Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas nutartis

A-1420-552/2023

Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.

Cituojamos nuostatos

Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.

Sprendimo tekstas

Administracinė byla Nr. A-1420-552/2023 Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00037-2023-3 Procesinio sprendimo kategorija 8.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 8 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant N. P., dalyvaujant  užsieniečiui E. (E.) S. B., jo atstovei advokatei A. L. K., vertėjai N. G., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovei R. M.-B., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio E. (E.) S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (duomenys neskelbtini) piliečiui E. (E.) S. B.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) teikime prašė skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui E. (E.) S. B (toliau – ir Užsienietis) alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2023 m. balandžio 20 d., bet ne ilgiau nei bus įvykdytas asmens išsiuntimas.

2.  Centras paaiškino, kad Užsienietis jau tris kartus pasišalino iš Centro, todėl nėra galimybės įvykdyti sprendimą dėl jo išsiuntimo, taikant mažiau jo laisvę varžančias priemones.

II.

3.  Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2023 m. sausio 20 d. sprendimu Centro teikimą tenkino iš dalies – paskyrė Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol jis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, bet ne ilgiau nei iki 2023 m. kovo 17 d.

4.  Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias aplinkybes:

4.1.    2021 m. liepos 16 d. Užsienietis buvo perduotas Centrui. Užsienietis su savimi neturėjo asmens tapatybės dokumento ar kito dokumento, suteikiančio teisę būti Lietuvos Respublikoje.

4.2.    2021 m. rugpjūčio 13 d. Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos Respublikoje, tačiau Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 21S34716 nesuteikti asmeniui prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) bei išsiųsti iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su priimtu sprendimu, Užsienietis jį skundė, tačiau Regionų apygardų administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. kovo 29 d. sprendimu iš dalies tenkindamas Užsieniečio skundą sutrumpino draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminus, bet dalyje dėl prieglobsčio nesuteikimo ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos paliko nepakeistą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. nutartimi Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė, t. y. 2022 m. gegužės 11 d. buvo priimtas galutinis sprendimas Užsieniečio prieglobsčio byloje.

4.3.    Migracijos departamentas 2022 m. sausio 31 d. priėmė sprendimą Nr. 22S62453 įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties, ir apgyvendinti Užsienietį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jai teisės judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, šešis mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Nesutikdamas su priimtu sprendimu, Užsienietis padavė skundą, tačiau Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi skundai atmesti.

4.4.    Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2022 m. liepos 29 d. sprendimu tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 29 d., be ne ilgiau nei kol Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

4.5.    2022 m. rugpjūčio 29 d. 0.10 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu jis buvo sulaikytas darantis nusikalstamą veiką, jo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 04-5-00234-22, ikiteisminio tyrimo teisėjo 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai 2022 m. spalio 4 d. priėmė teismo baudžiamąjį įsakymą, kuriuo Užsienietis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė bausmė – 40 parų arešto, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 66 straipsniu į bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas.

4.6.    Atlikęs paskirtą bausmę, 2022 m. spalio 7 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimu jam paskirtas sulaikymas iki 2023 m. sausio 10 d.

4.7.    Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. lapkričio 28 d. sprendimu pakeistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. spalio 7 d. sprendimas ir Užsieniečiui taikyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2023 m. sausio 10 d., be ne ilgiau nei kol Užsienietis bus išsiųstas iš Lietuvos Respublikos.

4.8.    2022 m. gruodžio 27 d. Užsienietis pasišalino iš Centro teritorijos, bet pareigūnų buvo sugrąžintas.

4.9.    2023 m. sausio mėn. Užsienietis ir vėl pasišalino iš Centro, 2023 m. sausio 18 d. 21.40 val. Lazdijų r. sav., Lazdijų sen., Papečių k. buvo sulaikytas mikroautobusas patikrinimui, jame ant grindų gulėjo 14 asmenų, vienas jų buvo Užsienietis. 2023 m. sausio 18 d. Užsienietis buvo sulaikytas ne ilgiau kaip 48 val. pagal Įstatymo 114 straipsnio 1 dalį, todėl Centras kreipėsi į teismą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

5.       Teismas nurodė, kad, nors Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai (ne per pasienio kontrolės punktą) kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, jis neturi tapatybę patvirtinančio dokumento, Užsienietis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, kad priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje, todėl negalima vertinti, kad jo asmenybė yra nenustatyta. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vertinti, jog Užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų darbuotojais (nurodė savo vardą pavardę, gimimo datą), keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bet įvertinus Užsieniečio elgesį, t. y. tris kartus pažeidė alternatyvios sulaikymui priemonės sąlygas, bandė pasišalinti iš Lietuvos Respublikos, bei tai, kad, Užsieniečiui taikomi judėjimo suvaržymai neviršija 18 mėnesių, todėl teikimas tenkintinas iš dalies. Teismas vertino, kad nagrinėjamu atveju Įstatymo tikslų galima pasiekti mažiau Užsieniečio laisvę varžančiomis priemonėmis nei taikant sulaikymą, todėl teismas Užsieniečiui paskyrė Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsienietis apgyvendintinas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, suteikiant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – du mėnesius.

III.

6.  Užsienietis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimą, Centro teikimą atmesti ir pritaikyti Užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę – Užsieniečio apgyvendinimą VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7.  Užsienietis apeliaciniame skunde nurodo, kad:

7.1. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika dėl užsieniečių apgyvendinimo ir / ar sulaikymo taikymo pagrindų (administracinė byla Nr. A-1289-602/2023).

7.2. Tarptautinė teismų praktika aktualiais ginčui klausimais vienareikšmiškai patvirtina, jog taikydama perteklines kraštutines ir esminiai pagrindines žmogaus teises ribojančias priemones Lietuvos valstybė pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas. Šioje byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų išimtinės kraštutinės priemonės taikymą Užsieniečiui.

7.3. Vadovaujantis tarptautinių teismų praktika, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje aiškiai konstatuoja, jog užsieniečių, kurie į Lietuvą nelegaliai atvyko 2021 m. vasarą, atžvilgiu laisvė ribojama pernelyg ilgai, todėl Užsienietis taip pat turi būti nedelsiant paleistas į laisvę.

8.    Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

9.    Centras paaiškina, kad Užsienietis nebėra prieglobsčio prašytojas, jis neturi artimų giminystės ar socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Užsienietis, turėdamas galimybę laisvai judėti, 3 kartus bėgo iš Lietuvos Respublikos, vieną kartą pasinaudojęs kito asmens tapatybės kortele.

10.  Centras akcentuoja, kad Užsieniečio elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valstybės institucijomis.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

11.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Užsieniečio judėjimo laisvės apribojimo teisėtumo ir pagrįstumo.

12.  Pirmosios instancijos teismas judėjimo laisvės apribojimus grindė tuo, jog Užsienietis 3 kartus bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl Įstatyme numatytų tikslų kitokiomis priemonėmis nebus galima pasiekti.

13.  Apeliaciniame skunde Užsienietis nurodo, jog teismo skirtas judėjimo laisvės ribojimas yra nepagrįsta ir neproporcinga priemonė ir pabrėžia, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką užsieniečių, atvykusių į Lietuvos Respubliką 2021 m. vasarą, laisvė ribojama pernelyg ilgai, todėl Užsienietis būti nedelsiant paleistas į laisvę.

14.  Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimo Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ 1 punktą, šiuo metu Lietuvos Respublikoje paskelbta valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Atsižvelgus į tai, taikytinos Įstatymo X skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 str. 1 d.).

15.  Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalis įtvirtina alternatyvių sulaikymui priemonių, taikytinų įvedus Lietuvos Respublikoje ekstremaliąją situaciją, sąrašą: alternatyvios sulaikymui priemonės, nurodytos Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.), užsieniečio apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.)

16.  Byloje nustatyta, jog šiuo metu Užsienietis nėra prieglobsčio prašytojas, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2022 m. gegužės 11 d. galutine ir neskundžiama nutartimi atmetė Užsieniečio apeliacinį skundą. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus galutinę ir neskundžiamą nutartį, įsiteisėjo Migracijos departamento 2021 m. spalio 26 d. sprendimas, kuriuo atsakyta Užsieniečiui suteikti prieglobstį ar papildomą apsaugą.

17.  Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo užsieniečiams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis ir, esant Lietuvos Respublikoje paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, Įstatymo 14019 straipsnis. Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje yra numatytos alternatyvios sulaikymui priemonės: nurodytos šio Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose (1 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje netaikant judėjimo laisvės apribojimų (2 p.); užsieniečio apgyvendinimas Tarnyboje ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (3 p.). Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui priemonių taikymo, t. y., ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje, ir kita.

18.  Nors šioje byloje nėra duomenų, jog Užsienietis keltų grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, tačiau nustatyta, kad Užsienietis 3 kartus pažeidė apgyvendinimo tvarką. Akcentuotina, kad Užsieniečiui 2 kartus buvo skiriama alternatyvi sulaikymui priemonė be judėjimo laisvės apribojimų, tačiau abu kartus Užsienietis tuo pasinaudojo ir bandė neteisėtai pasišalinti iš Lietuvos Respublikos. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis atsisakė bendradarbiauti su savo kilmės valstybės ambasados atstovais, kas parodo, jog Užsienietis nelinkęs bendradarbiauti su valstybės institucijomis.

19.  Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrą taisyklę, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui.

20.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje Įstatymo 114 straipsnio 5 dalis ir joje įtvirtintas maksimalus 18 mėnesių užsieniečio sulaikymo terminas yra taikomas taip pat ir sprendžiant alternatyvios sulaikymui priemonės, kuria ribojama judėjimo laisvė, taikymo klausimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3944-822/2022, 2022 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3908-968/2022, 2022 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3982-821/2022).

21.  Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nurodo, kad nagrinėjamoje byloje Užsieniečio judėjimo laisvė buvo apribota nuo 2021 m. liepos 16 d. iki 2022 m. liepos 29 d., nuo 2022 m. spalio 8 d. iki 2022 m. lapkričio 28 d., nuo 2023 m. sausio 20 d. iki šiol. Pažymėtina, kad nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. spalio 8 d. Užsieniečio laisvė taip pat buvo apribota, tačiau kitais teisiniais pagrindais (Užsienietis buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalyje ir jam skirta 40 parų arešto). Atsižvelgiant į tai, darytina išvadą, kad Užsieniečio judėjimo laisvė Įstatyme numatytais pagrindais yra ribojama ( ir būtų ribojama pagal skundžiamą teismo sprendimą) trumpiau nei 18 mėnesių.

22.  Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes ir atsižvelgusi į Užsieniečio elgesį (3 kartus pažeidė apgyvendinimo tvarką, naudojosi svetimu  asmens dokumentu, atsisakė bendradarbiauti su valstybės institucijų atstovais), realių judėjimo laisvės apribojimų trukmę (nėra viršytas maksimalus 18 mėnesių terminas), teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju Užsieniečiui pritaikyta alternatyvi sulaikymui priemonė yra proporcinga ir būtina,  Užsieniečio asmenybė ir jo elgesys nepaneigia rizikos, jog, skyrus švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, jis bandys pabėgti, pasislėpti ar kitaip užkardyti galimybę kompetentingoms institucijoms priimti ir įvykdyti grąžinimo į kilmės šalį procedūrą.

23.  Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes bei pritaikė ginčui aktualų teisinį reguliavimą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį keisti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgus į tai, Užsieniečio apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(Duomenys neskelbtini) piliečio E. (E.) S. B apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2023 m. sausio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                   Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė