2K-194-719/2023

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-194-719/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01464-2020-2 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.2.13 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugsėjo 28 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. P. baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu R. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį aštuonerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių aplinkybių pašalinta aplinkybė, kad R. P. narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė – 0,013997 g, laikė bei gabeno turėdamas tikslą ją platinti. R. P. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta šešiasdešimt parų arešto bausmė. Kita Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti R. D., S. D., D. M., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokurorės, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė : I. Bylos esmė

1.   R. P. pirmosios instancijos teismo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2020 m. lapkričio 24 d., laikotarpiu nuo 20.00 iki 21.00 val., neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, automobilyje „Ford Galaxy“, paslėpęs automobilio langų apiplovimo skysčio bakelyje, laikė didelį kiekį – 0,013997 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, šią medžiagą laikotarpiu nuo 20.35 iki 20.45 val. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, gabeno Kauno mieste nuo (duomenys neskelbtini) namo iki pastato adresu (duomenys neskelbtini), ten buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir apie 21.00 val. paslėpta narkotinė medžiaga buvo rasta ir paimta.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2.   Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šioje byloje R. P. veika netinkamai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, kadangi R. P. veiksmuose nėra būtinojo šio nusikaltimo subjektyviojo požymio – tikslo platinti narkotines medžiagas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei netinkamai paskirtos bausmės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 328 straipsnio 1 ir 2 punktai) ir R. P. veiksmus perkvalifikavo iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, iš Kauno apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nuosprendžio aprašomosios dalies pašalindamas pripažintomis įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, kad R. P. narkotinę medžiagą – karfentanilį, kurio masė – 0,013997 g, laikė bei gabeno turėdamas tikslą ją platinti.

III. Kasacinio skundo argumentai

3.   Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiasis prokuroras V. Guliavičius prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje padariusi pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pakeitimus, t. y. iš pirmosios instancijos teismo nustatytų ir nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių pašalinusi veiką kvalifikuojančią aplinkybę, kad R. P. narkotinę medžiagą – karfentanilį – laikė bei gabeno turėdamas tikslą ją platinti, bei nenustačiusi kitos veiką kvalifikuojančios aplinkybės (tik aprašomojoje nuosprendžio dalyje nustačiusi BK 259 straipsnio 1 dalyje nurodytą ir šią veiką kvalifikuojančią aplinkybę – kad kaltinamasis jam inkriminuotame kaltinime nurodytus veiksmus atliko neturėdamas tikslo narkotinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti) ir jo nusikalstamą veiką perkvalifikavusi iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, pakeitė tiek esminę faktinę aplinkybę, tiek veikos kvalifikavimą, tačiau nei kaltinamajam, nei kitiems proceso dalyviams teisme nepranešė apie galimą kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimą iš esmės skirtingomis bei kaltinime nurodytos veikos perkvalifikavimą, neišaiškino teisės prašyti pertraukos pasirengti gynybai, išsakyti kaltinamajam poziciją dėl naujo kaltinimo, nesuteikė teisės proceso dalyviams išsakyti teisinių argumentų dėl galimai kaltinime keistinų faktinių aplinkybių, taigi padarė esminius BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nurodytus pažeidimus, taip suvaržė tiek įstatymo garantuotas kaltinamojo teises (BPK 369 straipsnio 3 dalis), tiek ir kitų proceso dalyvių įstatymu garantuotas teises, o tai sukliudė teisėjų kolegijai išsamiai ir visapusiškai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti teisėtą ir pagrįstą proceso sprendimą.

3.2. Taip pat nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kurioje konstatuota, kad R. P. veiksmuose nebuvo BK 260 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas (su tuo taip pat nesutiko vienas iš apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos narių, teikdamas atskirąją nuomonę), tačiau atsižvelgiant į tai, kad BPK nenurodyta galimybė teikti kasacinį skundą kitais nei BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais (šiuo atveju tai būtų susiję su įrodymų ir jų pakankamumo vertinimu), dėl šios dalies kasacinis skundas neteikiamas.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4.   Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro V. Guliavičiaus kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kaltinimo keitimo apeliacinės instancijos teisme

5.  Pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje, o šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus reglamentuoja BPK 256 straipsnis. Prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmės skirtingomis. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis, apie tai nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams.

6.  Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka gali būti keičiami bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinio proceso metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-7-304-976/2016, 2K-7-66-648/2018, 2K-236-648/2020 ir kt.).

7.  Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą, t. y. gynyba dėl pasikeitusių aplinkybių būtų kitokia. Taigi teismas turi įvertinti keistinų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių pobūdį ir spręsti, ar jos reikšmingos užtikrinant kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą ir pan. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233/2008, 2K-141/2011, 2K-23/2013, 2K-7-25-495/2020).

8.  Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis turėjo tikslą platinti narkotinę medžiagą. Nuteistojo versija, kad narkotines medžiagas jis įsigijo sau asmeniškai vartoti, išnaudojus visas galimybes, nepaneigta. Todėl, nesant nuteistojo veiksmuose BK 260 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymio – tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, teismas nusprendė nuteistojo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, apie tokią galimybę nepranešęs nei nuteistajam, nei kitiems proceso dalyviams. Taigi, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas tiktai pašalino vieną nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį, tai suteikė pagrindą nuteistojo veiką perkvalifikuoti pagal švelnesnę baudžiamąją atsakomybę nustatantį BK straipsnį. Teisėjų kolegija tokio faktinių bylos aplinkybių keitimo nelaiko baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu dėl toliau aptariamų argumentų.

9.  Pirma, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuojama, kad situacija, kai iš esmės nekeičiant nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių kaltinamojo veika perkvalifikuojama pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, nustatantį lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, kuriame nustatytų nusikalstamos veikos požymių visuma yra kaltinamajame akte nurodyto baudžiamojo įstatymo nustatytų požymių visumos dalis, traktuotina kaip nesudaranti prielaidų pažeisti kaltinamojo teisę žinoti kaltinimą ir jo teisę į gynybą. Šioje situacijoje kaltinamajam sudaromos sąlygos žinoti, kuo yra kaltinamas, ir turėti galimybę gintis nuo visų kaltinimo dalių: ginčyti tiek nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, tiek atskirus baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos požymius, tiek jų visumą. Vadinasi, nėra pagrindo teigti, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatyme turi būti nustatyta, jog apie tokio veikos perkvalifikavimo galimybę kaltinamajam teisiamajame posėdyje turi būti iš anksto pranešta (Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 15 d. nutarimas).

10.  Antra, kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kai teismas šalina iš kaltinimo tam tikras faktines aplinkybes ar perkvalifikuoja nusikalstamą veiką ne savo iniciatyva, bet atsižvelgdamas į kaltinamojo ar jo gynėjo teismo proceso metu ar apeliaciniame skunde pateiktą prašymą ir (ar) argumentus, išankstinis proceso dalyvių įspėjimas apie galimą kaltinimo keitimą praranda savo teisinę reikšmę teisei į gynybą užtikrinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-7-66-788/2022). Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nusikalstamos veikos perkvalifikavimo klausimą išnagrinėjo pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą, kuriame, be kita ko, nuteistasis prašė jo veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį, nes tikslas platinti narkotinę medžiagą nepagrįstas jokiais duomenimis. Taigi, toks faktinių aplinkybių keitimas apeliacinės instancijos teisme, priešingai nei kasaciniame skunde tvirtina prokuroras, nebuvo procesinis netikėtumas nei nuteistajam, nei kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Tiek nuteistasis, tiek ir kiti nagrinėjimo teisme dalyviai apeliacinio proceso metu turėjo galimybę išsakyti teisinius argumentus dėl galimai kaltinime keistinų faktinių aplinkybių ir tokiu keitimu nebuvo pasunkinta nuteistojo teisė į gynybą.

11.  Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, perkvalifikuodamas nuteistojo R. P. veiką iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 259 straipsnio 1 dalį, apie tokią galimybę nuteistajam iš anksto nepranešęs, nagrinėjamu atveju nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo. Nuteistojo teisė į gynybą nebuvo suvaržyta, padėtis nebuvo pabloginta, todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK 255 ir 256 straipsnių nuostatų pažeidimą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Vitoldo Guliavičiaus kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                            Rima Ažubalytė

Artūras Pažarskis

Artūras Ridikas