eA-1094-624/2022

Administracinė byla Nr. eA-1094-624/2022 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01930-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos:14.6.;14.10.;14.15 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Barocenas” (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. J23-343/2021 (toliau – ir Nutarimas).

2.  Pareiškėjas skunde paaiškino, kad Departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnas 2021 m. rugpjūčio 2 d. atliko neplaninį patikrinimą ir surašė aktą Nr. (13.1)-PA-3915) (toliau – ir Patikrinimo aktas). Patikrinimo akte konstatuota, kad dėl tariamai teisingai nedeklaruoto teisinio statuso – atliekų vežėjo ir (ar) tarpininko ir (ar) prekiautojo atliekomis, atliekų tvarkymo apskaitoje laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 17 d., pildydamas atliekų perdavimo lydraščius (paimant atliekas iš atliekų turėtojų, perduodant atliekas galutiniams atliekų tvarkytojams (atliekas naudojančioms ir (ar) šalinančioms įmonėms)), UAB „Barocenas“ pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. Dl-367 patvirtintų Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 punkto reikalavimą, kad asmuo, pateikdamas duomenis Vieningoje gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos sistemoje (toliau – ir GPAIS), turi užtikrinti, jog pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi, taip pat šių Taisyklių 27 punkto reikalavimą, kad atliekų tvarkytojai, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantys tik atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veiklą, ir kitomis atliekų tvarkymo veiklomis atliekų netvarkantys, prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai, kurie, vykdydami atliekų prekybos ir (ar) tarpininkavimo veiklą, atliekų neįsigyja fiziškai, GPAIS turi vykdyti supaprastintą atliekų tvarkymo apskaitą. Patikrinimo akte nurodyta, kad pažeidimas UAB “Barocenas“ atsakingam asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 37 dalyje (atliekų susidarymo ar tvarkymo apskaitos netvarkymas ar netinkamas tvarkymas), o vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 35 straipsniu, 36 straipsnio 1, 2 ir 3 dalimis, UAB „Barocenas“, kaip juridiniam asmeniui, taikoma juridinio asmens atsakomybė skiriant ekonominę sankciją už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 1 ir 3 dalyse.

3.  Pareiškėjas nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas privalomasis nurodymas Nr. (13.1)-PN-483, kuriuo nurodyta, jog UAB „Barocenas”, kaip atliekų vežėjas ir (ar) tarpininkas ir (ar) prekiautojas atliekomis, turi koreguoti turimas su atliekų turėtojais sutartis taip, kad būtų užtikrinta galimybė atliekų turėtojus susieti teisiniais (sutartiniais) santykiai su atliekas naudojančiomis ir (ar) šalinančiomis įmonėmis, kurioms UAB “Barocenas” perduoda iš atliekų turėtojų paimamas atliekas. UAB „Barocenas”, pakoregavęs sutartis su atliekų turėtojais, privalo užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymo apskaitą, GPAIS nurodant savo teisinį statusą ne kaip atliekų gavėjo ir atliekų siuntėjo, o kaip vežėjo ir (ar) tarpininko ir (ar) prekiautojo atliekomis.

4.  Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašytas rašytinis įspėjimas nurodant, kad už padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus numatyta ekonominė sankcija ir nustatytas terminas iki 2021 m. rugsėjo 10 d. pašalinti pažeidimą. Tą pačią dieną buvo priimtas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AM-AAD-ANR_N-3443-2021, kuriuo UAB „Barocenas“ vadovui remiantis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio 37 punktu paskirtas įspėjimas už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

5.  Pareiškėjas pažymėjo, kad neplaninio patikrinimo metu nedalyvavo, prašymų pateikti paaiškinimus negavo.

6.  Pareiškėjo teigimu, atsakovas Patikrinimo akte nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Barocenas“ negalėjo GPAIS savęs nurodyt kaip „siuntėjo“, nes vykdė tik atliekų vežimo veiklą (buvo tik atliekų vežėjas). Išvada, kad UAB „Barocenas“ buvo tik atliekų vežėjas daroma dėl to, kad GPAIS UAB „Barocenas“ nenurodė savęs kaip „tarpininko“ arba „prekiautojo atliekomis“, o save identifikavo tik kaip siuntėją. Pareiškėjo vertinimu, tokia išvada yra nepagrįsta. Pareiškėjas nurodė, kad atliekų siuntėjas nėra atliekų tvarkymo veiklų sąraše nurodyta savarankiška atliekų tvarkymo veikla. Atliekų siuntėju laikytinas asmuo, kuris turi tarpininko ar prekiautojo atliekomis statusą, šį statusą yra įregistravęs Atliekų tvarkytojų valstybės registre, vykdo atliekų tarpininko ir prekiautojo veiklą. Pareiškėjo manymu, vien ta aplinkybė, kad GPAIS UAB „Barocenas“ savęs neidentifikavo kaip tarpininko, ar prekiautojo atliekomis negali keisti asmens juridinio subjektinio statuso, ypač tuomet, kai sutartyse su atliekų turėtojais yra aiškiai nurodoma, kad UAB „Barocenas“ atlieka ne tik atliekų vežimą.

7.  Pareiškėjas taip pat teigė nesutinkantis su Patikrinimo akto išvada, kad UAB „Barocenas” iš esmės pažeidė atliekų turėtojų galimybę užtikrinti, kad būtų vykdoma Lietuvos Respublikos Atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir Atliekų tvarkymo įstatymas) 4 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 “Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo” patvirtintų Atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Atliekų tvarkymo taisyklės) 9 punkte nustatyta prievolė atliekų turėtojams turėti galutinį atliekų (išskyrus komunalinių atliekų) sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Pareiškėjo teigimu, Atliekų tvarkymo taisyklių 9 punktas nenumato, kad atliekų turėtojas turi turėti sutartį su atliekų vežėju ir ar tarpininku ar prekiautoju, kurioje būtų įvardintas atliekų naudotojas ar šalintojas. Atliekų tvarkymo taisyklėse įtvirtinta pareiga turėti tik dokumentą, kuriuo atliekos perduodamos prekiautojui, vežėjui ar tarpininkui. Ginčo atveju visais tirtais atliekų priėmimo atvejais toks dokumentas buvo išduotas ir ginčo dėl to nėra. Taigi patikrinimo akte be pagrindo nurodoma, jog buvo pažeistas šis Atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimas.

8.  Pareiškėjas UAB „Barocenas“ nurodė, kad, būdamas atliekų tvarkytoju, kiekvienu tirtu atveju su atliekų turėtoju sudarė rašytinę sutartį dėl atliekų tvarkymo.

9.  Pareiškėjas nurodė, kad ginčo dėl to, jog tiriamuoju laikotarpiu bendras iš atliekų turėtojų surinktų ir atliekų naudotojams ar šalintojams perduotų atliekų kiekis sutampa, nėra. Tai, kad atliekos iš turėtojų surenkamos ir atliekų šalintojams perduodamos ne tą pačią dieną, nereiškia, jog pateikiami duomenys yra netikslūs ar neišsamūs. Ta aplinkybė, kad iš kelių atliekų turėtojų surinktos atliekos perduodamos atliekų šalintojui surašant vieną aktą, kuriame neišskiriama kiekvieno turėtojo perduota dalis, taip pat nereiškia, kad pateikiami yra netikslūs ar neišsamūs duomenys, nes bendras priimtas ir perduotas keikis sutampa. Pažymėjo, kad priimamas ir perduodamas kiekis svyruoja leistinos paklaidos rėmuose (iki 10 proc.).

10.       Atsakovas pateikė teismui atsiliepimą į skundą, kuriame prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

11.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, formuodamas atliekų judėjimo lydraščius, turėjo nurodyti save kaip tarpininką ar prekiautoją atliekomis, tam, kad būtų atsekama fizinio atliekų judėjimo grandinė nuo atliekų turėtojo iki galutinio atliekų tvarkytojo. Atsakovo teigimu, patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjas neturėjo nei vieno gauto rašytinio įgaliojimo iš atliekų darytojų ir turėtojų dėl suteikiamos teisės veikti jų vardu sudarant rašytinės formos sutartis su atliekų tvarkytojais (dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo), kuriems jis perdavė iš atliekų darytojų ir turėtojų paimtas atliekas. Atsakovas akcentavo, kad nei vienoje iš pateiktų sutarčių su atliekų darytojais ir turėtojais, iš kurių pareiškėjas paėmė atliekas, nėra nustatyta pareiškėjo teisė veikti šių atliekų darytojų ir turėtojų vardu sudarant rašytinės formos sutartis (dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo) su galutiniais atliekų tvarkytojais, kuriems pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu perdavė atliekas. Atsakovas tvirtino, jog nors dalyje sutarčių tarp atliekų turėtojų ir pareiškėjo yra nurodyta, kad atliekos perduodamos jo nuosavybėn, tačiau sutartyse nėra nurodytos tolesnės atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo įmonės, kurioms pareiškėjas, kaip prekiautojas atliekomis, turėtų perduoti iš atliekų turėtojų paimtas atliekas.

12.       Atsakovas mano, kad būtent iš sutarčių ir pareiškėjo vedamos apskaitos (atliekų judėjimo lydraščiuose nurodo save kaip siuntėją), darytina išvada, jog tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas vykdė tik atliekų paėmimą ir vežimą ir neorganizavo jokių paimtų atliekų naudojimo ar šalinimo, kitų atliekų darytojų ir turėtojų, iš kurių paėmė atliekas, vardu nesudarinėjo jokių sutarčių (trišalių ar dvišalių, kaip įgaliotas asmuo) kaip įgaliotas tarpininkas, todėl neatitinka tarpininko ir prekiautojo atliekomis teisinių statusų apibrėžiamų Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 56 ir 63 punktuose, tačiau atitinka 21 punkte įtvirtintą atliekų vežėjo sąvoką. Atsakovas laikėsi pozicijos, jog nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 17 d., pildydamas atliekų perdavimo lydraščius, pareiškėjas neteisingai nurodė savo teisinį statusą tik kaip siuntėjo, o ne atliekų vežėjo ir (ar) tarpininko ir (ar) prekiautojo atliekomis, atliekų tvarkymo apskaitoje ir tokiu būdu buvo pateikti akivaizdžiai neteisingi duomenys atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose.

II.

13.       Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Barocenas” skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Departamento 2021 m. rugpjūčio 12 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų protokole nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 5, 27 punktų reikalavimus; už pažeidimus atsakomybė numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje. Departamento 2021 m. rugpjūčio 12 d. privalomuoju nurodymu pareiškėjui nurodyta koreguoti turimas su atliekų turėtojais sutartis taip, kad būtų užtikrinta galimybė atliekų turėtojus susieti teisiniais (sutartiniais) santykiais su atliekas naudojančiomis ir (ar) šalinančiomis įmonėmis, kurioms pareiškėjas perduoda iš atliekų turėtojų paimamas atliekas, taip pat nurodyta, kad pakoregavus sutartis su atliekų turėtojais, privalo užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymo apskaitą GPAIS, nurodant savo teisinį statusą ne kaip atliekų gavėjo ir siuntėjo, o kaip vežėjo ir (ar) tarpininko ir (ar) prekiautojo atliekomis. Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas – 2021 m. rugsėjo 10 d.

15.       Departamento 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašytiniu įspėjimu pareiškėjas įspėtas, jog už padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus numatyta sankcija Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjui aptariamu rašytiniu įspėjimu nustatytas terminas iki 2021 m. rugsėjo 10 d. gera valia pašalinti teisės aktų reikalavimų pažeidimus, jis įspėtas, jog per nustatytą terminą nepašalinus pažeidimų, pareiškėjo atžvilgiu bus pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena.

16.       Teismas nustatė, jog Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius 2021 m. rugsėjo 17 d. priėmė nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J23-343/2021. Juo pareiškėjui, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1 puntu, 51 straipsniu, buvo paskirta ekonominė sankcija už Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje numatyto pažeidimo (akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose ir (ar) atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitose pateikimas) padarymą – 250 Eur bauda. Pareiškėjas iš esmės nubaustas už tai, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 17 d., pildydamas atliekų tvarkymo lydraščius (paimant atliekas iš atliekų turėtojų, perduodant atliekas galutiniams atliekų tvarkytojams (atliekas naudojančios ir (ar) šalinančioms įmonėms)) neteisingai nurodė savo teisinį statusą tik kaip siuntėjo, o ne kaip atliekų vežėjo ir (ar) tarpininko, ir (ar) prekiautojo atliekomis atliekų tvarkymo apskaitoje, ir tokiu būdu buvo pateikti akivaizdžiai neteisingi duomenys atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose.

17.       Teismas nustatė, jog atliekų tvarkytojų valstybės registre (kodas registre Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistruotos šios atliekų tvarkymo veiklos: S1 (surinkimas), S2 (vežimas), S (įvežimas/importas), S4 (išvežimas/eksportas), S6 (prekyba atliekomis) ir S7 (tarpininkavimas). Nurodytos veiklos atitinka Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 14, 21, 9, 56, 63 dalyse nurodytas veiklas.

18.       Teismo sprendime nurodoma, kad neplaninio patikrinimo akto Nr. (13.1)-PA-3915 turinys patvirtina, jog patikrinimo metu buvo įvertintos 29 pareiškėjo sudarytos sutartys su atliekų darytojais, kuriose pareiškėjas įsipareigojo priimti atliekas. Teismas, įvertinęs nurodytų sutarčių objektą, dalyką, pastabas, sprendė, jog jose pareiškėjas iš esmės įsipareigojo priimti atliekas iš užsakovo, jas vežti ir perduoti atliekų šalintojui. Įvertinęs Atliekų tvarkymo įstatymo nuostatas bei sutarčių turinį, teismas priėjo prie išvados, jog pareiškėjo ginčo laikotarpiu vykdytos veiklos neapėmė atliekų naudojimo ar šalinimo. Taigi, pareiškėjas iš esmės atitiko Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalyje įtvirtintą atliekų vežėjo teisinį statusą. Pagal Atliekų tvarkymo taisyklių 41 punktą atliekų surinkėjas ar vežėjas, kuris vykdo tik atliekų surinkimo ar vežimo veiklą, nelaikomas atliekų siuntėju. Pareiškėjas iš esmės neatitiko siuntėjo teisinio statuso, todėl GPAIS formuodamas atliekų judėjimo lydraščius atliekų fizinio judėjimo grandine, turėjo užpildyti atitinkamas grafas, nurodydamas save atliekų vežėjo ir (arba) tarpininko, ir (arba) prekiautojo atliekomis statusu. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nesilaikė jam Taisyklių 5 punkte nustatytos pareigos teikiant duomenis GPAIS, užtikrinti, kad pateikiami duomenys būtų visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi, todėl pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalį.

19.       Teismas nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad jis neturėjo galimybės teikti paaiškinimus. Teismas nurodė, jog ginčijamas Nutarimas priimtas 2021 m. rugsėjo 16 d. posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjus juridinio asmens padaryto administracinio nusižengimo bylą; posėdyje dalyvavo pareiškėjo atstovas; apie posėdį pareiškėjas informuotas 2021 m. rugpjūčio 12 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų protokolu.

20.       Teismas nurodė, kad pareiškėjo į bylą pateiktas Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo yra nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena UAB “Barocenas” vadovui iki šios bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nebuvo įsiteisėjęs, taip pat neatitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnyje įtvirtintų neįrodinėtinų aplinkybių ir faktų, todėl nutarime nustatytos aplinkybės teismui nėra privalomos.

III.

21.     Pareiškėjas UAB „Barocenas” apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą patenkinti.

22.     Pareiškėjas nurodo, kad kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą prie Aplinkos ministerijos, prašydamas išaiškinti, kaip turi būti pildoma GPAIS ir kaip turi būti vedama popierinė apskaita. Pareiškėjas informuoja, kad 2021 m. spalio 25 d. buvo gautas oficialus 2021 m. spalio 22 d. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento išaiškinimas, kuriame nurodoma, jog ginčo atveju duomenų atsekamumas turi matytis atitinkamos įmonės popierine tvarka vykdomoje atliekų tvarkymo apskaitoje, o tam kad duomenys būtų lengviau atsekami buvo rekomenduota naudoti GPAIS esančia galimybe pildyti pastabų grafą, jei vedama supaprastinta apskaita. Nurodyta, jog tai rekomendacija, pateikta siekiant užpildyti egzistuojančius GPAIS trūkumus. Pareiškėjas teigia, kad 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu Departamentas, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą išaiškinimą, nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną UAB „Barocenas” vadovo V. K. atžvilgiu.

23.     Pareiškėjas mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendime yra tik formaliai bei paviršutiniškai perrašytas Patikrinimo akto turinys ir galiojantis teisinis reglamentavimas, visiškai neatlikus byloje esančių duomenų turinio vertinimo.

24.     Pareiškėjas nurodo, kad atliekų tvarkymo procese jis yra atliekų surinkėjas (surenka jas iš atplaukusio laivo rezervuarų arba talpyklų – išpumpuoja arba iškrauna), atliekų vežėjas (plukdo atliekas iki krantinės, o nuo jos veža iki jų šalintojų ir/ar naudotojų), atliekų siuntėjas (perduoda atliekas jų šalintojui arba naudotojui arba pirkėjui), prekiautojas atliekomis (parduoda atliekas jų naudotojui, jei jas galima sunaudoti), ir tarpininkas (jei atliekas dar tenka perduoti kitam jų šalinimo ar naudojimo veiklos nevykdančiam tvarkytojui), ir tas, kuris iš atliekų darytojo pagal rašytinę sutarti fiziškai įgijo atliekas ir priklausomai nuo jų rūšies jas perdavė atliekų šalintojui arba pardavė atliekų naudotojui ar tarpininkui. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis ir Taisyklių 27 punkte įtvirtintu teisiniu reglamentavimu pareiškėjas nurodo nesantis subjektu, privalančiu vykdyti atliekų apskaitą GPAIS. Pareiškėjas gali ir turi teisę naudotis GPAIS, tačiau tokios pareigos neturi. Pareiškėjas, vykdydamas pareigą užtikrinti atliekų atsekamumą, privalo vykdyti popierinę jų apskaitą ir fiksuoti kiekvieną atliekų judėjimo faktą, ką nurodo ir darantis.

25.     Pareiškėjas nurodo nesutinkantis su teismo argumentu, kad atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas nevykdo atliekų naudojimo ar šalinimo veiklos, jis remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 21 dalimi ir Atliekų tvarkymo taisyklių 41 punktu atitinka atliekų vežėjo teisinį status. Pareiškėjas nurodo vykdantis prekiautojo atliekomis ir tarpininko veiklą, taigi jis negali būti laikomas tik atliekų surinkėju ar vežėju. Jis yra siuntėjas ir tokio statuso GPAIS lydraštyje nurodymas nėra laikytinas neteisingu GPAIS pildymu. Pareiškėjas mano ne tik neprivalantis pildyti GPAIS lydraščių, bet net ir pildydamas juos neprivalo savęs nurodyti tik kaip vežėjo, nes jis yra ir siuntėjas, ir vežėjas, ir tarpininkas ir prekiautojas.

26.     Pareiškėjas mano, kad teismas nepagrįstai netyrė byloje esančio rašytinio įrodymo, t. y. 2021 m. lapkričio 22 d. Aplinkos ministerijos pateikto išaiškinimo.

27.     Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai neatsižvelgė į 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimą, kuriuo už tuos pačius veiksmus buvo nutraukta administracinio nusižengimo bylos teisena įmonės vadovui.

28.     Pareiškėjas akcentuoja, kad GPAIS nėra galimybės vienu ir tuo pačiu metu savęs identifikuoti keliais teisiniais statusais, o GPAIS lydraščio turinys neapsprendžia subjekto teisinio statuso.

29.     Pareiškėjas teigia, jog teismas nevertino 2021 m. spalio 26 d. paaiškinimuose nurodytų argumentų, kad įmonėje paraleliai vedama atliekų tvarkymo apskaita popierine forma ir visi dokumentai yra saugomi. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad GPAIS nenumato atvejų ir GPAIS išorinio portalo vartotojo vadovas (instrukcija) nereglamentuoja to, kaip turi būti įvedami duomenys, jei atliekos iš jų darytojų yra priimamos, vežamos, siunčiamos bei perduodamos galutiniam jų tvarkytojui vieno ir to paties subjekto. Teismas šių argumentų taip pat nevertino.

30.     Atsakovas Departamentas pateikė atsiliepimą į pareiškėjo apeliacinį skundą, kuriame prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

31.     Atsakovas nurodo, kad iš sutarčių ir pareiškėjo vedamos apskaitos sprendė, kad tiriamuoju laikotarpiu pareiškėjas vykdė tik atliekų paėmimą ir vežimą ir neorganizavo jokių paimtų atliekų naudojimo ar šalinimo kitų atliekų darytojų, nesudarė jokių sutarčių kaip įgaliotas tarpininkas, todėl neatitinka tarpininko ir prekiautojo atliekomis apibrėžimo, o yra laikytinas atliekų vežėju (Atliekų tvarkymo įstatymo 2 str. 21 p.).

32.     Atsakovas nurodo, kad remiantis Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 20 punktu, 4 straipsnio 1 dalimi, Taisyklių 7 ir 9 punktais atliekų turėtojas privalo atliekas tvarkyti per atliekų tvarkytojus (kuriais gali būti įmonės surenkančios ir (ar) vežančios atliekas, prekiautojai atliekomis, ar tarpininkai), todėl ir pareiškėjas, vesdamas atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitą, dokumentuose privalo nurodyti teisingą savo statusą atliekų tvarkymo grandinėje, kad būtų užtikrintas atsekamumas, kitaip tariant galimybės identifikuoti atskirų atliekų turėtojų perduotų atliekų galutinai sutvarkytus atliekų kiekius, tuo pačiu išduoti atliekų turėtojams galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinančius dokumentus. Kitu atveju, jei įmonė yra tik atliekų surinkėja ir vežėja ir kitomis atliekų tvarkymo veiklomis atliekų netvarko, ji GPAIS turi vykdyti supaprastintą atliekų tvarkymo apskaitą.

33.     Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus Departamentas laikosi pozicijos, jog laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 17 d. pildydamas atliekų perdavimo lydraščius (paimant atliekas iš atliekų turėtojų, perduodant atliekas galutiniams atliekų tvarkytojams (atliekas naudojančioms ir (ar) šalinančioms įmonėms)), pareiškėjas neteisingai nurodė savo teisinį statusą tik kaip siuntėjo, o ne atliekų vežėjo ir (ar) tarpininko ir (ar) prekiautojo atliekomis atliekų tvarkymo apskaitoje ir tokiu būdu buvo pateikti akivaizdžiai neteisingi duomenys atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimo Nr. J23-343/2021 teisėtumo ir pagrįstumo.

35.  Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu, konstatavęs, kad pareiškėjas nesilaikė Atliekų susidarymo ir tvarkymo apskaitos ir ataskaitų teikimo taisyklių 5 punkto reikalavimų, t. y. užtikrinti, jog GPAIS pateikiami duomenys būtų visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi, dėl ko ginčijamu Nutarimu jam pagrįstai paskirta Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje numatyta ekonominė sankcija, pareiškėjo skundą atmetė.

36.  Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame reiškiamą reikalavimą – panaikinti skundžiamą teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą tenkinti – grindžia argumentais dėl: teismo sprendimo nemotyvuotumo; pareiškėjas nėra subjektas, privalantis vykdyti apskaitą GPAIS sistemoje; pareiškėjas ne tik neprivalo pildyti GPAIS sistemoje, bet net ir pildydamas juos, neprivalo save nurodyti tik kaip vežėją, nes jis yra ir siuntėjas, ir vežėjas, ir tarpininkas, ir prekiautojas; teismas ignoravo Aplinkos ministerijos pateiktą išaiškinimą dėl apskaitos vedimo GPAIS sistemoje, kurį įvertinęs Departamentas, 2021 m. lapkričio 17 d. nutarimu fiziniam asmeniui administracinio nusižengimo bylos teiseną nutraukė; pareiškėjas veda atliekų tvarkymo apskaitą popierine forma ir visi dokumentai yra saugomi.

37.  Apeliacinės instancijos teismas, apeliacinio skundo ribose patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.), nesutinka su teismo išvada: bylos duomenimis, Departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų 2021 m. rugpjūčio 2 d. atlikto neplaninio pareiškėjo patikrinimo akto išvadose konstatuota, jog: (1) dėl teisingai nedeklaruoto teisinio statuso – atliekų vežėjo ir (ar) tarpininko ir (ar) prekiautojo atliekomis, atliekų tvarkymo apskaitoje, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021m. liepos 17 d., pildant atliekų perdavimo lydraščius (tiek paimant atliekas iš atliekų turėtojų, tiek perduodant atliekas galutiniams atliekų tvarkytojams (atliekas naudojančios ir (ar) šalinančioms įmonėms), pareiškėjas pažeidė Taisyklių 5 punkto reikalavimą, kad asmuo pateikdamas duomenis GPAIS, turi užtikrinti, jog pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi, taip pat šių Taisyklių 27 punkto reikalavimą, jog atliekų tvarkytojai, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantys tik atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veiklą, ir kitomis atliekų tvarkymo veiklomis atliekų netvarkantys, prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai, kurie vykdydami atliekų prekybos ir (ar) tarpininkavimo veiklą, atliekų neįsigyja fiziškai, GPAIS turi vykdyti supaprastintą atliekų tvarkymo apskaitą. Pažeidimas pareiškėjo atsakingam asmeniui užtraukia administracinę atsakomybę, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 247 straipsnio 37 dalyje, o pareiškėjui, kaip juridiniam asmeniui, taikoma atsakomybė už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, nurodytą Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 1 ir 3  dalyse; (2) GPAIS nėra funkcinės galimybės atgaline data koreguoti lydraščių, dėl ko negalima įpareigoti pareiškėjo tiriamuoju laikotarpiu neteisingai pildytus lydraščius ištaisyti. Tačiau pareiškėjas privalo koreguoti turimas su atliekų turėtojais sutartis taip, kad būtų užtikrinta galimybė atliekų turėtojus susieti teisiniais (sutartiniais) santykiais su atliekas naudojančiomis ir (ar) šalinančiomis įmonėmis, kurioms pareiškėjas perduoda iš atliekų turėtojų paimamas atliekas; pakoregavęs sutartis su atliekų turėtojais, privalo tinkamai vesti atliekų tvarkymo apskaitą GPAIS, nurodant savo teisinį statusą ne kaip atliekų gavėjas ir siuntėjas, o kaip vežėjas ir (ar) tarpininkas ir (ar) prekiautojas atliekomis, dėl ko, vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punktu, pareiškėjui turi būti duodamas privalomasis nurodymas nutraukti minėtus pažeidimus.

38.  Vadovaudamasis  2021 m. rugpjūčio 2 d. Patikrinimo akto išvadomis, Departamentas priėmė aktus, kurie nėra ginčo dalykas nagrinėjamoje byloje: 2021 m. rugpjūčio 12 d. rašytiniu įspėjimu pareiškėją įspėjo, jog už padarytus teisės aktų reikalavimų pažeidimus numatyta sankcija Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje, nustatė terminą gera valia juos pašalinti iki 2021 m. rugsėjo 10 d. bei nurodė, kad jei pažeidimai nurodytu terminiu nebus pašalinti, bus pradėta bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena; 2021 m. rugpjūčio 12 d. privalomuoju nurodymu, kurio įvykdymo terminas – iki 2021 m. rugsėjo 10 d. nurodė pareiškėjui, kaip atliekų vežėjui ir (ar) tarpininkui ir (ar) prekiautojui turimas su atliekų turėtojais sutartis pakoreguoti taip, kad būtų užtikrinta galimybė atliekų turėtojus susieti teisiniais (sutartiniais) santykiais su atliekas naudojančiomis ir (ar) šalinančiomis įmonėmis, kurioms pareiškėjas perduoda iš atliekų turėtojų paimamas atliekas. Pakoregavus sutartis su atliekų turėtojais, pareiškėjas privalo užtikrinti tinkamą atliekų tvarkymo apskaitą GPAIS, nurodant savo teisinį statusą ne kaip atliekų gavėjas ir siuntėjas, o kaip vežėjas ir (ar) tarpininkas ir (ar) prekiautojas atliekomis; 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, skyrė pareiškėjo direktoriui nuobaudą – įspėjimą – už pažeidimo, numatyto ANK 247 straipsnio 37 dalyje, padarymą.

39.  Taip pat, vadovaudamasis 2021 m. rugpjūčio 2 d. Patikrinimo akto išvadoms, Departamentas 2021 m. rugpjūčio 12 d. surašė Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų protokolą, kuriame: -       aprašant pažeidimo esmę ir padarymo aplinkybes, nurodyta, kad: laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 17 d., pareiškėjas neužtikrino, kad, naudojantis GPAIS, pildant atliekų perdavimo lydraščius (paimant atliekas iš atliekų turėtojų, perduodant atliekas galutiniams atliekų tvarkytojams (atliekas naudojančioms ir (ar) šalinančioms įmonėms)), būtų tinkamai vedama atliekų tvarkymo apskaita, t. y. faktiškai vykdydamas atliekų priėmimo ir vežimo veiklą, GPAIS pildomuose atliekų perdavimo lydraščiuose nurodė, jog yra atliekų siuntėjas, GPAIS registruose nenurodė galutinių atliekų tvarkytojų, todėl, sudarydamas sutartis su atliekų turėtojais dėl atliekų “tinkamo sutvarkymo”, “utilizavimo” ir pan.,  pažeidė atliekų turėtojų galimybę užtikrinti, kad būtų vykdoma Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir  Atliekų tvarkymo taisyklių 7 punkte nustatyta prievolė atliekų turėtojams turėti sutartis dėl atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo.  Be to, pagal pareiškėjo GPAIS registruotus atliekų gavimo ir perdavimo duomenis, laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 17 d. pareiškėjas iš 22 paimtų (surinktų) atliekų siuntų (kodas 130403) atliekų turėtojams galutinį jų perduotų atliekų sutvarkymą patvirtinančiais dokumentais galėjo pagrįsti tik 5 paimtoms (surinktoms) atliekų siuntoms. Kitų atliekų siuntų (iš atliekų turėtojų) galutinio sutvarkymo pareiškėjas negalėjo pagrįsti dokumentais, kadangi paimtų ir perduotų atliekų datos ir kiekiai nesutampa; -       nurodant teisės aktus, kurių reikalavimai buvo pažeisti, nurodyta: pažeidė Taisyklių 5 ir 27 punktų reikalavimus; -       atsakomybė už šių teisės aktų pažeidimus nustatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje (akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose).

40.  Departamento Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyrius ginčijamu 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimu Nr. J23-343/2021, be kita ko, konstatavęs, kad laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 17 d., pildant atliekų perdavimo lydraščius (tiek paimant atliekas iš atliekų turėtojų, tiek perduodant atliekas galutiniams atliekų tvarkytojams (atliekas naudojančioms ir (ar) šalinančioms įmonėms)), pareiškėjas neteisingai nurodė savo teisinį statusą tik kaip siuntėjo, o ne atliekų vežėjo ir (ar) tarpininko ir (ar) prekiautojo atliekomis tvarkymo apskaitoje, dėl ko buvo pateikti akivaizdžiai neteisingi duomenys atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose, skyrė pareiškėjui 250 Eur baudą už pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje, padarymą.

41.  Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 1-5 dalyse pateikiamos veikos, už kurias nustatyta juridinių asmenų atsakomybė už atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos vykdymo, atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitų teikimo reikalavimų nevykdymą: atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos vykdymas nesilaikant teisės aktuose nustatytų reikalavimų po to, kai juridinis asmuo apie pažeidimą buvo įspėtas raštu, užtraukia baudą nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų (1 d.); šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų šimtų iki šešių šimtų eurų (2 d.); akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose ir (ar) atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitose pateikimas užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų (3 d.); atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitų nepateikimas po to, kai raštu buvo įspėta apie šių dokumentų pateikimo terminus, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų (4 d.); atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos nevykdymas užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (5 d.).

42.  Taisyklių 5 punkto („Asmuo, pateikdamas duomenis GPAIS, užtikrina, kad pateikiami duomenys yra visapusiškai tikslūs, išsamūs ir teisingi. Bet koks vėlesnis duomenų koregavimas ar taisymas sistemoje pažymimas ir apskaitą vedantis subjektas, turi nurodyti tokių duomenų koregavimo priežastį, kurią matys Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) pareigūnai.“) pažeidimas savaime nėra pagrindas atsakomybei pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalį atsirasti: šioje normoje nustatyta atsakomybė už pažeidimą, kurio sudėties objektyvią pusę sudaro pateikimas „akivaizdžiai neteisingų ar suklastotų duomenų atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose ir (ar) atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitose“. Pažymėtina, kad Taisyklių 27 punkto („Atliekų tvarkytojai, Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdantys tik atliekų surinkimo ir (ar) vežimo veiklą, ir kitomis atliekų tvarkymo veiklomis atliekų netvarkantys, prekiautojai atliekomis ir (ar) tarpininkai, kurie, vykdydami atliekų prekybos ir (ar) tarpininkavimo veiklą, atliekų neįsigyja fiziškai, GPAIS vykdo supaprastintą atliekų tvarkymo apskaitą.“) pažeidimas niekaip nesusijęs Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta pažeidimo sudėtimi.

43.  Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra pateikti duomenys, patvirtinantys pareiškėją pateikus „akivaizdžiai neteisingus“ duomenis atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose ir (ar) atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitose: pagal Tvarkymo taisyklių 40 punktų nuostatas, atliekų siuntėjas – asmuo, atliekų tvarkytojui perduodantis atliekas, kurių vežimui rengiamas atliekų vežimo lydraštį. Atliekų siuntėju gali būti atliekų darytojas, atliekų naudojimo ir (ar) šalinimo veiklą vykdanti įmonė, tarpininkas ar prekiautojas atliekomis, kurie fiziškai įsigyja atliekas, išskyrus atvejį, nurodytą šių taisyklių 67 punkte („Prekiautojais atliekomis ir tarpininkais gali būti įmonės, neįsigyjančios atliekų fiziškai.“). Atliekų surinkėjas ar vežėjas, kuris vykdo tik atliekų surinkimo ar vežimo veiklą, nelaikomas atliekų siuntėju.

44.  Iš Departamento Klaipėdos miesto aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnų 2021 m. rugpjūčio 2 d. Patikrinimo akte nurodytų aplinkybių apie pareiškėjo sudarytų sutarčių su atliekų darytojais ir turėtojais, kuriomis pareiškėjas įsipareigojo priimti atliekas, turinį, pareiškėjo tolimesnius veiksmus (GPAIS pildydamas lydraščius, nurodė esąs atliekų, paimtų iš atliekų turėtojų, siuntėjas) nėra galima spręsti pareiškėją laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021m. liepos 17 d. faktiškai vykdžius tik atliekų surinkimo ir vežimo veiklą, kadangi, sprendžiant tik iš atsakovo nurodytų sutartis ir veiksmus apibūdinančių duomenų, atliekos, kurias pareiškėjas įsipareigojo priimti nuosavybėn arba įsipareigojo priimti ir organizuoti tolimesnį jų sutvarkymą, buvo fiziškai perduotos pareiškėjui, pareiškėjas jas perdavė atliekų tvarkytojams, o duomenų, kad už šių atliekų galutinį sutvarkymą kita šalis (atliekų darytojai ir turėtojai) būtų mokėję papildomai, nėra. Nors pagal pareiškėjo GPAIS užpildytus lydraščius, iš 22 laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2021 m. liepos 17 d. pareiškėjo paimtų (surinktų) atliekų siuntų (kodas 130403), 17 atliekų siuntų galutinį sutvarkymą dėl to, kad iš skirtingų atliekų turėtojų paimtas atliekas pareiškėjas maišydavo ir perduodavo kartu jau didesniais kiekiais, kas apsunkina atskirų atliekų turėtojų perduotų atliekų galutinai sutvarkyti kiekius identifikavimą (5 atliekų siuntų galutinį sutvarkymą atsakovas identifikavo), gali būti sudėtinga, duomenų, kad atliekos nebuvo perduotos galutinai sutvarkyti, nėra, dėl ko nėra pagrindo konstatuoti pareiškėją pateikus „akivaizdžiai neteisingus“ duomenis atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos dokumentuose ir (ar) atliekų susidarymo ir (ar) tvarkymo apskaitos ataskaitose.

45.  Apibendrinant, konstatuotina, jog byloje pateiktų įrodymų visuma nepatvirtina pareiškėją veiksmais, nurodytais Departamento 2021 m. rugpjūčio 12 d. Juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų protokole, padarius pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ginčijamas Nutarimas yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).

46.  Nors kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nagrinėjamo ginčo kontekste nėra svarbūs, teisėjų kolegija pažymi, kad atliekų apskaitą tvarko ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, aplinkos ministro įgaliotai institucijai Vyriausybės ar jos įgaliota institucijos nustatyta tvarka teikia: 1) atliekas surenkančios, vežančios ar apdorojančios įmonės, prekiautojai atliekomis ir tarpininkai; 2) įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingąsias atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus; 3) atliekų darytojai, atsižvelgiant į susidarančių atliekų kiekį ir (ar) rūšį, ir (ar) vykdomą veiklą, ir (ar) įmonės dydį, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytais atvejais (Atliekų tvarkymo įstatymo 7 str. 1 d.). Atliekų turėtojas, kuris perdavė atliekas atliekų tvarkytojui (tvarkytojams), privalo turėti galutinį atliekų sutvarkymą patvirtinantį dokumentą, išskyrus komunalinių atliekų perdavimą vadovaujantis šio Įstatymo 301 straipsniu (Atliekų tvarkymo įstatymo 4 str. 1 d.). Taigi situacija, kai nei atliekų darytojas, nei asmenys, priskiriami prie atliekų tvarkytojų (Atliekų tvarkytojas – įmonė, kuri surenka ir (ar) veža, ir (ar) paruošia naudoti, įskaitant pradinį apdorojimą, ir (ar) naudoja, ir (ar) šalina atliekas, atlieka šių veiklų organizavimą ir stebėseną, šalinimo vietų vėlesnę priežiūrą. Prie atliekų tvarkytojų priskiriami prekiautojai atliekomis ar tarpininkai, vykdantys nurodytą veiklą (Atliekų įstatymo 2 str. 20 d.)), kuriems atliekos fiziškai yra perduodamos, neturi pareigos atliekų apskaitą tvarkyti ir ataskaitas apie atliekų susidarymą ir tvarkymą teikti, naudodamiesi Vieninga gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacine sistema, iš esmės negalima.

47.  Teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). ABTĮ 41 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu LVAT, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.

48.  Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, nei nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

49.  Pareiškėjas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti iš atsakovo 1258,40 Eur bylinėjimosi pirmosios instancijos teisme išlaidų už skundo pirmosios instancijos teismui parengimą, papildomų rašytinių paaiškinimų rengimą bei atstovavimą teisme. Kartu su prašymais pareiškėjas pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jis paminėtas teismo išlaidas yra patyręs. Teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos, atitinka bylos sudėtingumą, neviršija Rekomendacijose pateiktų maksimalių dydžių, todėl jos priteistinos iš atsakovo. Pareiškėjui iš atsakovo taip pat priteisiamas 33,75 Eur žyminis mokestis  (22,50 Eur žyminis mokestis už skundo padavimą ir 11,25 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo padavimą).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ apeliacinį skundą tenkinti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimą panaikinti. Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Barocenas“ skundą tenkinti. Panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Klaipėdos administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus 2021 m. rugsėjo 17 d. nutarimą Nr. J23-343/2021. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Barocenas“ iš atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 1292,15 Eur (vieną tūkstantį du šimtus devyniasdešimt du eurus ir penkiolika euro centų) bylinėjimosi išlaidų. Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai                                                                                  Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė