A-1188-1188/2024

Administracinė byla Nr. A-1188-1188/2024 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07005-2022-1 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. spalio 9 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Mūsų TV“ skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Mūsų TV“ skundą atsakovui Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.    Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Mūsų TV“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. KS-119 „Dėl baudos skyrimo VšĮ „Mūsų TV“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti atlyginti VšĮ „Mūsų TV“ žalą, atsiradusią dėl Komisijos neteisėtų veiksmų: VšĮ „Mūsų TV“ patirtas administracinio bylinėjimosi, dalyvavimo Komisijos posėdžiuose, dokumentų teismui ruošimo ir siuntimo išlaidas.

2.    Pareiškėjas nurodė, kad Komisija 2022 m. spalio 19 d. priėmė Sprendimą skirti VšĮ „Mūsų TV“ 2 200 Eur baudą. Pareiškėjo vertinimu, Komisija neturi teisinio pagrindo svarstyti pareiškėjo veiklos ir priimti sprendimus dėl jo, nes VšĮ „Mūsų TV“ nėra užregistruota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje. Be to, pareiškėjo valdomoje interneto svetainėje „musutv.lt“ nėra patalpintas nei vienas iš stebėsenos akte ir Komisijos Sprendime nurodytų stebėtų ir svarstytų audiovizualinių įrašų, o yra skelbiamos tik nuorodos į kitose interneto svetainėse (https://youtube, https://facebook.com ir pan.) publikuojamą turinį. Svetainės „musutv.lt“ straipsniuose nėra patalpintos jokios audiovizualinės medžiagos, nuorodose yra skelbiama tik tekstinė informacija ir HTML (Hypertext Meta Language) nuorodos, nukreipiančios svetainės lankytojus į pirminį šaltinį.

3.    Pareiškėjas teigė, kad Komisija nepagrįstai autorių pateikiamą nuomonę pripažino dezinformacija. Nagrinėtos audiovizualinės medžiagos turinį kūrė ne profesionalūs žurnalistai ar visuomenės informavimo priemonių darbuotojai. Visa audiovizualinė medžiaga yra video blogo (video dienoraščio) formos, kuri naudojama skelbti ir platinti asmeninį autorių požiūrį, supratimą apie įvykius, faktus ir pristato subjektyvią autorių nuomonę. Komisija pareiškėjui negalėjo taikyti redakcinės atsakomybės. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 54 straipsniu. Pareiškėjo teigimu, Sprendime Komisija nenurodė kokia konkrečiai stebėtuose kūriniuose paskelbta informacija, kokie jų autorių pasisakymai, išsireiškimai yra dezinformacija kaip tai apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkte. Todėl Komisijos Sprendimas neatitinka administracinei teisenai keliamų būtinųjų reikalavimų. Komisijos nariai posėdyje peržiūrėjo tik trumpas ištraukas iš audiovizualinės medžiagos, stebėsenos aktą parengė Komisijos administracijos specialistai. Taigi, Sprendimą Komisijos nariai priėmė nesusipažinę su svarstoma audiovizualine medžiaga, todėl Sprendimas negali būti objektyvus.

4.    Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija Sprendime teigia, jog vykdo Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimą dėl draudimo platinti dezinformaciją, tačiau Komisija nepriėmė jokio sprendimo, pagal kurį būtų reikalaujama pašalinti neva dezinformaciją iš viešosios prieigos. Nei VšĮ „Mūsų TV“, nei L. R., valdantis Youtube paskyrą „LDiena L. R.“, nei K. J., valdantis Facebook paskyrą „K. J.“, nei V. Ž. L., valdantis Youtube paskyrą „Būkime vieningi“, nei ekspertai.eu valdantys „Dailymotion“ paskyrą, nėra gavę Komisijos nurodymų pašalinti, neva, jų įrašuose paskleistą dezinformaciją. Todėl Komisijos Sprendimas skirti baudą VšĮ „Mūsų TV“ niekuo nesusijęs su tiesiogine Komisijos veikla ir pareiga užtikrinti Visuomenės informavimo įstatymo vykdymą, o sprendimas nubausti pareiškėją yra bandymas finansinėmis priemonėmis sunaikinti visuomenės informavimo priemonę. Be to, Komisijos nariai pažeidė Komisijos vidaus tvarkos taisyklių II skyriaus bendruosius vidaus tvarkos reikalavimus, nes keli Komisijos nariai asmenų aptarnavimo metu su savimi turėjo gėrimų ir juos vartojo bei atvykus į posėdį, pareiškėjo atstovams įėjus, užrakino duris į Komisijos administracines patalpas. Todėl posėdžio, kurio metu buvo pažeisti Komisijos vidaus tvarkos reikalavimai ir procedūrinė tvarka, nutarimai, teisiškai yra negaliojantys.

5.    Atsakovas Komisija atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.    Komisija nurodė, kad tai, jog pareiškėjas nėra užregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje neturi jokios reikšmės, nes pareiškėjas per jos valdomą interneto svetainę https://musutv.lt/ teikia užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas Lietuvos Respublikos vartotojams. Be to, pats pareiškėjas 2022 m. gegužės 26 d. pateikė Komisijai pranešimą apie nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veiklos pradžią. Pačioje pareiškėjo valdomoje interneto svetainėje musutv.lt galima peržiūrėti visą įkeltą turinį, vartotojas nėra nukreipiamas į kokią nors kitą platformą. Pareiškėjo interneto svetainė yra būtent sukurta tam tikslui, kad būtų sukeliamas turinys, kuris atitinka pareiškėjo pažiūras ir vertybes, t. y. pats pareiškėjas kontroliuoja ir parenka koks turinys bus pasiūlytas vartotojui. Todėl pareiškėjas turi visišką atsakomybę už jo interneto svetainėje musutv.lt skelbiamą turinį. Be to, daugumos ginčų programų dalyvis ir pareiškėjo atstovas yra tas pats asmuo – V. Ž. L., tad pareiškėjas supranta, kokį turinį įkelia į savo interneto svetainę ir yra už jį atsakingas.

7.    Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo atstovas V. Ž. L. kryptingai ir nuolatos skleidžia dezinformaciją apie Lietuvos Respubliką, menkina ir žemina demokratiškai išrinktą Lietuvos valdžią, neigia Lietuvos okupaciją, kursto tautinę nesantaiką, šlovina Rusijos Federaciją ir jos prezidentą V. P., pateisina šios valstybės vykdomą agresiją, ir už tautinės nesantaikos kurstymą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jį yra nuteisęs.

8.    Komisijos vertinimu, pareiškėjas savo interneto svetainėje kryptingai kelia įvairias programas, suprasdamas ar turėdamas suprasti, kad šios programos prieštarauja demokratinėms vertybėms, ES ir NATO politikai, jose akivaizdžiai neigiamas Lietuvos valstybingumas (Lietuva įvardijama kaip JAV kolonija), neigiamas Ukrainos valstybingumas (vartojamos sąvokos, kad Ukraina niekada neturėjo valstybingumo ir pan.), palaikoma iš Rusijos Federacijos sklindanti propaganda, kad Ukraina yra agresorė ir ji pirma ketino pulti Rusijos Federaciją, jog valdžią Ukrainoje perėmė nacistai, kurie žudo nekaltus žmones, kad karą kursto NATO ir JAV, siekdami susilpninti ar net užvaldyti Rusijos Federaciją ir kt.

9.    Atsakovas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad Komisija asmeninę žmonių nuomonę įvertino kaip dezinformaciją. Komisijos vertinimu, tai yra dezinformacija ir šiuo atveju negali būti laikoma, kad tai nuomonė, nes ji neatitinka Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje įtvirtintos nuomonės sąvokos. Sprendime ir Stebėsenos akte aiškiai nurodoma, kokie teiginiai ir kodėl, Komisijos nuomone, laikytini dezinformacija. Tiek pareiškėjas, tiek programose (audiovizualinėje medžiagoje) kalbantys (diskutuojantys) asmenys turėjo suvokti, kad skleidžiama melaginga informacija siekiama sumenkinti Lietuvos valstybę, skatinamas visuomenės nepasitikėjimas savo valstybe. Komisija atliko stebėseną ir remiantis 2022 m. rugsėjo 28 d. stebėsenos aktu Nr. ST-101 (toliau – ir Stebėsenos aktas) buvo priimtas Sprendimas. Šiuose dokumentuose išsamiai aprašytos programų (audiovizualinės medžiagos) paskelbimo datos, nuorodos, pavadinimai, pokalbių (diskusijų) dalyviai ir kt. Komisija išsamiai nurodė, kokią informaciją ji laiko dezinformacija. Pareiškėjui buvo pateikti susipažinimui tiek Stebėsenos aktas, tiek Sprendimas, ir pareiškėjas turėjo suprasti už ką jam taikoma atsakomybė, kodėl paskirta atitinkamo dydžio bauda ir kt.

10.  Komisija nurodė, kad atliekant stebėseną buvo vertinamos visos apimties audiovizualinė medžiaga (programos), kuri nurodyta Stebėsenos akte ir Sprendime. Posėdžio metu Komisijos nariai peržiūrėjo atitinkamas audiovizualinės medžiagos (programų) ištraukas, tačiau tai buvo daroma siekiant užtikrinti posėdžio koncentruotumo principą. Komisijos veiklos forma yra ne tik posėdžiai, bet ir pasitarimai. Komisijos nariai visą audiovizualinę medžiagą žiūrėjo tiek pasitarimo metu, tiek prieš jį, susipažino su visa audiovizualine medžiaga (programomis), kurios nurodytos Stebėsenos akte ir Sprendime. Komisija Sprendimą priėmė vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis ir jokių nurodymų ar prašymų pašalinti atitinkamą audiovizualinę medžiagą (programas) neturėjo pareigos duoti, nes pažeidimas jau buvo padarytas, fiksuotas, dezinformacija paskleista, dėl to buvo priimtas sprendimas skirti baudą.

II.

11.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimu pareiškėjo VšĮ „Mūsų TV“ skundą atmetė.

12.  Teismas nustatė, kad Komisija 2022 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą Nr. KS-119 „Dėl baudos skyrimo VšĮ „Mūsų TV“, kuriuo pareiškėjui už jo programose paskleistą informaciją, Komisijai kvalifikavus kaip dezinformaciją, skirta 2 200 Eur bauda. Pareiškėjas, nesutikdamas su Komisijos sprendimu skirti baudą, kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą.

13.  Teismas aptarė ginčui aktualias Visuomenės informavimo įstatymo, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. XII-189, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos darbo reglamento, patvirtinto 2014 m. sausio 22 d. Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimu Nr. KS-25 (Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2019 m. sausio 16 d. sprendimo Nr. KS-6 redakcija), nuostatas.

14.  Teismas nustatė, kad Komisijos Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus iniciatyva buvo atlikta interneto svetainėje https://musutv.lt/ paskelbtos audiovizualinės medžiagos stebėsena laikotarpiu nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. Stebėsenos akte buvo išanalizuoti https://musutv.lt paskelbti video įrašai (vienas birželio mėnesio, du – rugpjūčio, keturi – rugsėjo mėnesio) ir įvertinta, kad paskelbtose programose jų dalyviai formuoja palankią nuomonę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą, kvestionuoja Ukrainos suverenitetą ir jos teritorinį vientisumą, pateisinant Rusijos Federacijos karinę agresiją, pabrėžia Lietuvos priklausomumą nuo kitų valstybių bei savarankiškumo stoką, o programose dalyvaujantis V. Ž. L. skleidžia „Visuomenės saugumo koncepciją“, kurios šalininkai aktyviai dalyvavo prieš JAV bei NATO nukreiptose protesto akcijose.

15.  Teismas pažymėjo, kad Stebėsenos akte taip pat nurodoma, jog atsižvelgiant į programose paskleistą informaciją, galima teigti, jog jose išsakyti teiginiai yra selektyvūs, šališki, tyčia nuslepiant dalį informacijos ar jos šaltinius, o pats turinys gali būti priskiriamas pilkosios prokremliškosios propagandos tipui. Kartu ši paskleista informacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti, pateikti klaidingas žinias, yra žalinga Lietuvos piliečiams. Komisijos administracija programose paskleistą informaciją kvalifikuoja kaip dezinformaciją, remiantis jos apibrėžimu pagal Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 15 punktą ir daro išvadą, kad buvo pažeistas šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija. Atliktos stebėsenos pagrindu, įvertinusi VšĮ „Mūsų TV“ paskelbtą audiovizualinę medžiagą, taip pat pareiškėjo pateiktus paaiškinimus, bei posėdyje Komisijai išklausius VšĮ „Mūsų TV“ įgaliotą atstovą, taip pat ginčo programose dalyvavusį L. R., Komisija Sprendimu nusprendė esant tikslinga VšĮ „Mūsų TV“ skirti dviejų vidutinių atlyginimų dydžio baudą – 2 200 Eur.

16.  Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus, kad jis nėra užregistruotas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje, todėl Komisija neturi jokio teisinio pagrindo svarstyti VšĮ „Mūsų TV“ veiklą, juos atmetė. Pareiškėjas yra nelicencijuojamos užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjas, tai patvirtina byloje esantis pranešimas Komisijai Nr. PR-107, kad nuo 2021 m. rugsėjo 29 d. pareiškėjas teikia (perpublikuoja) internetinėje erdvėje nelicencijuojamą, be autorinių teisių, laisvai prieinamą vaizdo medžiagą, taip pat gamina savo vaizdo medžiagą. Taigi, pareiškėjas vykdo veiklą teisės aktų nustatyta tvarka, teikdamas užsakomąsias audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas ir patenka į Komisijos priežiūros sritį pagal Visuomenės informavimo įstatymo reglamentuojamą Komisijos kompetenciją.

17.  Teismas atmetė ir pareiškėjo argumentus, kad musu.tv interneto svetainėje nėra įkelta audiovizualinės medžiagos, jog jie tik skelbia nuorodas į kitose interneto svetainėse (www.youtube.com, www.facebook.com ir kt.) publikuojamą turinį. Kaip nustatyta vykdant pareiškėjo stebėseną musutv.lt interneto svetainėje ir fiksuota Stebėsenos akte, pareiškėjo valdomoje interneto svetainėje musutv.lt galima peržiūrėti visą įkeltą turinį, būtent sudaryta galimybė peržiūrėti turinį pareiškėjo interneto svetainėje. Teismo nuomone, priešingai nei teigia pareiškėjas, interneto svetainėje musutv.lt yra įkeltos ne nuorodos į audiovizualinį turinį kitose internetinėse platformose, o pats turinys, nes paspaudus ant konkretaus turinio vartotojas gali žiūrėti turinį būtent pareiškėjo interneto svetainėje. Tai matyti iš su skundu pateiktų ekrano kopijų, kuriose matyti, kad nuoroda prasideda „https://musutv.lt<...>“, o toliau nuorodoje seka konkrečios datos konkretus įrašas. Taigi, interneto svetainėje musutv.lt įkeltas turinys inkorporuotas į pačią svetainę.

18.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas pranešime Nr. PR-107 Komisijai pastabose yra nurodęs, jog jis kuria savo turinį, kurį talpina www.musutv.lt svetainėje, taip pat perpublikuoja vaizdo medžiagą savo nuožiūra ir sutarčių su vaizdo medžiagos savininkais nėra sudaręs. Vadinasi, pats pareiškėjas kontroliuoja ir parenka, koks turinys siūlytinas vartotojui, todėl pareiškėjas prisiima atsakomybę už jo interneto svetainėje musutv.lt skelbiamą turinį. Musutv.lt interneto svetainė yra būtent sukurta tam, kad būtų skelbiamas turinys, kurį atsirenka pats pareiškėjas, ir kuris atitinka pareiškėjo (jo atstovų) pažiūras ir vertybes.

19.  Teismas pastebėjo ir tai, kad didelės daugumos musutv.lt publikuojamų programų vienas iš dalyvių yra pareiškėjo atstovas (viešosios įstaigos dalininkas) V. Ž. L., kas taip pat suponuoja, jog pareiškėjas visiškai supranta ir atsako, kokį turinį renkasi ir įkelia į savo interneto svetainę. Pareiškėjo interneto svetainėje atitinkama audiovizualinė medžiaga (programos) yra atrenkama, susisteminama ir siūloma žiūrovams (interneto svetainės lankytojams) pagal pareikalavimą. Programose, kurios nurodytos Komisijos Stebėsenos akte ir Sprendime, dalyvauja pareiškėjo atstovas V. Ž. L., todėl pareiškėjas turi suvokti, kokią informaciją (dezinformaciją) platina.

20.  Teismas pažymėjo, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi byloje 2K-91-976/2018, pakeisdamas apylinkės teismo nuosprendį dėl V. Ž. L. nusikalstamų veikų kvalifikavimo konstatavo, jog „V. L. pagal BK 1702 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neigė Lietuvos konstitucinę santvarką – demokratinę respubliką, viešai pripažintą istoriją, rodydamas neapykantą Lietuvos Respublikai būdingoms politinėms realijoms, vertybėms, viešai pritarė SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir prieš Lietuvos Respublikos gyventojus įvykdytiems nusikaltimams žmoniškumui – Lietuvos gyventojų masiniams trėmimams į Sibirą, juos neigė ir šiurkščiai menkino užgauliu bei įžeidžiančiu būdu“. Nors nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo priimtos nutarties praėję penkeri metai, tačiau, kaip matyti, V. Ž. L. atitinkamą propagandinę dezinformaciją skleidžia kaip VšĮ „Mūsų TV“ atstovas ir dalininkas, aktyviai naudodamasis musutv.lt platforma.

21.  Teismas atkreipė dėmesį, jog Stebėsenos akte fiksuota musutv.lt skelbiama audiovizualinė medžiaga būtent tautinėmis, geopolitinėmis temomis, kaip matyti, pareiškėjui stengiantis informaciją perteikti formuojant palankią nuomonę Rusijos Federacijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą, abejojant Lietuvos ir Ukrainos valstybių egzistavimu, kvestionuojant pagalbą Ukrainai karo akivaizdoje.

22.  Teismas nurodė, kad Visuotinė lietuvių enciklopedija pateikia dezinformacijos sąvoką: dezinformacija – tai klaidinančių žinių skleidimas dažniausiai politinės propagandos tikslais. Jai skleisti paprastai naudojama žiniasklaida. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalimi, dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija.

23.  Teismas konstatavo, kad Komisija pagrįstai Sprendime konstatavo, jog pareiškėjas skleidė ne tikrovės neatitinkančią informaciją, o dezinformaciją, nes iš tiesų, paskelbtos Stebėsenos akte aprašytos programos buvo musutv.lt patalpintos sąmoningai, tyčia ir suvokiant, kad tai yra dezinformacija.

24.  Teismas nenustatė jokio pagrindo, kad pareiškėjas, kaip viešosios informacijos rengėjas, galėtų būti atleidžiamas nuo atsakomybės (neva nežinojo ir negalėjo žinoti, jog skelbia tikrovės neatitinkančią informaciją). Šiuo atveju, Komisija pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas savo interneto svetainėje skelbė dezinformaciją.

25.  Teismo vertinimu, Komisijos paskirtas 2 200 Eur baudos dydis parinktas atsižvelgus į ne vieną kriterijų, įvertinus „Mūsų TV“ įsteigimo laikotarpį, pažeidimo trukmę, pavojingumą, lankytojų skaičių. Skirta bauda atitinka tiek teisės normų reglamentavimą, tiek protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus, todėl nėra pagrindo jos mažinti.

26.  Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra priimtas remiantis teisės aktų nuostatomis (Visuomenės informavimo įstatymo 2 str. 15 d., 19 str. 1 d. 1 p., 48 str. 3 d.) bei faktiniais duomenimis (musutv.lt publikuotais video įrašais, Stebėsenos aktu, paaiškinimais Komisijos posėdyje). Todėl pareiškėjo teiginiai, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, yra visiškai nepagrįsti.

27.  Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei taikytinas teisės aktų nuostatas, todėl naikinti šio Sprendimo, vadovaujantis pareiškėjo nurodomais ar kitais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

28.  Teismas vertino, kad kiti proceso šalių argumentai nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytų išvadų, todėl dėl jų teismas plačiau nepasisakė. Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas teismas netenkino.

III.

