eA-1159-1062/2021

Administracinė byla Nr. eA-1159-1062/2021 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01785-2019-8 Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gegužės 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio Autorika“, uždarosios akcinės bendrovės „Verlita“ apeliacinius skundus dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos teritorinės muitinės, (tretieji suinteresuoti asmenys – V. G., M. G., uždaroji akcinė bendrovė „Pajūrio Autorika“, uždaroji akcinė bendrovė „Verlita“) dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.    Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Atlantic Express“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos teritorinės muitinės, (toliau – ir atsakovas) 11 383,68 Eur turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

2.    Pareiškėjas paaiškino, kad Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Klaipėdos TM, atsakovo atstovas) pareigūnai 2018 m. liepos 25–26 d. pareiškėjo muitinės tarpininko atstovei V. G. surašė 8 administracinio nusižengimo protokolus. Klaipėdos TM 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimais V. G. pripažinta kalta, padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 212 straipsnio 3 dalyje, o 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimu – numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, tačiau Klaipėdos apylinkės ir Klaipėdos apygardos teismų nutarimais, priimtais administracinių nusižengimų bylose nuo 2018 m. spalio 12 d. iki 2019 m. sausio 9 d., visos minėtos administracinių nusižengimų teisenos V. G. buvo nutrauktos. Klaipėdos TM pareigūnas pareiškėjo muitinės tarpininko atstovui M. G. 2018 m. liepos 31 d. taip pat surašė administracinio nusižengimo protokolą dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, padarymo, tačiau Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. rugsėjo 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje bylą grąžino šį protokolą surašiusiai institucijai. Tuomet Klaipėdos TM pareigūnas M. G. 2018 m. lapkričio 28 d. iš naujo surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį, tačiau pamatęs, jog nurodė ANK 212 straipsnio 5 dalį, 2018 m. gruodžio 4 d. surašė dar vieną administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį. Klaipėdos TM pareigūnas M. G. 2018 m. lapkričio 28 d. surašė dar vieną administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį. Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimais administracinių nusižengimų bylos M. G. taip pat nutrauktos.

3.    Pareiškėjas teigė, kad Klaipėdos apylinkės teismui bei Klaipėdos apygardos teismui nutraukus administracinių nusižengimų bylų teisenas pareiškėjo muitinės tarpininko atstovams yra pagrindas pripažinti, kad Klaipėdos TM pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolus, nesant nusižengimo sudėties, pažeidė ANK 591 straipsnio 1 punktą, nesilaikė ANK 608 ir 609 straipsniuose įtvirtintų imperatyvių reikalavimų administracinio nusižengimo protokolą surašyti tik baigus administracinio nusižengimo tyrimą ir teisingai nurodyti nusižengimo esmę, veikė aplaidžiai, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pareiškėjo vertinimu, administracinio nusižengimo protokolai buvo surašomi mechaniškai, paskubomis, neištyrus visų svarbių aplinkybių ir neatskleidus pažeidimo esmės, ignoruojant pareiškėjo darbuotojų paaiškinimus, jog transporto priemonių vertinimą atliko nepriklausomi turto vertintojai, kurių surašytų turto vertinimo ataskaitų pareiškėjo muitinės tarpininko atstovai neturėjo pareigos ir teisinio pagrindo kvestionuoti. Pareiškėjo muitinės tarpininko atstovai, remdamiesi nepriklausomų turto vertintojų ataskaitose nurodytomis transporto priemonių vertėmis, neturėjo jokio realaus pagrindo numatyti, kad dėl trečiųjų asmenų – kvalifikuotų turto vertintojų teisėtų veiksmų atsakomybėn bus traukiami muitinės tarpininko atstovai, kadangi pagal Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. gruodžio 26 d. įsakymu Nr. 1B-361, 16 punktą apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma remiantis turto vertintojų surašytomis turto vertinimo ataskaitomis, kuriose apskaičiuota apgadintų importuojamų naudotų transporto priemonių rinkos vertė. Pareiškėjas nurodė, kad protokolus surašę pareigūnai neatliko ir nesiekė atlikti visapusiško, pilnutinio ir objektyvaus protokoluose nurodytam kaltinimui pagrįsti reikšmingų aplinkybių tyrimo, viešai demonstravo savo įgaliojimus bei nepagristai vertė pripažinti kaltę, siekdami kuo greičiau nubausti asmenis.

4.    Pareiškėjas paaiškino, jog visuose minėtų administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procesuose muitinės tarpininko atstovų interesams ginti naudojosi teisine advokato pagalba, todėl dėl Klaipėdos TM pareigūnų neteisėtų veiksmų patyrė 11 383,68 Eur dydžio turtinę žalą.

5.    Lietuvos valstybė, atstovaujama Klaipėdos TM, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6.    Klaipėdos TM paaiškino, kad iš visų pareiškėjo paminėtų administracinių teisės pažeidimų protokolų ir nutarimų bei juose nurodytų aplinkybių matyti, kad tai atvejai, kai muitinės pareigūnai muitinio tikrinimo metu nustatė, jog importuojami automobiliai neatitinka deklaracijoje nurodyto automobilio aprašymo, nes faktiški vizualiai matomi duomenys skiriasi nuo turto vertinimo ataskaitoje nurodytų duomenų, dėl kurių buvo neteisingai nurodytos deklaruojamų automobilių vertės ir dėl ko visais atvejais atsirado skola muitinei (žala valstybei). Muitinio tikrinimo metu muitinės nustatyti neatitikimai deklaracijose, turto vertinimo ataskaitose nebuvo ginčijami, pareigūnų veiksmai nebuvo skundžiami. Visais atvejais deklarantai teikdavo naujas pataisytas deklaracijas su didesnėmis automobilių vertėmis ir perskaičiuotais (didesniais) mokesčiais, o importuotojai sumokėdavo perskaičiuotus (didesnius) mokesčius.

7.    Klaipėdos TM nurodė, kad visais atvejais administracinės bylos buvo nutrauktos nesant deklaranto kaltės, nes duomenys deklaracijoje buvo nurodyti pagal turto vertintojo ataskaitoje nurodytus duomenis. Tačiau atsakomybė už neteisingų duomenų pateikimą deklaracijoje, jeigu tai turėjo įtakos mažesnių mokesčių paskaičiavimui, numatyta ANK 212 straipsnyje, be to, surašant minėtus protokolus bei priimant nutarimus vadovautasi teismų praktika, pagal kurią vadovaujantis nacionaliniais teisės aktais bei Europos Sąjungos teisiniu reglamentavimu, deklaraciją pasirašęs ir pateikęs ją muitinės įstaigai deklarantas tampa atsakingu už deklaracijoje pateiktos informacijos teisingumą, nes deklaracijos užpildymas nėra tik formalus, nesukeliantis jokių teisinių pasekmių, veiksmas, o faktas, kad prekės buvo deklaruotos pagal pateiktus dokumentus, kurie vėliau buvo pripažinti netiksliais, negali panaikinti pačio deklaranto atsakomybės.

8.    Klaipėdos TM teigė, jog analogiškose bylose dėl atsakomybės deklarantui taikymo už deklaracijoje pateiktus neteisingus duomenis pagal turto vertintojo pateiktą informaciją egzistuoja dviguba praktika – vienose bylose deklaranto kaltės nebuvimas siejamas su turto vertintojo, kaip profesionalaus specialisto pateiktais duomenimis, kurių deklarantas neprivalo pasitikrinti, nes nėra specialistas, o kitose bylose – deklarantas pripažintas padaręs ANK 212 straipsnyje numatytą nusižengimą, o jo kaltė siejama su pareiga, asmens teikiančio deklaravimo paslaugas, muitinei pateikti tikslius ir išsamius duomenis, kurių pagrindu sumokami nesumažinti mokesčiai valstybei, jis veikia savo rizika ir asmeniškai kiekvienu nagrinėjamu atveju sprendžia kiek pasikliauti turto vertintoju.

9.    Klaipėdos TM vertino, jog nagrinėjamu atveju atitinkami sprendimai buvo priimti nuosekliai siekiant Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintų muitinės tikslų ir uždavinių, atliekant šio įstatymo 10 straipsnyje numatytas funkcijas, vadovaujantis šio įstatymo ketvirtame skyriuje nurodytais muitinės pareigūnų įgaliojimais, jų bendrosiomis teisėmis ir pareigomis, remiantis faktinėmis aplinkybėmis, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu bei teismų praktika. Muitinės pareigūnai neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš muitinės yra nepagrįstas, neteisėtas ir  atmestinas. Pareiškėjos patirtų išlaidų, t. y. žalos, atsiradimas sietinas su neteisingomis turto vertinimo ataskaitomis, kurios galimai suklaidino deklaracijas pateikusius asmenis.

10.  Tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir M. G. analogiškais atsiliepimais į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11.  Tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir M. G. papildomai nurodė, jog jie su pareiškėju sudarė neterminuotas darbo sutartis muitinės tarpininko atstovo pareigoms atlikti, todėl Klaipėdos TM pradėjus administracinių nusižengimų teiseną pareiškėjas neliko nuošalyje ir, kaip atsakingas darbdavys, pasamdė advokatą ir suteikė teisinę pagalbą, siekiant apsiginti nuo nepagrįsto Klaipėdos TM persekiojimo.

12.  Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio Autorika“ ir UAB „Verlita“ analogiškais atsiliepimais į pareiškėjo skundą prašė skundą tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13.  Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio Autorika“ ir UAB „Verlita“ teigė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo importuojamų automobilių vertinimo ataskaitas rengė ir transporto priemonių vertinimą atliko kvalifikuoti, nepriklausomai autoekspertai. Muitinės pareigūnai neturi jokio pagrindo kvestionuoti atestuotų, kvalifikuotų, savo srities profesionalų paruoštų vertinimo ataskaitų, o pareigūnų nekompetenciją iliustruoja jų nustatomi neatitikimai. Muitinės pareigūnams, yra taikomi aukštesni atidumo, sąžiningumo standartai, todėl jie, priimdami bet kokį sprendimą turi būti įsitikinę, jog tai nepažeidžia teisės aktų ir jų veiksmai nepadarys žalos valstybei. Muitinės pareigūnas neveikė pagal jam taikomus aukštesnius standartus, nes priešingu atveju muitinės pareigūnas neabejotinai būtų atkreipęs dėmesį, jog vertinimo ataskaitos yra parengtos tinkamai ir teisingai. Muitinės pareigūnai, neturėdami tam tinkamos kompetencijos ir kvalifikacijos, klaidingai įvertino automobilių būklę, o surašę administracinių nusižengimų protokolus neįvertino visų reikšmingų faktinių aplinkybių, todėl priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą. Atsižvelgę į tai, tretieji suinteresuoti asmenys vertino, kad visos civilinei atsakomybei kilti būtinosios sąlygos yra išpildytos ir pareiškėjo skundas turėtų būti tenkinamas visiškai.

II.

14.  Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. vasario 24 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Atlantic Express“ skundą atmetė. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio Autorika“, UAB „Verlita“ prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

15.  Teismas nustatė, kad:

15.1.  Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-360-557/2018 panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-347-718/2018 bei Klaipėdos TM Teisės skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-733-2018 ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį V. G. nutraukta (toliau – ir Nutarimas Nr. 1);

15.2.  Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-21-360/2019 panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-349-659/2018 bei Klaipėdos TM Teisės skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-738-2018 ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį V. G. nutraukta (toliau – ir Nutarimas Nr. 2);

15.3.  Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-378-458/2018 panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 19 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-348-795/2018 bei Klaipėdos TM Teisės skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-736-2018 ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį V. G. nutraukta (toliau – ir Nutarimas Nr. 3);

15.4.  Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-13-606/2019 panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 31 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-353-659/2018 bei Klaipėdos TM Teisės skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-739-2018 ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį V. G. nutraukta (toliau – ir Nutarimas Nr. 4);

15.5.  Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-409-417/2018 panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-354-903/2018 bei Klaipėdos TM Teisės skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-742-2018 ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį V. G. nutraukta (toliau – ir Nutarimas Nr. 5);

15.6.  Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. sausio 9 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-14-606/2019 paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1190-201/2018, kuriuo V. G. nutraukta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį pagal Klaipėdos TM Pažeidimų prevencijos skyriaus 2018 m. liepos 25 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-LM00-ANR_P-1040-2018 (toliau – ir Nutartis);

15.7.  Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-359-380/2018 panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-351-718/2018 bei Klaipėdos TM Teisės skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-743-2018 ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 3 dalį V. G. nutraukta (toliau – ir Nutarimas Nr. 6);

15.8.  Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-390-382/2018 panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-352-201/2018 bei Klaipėdos TM Teisės skyriaus 2018 m. rugpjūčio 28 d. nutarimas Nr. MD-LM00-ANR_N-732-2018 ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 212 straipsnio 2 dalį V. G. nutraukta (toliau – ir Nutarimas Nr. 7);

15.9.  Įsiteisėjusia Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1189-201/2018 administracinio nusižengimo byla grąžinta protokolą M. G. pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį surašiusiai institucijai – Klaipėdos TM Pažeidimų prevencijos skyriui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti (toliau – ir Nutartis Nr. 1);

15.10.  Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1865-963/2018 nutraukta administracinio nusižengimo byla, kurioje M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį pagal Klaipėdos TM Pažeidimų prevencijos skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-LM00-ANR_P-1922-2018 (toliu – ir Nutarimas Nr. 8);

15.11.  Įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1908-963/2018 nutraukta administracinio nusižengimo byla, kurioje M. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 5 dalį pagal Klaipėdos TM Pažeidimų prevencijos skyriaus 2018 m. lapkričio 28 d. administracinio nusižengimo protokolą Nr. MD-LM00-ANR_P-1886-2018 (toliau – ir Nutarimas Nr. 9).

16.  Teismas nurodė, kad pareiškėjo prašomą priteisti turtinę 11 383,68 Eur žalą sudaro būtent šiose administracinių nusižengimų bylose patirtos bylinėjimosi išlaidos. Visose minėtose administracinių nusižengimų bylose, išskyrus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų administracinio nusižengimo bylą Nr. A8.-1189-201/2018, galutiniais įsiteisėjusiais teismų nutarimais administracinių nusižengimų teisenos (bylos) buvo nutrauktos. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1189-201/2018 administracinio nusižengimo byla grąžinta protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

17.  Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šių nuostatų taikymo aspektu, pažymėjo, kad tik administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Teismas analizavo ANK 2 straipsnio 1, 3–4 dalis, 5 straipsnio 1–2 dalis, 563 straipsnį, 569 straipsnio 1–2, 4–5 dalis, 590 straipsnio 1 dalį, 593 straipsnio 1 dalį, 608 straipsnio 1 dalį, 609 straipsnio 1 dalį, 617 straipsnio 1 dalį, 618 straipsnio 1 dalį ir iš administracinių nusižengimų bylų duomenų nustatė, jog tai situacijos, kai V. G. ir M. G., būdami UAB „Atlantic Express“ muitinės tarpininko atstovais, Klaipėdos TM, be kita ko, pateikė importo deklaracijas, kuriomis importo procedūrai deklaravo prekes – lengvuosius automobilius su defektais, ir turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias buvo paskaičiuota prekės statistinė vertė. Visais atvejais, Klaipėdos TM pareigūnams atlikus prekių fizinius tikrinimus, nustatyti automobilių defektų neatitikimai nurodytiems turto vertinimo ataskaitose, t. y. buvo nustatyta, jog vertinimo ataskaitose nepagrįstai buvo nurodyti kai kurie automobilių defektai, kas sudarė pagrindą nurodyti mažesnes deklaruojamų automobilių vertes bei paskaičiuoti mažesnius muito ir pridėtinės vertės mokesčius. Klaipėdos TM pareigūnų priimtais nutarimais ir surašytais administracinių nusižengimų protokolais V. G. ir M. G. buvo patraukti ar traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 2–5 dalis.

18.  Teismas nurodė, kad ANK 212 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog deklaranto neteisingų duomenų pateikimas deklaracijoje arba kitoks muitinės suklaidinimas, jeigu tai neturėjo arba negalėjo turėti įtakos mokėtinų ar galinčių tapti mokėtinais muitų ir mokesčių mažesniam dydžiui apskaičiuoti arba apribojimams ar draudimams netaikyti, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki penkiasdešimt eurų. Teismas aptarė ANK 212 straipsnio 2–5 dalis, 589 straipsnio 40 punktą (dėl ANK 212 str. numatytų administracinių nusižengimų teiseną pradeda, administracinių nusižengimų tyrimą atlieka ir administracinių nusižengimų protokolus surašo Lietuvos Respublikos muitinės), 614 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 2 dalį, 615 straipsnio 1 dalį ir nustatė, jog Nutarimais Nr. 1–7, Nutarimu Nr. 9, konstatuota, jog nėra pagrindo deklarantų veikas vertinti kaip ANK 212 straipsnio atitinkamose dalyse numatytus administracinius nusižengimus, nes nėra galimybės daryti neabejotinos išvados dėl deklarantų kaltės – būtinojo subjektyviojo administracinio nusižengimo sudėties požymio, kadangi deklarantai vadovavosi turto vertintojų sudarytose turto vertinimo ataskaitose nurodytais duomenimis, kurių deklarantai neturėjo pagrindo kvestionuoti.

19.  Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 29 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. A8.-1190-201/2018 konstatuota, jog apskritai nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 4 dalyje, sudėtį. Nors apskundus šį pirmosios instancijos teismo nutarimą Klaipėdos apygardos teismo Nutartimi jis buvo paliktas galioti, tačiau apeliacinė instancija ir šiuo atveju konstatavo, kad nėra pagrindo deklaranto veikos vertinti kaip ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, ne dėl to, kad apskritai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šio administracinio nusižengimo sudėtį, o dėl to, kad taip pat nėra galimybės daryti neabejotinos išvados dėl deklaranto kaltės – būtinojo subjektyviojo administracinio nusižengimo sudėties požymio, kadangi deklarantas vadovavosi turto vertintojo sudarytoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis, kurių deklarantas neturėjo pagrindo kvestionuoti.

20.  Teismas nustatė, kad Nutartimi Nr. 1 administracinio nusižengimo byla grąžinta protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti, konstatavus, jog teismui perduota administracinio nusižengimo medžiaga su esminiais įrodymų trūkumais, kurie negali būti pašalinti teisme, t. y. nagrinėjamu atveju surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodytos neteisingos faktines aplinkybes – nėra aišku, kuo vadovaujantis veika kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį. Dėl tų pačių aplinkybių iš naujo Klaipėdos TM pareigūnams surašius naują administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjusiu Nutarimu Nr. 8 vėl gi konstatuota, kad nėra pagrindo deklaranto veikos vertinti kaip ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, ne dėl to, kad apskritai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šio administracinio nusižengimo sudėtį, o dėl to, kad taip pat nėra galimybės daryti neabejotinos išvados dėl deklaranto kaltės – būtinojo subjektyviojo administracinio nusižengimo sudėties požymio, kadangi deklarantas vadovavosi turto vertintojo sudarytoje turto vertinimo ataskaitoje nurodytais duomenimis, kurių deklarantas neturėjo pagrindo kvestionuoti.

21.  Teismas aptarė ANK 7 straipsnį, 8 straipsnio 1–3 dalis, 9 straipsnio 1–3 dalis ir priėjo prie išvados, kad kaltė yra būtinasis kiekvieno administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis ir nesant asmens kaltės negalima jo administracinė atsakomybė, o tam, kad būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti faktą, kad deklarantas pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje ar kitaip suklaidino muitinę, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog pažeidėjas tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo. Teismas analizavo Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. spalio 9 d. reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalį, Komisijos 2018 m. liepos 28 d. deleguotojo reglamento (ES) 2446/2015 B-01 Priedo II antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipą, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl deklaranto atsakomybės, aptarė reikalavimus, keliamus muitinės tarpininkams, įtvirtintus Muitinės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje, Turto ir verslo vertinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159, 34, 39 punktus ir pažymėjo, kad bylai aktualiais atvejais Klaipėdos TM pareigūnams atlikus prekių fizinius tikrinimus nustatyti automobilių defektų neatitikimai nurodytiems turto vertinimo ataskaitose buvo akivaizdūs, t. y. matomi vizualiai (pavyzdžiui, sveika padanga įdėta į bagažinę, sveiki sėdynių apmušalai ir kt.).

22.  Teismas nurodė, kad priimant neįsiteisėjusias Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. spalio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-347-718/2018, 2018 m. spalio 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-349-659/2018, 2018 m. spalio 19 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-348-795/2018, 2018 m. spalio 31 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-353-659/2018, 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-354-903/2018, 2018 m spalio 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-351-718/2018, 2018 m. spalio 29 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. II-352-201/2018 teismui taip pat nekilo abejonių dėl to, jog būtent pareiškėjo darbuotojui muitinės tarpininko pareigoms atlikti kaip deklarantui kyla atsakomybė už importo deklaracijoje neteisingai pateiktus duomenis. Kita vertus, Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-319-361/2018, 2018 m. liepos 19 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-232-651/2018, 2018 m. birželio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-187-606/2018, 2019 m. liepos 25 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-245-462/2019, 2019 m. vasario 22 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-79-462/2019 laikomasi analogiškos pozicijos. Minėtose bylose teismų nuomone, tai, kad muitinės tarpininko atstovas pateikė deklaraciją prieš tai nepasitikrinęs nurodytų duomenų teisingumo, nepašalina jo kaltės ir kad, jeigu administracinėn atsakomybėn patrauktas deklarantas būtų buvęs rūpestingas, neabejotinai būtų patikrinęs pateiktoje vertinimo ataskaitoje nurodytus duomenis apie vertintą transporto priemonę, jos vertę ir kt. Šiais atvejais konstatuota, kad administraciniai nusižengimai padaryti neatsargia kaltės forma. Nurodyta, kad atsižvelgiant į tai, jog importuojamų naudotų automobilių turto vertinimo ataskaitose nustatyti defektai buvo matomi bei nereikalaujantys specialiųjų žinių, turto vertinimo užsakovai (jų darbuotojai) turėjo galimybę matyti, kad turto vertinimo ataskaitose yra klaidų bei vadovaudamosi teisės aktų nuostatomis, reglamentuojančiomis turto vertinimo ataskaitų klaidų taisymą, turėjo galimybę kreiptis į turto vertinimo ataskaitą pateikusį turto vertintoją dėl turto vertinimo ataskaitoje pastebėtų klaidų ištaisymo, o ne tokiais klaidingais duomenimis remiantis pateikti importuojamų naudotų automobilių deklaracijas muitinei.

23.  Teismas sprendė, jog išvados, kad nėra pagrindo deklarantų veikas vertinti kaip ANK 212 straipsnio atitinkamose dalyse numatytus administracinius nusižengimus, nes nėra galimybės daryti neabejotinos išvados dėl deklarantų kaltės, nebuvo grindžiamos kokiomis nors Klaipėdos TM pareigūnų neištirtomis aplinkybėmis. Byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad Klaipėdos TM pareigūnai būtų iš anksto nusistatę prieš pareiškėją ar jo darbuotojus, ar kitaip būtų suinteresuoti juos nubausti. Byloje nėra duomenų, kad muitinio tikrinimo metu muitinės nustatyti neatitikimai deklaracijose buvo ginčijami ar kad pareigūnų veiksmai buvo skundžiami, be to, beveik visais minėtais atvejais deklarantai vėliau pateikdavo naujas pataisytas deklaracijas su didesnėmis automobilių vertėmis bei perskaičiuotais (didesniais) mokesčiais. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamais atvejais buvo pakankamai surinkta įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti atitinkamose ANK 212 straipsnio dalyse bei kad įsitikinimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu. Teismas nenustatė pareigūnų aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, akivaizdaus, t. y. aiškaus ir rimto valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo ir pareiškėjo skundas atmetė, nenustatęs esminės CK 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

24.  Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo 1 742,40 Eur, UAB „Pajūrio Autorika“ – 1 000 Eur, UAB „Verlita – 1 400 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir M. G. atsiliepimais prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė duomenų apie turėtas išlaidas. Konstatavęs, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas bei atsižvelgęs į tai, kad tretieji suinteresuoti asmenys prašė skundą tenkinti, teismas pareiškėjo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetė (ABTĮ 40 str. 1 d.).

III.

25.  Pareiškėjas UAB „Atlantic Express“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos TM, 11 383,68 Eur turtinę žalą. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

26.  Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

26.1.  Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų bei iš esmės nepasisakė dėl skunde iškelto pagrindinio teisės taikymo klausimo – ar administracinių nusižengimų protokolų surašymo metu vis dar egzistavo pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kuomet pareigūnų nurodymai pateikti naujas turto vertinimo ataskaitas ir importo deklaracijas buvo pilnai įvykdyti, naujai apskaičiuoti mokesčiai sumokėti ir jokios mokestinės prievolės nebeegzistavo;

26.2.  Teismo sprendime nepaprastai daug dėmesio skirta ne pareigūnų veiksmų vertinimui prieš surašant administracinio nusižengimo protokolus, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių kontekstą, bet atitinkamų ANK straipsnių nuostatų ir ginčui aktualių teismų nutarimų pakartojimui. Teismas dar kartą pasisakė dėl administracinės atsakomybės taikymo, bet ne dėl civilinės atsakomybės taikymo atsakovui. Teismas išsprendė ne administracinių nusižengimų protokolų surašymo aplinkybių nustatymo ir jų atsiradimo būtinybės klausimą, o pareigūnų veiksmų teisėtumo atkūrimo praeityje klausimą prieš deklarantams pateikiant naujas importo deklaracijas. Tai ne tik neatskleidžia nagrinėjamos bylos esmės, bet ir nepateikia atsakymo, ar protokolams surašyti sąmoningai nebuvo sukurta situacija, kuri ir leistų užfiksuoti pirminių importo deklaracijų duomenų neatitikimą naujai pateiktų deklaracijų atžvilgiu. Pareiškėjui nekyla jokių abejonių, kad būtent dėl pareigūnų nesąžiningo elgesio ir susiklostė tokia situacija, kuomet neįforminus pirminių importo deklaracijų buvo duoti nurodymai kreiptis į turto vertintojus, kad būtų surašomos naujos turto vertinimo ataskaitos su pageidaujama transporto priemonių rinkos verte. Pareiškėjo deklarantai, neturėdami jokio kito pasirinkimo ir norėdami, kad importuojamos transporto priemonės kuo greičiau būtų išleistos į laisvą apyvartą bei pristatytos prekių gavėjams, kreipėsi į turto vertintojus, kad šie patikslintų turto vertinimo ataskaitų duomenis. Vėliau, kaip matyti iš visų administracinių nusižengimų bylų medžiagos, šia situacija sąmoningai buvo pasinaudota deklarantus patraukiant administracinėn atsakomybėn, nurodant, kad pirminėse importo deklaracijose buvo pateikti neteisingi duomenys apie transporto priemonių muitinę vertę. Tačiau teismas tokį pareiškėjo deklarantų elgesį (muitinės pareigūnų reikalavimų vykdymą) įvertino kaip „neprotingą“. Nekyla jokių abejonių, kad deklarantai žinodami, jog tokiu jų elgesiu bus pasinaudota prieš juos pačius, būtų nesutikę teikti naujų deklaracijų ir tokiu atveju pati Klaipėdos TM, remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalimi, privalėtų nuginčyti turto vertinimo ataskaitas įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, pareiškėjui nepateikus naujų importo deklaracijų ir patikslintų turto vertinimo ataskaitų, atsakovo atstovas apskritai negalėtų surašyti administracinių nusižengimų protokolų;

26.3.  Aptarta situacija vienareikšmiškai patvirtina, kad visais atvejais norint surašyti administracinio nusižengimo protokolą Klaipėdos TM pareigūnams būtinai buvo reikalingos: dvi turto vertinimo ataskaitos; ir dvi importo deklaracijos. Vėliau, imituojant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, neabejotinai buvo reikalingas ir šiuose dokumentuose nurodytas prekių muitinės vertės skirtumas, kuris iš anksto buvo užprogramuotas. Taigi, tik esant minėtų ir dirbtinai sukurtų sąlygų visetui Klaipėdos TM pareigūnai ir galėjo fiksuoti deklaranto neteisingų duomenų pateikimo deklaracijose faktą, kuris neva turėjo įtakos mokėtiniems mokesčiams apskaičiuoti. Pareigūnai sudarydami tokias sąlygas sąmoningai siekė sukurti tik išorinį atitinkamo administracinio nusižengimo sudėties elementų vaizdą. Atsakovo atstovo veiksmai akivaizdžiai prieštarauja pačiai ANK paskirčiai ir administracinio nusižengimo tyrimo idėjai, kuri išsamaus ir nešališko tyrimo pagrindu reikalauja įrodyti buvus administracinį nusižengimą, o ne jį sukurti šališkai renkant duomenis ir siekiant įrodyti iš anksto užprogramuotą ir neva neteisėtą veiką;

26.4.  Tarptautinės muitinės procedūrų supaprastinimo ir suderinimo konvencijos (toliau – ir Kioto konvencija) pakeitimo protokolo II priedėlio 3.28 standarte įtvirtinta, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti prekių deklaraciją, o ne ją pataisius taiko administracinę atsakomybę. Įvertinus Kioto konvencijos pakeitimo protokolo II priedėlio 3.39 standarto nuostatas, taip pat matyti, kad muitinė neskiria baudų, jei įsitikina, jog nebuvo bandoma apgauti ar akivaizdaus aplaidumo. Šiuo atveju iš pareiškėjo deklarantų pusės nei apgaulės, nei akivaizdaus aplaidumo nebuvo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. spalio 18 d. nutarime (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-48-511/2019) ir 2020 m. kovo 2 d. nutarime (administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-8-895/2020) aiškiai pasakė, jog tam, kad asmens veika būtų kvalifikuota pagal ANK 212 straipsnį, turi būti nustatytas ne tik prekių deklaravimo tvarkos pažeidimo faktas, bet ir jo kaltė. Be to, turto vertinimą atlieka įstatymų nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, turintys tam atitinkamą kvalifikaciją, o ne muitinės deklarantas, todėl reikalauti, kad deklarantas tikrintų turto vertintojo ataskaitos duomenų atitiktį pagal faktinę automobilio būklę, o kartu ir duomenų apie automobilio vertę teisingumą, nėra jokio pagrindo;

26.5.  Priešingai nei konstatavo teismas, atsakovo atstovo neteisėti veiksmai, kaip esminė viešosios atsakomybės sąlyga buvo atlikti ir tai yra aiškus bei rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimo atvejis, atitinkantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-538-624/2018 aptartus kriterijus dėl neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo;

26.6.  Teismas visiškai nevertino ir nepasisakė dėl to, kad administracinių nusižengimų protokolų surašymo metu jokių prekių deklaravimo tvarkos pažeidimų (ANK 212 str.) apskritai neegzistavo, nes nustatyta tvarka transporto priemonės buvo išleistos į laisvą apyvartą, atsakovo atstovui įforminus importo deklaracijas. Tai iš esmės reiškia, kad atsakovo atstovo pareigūnai, surašydami administracinio nusižengimo protokolus, pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Teismas visiškai nesigilino ir į atsakovo atstovo paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad surašyti administracinio nusižengimo protokolus vien tik už pirminėse deklaracijose pateiktus duomenis pareigūnai negalėjo, nes tuo metu nebuvo įmanoma fiksuoti duomenų neteisingumo fakto. Ir tik tuomet, kai pareiškėjas pateikė naujas importo deklaracijas paaiškėjo, kad pirminėse deklaracijose pateikti duomenys dėl muitinės vertės yra neteisingi. Byloje nustačius, kad atsakovo atstovas be naujai pateiktų importo deklaracijų apskritai nebūtų galėjęs surinkti administracinio nusižengimo įvykį ir nusižengimo sudėtį patvirtinančių įrodymų, teismas nepagrįstai sprendė, kad išvados dėl deklarantų kaltės, nebuvo grindžiamos kokiomis nors Klaipėdos TM pareigūnų neištirtomis aplinkybėmis;

26.7.  Būtent dėl atsakovo atstovo pareigūnų neteisėtų veiksmų UAB „Atlantic Express“ patyrė turtinę žalą ir yra visos trys (neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys) viešosios atsakomybės taikymo sąlygos, numatytos CK 6.246, 6.249 ir 6.247 straipsniuose, kurių pagrindu valstybei kyla pareiga atlyginti šią žalą. Nurodyti nuostoliai, susiję su išlaidomis advokato pagalbai apmokėti, tiesiogiai sietini su atsakovo atstovo pareigūnų neteisėtais veiksmais, nes, jei nebūtų dirbtinai kurpiamos bylos, pareiškėjui nebūtų kilusi būtinybė ginti savo darbuotojų pažeistas teises teisme ir naudotis teisine advokato pagalba bei patirti su tuo susijusias išlaidas.

27.  Pareiškėjas patikslintame apeliaciniame skunde papildomai nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) 2020 m. gegužės 19 d. sprendimu byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą (pareiškimų Nr. 73579/17 ir Nr. 14620/18) konstatavo, kad atsisakymas atlyginti asmenų bylinėjimosi išlaidas sudarė kliūtis jiems tinkamai realizuoti jų teisę kreiptis į teismą, todėl tokiu atveju Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – ir Konvencija) įtvirtintą teisę asmenims kreiptis į teismą. EŽTT akcentavo, kad valstybės valdžios padarytos klaidos rizika turi tekti pačiai valstybei ir tokios klaidos neturėtų būti ištaisytos suinteresuotų asmenų sąskaita, taigi EŽTT padarė išvadą, kad nacionaliniai teismai, atsisakydami atlyginti asmenų bylinėjimosi išlaidas, patirtas administraciniame procese, kuriame jie ginčą laimėjo, pažeidė asmenų teisę kreiptis į teismą, kurią garantuoja Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis.

28.  Tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio Autorika“ ir UAB „Verlita“ apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo UAB „Atlantic Express“ skundą dėl 11 383,68 Eur turtinės žalos atlyginimo. Tretieji suinteresuoti asmenys taip pat prašo priteisti jiems iš atsakovo Lietuvos valstybės bylinėjimosi išlaidas.

29.  Trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio Autorika“ ir UAB „Verlita“ apeliaciniai skundai grindžiami šiais argumentais:

29.1.  Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino byloje esančių įrodymų bei nepagrįstai konstatavo, kad atsakovo atstovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Administracinių nusižengimų protokolai surašyti neįvertinus visų įrodymų. Pareiškėjo darbuotojai, tretieji suinteresuoti asmenys V. G. ir M. G. Klaipėdos TM Klaipėdos krovinių postui muitiniam įforminimui teikė importo deklaracijas (dėl lengvųjų automobilių). Muitinės pareigūnai, faktiškai sutikrinę lengvuosius automobilius su pateiktomis deklaracijomis, neva rado neatitikimų ir nurodė pataisyti deklaracijas, nes kitaip automobiliai nebus išleisti. Kadangi pareigūnas neinformavo, kad už naujos deklaracijos pateikimą gali kilti administracinė atsakomybė, tai tretieji suinteresuoti asmenys, V. G. ir M. G., nors ir nesutikdami su pareigūnų nurodymais, pataisė deklaracijas. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu aiškiai patvirtino, kad antros deklaracijos pateikimas ir lėmė administracinių nusižengimų protokolų surašymą deklaraciją pateikusiam asmeniui. Šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad administracinių nusižengimų protokolus surašančio pareigūno darbas tėra techninio, mechaninio pobūdžio. Administracinių nusižengimų protokolą surašantis pareigūnas, gavęs dokumentus, tik sugretina deklaranto pateiktas dvi deklaracijas ir, jeigu randa neatitiktų, tai nustato, kad buvo neva padarytas administracinis teisės nusižengimas. Atsakovo atstovas tik deklaratyviai nurodo, kad neva administracinių nusižengimų protokolus surašantis pareigūnas ištyrė visus įrodymus, tačiau nepateikė nė vieno įrodymo, kad panašioje situacijoje administracinių nusižengimų protokolus surašantis pareigūnas būtų atsisakęs surašyti protokolą motyvuojant tuo, kad nėra deklaranto kaltės. Techninio pobūdžio darbas niekaip negali būti vertinamas kaip išsami įrodymų analizė. Šitaip administracinių nusižengimų protokolus surašę pareigūnai pažeidė savo pareigą surinkti pakankamai įrodymų ir juos ištirti;

29.2.  Administracinių nusižengimų protokolai surašyti, nors valstybė nepatyrė jokios žalos. Muitinės pareigūnai nepatvirtino pirmųjų deklaracijų ir nurodė pateikti pataisytas. Aplinkybę, kad pataisytos deklaracijos buvo pateiktos išimtinai tik pareigūno nurodymu, patvirtino ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu. Pareigūnas neinformavo, kad pateikus antrąsias deklaracijas bus surašomi administracinių nusižengimų protokolai ar gali kilti kita atsakomybė. Atsakovo atstovas nurodė, kad žala valstybei yra padaryta, kai deklarantas pateikė pirmąją deklaraciją. Tačiau tuo pačiu pateikia prieštaringą nuomonę, kad administracinio nusižengimo protokolas surašomas tik deklarantui pateikus antrąją deklaraciją. Taigi viena vertus, atsakovo atstovas nurodo, kad žala padaryta deklarantui pateikus pirmąją deklaraciją, tačiau administracinio nusižengimo protokolas surašomas tik tokiu atveju, jeigu gaunama antroji deklaracija;

29.3.  Kioto konvencijos II priedėlio 3.39 punkte numatyta, kad muitinė neskiria baudų, jeigu deklarantas nesiekė apgauti ar nenustatytas akivaizdus aplaidumas. Atsakovo atstovas šių aplinkybių neįrodinėjo, o teismas šių aplinkybių nekonstatavo. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės vienareikšmiškai atskleidžia, kad pareigūnai veikė aplaidžiai bei peržengė savo diskrecijos ribas;

29.4.  Pareigūnai neturi kompetencijos tikrinti turto deklaracijų. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas negalėjo įvardinti, kokius kursus lanko ar kokias atestacijas yra įvykdę muitinės pareigūnai, todėl muitinės pareigūnų atliekami veiksmai negali būti laikomi kompetentingais;

29.5.  Teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo surinkta pakankamai įrodymų, kurie leistų įsitikinti, jog buvo padaryti administraciniai nusižengimai, numatyti atitinkamose ANK 212 straipsnio atitinkamose dalyse bei kad įsitikinimas dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn buvo pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu. Nagrinėjamoje byloje yra aktualūs Klaipėdos apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimai bei nutartys, pagal kuriuos tiek V. G., tiek M. G. buvo pripažinti nepadarę administracinių teisės pažeidimų. Visose byloje teismai konstatavo, kad nebuvo administracinio teisės pažeidimo sudėties elemento – kaltės. Teismo konstatavimas, kad buvo padaryti administraciniai nusižengimai reiškia, jog teismas kvestionuoja įsiteisėjusius teismų sprendimus, pažeidžia res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) principą, be jokių argumentų konstatuoja, kad trečiųjų suinteresuotų asmenų V. G. ir M. G. veiksmuose buvo kaltė bei šitaip peržengia pareiškėjo skundo ribas.

30.  Atsakovo atstovas Klaipėdos TM atsiliepime į pareiškėjo UAB „Atlantic Express“ apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

31.  Atsakovo atstovo Klaipėdos TM atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

31.1.  Pagrindas pradėti administracinio nusižengimo teiseną egzistavo, nes muitinės pareigūnas, įgaliotas surašyti administracinio nusižengimo protokolą, dėsningai pasirinko tokį elgesio modelį. Visi administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti atlikus papildomus tyrimus – tai nurodyta administracinių nusižengimų protokoluose bei bylų medžiagoje (tarnybiniai pranešimai, paaiškinimai, susirašinėjimai ir kiti rašytiniai įrodymai). Tiek Muitinės deklaracijų apdorojimo sistema (MDAS), tiek Rizikos įvertinimo ir kontrolės sistema (RIKS) / rizikos valdymo sistema (RATIS) automatiškai suformuoja atitinkamą pranešimą – atlikti tam tikrus veiksmus – kai nustatomi neatitikimai, t. y. dėl tos pačios muitinės procedūrai deklaruotos prekės muitinei pateiktos kelios muitinės deklaracijos ir šie pranešimai / nurodymai muitinį tikrinimą atliekančiam muitinės pareigūnui bei atitinkamai kitus veiksmus pagal kompetenciją atliekantiems muitinės pareigūnams, yra privalomi. Muitinės pareigūnai, įgalioti surašyti protokolus, gavę administracinio nusižengimo – neteisingų duomenų pateikimo muitinės deklaracijoje faktą patvirtinančią medžiagą, privalėjo atlikti administracinio nusižengimo tyrimą. Pareigūnai, nustatę, kad dėl neteisingų duomenų muitinės deklaracijoje pateikimo atsirado mokestinė nepriemoka (padaryta žala valstybei), privalėjo surašyti administracinio nusižengimo protokolą, remdamiesi faktinėmis aplinkybėmis – pateiktomis tai pačiai prekei keliomis muitinės deklaracijomis, kurių pirma su neteisingais duomenimis apie prekių vertę, neteisingu prekės aprašymu (kuris neperkeliamas į muitinės deklaraciją dėl 31 langelyje netalpinamų daug simbolių, tik nurodą į turto vertinimo ataskaitą) ir, žinoma, su pirma klaidinga ir antra pataisyta turto vertinimo ataskaita bei vadovaudamiesi teisiniu reglamentavimu ir tuo metu egzistavusia teismų suformuota praktika dėl pačio muitinės deklaraciją pateikusio asmens (deklaranto) atsakomybės (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-508/09, Nr. N575-2115/11);

31.2.  Administracinių nusižengimų protokolai buvo rašomi pagrįstai, siekiant administracinio nusižengimo kodekse numatytų tikslų ir uždavinių, nutarimai buvo palikti galioti apylinkės teismų priimtais nutarimais. Apygardos teismai nevienareikšmiškai pasisakė dėl muitinės ir apylinkės teismų priimtų nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo, tik iš dalies tenkindami pareiškėjo skundus (Nutarimai Nr. 1–2; Nr. 6). Buvo įsiteisėjusių teismo nutarimų, kuriais tokio pobūdžio ginčo bylose, deklarantai buvo pripažinti kaltais dėl neteisingų duomenų deklaracijoje pateikimo (Nr. AN2-319-361/2018; Nr. AN2-232-651/2018; Nr. AN2-187-606/2018; Nr. AN2-245-462/2019; Nr. AN2-79-462/2019). Atsižvelgiant į teismų praktiką, atsakovo atstovui nekilo abejonių dėl nusižengimų, numatytų ANK 212 straipsnyje, sudėties buvimo;

31.3.  Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareigūnai turėjo realų pagrindą pradėti administracinių nusižengimų teisenas dėl ANK 212 straipsnyje numatytų nusižengimų. Esant tokiai dviprasmiškai situacijai, vėliau visgi buvo įvykdytas teisingumas – laikantis apygardos teismo (po to ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo) suformuotos nuostatos, kad deklarantas neturėjo pagrindo kvestionuoti turto vertintojo sudarytos ataskaitos, o pateikdamas ataskaitos duomenis muitinės deklaracijoje, nepažeidė jokių teisės aktų reikalavimų – administracinio nusižengimo bylos buvo nutrauktos, paskirtos baudos panaikintos, o deklarantai nebetraukiami administracinėn atsakomybėn. Tačiau šiuo atveju labai svarbu tai, kad administracinių teismų praktikoje pripažįstama, jog administracinio nusižengimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiškai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas;

31.4.  Teismas pagrįstai pripažino, kad byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, jog pareigūnai būtų iš anksto nusiteikę prieš pareiškėjo darbuotojus ar kitaip būtų suinteresuoti juos nubausti. Pareigūnai, nustatę akivaizdžius neatitikimus tarp prekės, deklaruotos pasirinktai muitinės procedūrai, ir faktiškai esančios prekės būklės, nustatytos muitinio tikrinimo metu, tokios muitinės deklaracijos ir prekės neišleisdavo, nurodant neišleidimo priežastis, tačiau to negalima laikyti neginčijamu „nurodymu“ taisyti muitinės deklaraciją ar turto vertinimo ataskaitą;

31.5.  Importuotojas ar muitinės tarpininkas pats pasirenka kokiu prekes muitinio įvertinimo metodu nustatyti prekės vertę. Importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui, vadovaujantis Sąjungos muitinės kodekso 70 straipsniu, gali būti taikomas sandorio vertės metodas (prekių muitinė vertė nustatoma laikantis Sąjungos muitinės kodekso 70 ir 74 str.), jo netaikius, muitinė vertė nustatoma taikant antrinius muitinio įvertinimo metodus, t. y. dauguma atveju remiamasi Muitinės departamento aprobuotais naudotų automobilių kainų žinynais arba turto vertintojų sudarytomis turto vertinimo ataskaitomis. Taigi, jeigu buvo pasirinktas sprendimas, kuris sukėlė neigiamas pasekmes (muitinės deklaracija neišleista, nes turto vertinimo ataskaita neteisinga), tai turi būti prisiimtos ir kilusios pasekmės. Pareigūnas, muitinio tikrinimo metu nustatęs anksčiau paminėtus neatitikimus, turėjo imtis veiksmų padėčiai sureguliuoti. Tiek apygardos teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatyta, kad šio ginčo situacijoje nėra deklaranto kaltės, tačiau kaltės elementas išlieka, kaip ir išlieka neatitikimų faktas. Tai siejama su turto vertintojų neatsargiais (aplaidžiais), o gal ir tyčiniais veiksmais, sudarant ginčo bylose esančias turto vertinimo ataskaitas, kurios, kaip nurodė paminėtose bylose apygardos teismai, suklaidino muitinės deklaraciją pateikusį asmenį – deklarantą, ko pasėkoje pastarasis teikė neteisingus duomenis muitinei, paskaičiuodavo mažesnius mokesčius valstybei. O vėliau, pateikus naujas muitinės deklaracijas su pataisytomis turto vertinimo ataskaitomis, įgalino muitinę pradėti administracinio nusižengimo teisenas, dėl kurių pareiškėjo atstovams reikėjo ginti pažeistas teises teisme bei naudotis advokato pagalba ir dėl to patirti materialines išlaidas. Nagrinėjamu atveju yra priežastinis ryšys tarp klaidingų dokumentų parengimo ir pateikimo – neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos, yra ir kaltė, nes naujų pataisytų ataskaitų sudarymas ir pateikimas gali būti traktuojamas kaip jos pripažinimas. Jei nebūtų nustatyti „nekalti“ nusižengimai, nebūtų surašyti ir „nepagrįsti“ administracinių nusižengimų protokolai.

32.  Atsakovo atstovas Klaipėdos TM atsiliepimuose į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio Autorika“ ir UAB „Verlita“ apeliacinius skundus prašo palikti nepakeistą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą, o trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio Autorika“ ir UAB „Verlita“ apeliacinius skundus atmesti.

33.  Atsakovo atstovo Klaipėdos TM atsiliepimai į trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio Autorika“ ir UAB „Verlita“ apeliacinius skundus grindžiami šiais argumentais:

33.1.  Nesutiktina su argumentu, kad atsakovo atstovas nurodė pataisyti muitinės deklaracijas, o administracinio nusižengimo protokolai buvo surašomi mechaniškai ir paskubomis. Tik vizualiai visų administracinio nusižengimo protokolų tekstai panašios konstrukcijos, tačiau kiekviename protokole išsamiai aprašytos individualios nusižengimo faktą patvirtinančios aplinkybės – kokios faktiškai detalės muitinio tikrinimo metu pastebėtos kaip neatitinkančios aprašytų detalių būklės, kurios keistinos, kurios remontuotinos, atlikti prekių muitinės vertės perskaičiavimai, nustatyti skolos muitinei dydžiai ir pan.;

33.2.  Valstybė nepatyrė žalos todėl, kad atsakovo atstovas atmetė muitinės deklaracijas su sumažintomis prekių vertėmis, taigi jei ne pareigūnų veiksmai, būtų padaryta žala valstybei dėl nesumokėtų mokesčių. Administracinių nusižengimų padarymo metu galiojusio ANK 212 straipsnio dispozicijoje buvo įtvirtinta nuostata dėl patraukimo atsakomybėn pagal atitinkamą šio straipsnio dalį, jei neteisingų duomenų muitinės deklaracijoje pateikimas turėjo arba galėjo turėti įtakos mažesniems mokesčiams paskaičiuoti. Taigi, visais atvejais deklaravus automobilius su sumažinta verte, atsirasdavo nepriemoka, o esant ANK 212 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties būtiniesiems elementams, susidariusios nepriemokos dydis svarbus tik veikai pagal atitinkamą šio straipsnio dalį kvalifikuoti;

33.3.  Nepagrįstai kritikuodami pareigūnus ir patys tretieji suinteresuoti asmenys neišvengė klaidų, ką patvirtina „klaidingų“ ataskaitų sudarymo faktai administracinių nusižengimų bylose, taigi kritiškai vertintina ir „savo srities profesionalų“ kvalifikacija bei kompetencija. Importuotojas pats pasirenka kokiu prekes muitinio įvertinimo metodu nustatyti prekės vertę. Importuojamų naudotų automobilių muitiniam įvertinimui gali būti taikomas sandorio vertės metodas, jo netaikius, muitinė vertė nustatoma taikant antrinius muitinio įvertinimo metodus, t. y. dauguma atveju remiamasi Muitinės departamento aprobuotais naudotų automobilių kainų žinynais arba turto vertintojų sudarytomis turto vertinimo ataskaitomis. Taigi, jeigu buvo pasirinktas sprendimas, kuris sukėlė neigiamas pasekmes (muitinės deklaracija neišleista, nes turto vertinimo ataskaita neteisinga), tai turi būti prisiimtos ir kilusios pasekmės;

33.4.  Nekeistina pozicija dėl turto vertintojų neatsargių (aplaidžių), o gal ir tyčinių veiksmų, sudarant ginčo bylose esančias turto vertinimo ataskaitas, dėl kurių pareiškėjas ir patyrė žalą, o ne dėl atsakovo atstovo pareigūnų kaltų veiksmų, todėl reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo iš atsakovo yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

34.  Byloje kilo ginčas dėl 11 383,68 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo pareiškėjui UAB „Atlantic Express“ iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Klaipėdos TM, kurią sudaro bylinėjimosi išlaidos, patirtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, ginčijant Klaipėdos TM pareigūnų priimtus nutarimus bei surašytus administracinio nusižengimo protokolus, kuriais pareiškėjo darbuotojai muitinės tarpininko atstovo pareigoms atlikti – V. G. ir M. G. – buvo traukiami ar patraukti administracinėn atsakomybėn.

35.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nes nenustatė esminės CK 6.271 straipsnyje nustatytos viešosios atsakomybės sąlygos – neteisėtų veiksmų.

36.  Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka pareiškėjas ir tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Pajūrio Autorika“ ir UAB „Verlita“, kurie apeliaciniuose skunduose laikosi pozicijos, kad Klaipėdos TM pareigūnai, surašydami administracinių nusižengimų protokolus pareiškėjo muitinės tarpininko atstovams, atliko neteisėtus veiksmus, todėl prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, priteisiant iš atsakovo 11 383,68 Eur turtinės žalos atlyginimą.

37.  Byloje nustatyta, kad V. G. ir M. G., būdami UAB „Atlantic Express“ muitinės tarpininko atstovais, Klaipėdos TM pateikė importo deklaracijas, kuriomis importo procedūrai deklaravo prekes – lengvuosius automobilius su defektais, ir turto vertinimo ataskaitas, pagal kurias buvo paskaičiuota prekės statistinė vertė. Visais atvejais, Klaipėdos TM pareigūnams atlikus prekių fizinius tikrinimus, nustatyti automobilių defektų neatitikimai nurodytiems turto vertinimo ataskaitose, t. y. buvo nustatyta, jog vertinimo ataskaitose nepagrįstai buvo nurodyti kai kurie automobilių defektai, kas sudarė pagrindą nurodyti mažesnes deklaruojamų automobilių vertes bei paskaičiuoti mažesnius muito ir pridėtinės vertės mokesčius. Klaipėdos TM pareigūnų priimtais nutarimais ir surašytais administracinių nusižengimų protokolais V. G. ir M. G. buvo patraukti ar traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 212 straipsnio 2–5 dalis. Visose administracinių nusižengimų bylose, išskyrus Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Nutartį Nr. 1, galutiniais įsiteisėjusiais teismų nutarimais administracinių nusižengimų teisenos (bylos) buvo nutrauktos, nes nebuvo nustatyta galimybė daryti neabejotiną išvadą dėl deklarantų kaltės. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Nutartimi Nr. 1 administracinio nusižengimo byla grąžinta protokolą surašiusiai institucijai administracinio nusižengimo tyrimui atlikti. Dėl tų pačių aplinkybių iš naujo Klaipėdos TM pareigūnams surašius naują administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 212 straipsnio 4 dalį, įsiteisėjusiu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų Nutarimu Nr. 8 konstatuota, kad nėra pagrindo deklaranto veikos vertinti kaip ANK 212 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo ne dėl to, kad apskritai nėra jokių įrodymų, patvirtinančių šio administracinio nusižengimo sudėtį, o dėl to, kad taip pat nėra galimybės daryti neabejotinos išvados dėl deklaranto kaltės.

38.  Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomą priteisti 11 383,68 Eur turtinę žalą sudaro pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas administracinių nusižengimų bylose.

39.  Pažymėtina, kad ANK 666 straipsnyje yra numatyta, jog administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 103–106 straipsniuose yra reglamentuotas proceso išlaidų paskirstymo klausimas, be kita ko, ir išlaidų advokato darbui kompensavimas. Taigi, nagrinėjamu atveju yra specialus įstatymas, reglamentuojantis administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų teisinėms paslaugoms atlyginimą – įstatymų leidėjui priėmus ANK, teisės gauti išlaidų atlyginimą įgyvendinimo tvarka yra eksplicitiškai reglamentuota.

40.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-3145-575/2020, išnagrinėjusi iš esmės tapačias aplinkybes kaip ir nagrinėjamoje byloje, konstatavo, kad įstatymuose nėra spragos ir nėra pagrindo pripažinti, kad teisės į procesinių išlaidų kompensavimą gynimo būdas turėtų būti dubliuojamas suteikiant galimybę pakartotinai (ar pasirinktinai) prašyti šių išlaidų atlyginimo bendrosios kompetencijos teisme vadovaujantis ANK 666 straipsniu ir administraciniame teisme vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, atlyginimas civiline tvarka pateikiant ieškinį nėra galimas. Dėl šių išlaidų atlyginimo turi būti sprendžiama nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą pagal atitinkamas baudžiamojo proceso teisės normas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-686/2017).

41.  Iš aptarto teisinio reguliavimo ir teismų formuojamos praktikos galima daryti išvada, kad kiekvienam asmeniui privalo būti atlyginama patirta žala, kilusi dėl jo teisių ir laisvių pažeidimo, kurias gina įstatymai, Lietuvos Respublikos Konstitucija ir Konvencija. Tačiau tais atvejais, kada asmuo patiria išlaidas teisinėms paslaugoms siekdamas įstatymų nustatyta tvarka apginti savo pažeistas teises ar laisves, jų kompensavimo privalo būti siekiama vadovaujantis teismo procesą reglamentuojančiomis specialiomis normomis, kurios įtvirtina teismo išlaidų atlyginimo taisykles, bet ne CK 6.271 straipsniu. Šis principas yra vyraujantis Lietuvos teisės sistemoje, juo vadovaujamasi ir nagrinėjant bylas administraciniuose teismuose dėl žmogaus teisių pažeidimų, kuriose asmeniui apgynus savo pažeistas teises teismo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas pagal specialias ABTĮ normas, bet ne pagal CK 6.271 straipsnį. Šiuo principu vadovaujamasi ir civiliniame procese (iš Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio galima matyti, kad dėl teismo išlaidų paskirstymo sprendžia bylą, kurioje buvo patirtos tos išlaidos, nagrinėjęs teismas), baudžiamajame procese (tokia pati išvada darytina ir pagal BPK 105 straipsnį), todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti išimties dėl administracinių nusižengimų bylų. Dėl to prašymai atlyginti administracinio nusižengimo byloje patirtas išlaidas gali būti teikiami bendrosios kompetencijos teismuose ir Konstitucija bei įstatymai nesuponuoja pagrindo tokius prašymus tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020).

42.  Pastebėtina, kad byloje susiklosčiusios situacijos teisinio vertinimo nekeičia ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimas Nr. KT45-A-N3/2021, kuriame Konstitucinis Teismas, be kita ko, pripažino, kad BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, paminėto Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (pats savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį.

43.  Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad jam Klaipėdos TM pareigūnai pradėjo administracinio nusižengimo bylos teisenas, kurios vėliau buvo nutrauktos, nelaikytina deliktu, kuris kompensuotinas pagal CK 6.271 straipsnį – pareiškėjas savo prašymą išimtinai sieja tik su administracinio nusižengimo byloje patirtomis išlaidomis teisinėms paslaugoms. Siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2021 m. vasario 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021).

44.  Tai konstatavus, visi kiti tiek pareiškėjo, tiek trečiųjų suinteresuotų asmenų apeliacinių skundų argumentai, susiję su Klaipėdos TM pareigūnų veiksmais, surašant administracinių nusižengimų protokolus ir / ar pradedant administracinių nusižengimų teisenas, CK 6.271 straipsnio taikymo kontekste nebeturi teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

45.  Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dėl pareiškėjo prašomos priteisti 11 383,68 Eur turtinės žalos vertinimo keistini, kadangi išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį, o prašymas dėl tokių išlaidų atlyginimo gali būti teikiamas administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančiuose teismuose, t. y. bendrosios kompetencijos teismuose, tačiau lieka nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada, jog tenkinti pareiškėjo skundo nebuvo pagrindo. Bylą peržiūrėjus apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimu nustatytas teisinis rezultatas nesikeičia, todėl pareiškėjo ir trečiųjų interesuotų asmenų apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

46.  Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus pareiškėjo UAB „Atlantic Express“, trečiųjų suinteresuotų asmenų UAB „Pajūrio Autorika“ bei UAB „Verlita“ apeliaciniai skundai atmetami, pagrindo tenkinti jų prašymus priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Atlantic Express“ ir trečiųjų suinteresuotų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Pajūrio Autorika“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Verlita“ apeliacinius skundus atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. vasario 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys     Gintaras Kryževičius     Ramutė Ruškytė