjęs naujus įrodymus (eksperto V. Bučinsko 2023 m. lapkričio 20 d. fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir nuotekų sistemos su valymo įrenginiais sugadinimo tyrimo aktą), skundžiamoje nutartyje jų nevertino ir neaptarė, o nuteistojo G. K. kaltę grindė byloje neegzistuojančiais duomenimis.

5.8.   Kasaciniame skunde kritikuojama apeliacinės instancijos teismo nutarties 18 punkte pateikta išvada, kad nuteistųjų bendrais veiksmais betono buvo pripilta į valymo įrenginius, dėl to sugadinta visa nuotekų sistema. Kasatorių nuomone, ši aplinkybė, t. y. kad betonas buvo išpiltas į valymo įrenginį (jo dalį – 153 kub. m talpyklą), nagrinėjamoje byloje nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nebuvo tiriama ir nagrinėjama, be to, neatitinka tikrovės, yra išgalvota ir objektyviai neegzistuojanti, dėl to ja remiantis negalėjo būti daromos jokios teisinės išvados apie G. K. veiksmų padarinius – valymo įrenginių, jų dalies ir (ar) nuotekų sistemos sugadinimą.

6.   Kasaciniu skundu nuteistasis P. Ž. ir jo gynėjas advokatas L. Blažulionis prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutartį panaikinti ir bylą P. Ž. nutraukti. Kasatoriai skunde nurodo:

1.  Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose nuteistojo P. Ž. veiksmus pagal BK 187 straipsnio 2 dalį kvalifikavo nesant objektyviųjų ir subjektyviųjų šios veikos požymių visumos, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.  Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat skundžiamoje nutartyje neatsakė į esminius nuteistojo P. Ž. gynėjo apeliacinio skundo argumentus dėl įrodymų vertinimo, civilinės atsakomybės taikymo, dėl to padarė esminius BPK 20 straipsnio, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 324 straipsnio 6 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atnaujinęs įrodymų tyrimą ir prie bylos pridėjęs naujus įrodymus (eksperto V. Bučinsko 2023 m. lapkričio 20 d. fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir nuotekų sistemos su valymo įrenginiais sugadinimo tyrimo aktą), skundžiamoje nutartyje jų nevertino ir neaptarė, dėl to pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-193-648/2022 ir kt.).

3.  Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose P. Ž. veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nenustatę šios veikos subjektyviojo požymio – kaltės. Pažymima, kad P. Ž., būdamas įsitikinęs, jog žemės sklypas ir jame esantys nuotekų įrenginiai priklauso G. K., neturėjo galimybės suprasti ir nesuprato, kad galimai dalyvauja sugadinant svetimą turtą, taip pat nesuvokė, kad jo veiksmai kelia kokią nors grėsmę ŽŪB „Vanaginė“ turtui, ir nesiekė padaryti jai žalos. Tokią nuteistojo P. Ž. poziciją patvirtina tiek jo paties, tiek nuteistojo G. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. sausio 27 d. raštu pateikti ir 2022 m. sausio 28 d. duoti parodymai, taip pat liudytojo I. L. parodymai.

4.  BK 187 straipsnyje nustatyto turto sunaikinimo ar sugadinimo sudėtis yra materialioji, dėl to, traukiant asmenį atsakomybėn pagal šį straipsnį, būtina nustatyti padarinius, t. y. konkretaus turto sunaikinimą ar sugadinimą, taip pat turi būti nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir kilusių padarinių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-148-511/2022). Nusikaltimas laikomas baigtu, kai turtas faktiškai nustoja būti ekonomine vertybe arba jis sugadinamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022).

5.  Kasatorių nuomone, nuteistasis P. Ž. nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių ir patvirtinančių duomenų, kad turtas buvo sugadintas, t. y. kad užbetonavus šulinį buvo sugadinti nuotekų įrenginiai bei vamzdynas. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismai turto sugadinimu laikė jau sugadinto (neveikiančio) daikto sugadinimą.