29.  Pareiškėjas VšĮ „Mūsų TV“ apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą; 2) perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

30.  Pareiškėjas nurodo, kad  byloje nėra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Byloje nėra nustatyta administracinio teisės pažeidimo padarymo data (laikas) ir vieta; administracinio teisės pažeidimo esmė; už administracinį teisės pažeidimą atsakomybę nustatančio Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) straipsnis, jo dalis ir punktas ir kt. Pareiškėjui nėra aišku, už kokią neteisėtą veiką jam skirta administracinė bauda, kokius konkrečiai teisės aktus pažeidė ir kokiais savo tyčiniais veiksmais pareiškėjas pažeidimus atliko. Komisijos Sprendimas neatitinka būtinųjų administracinio pažeidimo aktui nustatytų reikalavimų.

31.  Pareiškėjas teigia, kad Komisijos administracijai surašant Stebėsenos aktą, vadovautasi Komisijos 2018 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. KS-55 patvirtintu Radijo ir (ar) televizijos programų ir atskirų programų stebėsenos tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas). Aprašo 7.1 punkte nustatyta, kad Komisija atlieka stebėseną kai reikia įvertinti gautame asmens rašytiniame motyvuotame prašyme ar skunde, kito kompetentingo viešojo administravimo subjekto ar kitos valstybės kompetentingos institucijos rašytiniame motyvuotame prašyme nurodytą informaciją. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kokio asmens rašytiniame ir motyvuotame prašyme ar skunde pateikta informacija tikrinama. Komisijos administracija, nenurodydama kokiu skundu ar informacija remiantis pareiškėjo pateikiamos informacijos stebėsena yra atlikta, pažeidė Aprašo 7.1 punktą. Tokių aplinkybių nuslėpimas ir neatskleidimas administracinėje byloje neleidžia tinkamai nagrinėti surašyto Stebėsenos akto teisėtumo vadovaujantis Aprašu.

32.  Pareiškėjas nurodo, kad Stebėsenos akte bandyta pateikti lingvistinę ekspertizę, tačiau tai daryta nesilaikant įstatymuose nustatytų reikalavimų, o Stebėsenos aktas surašytas Komisijos administracijos darbuotojų, neturinčių specialiųjų žinių lingvistinei specialisto išvadai surašyti, nesivadovauta taisyklėmis, nustatytomis lingvistinei turinio analizei atlikti. Atsakovo manymu, Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 7 punktas Komisijai suteikia teisę nustatyti įstatymų ir Europos Sąjungos reikalavimų programų sandarai ir turiniui, reklamos transliavimui ir programų (laidų) rėmimui įgyvendinimo tvarką, o tai Komisija sieja su programų turinio lingvistiniu ekspertiniu vertinimu. Pareiškėjo vertinimu, Visuomenės informavimo įstatymas lingvistinės turinio analizės Komisijai atlikti nesuteikia. Komisijos išvados nėra niekuo pagrįstos ir yra tik Komisijos narių asmeninė nuomonė ar neturinčių kompetencijos atlikti programų turinio analizės asmenų tekstų interpretavimas. Pareiškėjas neigia siekęs suformuoti palankią nuomonę apie Rusijos Federaciją ir Baltarusijos vykdomą užsienio politiką, diskredituoti Lietuvos institucijas. Tokios Komisijos išvados yra neteisingos ir nepagrįstos. Stebėsenos akte pateikiamos pareiškėją kaltinančios išvados analogiškos byloms, kuriose asmenys kaltinami viešai pritariantys tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ir nacistinės Vokietijos nusikaltimams. Tokiais atvejais visuomet yra atliekama lingvistinė ekspertizė, tačiau nagrinėjamu atveju ji nebuvo atlikta. Šioje byloje dėl pareiškėją kaltinančių teiginių nebuvo atskleistas ir ištirtas nei vienas iš privalomų elementų kaltinant dezinformacija. Neatlikus lingvistinės ekspertizės nėra galimybės nustatyti ar Stebėsenos akte aprašyti klausimai laikomi „pilkąja prokremliškąja propaganda“ ir ką ši sąvoka reiškia. Ar ji yra draudžiama kokiu nors galiojančiu teisės aktu ir kaip ji yra identifikuojama. Be to, Stebėsenos akte nustatyta, kad pareiškėjo paskleista informacija yra žalinga Lietuvos piliečiams. Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 13 punktas nustato, kad dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija. Komisija nei Stebėsenos akte, nei Sprendime nenustatė, kad pareiškėjas informaciją programose paskleidė tyčia, apie tai nėra jokios informacijos ir pačioje byloje. Byloje būtina išsiaiškinti ar pasakymas lingvistiniu požiūriu yra žalingas Lietuvos piliečiams, ar pareiškėjo programose yra pabrėžiamas Lietuvos priklausomumas kitų valstybių atžvilgiu bei savarankiškumo stoka, ar NATO šalių vyriausybių užsienio politika ir veiksmai pateikiami kaip kurstantys karą ir nesantaiką Rytų Europoje, koks yra daromos žalos pobūdis, ar informacija apie NATO šalių vyriausybių užsienio politiką formuluojama kaip konstatuojamojo pobūdžio informacija, ar kaip nuomonė.

33.  Pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju Komisija pažeidė pamatinius teisės principus į žodžio, bei saviraiškos laisvę. Teismas turi įvertinti ar Komisijos administracinės diskrecijos panaudojimas, kuriuo Komisijos nariai, neturėdami reikalingos lingvistų ekspertų kvalifikacijos atlikti ekspertizę ar specialisto išvadą tiriant konkrečius pareiškėjo teiginius, galbūt veikė viršydami savo įgaliojimus, neperžengė diskrecijos ribų. Komisija išsprendė klausimą, nepriklausantį jos kompetencijai, t. y. surašė lingvistinę ekspertizę bei nesilaikė nustatytos sprendimo priėmimo tvarkos, padarė procedūrinę klaidą – pažeidė Aprašo 7.1 punktą, nors jokio prašymo ar skundo nebuvo pateikta. Administracinės diskrecijos taikymo tinkamumą vertina teismai. Teismas turi vadovaudamasis logiškumo ir protingumo principais išsiaiškinti, ar konkretų sprendimą toje pačioje situacijoje priimtų racionaliai mąstantis žmogus.

34.  Atsakovas Komisija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

35.  Komisija nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde dėsto visiškai naujus argumentus ir motyvus, kurių nebuvo skunde pirmosios instancijos teismui (pvz., dėl lingvistinės ekspertizės). Pareiškėjas nepateikė argumentų ir motyvų, kad naujų įrodymų (argumentų, motyvų) pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl apeliacinės instancijos teisme šie argumentai nevertintini.

36.  Komisija pažymi, kad taikė ne ANK nustatytas procedūras, o Sprendimą priėmė vadovaudamasi Visuomenės informavimo įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas padarė Viešojo informavimo įstatymo pažeidimą, atitinkamai žala jau padaryta (dezinformacija paskleista), todėl Komisija priėmė Sprendimą skirti pareiškėjui 2 200 Eur baudą. Komisija išsamiai motyvavo, kodėl būtent tokio dydžio bauda būtų pagrįsta ir pasiektų savo tikslą (Komisija turėjo teisę skirti ir didesnę baudą). Todėl argumentas, kad Komisija nenustatė administracinio nusižengimo sudėties, nepagrįstas.

37.  Komisija nurodo, kad atliekant stebėseną dėl Sprendime paskleistos informacijos buvo tinkamai nurodytas būtent Aprašo 7.1 punktas, o ne 7.3 punktas, kadangi dėl Sprendime nurodytos informacijos buvo gautas asmens pranešimas (skundas), kuris pageidavo išlikti anonimišku. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šios aplinkybės buvo išsiaiškintos. Jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažintų, kad šioje byloje yra itin svarbu įvardinti (atskleisti) asmenį, kuris pateikė Komisijai pranešimą (skundą) dėl interneto svetainėje https://musutv.lt/ įkeltos vaizdo medžiagos, kuri, Komisijos vertinimu, yra dezinformacija, tokiu atveju Komisija šį asmenį atskleistų.

38.  Komisija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjas ginčo atveju skleidė dezinformaciją. Būtent Komisija yra viena iš institucijų, kuriai Visuomenės informavimo įstatymas numato pareigą nustatyti, ar audiovizualinės žiniasklaidos priemonėse skelbiama dezinformacija. Komisija palaiko savo argumentus, išdėstytus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, dėl to, kad pareiškėjas paskelbė dezinformaciją. Šiuo atveju atskiros lingvistinės ekspertizės daryti netikslinga, nes akivaizdu, jog interneto svetainėje https://musutv.lt/ yra įkelta vaizdo medžiaga, kuri, Komisijos ir pirmosios instancijos teismo vertinimu, yra dezinformacija. Komisija bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nurodė, jog Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos 2016 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime yra konstatavęs, jog V. L. Ž. yra sukūręs Rusijai parankų politinį visuomeninį judėjimą, kurio esminis tikslas – Lietuvoje skleisti rusišką propagandą ((duomenys neskelbtini); 31-32 psl.). Komisija laikosi pozicijos, kad turėjo teisinį pagrindą priimti Sprendimą, kuris išsamiai motyvuotas, baudos dydis parinktas tinkamai. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepadarė jokių pažeidimų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl nėra pagrindo bylą grąžinti nagrinėti pirmos instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

39.  Ginčas byloje kilo dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2022 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. KS-119, kuriuo viešajai įstaigai „Mūsų TV“ skirta 2 200 Eur bauda, pagrįstumo ir teisėtumo, taip pat reikalavimo priteisti žalos atlyginimą.

40.  Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui laikėsi pozicijos, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija neturėjo teisinio pagrindo svarstyti viešosios įstaigos „Mūsų TV“ veiklą, šiai įstaigai esant neužregistruotai Kultūros ministerijos administruojamoje viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų duomenų bazėje. Be to, pareiškėjo interneto svetainėje musutv.lt nėra įkeltos audiovizualinės medžiagos ir skelbiamos tik nuorodos į kitose interneto svetainėse (youtube.com, facebook.com ir kt.) publikuojamą turinį. Taip pat atsakovas nepagrįstai vertino pareiškėjo audiovizualiniuose įrašuose nurodomą kitų autorių nuomonę kaip pareiškėjo skleidžiamą dezinformaciją.

41.  Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, darydamas išvadą, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą pareiškėjo nurodomais motyvais, kadangi šis Sprendimas priimtas tinkamai išanalizavus faktines bylos aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, t. y. skirta bauda ir jos dydis, kuris parinktas atsižvelgiant į ne vieną kriterijų (įvertinus „Mūsų TV“ įsisteigimo laikotarpį, pažeidimo trukmę, pavojingumą, lankytojų skaičių), atitinka tiek teisės normose nustatytą reglamentavimą, tiek protingumo, sąžiningumo, proporcingumo principus. Teismas nustatė, kad pareiškėjo vykdoma užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo veikla pagal Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas patenka į atsakovui priskirtą kompetenciją ir priežiūros sritį. Be to, teismas nustatė, kad vartotojo galimybė ne tik paspausti interneto svetainėje musutv.lt skelbiamą kitose interneto svetainėse publikuojamo turinio nuorodą, bet ir po tokio paspaudimo žiūrėti interneto svetainėje musutv.lt kitose interneto svetainėse publikuojamą turinį, lemia, kad interneto svetainėje musutv.lt yra įkelta audiovizualinė medžiaga, t. y. jos turinys inkorporuotas į pačią svetainę. Be to, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas parenka ir kontroliuoja vartotojui siūlomą audiovizualinės medžiagos turinį, todėl prisiima atsakomybę už jo interneto svetainėje skelbiamą turinį, kuris atitinka pareiškėjo (jo atstovų) pažiūras ir vertybes. Be to, teismas pastebėjo, kad pareiškėjas, kurio atstovas (viešosios įstaigos dalininkas) V. Ž. L. yra didelės daugumos musutv.lt publikuojamų programų vienas iš dalyvių, pilnai supranta (turi suvokti), kokią informaciją (dezinformaciją) platina pagal atrenkamos ir sisteminamos audiovizualinės medžiagos (programų) siūlymo žiūrovams (interneto svetainės lankytojams) pareikalavimą. Teismas pažymėjo, kad nors nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties byloje 2K-91-976/2018, kurioje pakeičiant apylinkės teismo nuosprendį dėl V. Ž. L. nusikalstamų veikų kvalifikavimo konstatuotas šio asmens nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170² straipsnio 1 dalį (už Lietuvos konstitucinės santvarkos ir viešai pripažintos istorijos neigimą, rodant neapykantą Lietuvos Respublikai būdingoms vertybėms, ir viešą pritarimą SSRS įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką ir įvykdytiems nusikaltimams prieš Lietuvos Respublikos gyventojus, šiuos nusikaltimus neigiant ir šiurkščiai menkinant užgauliu bei įžeidžiančiu būdu), praėjo penkeri metai, tačiau matyti, kad V. Ž. L. skleidžia atitinkamą propagandinę dezinformaciją kaip VšĮ „Mūsų TV“ atstovas ir dalininkas, aktyviai naudodamasis musutv.lt platforma. Be to, teismas nenustatė pareiškėjo, kaip viešosios informacijos rengėjo, neva nežinojusio ar negalėjusio žinoti skelbiamos informacijos neatitikimą tikrovei, atleidimo nuo atsakomybės pagrindo ir konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pripažino pareiškėjo interneto svetainėje vykdytą dezinformacijos skelbimą.

42.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nes šioje byloje nėra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis, atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą nustatančio ANK straipsnis ir todėl pareiškėjui nėra aišku, už kokią neteisėtą veiką jam skirta administracinė bauda, kokius konkrečiai teisės aktus ir kokiais savo tyčiniais veikas pareiškėjas juos atlikto. Be to, atsakovo administracijos darbuotojų, neturinčių specialių žinių lingvistinei specialisto išvadai, surašytame Stebėsenos akte, kuriuo grindžiamas ginčijamas atsakovo Sprendimas, netinkamai bandoma pateikti ar imituoti lingvistinę ekspertizę, kuria grindžiamas konstatavimas, kad pareiškėjas formuoja palankią nuomonę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, tuo diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą, nors pareiškėjas niekada niekur neteigė ir nesiekė suformuoti palankios nuomonės apie minėtų užsienio valstybių politiką ir niekuomet nesiekė diskredituoti Lietuvos institucijų. Be to, atsakovas, atlikdamas pareiškėjo programų stebėseną, rėmėsi jam suteikta administracine diskrecija, kurią panaudojant (Komisijos nariams neturint reikalingos lingvistų ekspertų kvalifikacijos) galimai viršijo savo įgaliojimus ir peržengė diskrecijos ribas, pažeisdamas pamatinę žodžio ir saviraiškos laisvę.

43.  Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą pažymi, be kita ko, tai, kad apeliantas pasisako, jog neva reikėtų atlikti lingvistinę ekspertizę, siekiant įvertinti, ar Komisijos vertinamoje medžiagoje tikrai yra dezinformacija, tačiau šio lingvistinės ekspertizės klausimo pareiškėjas nekėlė skunde pirmosios instancijos teismui ir bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme.

44.  Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Remiantis šio straipsnio 2 dalimi, teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Nenustačiusi aplinkybių, patvirtinančių galimas reikšmingai pažeistas valstybės, savivaldybės ir asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

45.  Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2022 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-57-1062/2022 ir kt.).

46.  Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas teikia nelicencijuojamos audiovizualinės žiniasklaidos užsakomąsias paslaugas ir pranešimu atsakovui Nr. PR-107 informavo jį apie tokią savo veiklą nuo 2021 m. rugsėjo 29 d., t. y. internetinėje erdvėje laisvai prieinamos (nelicencijuojamos, be autorinių teisių) vaizdo medžiagos perpublikavimą savo nuožiūra ir nesudarius sutarčių su vaizdo medžiagos savininkais, taip pat savo vaizdo medžiagos gaminimą ir talpinimą musutv.lt svetainėje. Atsakovui vykdant jam priskirtą stebėseną, jo administracija tam tikrame laikotarpyje (2022 m. rugpjūčio 29 d. – rugsėjo 26 d.) pagal Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 1 dalies 7 punktą atliktos stebėsenos pagrindu 2022 m. rugsėjo 28 d. surašė Stebėsenos aktą Nr. ST-101 (viso 7 puslapiai), kuris pasirašytas Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyriaus trijų darbuotojų (dviejų šio skyriaus vyr. specialisčių ir šio skyriaus vedėjo). Šiame Stebėsenos akte (Bendroje dalyje) atitinkamai nurodoma, be kita ko, tai, kad stebėseną inicijavusiu subjektu yra minėtas Ūkio subjektų veiklos priežiūros skyrius, ir įvertinus nurodomus interneto svetainėje paskelbtus įrašus (kaip antai, „Apie Lietuvos prezidentą <...>“; „Geros Kaimynystės Forumas <...>“ ) teigiama (dalyje „Stebėsenos rezultatai“), be kita ko, tai, jog atlikus interneto svetainės musutv.lt stebėseną akivaizdžiai matyti, kad paskelbtose programose jų dalyviai formuoja palankią nuomonę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą, ir, jog pareiškėjo programose paskleistos informacijos, kuriose išsakyti teiginiai yra selektyvūs ir šališki bei tyčia nuslepiantys dalį informacijos ar jos šaltinius, turinys „gali būti priskiriamas pilkosios prokremliškosios propagandos tipui“, todėl ši paskleista informacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti ir pateikti klaidingas žinias, yra žalinga Lietuvos piliečiams; Komisijos administracija kvalifikuoja tokią informaciją kaip dezinformaciją, pažeidžiančią Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovas 2022 m. spalio 6 d. raštu Nr. S-421 kreipėsi į pareiškėją su prašymu pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl Stebėsenos akte nustatytų pažeidimų ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Stebėsenos akto kopijos išsiuntimo dienos. Pareiškėjas 2022 m. spalio 18 d. pateikė atsakovui jo prašomus paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad atsakovo rašte Nr. S-421 nurodomi reportažai nėra VšĮ „Mūsų TV“ turinys ir todėl pareiškėjas neatsako už kitus, pirmiau paskleidusius informaciją. Atsakovo 2022 m. spalio 19 d. posėdyje dalyvavęs pareiškėjo įgaliotas atstovas neigė galimus pažeidimus, laikydamasis pozicijos, kad nėra atsakingas už kitų asmenų pirmiau paskelbtą informaciją. Atsakovas 2022 m. spalio 19 d. priėmė sprendimą („Dėl baudos skyrimo VŠĮ „MŪSŲ TV“) Nr. KS-119, kuriuo viešajai įstaigai „Mūsų TV“ skirta 2 200 Eur bauda. Šis pareiškėjo pirmosios instancijos teismui skųstas Sprendimas, kurį sudaro 6 puslapiai ir 5 punktai, grindžiamas Visuomenės informavimo įstatymo 48 straipsnio 2 ir 3 dalimis. Sprendime nurodomas ir vertinamas minėtas Stebėsenos aktas ir pareiškėjo veikimas, t. y. jo paskelbta audiovizualinė medžiaga, kaip antai, programa „Apie Lietuvos prezidentą <...>“ (1.1.1 p.), „Geros Kaimynystės Forumas <...>“ (1.1.2 p.), pagal kurią „galima teigti“, kad programų „turinys priskiriamas pilkosios prokremliškosios propagandos tipui“; „informacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti, pateikti klaidingas žinias, yra  žalinga Lietuvos piliečiams“; „Komisija programose paskleistą informaciją kvalifikuoja kaip dezinformaciją <...> ir daro išvadą, kad buvo nesilaikoma Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto“ (3 p.). Sprendimo 3.2 punkte nurodoma, kad „atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, įvertinus paskleistos informacijos apimtis, programų peržiūrų skaičių, VšĮ „Mūsų TV“ pažeidimo nepripažinimo faktą, Komisijos nuomone poveikio priemonės tikslai bus pasiekti <...> skiriant Įstatymo 48 straipsnio 3 dalyje nurodytą baudą“. Jos dydis Sprendime nustatytas atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas įsteigtas tik 2021 m. rugsėjo mėn. ir joje 2022 m. spalio 19 d. duomenimis dirba du darbuotojai, todėl apskaičiuoti bendrąsias metines pajamas už praėjusius ūkinius metus yra neįmanoma. Pažeidimo pavojingumas Sprendime įvertintas, be kita ko, tuo aspektu, kad vidutiniškai 36 111 unikalių lankytojų apsilankė per mėnesį musutv.lt interneto svetainėje laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. liepos 22 d.; iš viso lankytojai daugiau nei 1 400 000 kartų apsilankė šioje svetainėje nurodytu laikotarpiu. „Atsižvelgiant į tai, Komisijos nuomone, tikslinga <...> skirti dviejų vidutinio atlyginimo dydžių baudą –2200 eurų (remiantis <...> statistikos departamento pateikta informacija 2022 II ketv. vidutinis atlyginimas <...> siekė 1116,2 eur)“ (Sprendimo 3 p.).

47.  Pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. spalio 25 d. Konstitucijoje (toliau – ir Konstitucija)  nustatyta, jog laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją nesuderinama su nusikalstamais veiksmais – tautinės, rasinės, religinės ar socialinės neapykantos, prievartos bei diskriminacijos kurstymu, šmeižtu ir dezinformacija (25 str. 4 d.).

48.  Taigi šios administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad dezinformacija, su kuria nesuderinama laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją, – pirmiausia konstitucinis institutas ir konstitucinių informacijos laisvės pagrindų subinstitutas. Jis reikalauja dezinformacijos konstituciniam draudimui skirto sukonkretinimo ir išplėtojimo kituose teisės aktuose, t. y. sudaro papildomo reglamentavimo įstatymais ir žemesnės galios teisės aktais pradmenis (konstitucines prielaidas). Vadinasi, šios administracinės bylos kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos 1992 m. Konstitucija nustato tokią konstitucinių vertybių, susijusių su laisve reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją (t. y. žodžio ir nuomonės bei saviraiškos laisve), sistemą, kurioje atribojama informacija ir dezinformacija, pastarosios nepriskiriant konstituciškai garantuotų vertybių turiniui ir jų apsaugos mechanizmui.

49.  Pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) savo aktuose ne kartą yra oficialiai konstatavęs, kad informacijos laisvė nėra absoliuti (be kita ko, 1995 m. balandžio 20 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai) ir neapima konstitucines vertybes iš esmės paneigiančios tariamos laisvės skleisti tokias mintis, pažiūras ir pan., kuriomis yra dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai (žr. ir plg. Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimus). Iš Konstitucijos įstatymų leidėjui kyla pareiga įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris leistų užkirsti kelią dezinformacijos skleidimui (žr. ir plg. Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 29 d. nutarimą).

50.  Pabrėžtina ir tai, kad minėta Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies nuostata, kurioje vartojama dezinformacijos sąvoka, „reiškia, jog draudimas skleisti minėto turinio informaciją yra absoliutus“ (Konstitucinio Teismo, be kita ko, 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2019 m. gegužės 16 d. nutarimai).

51.  Kaip 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarime konstatavo Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 25 straipsnio 4 dalies ir formuluotės „nusikalstami veiksmai“ negalima aiškinti vien lingvistiškai, t. y. kaip reiškiančios, esą konstitucinė laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama tik su tokiais veiksmais, už kuriuos įstatymuose yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė: „pagal Konstituciją laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su bet kokiais teisei priešingais veiksmais, kuriais <...> dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai; įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad viešoji valdžia (jos institucijos, pareigūnai) galės nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tokioms veikoms, kuriomis, dangstantis informacijos laisve, yra kėsinamasi į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes“. Taigi „iš Konstitucijos <...> kyla valstybės pareiga imtis veiksmingų priemonių <...> prieš dezinformaciją, ypač organizuotą melagingos ar klaidingos informacijos skleidimą siekiant manipuliuoti visuomene, taip darant žalą Konstitucijos ginamoms ir saugomoms vertybėms <...>“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas).

52.  Pažymėtina ir tai, kad Visuomenės informavimo įstatyme (ginčui aktuali redakcija) nustatyta, kad dezinformacija – tyčia viešai paskleista melaginga informacija (2 straipsnio 15 punktas); „visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija <...>“(19 str. 1 d. 1 p.); Lietuvos radijo ir televizijos komisija „prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, <...> ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną“, taip pat „prižiūri, kaip radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų, dalijimosi vaizdo medžiaga platformos paslaugų teikėjai laikosi šio įstatymo <...>“ (48 str. 1 dalies atitinkamai 7 ir 9 p.); „transliuotojui, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjui už šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos paskelbimą <...> gali būti skiriama bauda iki 3 procentų transliuotojo, retransliuotojo, kito asmens, teikiančio Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikėjo bendrųjų metinių pajamų praėjusiais ūkiniais metais, o tais atvejais, kai bendrąsias metines pajamas apskaičiuoti sunku arba neįmanoma, – iki vieno šimto tūkstančių eurų“ (48 str. 3 d.).

53.  Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad šioje byloje nėra nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis ir, be kita ko, atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą nustatančio ANK straipsnis, teisėjų kolegija vertina, jog apeliantas nepagrįstai sieja šioje byloje taikytiną Visuomenės informavimo įstatymą su šioje byloje netaikytinu ANK, t. y. skundžiamu atsakovo Sprendimu skirtą baudą, kaip ekonominę sankciją juridiniam asmeniui (viešajai įstaigai), sieja su baudas fiziniams asmenims numatančiu ANK. Todėl minėti apelianto argumentai atmetami.

54.  Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad pareiškėjui nėra aišku, už kokią neteisėtą veiką jam skirta administracinė bauda, kokius konkrečiai teisės aktus ir kokiais savo tyčiniais veiksmais pareiškėjas juos atlikto, teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime išsamiai atskleistas pareiškėjui skirtos baudos faktinis ir teisinis pagrindas, kuris nurodomas, be kita ko, atsakovo administracijos darbuotojų surašytame Stebėsenos akte (jame pareiškėjo paskleista informacija pagal jos turinį kvalifikuojama kaip dezinformacija, kuri apibrėžta Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 15 punkte, ir pažeidžianti šio įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame nurodyta, kad visuomenės informavimo priemonėse draudžiama skelbti informaciją, kurioje skleidžiama dezinformacija), ir pagrįstai daroma išvada, kad pareiškėjas parenka ir kontroliuoja vartotojui siūlomą audiovizualinės medžiagos turinį, kuris atitinka pareiškėjo (jo atstovų) pažiūras ir vertybes, taigi pilnai supranta (turi suvokti), kokią informaciją (dezinformaciją) platina pagal atrenkamos ir sisteminamos audiovizualinės medžiagos (programų) siūlymo žiūrovams (interneto svetainės lankytojams) pareikalavimą. Todėl minėti apelianto argumentai atmetami.

55.  Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovo administracijos darbuotojų, neturinčių specialių žinių lingvistinei specialisto išvadai, surašytame Stebėsenos akte, kuriuo grindžiamas ginčijamas atsakovo Sprendimas, netinkamai bandoma pateikti ar imituoti lingvistinę ekspertizę, kuria grindžiamas konstatavimas, jog pareiškėjas formuoja palankią nuomonę Rusijos Federacijos ir Baltarusijos vykdomos užsienio politikos atžvilgiu, tuo diskredituojant Lietuvos valdžios institucijas, jų teisėtumą, nepriklausomumą ir demokratiškumą, nors pareiškėjas esą niekada niekur neteigė ir nesiekė suformuoti palankios nuomonės apie minėtų užsienio valstybių politiką ir niekuomet nesiekė diskredituoti Lietuvos institucijų, teisėjų kolegija vertina, kad tokie apelianto argumentai, kurių dalis, susijusi su naujai formuluojamu lingvistinės ekspertizės klausimu, apeliacijos lygmenyje nevertintina (dėl jų negali būti pasisakoma), įtikinamai nepaneigia nei atsakovo administracijos darbuotojų kvalifikacijos, nei Stebėsenos akto, kuriuo grindžiamas ginčijamas atsakovo Sprendimas ir kuris išsamiai atskleidžiamas ir vertinamas skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, nuorodų, kad programose paskleistos informacijos, kuriose išsakyti teiginiai yra selektyvūs ir šališki bei tyčia nuslepiantys dalį informacijos ar jos šaltinius, turinys gali būti priskiriamas pilkosios prokremliškosios propagandos tipui, todėl ši paskleista informacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti ir pateikti klaidingas žinias, yra žalinga Lietuvos piliečiams bei kvalifikuotina kaip dezinformacija, pažeidžianti Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Todėl minėta apelianto argumentų dalis atmetama (dėl kitos minėtos jų dalies nepasisakant).

56.  Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad atsakovas, atlikdamas pareiškėjo programų stebėseną, rėmėsi jam suteikta administracine diskrecija, kurią panaudodamas (jo nariams neturint reikalingos lingvistų ekspertų kvalifikacijos) galimai viršijo savo įgaliojimus ir peržengė diskrecijos ribas, pažeisdamas pamatinę žodžio ir saviraiškos laisvę, teisėjų kolegija vertina, jog tokie prieštaringi apelianto argumentai, kuriais pripažįstama atsakovo turima (jai suteikta) administracinė diskrecija, tačiau abejojama dėl jos ribų paisymo (prašoma teismo tai įvertinti) ir byloje esantys duomenys nesudaro pakankamo pagrindo konstatuoti, kad Komisijos administracinė diskrecija nagrinėjamu atveju esą akivaizdžiai viršyta nustatant (pagal Stebėsenos aktą) dezinformacijos faktą ir imperatyvios įstatymo nuostatos, kurioje dezinformacija draudžiama, pažeidimą. Be to, kaip minėta, Konstitucija nustato tokią konstitucinių vertybių, susijusių su žodžio (nuomonės) ir saviraiškos laisve, sistemą, kurioje atribojama informacija ir dezinformacija, pastarosios nepriskiriant konstituciškai garantuotos žodžio (nuomonės) ir saviraiškos laisvės turiniui.

57.  Akcentuotina, kad, kaip minėta, pagal Konstituciją laisvė reikšti įsitikinimus ir skleisti informaciją yra nesuderinama su bet kokiais teisei priešingais (ne tik nusikalstamais) veiksmais, kuriais dezinformuojama visuomenė ar atskiri jos nariai. Todėl įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų, kad viešoji valdžia (jos institucijos, pareigūnai) galės nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų užkirstas kelias tokioms veikoms, kuriomis, dangstantis informacijos laisve, yra kėsinamasi į Konstitucijoje įtvirtintas, jos saugomas ir ginamas vertybes“ (plg. Konstitucinio Teismo 2005 m. rugsėjo 19 d. nutarimas), t. y. „iš Konstitucijos <...> kyla valstybės pareiga imtis veiksmingų priemonių <...> prieš dezinformaciją, ypač organizuotą melagingos ar klaidingos informacijos skleidimą siekiant manipuliuoti visuomene <...>“ (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 16 d. nutarimas). Vadinasi, atsakovas nagrinėjamu atveju neabejotinai galėjo ir privalėjo įgyvendinti jam įstatymų leidėjo suteiktą Konstitucijos suponuojamą kompetenciją imtis veiksmų, kuriais būtų negatyviai įvertintas ir skiriant proporcingą baudą ribojamas kelias tokioms pareiškėjo veikoms, kuriomis, dangstantis informacijos laisve, įkeliamuose ir vartotojų peržiūrimuose įrašuose (kaip antai „Geros Kaimynystės Forumas <...>“) skleidžiama melaginga ar klaidinga informacija siekiant manipuliuoti visuomene, t. y. priimti išsamiai motyvuotą, pareiškėjo nepagrįstai ginčytą, Sprendimą. Jame, kaip minėta, įvertinta, tai, kad apskaičiuoti bendrąsias pareiškėjo metines pajamas už praėjusius ūkinius metus yra neįmanoma, taip pat atsižvelgta, jog pareiškėjas įsteigtas tik 2021 m. rugsėjo mėnesį ir jame 2022 m. spalio 19 d. duomenimis dirba du darbuotojai; įvertinta, jog musutv.lt interneto svetainėje vidutiniškai 36 111 unikalių lankytojų apsilankė per mėnesį laikotarpiu nuo 2021 m. liepos 21 d. iki 2022 m. liepos 22 d.; o iš viso šiuo laikotarpiu minėtoje svetainėje lankytojai apsilankė daugiau nei 1 400 000 kartų.

58.  Konstatuotina, kad pareiškėjui, parinkusiam ir kontroliavusiam vartotojui siūlomą audiovizualinės medžiagos turinį pagal savo įsisteigimo siekius, veiklos prioritetus ir darbuotojų ar atstovų pažiūras ir vertybes, tenka atsakomybė už jo interneto svetainėje skelbiamą (peržiūrimą) informacijos turinį, kuriame yra atsakovo pagrįstai nustatytų dezinformacijos požymių. Be to, konstatuotina, kad ginčijamu Sprendimu, kuris grindžiamas minėtu atsakovo administracijos surašytu Stebėsenos aktu, pareiškėjui skirta dviejų vidutinio atlyginimo dydžių bauda už draudžiamą dezinformaciją yra pakankamai išsamiai motyvuota ir proporcinga. Todėl apeliacinio skundo argumentai atmestini ir pritartina pirmosios instancijos sprendime daromai išvadai, kad nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą atsakovo Sprendimą pareiškėjo nurodomais motyvais.

59.  Kiti apeliacinio skundo ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai nėra reikšmingi teisingam ginčo dėl Komisijos 2022 m. spalio 19 d. sprendimo Nr. KS-119 pagrįstumo ir teisėtumo išsprendimui, todėl dėl kiekvieno iš jų nėra pasisakoma.

60.  Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš principo tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, iš principo tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo viešosios įstaigos „Mūsų TV“ apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis