eAS-563-556/2024

Administracinė byla Nr. eAS-563-556/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03854-2024-1 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Veslavos Ruskan, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą administracinėje byloje dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl atsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašė: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2024 m. liepos 16 d. raštą Nr. A51-105117/24(3.3.2.26E-VŠT) „Dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną“ (toliau – ir Atsakymas); 2) priteisti pareiškėjui iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas; 3) priimti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnį atskirąją nutartį dėl atsakovo pareigūnų piktnaudžiavimo procesine padėtimi. Pareiškėjas skunde paaiškino, kad jis per Administraciją apskundė Administracijos nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos pagal pareiškėjo pranešimą. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 622, 625–626 straipsniais, pareiškėjas pabrėžė, kad Administracija neturi įgaliojimų nagrinėti skundą iš esmės ir jį atmesti, taip pat neturi įgaliojimų spręsti skundo priėmimo klausimą. Pareiškėjas tvirtino, kad Administracija vietoje to, kad sutiktų su jo skundu arba persiųstų jį apylinkės teismui, priėmė viešojo administravimo sprendimą – atsiuntė pareiškėjui neigiamą Atsakymą.

II.

Regionų administracinis teismas 2024 m. liepos 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) ir nutarė grąžinti pareiškėjui žyminį mokestį. Teismas vadovavosi ABTĮ 5 ir 23 straipsniais, 33 straipsnio 2 dalimi. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad administraciniams teismams yra priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismas nustatė, kad pareiškėjas mobiliąją programėle pranešė Administracijai apie, jo įsitikinimu, padarytą administracinį nusižengimą, Administracija 2024 m. birželio 19 d. pateikė pareiškėjui atsakymą, kuriame nurodė, jog administracinio nusižengimo teisena pateikto pranešimo pagrindu nebus vykdoma. Pareiškėjas dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną per Administraciją pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, Administracija 2024 m. liepos 16 d. Atsakymu atsakė į pareiškėjo 2024 m. birželio 20 d. skundą. Teismas nurodė, kad Administracija 2024 m. liepos 16 d. Atsakyme paaiškino pareiškėjui, dėl kokių priežasčių administracinio nusižengimo teisena pagal jo pranešimą (reg. Nr. 372634) nebuvo pradėta. Teismo vertinimu, Atsakyme pareiškėjui nebuvo nustatyta privalomų įpareigojimų, jam nebuvo pritaikytos poveikio priemonės, pareiškėjui juo nebuvo nustatytos ar panaikintos teisės ar pareigos. Todėl teismas darė išvadą, kad skundžiamas Atsakymas pareiškėjui nesukelia tiesioginių teisinių pasekmių, o pareiškėjo skundas nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka.  Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas konstatavo, kad ginčas dėl Administracijos 2024 m. liepos 16 d. Atsakymo nenagrinėtinas administraciniame teisme ABTĮ nustatyta tvarka ir pareiškėjo skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį ir perduoti jo skundą nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjas akcentuoja, kad Administracija, neturėdama tam kompetencijos, administracinio nusižengimo teisenos metu priėmė viešojo administravimo sprendimą, o ne sutiko su pareiškėjo skundu ar persiuntė skundą apylinkės teismui. Pareiškėjas tvirtinta, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog Atsakymas jam nesukelia pasekmių, nepagrįsta, kadangi apylinkės teismui pareiškėjo skundo neperdavusi Administracija pareiškėjui užkirto kelią kreiptis į teismą – apylinkės teismui apskųsti Administracijos atsisakymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Jei atsakymas būtų panaikintas, Administracija turėtų spręsti dėl skundo perdavimo teismui. Pareiškėjas pastebi, kad analogiškoje situacijoje teismas buvo atsisakęs priimti pareiškėjo skundą, kadangi jis nepašalino trūkumų; ankstesnėje nutartyje buvo išaiškinta, kad pareiškėjas turi teisę skųsti Administracijos atsakymą (aiškiai suformuluoti atitinkamą reikalavimą).

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs Atsakymo turinį, nustatė, kad jame pareiškėjui išaiškinta, kodėl nebuvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal pareiškėjo pranešimą, tačiau Atsakyme nėra nustatytos poveikio priemonės pareiškėjui, pareigos ir pan. Todėl teismas darė išvadą, kad Atsakymas pareiškėjui nesukelia jokių teisinių pasekmių ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Pareiškėjas atskirajame skunde su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad Atsakymas, kuris priimtas kaip viešojo administravimo sprendimas, jam užkerta teisę kreiptis į teismą (administracinio nusižengimo teisenos procedūros prasme) ir apskųsti Administracijos atsisakymą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, jog būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, visais atvejais turi būti įgyvendinama laikantis ABTĮ nustatytų reikalavimų (žr., pvz., 2012 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-224/2012; kt.). Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013; kt.). Administracinių teismų kompetencijai priskiriami visi ginčai, kilę iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą (ABTĮ 1 str. 1 d., 3 str. 1 d.). Bylų, kurios priskirtos administracinių teismų kompetencijai, sąrašas nustatytas ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, skundą atsisakoma priimti, jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas siekia apskųsti (prašo panaikinti) Administracijos 2024 m. liepos 16 d. Atsakymą, kuris parengtas išnagrinėjus pareiškėjo skundą dėl atsisakymo pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal pateiktą pranešimą (reg. Nr. 372634). Atsakyme pareiškėjui nurodyta, jog administracinio nusižengimo teisena pagal jo pranešime nurodytą informaciją dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir Kelių eismo taisyklės) 150.10 punkto reikalavimų pažeidimo padariusio asmens atžvilgiu negali būti pradėta, pažymėta, kad administracinė atsakomybė negali būti grindžiama prielaidomis, o pareigūnų, įgaliotų asmenis patraukti administracinėn atsakomybėn, išvados turi būti pagrįstos įrodymais. Atsakyme Administracija nurodė, kad pagal pareiškėjo pateiktą pranešimą Administracijos Viešosios tvarkos grupės pareigūnas priėmė sprendimą neinicijuoti administracinio nusižengimo bylos tyrimo nesant administracinio nusižengimo požymių, paaiškino tokio sprendimo priėmimo priežastis, pastebėjo, kad dėl pareiškėjo patirtos žalos nurodyti teiginiai yra deklaratyvūs, t. y. nebuvo nustatyta, kad pareiškėjui padaryta turtinė, fizinė ar neturtinė žala. ANK 622 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buvimo vietą. To paties straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad skundas dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje paduodamas per šį nutarimą priėmusią instituciją; institucija per penkias darbo dienas, jeigu įstatymuose nenustatytas kitas terminas, skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje kartu su byla persiunčia atitinkamam apylinkės teismui elektroninių ryšių priemonėmis, registruotąja pašto siunta arba pateikia tiesiogiai teismui. Iš pareiškėjo teismui paduoto skundo turinio matyti, kad pareiškėjas, visų pirma, Administracijos priimtą Atsakymą ginčija tuo aspektu, kad Administracija, kaip administracinių nusižengimų teisenos subjektas (institucija, turinti teisę pradėti tyrimą), neveikė kaip nustatyta ANK 622 straipsnyje, o pati išnagrinėjo pareiškėjo apylinkės teismui adresuotą 2024 m. birželio 20 d. skundą dėl Administracijos 2024 m. birželio 19 d. pateiktos informacijos (institucijos nutarimo), nors tokį skundą, pareiškėjo įsitikinimu, Administracija privalėjo persiųsti teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad savivaldybių administracija pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo subjektas, tiek kaip subjektas, skiriantis administracines nuobaudas už padarytus administracinius nusižengimus bei atliekantis kitus veiksmus administracinių nusižengimų teisenoje. Todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi, ar kilo iš kitos atsakovo veiklos, nesusijusios su viešuoju administravimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-217-1062/2021). Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesą reglamentuoja ANK, o, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas (atitinkamai įvertinant ir šį nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusių asmenų įgaliojimus bei veiksmus) nėra priskirtinas administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-573-575/2019), taip pat kitos teisenos tvarka negali būti revizuojamas ne tik administracinio nusižengimo bylos teisenos pradėjimo, bet ir jo inicijavimo teisėtumas bei pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. birželio  6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-884/2008, 2009 m. lapkričio 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A438-1336/2009). Sprendimų, priimtų dėl prašymų pradėti administracinio teisės nusižengimo teiseną, teisėtumas ir pagrįstumas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2016 m. birželio 21 d. nutartį Nr. T-30/2016; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-874-662/2017, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-760-552/2018). Įvertinus tai, kad Administracija skundžiamu Atsakymu atsisakė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal pareiškėjo pateiktą pranešimą dėl Kelių eismo taisyklių 150.10 punkto pažeidimų, konstatuotina, kad pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, kuris kildinamas iš savivaldybės administracijos veiksmų, susijusių ne su viešuoju administravimu, o su administracinių nusižengimų teisena. Todėl pripažintina, kad pareiškėjas, nesutikdamas su Administracijos pateiktu Atsakymu, kuriuo įformintas institucijos sprendimas nepradėti administracinio nusižengimo teisenos, šiuo atveju neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į administracinį teismą, kadangi tokio pobūdžio bylas kompetentingi nagrinėti bendrosios kompetencijos teismai (Teismų įstatymo 12 str. 3 d.). Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir kitais motyvais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Skundžiamos teismo nutarties nėra pagrindo naikinti remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti. Regionų administracinio teismo 2024 m. liepos 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

Dalia Višinskienė