2AT-16-1214/2024

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-16-1214/2024 Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00473-2023-3 Procesinio sprendimo kategorija 9.38 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. kovo 20 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Danutės Jočienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. įgalioto atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 10 d. nutarimu A. K. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 212 straipsnio 3 dalyje, ir jam paskirta 350 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „T“ muitinės tarpininko atstovas, 2023 m. balandžio 21 d. 10.15 val. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikė importo bendrąjį administracinį dokumentą, kuriame neteisingai nurodė, kad deklaruojamos transporto priemonės „Mercedes-Benz“ vertė yra 60 000 NOK. Atlikus muitinį patikrinimą nustatyta, kad tikroji šios transporto priemonės vertė – 77 000 NOK. Pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos mokėtiniems importo mokesčiams apskaičiuoti, atsirado PVM nepriemoka – 262 Eur. A. K. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 15 straipsnio 2 dalies nuostatas.

2.   Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarimu patenkinus A. K. įgalioto atstovo advokato E. Vinckaus skundą, Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 10 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nenustačius A. K. veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties būtinojo subjektyviojo požymio – kaltės.

3.   Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimu Kauno teritorinės muitinės skundas patenkintas – Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarimas panaikintas ir priimtas naujas nutarimas palikti galioti Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą nepakeistą.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gruodžio 4 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. įgalioto atstovo advokato E. Vinckaus prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2023 m. liepos 5 d. nutarimą. Prašyme nurodoma:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas, netinkamai taikydamas ANK 212 straipsnio 3 dalį, padarė esminį materialiosios teisės normų pažeidimą. Teismas konstatavo, kad A. K. pažeidė prekių deklaravimo tvarką, nustatytą SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkte, tačiau šis straipsnis apibrėžia tik subjektą, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, o prekių deklaravimo tvarkos ši norma nenustato, todėl ir atsakomybė už nenustatytos tvarkos pažeidimą negali būti taikoma. Be to, apeliacinės instancijos teismas paliko galioti nepakeistą Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 10 d. nutarimą, nors jame A. K. taip pat inkriminuotas su jo veiksmais visiškai nesusijusio SMK 215 straipsnio pažeidimas.

5.2. Iš bylos duomenų matyti, kad A. K. elektroninėje importo deklaracijoje dėl rašymo apsirikimo nurodė netikslią deklaruojamos transporto priemonės vertę – 60 000 NOK, tačiau kartu su šia deklaracija pateikė ir sąskaitą, kurioje nurodyta tiksli transporto priemonės vertė – 77 000 NOK. Šiuo atveju muitinė iš karto nenustatė, kad deklaruojamos prekės vertė yra neteisinga, iš Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje esančio susirašinėjimo tarp A. K. ir muitinės pareigūno matyti, kad po elektroninės importo deklaracijos pateikimo muitinės pareigūnas elektronine žinute IESUPLLT tik paprašė paaiškinti, kaip gauta deklaracijoje nurodyta deklaruojamos prekės vertė, o ne pats nustatė pažeidimą. Taigi A. K. turėjo būti leista taisyti pateiktą deklaraciją. Tačiau, kaip pagrįstai pripažino pirmosios instancijos teismas, muitinė, pažeisdama SMK 173 straipsnio 1 dalies ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. 1B-822 pakeistų Elektroninės importo deklaracijos pateikimo, priėmimo ir kitos elektroninės informacijos, susijusios su importo procedūrų vykdymu, mainų taisyklių (2009 m. birželio 26 d. įsakymo redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 4.7 punkto nuostatas, nepagrįstai atsisakė leisti taisyti A. K. pateiktos elektroninės importo deklaracijos duomenis, deklaratyviai nurodydama, kad prašymas taisyti deklaraciją nepriimtinas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, nėra pagrindo A. K. veiksmuose konstatuoti vieno iš administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 212 straipsnio 3 dalyje, būtinųjų subjektyviųjų požymių – kaltės.

