eA-2490-602/2021

Administracinė byla Nr. eA-2490-602/2021 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02206-2020-7 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 20 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ skundą atsakovams Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir Aplinkos apsaugos agentūrai (trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija) dėl sprendimų panaikinimo ir atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos prašymą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.         Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) kreipėsi į teismą su prašymu, prašydamas panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos (toliau – ir Komisija) 2020 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 21R-386 (AG-270/07-2020) (toliau – ir Komisijos sprendimas) dalį, kuria patenkintas pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Daisana“ (toliau – ir Bendrovė) skundas ir Departamentas įpareigotas persiųsti kompetentingai institucijai Bendrovės 2020 m. vasario 7 d. paklausimą (toliau – ir Paklausimas) nagrinėti dalyje dėl klausimo „ar teisingai elgiasi Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, nuo 2016 m. spalio 16 d. žinantys apie UAB „Daisana“ laikiną veiklos sustabdymą ir neteikiantys bendrovei ir Klaipėdos rajono savivaldybei informacijos, kad pareiškėja turėtų atlikti kokius nors dokumentų tvarkymo darbus“ (toliau – ir Klausimas) ir Bendrovės skundą šioje dalyje atmesti.

2.         Departamentas paaiškino, kad Bendrovė Departamentui pateikė Paklausimą, kurį Departamentas išnagrinėjo ir 2020 m. kovo 13 d. sprendime Nr. (3.0)-AD5-4251 (toliau – ir Departamento sprendimas) pateikė Bendrovei išsamų ir motyvuotą atsakymą. Komisijos sprendimu Bendrovės skundas, kuriuo buvo prašoma panaikinti Departamento sprendimą, patenkintas iš dalies, įpareigojant Departamentą persiųsti kompetentingai institucijai Paklausimą nagrinėti dalyje dėl Klausimo. Departamentas su tokiu įpareigojimu nesutiko, teigdamas, kad nėra viešojo administravimo subjekto, kurio kompetencijai priskirta atsakyti į Klausimą. Departamento vertinimu, nei jis, nei kitas viešojo administravimo subjektas atsakyti į Paklausime nurodytą Klausimą negali.

3.         Pareiškėjas Bendrovė kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino, prašydamas panaikinti Departamento sprendimą, Aplinkos apsaugos agentūros (toliau – ir Agentūra) 2020 m. liepos 24 d. sprendimą Nr. (16)-ADE-6496 (toliau – ir Agentūros sprendimas) ir Komisijos sprendimą. Skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

3.1.      Bendrovė nuo 2016 m. spalio 1 d. viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijoje sustabdė veiklą dėl licenciją turinčio asmens (akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Klaipėdos vanduo“) ir jį kontroliuojančios Klaipėdos rajono savivaldybės, dėl to, kad minėti subjektai nevykdo Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir GVTNTĮ) reikalavimų, dėl pačios Bendrovės įsiskolinimo valstybės biudžetui. Apie šį veiklos sustabdymą Bendrovė informavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūrą (toliau – ir Klaipėdos rajono agentūra), nurodydama, kad visais rūpimais klausimais, kuriais anksčiau kreipdavosi į Bendrovę, kreiptųsi į Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorių. Bendrovei pradėjus reikalauti, kad Klaipėdos rajono savivaldybė ir AB „Klaipėdos vanduo“ vykdytų GVTNTĮ ir kitų teisės aktų reikalavimus, prasidėjo Departamento pareigūnų neadekvatūs veiksmai Bendrovės atžvilgiu. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. AD1-156 Bendrovę įtraukė į planinį patikrinimą. Su Departamentu buvo bendraujama elektroniniu paštu, telefonu. Nepavykus atlikti norimo planinio patikrinimo, Departamentas panaudojo dar 2019 m. paimtą mėginį. Bendrovės atstovams nedalyvaujant, buvo atliktas planinis patikrinimas, surašytas 2020 m. sausio 17 d. patikrinimo aktas Nr. (15.10.)PA26-2, 2020 m. sausio 28 d. Bendrovė gavo šaukimą dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo. Gavusi šį šaukimą, Bendrovė dėl susidariusios situacijos kreipėsi į Departamentą, Agentūrą ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministeriją (toliau – ir Aplinkos ministerija), siekdama apginti savo pažeidžiamas teises ir teisėtus interesus. Paklausimu į institucijas kreipėsi, tikėdamasi, jog Paklausimas bus nagrinėjamas kaip skundas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka, o ne kaip prašymas.

3.2.      Departamentas į Paklausimą atsakė pavėluotai, t. y. praleidęs Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 25 punkte nurodytą terminą. Departamento sprendime nenurodyta, ar pridėjo jo kopiją kitiems Paklausime nurodytiems adresatams (Taisyklių 29 punktas). Taip pat Departamentas priėmė Departamento sprendimą, neatsižvelgęs į Paklausimo turinį (Taisyklių 35 punktas), nes atsakymą pateikė tik į vieną klausimą. Departamentui buvo žinoma apie Bendrovės veiklos sustabdymą, tačiau jis visiškai nepasisakė dėl aplinkybės, kad už visus pažeidimus, kurie buvo nustatyti neplaninio patikrinimo metu, turi atsakyti ne Bendrovė, o Bendrija. Iškilus abejonėms dėl mokestinės informacijos apie Bendrovę, Departamentas nesikreipė į kompetentingą instituciją dėl išaiškinimo. Departamento sprendimas nėra objektyvus, todėl buvo pažeista VAĮ 3 straipsnio 2 dalis.

3.3.      Nors Departamentas ir buvo gavęs Aplinkos ministerijos 2020 m. balandžio 7 d. raštą „Dėl paklausimo“ (toliau – ir Aplinkos ministerijos raštas), nepagrįstai nepersvarstė savo sprendimo. Aplinkos ministerijos raštas priimtas pavėluotai, nesilaikant Taisyklių 25 punkto. Jeigu Aplinkos ministerija būtų atsakiusi laiku, nebūtų priimti neteisėti Departamento ir Agentūros sprendimai. Taip pat Aplinkos ministerija nesilaikė ir Taisyklių 29 punkto. Aplinkos ministerija, gavusi Bendrovės skundo, nepateikė pažymos apie priimtus dokumentus, nors Bendrovė prašė informuoti apie dokumentų gavimą.

3.4.      Agentūra laikosi nepagrįstos pozicijos, jog Bendrovės atžvilgiu turi būti surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Ši Agentūros pozicija grindžiama neteisingai pritaikius Aplinkos ministro 2013 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-528 patvirtintų Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taršos taisyklės) 105.1 papunktį. Agentūra nevertino aplinkybių dėl neteisėtai nusavinto Bendrovei priklausančio turto. Taip pat Agentūra Paklausimą išnagrinėjo tik 2020 m. liepos 24 d., pažeisdama Taisyklių 25 punktą. Agentūros sprendimas neatitinka VAĮ 3 straipsnio 1 dalies, nes jame motyvai išdėstyti neaiškiai. Agentūros sprendimo teiginiai, kad į Paklausimą pagal kompetenciją atsakė Departamentas, neatitinka Komisijos sprendimo.

3.5.      Komisija nepagrįstai įpareigojo Departamentą persiųsti Paklausimo dalį kompetentingai institucijai, neatsižvelgdama į tai, kad Bendrovė to neprašė. Likusią Bendrovės skundo dalį Komisija atmetė nepagrįstai ir neteisėtai, nes neatliko išsamaus vertinimo ir todėl nepadarė akivaizdžios išvados, kad Departamento sprendimas parengtas neatsižvelgiant į Paklausimo turinį ir nesivadovaujant VAĮ 3 straipsnio 5 dalimi. Vertindama Departamento sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, Komisija jį tikrino tik pagal Taisyklių 29 punktą, nors turėjo vertinti jo atitikimą ir Taisyklių 30 ir 35 punktams. savo sprendimo.

4.         Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas paaiškino, kad Klaipėdos rajono agentūros pareigūnai atliko planinį patikrinimą dėl Bendrovės vykdomos veiklos pagal 2012 m. vasario 7 d. neterminuotai išduotą taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą Nr. (11.2)-33-87/2012, kuris 2013 m. rugpjūčio 23 d. buvo pakoreguotas, pakeičiant ūkinės veiklos objekto pavadinimą (toliau – ir Leidimas), ir surašė patikrinimo aktą. Bendrovė į Departamentą kreipėsi su Paklausimu, kurį išnagrinėjęs, Departamentas pateikė išsamų ir motyvuotą atsakymą, įformindamas jį Departamento sprendimu. Departamento vertinimu, Bendrovė skunde dėsto tik savo subjektyvią nuomonę dėl susiklosčiusios situacijos, nenurodydama, kuo Departamento sprendimas nepagrįstas ir dėl kokių priežasčių jis turėtų būti panaikintas. Departamentas nurodė, kad Bendrovės vertinimas, jog nagrinėjamo ginčo atveju Komisija neteisingai taikė Taisyklių nuostatas, nepagrįstas. Pagal Paklausime išdėstytų klausimų pobūdį, Departamentui nebuvo jokio pagrindo kreiptis tarnybinės pagalbos arba persiųsti Paklausimo kopiją ir prie jo pridedamų dokumentų kopijas institucijoms, kompetentingoms tirti teisės pažeidimus.

5.         Atsakovas Agentūra atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir laikėsi pozicijos, jog pareiškėjo skundas yra nepagrįstas nei teisės aktų nuostatomis, nei teismų sprendimais, o yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė, kuri iš esmės teisme nenagrinėtina. Todėl Agentūra prašė bylą nutraukti, o bylos nenutraukus – skundą atmesti. Atsiliepime Agentūra nurodė, kad Agentūros sprendime nurodytas teisini reguliavimas, kuriuo turi vadovautis Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo turėtojas. Agentūros sprendimas Bendrovei nesukelia jokių teisinių pasekmių. Bendrovė neteisingai traktuoja Agentūros sprendime pateiktą informaciją dėl leidimo sąlygų, rekvizitų keitimo. Iš Paklausime pateiktos informacijos nepakako duomenų įvertinti situacijos dėl Leidimo ir (ar) rekvizitų keitimo. Būtent tai ir buvo nurodyta Agentūros sprendime. Agentūra pareigos savo iniciatyva pateikti paraišką ir (ar) prašymą dėl Leidimo sąlygų ir (ar) rekvizitų galimo keitimo neturi. Dėl argumento, kad Agentūra nepagrįstai nesikreipė į Bendrovę dėl Leidimo rekvizitų keitimo, Agentūra nurodė, jog Leidimo sąlygų, rekvizitų keitimo teisiniai pagrindai yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnyje, o detalizuoti poįstatyminiuose teisės aktuose. Todėl Leidimo sąlygos ir rekvizitai gali būti keičiami tik šių teisės aktuose nustatyta tvarka, o ne remiantis subjektyviu Bendrovės situacijos vertinimu, ar kreipiantis į Agentūra su Paklausimu. Procese, kuris vyko Komisijoje, Agentūra nedalyvavo, todėl jokios informacijos apie ginčą tarp Bendrovės ir Departamento Agentūra neturėjo. Dėl to pareigos remtis Komisijos sprendimu Agentūra taip pat neturėjo. Bendrovės nurodyti įvykiai, susiję su trečiaisiais asmenimis (Individualių gyvenamųjų namų savininkų bendrija „Švepelių aušra“ (toliau – ir Bendrija), AB „Klaipėdos vanduo“) nesusiję su šia byla, todėl neturi teisinės reikšmės ir nėra vertinami.

6.         Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti kaip nepagrįstą. Aplinkos ministerija nurodė, kad Bendrovė klaidingai vertina Agentūros sprendime pateiktą informaciją apie taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų, rekvizitų keitimą. Nėra aiškūs Bendrovės reikalavimo panaikinti Agentūros sprendimą motyvai ir tai, kokio rezultato tokiu reikalavimu yra siekiama. Nors Bendrovė skunde kelis kartus akcentuoja Aplinkos ministerijos raštą ir teigia, kad į jį Departamentas privalėjo atsižvelgti, tačiau Aplinkos ministerijos pateiktas tik bendro pobūdžio išaiškinimas, šis raštas nėra „administracinis sprendimas“, kurį būtų galima skųsti teismui. Tai, kad atsakymai į Paklausimą buvo pateikti pavėluotai, Aplinkos ministerijos nuomone, nesukėlė Bendrovei neigiamų pasekmių.

7.         Bendrovė pateikė teismui papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su atsakovų ir trečiojo suinteresuoto asmens pozicijomis, išdėstytomis atsiliepimuose.

II.

8.         Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimu Departamento skundą patenkino visiškai, o Bendrovės skundą patenkino iš dalies: panaikino Komisijos sprendimo dalį, kuria Departamentas buvo įpareigotas persiųsti kompetentingai institucijai Bendrovės Paklausimą dalyje dėl Klausimo, ir Bendrovės skundą, pateiktą Komisijai, šioje dalyje atmetė; likusią Bendrovės skundo teismui dalį atmetė kaip nepagrįstą.

9.         Pirmosios instancijos teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

9.1.      Bendrovė Paklausimu kreipėsi į Departamentą, Agentūrą ir Aplinkos ministeriją.

9.2.      Paklausime Bendrovė prašė, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais išaiškinti: - „ar teisingai elgiasi viešojo administravimo subjekto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, nuo 2016 m. spalio 16 d. žinantys apie UAB „Daisana“ laikiną ūkinės veiklos sustabdymą ir neteikiantys informacijos nei UAB „Daisana“, nei Klaipėdos rajono savivaldybei, kokius dokumentų tvarkymo darbus turėtų atlikti UAB „Daisana“ (1 klausimas); - „ar teisingai viešojo administravimo subjekto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono inspekcijos pareigūnai esamoje situacijoje taiko Administracinių nusižengimų kodekso 264 straipsnio 1 dalį, o ne šio straipsnio 2 dalį, kai UAB „Daisana“ yra teisėtai laikinai sustabdžiusi ūkinę veiklą, o Bendrija savo iniciatyva ją vykdo, gauna už tai pajamas ir yra įsirašę į savo įstatus racionaliai ir efektyviai eksploatuoti inžinerinius įrenginius ir tam yra pasisamdžiusi partnerį, su juo sudarę aptarnavimo sutartį“ (2 klausimas); - „kaip pasielgti UAB „Daisana“, teisėtai laikinai sustabdžius savo ūkinę veiklą su jai išduotu taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimu, kurio visiškai atsisakyti nenori, kol Klaipėdos rajono savivaldybė ar jos kontroliuojamas licenciją turintis viešasis geriamojo vandens tiekėjas įvykdys įstatyme numatytas pareigas, t. y. perims UAB „Daisana“ vandentvarkos infrastruktūros, už ją teisingai atsilyginant, kol užbaigs jau pradėtas išpirkimo procedūras (savivaldybė yra atlikusi turto vertinimo procedūrą, UAB „Daisana“ vandentvarkos infrastruktūra atitinka būtinus reikalingumo ir tinkamumo kriterijus, bet viešasis geriamojo vandens tiekėjas nesurašo išvados)“ (Klausimas); - „sustabdyti Departamento Klaipėdos valdybos Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcijos 2020 m. vasario 5 d. Nr. (13.2)-AD-4787 Pakartotinio šaukimo dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo vykdymo terminą iki pateikto paklausimo išnagrinėjimo“; - jei kai kurie Paklausimo klausimai ar kiti iškilsiantys klausimai ruošiant atsakymą į Paklausimą yra ne Departamento kompetencijos ribose, kreiptis į kitus viešojo administravimo subjektus.

9.3.      Departamentas į Paklausimą atsakė, priimdamas Departamento sprendimą, kuriame nurodė, kad ūkio subjektas, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas yra atsakingas, kad veikla būtų vykdoma taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nurodytomis sąlygomis. Aplinkybė, kad Bendrovė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimu, nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. atleista nuo mokesčių, kurie yra susiję su pajamų uždirbimu, deklaracijų ir (arba) kitų teisės aktuose nurodytų dokumentų pateikimo, neatleidžia nuo atsakomybės už aplinkos teršimą nuotekomis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas išduotas Bendrovei, kuri yra atsakinga, už tai, kad jos valdomame įrenginyje, kurio eksploatacijai yra išduotas minėtas leidimas, vykdoma veikla atitiktų leidime nustatytas sąlygas ir teisės aktuose nustatytus normatyvus bei standartus. Remdamasis Bendrovės pateiktais priedais, Departamentas priėjo prie išvados, kad tarp Bendrovės ir Klaipėdos rajono savivaldybės kyla nesutarimų, kas turėtų prisiimti atsakomybę už tinkamą komunalinių nuotekų tvarkymą, kurių išsprendimas nėra priskirtas Departamento kompetencijai. Dėl pakartotinio šaukimo stabdymo Departamentas nurodė, kad pareigūnai, atsižvelgdami į Bendrovės motyvuotą prašymą, nukėlė administracinio nusižengimo protokolo surašymą 2020 m. kovo 17 d. 10 val., todėl nusprendė, jog šis Bendrovės prašymas nebeaktualus. Pažymėjo, jog Bendrovė, nesutikdama su jos atžvilgiu taikoma Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) norma, turės teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti priimtą nutarimą.

9.4.      Aplinkos ministerija pagal kompetenciją pareiškėjui į Paklausimą atsakė, parengdama Aplinkos ministerijos raštą, kuriame nurodė, kad Aplinkos ministerijai teisės aktai nesuteikia teisių nagrinėti Departamento ar kitos pavaldžios institucijos priimtų sprendimų teisėtumo ar pagrįstumo. Departamentas yra savarankiškas juridinis asmuo, kuris veikia teisės aktų nustatyta tvarka, o jo priimti sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Aplinkos ministerija pažymėjo, jog iš Departamento sprendimo turinio ir Paklausimo aišku, kad Departamento sprendime yra pateikti visi atsakymai, į klausimus, į kuriuos atsakyti Departamentas turi kompetenciją.

9.5.      Bendrovė, nesutikdama su Departamento sprendimu, pateikė skundą Komisijai. Komisija Bendrovės skundą patenkino iš dalies, įpareigodama Departamentą persiųsti kompetentingai institucijai pareiškėjo Paklausimą nagrinėti dalyje dėl Klausimo, o kitą Bendrovės skundo dalį atmetė.

9.6.      Į Bendrovės Paklausimą atsakė ir Agentūra, priimdama Agentūros sprendimą, kuriame nurodė, kad Agentūrai teisės aktai nesuteikia teisių nagrinėti Departamento arba bet kokios kitos institucijos priimtų sprendimų, Departamento sprendimai skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka. Agentūra nurodė, kad Departamentas atsakė į visus klausimus, kurie pateko į jo kompetenciją. Agentūra, įvertinusi Paklausime išdėstytus teiginius, Agentūros sprendime pateikė išaiškinimą dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, veiklos vykdytojo bei su taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo turėjimu susijusių aplinkybių. Nurodė, kad pagal Bendrovės pateiktą informaciją įrenginį eksploatuoja Bendrija, kuri sudarė aptarnavimo sutartį su UAB „Gargždų būstas“ dėl įrenginio aptarnavimo, tame tarpe ir taršos integruotos prevencijos ir kontrolės vykdymo. Nurodė, kad Bendrovei išduoto Leidimo rekvizitai (o gavus išsamesnę informaciją galbūt ir Leidimo sąlygos) tikėtina turi būti pakeisti. Agentūra atsakyme, įformintame Agentūros sprendime, išdėstė Taršos taisyklių nuostatas, kurios reguliuoja minėtų duomenų tikslinimą ir atkreipė pareiškėjos dėmesį, kad Bendrovės pateiktos informacijos Agentūrai nepakanka dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo galimo sąlygų keitimo ir (ar) rekvizitų patikslinimo. Pabrėžė, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas suteikia teisę eksploatuoti įrenginį, o ne prievolę, t. y. ūkio subjektas neprivalo vykdyti veiklos (bet tuo pačiu ir neeksploatuoti įrenginio, kuriam jo vardu išduotas leidimas), jei turi taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, leidimo turėjimas neapriboja ūkio subjektui galimybių laikinai stabdyti veiklą, vėliau ją atnaujinti ir dėl to, kad stabdo ūkinę veiklą, nėra prievolės prašyti panaikinti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą. Agentūra atkreipė Bendrovės dėmesį į tai, kad taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas jo turėtojui suteikia ne tik tam tikras teises, bet ir pareigas. Ūkio subjektas, kuriam yra išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, yra atsakingas, kad veikla įrenginyje būtų vykdoma leidime nurodytomis sąlygomis, o juridinio asmens veiklos laikinas sustabdymas neatriboja ūkio subjekto atsakomybės nuo (ne)teisingo leidime nurodyto įrenginio eksploatavimo (jei jis eksploatuojamas).

10.       Spręsdamas Bendrovės skundo argumentą dėl netinkamo Paklausimo teisinio kvalifikavimo, teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir Paklausimo turinį, priėjo prie išvados, kad Paklausimas iš esmės atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateikto prašymo turinį, kuris vertintinas kaip asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais. Teismas tokios išvados priėjo, nustatęs, kad Bendrovė siekė gauti išaiškinimus, tačiau Paklausime nebuvo suformuluotas joks prašymas iš esmės dėl Bendrovės pažeistų teisių ar teisėtų interesų, taip pat nebuvo suformuluotas reikalavimas kaip nors apginti galimai pažeidžiamas jo teises ar teisėtus interesus. Teismas, be kita ko, atkreipė dėmesį į tai, kad Bendrovė, nurodydama, jog tikėjosi, jog Paklausimas bus nagrinėjamas kaip skundas, šio argumento niekaip nepagrindė. Todėl teismas Bendrovės argumentus, kad nagrinėjant jo Paklausimą Departamentas, Komisija bei Agentūra, neteisingai įvertino Paklausimo turinį ir nepagrįstai nesivadovavo VAĮ 14 straipsnio 9 dalimi, atmetė kaip nepagrįstus.

11.       Teismas, įvertinęs Departamento sprendimą ir Agentūros sprendimą, padarė išvadą, kad minėtos institucijos Paklausimą išnagrinėjo jų kompetencijų ribose ir pateikė Bendrovei atsakymus į Paklausime išdėstytus klausimus. Teismo vertinimu, Departamentas atsakė į Paklausimo 1 ir 2 klausimus, atsakė dėl prašymo sustabdyti administracinio nusižengimo protokolo surašymą, paaiškino, jog Bendrovė turi teisę įstatymų nustatyta tvarka skųsti priimtą nutarimą dėl administracinio nusižengimo. Aplinkybė, kad į Paklausimo 1 klausimą neatsakyta pakankamai detaliai, t. y. nenurodyta, kokius dokumentus Bendrovė turėtų pateikti Klaipėdos rajono savivaldybei ir AB „Klaipėdos vanduo“, teismo vertinimu, savaime nepaneigia Departamento sprendimo teisėtumo. Kadangi Paklausime išdėstomos informacijos dėl vadentvarkos infrastruktūros perėmimo iš Bendrovės nagrinėjimas nėra priskirtas Departamento kompetencijai, Departamentas pagrįstai ir teisėtai dėl šių aplinkybių ir nepasisakė.

12.       Įvertinęs Agentūros sprendimo turinį, teismas priėjo prie išvados, kad Agentūra Bendrovei pateikė išaiškinimą dėl galimybės keisti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygas bei rekvizitus. Teismas konstatavo, kad Agentūros sprendimas nėra informacinio pobūdžio raštas, kuris teisinių pasekmių Bendrovei nesukėlė. Paprastai tokio pobūdžio raštuose nurodoma, jog tai informacinio pobūdžio raštas, kuriuo nėra teikiami jokie įpareigojimai, išaiškinimai ir nėra nurodoma galimybė skųsti šiuos raštus. Šiuo atveju apskundimo tvarka Agentūros sprendime nurodyta. Teismui nustačius, kad Agentūra detaliai nurodė Bendrovei taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo sąlygų ar rekvizitų tikslinimo ar keitimo tvarką, pasisakė dėl veiklos sustabdymo metu turimų atsakomybių, Bendrovės argumentai, kad Agentūros sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, atmesti.

13.       Teismas sutiko su Bendrovės argumentais dėl Departamento ir Agentūros veiksmų (terminų nesilaikymo) nagrinėjant Paklausimą. Teismas nustatė, kad tiek Departamentas, tiek Agentūra, atsakydami į pareiškėjo Paklausimą, nesilaikė Taisyklių 25 punkte nustatyto termino. Tačiau, tai konstatavęs, teismas pripažino, kad šiuo atveju nei Departamentas, nei Agentūra nepadarė esminių procedūros pažeidimų, nes net ir nesant šių pažeidimų, priimtų ir ginčijamų sprendimų turinys nesikeistų.

14.       Teismas sutiko su Departamento pozicija, jog Departamentas neturėjo pareigos persiųsti Klausimo spręsti kitai kompetentingai institucijai. Institucijos, kuriai reikia persiųsti Klausimą, nenurodė ir pati Komisija, nors įpareigojo tą padaryti Departamentą. Teismas, įvertinęs Bendrovės inicijuoto ginčo aplinkybes, kurias privalėjo išnagrinėti Komisija, konstatavo, kad Komisija visiškai nepagrįstai, vadovaudamasi VAĮ 14 straipsnio 8 dalimi, neįvertinusi, ar yra kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas pasisakyti dėl Klausimo ir ar Komisijos įpareigojimas gali būti objektyviai įvykdomas, įpareigojo Departamentą persiųsti Paklausimo dalį dėl atsakymo į Klausimą. Todėl teismas šią Komisijos sprendimo dalį pripažino neteisėta ir nepagrįsta.

III.

15.       Pareiškėjas Bendrovė pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.    Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, jog ginčas kilo dėl Komisijos, Departamento ir Agentūros sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Patikslina, jog ginčas nagrinėjamoje byloje yra kilęs dėl Departamento, Agentūros sprendimų ir Aplinkos ministerijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo tik dalį skunde išdėstytų argumentų ir visiškai nesprendė dėl kitų skunde išdėstytų argumentų. Paklausime yra aiškiai nurodyta, kad pažeidžiami Bendrovės teisėti interesai ir buvo prašoma juos apginti. Todėl Paklausimas turėjo būti laikomas skundu, o ne prašymu. Atmetęs Bendrovės skundą, teismas neįvertino, kad Paklausime buvo prašoma institucijų, jeigu klausimai nepatenka į jų kompetenciją, perduoti juos spręsti kitiems viešojo administravimo subjektams. Pirmosios instancijos teismas atmetė Bendrovės skundą net neįvertinęs, kad Agentūros sprendimas buvo išsiųstas ne tik Bendrovei, bet ir Bendrijai, kuri ir atlieka neteisėtus veiksmus, ir kad Bendrija tuo gali pasinaudoti. Nevertino ir to, kad Agentūros sprendimas paneigė Departamento sprendime išdėstytą atsakymą į 2 klausimą. Teismas nepagrįstai pripažino, kad Agentūra, priimdama sprendimą, neturėjo remtis Komisijos sprendimu. Teismas nepagrįstai nusprendė, jog Bendrovė nesutinka su Komisijos sprendimo dalimi, kuria Departamentas buvo įpareigotas persiųsti Klausimą spręsti nenustatytai institucijai, nes Bendrovė nurodė visai kitus argumentus, kurių pagrindu nesutinka su Komisijos sprendimu. Teismo išvada, jog skundžiami sprendimai teisėti ir pagrįsti, neteisinga. Taip pat neteisinga išvada, kad proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau jie neesminiai, todėl nevertinti, ir kad dalis argumentų yra subjektyvi nuomonė.

15.2.    Nepagrįstos teismo išvados, kad terminų nesilaikymas tik mažareikšmis pažeidimas ir kad nebuvo pažeistas Taisyklių 29 punktas.

15.3.    Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino Bendrovės pateiktų rašytinių paaiškinimų. Teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje nepagrįstai nutarė atsisakyti priimti 2020 m. lapkričio 18 d. patikslintą skundą ir jį grąžinti Bendrovei. Padaryta neteisinga išvada, kad dokumentas, kurį pateikė Bendrovė, buvo patikslintas skundas. Taip pat nepagrįstai Bendrovei buvo grąžinti rašytiniai paaiškinimai kaip pateikti pavėluotai. Teismas nepagrįstai teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėjo iki 2020 m. lapkričio 25 d., nepagrįstai atsisakė priimti ir grąžino 2020 m. lapkričio 20 d. „Atsiliepimas-skundas į 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį“. Nors byla turėjo būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, tačiau teismas pats paprašė, kad Bendrovė sutiktų bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Teismas tokiais veiksmais elgėsi nesąžiningai, neobjektyviai, neteisingai.

16.       Atsakovas Departamentas atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Departamentas nesutinka su Bendrovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas neįvertino tam tikrų Bendrovės nurodytų aplinkybių. Departamento vertinimu, teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje esančius duomenis ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą sprendimą. Bendrovė apeliaciniame skunde dėsto subjektyvią nuomonę ir nenurodo jokių aplinkybių, dėl kurių pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ar nepagrįstas.

17.       Atsakovas Agentūra atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą prašo Bendrovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Agentūra atsiliepime nurodo tuos pačius argumentus, teiktus pirmosios instancijos teismui. Laikydamasi pozicijos, kad apeliacinis skundas yra neaiškus, nepagrįstas įrodymais, kurie patvirtintų teismo padarytus procesinius ar materialinius teisės pažeidimus, dėl kurių būtų pagrindas teismo sprendimą panaikinti, Agentūra papildomai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo Bendrovės skundą, todėl apeliacinio skundo argumentai, kad buvo išnagrinėti tik dalis skundo argumentų ir teismas elgėsi nesąžiningai, neobjektyviai ir neteisingai, yra nepagrįsti. Bendrovė sutiko, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, todėl apeliaciniame skunde dėl to nurodomos pretenzijos dėl priverstinio bylos nagrinėjimo tokia forma yra nesuprantamos. Agentūros nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad Agentūra išnagrinėjo Paklausimą savo kompetencijos ribose, atsakymą motyvavo. Teismas neturėjo pareigos vertinti apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių dėl to, kad Agentūros sprendimas buvo išsiųstas ir Bendrijai. Jos visiškai nesusijusios su keliamu ginču. Be to, Bendrovė nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad Bendrija ateityje pasinaudos Agentūros sprendimu prieš Bendrovę. Teismas padarė teisingą išvadą, kad Agentūra neturėjo vadovautis Komisijos sprendimu, apeliaciniame skunde pareiškėjas nepateikia jokių šią išvadą paneigiančių argumentų. Pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo iš esmės, o ne tik dalį Bendrovės skundo argumentų. Atsisakydamas priimti patikslintą skundą, pirmosios instancijos teismas elgėsi pagal ABTĮ 50 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Agentūra laikosi pozicijos, kad Agentūros sprendimas yra tik informacinio pobūdžio dokumentas, kuris nesukelia Bendrovei jokių teisinių pasekmių. Agentūra tik nurodė tiesinį reguliavimą, tačiau nesuformulavo Bendrovei jokių įpareigojimų. Todėl bylos dalis dėl Agentūros sprendimo panaikinimo visgi turėtų būti nutraukiama.

18.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Aplinkos ministerija atsiliepime į Bendrovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palaikydama argumentus, išdėstytus atsiliepime į Bendrovės skundą. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo sujungtas į vieną dvi administracines bylas. Todėl, atsižvelgiant į ginčo šalių reikalavimus ir nepaisant to, kad Bendrovė savo skunde Aplinkos ministeriją buvo įvardijęs atsakove, Aplinkos ministerija mano, kad teismas pagrįstai nustatė Aplinkos ministerijos procesinę padėtį byloje, kaip trečiojo suinteresuoto asmens ir nesprendė dėl Aplinkos ministerijos rašto teisėtumo ir pagrįstumo. Atkreipė dėmesį, kad Bendrovė nepasinaudojo teise skųsti Aplinkos ministerijos veiksmus teisės aktų nustatyta tvarka. Bendrovė nepagrįstai teigia, kad ginčas nėra kilęs dėl Departamento, Agentūros ir Komisijos spendimų teisėtumo ir pagrįstumo, nes pati Bendrovė skunde ir skundė minėtų institucijų sprendimus ir prašė juos panaikinti. Todėl teismas visiškai pagrįstai nepasisakė ir nenagrinėjo Aplinkos ministerijos veiksmų, neveikimo pagrįstumo ir teisėtumo šioje administracinėje byloje.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

19.       Vadovaujantis bylos medžiaga nustatyta:

19.1.    Departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekcija priėmė 2020 m. vasario 5 d. pakartotinį šaukimą Nr. (13.2)-AD5-1787 „Dėl administracinio nusižengimo protokolo surašymo“, kuriuo Bendrovės savininkas kviečiamas 2020 m. vasario 13 d. 9 val. atvykti į Departamento Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos inspekciją administracinio nusižengimo protokolo surašymui.

19.2.    Bendrovė Aplinkos ministerijai, Agentūrai ir Departamentui pateikė Paklausimą, kuriame prašė atsakyti į konkrečius klausimus, t. y. prašė įvertinti, ar teisingai elgiasi Klaipėdos rajono pareigūnai, žinantys, kad Bendrovė sustabdė savo veiklą pagal Leidimą, tačiau neinformuoja Bendrovės ir Klaipėdos rajono savivaldybės apie tam tikrų veiksmų dėl dokumentų tvarkymo dėl veiklos pagal Leidimą sustabdymo atlikimo (1 klausimas); prašė įvertinti, ar Bendrovės atžvilgiu teisingai pritaikytas ANK 264 straipsnio 2 dalis (2 klausimas); prašė pakonsultuoti, kaip elgtis Bendrovei, kuri nenori atsisakyti jai teisėtai išduoto Leidimo, kol Klaipėdos rajono savivaldybė ar jos kontroliuojamas licenciją turintis viešojo geriamojo vandens tiekėjas įvykdys GVTNTĮ reikalavimus (Klausimas); prašė sustabdyti Bendrovei atsiųsto šaukimo atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą vykdymą ir, jei reikia, atsakymų parengimui kreiptis į kitus kompetentingus viešojo administravimo subjektus (žr. nutarties 9.2 p.).

19.3.    Į Paklausimą pirmasis atsakė Departamentas, priimdamas Departamento sprendimą (žr. nutarties 9.3 p.). Departamento sprendime nurodyta, kad: Leidimas išduotas Bendrovei, todėl ji atsakinga už jame nustatytų sąlygų laikymąsi; Departamentas neturi kompetencijos spręsti nesutarimų dėl Bendrovės ir Klaipėdos rajono savivaldybės dėl susidariusios situacijos, kai nors Bendrovė yra sustabdžiusi veiklą pagal išduotą Leidimą, tačiau vis tiek yra baudžiama administracine tvarka už vandens apsaugos reikalavimų pažeidimus; Bendrovei atsiųsto šaukimo atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą vykdymo sustabdymas Departamento sprendimo priėmimo diena nebeaktualus, nes jis buvo nukeltas, patenkinus Bendrovės prašymą; Bendrovė, nesutinkanti su administracine atsakomybe turi teisę skųsti priimtą nutarimą įstatymų nustatyta tvarka.

19.4.    Bendrovė, negavusi atsakymo iš Aplinkos ministerijos, kreipėsi į ją pakartotinai 2020 m. kovo 22 d. raštu.

19.5.    Aplinkos ministerija, atsakydama į Paklausimą ir pastarąjį kreipimąsi, priėmė Aplinkos ministerijos raštą (žr. nutarties 9.4 p.). Aplinkos ministerija Bendrovei nurodė, kad Departamento sprendime atsakyta į 1 ir 2 klausimus ir dėl Bendrovei atsiųsto šaukimo atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą vykdymo sustabdymo. Atsakydama į Klausimą, Aplinkos ministerija išaiškino Bendrovei, kad leidimas suteikia teisę eksploatuoti įrenginį, o ne prievolę, t. y. ūkio subjektas neprivalo vykdyti veiklos, jei turi leidimą, leidimo turėjimas neapriboja ūkio subjektui galimybių laikinai stabdyti veiklą, vėliau ją atnaujinti ir dėl to, kad stabdo ūkinę veiklą, nėra prievolės prašyti panaikinti leidimą.

19.6.    Bendrovė pateikė skundą Komisijai, prašydama panaikinti Departamento sprendimą.

19.7.    Išnagrinėjusi Bendrovės skundą, Komisija priėmė Komisijos sprendimą, kuriuo nusprendė Bendrovės skundą patenkinti iš dalies, įpareigojant Departamentą persiųsti kompetentingai institucijai atsakyti į Klausimą, kitą skundo dalį atmetant kaip nepagrįstą.

19.8.    Agentūra, atsakydama į Paklausimą, priėmė Agentūros sprendimą, kuriame, pripažindama, kad Departamentas atsakė į 1 ir 2 klausimus ir dėl Bendrovei atsiųsto šaukimo atvykti į administracinio nusižengimo protokolo surašymą vykdymo sustabdymo, nurodė, kad pateikia nuomonę tik dėl taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, veiklos vykdytojo bei su leidimo turėjimu susijusių aplinkybių. Agentūra, išdėsčiusi aktualų teisinį reguliavimą, nurodė, kad Leidimo rekvizitai turėtų būti keičiami Taršos taisyklių nustatyta tvarka, o Bendrovės pateiktos informacijos nepakanka dėl Leidimo galimo sąlygų keitimo ir (ar) rekvizitų patikslinimo.

19.9.    Departamentas padavė prašymą teismui, prašydamas panaikinti Komisijos sprendimo dalį, kuria jis įpareigotas atlikti veiksmus. Bendrovė padavė skundą teismui, prašydama panaikinti Departamento sprendimą, Komisijos sprendimą ir Agentūros sprendimą.

V.

20.       Pirmosios instancijos teismas patenkino Departamento prašymą visiškai ir panaikino Komisijos sprendimo dalį, kuria Departamentas buvo įpareigotas atlikti veiksmus, ir priėmė naują sprendimą – Bendrovės skundą, paduotą Komisijai, atmetė. Dėl to tuo pačiu sprendimu pirmosios instancijos teismas Bendrovės skundą patenkino iš dalies, likusią Bendrovės skundo dalį atmetęs kaip nepagrįstą.

21.       Apeliacinį skundą pateikė tik Bendrovė, Departamentas apeliacinio skundo nepateikė.

22.       Pirmiausia primintina, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23.       Nustačiusi, kad Departamentas nepateikė apeliacinio skundo, o Bendrovės apeliaciniame skunde nepateikta savarankiškų argumentų, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo patenkintas Departamento skundas ir Komisijos sprendimas dalyje buvo panaikintas, teisėjų kolegija daro išvada, kad apeliacine tvarka netikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria Departamento skundas buvo patenkintas, teisėtumas ir pagrįstumas. Taip pat nagrinėjamu atveju vertinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo, o ne Komisijos sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, todėl apeliacinio skundo argumentai išimtinai susiję su Komisijos sprendimu atskirai nevertinami.

VI.

24.       Asmuo į viešojo administravimo subjektą gali kreiptis arba su prašymu, arba su skundu. VAĮ (2019 m. birželio 13 d. redakcija) 2 straipsnio 14 dalyje apibrėžta, kad prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant suteikti administracinę paslaugą, priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. Tuo tarpu skundas apibrėžtas, kaip asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo ar kito asmens teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti (VAĮ 2 str. 15 d.). Nors prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisykles (Taisyklės) tvirtina Vyriausybė (VAĮ 14 str. 1 d.), tačiau Taisyklių 37 punkte nustatyta, kad į skundus atsakoma laikantis VAĮ nustatytos tvarkos. Atitinkamai VAĮ 14 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad skundai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami VAĮ trečiajame skirsnyje („Administracinė procedūra“) nustatyta tvarka.

25.       Taisyklių (2017 m. lapkričio 15 d. redakcija) 25 punkte nustatyta, kad prašymai, išskyrus prašymus, į kuriuos, nepažeidžiant asmens, kuris kreipiasi, kitų asmenų ar institucijos interesų, galima atsakyti tą pačią darbo dieną, turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo institucijoje dienos. Pagal Taisyklių 29 punktą, prašymą, kuris yra adresuotas kelioms institucijoms, kai prašyme nurodyti klausimai priskiriami kelių institucijų kompetencijai, nagrinėja kiekviena jį gavusi institucija pagal savo kompetenciją ir asmeniui į jį atsako, pridėdama atsakymo kopijas kitoms tą patį prašymą nagrinėjančioms institucijoms. Pagal Taisyklių 35 punktą, atsakymai į prašymus parengiami atsižvelgiant į jo turinį, pavyzdžiui, į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys (35.1 p.), o į kitus prašymus – atsakoma laisva forma (35.4 p.).

26.       VAĮ 15 straipsnio 1 dalyje išvardyta, kad administracinės paslaugos yra: 1) leidimų, licencijų išdavimas; 2) dokumentų, kuriais patvirtinamas tam tikras juridinis faktas, išdavimas; 3) deklaracijų priėmimas ir tvarkymas; 4) asmenų konsultavimas viešojo administravimo subjekto kompetencijos klausimais; 5) įstatymų nustatytos viešojo administravimo subjekto informacijos teikimas asmenims; 6) administracinės procedūros vykdymas.

27.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, aiškinant aptartą teisinį reguliavimą dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo, išaiškinta, kad asmens kreipimosi į viešojo administravimo subjektą forma nustatoma, atsižvelgiant (vertinant) į tokio kreipimosi turinį, o ne jo pavadinimą (žr., pvz., 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A602-1252/2012; 2014 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-494/2014).

28.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas asmens kreipimąsi į viešojo administravimo subjektą, kai tokiu kreipimusi pagal jo turinį ir pobūdį nebuvo siekiama apginti konkrečią besikreipusio asmens teisę ar teisėtą interesą, tai yra kreipimąsi, kuris atitinka Taisyklių 47.4 punktą (nagrinėjamu atveju – Taisyklių 35.4 p.), išaiškino, kad toks kreipimasis turi būti išnagrinėtas ir pareiškėjui pateiktas atsakymas Taisyklėse nurodytomis sąlygomis ir apimtimi. Kilus teisminiam ginčui dėl tokio viešojo administravimo subjekto atsakymo, pareiškėjo teisė į objektyvų ir nešališką jo kreipimosi nagrinėjimą yra savo pobūdžiu procesinė ir ginama tokia apimtimi, kuri numatyta Taisyklėse. Todėl teismas tokiu atveju turi įvertinti, ar atsakovas, pateikdamas atsakymą į minėto pobūdžio kreipimąsi pareiškėjui, įvykdė Taisyklėse nustatytas sąlygas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-2452/2012).

VII.

29.       Pirmiausia, teisėjų kolegija, įvertinusi Paklausimo turinį aptarto teisinio reguliavimo ir jį aiškinančios teismų praktikos kontekste, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Paklausimas atitinka VAĮ 2 straipsnio 14 dalyje pateiktą „prašymo“ apibrėžimą.

30.       Įvertinusi Paklausime išdėstytų 1, 2 klausimų ir Klausimo turinį, teisėjų kolegija visgi nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Paklausimo 1 ir 2 klausimais Bendrovė pateikė prašymą gauti administracinę paslaugą, t. y. konsultaciją Departamento kompetencijos klausimais. Teisėjų kolegijos nuomone, 1 ir 2 klausimais buvo siekiama gauti išaiškinimą dėl konkrečios situacijos, susijusios su Departamento pareigūnų atliekamais veiksmais, kas atitiktų Taisyklių 35.4 punkte apibrėžtą kreipimąsi. Tačiau ši teisinio kvalifikavimo klaida nenulėmė iš esmės to, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs 1 ir 2 klausimus ir Departamento sprendimą, kuriame suformuluoti atsakymai į šiuos klausimus, padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, kad Departamentas atsakė į jam adresuotus klausimus.

31.       Vertindama Agentūros sprendime suformuluotą atsakymą į Paklausime išdėstytą Klausimą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju Agentūra parengė atsakymą į Klausimą, kuriuo Bendrovė siekė gauti administracinę paslaugą – konsultaciją Agentūros kompetencijos klausimu. Ir šiuo atveju, Bendrovė argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Agentūra suteikė konsultaciją, nenurodė.

32.       Nors, įvertinusi pirmosios instancijos teismo motyvus, teisėjų kolegija sutinka su Bendrovės apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas atskirai netaikė Taisyklių 35 punkto, tačiau, iš pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytų motyvų akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas vertino Bendrovei pateiktų atsakymų, įformintų Departamento ir Agentūros sprendimuose, turinį. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad tiek Departamentas, tiek Agentūra atsakė į Paklausime pateiktus klausimus. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Departamento ir Agentūros sprendimai skiriasi, neturi teisinės reikšmės, nes nagrinėjamos bylos kontekste vertinama, ar kiekviena iš institucijų pateikė atsakymus į Bendrovės užduotus klausimus ir laikėsi Taisyklėse nustatytos prašymų nagrinėjimo tvarkos. Pasisakydama dėl Departamento sprendimo turinio, teisėjų kolegija pažymi, kad Departamentui nesuteikta teisė vertinti administracinių nusižengimų teisenoje jo pareigūnų priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo, tai nurodyta ir Departamento sprendime. Todėl Departamentas ir negalėjo, atsakydamas Bendrovei, pateikti oficialaus teisinio pareigūnų veiksmų vertinimo. Sprendžiant dėl Agentūros sprendimo turinio, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Agentūra, rengdama atsakymą, neturėjo pareigos remtis Komisijos sprendimu, nes ji nedalyvavo išankstiniame ginčo nagrinėjime Komisijose. Tai, kad Bendrovės netenkina pateikti Departamento ir Agentūros atsakymai, ar dėl kitų priežasčių Bendrovė nesutinka su atsakymais, nagrinėjamu atveju nesudaro teisinio ir faktinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.

VIII.

33.       Atsakydama į Bendrovės apeliacinio skundo argumentus dėl Paklausimo nagrinėjimo procedūros pažeidimų, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad administracinis aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).

34.       Pagal nuosekliai suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (žr., pvz., 2019 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019).

35.       Teisėjų kolegija sutinka su Bendrove, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog Departamentas laikėsi Taisyklių 29 punkto reikalavimų, turėjo konstatuoti jo pažeidimą.

36.       Vertindama apeliacinio skundo argumentą, kuriuo nesutinkama su teismo išvada, jog Taisyklių 25 punkto pažeidimai pripažinti nežymiais, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje yra pabrėžiama, jog viešojo administravimo subjektui įstatyme nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, yra instrukcinio pobūdžio, todėl šio termino pasibaigimas nedaro negaliojančiu administracinio sprendimo, priimto pasibaigus šiam terminui. Įstatyme nustatyto termino, per kurį turi būti priimtas administracinis sprendimas, pasibaigimas nepaneigia viešojo administravimo subjekto kompetencijos priimti administracinį sprendimą ar atlikti kitus veiksmus, t. y. tiesiogiai nesukuria neigiamų teisinių pasekmių, tik prailgina administracinį procesą. Viešojo administravimo subjektui praleidus įstatyme ar kitame teisės akte nustatytą administracinio sprendimo priėmimo terminą, galima konstatuoti viešojo administravimo subjekto neveikimą, tai suteikia teisę asmeniui ginti savo teises kreipiantis su skundu dėl neveikimo (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 23 d. sprendimą byloje Nr. A-602-1192/2012).

37.       Šiuo atveju Bendrovė nesikreipė su skundu dėl vilkinimo atlikti veiksmus, o ir Departamentas bei Agentūra ginčijamus sprendimus priėmė. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl nežymaus Taisyklių 25 punkto nesilaikymo, dėl ko naikinti skundžiamus Departamento ir Agentūros sprendimus pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo.

IX.

38.       Vertindama Bendrovės apeliacinio skundo argumentus, kuriais grindžiama, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, padarė procesinės teisės normų pažeidimus, teisėjų kolegija pažymi, kad procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas panaikinti sprendimą tik tada, jeigu dėl šios pažaidos galėjo būti neteisingai išspręsta byla (ABTĮ 146 str. 1 d.).

39.       Nagrinėjamu atveju Bendrovė niekaip nepagrindė argumento, kad pirmosios instancijos teismas nevertino Bendrovės rašytinių paaiškinimų. Priešingai, nustatyta, kad Bendrovės pateikti rašytiniai paaiškinimai pirmosios instancijos teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi buvo priimti į bylą. Be to, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad sprendimas buvo priimtas, be kita ko, įvertinus ir šiuos Bendrovės rašytinius paaiškinimus.

40.       Vertinant, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas Bendrovės pateiktą dokumentą įvertino kaip patikslintą skundą ir atsisakė jį priimti, pirmiausia, pažymėtina, jog ABTĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad pareiškėjas turi teisę tikslinti, pakeisti skundo pagrindą ar dalyką per keturiolika kalendorinių dienų nuo proceso šalių atsiliepimų gavimo dienos. Tokiu atveju teismui yra pateikiamas patikslintas skundas, kuris turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje ir 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus. Patikslinto skundo priėmimo klausimas sprendžiamas mutatis mutandis taikant ABTĮ 33 straipsnio nuostatas. Teismas atsisako priimti pavėluotai pateiktą patikslintą skundą, išskyrus atvejus, kai atsakovas neprieštarauja dėl patikslinto skundo priėmimo arba jeigu būtinybė pateikti patikslintą skundą iškilo vėliau, arba jeigu teismas mano, kad tai yra būtina bylai teisingai išspręsti. Teismo nutartis atsisakyti priimti patikslintą skundą atskiruoju skundu neskundžiama.

41.       Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad Bendrovė pirmosios instancijos teismui 2020 m. lapkričio 18 d. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose išdėstė argumentus, kuriais nesutinka su Agentūros, Departamento ir Aplinkos ministerijos atsiliepimuose išdėstytais argumentais, ir suformulavo teismui prašymą papildyti priimtą skundą naujais reikalavimais, t. y. įpareigoti Departamentą ir Agentūrą, kad neišduotų leidimo Bendrijai, o jei jau išdavę – panaikinti tokio leidimo išdavimą, kaip neteisėtą, ir priteisti iš Departamento ir Agentūros po 1 Eur neturtinės žalos arba tiek, kiek nustatys teismas, už VAĮ nesilaikymą. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartyje nutarė, be kita ko, atsisakyti priimti patikslintą skundą ir jį grąžinti Bendrovei. Atsisakymą priimti patikslintą skundą teismas grindė tuo, jog vėliausiai patikslintas skundas galėjo būti pateiktas 2020 m. spalio 13 d. (14 kalendorinių dienų nuo 2020 m. rugsėjo 29 d., kai buvo gautas atsiliepimas į Bendrovės skundą).

42.       Nustačius, kad Bendrovė pakeitė skundo pagrindą (suformulavo du papildomus naujus reikalavimus), apeliacinio skundo argumentas, kad pateiktas dokumentas nėra patikslintas skundas, laikomas nepagrįstu. Patikslinto skundo padavimas neįpareigoja teismo kiekvieną kartą priimti tokį patikslinimą bei atlikti papildomus procesinius veiksmus skirtus, bylos nagrinėjimo pagal patikslintą skundą pasiruošimui, dėl to atidedant bylos nagrinėjimą. Teismui nustačius, kad patikslinto skundo priėmimas nepagrįstai užtęstų bylos nagrinėjimą, teismas gali atsisakyti priimti skundą, ką teismas pagrįstai nagrinėjamu atveju ir padarė, užtikrindamas proceso operatyvumo principą. Todėl Bendrovei nepateikus jokių kitų argumentų, kodėl nesutinka su tuo, kad buvo atsisakyta priimti patikslintą skundą, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad buvo praleistas patikslinto skundo padavimo terminas, kas sudarė savarankišką pagrindą atsisakyti priimti patikslintą skundą.

43.       Nagrinėjamu atveju nustatyta ir tai, kad, kai pirmosios instancijos teismas buvo išėjęs į pasitarimų kambarį priimti teismo procesinį sprendimą, Bendrovė 2020 m. lapkričio 20 d. pateikė teismui dokumentą „Atsiliepimas-skundas į 2020 m. lapkričio 19 d. nutartį“ ir 2020 m. lapkričio 23 d. pakartotinai pateikė teismui rašytinius paaiškinimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti baigiamojo teismo procesinio sprendimo šioje administracinėje byloje, pateikti dokumentai pagrįstai buvo grąžinti Bendrovei. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl dokumentų, pateiktų teismui jau išėjus į pasitarimų kambarį priimti teismo procesinį sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3571-556/2019).

44.       Atsakydama į Bendrovės apeliacinio skundo argumentą, kad teismas, inicijuodamas bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, elgėsi nesąžiningai, neobjektyviai ir neteisingai, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad ABTĮ 78 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog žodinio bylos nagrinėjimo metu savo iniciatyva ir visų proceso šalių sutikimu teismas turi teisę nutartimi nuspręsti toliau nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka. Vadinasi, teismui suteikta procesinė teisė savo iniciatyva pereiti į rašytinį bylos nagrinėjimą.

45.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, gavęs visų proceso šalių, tarp jų ir Bendrovės, sutikimus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, priėmė 2020 m. lapkričio 12 d. nutartį, kuria nutarė pakeisti teismo posėdžio formą iš žodinės į rašytinę ir administracinę bylą nagrinėti teismo posėdyje 2020 m. lapkričio 19 d. 13 val. 30 min. rašytinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad pirmosios instancijos teismas, tik gavęs visų proceso šalių, tarp jų ir Bendrovės, sutikimus, perėjo į rašytinį bylos nagrinėjimą, ir Bendrovei nepateikus jokių kitų argumentų, patvirtinančių jos nesutikimą su tokia bylos nagrinėjimo tvarka, nenustatė pagrindų tokį pirmosios instancijos teismo procesinį veiksmą vertinti kaip nesąžiningą, neobjektyvų ar neteisingą.

46.       Teismui, išnagrinėjusiam bylą, suteikta teisė atidėti teismo sprendimo priėmimą ir paskelbimą ne ilgiau kaip dvidešimčiai darbo dienų (ABTĮ 84 str. 5 d.). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi, be kita ko, nutarė teismo procesinio sprendimo priėmimą ir paskelbimą atidėti ir teismo procesinį sprendimą skelbti 2020 m. lapkričio 25 d. 14 val. 10 min. Vadinasi, teismo procesinio sprendimo priėmimas ir paskelbimas buvo atidėtas trumpesniam nei dvidešimčiai darbo dienų laikotarpiui. Nustačius tai, teisėjų kolegija pripažįsta niekuo nepagrįstu Bendrovės deklaratyvų nesutikimą su teismo procesinio sprendimo priėmimo ir paskelbimo atidėjimu.

X.

47.       Vertindama likusius Bendrovės apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas hipotetinių argumentų pagrindu. Todėl apeliaciniame skunde išdėstyti Bendrovės teiginiai, kad Agentūros sprendimas buvo išsiųstas ne tik Bendrovei, bet ir Bendrijai, kuri ateityje galės juo pasinaudoti, nevertinami ir dėl jų niekaip nepasisakoma. Taip pat visi likę apeliacinio skundo argumentai vertinami, kaip teisiškai nereikšmingi arba nesusiję su byla, dėl ko jų vertinimas niekaip nepakeistų jau padarytų išvadų. Todėl dėl jų atskirai ir detaliau nepasisakoma. Taip pat teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Agentūra nepateikė apeliacinio skundo, todėl atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą išdėstyti argumentai dėl bylos nutraukimo apeliacinio teismo teisėjų kolegijos nesaisto. Be to, šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė administracinės bylos nutraukimo pagrindų.

48.       Apibendrindama nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė visas teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, ir nors tik iš dalies teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai netaikęs Taisyklių 35 punkto, iš dalies netinkamai kvalifikavęs Paklausimo klausimus ir nepagrįstai nekonstatavęs Taisyklių 29 punkto pažeidimo, tačiau iš esmės, nenukrypo nuo teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose ir priėmė teisingą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o Bendrovės apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Daisana“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                      Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkveičius