eA-800-1062/2021

Administracinė byla Nr. eA-800-1062/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02020-2019-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. L. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas E. R. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos AVPK), 280 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos 2019 m. vasario 8 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2688-2019 (toliau – ir Nutarimas), įsiteisėjusiu 2019 m. vasario 29 d., buvo nubaustas dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalies, 415 straipsnio 1 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje, padarymą, paskiriant galutinę 300 Eur dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu 12 mėnesių. Nutarime konstatuota, jog pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad (duomenys neskelbtini) 2019 m. vasario 8 d. apie 00 val. 25 min. vairavo automobilį, kai jam nustatytas lengvas, 1,28 prom. neblaivumo laipsnis, taip pat vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Pareiškėjas teigė, kad nurodytų pažeidimų nepadarė, apie juos nieko nežinojo, nebuvo įvykio vietoje ir nedalyvavo patraukiant jį administracinėn atsakomybėn. Pareiškėjo nuomone, minėtus pažeidimus galėjo padaryti jo vardu prisistatęs pusbrolis A. L., nes analogiškų situacijų jau yra buvę anksčiau. Pareiškėjas apie Nutarimą sužinojo tik 2019 m. gegužės 10 d., gavęs pranešimą iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) apie išieškomą baudą bei nuvykęs į Klaipėdos AVPK išsiaiškinti situacijos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-659/2019, įsiteisėjusiu 2019 m. rugpjūčio 22 d., pareiškėjo skundą tenkino – Nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą buvo netinkamai nustatyta administracinio nusižengimo subjektyvioji pusė, t. y. netinkamas subjektas, todėl pareiškėjo veikoje nebuvo administracinių nusižengimų, numatytų ANK 422 straipsnio 5 dalyje, 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties.

3.    Pareiškėjas teigė, kad policijos pareigūnai veikė neteisėtai ir aplaidžiai nustatydami asmens, padariusio administracinius nusižengimus, tapatybę, pasitikėjo tik pažeidėjo nurodytais duomenimis ir nesiėmė priemonių, leidžiančių patikimai įsitikinti ir pašalinti visas abejones dėl asmens tapatybės. Analogiški policijos pareigūnų neteisėti veiksmai – neveikimas, buvo nustatyti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3611-583/2019, kurioje pareiškėjui buvo priteista turtinė ir neturtinė žala. Informavus Klaipėdos AVPK pareigūnus, kad jie vėl suklydo nustatydami asmens tapatybę, jie laikėsi savo pozicijos, todėl teko įrodinėti savo nekaltumą teisme. Pareiškėjas teigė patyręs 280 Eur dydžio išlaidas teisinei pagalbai teisme, tai sudaro prašomą priteisti turtinę žalą. Pareiškėjas teigė, kad nuo sužinojimo apie Nutarimą iki jo panaikinimo negalėjo vairuoti transporto priemonių, patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, jautėsi pažemintas, bejėgiškas, jautė baimę dėl ateities, pablogėjo jo reputacija, atsirado nepasitikėjimas valstybinėmis institucijomis bei baimė būti vėl nepagrįstai patrauktam atsakomybėn. Dėl šių aplinkybių pareiškėjas teigė patyręs 1 000 Eur neturtinę žalą.

4.    Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

5.    Klaipėdos AVPK paaiškino, kad pareiškėjo asmenybė buvo nustatyta vadovaujantis galiojančiomis instrukcijomis (Patrulių veiklos instrukcijos 48 p. ir Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos 28.3 p.), t. y. policijos pareigūnai veikė taip, kaip pagal galiojančius teisės norminius aktus policijos patruliai privalėjo veikti. POLIS sistemoje esama pareiškėjo fotonuotrauka yra iš pareiškėjui 2010 m. balandžio 28 d. išduoto asmens dokumento, kai pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, o pažeidimą padaręs A. L. yra to paties amžiaus kaip ir pareiškėjas, artimas giminaitis (pusbrolis), panašios išvaizdos. Pareiškėjo fotonuotrauka buvo neinformatyvi, pažeidimą padariusio asmens tapatybė buvo nustatoma atsižvelgiant į jo turimas žinias apie asmens duomenis, jo artimuosius, turimas ANK nustatyta tvarka gautas nuobaudas ir pan. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad policijos pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją, ar kitaip būtų suinteresuoti jį nubausti bei kad dėl šio atvejo būtų prašyta atlikti kokį nors tyrimą. Policijos pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolą ir Nutarimą, buvo įsitikinę, įsitikinimas buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu, dėl asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltumo, todėl veikė taip, kaip pagal įstatymus policijos pareigūnai privalėjo veikti. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad jis patyrė būtent tokio dydžio neturtinę žalą. Pareiškėjui du kartus analogiškose situacijose jau buvo panaikintos administracinės nuobaudos dėl pradėtos administracinės teisenos, todėl jis negalėjo jausti baimės dėl ateities, nes jau žinojo iš patirties, kad administracinė nuobauda bus panaikinta ir šiuo atveju. Pareiškėjas turėjo teisę, vadovaujantis ANK 661 straipsnio nustatyta tvarka kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną, kuris galėjo bylą naujai išnagrinėti per daug trumpesnį terminą, pvz., per 2–3 dienas. Pažeidimo pripažinimas būtų tinkamas kaip savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas.

II.

6.    Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo E. R. skundą tenkino iš dalies, t. y. priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 250 Eur neturtinės žalos ir 225,25 Eur turtinės žalos atlyginimą, o kitą skundo dalį atmetė, pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

7.    Teismas nustatė, kad Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) vyriausiosios patrulės K. T. 2019 m. vasario 8 d. 00:45 val. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 30-ANR_P-9078-2019 (toliau – ir Protokolas) nurodyta, kad pareiškėjas E. R. 2019 m. vasario 8 d. 00.00 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas lengvas 1,28 prom. neblaivumo laipsnis, taip pat vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, automobilis nėra apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo pažeisti Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950, 14 (toliau – ir KET), 226 punktai, už tai atsakomybė nustatyta ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 422 straipsnio 5 dalyje. Įrašyta, jog pareiškėjas su pažeidimu sutiko, gailėjosi, paaiškino, kad išgėrė du „bambalius“ alaus prieš valandą.

8.    Klaipėdos AVPK (duomenys neskelbtini) specialistas M. R., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, viešame posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą 2019 m. vasario 8 d. 00.50 val. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-2688-2019, kuriuo, vadovaudamasis ANK 38 straipsniu, skyrė E. R. galutinę administracinę nuobaudą 300 Eur ir administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą (teisę vairuoti transporto priemones) 12 mėn. Nutarime nurodyta, kad pareiškėjas E. R. 2019 m. vasario 8 d. 00.25 val. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai nustatytas lengvas 1,28 prom. neblaivumo laipsnis, taip pat vairavo automobilį, kuriam neatlikta techninė apžiūra, automobilis nėra apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Nurodyta, kad tuo pažeisti KET 14, 226 punktai ir, kad už tai atsakomybė nustatyta ANK 415 straipsnio 1, 2 dalyse, 422 straipsnio 5 dalyje. Nustatytos lengvinančios aplinkybės – kaltininkas prisipažino padaręs ANK numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti.

9.    Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-659/2019 (toliau – ir Teismo nutarimas), įsiteisėjusiu 2019 m. rugpjūčio 22 d., pareiškėjo skundą tenkino, Nutarimą panaikino ir jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukė. Teismo nutarime nurodyta, kad E. R. skunde prašoma priimtą Nutarimą jo atžvilgiu panaikinti, kadangi pareiškėjas transporto priemonės administracinio nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku nevairavo, nes buvo visai kitoje vietoje, be to, pareiškėjas tokios transporto priemonės, su kuria padaryti nusižengimai, neturi. Pareiškėjas tvirtino, kad pareigūnai netinkamai nustatė jo tapatybę, nes tikėtina, kad pareiškėjo vardu prisistatė jo pusbrolis A. L., kuris prisistato pareiškėjo vardu ne pirmą kartą. Be to, tiek skundžiamame Nutarime, tiek Protokole, tiek sprendime nušalinti E. R. nuo transporto priemonių vairavimo esantys parašai yra ne pareiškėjo, o kito asmens, tokių dokumentų jis pats nepasirašinėjo.

10.  Teismo nutarime nurodyta, kad teismo posėdyje apklausti liudytojai policijos pareigūnai M. R. ir K. T. patvirtino, jog 2019 m. vasario 8 d. 00.25 val. automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo ne E. R., o kitas asmuo, tačiau pagal ką nustatė asmens, vairavusio minėtą transporto priemonę nusižengimų padarymo metu, tapatybę, pareigūnai pasakyti negalėjo. Nustatyta, kad iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo išrašo matyti, kad automobilis, kuriuo padaryti minėti nusižengimai, E. R. niekada nepriklausė. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad pareiškėjo parašas akivaizdžiai skiriasi nuo parašų, kuriais pasirašyti Protokolas, Nutarimas ir sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo. Teisme liudytoju apklaustas A. U. paaiškino, kad į įvykio vietą atvyko ir automobilį patraukė automobilio savininko J. D. prašymu. Matė administracinius nusižengimus padariusį asmenį, bet tai buvo ne E. R.. Teismas, esant nurodytoms aplinkybėms, konstatavo, kad netinkamai nustatyta padarytų administracinių nusižengimų subjektyvioji pusė, t y. netinkamas subjektas, todėl darytina išvada, kad E. R. veikoje nėra administracinių nusižengimų, numatytų ANK 415 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 422 straipsnio 5 dalyje, įvykio ir sudėties, byloje nėra surinkta patikimų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, jog nusižengimų padarymo dieną automobilį vairavo būtent pareiškėjas. Todėl administracinio nusižengimo teisena jam nutrauktina ir Nutarimas naikintinas.

11.  Teismas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose ir pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, jog vienas iš policijos uždavinių yra nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) atskleidimas ir tyrimas. ANK 563 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisenos paskirtis yra greitai ir objektyviai, visapusiškai ir išsamiai ištirti administracinius nusižengimus, tinkamai taikyti įstatymus, patraukti kaltuosius asmenis administracinėn atsakomybėn sumažinant valstybės prievartos priemonių naudojimą, užtikrinti, kad paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės būtų laiku įvykdytos. Pagal ANK įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 str. 1 d.). Vadovaujantis ANK 567 straipsnio 2 dalimi, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

12.  Teismas aptarė ANK nuostatas, reglamentuojančias administracinio nusižengimo protokolo surašymo tvarką, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka sąlygas. Teismas pažymėjo, kad pagal ANK nuostatas, tiek administracinio nusižengimo protokolą surašantys pareigūnai, tiek administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantys pareigūnai privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, įskaitant administracinį nusižengimą padariusio asmens tapatybę, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.

13.  Policijos įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti. Pagal ANK, nesant galimybių nustatyti administracinį nusižengimą padariusio asmens tapatybę, taikytinas administracinis sulaikymas.

14.  Policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių darbo organizavimo instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-553 (2016 m. balandžio 1 d. įsakymo Nr. 5-V-290 redakcija) (toliau – ir OVP instrukcija), 28.3 punkte nurodyta, kad įgaliotas pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į policijos įstaigą asmeniu, privalo imtis priemonių nustatyti pristatytojo asmenybę (jei asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kyla abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo ar siekiant sutikrinti asmens duomenis pagal turimus asmens dokumentus, turimi asmens tapatybės duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais gali būti tikrinami PRĮR, Lietuvos Respublikos gyventojų, Prevencinių poveikio priemonių taikymo, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų, Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų, Administracinių teisės pažeidimų registruose, taip pat ir kituose registruose) ir fizinę būklę (girtumą ar apsvaigimą, traumas ir t. t.). Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, 48 punktas nustato, kad policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, o jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje, jis į policijos įstaigą nepristatomas.

15.  Teismas darė išvadą, kad patruliui, dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, pažeidėjas į policijos įstaigą nepristatomas tik tais atvejais, kai nėra tokios būtinybės ir jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje. Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad 2019 m. vasario 8 d. sustabdytas vairuotojas su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Teismo nutarime konstatuota, jog pareigūnai negalėjo pasakyti pagal ką nustatė asmens, vairavusio minėtą transporto priemonę nusižengimų padarymo metu, tapatybę. Klaipėdos AVPK atsiliepime nurodė, kad turimais duomenimis POLIS sistemoje esama pareiškėjo fotonuotrauka yra iš pareiškėjui 2010 m. balandžio 28 d., t. y. prieš devynis su puse metų, kai pareiškėjas buvo (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, išduoto asmens dokumento. Taip pat paaiškino, kad pažeidimus padaręs A. L. yra to paties amžiaus kaip ir pareiškėjas, yra artimas giminaitis (pusbrolis), yra panašios išvaizdos, todėl prieš 9,5 metų daryta pareiškėjo fotonuotrauka nėra informatyvi, o pažeidimą padariusio asmens tapatybė buvo nustatoma atsižvelgiant į jo turimas žinias apie asmens duomenis, jo artimuosius, turimas ANK nustatyta tvarka gautas nuobaudas ir pan. Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės dėl prieš 9,5 metų darytos neinformatyvios pareiškėjo fotonuotraukos pareigūnams kaip tik turėjo sukelti pagrįstų abejonių, ar tai jis yra tas pats asmuo, kuriuo prisistato. Pareigūnai nagrinėjamu atveju nepasinaudojo teise įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos tarnybines patalpas administracinius teisės pažeidimus padariusį asmenį asmens tapatybei nustatyti, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad pareigūnai 2019 m. vasario 8 d., nustatydami neblaivaus vairuotojo tapatybę, elgėsi aplaidžiai, netinkamai taikė teisės aktų reikalavimus.

16.  Teismas nurodė, kad Klaipėdos AVPK nepaneigė pareiškėjo nurodytų aplinkybių, jog apie Nutarimą jis sužinojo tik 2019 m. gegužės 10 d. gavęs pranešimą iš VMI apie išieškomą baudą bei nuvykus į Klaipėdos AVPK išsiaiškinti situacijos, kur paaiškino, kad vėl galbūt jo pusbrolis prisistatė jo vardu, kadangi praeityje jau ne kartą yra patekęs į panašią situaciją. Klaipėdos AVPK atsiliepime pripažįsta, kad pareiškėjui du kartus analogiškose situacijose jau buvo panaikintos administracinės nuobaudos dėl pradėtos administracinės teisenos. ANK 661 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai turi teisę kreiptis su prašymu dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, dėl kurių gali būti atnaujinta administracinio nusižengimo byla, ištyrimo kreiptis į instituciją, kurios pareigūnas pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodyta institucija gali pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių ir savo iniciatyva. Taigi Klaipėdos AVPK pareigūnai, atsižvelgdami į pareiškėjo pateiktus paaiškinimus ir į tai, kad analogiška situacija su tais pačiais asmenimis kartojasi jau ne pirmą kartą, turėjo visas galimybes savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių net nelaukiant kol bus pateiktas pareiškėjo skundas apylinkės teismui. Tokiu būdu būtų buvusi eliminuota būtinybė pareiškėjui kreiptis teisminės gynybos ir savo teises ginti teisme ir dėl to patirti papildomas turtinę ir neturtinę žalas, susijusias su bylinėjimuisi teisme.

17.  Teismas konstatavo, kad Klaipėdos AVPK neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti ši institucija bei jos pareigūnai, todėl Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų neteisėtumas yra įrodytas.

18.  Teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo turinį, darė išvadą, jog jame gana plačiai pasisakyta kaip neteisėti Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmai lėmė prašomos priteisti neturtinės žalos atsiradimą bei jos dydį. Teismas, įvertinęs tai, jog Klaipėdos AVPK pareigūnams nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir aplaidžiai vykdant savo pareigas, pareiškėjas yra ne kartą nepagrįstai patraukiamas administracinėn atsakomybėn, tai, kad pareiškėjui dėl šių veiksmų kreipiantis į Klaipėdos AVPK nėra imamasi teisės aktuose numatytų veiksmų padarytoms klaidoms ištaisyti, taip pareiškėją priverčiant imtis teisminės gynybos, atsižvelgęs į šioje byloje nustatytų pažeidimų trukmę ir mastą, sprendė, jog pareiškėjas realiai galėjo patirti dvasinius išgyvenimus, stresą, nepatogumus, jaustis pažemintu, bejėgišku, jausti baimę dėl ateities, pablogėti jo reputacija. Be to, esant tokioms aplinkybėms visiškai realu, jog pareiškėjas prarado pasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, bijo būti vėl nepagrįstai patrauktas atsakomybėn. Teismas sprendė, kad dėl šių neteisėtų veiksmų, taip pat neveikimo, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą.

19.  Teismas, įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, trukmę, nenustatęs, kad Klaipėdos AVPK būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo teises, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydį įvertino 250 Eur.

20.  Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti 280 Eur turtinės žalos atlyginimą, nes dėl neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų turėjo savo nekaltumą įrodinėti apylinkės teisme, jam buvo reikalinga kvalifikuota teisinė pagalba, byla buvo vedama per atstovą advokato padėjėją L. K.. Dėl šių priežasčių jis patyrė 280 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjo kartu su skundu pateikti dokumentai patvirtina, jog pareiškėjas advokato padėjėjui L. K. sumokėjo 280 Eur: 200 Eur už skundo Klaipėdos apylinkės teismui parengimą (trukmė 4 val.) ir 80 Eur už atstovavimą 2019 m. liepos 22 d. šio teismo posėdyje,  trukusiame 15 minučių.

21.  Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio nusižengimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su neteisėtais Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmais, nes jei nebūtų priimtas nepagrįstas nutarimas administracinio nusižengimo byloje, Klaipėdos AVPK savo iniciatyva būtų pradėjusi tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė jį skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Teismas darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp skunde nurodytų Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo patirtų nuostolių nagrinėjant bylą apylinkės teisme, todėl pareiškėjas turi teisę į šių nuostolių atlyginimą.

22.  Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

23.  Teismas sprendė, kad vadovaujantis Rekomendacijų 5, 7, 8.2 punktais, maksimalus užmokesčio dydis už advokato padėjėjo 2019 m. gegužės 15 d. parengtą skundą apylinkės teismui yra 2426,55 Eur (2,5 koef. x 970,30 Eur x 80 proc.). Todėl pareiškėjo prašoma priteisti turtinė žala – 200 Eur už advokato padėjėjo 2019 m. gegužės 15 d. parengtą skundą apylinkės teismui yra pagrįsta, tačiau 80 Eur už atstovavimą apylinkės teismo posėdyje viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius. Teismas sprendė, kad pagrįstu užmokesčio už advokato padėjėjo atstovavimą 2019 m. liepos 22 d. apylinkės teismo administracinio nusižengimo bylos posėdyje, trukusiame 15 minučių, laikytinas 25,25 Eur (0,1 koef. x 1 262,70 Eur x 80 proc. x 0,25 val.) dydis, t. y. užmokestis už ketvirtadalį valandos. Teismas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos AVPK, pareiškėjo naudai priteisė 225,25 Eur (200 + 25,25) turtinės žalos atlyginimas.

24.  Teismas, atsižvelgęs į patenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį, priteisė jam iš atsakovo 200 Eur bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje.

III.

25.  Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos AVPK, apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

26.  Atsakovas laikosi pozicijos, išdėstytos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pakartoja faktines aplinkybes bei jų vertinimą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė ANK 596 straipsnio 1 dalį ir ANK 597 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi policijos patruliai nagrinėjamu atveju mobilioje darbo vietoje turėjo galimybę surašyti administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą, nustatė pažeidimą padariusio asmens girtumą, o taip pat turėjo galimybę ir atliko tuos pačius asmens tapatybės nustatymo veiksmus, kuriuos privalo atlikti policijos įstaigų operatyvaus valdymo padalinių pareigūnai dirbdami su į policijos įstaiga pristatytais asmenimis (OVP instrukcijos 28.3 p.). Vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos 3 ir 48 punktais, policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai pažeidėjo asmenybė gali būti nustatyta OVP instrukcijos 28.3 punkte nustatyta tvarka pažeidimo padarymo vietoje, pažeidimą padaręs asmuo į policijos įstaigą negali būti pristatomas.

27.  Atsakovas nurodo, kad Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo asmens duomenimis neteisėtai naudojasi jo artimas giminaitis, kuris yra panašaus amžiaus ir panašios išvaizdos, POLIS sistemoje esanti prieš 9,5 metų daryta pareiškėjo fotonuotrauka nėra informatyvi, pažeidimą padariusio asmens tapatybė galėjo būti nustatoma tik atsižvelgiant į pažeidimą padariusio asmens turimas žinias apie pareiškėjo asmens duomenis, pažeidimą padaręs asmuo žino labai daug pareiškėjo asmens duomenų, o tai patvirtina ta aplinkybė, kad tris kartus skirtingu laiku skirtingi pareigūnai klydo manydami, kad kitas asmuo yra pareiškėjas, nebuvo pagrindo pažeidimą padariusio asmens pristatyti į policijos įstaigą, nes policijos patruliai mobilioje darbo vietoje turėjo tas pačias galimybes surašyti protokolą ir nutarimą, nustatyti asmens girtumą, o taip pat nustatyti pažeidimą padariusio asmens tapatybę kaip ir operatyvaus valdymo padalinio pareigūnai dirbantys policijos įstaigos patalpose. Todėl policijos pareigūnai, surašę administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą veikė teisėtai vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

28.  Atsakovas pažymi, kad Klaipėdos AVPK naujos aplinkybės paaiškėjo tik po to, kai pareiškėjas su skundu kreipėsi į apylinkės teismą, kuriuo, be kita ko, prašė atnaujinti skundo padavimo terminą administracinio nusižengimo byloje vadovaujantis ANK 623 straipsnio nustatyta tvarka (skundo atnaujinimo termino klausimą gali spręsti tik apylinkės teismas). Todėl Klaipėdos AVPK neturėjo galimybių savo iniciatyva pradėti tyrimą dėl paaiškėjusių naujų aplinkybių nelaukiant kol bus pateiktas pareiškėjo skundas apylinkės teismui.

29.  Atsakovas teigia, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, padarytos ir atlygintinos žalos dydis valstybės deliktinės atsakomybės dėl neteisėtų teisėsaugos institucijų veiksmų atveju konstatuota, kad atsakomybės dydis gali būti mažinamas arba reikalavimas atmetamas, atsižvelgiant į paties nukentėjusio asmens kaltę, veiksmus, kuriais jis padėjo žalai atsirasti ar jai padidėti (CK 6.248 str. 4 d., 6.253 str. 5 d., 6.282 str.). Taip pat egzistuoja ir adekvataus žalos atlyginimo principas (CK 6.282 str.). Policijos pareigūnai, surašydami Protokolą ir Nutarimą surinko visus leistinomis priemonėmis galimus surinkti įrodymus ir buvo įsitikinę dėl asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn kaltumo ir jo asmenybės, todėl veikė taip, kaip pagal galiojančius teisės aktus policijos pareigūnai privalėjo veikti. Pirmosios instancijos teismas net nesvarstė CK įtvirtintos mišrios kaltės taikymo galimybės, todėl teismo sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus ir netinkamai pritaikius materialiosios teisės normas.

30.  Pareiškėjas E. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31.  Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir išsamiai išnagrinėjo administracinę bylą, nustatė visas civilinės atsakomybės sąlygas, išvadas dėl neteisėtų veiksmų pagrindė teisės aktų, reglamentuojančių policijos pareigūnų veiklą, nuostatomis. Teismo išvados dėl to, jog policijos pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus nepristatant pažeidėjo į komisariatą tapatybei nustatyti yra teisingos bei atitinkančios bylos medžiagą, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais teisinio pagrindo nėra. Ginčo byloje nėra, jog sustabdytas neblaivus pažeidėjas su savimi jokio asmens dokumento neturėjo ir jo nepateikė policijos pareigūnams. Tokioje situacijoje policijos pareigūnai privalėjo veikti itin atsargiai ir apdairiai įvertinant visas pažeidėjo nurodytus duomenis dėl tapatybės, tinkamai įvertinti POLIS sistemoje esančius duomenis apie asmenį ir tik nekilus jokių abejonių dėl asmens tapatybės tęsti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą ir surašyti protokolą bei nutarimą. Policijos pareigūnai, kurie nustatinėjo tapatybę, nepatvirtino, jog buvo uždavinėjami klausimai naudojantis POLIS sistema, nenurodė, kad pažeidėjas buvo tikrinamas pagal POLIS sistemoje esančias pareiškėjo fotonuotraukas ir pan. Net pripažinus, jog pažeidėjui taikyti administracinio sulaikymo pagrindo nebuvo, nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmai vertintini kaip aplaidus ir nerūpestingas pareigų atlikimas. Atsakovo atstovas su atsiliepimu į skundą pateikė išrašą iš POLIS duomenų bazės apie pareiškėją, kuriame matyti, kad sistemoje yra dvi pareiškėjo fotonuotraukos ir yra aktyvi nuorodą „Peržiūrėti nuotraukas“, kurią paspaudus galima peržiūrėti visas pareiškėjo fotonuotraukas. Fotonuotrauka, kurioje pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, rodoma kaip pagrindinė, tačiau visos galimybės policijos pareigūnams peržiūrėti ir kitas pareiškėjo fotonuotraukas buvo. Teismo posėdžio metu pareiškėjas pavirtino, kad maždaug prieš trejus metus jis keitė vairuotojo pažymėjimą, todėl POLIS duomenų bazėje buvo pareiškėjo naujesnė fotonuotrauka. Jeigu tapatybė buvo nustatinėjama tik pagal vieną fotonuotrauką, tai rodo didelį policijos pareigūnų aplaidumą ir nerūpestingumą, nes esant neinformatyviai nuotraukai, nebuvo tikrinamos kitos sistemoje esančios pareiškėjo fotonuotraukos. Pareiškėjas tvirtina, kad jis su pusbroliu A. L. yra visiškai vizualiai nepanašus. Kadangi byloje duomenų apie A. L. ir pareiškėjo panašumą nėra, todėl apeliacinio skundo argumentai, jog pareiškėjas ir A. L. yra panašūs ir policijos pareigūnai, nustatydami A. L. tapatybę, galėjo apsirikti ir toks apsirikimas yra pateisinamas, yra nepagrįsti. Pareiškėjas savo pažeistas teises gynė sąžiningai ir nepiktnaudžiavo teismine gynyba ir tai rodo pasiektas rezultatas – pareiškėjui buvo atnaujintas terminas skundui pateikti ir neteisėtas nutarimas panaikintas. Nors apeliaciniame skunde ir kalbama apie mišrią kaltę, tačiau kokie pareiškėjo veiksmai būtų lėmę jam padarytos žalos atsiradimą ar padidėjimą, skundo dalyje dėl mišrios kaltės nenurodoma. Pareiškėjas nesutinka, kad kokie nors jo veiksmai galėjo lemti jam padarytą žalą ar, kad jis esamoje situacijoje elgėsi nepateisinamai aplaidžiai. Joks teisės aktas neįpareigoja piliečio dažniau nei būtina atnaujinti valstybės valdomuose registruose savo fotonuotraukas. Nėra jokio pagrindo manyti, kad pareiškėjui atnaujinus fotonuotrauką valstybės registrų duomenų bazėse, pažeidimo padarymo metu pažeidėjo tapatybė būtų buvusi nustatyta tinkamai. Registrų bazėje buvo pareiškėjo fotonuotrauka daryta prieš trejus metus, tačiau policijos pareigūnai tikėtina šia nuotrauka nepasinaudojo. Policijos pareigūnai nenurodė, kad suklydo nustatydami pažeidėjo tapatybę dėl neinformatyvios fotonuotraukos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesprendė mišrios kaltės klausimo, nes duomenų, jog atsakovo nurodyti neva  nerūpestingi pareiškėjo veiksmai / neveikimas buvo ar galėjo būti priežastiniame ryšyje su žala, nėra. Atsakovas apeliaciniame skunde nekelia jokių argumentų dėl turtinės ir neturtinės žalos dydžio.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

32.  Byloje kilo ginčas dėl 280 Eur turtinės ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas E. R. kildino iš neteisėtų Klaipėdos AVPK pareigūnų veiksmų surašant pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą ir nubaudžiant pareiškėją už administracinio nusižengimo padarymą.

33.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir, konstatavęs Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtus veiksmus, priteisė pareiškėjui 250 Eur neturtinės žalos ir 225,25 Eur turtinės žalos, kurią sudarė pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos apylinkės teisme siekiant panaikinti nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu priimtą Nutarimą, atlyginimą.

34.  Apeliacinį skundą padavė atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus, prašo panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmesti.

35.  Pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjo naudai 225,25 Eur turtinės žalos, kurią sudarė pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas apylinkės teisme siekiant panaikinti nepagrįstai pareiškėjo atžvilgiu priimtą Nutarimą. ANK 666 straipsnyje yra numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas.

36.  Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

37.  BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka, kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teismų praktikoje pagal šį straipsnį tais atvejais, kai išteisintas kaltinamasis advokatą samdėsi pats, bylinėjimosi išlaidos BPK nustatyta tvarka nepriteisiamos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 8 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-51-1073/2018; 2020 m. balandžio 2 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020). Tačiau vien dėl to, kad įstatymų leidėjas yra pasirinkęs įtvirtinti, jog išteisintam asmeniui patirtos teismo išlaidos nepriteisiamos iš kitos šalies, nėra pagrindas konstatuoti esant teisės spragą. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad įstatymų leidėjas yra pareiškęs savo valią dėl to, kam, kokiais pagrindais ir tvarka privalo būti atlyginamos administracinio nusižengimo procese patirtos teismo išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

38.  Administracinių teismų praktika, pagal kurią tokios išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip žalos atlyginimas CK 6.271 straipsnio pagrindu, buvo grindžiama ir (tais atvejais, kada tai teismo sprendimuose ir eksplicitiškai nebuvo nurodyta) pateisinama tuo, kad teisėje buvo spraga, kadangi įstatymų leidėjas nebuvo išleidęs specialaus įstatymo, reglamentuojančio administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokatui atlyginimą.

39.  Kadangi įstatymuose aptariamu klausimu nebėra teisės spragos, konstatuotina, kad minėta ankstesnė teismų praktika susiklostė kitame kontekste. Teisinio reguliavimo pakeitimai šiuo atveju yra reikšmingi. Dėl jų tie patys argumentai, kuriais buvo grindžiama teismų pozicija ankstesnėse bylose (šiuo atveju – argumentas, kad įstatymuose buvo teisės spraga), negali būti naudojami nagrinėjamoje byloje. Todėl ankstesnėse bylose suformuoti teismų precedentai, kuriais pripažinta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje patirtos teisinio atstovavimo išlaidos gali būti priteisiamos administraciniuose teismuose kaip turtinė žala CK 6.271 straipsnio pagrindu, nagrinėjamoje byloje neturi privalomos galios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

40.  Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas prašė priteisti žalos atlyginimą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu, kurio 1 dalyje numatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Pagal šio straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Prievolės atlyginti patirtą turtinę žalą kilimui yra būtina nustatyti visas deliktinės atsakomybės sąlygas ir nenustačius bent vienos iš pirmiau minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą.

41.  Sprendžiant, ar taikant CK įtvirtintą deliktinės atsakomybės institutą turi būti atlyginamos išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje, patirtas asmens, kuriam administracinio nusižengimo byla buvo nutraukta teismui pripažinus, kad nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, sistemiškai atsižvelgtina į deliktinės atsakomybės sąlygas teismo procese patirtų išlaidų kontekste. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų (šiuo atveju – ATPK) nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmens veiksmų. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusio asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padidėti, apskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Šioje normoje bylinėjimosi išlaidos nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka. Analogiškos pozicijos, atribojant materialiuosius nuostolius ir procesines išlaidas (taip pat ir atstovavimo išlaidas), laikomasi ir civilinių bylų nagrinėjimo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352-976/2018). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad išvestiniai iš pagrindinio materialinio teisinio reikalavimo civilinėje byloje procesinio teisinio pobūdžio reikalavimai, nesant specialios nuorodos įstatyme, negali būti savarankiško ieškinio naujoje byloje dalyku; dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo ir kito atstovo pagalbai apmokėti atlyginimo pareikšti ieškinį naujoje byloje CPK 113 straipsnio pagrindu negalima. Šis klausimas turi būti išnagrinėtas toje pačioje byloje, kurioje priimtas procesinis sprendimas dėl ginčo esmės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2001 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-861).

42.  Nagrinėjamu atveju prašymo atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas nagrinėjimas yra reglamentuotas ANK 666 straipsnyje ir subsidiariai taikytinose BPK normose. Dėl to konstatuotina, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

43.  Iš aptarto teisinio reguliavimo galima daryti išvada, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

44.  Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam Klaipėdos AVPK pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teiseną, kuri vėliau buvo nutraukta, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis.

45.  Atsižvelgiant į tai, kad įstatymuose nebėra spragos, šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, darytina išvada, kad šios pareiškėjo skundo dalies tenkinti nebuvo pagrindo, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose.

46.  Pareiškėjas taip pat prašė priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu priteisė 250 Eur.

47.  Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

48.  Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). Tačiau, vadovaujantis aukščiau nurodytomis CK 6.271 straipsnio nuostatomis, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti.

49.  CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014). Todėl, sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti.

50.  Neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-416/2014). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-2135-520/2019 pažymėta, jog teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tik administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės. Be to, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

51.  ANK 617 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti: ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

52.  Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. vasario 15 d. iki 2020 m. liepos 1 d.), 48 punktas nustatė, kad policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, o jo asmenybė gali būti nustatyta pažeidimo padarymo vietoje, jis į policijos įstaigą nepristatomas. Tada policijos patrulis surašo pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą (gali būti surašytas ir nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei administracinis nurodymas (dokumentai pildomi Administracinių teisės pažeidimų registre) ar šaukimą atvykti į policijos įstaigą. Pagal šios instrukcijos 3 punktą mobili kompiuterizuota darbo vieta – tarnybinėje transporto priemonėje esanti darbo vieta, kurioje įdiegta techninė ir programinė įranga, skirta dirbti su Policijos registruojamų įvykių registru (PRĮR), Vieninga pajėgų valdymo sistema, Administracinių teisės pažeidimų registru ir Eismo įvykių informacine sistema, kitais registrais ir posistemiais.

53.  OPV instrukcijos 28.3 punkte nurodyta, kad įgaliotas pareigūnas, aiškindamasis su pristatytu į policijos įstaigą asmeniu, privalo imtis priemonių nustatyti pristatytojo asmenybę (jei asmuo neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, kyla abejonių dėl šių dokumentų autentiškumo ar siekiant sutikrinti asmens duomenis pagal turimus asmens dokumentus, turimi asmens tapatybės duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ir atvejais gali būti tikrinami Policijos registruojamų įvykių registre, Lietuvos Respublikos gyventojų, Prevencinių poveikio priemonių taikymo, Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų, Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų, Administracinių teisės pažeidimų registruose, taip pat ir kituose registruose) ir fizinę būklę (girtumą ar apsvaigimą, traumas ir t. t.).

54.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog Klaipėdos AVPK pareigūnai nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai nesiėmė pakankamų priemonių, kad ginčo administracinį nusižengimą padariusio asmens tapatybė būtų tinkamai nustatyta. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. rugpjūčio 1 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-275-659/2019 konstatuota, jog pareigūnai negalėjo pasakyti, pagal ką nustatė asmens, vairavusio minėtą transporto priemonę nusižengimų padarymo metu, tapatybę. Taigi, akivaizdu, kad pareigūnai tinkamai ankščiau aptartų teisės aktų nuostatų, kurias privalėjo vykdyti, nevykdė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ginčo situacijoje iš bylos duomenų matyti, kad Klaipėdos AVPK pareigūnai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Dėl to, neteisingai nustačius nusižengimą padariusio asmens tapatybę, pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas bei priimtas Nutarimas, kuris, pareiškėjui kreipusis į teismą buvo panaikintas nesant administracinio nusižengimo sudėties – subjekto. Todėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentai dėl Klaipėdos AVPK pareigūnų neteisėtų veiksmų nebuvimo atmestini. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju byloje yra visos būtinosios valstybės civilinės atsakomybės sąlygos priteisti pareiškėjo naudai neturtinės žalos atlyginimą.

55.  Apibendrindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė pareiškėjo naudai turtinės žalos atlyginimą, tačiau 250 Eur neturtinės žalos atlyginimas priteistas pagrįstai. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas atitinkamai pakeičiamas.

56.  Pagal ABTĮ 41 straipsnio 3 dalį jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

57.  Pirmosios instancijos teismas už advokato suteiktas teisines paslaugas, proporcingai administracinėje byloje patenkintų reikalavimų apimčiai, pareiškėjo naudai iš atsakovo priteisė 200 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kadangi galutiniu procesiniu sprendimu pagrįstu pripažįstamas ir patenkinamas vienas iš dviejų pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų (dėl neturtinės žalos atlyginimo), pareiškėjui bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pagrįstomis pripažintų bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 165 Eur (330 Eur / 2).

58.  Pareiškėjas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patyrė 200 Eur išlaidas už advokato teisines paslaugas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nustatyto dydžio. Atsižvelgiant į galutiniu teismo procesiniu sprendimu tenkinamą pareiškėjo materialinių teisinių reikalavimų apimtį, pareiškėjui priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme (200 Eur / 2).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimą pakeisti. Panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo E. R. skundas dėl turtinės žalos priteisimo ir šią pareiškėjo skundo dalį atmesti. Priteisti pareiškėjui E. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 265 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. gruodžio 18 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas     Ramutė Ruškytė     Skirgailė Žalimienė