6.  Pažymima, kad valymo įrenginių sugadinimo fakto objektyviai nepatvirtino nė vienas ekspertas. Ekspertas D. Kalibatas paaiškino, kad išvadą jis surašė pagal žodinius užsakovės ŽŪB „Vanaginė“ paaiškinimus, panašios pozicijos laikėsi ir ekspertas S. Mitkus, o ekspertas L. Ustinovičius tyrimo apskritai neatliko. Tuo tarpu byloje pateiktame eksperto V. Bučinsko 2023 m. lapkričio 20 d. fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir nuotekų sistemos su valymo įrenginiais sugadinimo tyrimo akte nurodama, kad šulinių Nr. 240 ir 242 užpylimas betonu negalėjo sugadinti fekalinių nuotekų vamzdyno ir valymo įrenginių. Be to, civilinės ieškovės ŽŪB „Vanaginė“ atstovas advokatas S. Aviža 2023 m. vasario 7 d. teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nuotekos kaupiasi dėl to, kad dumblo aikštelė užpilta smėliu, o ne dėl to, kad užbetonuota sistema. Pateikti byloje V. N. ir ŽŪB „Vanaginė“ paaiškinimai taip pat suteikia pagrindą daryti išvadą, kad ir iki įvykio nuotekos buvo surenkamos ir išvežamos, o ne valomos, t. y. jokie valymo įrenginiai nebuvo sugadinti, o jeigu jie ir buvo, tai neveikė jau nuo 2019 m. balandžio 5 d. Be to, iš byloje pateiktų Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos nurodymų ŽŪB „Vanaginė“ ir pačios bendrovės 2023 m. vasario 28 d. rašto akivaizdu, kad pati ŽŪB „Vanaginė“ pripažino, jog, tik užbetonavus paskutinį šulinį, nuotekų kaupimo įrenginiai tapo tinkami naudoti ir atitiko Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18 patvirtinto Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo reikalavimus, t. y. įrenginiai nebuvo sugadinti, o priešingai – atitiko nurodyto akto reikalavimus. Atkreipiamas dėmesys, kad teismai nepagrįstai nevertino ir tos aplinkybės, jog ginčo žemės sklype žemės darbai vyko ir iki įvykio, t. y. 2019 m. liepos mėn., juos atliko civilinė ieškovė ŽŪB „Vanaginė“ neturėdama žemės sklypo savininko sutikimo.

7.  Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką, dėl to netinkamai nustatė sugadinto turto vertę ir nepagrįstai nuteistojo P. Ž. veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

8.  Pagal BK 187 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė taikoma tam, kas sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą. BK 190 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Kasatorių nuomone, tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamuose sprendimuose yra nurodyta visos sistemos vertė, t. y. vertė nurodyta viso vamzdyno ir įrenginių, o ne sugadintos dalies. Tuo tarpu kadastrinių matavimų byloje ginčo vertės yra išskaidytos ir nurodyta, kad atskirai valymo įrenginių atkuriamoji bei vidutinė rinkos vertė yra 12 019 Eur (41 500 Lt), t. y. vertė nesiekia 250 MGL dydžio sumos.

9.  Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad byloje nustatyta, jog betonas buvo piltas į vieną šulinį (rentinį). Viešai skelbiamais duomenimis, rentinio kaina nesiekia 100 Eur. Taigi, kyla pagrįstų abejonių, ar apskritai veika galėjo būti kvalifikuojama pagal BK 187 straipsnį, o ne pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnį. Be to, tarp bylos šalių vyksta teisiniai ginčai dėl to, kad civilinė ieškovė ŽŪB „Vanaginė“ daug metų elgėsi nesąžiningai, neatlygintinai naudojosi žemės sklypu, jį teršė ir gadino, 2017 m. sukėlė ekologinę nelaimę, taip padarydama žalą žemės sklypui, taip pat vyksta civiliniai ginčai, susiję su tais pačiais įrenginiais, dėl to ši byla turi būti nutraukta, o ginčas turi būti išspręstas civilinio proceso tvarka, netaikant griežčiausios baudžiamosios atsakomybės.

7.   Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato R. Drakšo, nuteistojo P. Ž. ir jo gynėjo advokato L. Blažulionio kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

1.  Kasacinių skundų argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir baudžiamojoje byloje padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini.

2.  Žemesnės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdami BPK reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus, išanalizuodami kiekvieną jų atskirai, juos gretindami ir jungdami į vientisą loginę grandinę, teismų išvados dėl nustatytų P. Ž. ir G. K. nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių bei kaltės padarius nusikaltimą, nustatytą BK 187 straipsnio 2 dalyje, yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, taip pat atsižvelgiant į kasacinės instancijos teismo praktiką. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje atsakyta į visus esminius kasatorių apeliacinių skundų argumentus, susijusius su įrodymų vertinimu, jų teisėtumu ir pakankamumu, šie argumentai motyvuotai atmesti, gynybos keliamos versijos paneigtos, todėl baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo patikrinta tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose.

3.  Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, pažymima, kad iki nuteistųjų savavališkų veiksmų ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausanti nuotekų valymo sistema veikė, o po nuteistųjų savavališkų veiksmų bendrovė nebegalėjo naudotis nuotekų valymo sistema taip, kaip ja naudojosi iki tol. Taigi, žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose pagrįstai padarė išvadą, kad nuteistieji aiškiai suprato, jog, užpylus dalį ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausančių valymo įrenginių betonu ir smėliu, nuotekų sistema negalės veikti tinkamai ir bus sugadinta, ir sąmoningai norėjo taip veikti. Akivaizdu, kad nuteistųjų veiksmais buvo siekiama ne sugadinti atskiras nuotekų šalinimo tinklų sistemos dalis, jų tikslas buvo, kad ši sistema nebūtų naudojama pagal savo tikslinę paskirtį, o šiam tikslui pasiekti užteko sugadinti tik jos dalį.

4.  Pažymima, kad byloje pagal VĮ Registrų centro pateiktus išrašus nustatyta, jog nekilnojamojo daikto – fekalinės kanalizacijos vamzdynų, valymo įrenginių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) kaime, vidutinė rinkos vertė 2019 m. (veikos padarymo metu) buvo 42 300 Eur. Todėl nuteistųjų G. K. ir P. Ž. veika pagrįstai kvalifikuota kaip didelės vertės svetimo turto sugadinimas.

5.  Nepagrįsti kasacinių skundų argumentai, kad ŽŪB „Vanaginė“ nuotekų šalinimo tinklų sistema neveikė pagal paskirtį ne dėl nuteistųjų veiksmų, o dėl kitų priežasčių, t. y. dėl aplinkos apsaugos institucijų reikalavimo pati bendrovė užaklino sistemą prieš valymo įrenginius (nusodintuvą). Iš byloje esančių duomenų ir apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados akivaizdu, kad kasaciniuose skunduose nurodomi aplinkos apsaugos institucijų nurodymai buvo pateikti po nuteistųjų neteisėtų veiksmų, ir tai buvo pasekmė to, jog nuotekų šalinimo tinklai buvo sugadinti ir dėl to tinkamai neveikė.

6.  Atmestini kasacinių skundų argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino eksperto V. Bučinsko 2023 m. lapkričio 20 d. fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir nuotekų sistemos su valymo įrenginiais sugadinimo tyrimo akto. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad šis dokumentas buvo įvertintas atsižvelgiant į visus bylos duomenis, gautus iš įvairių šaltinių.

8.   Civilinės ieškovės ŽŪB „Vanaginė“ atstovas advokatas S. Aviža atsiliepimu į nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato R. Drakšo kasacinį skundą prašo jį atmesti. Civilinės ieškovės atstovas atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

1.  Kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo baudžiamojoje byloje ir padarytų esminių BPK pažeidimų yra nepagrįsti ir atmestini. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose sprendimuose tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagrįstai nuteistojo G. K. neteisėtus veiksmus kvalifikavo pagal BK 187 straipsnio 2 dalį.

2.  Priešingai nei nurodoma nuteistojo G. K. ir jo gynėjo kasaciniame skunde, pažymima, kad iki užbetonuojant šulinius nuotekos buvo kaupiamos ir išsiurbiamos iš 153 kub. m valymo įrenginių, o šulinius užpylus betonu ir užkasus žemėmis, nuotekos buvo kaupiamos tik buitinių nuotekų vamzdyne ir šulinyje, esančiame ant sklypo ribos. Tai, kad 2017 m. dalis nuotekų valymo tinklų – dumblo aikštelė (tvenkinys) – buvo užpilta smėliu, nereiškia, jog nuotekų valymo sistema buvo sugadinta ir ŽŪB „Vanaginė“ negalėjo ja tinkamai naudotis.

3.  Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistojo G. K. neteisėtus ir tyčinius veiksmus lėmė atsiradę nesutarimai po to, kai 2019 m. pradžioje ŽŪB „Vanaginė“ dėl teisės naudotis nuotekų valymo tinklais kreipėsi į teismą, kad būtų nustatytas servitutas žemės sklypui. Taigi nuteistasis G. K. aiškiai suprato, kad, dalį ŽŪB „Vanaginė“ nuosavybės teise priklausančių valymo įrenginių užpylus betonu, nuotekų sistema negalės tinkamai veikti ir bus sugadinta, ir sąmoningai norėjo taip veikti. Akivaizdu, kad nuteistojo G. K. veiksmais buvo siekiama ne sugadinti atskiras nuotekų šalinimo tinklų sistemos dalis, o jo tikslas buvo, kad ši sistema nebūtų naudojama pagal savo tikslinę paskirtį, dėl to šiam tikslui pasiekti užteko sugadinti tik jos pagrindinę dalį. Be to, nuteistasis G. K. suvokė savo atliekamų veiksmų poveikį nuotekų sistemai, nes jis turi 16 metų vandentvarkos darbo patirtį, ir to siekė.

4.  Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad nuteistasis G. K. šulinius užpylė betonu ir užkasė žemėmis tik siekdamas sustabdyti nuotekų tekėjimą žemės sklype. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2019 m. rugpjūčio mėn. nenustatyta, jog šiame žemės sklype tekėjo nevalytos nuotekos. Be to, G. K. turėjo galimybę spręsti tariamos taršos problemas ir kitomis priemonėmis, tačiau sąmoningai ėmėsi savavališkų veiksmų.

5.  Atmestinas kasacinio skundo argumentas, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neįvertino eksperto V. Bučinsko 2023 m. lapkričio 20 d. fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir nuotekų sistemos su valymo įrenginiais sugadinimo tyrimo akto. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliacinės instancijos teismo teisiamajame posėdyje šis tyrimo aktas buvo perskaitytas ir įvertintas, o proceso dalyviai dėl jo pasisakė.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9.   Nuteistojo G. K. ir jo gynėjo advokato R. Drakšo, nuteistojo P. Ž. ir jo gynėjo advokato L. Blažulionio kasaciniai skundai tenkintini iš dalies.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

10. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys, todėl apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti jų teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.

11. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinius skundus, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinių skundų, o 5 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundai atmetami, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas nutarties (nuosprendžio) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės. Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinių skundų prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319-976/2015, 2K-155-942/2019, 2K-277-788/2020, 2K-242-495/2021, 2K-7-88-489/2023, 2K-249-697/2024 ir kt.).

12. Pažymėtina ir tai, kad jei apeliacinių skundų rezoliucinėse dalyse suformuluotuose apeliantų prašymuose prašoma naikinti visą pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą, jo visų dalių teisėtumas ir pagrįstumas pagal nurodytus apskundimo pagrindus apeliacinės instancijos teismo turi būti įvertinti. Taip pat, kai apeliantai skunduose prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti visą bylą: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-34/2010, 2K-7-84-489/2018, 2K-190-648/2018, 2K-155-942/2019 ir kt.). Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų – įrodymų vertinimą grįsti išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir atitinkamame sprendime (nutartyje ar nuosprendyje) nurodyti motyvus (BPK 331, 332 straipsniai). Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų ir nustačius visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, galima tinkamai ir teisingai išspręsti baudžiamojo įstatymo klausimus.

13. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio ir BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes, atlikęs įrodymų tyrimą ir prie bylos medžiagos pridėjęs naujus įrodymus (t. y. eksperto V. Bučinsko 2023 m. lapkričio 20 d. fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir nuotekų sistemos su valymo įrenginiais sugadinimo tyrimo aktą), skundžiamoje nutartyje jų nevertino ir visiškai neaptarė.

14. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme gali būti atliekamas įrodymų tyrimas. Be to, prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį.

15. Iš kasacine tvarka nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, sprendimo priėmimo metu nustatęs, jog neišsamiai ištirtos kai kurios bylos aplinkybės, nutarė 2023 m. spalio 11 d. nutartimi atnaujinti įrodymų tyrimą pagal nuteistojo G. K., nuteistojo P. Ž. gynėjo ir civilinės ieškovės ŽŪB „Vanaginė“ atstovo apeliacinius skundus dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Iš šioje nutartyje išdėstytų argumentų matyti, kad toks sprendimas buvo priimtas teismui nustačius, jog byloje liko nepašalintų abejonių (prieštaravimų) dėl aplinkybių, susijusių su nuotekų šalinimo tinklų sistemos veikimu (t. y. byloje būtina nustatyti, kokia įtaka šios sistemos veikimui buvo padaryta po 2017 m. įvykusio ekstremalaus įvykio ir vėliau du šulinius užpylus betonu), o šioms abejonėms (prieštaravimams) pašalinti reikia papildomai apklausti ŽŪB „Vanaginė“ gamybos vadovą V. N. ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. vertinimo aktą pateikusį ekspertą D. Kalibatą. Taip pat nutartyje proceso dalyviams išaiškinta, kad jie turi teisę teismui pateikti prašymus apklausti kitus asmenis, kurie galėtų paaiškinti ŽŪB „Vanaginė“ priklausančios nuotekų šalinimo tinklų sistemos veikimo principą. Taigi, atnaujindamas įrodymų tyrimą, apeliacinės instancijos teismas siekė nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 187 straipsnio 2 dalį požymiais.

16. Apeliacinės instancijos teismas 2023 m. gruodžio 4 d. teisiamojo posėdžio metu apklausė ekspertą D. Kalibatą, liudytoją V. N., taip pat tenkino nuteistojo G. K. gynėjo prašymą ir protokoline nutartimi prie bylos medžiagos pridėjo gynėjo pateiktą 2023 m. lapkričio 20 d. fekalinės kanalizacijos vamzdyno ir nuotekų sistemos su valymo įrenginiais sugadinimo tyrimo aktą (10 t., b. l. 139–140), motyvuodamas tuo, kad šis aktas yra susijęs su nagrinėjamos bylos dalyku. Iš šio teisiamojo posėdžio protokolo matyti ir tai, kad tiek nuteistojo G. K. gynėjas, tiek civilinės ieškovės ŽŪB „Vanaginė“ atstovas savo baigiamosiose kalbose taip pat akcentavo eksperto V. Bučinsko 2023 m. lapkričio 20 d. akto išvadas. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje teismo posėdžio metu gauto ir prie bylos medžiagos pridėto naujo įrodymo, t. y. eksperto V. Bučinsko 2023 m. lapkričio 20 d. akto išvadų, nevertino ir dėl jo reikšmės nepasisakė.

17. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje tuo atveju, kai apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimo veiksmus, tų įrodymų tyrimo rezultatų niekaip neaptaria priimtoje nutartyje ar nuosprendyje, yra tiek pažeidžiamos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, tiek ir nevykdoma iš BPK 320 straipsnio 3 dalies kylanti pareiga išsamiai išnagrinėti apeliacinius skundus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-655/2006, 2K-354/2008, 2K-566/2010, 2K-69-489/2024 ir kt.).

18. Taigi, pagal pirmiau aptartas įstatymų ir kasacinės instancijos teismo praktikos nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, prie bylos medžiagos pridėjęs naujus įrodymus (eksperto V. Bučinsko 2023 m. lapkričio 20 d. aktą, kuriame pateikiama išvada, kad šulinių užpylimas betonu negalėjo sugadinti ŽŪB „Vanaginė“ fekalinių nuotekų vamzdyno ir valymo įrenginių), privalėjo dėl jų vertinimo nutartyje pasisakyti, o nusprendęs jais nesiremti – nurodyti ir tokio sprendimo motyvus. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje to nepadaręs, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų reikalavimus.

19. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nagrinėjamoje byloje nuteistasis G. K., nuteistojo P. Ž. gynėjas apeliaciniuose skunduose prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistuosius išteisinti. Apeliaciniuose skunduose buvo išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai dėl baudžiamojoje byloje sprendžiamų faktinių aplinkybių nustatymo ir dėl baudžiamojo įstatymo taikymo. Iš šių apeliacinių skundų matyti, kad esminiai skundų argumentai yra susiję su įrodymų vertinimu (dėl pačių nuteistųjų G. K. ir P. Ž. parodymų; ekspertų S. Mitkaus ir D. Kalibato paaiškinimų; kitų bylos duomenų), faktinių aplinkybių nustatymu (dėl ŽŪB „Vanaginė“ nuotekų šalinimo tinklų sistemos nenustatyto tinkamo veikimo iki užpilant šulinius betonu; dėl fekalinių nuotekų vamzdyno ir valymo įrenginių sugadinimo realumo ir tinkamo jų vertės nustatymo; dėl pateiktų Aplinkos apsaugos departamento nurodymų ŽŪB „Vanaginė“ bei pačios bendrovės atliktų veiksmų (šulinių užaklinimo) ignoravimo ir kt.), veiksmų teisiniu vertinimu (dėl civilinės ir baudžiamosios atsakomybės atribojimo, nes už svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gali būti taikoma tiek civilinė, tiek baudžiamoji atsakomybė) bei apkaltinamojo nuosprendžio motyvavimu.

20. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas į nuteistojo G. K. ir nuteistojo P. Ž. gynėjo apeliacinių skundų argumentus iš esmės neatsakė, jokių konkrečių bylos duomenimis pagrįstų motyvų neišdėstė – nurodė tik bendro pobūdžio teiginius, kad byloje surinktų duomenų visuma suteikia pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog G. K. ir P. Ž. pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nes bendrais veiksmais į ŽŪB „Vanaginė“ valymo įrenginius (t. y. į pagrindinę nuotekų šalinimo sistemos dalį) pripylė 5 kub. m betono (dėl to sistemos nebegalima naudoti pagal tikslinę paskirtį, nes iš pastatų surinktoms nuotekoms nėra kur nutekėti ir kauptis) ir taip sugadino didelės vertės svetimą turtą. Pažymėtina, kad skundžiamos nutarties motyvuojamojoje dalyje apeliacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo nevertino ir tokios analizės pagrindu padarytų išvadų nepateikė, o iš esmės tik pakartojo pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos dalies įrodymų turinį (liudytojų parodymus, civilinės ieškovės ŽŪB „Vanaginė“ atstovų paaiškinimus (konkrečiai jų neįvardydamas), VĮ Registrų centro pateiktą 2020 m. gruodžio 29 d. raštą dėl nuotekų šalinimo tinklų vidutinės rinkos vertės nustatymo, 2019 m. rugpjūčio 14 d. ir 2019 m. rugpjūčio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolus, nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą) ir šių duomenų pagrindu vertino tik liudytojo ŽŪB „Vanaginė“ darbuotojo V. N. pateiktą versiją dėl bendrovės nuotekų šalinimo tinklų sistemos veikimo ir jos sugadinimo. Tuo tarpu kitų nuteistojo ir gynėjo apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesvarstė ir motyvuotų išvadų dėl jų skundžiamoje nutartyje nepateikė.

21. Taigi, nagrinėjamu atveju nebuvo atsakyta į esminius nuteistojo G. K. ir nuteistojo P. Ž. gynėjo apeliacinių skundų argumentus dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo ir jų vertinimo, faktinių aplinkybių nustatymo teisingumo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir kitų apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų. Taip pat iš apeliacinės instancijos teismo nutarties matyti, kad ji grindžiama ne pagrįstais įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais nuteistųjų P. Ž. ir G. K. kaltę padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, bet galimai tikėtinomis aplinkybėmis, taip pat bendro pobūdžio teiginiais, nesusietais su esminiais apeliacinių skundų argumentais ir nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks nutarties argumentavimas negali būti laikomas tinkamai motyvuotomis teismo išvadomis dėl apeliacinių skundų, o bylos patikrinimas – išsamiu, kaip įtvirtinta pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, ir šias nuostatas pažeidžia. Taip pat apeliacinės instancijos teismo sprendimas neatitinka ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje bei BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, iš kurios atsiranda teismo pareiga motyvuoti savo sprendimą.

22. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktiką teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, garantuojama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, apima proceso šalių teisę pateikti teismui bet kokius, jų nuomone, reikšmingus bylai argumentus bei teismo pareigą, motyvuojant sprendimą, nurodyti priežastis, dėl kurių argumentams buvo pritarta arba nepritarta. Atkreiptinas dėmesys, kad šiai pareigai gali būti taikoma išlyga, kai teismas mano, jog nebūtina atsakyti į argumentus, kurie yra aiškiai nereikšmingi, nepagrįsti, pateikiami piktnaudžiaujant arba yra nepriimtini dėl kitų priežasčių atsižvelgiant į aiškias įstatymo nuostatas ar susiformavusią teismų praktiką dėl analogiško pobūdžio argumentų (2011 m. spalio 11 d. sprendimas byloje Fomin prieš Moldovą, peticijos Nr. 36755/06). Tačiau iš sprendimo turi būti aišku, kad dėl pagrindinių bylos klausimų pasisakyta (Didžiosios kolegijos 2010 m. lapkričio 16 d. sprendimas byloje Taxquet prieš Belgiją, peticijos Nr. 926/05, § 91). EŽTT praktikoje nurodoma ir tai, kad motyvuotas sprendimas suteikia šalims apskundimo ir sprendimo peržiūrėjimo aukštesnės instancijos teisme galimybę, o žemesnės instancijos teismui nepateikiant konkrečių savo sprendimo motyvų, iš asmens atimama galimybė veiksmingai jį ginčyti (2013 m. sausio 15 d. sprendimas byloje Mitrofan prieš Moldovos Respubliką, peticijos Nr. 50054/07; Fomin prieš Moldovą, § 31; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418-699/2015, 2K-627-303/2015, 2K-155-942/2019 ir kt.).

23. Taigi, pirmiau nustatyti apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes suvaržė nuteistųjų P. Ž. ir G. K. teisę į teisingą bylos procesą, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylą, apeliacinės instancijos teismas turi išnaudoti visas jam suteiktas proceso galimybes, ištirti ir įvertinti įrodymus kaip visumą, pašalinti abejones ir padaryti tinkamai motyvuotas išvadas, susijusias su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis.

24. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, nuteistųjų G. K., P. Ž. ir jų gynėjų kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali nustatyti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 16 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                  Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Danutė Jočienė

Artūras Pažarskis