2AT-77-628/2022

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-77-628/2022 Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01879-2021-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.15; 21.12.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 13 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Daivos Pranytės-Zalieckienės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. atstovo advokato Viktoro Onačko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį R. S. nubaustas įspėjimu už tai, kad jis pagal 2009 m. birželio 11 d. jungtinės veiklos sutartį būdamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų įgaliotas atstovas nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. liepos 20 d. nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. birželio 3 d. pateiktų įpareigojimų dėl remonto darbų, užtikrinančių vandens tiekimą į namą, atlikimo organizavimo, dėl to pažeidė Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

2.   Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarimu pareiškėjo skundas tenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas dėl R. S. nubaudimo pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį panaikintas, administracinio nusižengimo teisena R. S. nutraukta. Iš valstybės R. S. priteista 800 Eur proceso išlaidų advokato atstovavimo paslaugoms apmokėti atlyginimo.

3.   Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. atstovo advokato V. Onačko prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 25 d. nutarimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1.  Vilniaus apygardos teismo sprendimas yra neteisėtas ir priimtas padarant esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas faktines bylos aplinkybes, neteisingai taikė ir aiškino privatinės teisės normas, suteikdamas joms tik viešajai teisei būdingą imperatyvumą, sukuriantį asmenų teises ir pareigas nepriklausomai nuo jų valios.

5.2.  Pareiškėjo nuomone, teismas, spręsdamas ginčą, neteisingai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnio 1 dalį, taip pat neatsižvelgė į kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-357-313/2019, e3K-3-197-469/2020), kurioje nurodoma, kad jungtinės veiklos dalyviai veikia tik savo interesų srityje, todėl jie neprivalo ir negali būti įpareigojami veikti trečiojo asmens, neprisijungusio prie sutarties, naudai, nors jis ir yra bendrojo turto dalies savininkas.

5.3.  Atkreipiamas dėmesys, kad po skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties priėmimo įsigaliojo ir civilinėje byloje Nr. e2-2332-608/2021 priimtas sprendimas, kuriuo buvo pripažinta, jog šioje byloje aptariama jungtinės veiklos sutartis yra negaliojanti, nes ją pasirašė ne visi sutartyje nurodyti asmenys. Akivaizdu, kad įsigalioję teismų sprendimai turi prejudicinę galią, dėl to apeliacinės instancijos teismo skundžiama nutartis ir joje išdėstyti argumentai neturi jokios teisinės reikšmės, o tai sudaro pakankamą pagrindą šią nutartį panaikinti. Be to, sutartis, kylanti iš privatinės teisės, gali būti aiškinama tik privatinės teisės, o ne viešosios teisės normų aspektu.

5.4.  Pareiškėjas prašyme cituoja skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir pažymi, kad kai M. B. atsisakė tapti jungtinės veiklos sutarties dalyve, ji neperdavė sau priklausančios namo bendrojo naudojimo turto dalies į jungtinės veiklos dalyvių dispoziciją, dėl to jie negalėjo ir neprivalėjo priimti jokių sprendimų dėl svetimo turto, o M. B. negalėjo reikalauti veikti jos naudai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad dėl nutrūkusio vandentiekio M. B. pirmiausia kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, o ne į jungtinės veiklos sutarties dalyvius, tačiau savivaldybė nepagrįstai savo pareigą (t. y. sutvarkyti vandentiekį), pasinaudodama jungtinės veiklos sutartimi, perdavė R. S., kuris net nebuvo paskirtas namo administratoriumi, t. y. neturėjo įgaliojimų veikti visų namo bendraturčių vardu ir spręsti klausimus, susijusius su namo technine priežiūra (t. y. organizuoti projektavimo ir statybos darbus atkuriant vandens tiekimą į M. B. butą ar į visą namą).

6.   Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Teisės grupės patarėja Neringa Mikučionė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo prašymo netenkinti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Administracinio nusižengimo bylos aplinkybės apeliacinės instancijos teisme buvo ištirtos išsamiai ir objektyviai, neapsiribojant vien formaliu situacijos vertinimu. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su apygardos teismo pateiktomis išvadomis, nesudaro pagrindo teigti, jog skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta ar priimta pažeidžiant materialiosios teisės normas. Be to, pareiškėjas prašyme neteisingai išdėsto bylos faktines aplinkybes, akivaizdžiai siekdamas taip suklaidinti kasacinės instancijos teismą.

6.2. Atsiliepime cituojama apeliacinės instancijos teismo nutartis ir pažymima, kad, priešingai nei nurodo pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismas jungtinės veiklos sutarties nepriskyrė viešojo administravimo aktui, o šią sutartį aiškino ir nagrinėjo atsižvelgdamas į Civilinio kodekso nuostatas. Be to, viešasis administravimas – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti, t. y. administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. Atkreiptinas dėmesys, kad, vadovaujantis CK 4.85 straipsnio 1 dalimi, sprendimai daugiabučiuose namuose dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo priimami patalpų savininkų balsų dauguma, o ne visų bendraturčių sprendimu. Taigi, nėra privalomas išimtinai visų savininkų (bendraturčių) sutikimas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad namo patalpų savininkai daugumos sprendimu namo bendrojo naudojimo objektams valdyti pasirinko sudaryti jungtinės veiklos sutartį, kaip vieną iš daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formų. Pažymėtina ir tai, kad jungtinės veiklos sutartis sudaroma dėl viso namo bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir valdymo, o ne dalies objektų.

6.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, tik tada skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis). O pareiškėjas nenurodo, kokiu pagrindu Vilniaus miesto savivaldybės administracija turėjo inicijuoti administratoriaus skyrimą, nes nagrinėjamu atveju egzistavo jungtinės veiklos sutartis, kuri savaime eliminavo poreikį skirti administratorių.

6.4. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad CK 4.75 straipsnio nuostatos apima ir bendraturčių pareigą bendradarbiauti valdant bendrą daiktą, t. y. išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro likimo, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio visoms šalims sprendimo būdo (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-780/2003, 3K-3-536/2006, 3K-3-233/2010 ir kt.). Be to, pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 15 dalis, pagal kurią bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė (pastato bendrojo naudojimo objektai) taip pat yra ir bendrosios pastato inžinerinės sistemos, t. y. pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai inžineriniai tinklai. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta ir tai, kad butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Taigi, priešingai nei prašyme nurodo pareiškėjas, nutrūkęs vandentiekis butui nėra tiesiog to buto savininko atsakomybė ir jo problema, nes pagal teisės aktuose įtvirtintas sąvokas bendrosios pastato inžinerinės sistemos yra pastato bendrojo naudojimo objektai.

6.5. Nors pareiškėjas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2332-608/2021 buvo priimtas sprendimas, kuriuo pripažinta, jog šioje byloje aptariama jungtinės veiklos sutartis yra negaliojanti, nes ją pasirašė ne visi sutartyje nurodyti asmenys, tačiau atkreipiamas dėmesys, kad civilinė byla buvo inicijuota dėl skolos priteisimo, todėl teismai visiškai nenagrinėjo ir nevertino jungtinės veiklos sutarties turinio ir esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą nutartį priėmė anksčiau, nei buvo priimtas ir įsiteisėjęs procesinis sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-2332-608/2021 (Nr. e2A-150-779/2022). Akivaizdu, kad apygardos teismas šioje administracinio nusižengimo byloje priimdamas sprendimą neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis neįsiteisėjusiu pirmosios instancijos teismo sprendimu civilinėje byloje.

6.6. Apeliacinės instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nustatė, kad pagal jungtinės veiklos sutartį R. S. buvo bendrojo naudojimo objektų valdytojas (statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 10.3 papunktis), kurio pareigos nustatytos statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 84 ir 85 punktuose, t. y. organizuoti daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą paskiriant techninį prižiūrėtoją, vykdyti organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. pažeidė statinių techninę priežiūrą reglamentuojančius teisės aktus, akivaizdu, jog jis pagrįstai ir teisėtai buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. atstovo advokato V. Onačko prašymas atmestinas.

Dėl ANK 360 straipsnio 3 dalies taikymo

8.   ANK 360 straipsnio 3 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už statinių techninę priežiūrą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, todėl jos turinys atskleidžiamas remiantis kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinio naudotojo pareigas ir statinių techninę priežiūrą, nuostatomis.

9.   Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami šią bylą, pateikė skirtingą R. S. veikos vertinimą ir priėmė skirtingus procesinius sprendimus.

10.   Pirmosios instancijos teismas administracinio nusižengimo teiseną nutraukė, nesant vieno iš būtinųjų ANK 360 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymio – subjekto. Teismas šią išvadą argumentavo tuo, kad R. S. pagal 2009 m. birželio 11 d. jungtinės veiklos sutartį buvo įgaliotas atstovauti tik šią sutartį pasirašiusių dalyvių interesams, dėl to nebuvo viso daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas ir pareigos atkurti vandens tiekimą į butą Nr. 3, kurio savininkai nėra pasirašę sutarties, neturėjo.

11.   Apygardos teismas, priešingai nei apylinkės teismas, padarė išvadą, kad R. S. įspėjimu pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį nubaustas pagrįstai, nes jis pagal 2009 m. birželio 11 d. jungtinės veiklos sutartį būdamas daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų įgaliotas atstovas (valdytojas) nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. liepos 20 d. nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. birželio 3 d. pateiktų įpareigojimų dėl remonto darbų, užtikrinančių vandens tiekimą į namą, atlikimo organizavimo, dėl to pažeidė Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punktą.

12.   Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma, kad R. S. veiksmai nepagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį, teigiant, jog jis neturėjo įgaliojimų veikti visų namo bendraturčių vardu ir spręsti klausimus, susijusius su namo technine priežiūra, t. y. organizuoti projektavimo ir statybos darbus atkuriant vandens tiekimą į M. B. butą Nr. 3 ar į visą namą. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.

13.   Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, pritaria apygardos teismo išvadoms.

14.   Pažymėtina, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės valdymą, priežiūrą, išlaikymą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. CK 4.83 straipsnio 3 dalyje (2000 m. liepos 1 d. įstatymo redakcija) nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį. Tuo atveju, jeigu butų ir kitų patalpų savininkai neįsteigia gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos arba nesudaro jungtinės veiklos sutarties, taip pat jei bendrija likviduota arba nutraukta jungtinės veiklos sutartis, skiriamas bendrojo naudojimo objektų administratorius (CK 4.84 straipsnio 1 dalis).

15.   Byloje nustatyta, kad nuo 2009 m. birželio 11 d. iki 2021 m. liepos 27 d. daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, 2, 3 ir kitų patalpų savininkai bendrojo naudojimo objektų valdymo teises įgyvendino pagal sudarytą 2009 m. birželio 11 d. jungtinės veiklos sutartį, teisės aktų nustatyta tvarka įregistravus ją VĮ Registrų centre. Iš jungtinės veiklos sutarties turinio matyti, kad viso daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų interesams dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo atstovavo įgaliotas atstovas R. S. (t. y. jam buvo pavesta organizuoti sutarties dalyvių bendro turto – pastato priežiūrą, tvarkymą, administravimą, sudaryti sutartis su atitinkamas paslaugas teikiančiomis įmonėmis ir pan.). Tokiu būdu R. S., šios sutarties pagrindu tapusiam viso daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų įgaliotu atstovu (valdytoju), atsirado teisės ir pareigos, nustatytos tiek CK, tiek Statybos įstatyme bei kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose statinio naudotojo pareigas ir statinių techninę priežiūrą.

16.   Statybos įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 2 punkte (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.) nustatyta, kad statinių naudotojai privalo laikytis normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose ar normatyviniuose statinio saugos ir paskirties dokumentuose nustatytų statinio naudojimo ir priežiūros reikalavimų, kad būtų išlaikytos statinio (jo dalių, inžinerinių sistemų) savybės, atitinkančios Reglamente (ES) Nr. 305/2011 nustatytus esminius statinių reikalavimus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 56 punkte pateikta sąvoka apibrėžia, kad statinio naudotojas – statinio savininkas arba kitas fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudoja statinį (jo dalį) Lietuvos Respublikos įstatymų, administracinių aktų, sutarčių ar teismo sprendimų pagrindu.

17.   Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros įgyvendinimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ (toliau – Reglamentas) VII skyrius. Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį (Reglamento 84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę (Reglamento 85 punktas). Reglamento 10.3 punkte pateikta sąvoka apibrėžia, kad bendrojo naudojimo objektų valdytojas – daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų įsteigta bendrija, jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo arba bendrojo naudojimo objektų administratorius, valdantys bendrojo naudojimo objektus.

18.   Pažymėtina, kad aptartas teisinis reglamentavimas ir bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, jog R. S. buvo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų Nr. 1, 2, 3 ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų valdytojas (t. y. buvo atsakingas už viso namo techninės priežiūros organizavimą), nes buvo įgaliotas jungtinės veiklos sutartimi, todėl privalėjo vykdyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. birželio 3 d. pavestus įpareigojimus ir organizuoti remonto darbus, užtikrinančius vandens tiekimą į daugiabučio gyvenamojo namo butą Nr. 3. Todėl, priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, R. S. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius ANK 360 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo požymius.

19.   Pareiškėjas nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-2332-608/2021 (Nr. e2-A-150-779/2021) dėl daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų savininkų prievolės apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime nurodė, jog jungtinės veiklos sutartis nėra galiojanti, nes ji nepasirašyta visų bendraturčių. Anot pareiškėjo, tai turėtų būti traktuojama kaip prejudicinis faktas. Tačiau su šiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

20.   Pirma, pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje R. S. inkriminuojamas administracinis nusižengimas buvo padarytas dar nenutraukus jungtinės veiklos sutarties. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu R. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 360 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas dėl to, kad jis pagal 2009 m. birželio 11 d. jungtinės veiklos sutartį, būdamas daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų valdytojas, nuo 2021 m. gegužės 7 d. iki 2021 m. liepos 20 d. nevykdė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus 2021 m. balandžio 16 d. ir 2021 m. birželio 3 d. įpareigojimų dėl remonto darbų, užtikrinančių vandens tiekimą į namą, atlikimo organizavimo. Jungtinės veiklos sutartis nutraukta 2021 m. liepos 27 d. Taigi administracinis nusižengimas buvo padarytas galiojant jungtinės veiklos sutarčiai. O civilinės bylos Nr. e2-2332-608/2021 (Nr. e2-A-150-779/2021) nagrinėjimo metu R. S. sutartį jau buvo nutraukęs ir išregistravęs ją iš VĮ Registrų centro.

21.   Antra, nagrinėjamu atveju taip pat svarbu tai, kad civilinėje byloje Nr. e2-2332-608/2021 (Nr. e2A-150-779/2022) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neanalizavo jungtinės veiklos sutarties turinio ir jos galiojimo (taikymo) bendraturčių, tarp jų ir ne jungtinės veiklos sutarties dalyvių, atžvilgiu. Civilinėje byloje buvo keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių daugiabučiame name esančio buto savininkų prievolę apmokėti namo bendrojo naudojimo objektų išlaikymo išlaidas, aiškinimo ir taikymo klausimai.

22.   Trečia, teisėjų kolegija pritaria Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartyje padarytoms išvadoms, kad jungtinės veiklos sutartimi butų ir kitų patalpų savininkai balsų dauguma pasirinko daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo formą. Kaip minėta, jungtinės veiklos sutartimi buvo įgaliotas R. S., todėl jis pagrįstai laikytinas bendrojo naudojimo objektų valdytoju (statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 10.3 papunktis) ir jam tenka statybos techninio reglamento STR 1.07.03:2017 84 ir 85 punktuose nustatytos pareigos.

23.   Pareiškėjo prašyme nurodomos kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-357-313/2019 (byloje spęsta dėl šalis siejusių teisinių santykių rengiant ir įgyvendinant pastato techninį ir darbo projektus bei jų atsakomybės), Nr. e3K-3-197-469/2020 (byloje spręsta dėl šalis siejusių teisinių santykių ir atsakomybės netinkamai atlikus akmens masės plytelių grindų dangos įrengimo darbus pagal rangos sutartį) nelaikytinos precedentu nagrinėjamoje byloje, nes šiose bylose sprendžiami teisiniai ginčai akivaizdžiai skiriasi nuo nagrinėjamos bylos nustatytų faktinių aplinkybių, jų vertinti kaip analogiškų arba labai panašių nėra teisinio pagrindo.

24.   Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį naikinti prašyme nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjos                                                                                                      Rima Ažubalytė

Daiva Pranytė-Zalieckienė

Sigita Jokimaitė