eA-1611-442/2026

Administracinė byla Nr. eA-1611-442/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03418-2025-8 Procesinio sprendimo kategorija 9.5 (N) (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. vasario 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. (R. L.) apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. (R. L.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis R. L. (R. L.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2025 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 25S129515 (toliau – ir Sprendimas).

2.    Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Ginčijamu Sprendimu Departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjui suteiktą prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

2.2. (duomenys neskelbtini) pilietė A. B. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti prieglobstį jai ir jos tuomet nepilnamečiui sūnui R. L.. Organizacijos „Amnesty International“ ir „(duomenys neskelbtini)“ A. B. pripažino (duomenys neskelbtini). Departamentas, išnagrinėjęs užsieniečių prašymą, suteikė pabėgėlio statusą pareiškėjo motinai, o pareiškėjui suteiktas tos pačios formos prieglobstis (kaip nepilnamečiam vaikui).

2.3. Akcentuotina, kad pareiškėjui buvo suteiktas išvestinis pabėgėlio statusas (angl. derogative refugee status). Pagal Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro išaiškinimus tai, kad pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas jam esant nepilnamečiui dėl jo motinai suteikto pabėgėlio statuso, pareiškėjui sulaukus pilnametystės niekaip nekeičia ir nepanaikina jo turimo statuso. Atsakovas remiasi Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, kuris numato, kad užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, apsauga, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas.

2.4. Šiuo atveju atsakovas turėjo įrodinėti faktą, kad pareiškėjo motinai nebegresia pavojus patirti persekiojimo veiksmus, ir, jei yra pagrindas, panaikinti pareiškėjo motinai suteiktą pabėgėlio statusą ir tuomet panaikinti šį statusą ir pareiškėjui. Atsakovui nenurodžius, kad yra pagrindas panaikinti pabėgėlio statusą jo motinai, nėra pagrindo ir pareiškėjui panaikinti pabėgėlio statusą. Šios bylos kontekste tai būtų dabartinio (duomenys neskelbtini) (t. y. esminis pasikeitimas) – tuomet būtų galima pradėti pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą pareiškėjo motinai ir, atitinkamai, pareiškėjui. Departamentas padarė teisės taikymo klaidą, kadangi jis įrodinėjo faktą, jog sūnus neatitinka pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, nors jam pabėgėlio statusas ir nebuvo suteiktas individualiais pagrindais.

2.5. Pats atsakovas, be kita ko, pripažįsta, kad pareiškėjo motina buvo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini), o prieglobsčio prašytojas (t. y. pareiškėjas) de facto dalyvavo (duomenys neskelbtini). Atsakovui buvo išsiųstos ir nuotraukos, kuriose pareiškėjas matomas kartu su savo motina, dalyvaujantis protestuose, kartu pateikti jo motinos papildomi rašytiniai paaiškinimai, kuriuose nurodoma, kad jos sūnus (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas būdamas (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas 2024 m. birželio 17 d. vykusios apklausos metu paaiškino, kad iš kilmės valstybės išvažiavo (duomenys neskelbtini), pagal visą informaciją jis ten (duomenys neskelbtini).

2.6. Pareiškėjas apklausos metu buvo pertraukiamas. Teismui sprendimu panaikinus ankstesnį Departamento sprendimą (t. y. 2024 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. 24S173141, toliau – ir 2024 m. Sprendimas), kuriuo buvo nuspręsta panaikinti pareiškėjo pabėgėlio statusą, pareiškėjo papildoma apklausa atlikta nebuvo, jam suteikta tik galimybė pateikti papildomus rašytinius paaiškinimus. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 1 d. atsakovui išsiuntė papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodoma, kad jam kyla grėsmė dėl (duomenys neskelbtini), jis susidurs su (duomenys neskelbtini), bus apklaustas, verbuojamas, o nustačius, kad (duomenys neskelbtini), jis bus nubaustas. Kartu nurodyta, kad pareiškėjas bijo būti pašauktas atlikti karinę tarnybą ir priverstas pasirašyti kontraktą, nenori dalyvauti (duomenys neskelbtini).

2.7. Nagrinėjamu atveju ginčijame Sprendime pakartotinai nėra atliktas joks tyrimas, ar grąžinus asmenį į kilmės valstybę, pareiškėjui nekyla rizika susidurti su persekiojimo veiksmais dėl (duomenys neskelbtini), t. y. neįvertina, kad pareiškėjas buvo sulaikytas protestuojant, kas rodo jo patekimą į teisėsaugos akiratį, ir kad teisėsaugos institucijoms yra žinomos jo politinės pažiūros, nesuderinamos su (duomenys neskelbtini); kartu nevertinta, ar jam dėl nurodytų veiksmų (viešai reikštų politinių įsitikinimų) ar jo motinos veiksmų bei (duomenys neskelbtini), jam negresia patirti fizinį, psichologinį smurtą ar net baudžiamąjį persekiojimą (pvz., siekiant nubausti jį ar išgauti informaciją apie jo motiną / jos buvimo vietą, priversti ją grįžti į kilmės valstybę, tikslu nubausti ją).

2.8. Dėl Sprendimo motyvų, susijusių su pareiškėjo baime būti kviečiamam atlikti privalomąją karo tarnybą, akcentuotina, jog ginčo dėl to, jog ši baimė yra ir reali, nėra. Pareiškėjas pagal teisės aktus negali pasinaudoti alternatyvia civiline tarnyba (atleidimas nuo karo tarnybos dėl nenoro žudyti Ukrainos piliečių ir daryti karo nusikaltimų nenumatytas). Todėl pareiškėjas pagrįstai bijo būti pašauktas atlikti privalomąją karinę tarnybą, nesant galimybės pasinaudoti alternatyvia karo tarnyba. Teisė atsisakyti karo tarnybos dėl vidinių įsitikinimų yra išvestinė teisė, kuri kyla iš tarptautinėse žmogaus teisių apsaugos sutartyse įtvirtintos teisės į minties, sąžinės ir religijos laisvę (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 18 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 9 str.). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, kad nors teisė dėl įsitikinimų atsisakyti atlikti karo tarnybą Konvencijos 9 straipsnyje nėra eksplicitiškai įtvirtinta, atsisakymas atlikti karo tarnybą, jei jis yra pagrįstas rimtu ir neįveikiamu konfliktu tarp pareigos tarnauti kariuomenėje ir asmens sąžinės ar jo tikrai tvirtų religinių ar kitokių įsitikinimų, yra saugomas Konvencijos 9 straipsnyje nustatytų garantijų.

2.9. Iš viešų šaltinių matyti, kad (duomenys neskelbtini). Taip pat yra viešai žinoma informacija, kad (duomenys neskelbtini). Kartu nurodytina, kad (duomenys neskelbtini). Šauktinis, kuris sistemingai be pateisinamos priežasties nepaiso šaukimų, gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Vadovaujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo išaiškinimais, baudžiamasis persekiojimas ar baudimas dėl atisakymo atlikti karo tarnybą, kuri apima karo nusikaltimų arba nusikaltimų žmoniškumui vykdymą, yra atskiras pabėgėlio statuso suteikimo pagrindas.

2.10.    Atsakovas netinkamai įgyvendino prieglobsčio panaikinimo procedūrą, neužtikrino objektyvaus, išsamaus ir nešališko tyrimo atlikimo, todėl Sprendimas naikintinas.

3.    Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4.    Atsakovas atsiliepimą grindė šiais argumentais:

4.1. Nepagrįsti skundo teiginiai, kad pareiškėjui pabėgėlio statusas negali būti panaikintas vien dėl tos aplinkybės, jog jis pabėgėlio statusą gavo tuo pagrindu, kad šis statusas buvo suteiktas pareiškėjo motinai. Įstatymo 90 straipsnio nuostatos yra imperatyvios ir juose nėra numatytos išimties, kad užsieniečiui pabėgėlio statusas negali būti panaikintas, jeigu jis šį statusą gavo dėl šeimos nario.

4.2. Departamentas gavo Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas) raštą, kuriame nurodyta, jog pareiškėjas yra pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK 259 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dėl sunkių nusikaltimų (pagal BK 178 str. 1 ir 2 d., 180 str. 1 d., 140 str. 1 ir 2 d., 259 str. 1 ir 2 d.) bei jo atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo, kuris yra kvalifikuojamas kaip labai sunkus. Šių aplinkybių pareiškėjas neginčija. Be to, pareiškėjas 2019–2022 metais buvo nubaustas už dešimt administracinių nusižengimų, paskirtų baudų nesumokėjo. Toks pareiškėjo elgesys (teisės aktų nesilaikymas) rodo jo antisocialinių nuostatų stiprumą. Jo padarytų nusikalstamų veikų pakartotinumas patvirtina, kad jos nėra atsitiktinės; akivaizdu, kad paskirtos bausmės ir nuobaudos jo elgsenos nepakeitė, jis išvadų nepadarė, nesistengė keisti gyvenimo būdo, nedaryti naujų nusikaltimų ir gyventi pagal visuomenėje priimtas taisykles. Pareiškėjas yra laikomas recidyvistu (neišnykus teistumui už nusikaltimą, pareiškėjas padarė daugiau tyčinių nusikaltimų), o recidyvinis nusikalstamumas yra vienas iš negatyviausių ir pavojingiausių socialinių reiškinių bei recidyvisto asmenybė yra viena iš pavojingiausių socialinės asmenybės tipų.

4.3. Santuokos sudarymo ar šeimos pagausėjimo faktas savaime nėra prilyginami persekiojimui dėl konvencinių priežasčių. Pareiškėjas taip pat yra nurodęs, kad jis – politinis emigrantas. Ši sąvoka gali būti vertinama plačiai ir įvairiai: tiek dėl to, kad užsienietis yra (duomenys neskelbtini) sūnus, kuris gyvena tremtyje, tiek dėl to, kad užsienietis yra politiškai aktyvus arba jam kilmės valstybės yra primetami politiniai įsitikinimai. Vien tai, jog pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini), savaime nesuponuoja individualizuotos persekiojimo rizikos, t. y. pareiškėjas turi stengtis kaip įmanoma labiau pagrįsti tokios grėsmės jo asmeniui regimybę per individualizuotą atvejį, o ne dėl bendro pobūdžio kilmės valstybės informacijos ar tretiesiems asmenims priskiriamų savybių. Apklausų ir bendradarbiavimo su Departamentu metu pareiškėjas tinkamai nepagrindė jam kylančios realios (ne vien hipotetinės) rizikos būti persekiojamam grįžimo į kilmės valstybę atveju aplinkybių, dėl kurių jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, kontekste. Jis taip pat nepateikė individualizuotą grėsmę patvirtinančių įrodymų, nors tokių įrodymų pateikimo pagrįstai galima tikėtis. (duomenys neskelbtini) jis nebuvo baudžiamojo persekiojimo subjektu, kilmės valstybės teisėsaugos institucijos nesidomėjo pareiškėju. Pareiškėjas taip pat nepateikė ir tyrimo metu nenustatyta, kad jis atitinka 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje įtvirtintų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų dėl jo deklaratyvių ar jam primetamų politinių įsitikinimų. Interpolo duomenų bazėje nėra duomenų apie pareiškėjo (R. L. arba G.) paiešką, 2024 m. vasario 13 d. (duomenys neskelbtini)  opozicionierių naujienų portalo „(duomenys neskelbtini)“ paskelbtoje (duomenys neskelbtini), kurioje yra duomenys apie (duomenys neskelbtini), kurie įtariami padarę nusikaltimus, taip pat nėra duomenų apie pareiškėjo paiešką, labai tikėtina, jog jis nėra paieškomas (duomenys neskelbtini). Surinktos informacijos ir aplinkybių kontekste vertintina, kad pareiškėjas nėra patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį kaip opozicinis veikėjas, viešai savo deklaruojamų politinių įsitikinimų nedemonstruoja, jam nėra primetami politiniai įsitikinimai, jis kilmės valstybę paliko prieš (duomenys neskelbtini), yra pakeitęs savo pavardę pagal sutuoktinę, todėl pagrįstai manytina, jog (duomenys neskelbtini) teisėsauga nėra nusitaikiusi į pareiškėją ir nevertina jo kaip grėsmės valdančiajam režimui.

4.4. Dėl pareiškėjo baimės būti pašauktam atlikti privalomąją tarnybą ir vertimą, pastebėtina, kad siekiant įvertinti galbūt kylančias grėsmes, buvo atliktas tyrimas, surinkta naujausia kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) vyras, (duomenys neskelbtini) pilietis, todėl atitinka karo tarnybos pirminius kriterijus privalomajai karo tarnybai kaip tai yra numatyta kilmės valstybės teisės aktuose. Tai reiškia, jog pareiškėjas gali būti kviečiamas atlikti privalomąją karo tarnybą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Vis dėlto, Lietuvos ir tarptautinė praktika aiškiai pabrėžia, kad baimė būti pašauktam į karo tarnybą savaime nėra laikoma persekiojimu, nebent tokia karo tarnyba aiškiai prieštarauja prieglobsčio prašytojo įsitikinimams, ar jei karo tarnyba būtų susijusi su karo nusikaltimais ar sisteminiais žmogaus teisių pažeidimais. Pareiškėjas kilmės valstybę paliko (duomenys neskelbtini) ir į karinę įskaitą nebuvo įtrauktas. Pareiškėjas nepateikė nei karinės įskaitos registracijos liudijimo, nei karinio bilieto (įteikiamas, kai asmuo yra kviečiamas atlikti karinę prievolę). Atsižvelgus į tai, jog pareiškėjo pasikeitusi pavardė kilmės valstybei nėra žinomas faktas (nėra turėjęs (duomenys neskelbtini), su (duomenys neskelbtini) nekontaktavo, į kilmės valstybę suteikus prieglobstį nebuvo grįžęs), o duomenų apie R. G. / L. paskelbtą paiešką (įskaitant dėl karo tarnybos ar mobilizacijos vengimo, dezertyravimo) nėra ir tokių duomenų tyrimo metu jis asmeniškai nepateikė, vertintina, jog pareiškėjas anksčiau nebuvo kviečiamas tarnauti ir nebuvo kviečiamas pagal dalinę mobilizaciją. Pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas apie galimą pavojų dėl karo tarnybos atlikimo, mobilizacijos ar išsiuntimo į frontą nėra laikomas pakankamu pagrindu suteikti pabėgėlio statusą, nebent būtų įrodyta, kad grįžimo į kilmės valstybę atveju (2026 m. spalio 20 d. užsieniečiui atlikus realią laisvės atėmimo bausmę Lietuvos Respublikoje ir panaikinus įtarimus dėl labai sunkaus nusikaltimo, už kurį gresia 10 metų reali laisvės atėmimo bausmė), jis būtų šaukiamas atlikti karo tarnybą, šalyje būtų atnaujinta dalinė arba paskelbta visuotinė mobilizacija ir jis būtų išsiųstas į frontą, be to, neišvengiamai būtų verčiamas daryti karo nusikaltimus ar dalyvauti neteisėtuose veiksmuose.

II.

5.    Regionų administracinis teismas 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6.    Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. (duomenys neskelbtini) pilietė A. b. (duomenys neskelbtini) pateikė prašymą suteikti prieglobstį jai ir jos tuomet nepilnamečiam sūnui R. L. (gim. (duomenys neskelbtini)).

6.2. Departamentas, išnagrinėjęs užsieniečių prašymą, vadovaudamasis Departamento (duomenys neskelbtini) išvada Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje (duomenys neskelbtini) pilietei A. B.. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 109 punktu, priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojai prieglobstį, jos šeimos nariui – nepilnamečiam sūnui R. L. – buvo taip pat buvo suteiktas prieglobstis.

6.3. A. B., teisėta pareiškėjo įgaliotinė, 2024 m. kovo 14 d. Departamentui pateikė prašymą pakeisti jos pilnamečiam sūnui leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

6.4. Departamentas, spręsdamas dėl dokumento išdavimo, kreipėsi konsultacijos į teisėsaugos institucijas, Policijos departamentas pateikė 2024 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 5-S-12179 dėl pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei vertinimą, kuriame konstatavo, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei.

6.5. Departamentas priėmė 2024 m. Sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjo suteiktą pabėgėlio statusą (teisinis pagrindas – Įstatymo 90 str. 1 d. 9 p.). Vis dėlto, pareiškėjui suteiktą prieglobstį Lietuvos Respublikoje buvo nuspręsta panaikinti remiantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu (užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, apsauga, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas), nes neliko priežasčių (statusas suteiktas kaip politinės ir visuomeninės veikėjos nepilnamečiam vaikui), dėl kurių jam būtų aktuali tarptautinė apsauga Lietuvos Respublikoje.

6.6. Pareiškėjas minėtą Departamento sprendimą apskundė Regionų administraciniam teismui, kuris tenkino užsieniečio skundą. Išnagrinėtoje byloje teismas konstatavo, kad vien tai, jog išnyko pirminės priežastys suteikti prieglobstį, nesuteikia teisės Departamentui nevertinti kitų, naujai atsiradusių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui gali būti nesaugu grįžti į kilmės valstybę ((duomenys neskelbtini)  grėsmė).

6.7. Pareiškėjas 2024 m. gruodžio 1 d. raštu pateikė papildomus paaiškinimus. Pareiškėjo įsitikinimu, grįžimo į kilmės valstybę atveju valstybės (duomenys neskelbtini), o nustačius jo nepritarimą (duomenys neskelbtini), jis neišvengtų atsakomybės. Be to, pareiškėjas nurodė, kad bijo būti (duomenys neskelbtini) ir būti verčiamas (duomenys neskelbtini).

6.8. Departamentas, įvertinęs visą tyrimo medžiagą konstatavo, kad pareiškėjo baimė dėl (duomenys neskelbtini) yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, todėl buvo nuspręsta, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų reikalavimų.

7.    Vertindamas, ar pagrįstai atsakovas panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą, teismas vadovavosi Įstatymo 83 straipsniu ir 86–87 straipsniais. Teismas analizavo Apraše įtvirtintą teisinį reguliavimą, detalizuojantį prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo tvarką. Teismas atkreipė dėmesį, kad, atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę.

8.    Buvo pažymėta, kad skundžiamas Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalimi. Teismo vertinimu, nebuvo ginčo, kad pareiškėjui, jam dar esant nepilnamečiui, buvo suteiktas išvestinis pabėgėlio statusas – dėl jo motinai suteikto pabėgėlio statuso.

9.    Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad atsakovas turėjo įrodyti, jog tokio statuso reikalingumas pirmiausia išnyko pareiškėjo motinai, teismas pažymėjo, kad Įstatymo 90 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra nurodytas baigtinis sąrašas atvejų, kada užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, nėra nurodytas atvejis, pagal kurį pareiškėjas išsaugo pabėgėlio statusą ir po pilnametystės, jei nėra išnykęs tokio statuso suteikimo pagrindas (kaip šiuo atveju dėl motinai suteikto pabėgėlio statuso). Atsižvelgęs į tai, kad Įstatymas tokios galimybės nenumato, teismas kaip nepagrįstus atmetė pareiškėjo argumentus dėl jo motinos statuso ir sprendė, jog Departamentas neturi pareigos vertinti pareiškėjo motinai suteiktos teisinės apsaugos pagrįstumą (ar jos atžvilgiu nėra išnykusios priežastys teisinei apsaugai suteikti).

10.  Teismas nurodė, kad Departamentas pakartotinai išnagrinėjęs tarptautinės apsaugos poreikį pareiškėjui, jau kaip pilnamečio asmens atžvilgiu, įvertino naujai atsiradusias aplinkybes dėl pareiškėjo baimės būti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt. priežasčių.

11.  Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad pareiškėjas pagrįstai bijo būti (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jis jau buvo šaukiamas į kariuomenę, ar pasirašyti kontraktą, kad pareiškėjo atžvilgiu jau yra priimti atitinkami sprendimai, ar pradėtas tyrimas dėl atsisakymo tai daryti. Remdamasis bylos duomenimis, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas kilmės valstybę paliko (duomenys neskelbtini) ir nėra duomenų, jog asmuo būtų įtrauktas į karinę įskaitą. Buvo atkreiptas dėmesys, kad pagal kilmės valstybėje galiojančius įstatymus, jaunuoliai į karinę įskaitą yra įtraukiami jiems sulauks 17 metų ir praėjus karinę medicininę apžiūrą; šį faktą liudija jaunuoliams įteikiami karinės įskaitos registracijų liudijimai. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas negalėjo būti įtrauktas į karinę įskaitą, taip pat jis nepateikė ir tokių įrodymų.

12.  Teismas pažymėjo, kad baimė būti pašauktam į karinę tarnybą pati savaime nėra pagrindas suteikti prieglobstį, nebent būtų įrodyta, kad pareiškėjas dėl religinių ar politinių įsitikinimų atsisako karo tarnybos ir dėl to jam grėstų persekiojimas. Nenustatęs, kad pareiškėjas gavo šaukimą ir jau bandė atsisakyti tarnybos dėl tam tikrų įsitikinimų (pareiškėjas teigė, kaip gali būti ateityje) teismas sprendė, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti nei pabėgėlio, nei papildomos apsaugos instituto.

13.  Pasisakydamas dėl pareiškėjo teiginių, kad jis yra (duomenys neskelbtini) sūnus, todėl ir jis pats buvo politiškai aktyvus, jam kilmės valstybės gali grėsti grėsmė dėl (duomenys neskelbtini), teismas nurodė, kad šios priežastys, nors ir yra susijusios su baime būti persekiojamu valstybės institucijų, tačiau svarbu tai, kad pareiškėjas smurto, realaus persekiojimo dėl praeityje buvusių įvykių realiai nebuvo patyręs. Teismo vertinimu, pareiškėjas tik bendrais bruožais grindė savo būsimos grėsmės tikimybę, iš esmės visai nepagrįsdamas individualaus jo persekiojimo. Teismas sutiko su Departamento pozicija, kad nors pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) ir yra buvusios (duomenys neskelbtini) sūnus, tačiau tai savaime nesuponavo individualizuotos persekiojimo rizikos. Buvo pripažinta, kad Departamentas surinko duomenis, jog Interpolo duomenų bazėje, kituose šaltiniuose nėra duomenų apie pareiškėjo (R. L. arba G.) paiešką, nenustatyta, kad pareiškėjas būtų viešai demonstravęs savo deklaruojamus politinius įsitikinimus. Teismas pabrėžė, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko prieš (duomenys neskelbtini), be to, yra pakeitęs savo pavardę pagal sutuoktinės (buvusios) pavardę, pareiškėjas nėra turėjęs (duomenys neskelbtini) paso, taigi, jo naujoji pavardė jo kilmės valstybėje nėra žinoma.

14.  Teismo vertinimu, Departamentas pagrįstai pripažino pareiškėjo argumentus dėl jam kylančio pavojaus kaip nepatvirtinančius objektyvaus baimės kriterijaus. Pažymėjęs, kad pareiškėjas per visą laiką realaus smurto, persekiojimo nepatyrė (nėra įrodyta), šaukimų į kariuomenę nėra gavęs, nėra paieškomas, teismas darė išvadą, kad pareiškėjo baimė, kaip ją apibūdiną pareiškėjas, yra neapibrėžta ir hipotetinio pobūdžio.

15.  Teismas nurodė, kad nepasisakys dėl atsakovo argumentų, susijusių su pareiškėjui taikyta baudžiamąja atsakomybe, kadangi Sprendimas priimtas ne dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ir visuomenei.

16.  Įvertinęs Sprendimą, teismas nenustatė pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, dėl ko priėmė neteisėtą sprendimą. Remdamasis bylos medžiaga, teismas nurodė, kad Departamentas rinko informaciją pagal bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri, be kita ko, nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Teismo vertinimu, nebuvo pagrindo spręsti, kad Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį ir tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes.

17.  Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas darė išvadą, kad Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nebuvo pagrindo jį naikinti.

III.

18.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir Departamento Sprendimą.

19.  Pareiškėjas, suteikus jam valstybės garantuojamą teisinę advokato pagalbą, Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2026 m. vasario 11 d. pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodo, kad:

19.1.    Atsakovas akcentuoja pareiškėjo padarytas nusikalstamas veikas, tačiau nurodyti argumentai laikytini teisiškai nereikšmingais, kadangi ginčijamo sprendimo teisinis pagrindas panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą nėra tai, kad asmuo yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo (Įstatymo 90 str. 1 d. 9 p.). Pareiškėjui pabėgėlio statusas panaikintas vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu.

19.2.    Asmeniui yra suteiktas išvestinis pabėgėlio statusas, kadangi pabėgėlio statusas buvo suteiktas jo motinai, kaip (duomenys neskelbtini), su kuria (duomenys neskelbtini). Nagrinėjamu atveju atsakovas neįrodinėjo, kad pareiškėjo motina nebetenkina pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų ir jam, kaip gavusiam išvestinį statusą asmeniui, turi būti panaikintas statusas kartu su jo motinos pabėgėlio statusu (t. y. tos aplinkybės, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas, neišnyko, nes motina tebeturi pabėgėlio statusą ir ginčo dėl šios aplinkybės nėra).

19.3.    Skunde pirmosios instancijos teismui yra pateiktas Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro valdybos vidaus taisyklių reglamentavimas, numatantis, kad vaikams suteiktas išvestinis pabėgėlio statusas lieka galioti ir sulaukus pilnametystės, t. y. jis nėra panaikinamas. Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu įgyvendinama Ženevos konvencijos 1 straipsnio C dalis. Ši nuostata buvo įtraukta į aptariamą konvenciją turint omeny esminių objektyviai egzistuojančių aplinkybių pasikeitimą kilmės šalyje (pvz., totalitarinio režimo žlugimą). Analogiški išaiškinimai pateikti ir Europos Prieglobsčio paramos biuro Tarptautinės apsaugos galiojimo nutraukimo teisminėje analizėje (2021 m.). Šios bylos kontekste tai būtų (duomenys neskelbtini), t. y. esminis pasikeitimas. Tuomet būtų galima pradėti pabėgėlio statuso panaikinimo procedūrą pareiškėjo motinai ir, atitinkamai, pareiškėjui, nes jo statusas yra išvestinis. Nurodytų argumentų pirmosios instancijos teismas nevertino.

19.4.    Atsakovas neatliko papildomos pareiškėjo apklausos po to, kai administracinis teismas panaikino 2024 m. Sprendimą, taip pat neatliko jokio tyrimo, ar grąžinus asmenį į kilmės valstybę, pareiškėjui nekyla rizika susidurti su persekiojimo veiksmais dėl (duomenys neskelbtini). Nors pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad jo, kaip (duomenys neskelbtini) sūnaus, baimė patirti persekiojimą grindžiama bendro pobūdžio teiginiais, tačiau akcentuotina, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini), kuri tebėra laikoma (duomenys neskelbtini), su ja buvo sulaikytas, kas reiškia, kad jis jau yra teisėsaugos duomenų bazėje. Asmuo nėra (duomenys neskelbtini) ir neturi net paso, tad grįžus į (duomenys neskelbtini)  jis dar pasienyje patrauks pareigūnų dėmesį ir jį identifikavus bus iš karto sulaikytas. Nė viena iš šių aplinkybių atsakovo Sprendime nebuvo vertinama, atitinkamai, nebuvo surinkta ir aktuali kilmės valstybės informacija šiuo klausimu, pareiškėjas jau patyrė persekiojimo veiksmus, nes buvo (duomenys neskelbtini), o ir pats prieglobsčio prašymo tikslas yra perspektyvinis grėsmės patirti persekiojimo veiksmus vertinimas, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.

19.5.    Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo nurodytą baimę būti (duomenys neskelbtini)  ir siunčiamam (duomenys neskelbtini). Teismas nevertino pareiškėjo skunde nurodytų argumentų, be kita ko, ir faktų, jog pareiškėjas, atsakovo vertinimu, atitinka kriterijus ir gali būti kviečiamas atlikti privalomąją karo tarnybą grįžimo į kilmės valstybę atveju, negali būti atleidžiamas nuo karo tarnybos ir negali pasinaudoti galimybe atlikti civilinę alternatyvią tarnybą. Taip pat yra viešai žinoma informacija, kad (duomenys neskelbtini), dėl ko pareiškėją pašaukus atlikti karinę tarnybą, jis (duomenys neskelbtini), dėl ko kyla pagrįsta tikimybė, kad pareiškėjas bus priverstas tiesiogiai ar netiesiogiai (duomenys neskelbtini), kas reiškia, kad jis tenkina tarptautinės apsaugos suteikimo kriterijus.

19.6.    Atsakovas padarė procedūrinius pažeidimus, kadangi nesudarė pareiškėjui pateikti išsamius paaiškinimus, neatliko naujos apklausos, t. y. tinkamai neatliko tyrimo.

20.  Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas pakartoja faktines aplinkybes ir argumentus, kuriuos buvo nurodęs pirmosios instancijos teismui, ir nurodo, kad:

20.1.    Atsižvelgiant į tai, kad tarptautinės apsaugos poreikį pareiškėjas iš esmės grindžia dar neįvertintomis naujai atsiradusiomis aplinkybėmis – baime būti (duomenys neskelbtini), priverstam atlikti (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), siekiant įvertinti pareiškėjui galbūt kylančias grėsmes, buvo atliktas tyrimas ir susirinkta bei įvertinta naujausia kilmės valstybės informacija. Įvertinus visą tyrimo medžiagą buvo konstatuota, kad pareiškėjo baimė yra grindžiama išskirtinai bendra kilmės valstybės informacija, o jo individuali baimė įsitraukti į karinį konfliktą nėra pagrįsta jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjo deklaruotina baimė dėl (duomenys neskelbtini), mobilizacijos ar (duomenys neskelbtini) yra jo subjektyvus situacijos vertinimas ir tai savaime nėra laikoma diskriminaciniu veiksmu, kaip tai yra suprantama pabėgėlio sąvokos kontekste. Pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jo naujai atsiradusios priežastys vertintinos kaip nepakankamai individualizuotos ir nepagrįstos, todėl nebuvo nustatytas poreikis išsaugoti suteiktą tarptautinę apsaugą. Pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

20.2.    Vien tai, jog pareiškėjas dalyvavo (duomenys neskelbtini) kartu su motina ar yra (duomenys neskelbtini) sūnus, savaime nesuponuoja individualizuotos persekiojimo rizikos. Pareiškėjas nėra patekęs į (duomenys neskelbtini) teisėsaugos akiratį kaip opozicinis veikėjas, viešai savo deklaruojamų politinių įsitikinimų nedemonstruoja, jam nėra primetami politiniai įsitikinimai, kilmės valstybę paliko (duomenys neskelbtini), yra pakeitęs savo pavardę pagal sutuoktinę, todėl pagrįstai manytina, jog (duomenys neskelbtini)  teisėsauga nėra nusitaikiusi į pareiškėją ir nevertina jo kaip grėsmės valdančiajam režimui.

20.3.    Pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas apie galimą pavojų dėl karo tarnybos atlikimo, mobilizacijos ar išsiuntimo į frontą nėra laikomas pakankamu pagrindu suteikti pabėgėlio statusą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

21.  Byloje nagrinėjamas ginčas dėl Departamento 2025 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. 25S129515, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjui suteiktas pabėgėlio statusas. Ginčijamu sprendimu Departamentas taip pat nusprendė įsiteisėjus sprendimui dėl pabėgėlio statuso panaikinimo, panaikinti asmeniui išduotą leidimą nuolat gyventi.

22.  Pareiškėjas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo pridėti prie bylos 2026 m. vasario 11 d. pateiktus rašytinius paaiškinimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgusi į tai, kad pareiškėjui valstybės garantuojama teisinė pagalba apeliacinėje instancijoje buvo suteikta po apeliacinio skundo pateikimo, kitas reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija tenkina prašymą ir prideda prie bylos pareiškėjo pateiktus rašytinius paaiškinimus.

23.  Byloje nustatyta, kad Departamentas skundžiamu sprendimu panaikino pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą. Sprendimas panaikinti pabėgėlio statusą priimtas, nes neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas prieglobstis, o įvertinus naujai atsiradusias priežastis (baimė (duomenys neskelbtini), būti (duomenys neskelbtini)), kuriais jis grindžia tarptautinės apsaugos išsaugojimo poreikį, nenustatyta visiškai pagrįstos baimės, kad kilmės valstybėje jam gali grėsti tarptautinės apsaugos reikalaujantis pavojus, sąlygojamas jo turimomis arba jam priskirtomis asmeninėmis savybėmis.

24.  Sprendimo panaikinti pabėgėlio statusą teisinis pagrindas – Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Vadovaujantis Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punktu, užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, apsauga, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas.

25.  Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjo motinai, (duomenys neskelbtini) pilietei A. B., Departamentas (duomenys neskelbtini) sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė suteikti prieglobstį (pabėgėlio statusą) Lietuvos Respublikoje. Vadovaujantis Aprašo109 punktu, priėmus sprendimą suteikti prieglobsčio prašytojai prieglobstį, jos šeimos nariui – nepilnamečiam sūnui R. L. (t. y. pareiškėjui) – buvo taip pat buvo suteiktas prieglobstis.

26.  Teisėjų kolegija nustatė, kad į bylą nėra pateiktas Departamento (duomenys neskelbtini) sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo suteiktas pabėgėlio statusas pareiškėjo motinai ir pareiškėjui. Tačiau bylos duomenų visuma leidžia spręsti, kad pareiškėjo motina kilmės valstybėje buvo (duomenys neskelbtini); pareiškėjas, būdamas (duomenys neskelbtini) kartu su motina (duomenys neskelbtini), tarptautinės apsaugos poreikis buvo grindžiamas (duomenys neskelbtini); kt. (žr. byloje esantį 2024 m. Sprendimą).

27.  Primintina, kad pabėgėlio statuso suteikimas reglamentuojamas Įstatymo 86 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

28.  Vertinant, ar jau neliko aplinkybių, į kurias atsižvelgus pareiškėjui buvo suteiktas pabėgėlio statusas, nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, jog pareiškėjui tarptautinė apsauga buvo suteikta kaip nepilnamečiam A. B. sūnui, t. y. pareiškėjas neteikė savarankiško tarptautinės apsaugos prašymo.

29.  Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatymu įgyvendinama 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES).

30.  Direktyvos 2011/95/ES 11 straipsnio 1 dalyje e punkte nustatyta, kad trečiosios šalies pilietis arba asmuo be pilietybės nustoja būti pabėgėliu, jei dėl aplinkybių, į kurias atsižvelgus jis buvo pripažintas pabėgėliu, nebebuvimo nebegali atsisakyti naudotis savo pilietybės valstybės apsauga. Nagrinėdamos 1 dalies e ir f punktus, valstybės narės atsižvelgia į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio, kad pabėgėlio baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma visiškai pagrįsta (11 str. 2 d.). 1 dalies e ir f punktai netaikomi pabėgėliui, kuris gali nurodyti įtikinamas priežastis, atsirandančias dėl anksčiau patirto persekiojimo, dėl kurių jis atsisako naudotis savo pilietybės valstybės, arba – asmens be pilietybės atveju – valstybės, kurioje yra jo ankstesnė įprastinė gyvenamoji vieta, apsauga (11 str. 3 d.).

31.  Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, aiškindamas 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (toliau – ir Direktyva 2004/83) 11 straipsnio 1 dalies e punktą (kurio formuluotė analogiška Direktyvos 2011/95/ES 11 straipsnio 1 dalies e punktui), yra nurodęs, kad šioje nuostatoje, kaip ir Ženevos konvencijos 1 straipsnio C skirsnio 5 punkte, numatyta, kad pabėgėlio statuso netenkama, kai nebėra aplinkybių, dėl kurių šis statusas buvo pripažintas, t. y. kitaip tariant, kai nebetenkinamos pabėgėlio statuso suteikimo sąlygos. Direktyvos 2004/83 11 straipsnio 1 dalies e punkte nurodoma, kad pilietis „nebegali atsisakyti“ naudotis savo kilmės valstybės apsauga; tai reiškia, kad nagrinėjama „apsauga“ yra tokia, kokios iki šiol trūko, t. y. apsauga nuo direktyvoje numatytų persekiojimo veiksmų bent dėl vienos iš penkių šios direktyvos 2 straipsnio c punkte išvardytų priežasčių (šiuo klausimu žr. 2010 m. kovo 2 d. Sprendimo Salahadin Abdulla ir kt., C-175/08, C-176/08, C-178/08 ir C-179/08, EU:C:2010:105, 68 ir 69 p.). Atsižvelgiant į Direktyvoje 2004/83 nustatytą simetriją tarp pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo, apsauga, kuria remiantis gali būti nesuteiktas pabėgėlio statusas pagal šios direktyvos 2 straipsnio c punktą arba panaikintas pagal jos 11 straipsnio 1 dalies e punktą, turi atitikti tuos pačius reikalavimus, kylančius, be kita ko, iš minėtos direktyvos 7 straipsnio 1 ir 2 dalių.

32.  Atsižvelgiant į aptartą teisinį reguliavimą ir Teisingumo Teismo jurisprudenciją, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar buvo Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą, turėjo būti įvertinta, ar iš esmės pasikeitė aplinkybės kilmės valstybėje, dėl kurių jam, kaip pabėgėlio statusą turinčios motinos nepilnamečiam sūnui, buvo suteiktas pabėgėlio statusas dar (duomenys neskelbtini) metais. Tai reiškia, kad kartu su pareiškėjo individualia situacija turėjo būti išnagrinėtos aplinkybės – jų aktualumas kilmės valstybėje esminių pokyčių ir laiko aspektu, lėmusios tarptautinės apsaugos suteikimą ir pareiškėjo motinai. Nagrinėjamu atveju nėra reikšmingas faktas, kad pareiškėjas yra pilnametis – Įstatyme pilnametystė nėra nustatyta kaip pagrindas panaikinti suteiktą pabėgėlio statusą.

33.  Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, kad buvo vertinama pareiškėjo nurodyta baimė kilmės valstybėje būti (duomenys neskelbtini), būti (duomenys neskelbtini), dėl ko užsienietis būtų išsiųstas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), dalyvauti neteisėtuose veiksmuose, analizuota kilmės valstybės informacija, teismų praktika. Departamentas darė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, ir jo naujai atsiradusios priežastys vertintinos kaip nepakankamai individualizuotos ir nepagrįstos, todėl nenustatytas poreikis išsaugoti suteiktą tarptautinę apsaugą.

34.  Tačiau ginčijamo Sprendimo turinys patvirtina, kad atsakovas, neatsižvelgęs į pareiškėjui suteikto pabėgėlio statuso pagrindą ir specifiką, visiškai nevertino reikšmingų faktų visumos, t. y. ar įvyko svarbūs ir esminiai pokyčiai kilmės valstybėje, dėl kurių pareiškėjas buvo pripažintas pabėgėliu tuo pagrindu, kad jo suaugusiam šeimos nariui buvo suteikta tarptautinė apsauga.

35.  Nors Departamentas Sprendime nurodė, kad Regionų administraciniam teismui panaikinus ankstesnį 2024 m. Sprendimą, administracinis teismas 2024 m. spalio 29 d. sprendime konstatavo, jog vien tai, kad išnyko pirminės priežastys suteikti prieglobstį, nesuteikia teisės Departamentui nevertinti kitų, naujai atsiradusių aplinkybių (t. y. (duomenys neskelbtini)), teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėtu atveju pirmosios instancijos teismas panaikino visą administracinį aktą, taigi, atsakovui kilo pareiga iš naujo įvertinti ir nustatyti visas reikšmingas aplinkybes, sudarančias faktinį pagrindą panaikinti pareiškėjui suteiktą pabėgėlio statusą Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu (ABTĮ 94 str.).

36.  Dėl nurodytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai taikė Įstatymo 90 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, dėl ko nepagrįstai sprendė apie tai, kad išnyko aplinkybės, kurios buvo faktinis pagrindas užsieniečiui suteikti pabėgėlio statusą.

37.  Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą, t. y. panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ginčijamą Sprendimą panaikinti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo R. L. (R. L.) apeliacinį skundą tenkinti. Regionų administracinio teismo 2025 m. gruodžio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo R. L. (R. L.) skundą tenkinti. Panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2025 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 25S129515. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                     Audrius Bakaveckas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys