eA-2015-415/2023

Administracinė byla Nr. eA-2015-415/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00647-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. rugpjūčio 23 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Ž. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Ž. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos kariuomenė, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

1.  Pareiškėjas Ž. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2023 m. sausio 2 d. įsakymo Nr. P-8 „Dėl drausminės nuobaudos št. srž. sp. Ž. J. skyrimo, jo išleidimo į atsargą ir skyrimo atlikti tarnybą rezerve“ (toliau – ir Įsakymas) 2, 3, 4, 5, 6 dalis, pakeičiant Įsakymo 1 dalyje paskirtą drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos į kitą su atleidimu iš tarnybos nesusijusią drausminę nuobaudą; 2) panaikinus Įsakymą, grąžinti pareiškėją į pareigas; 3) priteisti pareiškėjui nesumokėtą vidutinį tarnybos dienos atlyginimą už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2023 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti pareiškėjui maitinimosi išlaidų kompensaciją už kiekvieną priverstinio nebuvimo tarnyboje dieną nuo 2023 m. sausio 13 d. iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.  Pareiškėjui Įsakymu paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos už šiurkštų karių drausmės pažeidimą, numatytą Lietuvos kariuomenės drausmės statuto (toliau – ir Drausmės statutas) 69 straipsnyje (kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas), pareiškėjas atleistas iš Lietuvos kariuomenės (duomenys neskelbtini) pareigų, nutraukta su pareiškėju sudaryta profesinės karo tarnybos sutartis, jis išleistas iš profesinės karo tarnybos į atsargą.

3.  Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

3.1. 2022 m. spalio 4 d. Alytaus vyriausiajame policijos komisariate išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą Nr. 52_N4738-2022, nustatyta, kad pareiškėjas vairavo transporto priemonę neblaivus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę neblaivus ir jam nustatytas lengvas 0,67 promilių girtumo laipsnis. Administracinio nusižengimo patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimas nesukėlė jokių padarinių, pareiškėjas transporto priemonę vairavo miško keliuku, kaimo vietovėje ne didesniu nei 35 km/h greičiu, kai jo neblaivumas viršijo vos 0,27 promilėmis leistiną normą. Materialinė žala nebuvo padaryta. Nenustatyta ir pareiškėjo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Policijos pareigūnams surašius pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą, šis apie padarytą pažeidimą iškart pranešė tiesioginiam vadovui bei dalinio budėtojui. Pareiškėjui už pažeidimą buvo paskirta 800 Eur bauda ir atimta specialioji teisė vairuoti transporto priemones 6 mėnesiams. Pareiškėjas sutiko su paskirta bauda, gailėjosi dėl padaryto pažeidimo.

3.2. Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono (toliau – ir GŠB) vadas 2022 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. V-469 pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą ir 2022 m. spalio 14 d. patvirtino tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-32 (toliau – ir Išvada 1), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje. Už šį pažeidimą pareiškėjui buvo siūloma paskirti drausminę nuobaudą – pažeminti kario laipsnį.

3.3. Lietuvos kariuomenės Teisės departamentas (toliau – ir LK TD) 2022 m. lapkričio 7 d. surašė pranešimą Nr. TDT-3, su kuriuo pareiškėjas nebuvo supažindintas, ir kuriame nurodoma, kad būtina išsiaiškinti PerVIS sistemos duomenis, kad pareiškėjas 2020 metais buvo baustas administracine tvarka už tai, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir, ar pareiškėjas pranešė apie tai savo tiesioginiam vadovui. GŠB vadas 2022 m. lapkričio 9 d. įsakymu nurodė pašalinti tarnybinio patikrinimo Nr. TPI-32 trūkumus ir atlikti tarnybinį patikrinimą, tačiau pareiškėjas nebuvo supažindintas su šiuo įsakymu.

3.4. GŠB vadas 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtino naują tarnybinio patikrinimo išvadą              Nr. TPI-39 (toliau – ir Išvada 2), kurioje nurodoma, kad pareiškėjas padarė šiurkštų drausmės pažeidimą, numatytą Drausmės statuto 69 straipsnyje ir pasiūlyta krašto apsaugos ministrui priimti sprendimą pareiškėjui skirti drausminę nuobaudą – atleisti pareiškėją iš tarnybos. Šioje išvadoje konstatuota, kad pareiškėjas 2020 m. vasario 16 d. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio                    5 dalyje ir apie tai neinformavo savo tiesioginio vadovo ir taip išvengė jo atžvilgiu inicijuoto tarnybinio patikrinimo dėl galimo Drausmės statuto 69 straipsnyje numatyto pažeidimo.

3.5. Pareiškėjas, susipažinęs su Išvada 2, pateikė GŠB pranešimą dėl esminių tarnybinio patikrinimo trūkumų (toliau – ir Pranešimas), kuriame nurodė, jog apie minėtą nusižengimą buvo pranešęs savo tiesioginiam vadovui. Pareiškėjas pranešimu prašė grąžinti tarnybinio patikrinimo išvadą trūkumams pašalinti bei leisti pasinaudoti Drausmės statuto 22 straipsnyje suteikta teise pateikti papildomus įrodymus. Pareiškėjas pateikė prašymą krašto apsaugos ministrui, prašydamas sušvelninti drausminę nuobaudą, tačiau krašto apsaugos ministras priėmė skundžiamą įsakymą, kuriuo pareiškėjui už drausmės pažeidimo, numatyto Drausmės statuto 69 straipsnyje padarymą, skyrė griežčiausią drausminę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos.

3.6. LK TD pranešime Nr. TDT-3 padaryta išvada prieštarauja imperatyvioms Drausmės statuto nuostatoms, kadangi pagal Drausmės statuto 42 straipsnį, kario patraukimas administracinėn atsakomybėn arba nepranešimas apie savo kaip kario baustumą administracine tvarka, Drausmės statuto prasme nėra atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Siūlymas grąžinti Išvadą 1 papildyti prieštarauja Drausmės statuto 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtintam principui, kad už vieną drausmės pažeidimą kariui gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda, todėl LK TD galėjo siūlyti atlikti naują tarnybinį patikrinimą dėl LK TD pranešime Nr. TDT-3 nurodytų aplinkybių, bet ne reikalauti papildyti jau atliktą ir GŠB vado patvirtintą tarnybinį patikrinimą Nr. TPI- 32.

3.7. Drausmės statuto 28 straipsnio prasme vado patvirtinta tarnybinio patikrinimo išvada laikoma baigta. Tiek vadas, kuris pavedė atlikti tarnybinį patikrinimą, tiek vadas, kuris kontroliuoja tarnybinį patikrinimą, iki patvirtinant tarnybinio patikrinimo išvadą, turi teisę grąžinti tarnybinio patikrinimo išvadą papildyti, tačiau po tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo jokiam vadui nėra suteikta teisė grąžinti papildyti išvadą. GŠB vadui patvirtinus Išvadą 1, jos pagrindu buvo priimtas sprendimas ir nuspręsta, kokia drausminė nuobauda pareiškėjui skiriama.

3.8. Atlikus tarnybinį patikrinimą ir patvirtinus Išvadą 2 buvo pažeista pareiškėjo teisė pateikti įrodymus. Pareiškėjas nurodė, kad turi žinutes, patvirtinančias, kad apie 2020 metais padarytą administracinį nusižengimą jis buvo pranešęs vadovui. Priešingai, nei po LK TD pranešimo Nr. TDT-3, tarnybinio patikrinimo medžiaga tyrimui papildyti nebuvo grąžinta ir pareiškėjui nebuvo suteikta teisė pateikti įrodymus. Grąžinus Išvadą 1 papildyti ir atliekant tarnybinį patikrinimą Nr. TPI-39 į vieną tyrimą buvo sujungtos dvi visiškai skirtingos veikos, nuo kurių padarymo praėjo daugiau kaip 2 metai.

3.9. Pareiškėjas sutinka, jog padarė drausmės pažeidimą ir sutinka su Išvada 1 bei paskirta drausmine nuobauda – kario laipsnio pažeminimu, gailisi padaręs drausmės pažeidimą. Pareiškėjas supranta, kad pažeidimas yra pavojingas, tačiau nesukėlė jokių padarinių. Pareiškėjas pats pranešė apie padarytą pažeidimą. Pareiškėjui paskirta pati griežčiausia Drausmės statuto                             69 straipsnyje numatyta drausminė nuobauda, nors nebuvo nustatytos sunkinančios ir nustatytos dvi pareiškėjo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Parenkant drausminę nuobaudą, privalu atsižvelgti į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, todėl pareiškėjui skiriant drausminę nuobaudą nebuvo laikomasi Drausmės statuto 40 straipsnyje numatytų reikalavimų.

3.10.  Išvada 2 priimta neatsižvelgus į patikrinimo medžiagoje surinktus rašytinius įrodymus ir joje klaidingai konstatuojama, kad pareiškėjas sąmoningai ir sistemingai pažeidinėja teisės aktų nuostatas ir nėra linkęs reabilituotis. Pareiškėjo padarytas pažeidimas, atsižvelgiant į padarymo aplinkybes ir laiką nebuvo savo pavojingumo ir priešingumo teisei laipsniu pasiekusi tokį lygį, kad galėtų būti vertinama kaip daranti esminę žalą krašto apsaugos sistemai ar jos tvarkai.

3.11.  Pareiškėjas krašto apsaugos sistemoje tarnauja nuo 2001 metų ir per visą šį tarnybos laikotarpį niekada nebuvo baustas drausmine tvarka. Pareiškėjas buvo skatintas daug kartų už gerą tarnybą, o 2022 m. gruodžio mėn. pareiškėjui buvo suteiktas štabo seržanto specialisto laipsnis. Pareiškėjo veikla vertinama labai gerai, jis charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjas nuo 2021 m. lapkričio 16 d. savanoriauja viešojoje įstaigoje Alytaus apskrities vyrų krizių centre.

4.  Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

5.  Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

5.1. Krašto apsaugos ministras, atsižvelgęs į Išvadoje 2 nustatytas aplinkybes, kad pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 18 d. laisvu nuo tarnybos metu, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių                14 punkto reikalavimus vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatytas lengvas (0,67 promilių) girtumo laipsnis, ir tokiu savo elgesiu ir veiksmais pažemino kario vardą bei diskreditavo krašto apsaugos sistemos instituciją, turėjo teisę skirti pareiškėjui drausminę nuobaudą – atleisti jį iš tarnybos ir (arba) nutraukti su juo sudarytą profesinės karo tarnybos sutartį.

5.2. Pareiškėjo veiksmai pagrįstai buvo pripažinti kaip kario vardo pažeminimas ir krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas, ir tokie veiksmai negali būti pateisinami. Pareiškėją teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nešalina pareiškėjo atsakomybės ir nekeičia jam paskirtos drausminės nuobaudos vertinimo. Atleidimas iš tarnybos yra teisėta ir pagrįsta pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda.

5.3. Karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, todėl kario veikla, kaip ir krašto apsaugos sistemos institucijų veikla negali kelti abejonių valstybei ar visuomenei, kuriai ginti ši sistema yra sukurta. Kariai turi vengti bet kokių teisės pažeidimų. Karo tarnybos statuto 10.10 ir 10.11 punktuose kariui numatyta pareiga laikytis karių mandagumo, visuotinai priimtų elgesio normų ir etikos kodekso reikalavimų. Elgtis taip, kad nežemintų kario vardo ir nediskredituotų krašto apsaugos sistemos institucijų, todėl nėra pagrindo nagrinėjamu atveju panaikinti skundžiamą įsakymą.

6.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

7.  Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į skundą grindė šiais argumentais:

7.1. GŠB, pagal teisės aktus nėra priskiriamas kariuomenės pajėgų rūšims ir laikomas atskiru kariniu vienetu, kuris pagal GŠB nuostatus, tiesiogiai pavaldus Lietuvos kariuomenės vadui. Lietuvos kariuomenės vadas yra aukštesnio rango vadas, nei pajėgų rūšių vadai, todėl jis turi teisę skirti drausminę nuobaudą štabo seržanto specialisto karinį laipsnį turinčiam kariui, kuris tarnauja kariniame vienete tiesiogiai pavaldžiam Lietuvos kariuomenės vadui. Lietuvos kariuomenės Teisės departamentas yra Lietuvos kariuomenės struktūrinis padalinys. Lietuvos kariuomenės vadas tvirtindamas karinio vieneto – LK TD nuostatus yra įpareigojęs LK TD vertinti (atlikti teisinį vertinimą) Lietuvos kariuomenės vadui teikiamų Lietuvos kariuomenės vado vardu pasirašyti ar derinti įsakymų, nurodymų, raštų bei kitų dokumentų projektus.

7.2. Informacinės sistemos PerVis duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas ir anksčiau, t. y. 2020 m. vasario 19 d., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę ir už tai buvo nubaustas, todėl trečiasis suinteresuotas asmuo manė, kad šios aplinkybės ištyrimas leistų patvirtinti arba paneigti galimos pareiškėjo pareigos pranešti savo tiesioginiam vadovui apie ankstesnį baustumą administracine tvarka ir išspręsti drausminės nuobaudos parinkimo klausimą.

7.3. GŠB vadas pavedė Išvadą 1 surašiusiam kariui vyr. ltn. D. B. papildyti drausmės pažeidimo tyrimą, pašalinant tarnybinio patikrinimo trūkumus. Nei LK TD pranešimas, nei GŠB vado įsakymas iki 2022 m. lapkričio 21 d. pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus, nebuvo adresuoti pareiškėjui, todėl pareiškėjas su jais ir neturėjo būti supažindintas.

7.4. Pareiškėją 2022 m. lapkričio 28 d. pasirašytinai supažindinus su Išvada 2, jis pateikė pranešimą dėl esminių tarnybinio patikrinimo trūkumų, adresuotą GŠB vadui, o 2022 m. lapkričio 30 d. pakartotinai atvyko susitikti su GŠB vadu ir paprašė grąžinti jo pateiktus dokumentus, nes apsisprendė juos teikti kartu su prašymu krašto apsaugos ministrui švelnesnei nuobaudai paskirti. Pareiškėjui minėtas pranešimas su dokumentais buvo grąžintas 2022 m. lapkričio 30 d. GŠB vadui jų neįvertinus.

7.5. Pareiškėjas tarnybinio patikrinimo metu turėjo teisę teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 8 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad apie               2020 metais padarytą administracinį pažeidimą nepranešė nei budėtojui, nei tiesioginiam vadovui. Kitų skunde minimų duomenų pareiškėjas patikrinimo metu nepateikė, tačiau kai 2022 m. lapkričio 21 d. buvo užbaigtas tarnybinis patikrinimas, 2022 m. lapkričio 28 d. pateikė papildomus duomenis.

7.6. Pareiškėjas prašymą švelnesnei nuobaudai paskirti pateikė krašto apsaugos ministrui, tačiau prie prašymo nepridėjo skunde nurodomo pranešimo dėl esminių tarnybinio patikrinimo trūkumų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas skundus dėl priimtų sprendimų būtų teikęs aukštesnio rango vadams (viršininkams) ar generaliniam inspektoriui. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo skundo argumentai, kad tarnybinio patikrinimo išvadą aukštesnio rango vadai gali revizuoti tik iki jos patvirtinimo. GŠB vadas neturi teisės skirti drausminę nuobaudą – pažeminti kario laipsnį, todėl ir negali priimti tokio sprendimo. GŠB vadas, patvirtinęs Išvadą 1 su siūlymu dėl drausminės nuobaudos – kario laipsnio pažeminimo, skyrimo ir nustatęs, kad jam pagal Drausmės statutą nesuteikta teisė skirti drausminę nuobaudą, perdavė minėtą išvadą Lietuvos kariuomenės vadui sprendimui priimti.

7.7. Pareiškėjas klaidina teismą tvirtindamas, kad iki tarnybinio patikrinimo pradžios pats pranešė apie padarytą drausmės pažeidimą. Pareiškėjas apie padarytą pažeidimą pranešė vadams, tačiau toks pranešimas savo turiniu ir pranešimo tikslu negali būti pripažįstamas pranešimu apie padarytą drausmės pažeidimą. Pranešimu apie padarytą drausmės pažeidimą būtų laikomas toks pranešimas, kuriuo pranešantis asmuo savanoriškai konstatuoja padaręs Drausmės statute numatytą karių drausmę pažeidžiančią veiką. Tai, kad pareiškėjas pranešė ne apie padarytą drausmės pažeidimą, o apie padarytą ANK nusižengimą, patvirtina pareiškėjo 2022 m. spalio 4 d. pateiktas paaiškinimas, kuriame jis aiškiai nurodo, kad pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

7.8. Vertinant neteisėtus veiksmus nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo paviešintas, ar tai įvyko pareigūnui (kariui) atliekant (arba ne) savo tarnybines pareigas, ar tuo metu pareigūnas (karys) turėjo (arba ne) jo statusą atitinkančius atributus. Tai, jog karinio vieneto vadą pasiekė informacija apie pareiškėjo padarytą veiką, reiškia, kad kario veika tapo žinoma ir kurio geras vardas pažemintas, o krašto apsaugos institucija – diskredituota. Pareiškėjas, suvokdamas savo veiksmų pasekmes, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pagal Drausmės statuto ir moralės nuostatas toks kario netinkamas elgesys, net ir ne tarnybos metu, priskiriamas prie veikų, neigiamai vertinamų visuomenėje.

7.9. Pareiškėjui turėjo būti taikoma griežčiausia drausminė nuobauda. Pareiškėjo pažeidimas prieštarauja  Drausmės statute įtvirtintiems reikalavimams ir yra nesuderinamas su kario priesaika. Toks poelgis ne tik diskredituoja kario vardą, bet ir krašto apsaugos sistemą. Sąmoningas sprendimas vairuoti transporto priemonę, esant neblaiviam, yra tyčinė veika, žeminanti kario vardą ir liudijanti nepagarbų požiūrį į kario statusą bei atsakomybes. Todėl atsižvelgus į pareiškėjo pažeidimų sistemingumą, jų tendencingumą, Įsakymu pagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

II.

8.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 22 d. sprendimu atmetė pareiškėjo Ž. J. skundą.

9.    Teismas nustatė, kad pareiškėjas iki Įsakymu paskirtos drausminės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos, vykdė profesinę karo tarnybą pagal savanoriškai su Ministerija sudarytą sutartį Lietuvos kariniame vienete – GŠB, eidamas (duomenys neskelbtini) ir turėdamas štabo seržanto specialisto karinį laipsnį. Pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos atsižvelgiant į GŠB vado 2022 m. lapkričio 21 d. patvirtintą tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-39, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo 2022 m. rugsėjo 18 d. veika, kai jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkte įtvirtintus reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatytas 0,67 promilės girtumo laipsnis, kvalifikuotina pagal Drausmės statuto 69 straipsnį.

10.  Teismas apžvelgęs ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, konstatavo, kad skundžiamas įsakymas priimtas įgaliojimus turinčio subjekto – krašto apsaugos ministro. Teismas nurodė, jog Lietuvos kariuomenės vadas turėjo teisę nurodyti papildyti tarnybinio patikrinimo išvadą, jeigu buvo identifikuoti tarnybinio patikrinimo trūkumai ir ši teisė Drausmės statuto 29 straipsnio                    2 dalyje nėra apribota išvados patvirtinimo momentu. Nagrinėjamu atveju taip ir buvo padaryta Lietuvos kariuomenės vado rezoliucija.

11.  Teismas vertino, jog Išvada 2, kurios pagrindu buvo priimtas Įsakymas, yra išsami, joje išdėstytos faktinės aplinkybės, pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos vertinimas, nurodytas tarnybinis nusižengimas, jo padarymo laikas, aplinkybės, tarnybinio nusižengimo padariniai ir kitos reikšmingos aplinkybės. Įvertintos aplinkybės, kad pareiškėjas visą tarnybos laikotarpį neturėjo tarnybinių nuobaudų, charakterizuojamas teigiamai, tarnybines užduotis atlieka labai gerai. Nustatyta ir pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pareiškėjo gailestis dėl padaryto pažeidimo.

12.  Teismas nurodė, kad nors tam tikri procedūriniai pažeidimai, susiję su išsamiu visų aplinkybių ištyrimu, galbūt buvo padaryti, nes atliekant tarnybinį patikrinimą, nebuvo įvertinta, kad pareiškėjas pranešė apie administracinį nusižengimą savo vadovui ir kaip jis tai padarė, tačiau pats pareiškėjas šias aplinkybes nurodė tik pasibaigus patikrinimui, nors turėjo galimybę teikti paaiškinimus ir įrodymus, tačiau šie pažeidimai negali būti pripažįstami esminiais, darančiais skundžiamą įsakymą neteisėtu. Pareiškėjas turėjo pranešti apie padarytą administracinį nusižengimą savo vadovui ir tokios pareigos vykdymas negali būti traktuojamas kaip pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

13.  Teismas sprendė, jog pareiškėjo argumentai dėl jo diskriminavimo kitų karių atžvilgiu, paremti pareiškėjo subjektyviu vertinimu, be to, kiekvienas drausminės atsakomybės taikymo atvejis yra vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečias ir su konkrečiu asmeniu susijusias aplinkybes. Teismas konstatavo, kad Išvada 2 yra teisėtas ir pakankamas pagrindas krašto apsaugos ministrui spręsti dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš tarnybos skyrimo pareiškėjui ir profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimo.

14.  Teismas laikėsi pozicijos, kad Įsakymas yra pagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, galiojančiomis teisės aktų nuostatomis, todėl nėra pagrindo jį panaikinti. Teismas netenkinęs pareiškėjo pagrindinio skundo reikalavimo dėl Įsakymo atitinkamų dalių panaikinimo, atmetė ir išvestinius pareiškėjo skundo reikalavimus.

III.

15.  Pareiškėjas Ž. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.  Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

16.  Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

16.1.  Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas ir priimtas tinkamai neatlikus individualaus aplinkybių vertinimo.

16.2.  Teismas nevertino LK TD pranešimo turinio ir poreikio grąžinti Išvadą 1 papildyti. Po LK TD pranešimo tarnybinio patikrinimo išvada buvo grąžinta papildyti, o po pareiškėjo pranešimo – ne. Grąžinus minėtą išvadą papildyti, o ne paskyrus naują tarnybinį patikrinimą, buvo pažeistas teisinio tikrumo principas, reikalaujantis, kad teisinių santykių subjektas būtų tikras dėl savo teisinės padėties.  Pareiškėjas buvo supažindintas su Išvada 1 ir žinojo, kad nebus atleistas iš tarnybos.

16.3.  Teismas nevertino ir nepasisakė dėl aplinkybės, kad į bylą yra pateikti įrodymai, patvirtinantys, jog trečiasis suinteresuotas asmuo pratęsė su pareiškėju profesinę karo tarnybos sutartį. Ši sutartis buvo pratęsta jau po pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, žinant visas padaryto pažeidimo aplinkybes.

16.4.  Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra daug neatitikimų ir prieštaravimų, į kuriuos pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas neįvertino ir šių prieštaravimų nepašalino, be kita ko, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Teismo sprendimas priimtas neišsamios ir neobjektyvios Išvados 2 pagrindu, todėl turėtų būti panaikinamas.

16.5.  Teismas, skundžiamame sprendime vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir nurodė bylas, kuriomis negalėjo remtis nagrinėjamu atveju, kadangi šios ir teismo sprendime nurodytų bylų faktinės aplinkybės skiriasi.

16.6.  Atsakovas už panašius ar net sunkesnius pažeidimus ne vienam kariui skyrė švelnesnes drausmines nuobaudas. Krašto apsaugos sistemoje susiklosčiusi praktika, kad jeigu karys padaro administracinį nusižengimą, t. y. vairuoja transporto priemonę neblaivus ir jam nustatomas ne didesnis nei 0,8 promilių girtumo laipsnis, jam taikoma švelnesnė drausminė nuobauda. Siekdamas įrodyti šias aplinkybes, pareiškėjas prašė teismo iš atsakovo išreikalauti pareiškėjui žinomų konkrečių atvejų medžiagą, tačiau teismas atsisakė patenkinti šį pareiškėjo prašymą.

16.7.  Pareiškėjas neneigia, kad padarė drausmės pažeidimą, su Išvada 1 ir joje siūloma paskirti drausmine nuobauda sutinka. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo pranešimas apie drausmės pažeidimą nėra atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Pareiškėjui paskirta pati griežčiausia drausminė nuobauda, nors nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių.  Pareiškėjas siekia, kad jam būtų paskirta jo padarytam pažeidimui proporcinga drausminė nuobauda, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo kriterijus.

17.  Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

18.  Atsakovas atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

18.1.  Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes, kad pareiškėjui drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, buvo paskirta atsižvelgiant į GŠB vado Išvadą 2, kurioje konstatuota, kad pareiškėjo veika, kai jis pažeisdamas Kelių eismo taisyklių                14 punkte įtvirtintus reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus ir jam nustatytas 0,67 promilių girtumo laipsnis, kvalifikuotina pagal Drausmės statuto 69 straipsnį ir jis pagrįstai atleistas iš tarnybos.

18.2.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, pažymėjo, kad pareiškėjas 2022 m. spalio 4 d. teikė paaiškinimus dėl 2022 metais padaryto administracinio nusižengimo, taip pat patvirtino, kad jam yra išaiškintos Drausmės statuto 22 straipsnyje numatytos teisės, tarp jų – ir teisė teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus. Pareiškėjas, 2022 m. lapkričio 8 d. teikdamas paaiškinimus dėl 2020 metais padaryto administracinio nusižengimo, pats nurodė, kad buvo pasimetęs, todėl nepranešė nei tiesioginiam vadovui, nei bataliono budėtojui apie padarytą administracinį nusižengimą. Po Išvados 2 patvirtinimo ir susipažinimo su ja, pareiškėjas pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad apie 2020 metais padarytą administracinį nusižengimą informavo tiesioginį vadovą, tačiau vėliau šį pranešimą atsiėmė. Pareiškėjas visą reikiamą informaciją nurodė ir pateikė krašto apsaugos ministrui, todėl nėra pagrindo konstatuoti tam tikrus procedūrinius pažeidimus. Pirmosios instancijos teismo sprendime aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kad                        2020 metais padarytas administracinis nusižengimas buvo vertinamas ne kaip sunkinanti aplinkybė, o kaip pareiškėjo asmenį apibūdinantis faktas, kad aptariamas Išvadoje 2 nurodytas netikslumas dėl nepranešimo tiesioginiam vadovui apie 2020 metais padarytą administracinį nusižengimą nelaikytinas esminiu priimant skundžiamą įsakymą. Be to, šiuo įsakymu pareiškėjui nepaskirta drausminė nuobauda ir jis neatleistas dėl vairavimo neblaiviam iš tarnybos.

18.3.  Pirmosios instancijos teismas sprendime pakankamai plačiai ir motyvuotai pasisakė dėl pareiškėjo motyvo, jog turėjo būti nustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, t. y. kad pareiškėjas apie 2022 metais padarytą administracinį nusižengimą pats pranešė savo vadovui, tačiau pagal teismo sprendime nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjas turėjo teisės aktuose nustatytą pareigą apie padarytą administracinį nusižengimą pranešti savo vadovui. Teisės aktuose nustatytos pareigos vykdymas pats savaime negalėtų būti traktuojamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Tačiau kita vertus, sprendžiant drausminės atsakomybės klausimą, reikia atsižvelgti į aplinkybių visumą, ir vien lengvinančių aplinkybių buvimas nesuponuoja krašto apsaugos ministro pareigos skirti švelnesnę drausminę nuobaudą.

18.4.  Pareiškėjo argumentai, susiję su tarnybinio patikrinimo procedūromis yra pakartojami apeliaciniame skunde. Šiuos pareiškėjo motyvus pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo, įvertino ir motyvuotai bei pagrįstai juos atmetė. Lietuvos kariuomenės vadas turėjo teisę nurodyti papildyti tarnybinio patikrinimo išvadą, jeigu buvo nustatyti tarnybinio patikrinimo trūkumai, ir ši teisė Drausmės statuto 29 straipsnio 2 dalyje nėra apribota išvados patvirtinimo momentu. Be to, pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos Įsakymo 3 punktu, kuriame numatyta, kad krašto apsaugos ministras nutraukia profesinės karo tarnybos sutartį su pareiškėju ir išleidžia jį iš profesinės karo tarnybos į atsargą. Atleidžiant pareiškėją šiame punkte nurodytu pagrindu, nėra reikšmingi tarnybinio patikrinimo procedūros trūkumai ar tarnybinio patikrinimo išvados netikslumai, nes šiuo atveju pakanka nustatyti, kad karys atliko kario vardą žeminančius pažeidimus.

19.  Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos kariuomenė atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

20.  Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

20.1.  Nei LK TD 2022 m. lapkričio 7 d. pranešimas Nr. TDT-3, nei GŠB vado įsakymas iki 2022 m. lapkričio 21 d. pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus nebuvo adresuoti pareiškėjui, todėl jis su jais ir neturėjo būti supažindintas.

20.2.  Priimant sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo buvo įvertintos visos aplinkybės, nustatytos atliekant tarnybinį patikrinimą. Lietuvos kariuomenėje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs skundus aukštesnio rango vadams (viršininkams) ar generaliniam inspektoriui dėl priimtų individualių sprendimų, sietinų su jo atžvilgiu atliktu tarnybiniu patikrinimu, užbaigtu                 2022 m. lapkričio 21 d. išvada Nr. TPI-39.

20.3.  Pareiškėjas klaidingai nurodo, kad GŠB vadas patvirtino Išvadą Nr. 1, nes šioje išvadoje yra pateiktas tik siūlymas (rekomendacija) už nustatytą pažeidimą paskirti drausminę nuobaudą – pažeminti kario laipsnį. Joks sprendimas dėl drausminės nuobaudos skyrimo nėra priimtas. Taip pat nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad tarnybinio patikrinimo išvadą aukšto rango vadai gali revizuoti tik iki jos patvirtinimo. Tokia pareiškėjo pozicija prieštarauja Drausmės statuto 29 ir 40 straipsnių nuostatoms. Ydinga pareiškėjo Drausmės statuto nuostatų interpretacija, pagal kurią aukšto rango vadas neturi teisės peržiūrėti žemesnio rango vado sprendimo, jo priėmimo motyvų bei esant nustatytiems trūkumams nurodyti juos ištaisyti.

20.4.  Pareiškėjas nepagrįstai tvirtina, jog GŠB vadui patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. TPI-32, laikoma, kad jau galutinai buvo priimtas sprendimas, kokia drausminė nuobauda pareiškėjui bus skiriama. Drausminė atsakomybė galutinai pritaikoma tuomet, kai yra paskiriama įsakymu, o tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma drausminė nuobauda yra tik siūlymas (rekomendacija) sprendimą dėl nuobaudos skyrimo turinčiam teisę priimti vadui, kuris, įvertindamas Drausmės statuto 40 straipsnio 6 dalyje nurodomus kriterijus, priima galutinį sprendimą.

20.5.  Kiekvienas kario drausmės pažeidimas yra nagrinėjamas individualiai vertinant konkrečias aplinkybes. Kitų karių padaryti drausmės pažeidimai visiškai nėra susiję su pareiškėjo padarytu pažeidimu. Be to, profesinės karo tarnybos sutarties pratęsimo faktas su pareiškėju niekaip nėra susijęs su pareiškėjo padarytu drausmės pažeidimu, jo tyrimu ir nuobaudos skyrimu, t. y. du visiškai skirtingi institutai.

20.6.  Pareiškėjas klaidina teismą nurodydamas, kad iki tarnybinio patikrinimo pradžios pats pranešė apie padarytą drausmės pažeidimą. Toks pranešimas, pagal Drausmės statuto 41 straipsnio              1 punktą, būtų laikomas atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Pareiškėjas apie padarytą administracinį nusižengimą pranešė savo vadovui, tačiau toks pranešimas savo turiniu ir pranešimo tikslu negali būti laikomas pranešimu apie padarytą drausmės pažeidimą. Šią aplinkybę patvirtina tarnybinio patikrinimo metu pareiškėjo 2022 m. spalio 4 d. pateiktas paaiškinimas, kuriame jis pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl to gailisi.

20.7.  Veiksmai, kai karys vairuoja neblaivus, t. y. valdo didesnio pavojaus šaltinį būdamas apsvaigęs, neatitinka kario statusui ir jo būdo savybėms keliamų reikalavimų, taip pat griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia suabejoti jo galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas. Pareiškėjas padarė nusižengimą gyvenvietėje, taip sukeldamas realią grėsmę kitų asmenų gyvybei ir sveikatai. Vertinant pareiškėjo veiką, nėra reikšminga, ar pažeidimo faktas buvo paviešintas ir (ar) kilo tam tikri padariniai.

20.8.  Pareiškėjui turėjo būti paskirta griežčiausia drausminė nuobauda, proporcinga jo padarytam pažeidimui. Pareiškėjo sąmoningas apsisprendimas vairuoti transporto priemonę neblaiviam (antrą kartą), yra tyčinė veika, žeminanti kario vardą ir rodanti nepagarbų požiūrį į kario statusą bei jo atsakomybes. Tarnybinio patikrinimo išvados Nr. TPI-39 rezoliucinėje dalyje išdėstyti argumentai, kodėl pareiškėjui buvo siūloma paskirti griežčiausią drausminę nuobaudą, todėl krašto apsaugos ministro priimtas įsakymas, kuriuo paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iš tarnybos, yra priimtas tinkamai įvertinus pareiškėjo veiką bei įrodymus. Skundžiamas įsakymas yra pagrįstas ir teisėtas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

21.     Pagal Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 69 straipsnį, už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

22.     Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (toliau – ir KASOKTĮ) 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar aktyviojo rezervo kario sutartis gali būti nutraukiama ir (ar) karys atleidžiamas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje Krašto apsaugos ministerijos ar kariuomenės vadovybės iniciatyva arba valia, kai tarnybos ar ne tarnybos metu karys padarė kario vardą žeminančių teisės pažeidimų (8 punktas).

23.     Taigi, už kario vardo pažeminimą arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimą numatyta drausminė atsakomybė pagal Drausmės statuto 69 straipsnį. Taip pat, už kario vardą žeminančius teisės pažeidimus kalto kario atžvilgiu krašto apsaugos ministras gali imtis veiksmų KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nuostatos pagrindu ir nutraukti profesinės karo tarnybos sutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-390/2012).

24.     Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad atsakovas, įvertinęs pareiškėjo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, kaltės formą, pažeidimo padarymą ir pareiškėjo asmenį apibūdinančias aplinkybes, pagrįstai ir teisėtai konstatavo, jog pareiškėjas, padarydamas administracinį teisės pažeidimą ne tarnybos metu, pažemino kario vardą ir kartu diskreditavo krašto apsaugos instituciją. Pažymėtina, kad šiam vertinimui yra itin reikšmingos pareiškėją apibūdinančios (charakterizuojančios) aplinkybės, nurodytos Išvadoje 2, jog pareiškėjas prieš dvejus su puse metų jau buvo padaręs tapatų administracinį nusižengimą ir už jį nubaustas administracine nuobauda.

25.     Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjas sąmoningai pasirinkdamas vairuoti transporto priemonę (didesnio pavojaus šaltinį) esant neblaivumo būsenoje (lengvas girtumas), nors ir ne tarnybos metu, savo poelgiu pažemino kario vardą ir kartu diskreditavo krašto apsaugos instituciją. Pažymėtina, kad veiksmai, kai pareiškėjas, būdamas neblaivus (nors ir ne tarnybos metu), vairavo transporto priemonę, nedera su kario statusu, kario asmeninėms savybėms keliamų reikalavimų, griauna pasitikėjimą kariu kaip valstybės gynėju ir verčia abejoti tokio asmens galimybėmis tinkamai atlikti savo pareigas, be to, jo sąmoningas apsisprendimas sėsti prie vairo neblaiviam yra tyčinė veika bei tokie pareiškėjo atlikti veiksmai iš esmės pažeidžia visuomenėje nusistovėjusias teisės ir moralės normas, liudija jo nepagarbų požiūrį į būtinybę laikytis šių normų, todėl akivaizdu, kad visuomenės požiūriu situacija, kai tokį nusižengimą padaro karys, kelia nepasitikėjimą visa šia sistema ir ją kompromituoja.

26.     Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, jog be specifinių reikalavimų, keliamų kariui tarnybos metu, karys ir ne tarnybos metu turi elgtis pagal visuotinai priimtas elgesio normas ir savo elgesiu, drausme, kultūra stengtis būti pavyzdžiu kitiems asmenims, visada prisiminti, kad pagal jo elgesį sprendžiama apie visą krašto apsaugos sistemą, karius; privatų gyvenimą tvarkyti taip, kad nenukentėtų karo tarnybos interesai ir kario reputacija (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-85/2013).

27.     Dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais grindžiami tarnybinio patikrinimo esminiai procedūriniai pažeidimai.

27.1.  Vadovaujantis Drausmės statuto 20 straipsniu, tarnybinį patikrinimą rašytiniu pavedimu (įsakymu, nurodymu ar kt.) skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas, pavesdami jį atlikti pavaldžiam karininkui (1 dalis). Baigus tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo ar skundo, rašoma tarnybinio patikrinimo išvada (Drausmės statuto 26 str. 1 d.). Tarnybinį patikrinimą vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius įvertina vadovaudamasis visapusišku, nuodugniu ir objektyviu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone (Drausmės statuto 27 str.                           1 d.). Įvertinęs tarnybinį patikrinimą, vadas (viršininkas): 1) patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą, priima sprendimą apginti pažeistas kario teises, skiria drausminę nuobaudą drausmės pažeidėjui ir įgyvendina prevencines priemones; 2) grąžina tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti; 3) nutraukia tarnybinį patikrinimą (Drausmės statuto 27 str. 2 d.).

27.2.  Nurodytas teisinis reguliavimas nesuponuoja, kad paaiškėjus tam tikroms nuobaudai skirti reikšmingoms aplinkybėms, kai jos turi būti įvertintos tarnybinio patikrinimo metu ir aptartos išvadoje, tarnybinio patikrinimo išvada, kai ji patvirtinama, negali būti grąžinta tyrimui papildyti. Teisės aiškinimas, kad toks veiksmas, patvirtinus išvadą, draudžiamas, sudarytų prielaidas be pakankamo teisinio pagrindo apriboti vado pareigas nustatyti visas aplinkybes, reikšmingas kario drausminės atsakomybės taikymui (Drausmės statuto 27 str. 1 d.), o kariui – išvengti atsakomybės visa apimtimi.

27.3.  Šiuo atveju paaiškėjo pareiškėjo asmens vertinimui reikšmingos, jį charakterizuojančios aplinkybės, todėl buvo teisinis pagrindas išvadą grąžinti tyrimui papildyti.

27.4.  Teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstus pareiškėjo argumentus, kad GŠB vadui patvirtinus tarnybinio patikrinimo išvadą tuo pačiu yra priimtas sprendimas, kokia drausminė nuobauda pareiškėjui bus skiriama. Drausminė atsakomybė pritaikoma įsakymu. Tarnybinio patikrinimo išvados rekomendacinėje dalyje yra pateikiamas siūlymas dėl skirtinos drausminės nuobaudos (Drausmės statuto 26 str. 7 d.). Remiantis Drausmės statuto 27 straipsnio 1 dalimi, tarnybinį patikrinimą vadas (viršininkas) įvertina vadovaudamasis visapusišku, nuodugniu ir objektyviu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone. Vadovaudamasis šiais teisės taikymo principais vadas, kaip yra šios bylos atveju, nustatė, jog yra aplinkybių, kurios neįvertintos tarnybinio patikrinimo metu, todėl teisėtai grąžino išvadą tyrimui papildyti, o drausminės nuobaudos skyrimo klausimas nebuvo ir, tokioje teisinėje situacijoje, negalėjo būti sprendžiamas.

27.5.  Byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 28 d., jau po Išvados 2 patvirtinimo ir susipažinimo su ja, pareiškėjas pateikė pranešimą, kuriame nurodė, kad apie 2020 metais padarytą administracinį nusižengimą informaciją tiesioginiam vadovui buvo pateikęs. Vėliau šį pranešimą pareiškėjas atsiėmė. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo Išvadą 2 grąžinti papildymui. Pažymėtina, kad pranešime nurodytą informaciją pareiškėjas pateikė krašto apsaugos ministrui, kai 2022 m. gruodžio 7 d. pateikė prašymą, prašydamas sušvelninti drausminę nuobaudą, kuris krašto apsaugos ministro rezoliucija išspręstas švelninimui nepritariant.

27.6.  Nepagrįsti yra pareiškėjo argumentai, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra daug neatitikimų ir prieštaravimų, į kuriuos pareiškėjas atkreipė teismo dėmesį teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas neįvertino ir šių prieštaravimų nepašalino, be kita ko, atmesdamas pareiškėjo prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo. Tarnybinio patikrinimo dalykas buvo pareiškėjo veikos, padarytos 2022 m. rugsėjo 18 d., kai pareiškėjas neblaivus ne tarnybos metu vairavo transporto priemonę, vertinimas kario drausminės atsakomybės taikymo aspektu. Šios veikos aplinkybės Išvadoje 2 yra nustatytos ir išsamiai įvertintos. Išvadoje aptarta ir ankstesnė tapati pareiškėjo veika, reikšminga pareiškėjo asmens apibūdinimui (charakterizavimui) ir šia prasme daranti įtaką skiriant drausminę nuobaudą. Tiek faktų, tiek taikytinos teisės aspektais, atsižvelgiant į tirtų veiksmų apimtis, jų pobūdį ir jų kvalifikavimui reikšmingas aplinkybes, Išvada 2 teisėjų kolegijos vertinama kaip atitinkanti teisės aktų reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo sutikti su pareiškėjo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino pareiškėjo nurodomų, jo manymu, esminę reikšmę turinčių Išvados 2 trūkumų. Kadangi byloje surinkti įrodymai jų patikimumo bei pakankamumo požiūriu užtikrina visapusišką bei objektyvų visų bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių įvertinimą, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad būtų buvę reikalinga pirmosios, o taip pat ir apeliacinės instancijos teisme išreikalauti naujus įrodymus (ABTĮ 56 str.).

28.     Dėl šios Nutarties 17.3 punkte nurodytų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija  daro išvadą, jog patvirtinta Išvada 2, kuria konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinės drausmės pažeidimą – pažemino kario vardą ir diskreditavo krašto apsaugos institucijas, sudarė teisėtą pagrindą krašto apsaugos ministrui spręsti dėl profesinės karo tarnybos sutarties su pareiškėju nutraukimo KASOKTĮ 38 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

29.     Įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą ABTĮ 86 ir 87 straipsnių taikymo kontekste, teisėjų kolegija daro išvadą, jog teismas išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, t. y. atsakė į visus esminius bylos faktinius ir teisinius aspektus, tinkamai vertino pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudarė skundo pagrindą ir kurių pagrindu buvo pareikšti reikalavimai, ir priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą, kurio naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra teisinių pagrindų.

30.     Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi reikšmės galutinei procesinei bylos baigčiai, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

31.     Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi galutinis procesinis sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Ž. J. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys