A-1093-442/2022

Administracinė byla Nr. A-1093-442/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01214-2021-8 Procesinio sprendimo kategorija 19.4 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Beatos Martišienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. Z. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.  Pareiškėjas N. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (toliau – ir atsakovas) 2021 m. liepos 15 d. sprendimą Nr. (1.22)-24-915 (toliau – ir Sprendimas) dėl atsisakymo išduoti jam vairuotojo pažymėjimą ir įpareigoti išduoti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

2.  Pareiškėjas nurodė, jog VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas 2021 m. liepos 13 d. priėmė sprendimą Nr. VP-S-4736, kuriuo atmetė pareiškėjo prašymą dėl pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo pakeitimo į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiame sprendime nurodė, kad nėra duomenų apie tai, jog pareiškėjas būtų baigęs pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą. Reaguodamas į šį VĮ „Regitra“ sprendimą, pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. nuvyko į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir ten baigė pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą. 2021 m. liepos 15 d. atvyko į VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialą bei pateikė prašymą dėl pradedančiojo vairuotojo pakeitimo į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą ir kartu su prašymu pateikė dokumentus, patvirtinančius pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo baigimą.

3.  Pareiškėjas teigė, kad VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialas 2021 m. liepos 15 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti vairuotojo pažymėjimą, kadangi pareiškėjas nebaigė pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo per Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus. Manė, kad Sprendimas buvo priimtas skubotai ir formaliai, kadangi nebuvo tinkamai įvertintos visos faktinės aplinkybės bei Lietuvos Respublikos teritorijoje 2020 ir 2021 metais galiojusios karantino sąlygos. Sprendimas yra nemotyvuotas, teisės aktų taikymas nėra išaiškintas, Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatyti terminai nėra paaiškinti, todėl pareiškėjui nebuvo žinoma, kokius terminus ir kokia tvarka sprendimo priėmėjas taikė pareiškėjo atžvilgiu. Pareiškėjo nuomone, atsakovas Sprendime nenurodė, nuo kada pareiškėjo atžvilgiu buvo pradedami skaičiuoti minėti terminai, todėl nebuvo suprantama šių terminų eigos pradžia ir eigos pabaiga. Teigė, kad Sprendimas neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų.

4.  Pareiškėjas tvirtino, kad jo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta jau daugelį metų yra (duomenys neskelbtini). Teigė, kad apie pareiškėjo padarytus Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) pažeidimus ir jų datas pareiškėjas sužinojo vėliau, nei nutarimų priėmimo datos, t. y. po 2019 m. gruodžio 5 d., todėl vienų metų terminas baigti pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą galėjo būti pradėtas skaičiuoti tik nuo 2019 m. gruodžio 5 d. policijos įstaigos nutarimų administracinio nusižengimo bylose įteikimo pareiškėjui dienos, o ne nuo Kelių eismo taisyklių pažeidimo padarymo datos. Dėl vienų metų termino skaičiavimo atsakovas privalėjo vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais bei atitinkamai vertinti ir / ar atsižvelgi į pareiškėjo, nuolat gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisėtus lūkesčius ir interesus.

5.  Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo suklaidintas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2021 m. liepos 13 d. sprendimu, todėl pareiškėjas, 2021 m. liepos 14 d. baigdamas pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą, kuris pagal Sprendimą tapo neaktualus ir nebūtinas, patyrė materialinius nuostolius, kadangi pradedančiųjų vairuotojų papildomas mokymas UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra mokamas.

6.  Pareiškėjas akcentavo, kad VĮ „Regitra“, priimdamas 2021 m. liepos 15 d. Sprendimą dalyje dėl vienų metų senaties termino taikymo, nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pareiškėjas nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kad 2020 m. ir 2021 m. Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, kad karantino metu buvo atitinkamai ribojamas asmenų judėjimas ir / ar įvažiavimas į Lietuvos Respubliką iš užsienio, kad buvo atitinkamai apribota vairavimo mokyklų ir VĮ „Regitra“ veikla, todėl vienų metų senaties termino eiga turėjo būti vertinama lanksčiau net ir tuo atveju, jeigu sprendimų priėmėjas šio termino eigą galimai skaičiavo nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. Apibendrindamas pareiškėjas nurodė, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą vienų metų senaties terminas negalėjo būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 20 d., kadangi senaties termino eiga asmens atžvilgiu negali būti taikoma atgaline tvarka, asmeniui nežinant apie neakivaizdų Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, šis vienų metų senaties terminas pradedančiųjų vairuotojų papildomam mokymui užbaigti pareiškėjo atžvilgiu baigėsi 2020 m. gruodžio mėnesį, todėl jis turėjo teisę po galiojančio karantino pabaigos, t. y. iki 2021 m. liepos 31 d. įskaitytinai, gauti 10 metų terminą galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

7.  Atsakovas valstybės įmonė „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

8.  Atsakovas nurodė, jog Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (galiojanti redakcija nuo 2019 m. balandžio 1 d., įstatymo Nr. XIII -1539) numato, kad „Pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po 2 metų nuo jo išdavimo dienos turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nuo pradedantiesiems vairuotojams išduodamo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn). Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu skiriamas areštas arba terminuotas laisvės atėmimas ir paskirtos bausmės vykdymas neatidėtas, papildomą vairuotojų mokymą privaloma baigti per vienus metus nuo paskirtos bausmės atlikimo“. Paaiškino, kad vadovaujantis 2018 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsniu, 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki Įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019 m. balandžio 1 d.), netaikomos.

9.  Atsakovas teigė, jog nagrinėjant pareiškėjo prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, darbuotojas, patikrinęs Administracinių nusižengimų registrą, nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. per dvejus metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos, padarė KET pažeidimus, už kuriuos numatytas papildomas vairuotojų mokymas. Baigti papildomus vairuotojų mokymus pareiškėjas privalėjo iki 2020 m. rugsėjo 19 d. Pareiškėjo argumentą, jog atsakovas turėjo įvertinti aplinkybę, kad 2020 ir 2021 metais Lietuvos Respublikoje galiojančių karantinų metu papildomi vairuotojų mokymai ilgą laiką nebuvo vykdomi, vertino tik kaip gynybinę poziciją, kadangi pareiškėjui prievolė baigti papildomą vairuotojų mokymą baigėsi dar iki karantino paskelbimo.

10.  Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas negalėjo būti išduodamas / keičiamas ir dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini).

11.  Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad atsakovas 2021 m. rugpjūčio 20 d. raštu „Dėl VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. VP-S-4846 panaikinimo ir vairuotojo pažymėjimo išdavimo“ atsakė į 2021 m. liepos 21 d. pareiškėjo prašymą, šiame rašte išsamiai išaiškino pareiškėjui faktines ir teisines aplinkybes, išanalizavo naujai paaiškėjusias aplinkybes dėl pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos.

II.

12.  Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

13.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialui 2021 m. liepos 13 d. pateikė prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą. Atsakovas 2021 m. liepos 13 d. raštu Nr. VP-S-4736 „Dėl atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą“ pareiškėjui nurodė, kad vadovaudamasis Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Taisyklės) 17.6.3 punktu, atsisako išduoti vairuotojo pažymėjimą, nes nėra duomenų apie pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo baigimą. Sprendime nurodė, kad Taisyklių 47 punkte numatytais atvejais – pradedantiesiems vairuotojams, per 2 metus pažeidusiems Kelių eismo taisyklių reikalavimą, už kurį Įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlusiems eismo įvykį, dėl kurio sutrikdyta eismo dalyvio sveikata, vairuotojo pažymėjimas, išduotas 2 metams, keičiamas į 10 metų galiojantį tik Papildomo vairuotojų mokymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. balandžio 30 d. įsakymu Nr. 2B-86 (toliau – ir Aprašas), nustatyta tvarka baigus papildomus vairuotojų mokymus. Pareiškėjas 2020 m. liepos 15 d. kreipėsi į atsakovą su nauju prašymu išduoti vairuotojo pažymėjimą, nurodydamas, kad pasibaigė (baigiasi) ankstesnio vairuotojo pažymėjimo galiojimo laikas. Atsakovas Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti vairuotojo pažymėjimą, kadangi vadovaujantis Taisyklių 17.6.3, 49 punktais, pareiškėjas nebaigė pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo per Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus.

14.  Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar atsakovas pagrįstai pareiškėjo dvejus metus galiojusio vairuotojo pažymėjimo nepakeitė į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, nes pareiškėjas per vienus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo nebuvo išlaikęs papildomų vairuotojų mokymų.

15.  Teisėjų kolegija, apžvelgusi Įstatymo 2 straipsnio 45, 52, 92 dalių nuostatas, bei 22 straipsnio 5 dalį (redakciją, galiojusią iki 2019 m. kovo 31 d.) pažymėjo, jog nuo 2019 m. balandžio 1 d. įsigaliojusi nauja Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakcija pareiškėjui netaikytina, nes 2018 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 5 straipsnio 3 dalis, numatanti nurodytų Įstatymo straipsnių pakeitimo įgyvendinimo ir taikymo tvarką, nustatė, jog naujos redakcijos Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki 2018 m. spalio 18 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. XIII-1539 įsigaliojimo dienos (2019 m. balandžio 1 d.), netaikomos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. IV-276 nustatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimai išduoti iki 2019 m. kovo 31 d., taikoma motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir vairuotojo pažymėjimų skelbimo negaliojančiais tvarka, galiojusi iki įsakymo Nr. 1V-276 įsigaliojimo. Kadangi pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas buvo išduotas 2018 m. spalio 5 d. (t. y. iki 2019 m. kovo 31 d.), todėl šiam ginčui taikomos teisės aktų nuostatos, galiojusios iki 2019 m. kovo 31 d.

16.  Teismas pabrėžė, kad Įstatymo 24 straipsnio, reglamentuojančio teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir grąžinimą 9 dalyje nustatyta, kad pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas dvejus metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas trejus metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

17.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo prašymas išduoti vairuotojo pažymėjimą tikrinamas laikantis Taisyklių 17 punkte nustatytos tvarkos: nustatoma pareiškėjo tapatybė (17.1); patikrinami duomenys apie pareiškėją Gyventojų registre (17.2), Administracinių nusižengimų registre (17.4), Ieškomų asmenų, neatpažintų lavonų ir nežinomų bejėgių asmenų žinybiniame registre (17.3), Administracinių nusižengimų registre (17.4), Vairuotojų registre (17.5), Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre (17.7), VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo informacinėje sistemoje (17.6). Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 20 d., t. y. per dvejus metus nuo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos, padarė KET pažeidimus, už kuriuos numatytas papildomas vairuotojų mokymas. Tai reiškė, kad baigti papildomus vairuotojų mokymus pareiškėjas privalėjo iki 2020 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai.

18.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo žinoma Kelių eismo taisyklių pažeidimų turinys ir datos iki policijos įstaigos 2021 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-3125-2019 ir policijos įstaigos 2021 m. gruodžio 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 39-ANR_N-3124-2019 įteikimo paštu (duomenys neskelbtini) gyvenančiam pareiškėjui. Todėl vienų metų terminas baigti pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą galėjo būti pradėtas skaičiuoti tik nuo 2019 m. gruodžio 5 d. policijos įstaigos nutarimų administracinio nusižengimo bylose įteikimo pareiškėjui dienos. Taip pat skunde pareiškėjas nurodė, kad 2020 ir 2021 metais Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojančių karantinų metu mokyklos veikla buvo apribota, todėl atitinkami vairuotojų mokymai ilgą laiką nebuvo vykdomi. Teisėjų kolegija nesutiko su tokiais pareiškėjo argumentais, kadangi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2021 m. sausio 11 d. įsakymu „Dėl prievolės baigti papildomą vairuotojų mokymo termino pratęsimo“ Nr. 3-9 nustatyta, kad vairuotojai, kurie, būdami pradedantieji vairuotojai, padarė pažeidimą, už kurį pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą numatyta prievolė baigti papildomą vairuotojų mokymą, kurios įvykdymo terminas baigėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1226 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino laikotarpiu, nepraranda teisės vairuoti transporto priemonių ir nurodytas terminas pratęsiamas karantino ir 30 kalendorinių dienų po jo laikotarpiu. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjui prievolė baigti papildomą vairuotojų mokymą baigėsi 2020 m.  rugsėjo 19 d., t. y. dar iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo.

19.  Teismas akcentavo, jog pareiškėjas 2021 m. liepos 14 d. baigė papildomą vairuotojų mokymą pagal 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimus administracinio nusižengimo bylose, kurie priimti dėl 2019 m. rugsėjo 20 d. padarytų KET pažeidimų, tačiau papildomą vairuotojų mokymą baigė praėjus daugiau nei vieniems metams nuo pažeidimų padarymo datos. Iki 2019 m. kovo 31 d. galiojęs ginčo santykių teisinis reglamentavimas imperatyviai numatė, kad pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą, už kurį numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos. Aprašo 13 punktas numato, jog mokymo įstaiga savo veiklą turi organizuoti taip, kad pradedantieji vairuotojai ir vairuotojai, kuriems atimta teisė vairuoti, papildomą vairuotojų mokymą užbaigtų per vieną dieną. Tais atvejais, kai pradedantysis vairuotojas ar vairuotojas, kuriam atimta teisė vairuoti, negali su mokymo įstaiga suderintą papildomo mokymo vykdymo dieną atvykti į mokymo įstaigą arba papildomo vairuotojų mokymo negali užbaigti per 1 dieną, jam turi būti sudarytos sąlygos mokymą baigti kitą dieną. Teismo vertinimu, pareiškėjas turėjo objektyvią galimybę baigti papildomus vairuotojų mokymus laiku, tačiau to nepadarė dėl pasyvaus, aplaidaus ir nerūpestingo elgesio.

20.  Be to, atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas negali būti išduodamas / keičiamas ir dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos. Pareiškėjas nurodė, kad jo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Tačiau, teismas iš bylos medžiagos nustatė, jog aplinkybė dėl pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos Sprendime nebuvo nurodyta, todėl teisėjų kolegija dėl šios naujai paaiškėjusios aplinkybės nepasisakė.

21.  Teisėjų kolegija, vertindama nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių visumą sprendė, jog atsakovas tinkamai taikė Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies nuostatas (tinkamą akto redakciją) ir remdamasi Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 17.6.3, 23 ir 49 punktais, teisėtai ir pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti vairuotojo pažymėjimą. Atsakovas neturėjo teisės išduoti pareiškėjui vairuotojo pažymėjimą, galiojantį 10 metų, jam per vienerių metų laikotarpį nuo KET pažeidimo padarymo dienos nebaigus papildomo vairuotojų mokymo.

22.  Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu dėl netinkamos apskundimo tvarkos, kadangi Sprendime nurodyta, jog jį pareiškėjas gali skųsti teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka. Kadangi pareiškėjas skundą pateikė laiku ir numatyta tvarka, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas suprato Sprendimo apskundimo tvarką.

23.  Teismas sprendė, kad Sprendimas atitiko VAĮ 10 straipsnio 5 dalies (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) nuostatas, t. y. jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, Sprendime nurodyti teisiniai bei faktiniai jo priėmimo pagrindai, sprendimo apskundimo tvarka.

24.  Apibendrindamas teismas konstatavo, kad atsakovas VĮ „Regitra“ pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą išduoti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.). Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl sprendimo panaikinimo, nebuvo pagrindo patenkinti išvestinį skundo reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus – išduoti pareiškėjui 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, todėl šis reikalavimas taip pat teismo atmestas. Kadangi pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, teismo vertinimu, pareiškėjas neįgijo teisės reikalauti atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

III.

25.  Pareiškėjas N. Z. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

26.  Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

26.1.  Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, kadangi jo redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d., pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikoma, nes 2021 m. liepos 15 d. ši įstatymo redakcija negaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d. Teisinė problema dalyje dėl tinkamo Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakcijos taikymo pareiškėjo atžvilgiu iškilo dėl to, kad įstatymų leidėjas nenustatė pereinamojo laikotarpio dalyje dėl 1 metų termino papildomiems vairavimo mokymams įgyvendinti skaičiavimo pagal Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakciją, įsigaliojusią nuo 2021 m. balandžio 1 d. Dėl šios priežasties yra akivaizdi įstatymo spraga, o pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi iki 2019 m. kovo 31 d., negalėjo būti taikoma, kadangi šį teisės norma 2021 m. liepos 15 d. negaliojo, nes ji buvo pripažinta negaliojančia 2018 m. spalio 18 d. Įstatymu Nr.VIII-2043 (Įstatymo pakeitimo įstatymas).

26.2.  Teismas netinkamai taikė ir aiškino 1 metų papildomiems vairuotojo mokymams atlikti termino eigą, kadangi neįvertino, jog šio termino eigos metu Lietuvos Respublikos visoje teritorijoje buvo paskelbtas karantinas, kurio metu buvo apribotos vairavimo mokyklų, o taip pat ir atsakovo teikiamos viešosios paslaugos. Teisingai perskaičiavus 1 metų termino eigą, paaiškėtų, kad pareiškėjo atžvilgiu 1 metų termino eiga būtų žymiai vėlesnė, atsižvelgiant į 2020 metų karantino terminus, todėl pareiškėjo atžvilgiu nebūtų taikomos Taisyklių 17.6.3 ir 49 punktų nuostatos.

26.3.  Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė pareiškėjo prievolės baigti papildomus vairuotojų mokymus terminą iki 2020 m. rugsėjo 19 d., kadangi teismas iš šio termino eigos nepagrįstai neišskaičiavo 2020 metų karantino terminų.

26.4.  Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi teisės aktų taikymas yra tik nurodytas, tačiau tinkamai teisės aktų taikymas mano atžvilgiu nėra išaiškintas. Sprendimo priėmėjas netinkamai nurodė jo apskundimo tvarką, kadangi nenurodė Sprendimo apskundimo termino ir institucijos, kuriai gali būti skundžiamas toks sprendimas.

26.5.  Pareiškėjas teigia, kad buvo suklaidintas VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2021 m. liepos 13 d. sprendime Nr. VP-S-4736 pateikta informacija apie pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą. VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2021 m. liepos 13 d. sprendimas Nr.VP-S-4736 ir VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo Sprendimas turinio prasme dalyje dėl 1 metų senaties termino taikymo vairuotojo atžvilgiu yra prieštaringo turinio. VĮ „Regitra“ priimdama Sprendimą dalyje dėl 1 metu senaties termino taikymo nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad vairuotojas N. Z. nuolat gyvena (duomenys neskelbtini), kad 2020 ir 2021 metais Lietuvos Respublikoje buvo paskelbtas karantinas, todėl atitinkamai 1 metų senaties termino eiga turėjo būti vertinama lanksčiau. Kadangi pareiškėjui apie Kelių eismo taisyklių pažeidimus tapo žinoma vėliau nei po 2019 m. gruodžio 5 d., todėl pagal galiojantį teisinį reglamentavimą 1 metų senaties terminas negalėjo būti skaičiuojamas nuo 2019 m. rugsėjo 20 d. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą 1 metų senaties terminas pradedančiųjų vairuotojų papildomam mokymui užbaigti pareiškėjo atžvilgiu baigėsi 2020 m. gruodžio mėnesį, todėl jis turėjo teisę po galiojančio karantino pabaigos, t. y. iki 2021 m. liepos 31 d. įskaitytinai gauti 10 metų terminą galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

27.  Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

28.  Atsakovas pabrėžia, kad tokie pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai teisiškai nepagrįsti. Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusi su Susisiekimo ministerija, nustato motorinės transporto priemonės vairuotojo pažymėjimo išdavimo, teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarką. Ši Įstatymo nuostata įgyvendinta Taisyklėse. Nuo 2019 m. balandžio 1 d. pasikeitus Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies teisiniam reglamentavimui, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. 1V-276 aiškiai nustatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimai išduoti iki 2019 m. kovo 31 d., taikoma motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo ir vairuotojo pažymėjimų skelbimo negaliojančiais tvarka, galiojusi iki įsakymo Nr. 1V-276 įsigaliojimo. Taigi, pareiškėjo argumentas, jog jo atveju nebuvo jokio teisės akto, kuris galėjo būti taikytas dėl termino užbaigti papildomus vairuotojų mokymus, neatitinka tikrovės. Atsakovas pažymi, kad teismas išsamiai išnagrinėjo ginčo aplinkybes, bei padarė teisingą išvadą, jog papildomus vairuotojų mokymus pareiškėjas privalėjo baigti iki 2020 m. rugsėjo 19 d. įskaitytinai, ir ši prievolė pareiškėjui baigėsi dar iki karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo. Atsakovo nuomone, pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuris pagrįstas objektyviais duomenimis, teisingumo ir teisėtumo. Atsakovas pažymi, kad kaip yra nurodęs savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, jog pareiškėjui vairuotojo pažymėjimas negali būti išduodamas / keičiamas ir dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės – pareiškėjo nuolatinės gyvenamosios vietos, t. y. pareiškėjo faktinė nuolatinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Šios aplinkybės pareiškėjas neneigia ir apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a: IV.

29.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2021 m. liepos 15 d. sprendimo Nr. VP-S-4846 „Dėl atsisakymo išduoti vairuotojo pažymėjimą“, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo 2021 m. liepos 15 d. prašymą išduoti vairuotojo pažymėjimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

30.  Pareiškėjui 2018 m. spalio 18 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, galiojantis iki 2020 m. spalio 18 d., suteikiantis teisę vairuoti B1, B, AM motorines transporto priemones.

31.  Lietuvos kelių policijos tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu pareiškėjui buvo skirta 20 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 20 d. kelyje Kaunas-Marijampolė-Suvalkai 17 km/h viršijo leistiną vidutinį 90 km/h greitį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 416 straipsnio 2 dalyje.

32.  Lietuvos kelių policijos tarnybos 2019 m. gruodžio 5 d. nutarimu pareiškėjui buvo skirta 60 Eur bauda už tai, kad jis 2019 m. rugsėjo 20 d. kelyje Marijampolė-Kybartai-Kaliningradas 23 km/h viršijo leistiną vidutinį 90 km/h greitį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 416 straipsnio 3 dalyje.

33.  Pareiškėjas skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui nurodė, kad jis 2021 m. liepos 14 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ baigė pradedančiųjų vairuotojų papildomą mokymą. Ginčo dėl faktinės aplinkybės nėra.

34.  Pareiškėjas 2021 m. liepos 15 d. padavė prašymą atsakovui dėl jam 2018 m. spalio 18 d. išduoto vairuotojo pažymėjimo, kurio galiojimas baigėsi 2020 m. spalio 18 d. pakeitimo.

35.  VĮ „Regitra“ Sprendimu atsisakė pareiškėjui išduoti 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą, kadangi pareiškėjas nebaigė pradedančiųjų vairuotojų papildomo mokymo per Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus.

36.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino Įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, kadangi jo redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d., pareiškėjo atžvilgiu negalėjo būti taikoma, nes ši įstatymo redakcija negaliojo nuo 2019 m. balandžio 1 d. Dėl šios priežasties yra akivaizdi įstatymo spraga, kadangi pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d., negalėjo būti taikoma, nes ši teisės norma 2021 m. liepos 15 d. negaliojo.

37.  Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija, galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), buvo nustatyta, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata. Pradedantysis vairuotojas, pažeidęs KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo pažeidimo padarymo datos.

38.  Įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija), buvo numatyta, kad pradedantysis vairuotojas, per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigęs papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones ir jo turimas 2 metus galiojęs vairuotojo pažymėjimas nekeičiamas į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Šiuo atveju pradedančiajam vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 2 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

39.  Įstatymo  22 straipsnio 5 dalis (2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1539 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) nustato, kad pradedantiesiems vairuotojams išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jie vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po 2 metų nuo jo išdavimo dienos turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą nebaigę papildomo vairuotojų mokymo, jeigu per 2 metus nuo pradedantiesiems vairuotojams išduodamo vairuotojo pažymėjimo išdavimo dienos nepažeidė KET reikalavimo (reikalavimų), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba nesukėlė eismo įvykio, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn). Vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), papildomą vairuotojų mokymą privalo baigti per vienus metus nuo nutarimo (teismo nuosprendžio), kuriuo asmuo pripažintas padariusiu teisės pažeidimą, įsiteisėjimo dienos ar nuo administracinio nurodymo, surašyto padarius administracinį nusižengimą, įvykdymo dienos. Tais atvejais, kai teismo nuosprendžiu ar baudžiamuoju įsakymu skiriamas areštas arba terminuotas laisvės atėmimas ir paskirtos bausmės vykdymas neatidėtas, papildomą vairuotojų mokymą privaloma baigti per vienus metus nuo paskirtos bausmės atlikimo.

40.  Įstatymo 24 straipsnio 9 dalyje (2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-1539 redakcija, galiojanti nuo 2019 m. balandžio 1 d.) numatyta, jog vairuotojas, kuris, būdamas pradedantysis vairuotojas, pažeidė KET reikalavimą (reikalavimus), už kurį (kuriuos) šiame įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, arba sukėlė eismo įvykį, dėl kurio buvo sutrikdyta eismo dalyvio sveikata (išskyrus atvejus, kai eismo įvykis sukeltas esant baudžiamąją atsakomybę šalinančioms aplinkybėms arba aplinkybėms, kai asmuo netraukiamas administracinėn atsakomybėn), ir per šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, praranda teisę vairuoti transporto priemones. Šiuo atveju vairuotojui teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik perlaikius vairavimo egzaminą ir išduodamas 3 metus galiojantis vairuotojo pažymėjimas, kurį jis turės teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą šio įstatymo 22 straipsnyje nustatyta tvarka.

41.  Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo 2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-153940 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2019 m. balandžio 1 d. Įstatymo Nr. XIII-153940 5 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 5 dalies ir 3 straipsnio 2 dalyje išdėstyto Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnio 9 dalies nuostatos pradedantiesiems vairuotojams, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, netaikomos.

42.  Aiškinant šios nutarties 41 punkte nurodytą teisinį reguliavimą teleologiniu teisės aiškinimo metodu, teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią naujo teisinio reguliavimo įsigaliojimo ir taikymo tvarką,  siekė užtikrinti asmenų, kuriems vairuotojo pažymėjimas išduotas iki Įstatymo Nr. VIII-2043 įsigaliojimo dienos, teisinį tikrumą bei teisėtus lūkesčius, kad minėti asmenys jiems išduotą 2 metus galiojantį vairuotojo pažymėjimą turėtų teisę pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą ta pačia tvarka, kuri galiojo pradedančiojo vairuotojo pažymėjimo išdavimo metu.

43.  Todėl nagrinėjamam ginčui taikytinos Įstatymo 22 straipsnio 5 dalies (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) ir 24 straipsnio 9 dalies (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) nuostatos, nes pareiškėjui pradedančiojo vairuotojo pažymėjimas, galiojantis 2 metus, buvo išduotas 2018 m. spalio 18 d., t. y. iki 2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-153940 įsigaliojimo.

44.  Tokio Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2, 22, 24 ir 27 straipsnių pakeitimo 2018 m. spalio 18 d. įstatymo Nr. XIII-153940 5 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2020; 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1163-442/2021; 2021 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1693-602/2021).

45.  Pareiškėjas tiek skunde, paduotame pirmosios instancijos teismui, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad 2019 m. gruodžio mėnesį gavo nutarimus, kuriais jam buvo paskirtos administracinės nuobaudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Taigi pareiškėjas apie Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos Įstatyme numatytas papildomas vairuotojų mokymas, padarymą buvo informuotas nepasibaigus Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) nustatytam terminui baigti papildomą vairuotojų mokymą ir nuo sužinojimo apie Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, turėjo pakankamai laiko (iki 2020 m. rugsėjo 20 d.) baigti papildomą vairuotojų mokymą. Nagrinėjamu atveju, neigiamos pasekmės dėl termino baigti papildomą vairuotojų mokymą praleidimo kilo ne dėl viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), o dėl paties pareiškėjo neveiklumo, nes pareiškėjas dėl 10 metų galiojančio vairuotojo pažymėjimo gavimo į atsakovą pirmą kartą kreipėsi tik 2021 m. liepos 13 d. (b. l. 11).

46.  Pareiškėjas nebaigė papildomo vairuotojų mokymo per vienerius metus nuo pažeidimų padarymo datos, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo 20  d., nes, kaip jau buvo minėta, papildomus mokymus baigė tik 2021 m. liepos 14 d. Todėl atsakovas, nustatęs, jog pareiškėjas per Įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) nustatytus terminus nebaigė papildomo vairuotojų mokymo, pagal Įstatymo 24 straipsnio 9 dalį (2013 m. birželio 13 d. įstatymo Nr. XII-360 redakcija) pagrįstai atsisakė pareiškėjo turimą 2 metus galiojusį vairuotojo pažymėjimą pakeisti į 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą. Dėl to, pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstą išvadą, jog nėra jokio pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui 10 metų galiojantį vairuotojo pažymėjimą.

47.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, naikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, nėra pagrindo, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo N. Z. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Dainius Raižys