eA-684-624/2024

Administracinė byla Nr. eA-684-624/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00041-2023-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 45 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 6 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Baltic Foods skundą atsakovui Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) Baltic Foods (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir atsakovas, VMVT) 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-303 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ (toliau – ir Nutarimas).

2.    Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1.    VMVT Kauno departamentas (toliau – ir Kauno VMVT), atlikdamas valstybinės rinkos kontrolę, UAB „SANITEX“ atrinko šaldytų viščiukų broilerių šlaunelių (A klasės) mėginius Salmonella tyrimams. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas 2020 m. balandžio 25 d. pateikė tyrimų protokolą Nr. 3-20/01455/1-5 M D, kuriame nurodyta, kad šaldytose viščiukų broilerių šlaunelėse 2 mėginiuose iš 5 nustatyta Salmonella, tyrimas tęsiamas serotipui nustatyti. Kauno VMVT 2020 m. balandžio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 33SV-112 (toliau – ir Sprendimas 1), kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytas viščiukų broilerių šlauneles, A klasė, tinka vartoti iki 2020 m. gruodžio 28 d., partijos Nr. L19362546, gamintojas HU215EK, iš viso – 880 kg, įsigijimo dokumentas PVM sąskaita faktūra serija BF202001 Nr. 329, 2020 m. sausio 21 d., gautas kiekis – 5 090 kg. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas tyrimų protokole Nr. 3-20/01455/1-5 M nustatė, kad mėginiuose Nr. 2 ir Nr. 5 aptikta Salmonella Infantis /25g. 2020 m. balandžio 27 d. buvo paskelbtas skubus pranešimas dėl nesaugaus maisto ir pašarų Nr. 20200427-002 (toliau – ir Skubus pranešimas), dėl šaldytos viščiukų broilerių šlaunelėse, A klasė, iš Vengrijos, nustatytos Salmonella. VMVT Vilniaus departamentas (toliau – ir Vilniaus VMVT), reaguodamas į Tyrimų protokolo 2 rezultatą, 2020 m. balandžio 29 d. atliko pareiškėjo neplaninį patikrinimą, kurio metu surašė didmeninės prekybos subjekto / sandėlio patikrinimo aktą Nr. 69GMTS-83. Vilniaus VMVT 2020 m. gegužės 4 d. priėmė sprendimą Nr. 69SV-187 (toliau – ir Sprendimas 2), kuriuo uždraudė tiekti rinkai šaldytas viščiukų broilerių šlauneles, pagaminimo data – 2019 m. gruodžio 28 d., tinkamumo vartoti terminas – iki 2021 m. gruodžio 28 d., partijos Nr. L19362546, gamintojas Master Good Kft. HU (duomenys neskelbtini), Vengrija, gauta 2020 m. sausio 20 d. su gavimo dokumentu INVOICE Nr. E2020/000233, iš viso – 5 090,0 kg (toliau – ir Nesaugus produktas). Nutarimu, priimtu atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjas patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalį už Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies pažeidimus, t. y. jam skirta 900 Eur bauda.

2.2.    Pareiškėjas buvo nubaustas nepagrįstai ir neteisėtai (be kita ko, pažeidžiant nullum crimen sine culpa (nėra nusikaltimo be kaltės) principą), nes jis nebuvo Nesaugaus produkto gamintojas, jis šį produktą įsigijo iš sertifikuotų Europos Sąjungos gamintojų, kurie pirmieji pateikė Nesaugų produktą į Europos Sąjungos rinką. Pareiškėjas nepažeidė jokių produkto transportavimo ir sandėliavimo sąlygų, jis įvykdė Sprendimus 1 ir 2 ir sunaikino visą tų sprendimų priėmimo metu turėtą Nesaugaus produkto kiekį. Taigi, nėra sąlygų administracinei atsakomybei taikyti.

2.3.    Bauda pareiškėjui buvo skirta pažeidžiant Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 39 straipsnyje įtvirtintą 2 metų terminą, nes Sprendimas 2 buvo priimtas 2020 m. gegužės 4 d., o Nutarimas – 2022 m. gruodžio 13 d.

2.4.    Atsakovas iš esmės taiko konkurencijos ribojimo priemones, nes atsakovas, bausdamas pareiškėją už kitų Europos Sąjungos gamintojų veiksmus, siekia parodyti, kad jeigu pareiškėjas įsigytų produkciją iš, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos gamintojų, tai jis nesulauktų baudų. Viešojoje erdvėje skelbiami pranešimai apie šviežios lenkiškos paukštienos uždraudimą ir distributoriams skiriamas baudas, tačiau Lietuvos gamintojai nėra minimi, nors būtent jų produkciją sudaro didžiąją dalį Lietuvos rinkoje; tokia atsakovo veikla laikytina lygiaverčio poveikio priemonių taikymu, kas yra šiurkštus Europos Sąjungos teisės pažeidimas.

3.    Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atsiliepime į skundą prašė atmesti pareiškėjo skundą.

4.    Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1.    Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad jam negali būti pritaikyta atsakomybė, nes jis nėra Nesaugaus produkto gamintojas. Tiek Maisto įstatymas, tiek kiti maisto tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai yra taikomi ne tik maisto gamintojams, bet visiems maisto tvarkymo subjektams ir visuose maisto tvarkymo etapuose. Šiuo atveju nekyla abejonių, kad pareiškėjas, kaip maisto tvarkymo subjektas, privalo laikytis maisto srities teisės aktų reikalavimų ir tiekti rinkai tik saugų maistą.

4.2.    Vadovaujantis teismų praktika, pažeidimo padarymo diena laikytina 2020 m. birželio 25 d., kai Vilniaus VMVT surašė protokolą dėl galimo Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo Nr. 69MĮPP-53 (toliau – ir Protokolas), ir nuo šios dienos skaičiuotinas Maisto įstatymo 124 straipsnyje įtvirtintas 2 metų terminas. Šioje byloje susiklostė išskirtinė teisinė ir faktinė situacija, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. vasario 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-186-575/22021 sustabdė bylos nagrinėjimą ir kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą šioje byloje reikšmingu klausimu. Atsižvelgdama į tai ir vadovaudamasi VMVT direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 patvirtinto Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 39 punktu, VMVT direktoriaus 2015 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. B1-648 sudaryta VMVT Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimų nagrinėjimo komisija (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. nutarimu Nr. MĮPN-89 sustabdė bylos „Dėl „UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą iki bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-186-575/2021. Pagal analogiją, šiuo atveju vadovautinasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 66 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nurodyta, jog visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą. Analogiška nuostata yra numatyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad byla „Dėl „UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ buvo sustabdyta egzistuojant objektyvioms aplinkybėms, o, sustabdžius šios bylos nagrinėjimą, sustojo ir baudos skyrimo terminas, todėl pareiškėjo argumentai dėl praleisto termino nepagrįsti.

4.3.    Pareiškėjo teiginiai apie VMVT galimą nevienodų sąlygų maisto tvarkymo subjektams taikymą yra tik hipotetinio pobūdžio samprotavimai, visiškai nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais.

II.

5.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. birželio 13 d. sprendimu tenkino pareiškėjo UAB Baltic Foods skundą, t. y. panaikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimą Nr. MĮPN-303, taip pat priteisė pareiškėjui iš atsakovo 648,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

6.    Teismas, apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, be kita ko, 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002, nustatančio maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiančio Europos maisto saugos tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras, bei Maisto įstatymo nuostatas, priėjo prie išvados, kad maisto verslo operatorius privalo imtis tokių priemonių, kurių visuma užtikrintų, jog jo į rinką teikiamas maistas būtų saugus. Kaip matyti iš Protokolo, pareiškėjas užsiima gyvūninio maisto produktų šaltojo sandėliavimo, perpakavimo ir didmeninės prekybos veikla. Pareiškėjas pripažįsta, kad jis Protokole  nurodytą Nesaugų produktą įsigijo iš Vengrijos įmonės Master Good Kft ir šį produktą pateikė Lietuvos rinkai. Taigi pareiškėjui, kaip maisto tvarkymo subjektui, teko pareiga užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto produkto saugumą. Pareiškėjo skundo argumentai, jog nagrinėjamu atveju jis nėra atsakingas už Nesaugaus produkto pateikimą į rinką, nes ne jis pagamino produktą ir ne jis pirmasis pateikė Nesaugų produktą į rinką, yra nepagrįsti.

7.    Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju Lietuvos institucijos šviežioje paukštienoje nustatė serotipą Salmonella Infantis, ir negalima atmesti jo neigiamo poveikio sveikatai. Pareiškėjas neskundė teismui Sprendimų 1 ir 2 bei sutiko su šiais sprendimais. Pareiškėjas nekvestionavo šiuose sprendimuose konstatuotų aplinkybių dėl ginčo produkto nesaugumo ir jam suformuluotų įpareigojimų, įvykdė šiuos įpareigojimus. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis neturėjo realios galimybės elgtis kitaip ir numatyti tų aplinkybių, kurios paaiškėjo vėliau, t. y. kad konkretus maistas buvo nesaugus, nes jam nebuvo įmanoma patikrinti, ar konkretus jo teikiamas į rinką maistas yra saugus, arba kad jis ėmėsi reikiamų priemonių, siekdamas užtikrinti jo į rinką teikiamo maisto saugumą (pvz., atliko konkretaus maisto tyrimus, buvo gavęs tyrimų rezultatus iš tiekėjo ar ėmėsi kitų konkrečiu atveju tinkamų ir pakankamų priemonių). Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką panašaus pobūdžio bylose, konstatavo, kad pareiškėjas, platindamas maisto produktus, kuriuose užfiksuotas patogeninis mikroorganizmas – Salmonella (Salmonella Infantis), pažeidė Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus.

8.    Teismas, spręsdamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino, akcentavo, kad nei Nutarime, nei Protokole pažeidimo padarymo laikas nenurodytas. Kaip matyti iš Protokolo, Sprendimo 2 ir kitų dokumentų, pareiškėjas Nesaugų produktą įsigijo 2020 m. sausio 20 d. (INVOICE Nr. E2020/000233). Nei Nutarime, nei Protokole taip pat nenurodytas Nesaugaus produkto platinimo laikas. Atsižvelgdamas į tai ir vadovaudamasis formuojama teismų praktika dėl trunkamojo teisės pažeidimo senaties termino skaičiavimo, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo senaties termino eiga prasidėjo pažeidimo nustatymo dieną – Protokolo surašymo dieną, t. y. 2020 m. birželio 25 d. Atsakovas Nutarimą priėmė 2022 m. gruodžio 13 d., t. y. pasibaigus Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytam 2 metų terminui. Teismas nurodė, kad Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, o pasibaigęs nuobaudos skyrimo terminas yra pagrindas Nutarimui panaikinti.

9.    Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (iš viso – 675,90 Eur), nustatė, kad ne visos pareiškėjui advokato suteiktos teisinės paslaugos atitikimo būtinumo kriterijų (t. y. 2023 m. gegužės 15 d. prašymas dėl papildomų dokumentų prijungimo su papildomais paaiškinimais nebuvo būtinas), todėl tik iš dalies tenkino šį prašymą, t. y. priteisė pareiškėjui 648,13 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

III.

10.  Atsakovas Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą ir grąžinti bylią pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo UAB Baltic Foods skundą.

11.  Atsakovas iš esmės pakartoja atsiliepimo į skundą argumentus, kuriais buvo atsakyta į pareiškėjo teiginius apie praleistą administracinės nuobaudos skyrimo terminą, ir teigia, kad iš skundžiamo teismo sprendimo turinio nėra aišku, kuo vadovaujantis nuspręsta, kad Maisto įstatymo 124 straipsnyje nustatytas terminas negali būti stabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas. Teismas neįvertino atsakovo argumentų šiuo aspektu, be kita ko, dėl teisės analogijos taikymo. Teismas tinkamai nemotyvavo priimamo sprendimo, neatskleidė bylos esmės. Atsakovas papildomai akcentuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl patraukimo atsakomybėn už Maisto įstatymo nuostatų pažeidimus senaties eigos skaičiavimo, būtina atsižvelgti į tai, kad Maisto įstatymo nuostatų interpretavimas ir taikymas turi tiesioginės įtakos VMVT nagrinėjant bei taikant atsakomybę ūkio subjektams ne tik už nacionalinių teisės aktų pažeidimus, bet ir atsižvelgiant į Europos Sąjungos teisinį reguliavimą, todėl Komisija, sustabdydama bylos „Dėl „UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ nagrinėjimą iki kol bus gautas Europos Sąjungos Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas šiai bylai reikšmingu klausimu, išvengė galbūt klaidingo teisės taikymo ir neteisėto Nutarimo priėmimo.

12.  Pareiškėjas UAB Baltic Foods atsiliepime į skundą prašo atmesti atsakovo apeliacinį skundą.

13.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde apžvelgia ginčo aplinkybes ir tvirtina, kad atsakovo pozicija dėl jo teisės sustabdyti bylos nagrinėjimą ir teisės analogijos pagal ABTĮ bei Civilinio proceso kodekso nuostatas taikymo yra nepagrįsta. Pareiškėjas mano, kad administracinė atsakomybė pagal specialiuosius įstatymus ir pagal Administracinių nusižengimų kodeksą yra tos pačios prigimties, jomis siekiama tų pačių tikslų ir yra taikoma už pažeidimus tose pačiose srityse, asmenims taikomos procesinės ir procedūrinės garantijos neturėtų skirtis vien dėl to, kurio norminio akto pagrindu atsakomybė yra taikoma. Atsakovo nurodytos ABTĮ bei Civilinio proceso kodekso nuostatos niekaip nesusijusios su nuobaudų skyrimo terminais, todėl jos šiuo atveju netaikytinos. Be to, pareiškėjas teigia, kad termino pradžios momentas turi būti nustatytas pagal Sprendimo 1 priėmimo momentą, nes būtent pastarajame sprendime ir buvo konstatuota, kad parduotas produktas yra nesaugus. Pareiškėjas taip pat pakartoja skundo argumentus, kuriais grindė savo poziciją, jog jam šiuo atveju negali būti pritaikyta teisinė atsakomybė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

14.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VMVT 2022 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. MĮPN-303 „Dėl UAB „Baltic Foods“ Lietuvos Respublikos maisto įstatymo pažeidimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

15.  Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, taip pat patikrina, ar nėra sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje, tarp jų 1 punkte – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

16.  ABTĮ 43 straipsnio, reglamentuojančio administracinio teismo sudėtį, 1 dalyje (2016 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. XII-2655 redakcija) nurodyta, kad administraciniuose teismuose bylas, nurodytas šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, 131 straipsnio 1 ir 2 dalyse, bylas dėl viešojo administravimo subjektų sprendimų, susijusių su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, bylas dėl administracinių ginčų komisijų ir kitų kolegialių išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijų priimtų sprendimų, taip pat šio įstatymo 99 straipsnio 5 dalyje nustatytais atvejais nagrinėja vienas teisėjas, kitas bylas – trijų teisėjų kolegija. Tam tikrais atvejais teismo pirmininko ar jo paskirto teisėjo nutartimi gali būti sudaroma teisėjų kolegija nagrinėti ir toms byloms, kurioms nustatytas vienasmenis nagrinėjimas. Kai teismas yra sudarytas iš teismo rūmų, teisėjų kolegija sudaroma iš teisėjų, kurie paskirti į tuos pačius teismo rūmus.

17.  ABTĮ 17 straipsnyje yra išvardytos bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, tarp jų 1 dalies 4 punkte – mokesčių, kitų privalomų mokėjimų, rinkliavų sumokėjimo, grąžinimo ar išieškojimo, finansinių sankcijų taikymo, taip pat dėl mokestinių ginčų.

18.  Teisėjų kolegija iš bylos medžiagos nustatė, kad administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl Nutarimo panaikinimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir ginčijamą teismo sprendimą priėmė vienas teisėjas. Ginčijamu Nutarimu pareiškėjui skirta bauda už nesaugaus produkto pateikimą į rinką, tuo pažeidžiant Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį. Bauda pareiškėjui skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalimi, 123 straipsnio 2, 3 ir 4 dalimis bei 125 straipsnio 1 dalimi.

19.  Pagal Maisto įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, maisto tvarkymo subjektai ir su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojai ar tiekėjai privalo pateikti į rinką saugų maistą ir su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas. Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda; maisto tvarkymo subjektams, gaminantiems ir (ar) pateikusiems į rinką suklastotą maistą, skiriama nuo 3 000 iki 14 000 eurų bauda. Maisto įstatymo 123 ir 125 straipsniai yra susijęs su atsakomybės taikymo tvarka ir konkrečios sankcijos parinkimu (atsakomybę sunkinančios ir lengvinančios aplinkybės ir kt.).

20.  Kaip minėta, bauda pareiškėjui buvo skirta vadovaujantis Maisto įstatymo 122 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad maisto tvarkymo subjektams ar su maistu besiliečiančių gaminių ir medžiagų gamintojams ir (ar) tiekėjams, pateikusiems į rinką nesaugų maistą ar nesaugius su maistu besiliečiančius gaminius ir medžiagas, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda. Taigi, už tokį pažeidimą kaip nustatytasis nagrinėjamu atveju pareiškėjui gali būti skiriama ne tik finansinė sankcija (t. y. bauda), bet ir kitokio pobūdžio sankcija (t. y. įspėjimas).

21.  Teisėjų kolegijos vertinimu, vien ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju yra ginčijamas Nutarimas, kuriuo pareiškėjui paskirta tik bauda, nesuteikia pagrindo nagrinėjamą bylą priskirti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytai bylų dėl finansinių sankcijų taikymo kategorijai, nes negali būti tokios situacijos, kad ginčą dėl vienos sankcijos taikymo nagrinėja vienas teisėjas, o ginčą dėl kitos sankcijos (alternatyvios, reglamentuojamos ta pačia teisės norma) taikymo – trijų teisėjų kolegija. Taigi, bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjus vienasmeniškai, teismo sudėtis neatitinka ABTĮ nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu byla buvo išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo, kas pripažįstama savarankišku sprendimo negaliojimo pagrindu pagal ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

22.  Akcentuotina, jog reikalavimas, kad bylą išnagrinėtų teisėtos sudėties teismas, yra svarbi asmens teisės į tinkamą teismo procesą įgyvendinimo garantija, o jo nepaisymas kelia abejonių dėl paties pirmosios instancijos teismo proceso teisėtumo, todėl neturi reikšmės faktas, ar šis proceso teisės normos pažeidimas lėmė neteisingą bylos išsprendimą, ar ne. Tokiu pažeidimu pažeidžiamos esminės proceso nuostatos, nustatančios teismo veiklos ribas (teismo sudėtį, kompetenciją, pareigas). Tai reiškia, kad tokiu pažeidimu yra sukeliami neigiami teisiniai padariniai – tinkamo proceso pirmosios instancijos teisme nebuvimas, dėl ko kyla būtinybė šį procesą pakartoti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-638-629/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1523-815/2021, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2458-662/2021, 2021 m. rugsėjo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1925-602/2021).

23.  Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo neteisėtos sudėties teismas, todėl ginčijamas teismo sprendimas privalo būti panaikintas (ABTĮ 146 str. 2 d. 1 p.). Atsižvelgiant į tai, atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kadangi šiuo teismo procesiniu sprendimu byla nėra užbaigiama, pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (2024 m. vasario 8 d. prašymas) paliekamas nenagrinėtas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Atsakovo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. birželio 13 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                     Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys

Dalia Višinskienė