5.3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-3/2013, 2AT-7-29-746/2015 akcentuota, kad, kaltinant asmenį padarius administracinį nusižengimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, tačiau apeliacinės instancijos teismas šių reikalavimų nepaisė. Vien tik formalių kriterijų taikymas, neatsižvelgiant į asmens veiksmų pobūdį, pasekmes bei teisingumo ir protingumo kriterijus, negali būti pakankamas pagrindas jį patraukti administracinėn atsakomybėn. Be to, administracinis nusižengimas turi būti ir pavojingas, t. y. arba realiai sukelti žalą, arba kelti grėsmę Konstitucijos ir įstatymų saugomiems gėriams ir vertybėms.

5.4. Kioto konvencijos pakeitimo protokolo I priedo II priedėlio 3.27 standarte taip pat nustatyta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti jau pateiktą prekių deklaraciją, jei tuo metu, kai gaunamas toks prašymas, ji dar nėra pradėjusi tikrinti prekių deklaracijos ar prekių, o 3.28 standarte nurodyta, kad muitinė leidžia pataisyti prekių deklaraciją ir tada, kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos. To paties dokumento 3.39 standarte nustatyta, kad muitinė neskiria baudų už klaidas, jei įsitikina, kad jos padarytos dėl neatidumo, bet ne bandant apgauti ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Nagrinėjamu atveju A. K. nurodytos deklaracijos taisymo priežastys buvo pateisinamos, jo veiksmuose nebuvo nei apgaulės, nei akivaizdaus aplaidumo, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad muitinė pagrįstai neleido taisyti deklaracijos, yra nepagrįsta.

5.5. Taisyklių 4.7 punkte nustatyta, kad deklarantas, Taisyklių 4.1 papunkčio nustatyta tvarka elektroniniu pranešimu IEI15LT pateikęs importo deklaraciją importo muitinės įstaigai ir gavęs elektroninį pranešimą IEI28LT apie deklaracijos priėmimą, vadovaudamasis SMK 173 straipsnio 1 dalimi, gali importo muitinės įstaigai pateikti prašymą taisyti priimtą importo deklaraciją. Importo muitinės įstaiga šį prašymą patenkina, jei importo deklaracijos, kurią deklarantas prašo taisyti, tikrinimo importo muitinės įstaigoje metu neišsiųsti elektroniniai pranešimai IEI60LT apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes. Nagrinėjamu atveju importo muitinės įstaiga neišsiuntė A. K. elektroninio pranešimo IEI60LT apie priimtą sprendimą tikrinti importuojamas prekes, todėl privalėjo leisti taisyti jo pateiktą deklaraciją, o ne konstatuoti, kad taisymas, vadovaujantis SMK 173 straipsnio 2 dalimi, negalimas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad minėtas pranešimas A. K. neturėjo būti siunčiamas, nes muitinės įstaiga atliko tik dokumentinį tikrinimą, yra nepagrįsta ir prieštarauja Taisyklių 4.7 punkto, SMK 173 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Be to, teismas nepaisė nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023 pateikto išaiškinimo dėl SMK 173 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo. Šioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nutarime nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis jis padarė išvadą, jog muitinės deklarantė neteko teisės pasinaudoti SMK 173 straipsnio 1 dalyje nurodyta galimybe prašyti pataisyti deklaracijos duomenų elementus.

5.6. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė ir proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (ANK 567 straipsnis), nes A. K. neatsargi kaltės forma (nerūpestingumas), padarant ANK 212 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, konstatuota ne byloje surinktų įrodymų visuma, o subjektyviu vertinimu ir įrodymais nepagrįsta išvada, kad prašymą taisyti deklaracijos duomenis jis pateikė po to, kai muitinės tikrinimas jau buvo atliktas. Darydamas išvadą, kad deklaracijoje pateikti duomenys yra ne techninė klaida, o deklaraciją teikiančio asmens nerūpestingumas, apeliacinės instancijos teismas apsiribojo prielaidomis, tokia išvada reiškia, kad deklarantui pašalinama bet kokia galimybė ištaisyti rašymo apsirikimus ar techninio pobūdžio klaidas.

6.   Kauno teritorinės muitinės direktorius Vilius Raginis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jį atmesti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:

6.1. Pareiškėjas, nesutikdamas su A. K. nubaudimu pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį, kvestionuoja apeliacinės instancijos teismo teisinį vertinimą dėl muitinės įstaigos sprendimo neleisti taisyti importo deklaracijos, nurodo savą teisės aktų, kuriais rėmėsi muitinė ir teismas, interpretaciją, taip pat ginčija nustatytą faktinę aplinkybę, kad muitinės pareigūno dokumentinio tikrinimo metu buvo nustatyti neteisingi deklaracijos duomenys, ir tvirtina, kad muitinės pareigūnas tik paprašė paaiškinti, kaip gauta prekių vertė, o ne pats nustatė pažeidimą.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje teisingai aiškino ir taikė muitų teisės aktus, nenukrypo nuo aktualios teismų formuojamos praktikos tokio pobūdžio bylose, todėl nepadarė materialiosios teisės normų pažeidimų. SMK 162 straipsnyje nurodyta, kad standartinėse muitinės deklaracijose pateikiami visi duomenys, būtini taikant nuostatas, reglamentuojančias muitinės procedūros, kuriai įforminti deklaruojamos prekės, atlikimo tvarką. Bylai aktualios importo deklaracijos pateikimo metu muitinės deklaracijų turinį nustatė Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2020 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. 1B-810 patvirtintos taisyklės. Jų 27 punkte nurodyta, kad teikdamas deklaraciją asmuo prisiima SMK 15 straipsnio 2 dalyje nustatytą atsakomybę. Taigi asmuo, teikiantis atstovavimo paslaugas muitinei Lietuvos Respublikos teritorijoje, tampa atsakingas, be kita ko, ir už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą (SMK 15 straipsnio 2 dalies a punktas). Deklaracijoje neteisingai nurodžius prekės vertę, kyla prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius, o tai sukelia (gali sukelti) realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-74-387/2022, pasisakant dėl ANK 212 straipsnio taikymo, nurodyta, jog šioje normoje kalbama apie pateikiamos deklaracijos turinį, kai dėl to kyla atitinkami įstatyme nustatyti padariniai. Taigi įstatymo leidėjas klaidas deklaracijoje, lemiančias ar galinčias lemti papildomų mokesčių atsiradimą, laiko pavojingomis ir tokią veiką laiko administraciniu nusižengimu. Todėl, kaip teisingai nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutarime, neteisingų duomenų nurodymas, kuris daro įtaką teisingam mokesčių apskaičiavimui, yra šiurkšti klaida, užtraukianti atsakingiems asmenims atsakomybę.

6.3. Prašymai taisyti muitinės deklaraciją muitinės įstaigos yra patenkinami vadovaujantis muitų teisės aktais. Muitinės priimtos muitinės ir reeksporto deklaracijos ir T2L dokumentai, kurių muitinis įforminimas nebaigtas, taisomi vadovaujantis SMK 173 straipsnio 1 ir 2 dalimis. SMK 173 straipsnio 2 dalis nustato, kad taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai: (a) muitinė pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes; arba (b) muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi; arba (c) muitinė išleido prekes. Todėl nustačius bent vieną iš SMK 173 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, neleidžiančių taisyti deklaracijos, pateiktos deklaracijos taisymas yra draudžiamas. Byloje nustatyta, kad A. K. prašymas taisyti deklaraciją buvo pateiktas po to, kai muitinės pareigūnas per patikrinimą nustatė deklaruojamų prekių vertės neatitikimus ir atitinkamus tikrinimo rezultatus užfiksavo patikrinimo akte, t. y. po to, kai buvo nustatyta, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Muitinės pareigūnas elektroniniu pranešimu deklaranto paprašė paaiškinti, kaip gauta gabenamų prekių vertė. Tik po šio pranešimo buvo gautas elektroninis pranešimas su prašymu taisyti deklaraciją. Taigi muitinės, o ne deklaranto, iniciatyva nustačius, kad buvo pateikti neteisingi deklaracijos duomenys, laikytina, jog jie pagal SMK 173 straipsnio 2 dalies b punktą nebetaisytini, todėl muitinės įstaiga deklaracijos taisyti neleido pagrįstai. Akivaizdu, kad jeigu deklaracija nebūtų nukreipta dokumentiniam tikrinimui (būtų paskirtas žaliasis kanalas) ir nebūtų atlikti tikrinimo veiksmai, būtų kilusios neigiamos pasekmės, todėl prašymo teiginiai, kuriais neigiamos apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, formaliai nurodant materialiosios teisės taikymo klaidas, nelaikytini teisiniais argumentais, akivaizdžiai pagrindžiančiais esminius materialiosios teisės pažeidimus.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. įgalioto atstovo advokato E. Vinckaus prašymas atmestinas.

Dėl ANK 212 straipsnio 3 dalies taikymo

8.   Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. K., būdamas muitinės tarpininko atstovas, Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikė importo bendrąjį administracinį dokumentą, kuriame neteisingai nurodė, kad deklaruojamos transporto priemonės vertė yra 60 000 NOK (tikroji dokumentais pagrįsta automobilio vertė – 77 000 NOK). A. K. pateikti neteisingi duomenys turėjo įtakos mokėtiniems importo mokesčiams apskaičiuoti – atsirado 262 Eur dydžio PVM nepriemoka.

9.   ANK 212 straipsnio 3 dalyje (nagrinėjamai bylai aktuali 2021 m. gegužės 27 d. įstatymo redakcija, įsigaliojusi nuo 2021 m. birželio 3 d.) nustatyta administracinė atsakomybė už netikslios ir (ar) neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitokį muitinės suklaidinimą, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, arba tai turėjo įtakos apribojimams ar draudimams taikyti.

10. Administracinei atsakomybei pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį taikyti reikia nustatyti, kad muitinei buvo pateikta netiksli ir (ar) neišsami informacija arba ji buvo kitaip suklaidinta ir dėl to atsirado atitinkami padariniai, taip pat būtina nustatyti, kad šis teisės pažeidimas padarytas tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Kaltė, pasireiškianti tyčia ar neatsargumu, yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo požymis – nesant asmens kaltės, negalima jo administracinė atsakomybė. Kaltės forma ir rūšis atskleidžiami ne tik išsiaiškinant, kaip traukiamas atsakomybėn asmuo suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet kartu tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio nusižengimo požymius – atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT‑9-746/2015, 2AT-44-976/2016 ir administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019).

11. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nutarime A. K. kaltė siejama su viena iš neatsargumo rūšių – nerūpestingumu. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis).

12. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nepagrįstai teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo konstatuoti, jog A. K. pažeidė SMK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, ir kad ši norma apibrėžia tik subjektą, kuriam gali būti taikoma atsakomybė, tačiau prekių deklaravimo tvarkos nenustato. SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkte nustatyta, kad, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, laikinojo saugojimo deklaraciją, įvežimo bendrąją deklaraciją, išvežimo bendrąją deklaraciją, reeksporto deklaraciją ar pranešimą apie reeksportą arba prašymą išduoti leidimą ar priimti kitą sprendimą, atitinkamas asmuo prisiima atsakomybę už deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą. Šiame kontekste paminėtina ir Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipa, kurioje nurodyta, jog deklaranto arba jo atstovo pasirašytos deklaracijos pateikimas muitinės įstaigai reiškia, kad tas asmuo konkrečias prekes deklaruoja pageidaujamai taikyti procedūrai ir kad, nepažeidžiant galimo sankcijų taikymo, jis, vadovaujantis valstybėse narėse galiojančiomis nuostatomis, yra laikomas atsakingu už: 1) deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą; 2) kartu su deklaracija pateiktų dokumentų tikrumą; 3) visų pareigų, susijusių su deklaracijoje nurodytos muitinės procedūros taikymo konkrečioms prekėms pradžia, įvykdymą. Šios nuostatos apibrėžia ne vien tik subjektą, kuris atsakingas už deklaracijos turinio teisingumą. Nors jose nenustatyta nei konkreti prekių deklaravimo tvarka, nei už jos pažeidimą taikytinos sankcijos, tačiau jose nustatyta subjekto prisiimama atsakomybė ir jo pareiga deklaracijoje, pranešime arba prašyme pateikti tikslią informaciją, o šios pareigos pažeidimas ir sudaro ANK 212 straipsnio 3 dalies sudėtį. Primintina, kad SMK 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog muitų teisės aktai yra visuma teisės aktų, kuriuos sudaro ir SMK bei jį papildančios ar įgyvendinančios nuostatos, priimtos Sąjungos arba nacionaliniu lygiu. Taigi aptartos normos turi būti vertinamos ir aiškinamos sistemiškai, todėl SMK 15 straipsnio 2 dalies nuostatų nurodymas kaltinime nėra ir negali būti laikomas pertekliniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-48-511/2019, 2AT-8-895/2020, 2AT-74-387/2022).

13. Tačiau sutiktina su prašymo teiginiu, kad Kauno teritorinės muitinės 2023 m. gegužės 10 d. nutarime kartu su minėtu SMK 15 straipsnio 2 dalies pažeidimu A. K. inkriminuotas ir su jo veiksmais nesusijusio SMK 215 straipsnio, nustatančio specialiosios procedūros pripažinimo įvykdyta tvarką, pažeidimas. Nors šis netikslumas pažeidžia nutarimo turiniui keliamus aiškumo ir tikslumo reikalavimus, jis nėra esminis ir savaime nepaneigia nutarimo teisėtumo bei pagrįstumo, juo nebuvo apribotos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens galimybės gintis nuo jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo.

14. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė A. K. neatsargią kaltės formą (nerūpestingumą); neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje laikytinas tik techninio pobūdžio klaida, ją muitinė privalėjo leisti ištaisyti. Su tokiais pareiškėjo teiginiais nėra pagrindo sutikti.

15. Muitinės priimtos muitinės ir reeksporto deklaracijos bei T2L dokumentai, kurių muitinis įforminimas nebaigtas, taisomi vadovaujantis SMK 173 straipsniu. SMK 173 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad deklaranto prašymu jam gali būti leista pataisyti vieną arba daugiau muitinės jau priimtos muitinės deklaracijos duomenų elementų. Šiuo taisymu muitinės deklaracija negali būti pakeista tiek, kad ji galėtų būti taikoma ne toms prekėms, kurios iš pradžių buvo joje nurodytos. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad taisyti neleidžiama, jeigu prašymas pateikiamas po to, kai: (a) muitinė pranešė deklarantui, kad ketina patikrinti prekes; arba (b) muitinė nustatė, kad muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi; arba (c) muitinė išleido prekes. Šias nuostatas iš esmės pakartoja ir pareiškėjo nurodomi Kioto konvencijos pakeitimo protokolo I priedo II priedėlio 3.27 bei 3.28 standartai, pagal kuriuos muitinė leidžia deklarantui pataisyti jau pateiktą prekių deklaraciją, jei tuo metu, kai gaunamas toks prašymas, ji dar nėra pradėjusi tikrinti prekių deklaracijos ar prekių arba kai tokį prašymą gauna jau pradėjusi ją tikrinti, jei, muitinės nuomone, deklaranto nurodytos priežastys yra pateisinamos.

16. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją SMK grindžiamas deklaravimo sistema, kad būtų kiek įmanoma sumažinta formalumų ir muitinės patikrinimų bei užkirstas kelias sukčiavimui ir pažeidimams, dėl kurių gali būti padaryta žalos Sąjungos biudžetui. Būtent dėl išankstinių deklaracijų svarbos geram muitų sąjungos veikimui SMK 15 straipsnyje yra nustatyta deklarantų pareiga pateikti tikslią ir išsamią informaciją (2020 m. liepos 9 d. sprendimo byloje Unipack, C‑391/19, 22 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Ši pareiga neatsiejama nuo priimtos muitinės deklaracijos neatšaukiamumo principo, kurio išimtys griežtai įtvirtintos šios srities Sąjungos teisės aktuose (2014 m. rugsėjo 17 d. sprendimo byloje Baltic Agro, C‑3/13, 43 punktas ir jame nurodyta jurisprudencija). Nors šis neatšaukiamumo principas pagal SMK sušvelninamas jo 173 straipsnyje nustatyta galimybe pataisyti muitinės deklaraciją, vis dėlto ši galimybė yra šio principo išimtis, aiškintina siaurai (2023 m. birželio 8 d. sprendimo byloje Zes Zollner Electronic, C‑640/21, 43 punktas).

17. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai nustatė tokią su muitinės deklaracijos pateikimu susijusią įvykių eigą: 1) 2023 m. balandžio 21 d. 10.15 val. A. K. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikė deklaraciją, kurioje neteisingai nurodyta deklaruojamos transporto priemonės vertė; 2) apie 10.16 val. deklaracija buvo priimta ir nukreipta muitiniam tikrinimui atlikti, jo metu muitinės pareigūnas deklaracijoje nustatė deklaruojamos transporto priemonės vertės neatitikimus, tikrinimo rezultatus užfiksavo patikrinimo akte ir 10.49 val. elektronine žinute IESUPLLT paprašė A. K. paaiškinti, kaip gauta deklaracijoje nurodyta vertė; 3) A. K. 10.58 val. elektronine žinute IEI13LT pateikė prašymą taisyti deklaraciją; 4) muitinės pareigūnas 11.18 val. elektronine žinute IEI05LT nurodė, kad, muitinei nustačius deklaracijoje neatitikimus, A. K. prašymas ją taisyti nepriimtinas.

18. Išdėstyta įvykių eiga patvirtina apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad šiuo atveju susiklostė SMK 173 straipsnio 2 dalies b punkte nurodyta situacija, kai muitinės deklaracijos duomenų neteisingumą nustatė pati muitinė ir deklaracijos taisymas tapo neleidžiamas. Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje pateikdamas muitinės deklaraciją, A. K. pagal SMK 15 straipsnio 2 dalies a punkte įtvirtintą deklaranto pareigą pateikti tikslią ir išsamią informaciją prisiėmė atsakomybę, kad faktiniai duomenys apie deklaruojamą prekę, įskaitant ir jos vertę, atitiktų duomenis, nurodytus deklaracijoje. Būdamas profesionalus muitinės tarpininkas, t. y. savo srities specialistas, ir turėdamas pareigą tinkamai atlikti su muitiniu įforminimu susijusias pareigas, A. K. privalėjo elgtis rūpestingai ir įsitikinti, kad jo teikiamoje deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi, juolab kad buvo deklaruojama tik viena prekė ir jos tikrajai vertei patikrinti nebuvo būtina atlikti kokių nors išskirtinių, sudėtingų ar didelės apimties veiksmų, objektyviai didinančių riziką suklysti, tačiau to nepadarė. Taigi apeliacinės instancijos teismas A. K. veiksmuose pagrįstai konstatavo būtinąjį ANK 212 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyviosios pusės požymį – neatsargią kaltės formą, pasireiškusią nerūpestingumu.

19. Nagrinėjamu atveju taip pat pažymėtina, kad administraciniu nusižengimu laikoma kaltininko padaryta pavojinga veika, todėl, taikant administracinę atsakomybę, svarbu ne tik nustatyti, ar padaryta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo sudėties požymius, bet ir įvertinti konkrečios veikos pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-13-719/2023). A. K. deklaracijoje neteisingai nurodžius mažesnę nei tikroji deklaruojamos prekės vertę, sudarytos prielaidos neteisingai apskaičiuoti valstybei mokėtinus mokesčius – atsirado 262 Eur dydžio PVM nepriemoka, o tai sukėlė realias neigiamas pasekmes valstybės biudžetui. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad neteisingų deklaracijos duomenų nurodymas, kuris daro įtaką teisingam mokesčių apskaičiavimui, yra šiurkšti klaida ir kad šiuo atveju būtent muitinės pareigūno, o ne A. K., iniciatyva buvo nustatyta, jog muitinės deklaracijos duomenys yra neteisingi. Taigi A. K. veiksmai pasiekė pakankamą pavojingumo lygį, kad būtų kvalifikuojami kaip administracinis nusižengimas, nustatytas ANK 212 straipsnio 3 dalyje.

20. Pareiškėjo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas A. K. kaltę, rėmėsi prielaidomis ir pažeidė įrodinėjimą bei įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (ANK 567 straipsnis), yra deklaratyvūs ir nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl dėl jų išsamiau nepasisakytina.

21. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo administracinės atsakomybės klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes ir padarė teisingą, įstatymu pagrįstą išvadą, kad A. K. veiksmai atitinka ANK 212 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį. Skundžiamo teismo sprendimo turinys nesuteikia pagrindo konstatuoti prašyme nurodomus procesinės ir materialiosios teisės pažeidimus, dėl kurių jį reikėtų naikinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarimą nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Alenas Piesliakas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Danutė Jočienė