2AT-5-891/2026

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-5-891/2026 Teisminio proceso Nr. 4-47-3-00002-2025-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 9.46; 21.1.6; 21.1.8; 21.12.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. sausio 30 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Alvydo Pikelio ir Arūno Budrio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato Eligijaus Vinckaus prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau – ir Institucija) 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimu R. V. nubaustas pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį, ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, paskirta 200 Eur bauda už tai, kad jis, kaip UAB „RV Customs“ direktorius, pagal UAB „Laimtada“ ir UAB „RV Customs“ 2022 m. sausio 1 d. sudarytoje sutartyje dėl muitinės paslaugų teikimo Nr. 1 nustatytas teises ir pareigas bei UAB „RV Customs“ įgaliojimu (2022 m. lapkričio 28 d.) suteiktus įgaliojimus būdamas atsakingas už UAB „Laimtada“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymą, muitinės sandėlyje saugodamas Sąjungos prekių muitinį statusą turinčią prekę be muitinės leidimo, nesilaikė 2022 m. lapkričio 21 d. išduotame leidime Nr. (duomenys neskelbtini) turėti muitinės sandėlį nurodytų sąlygų, t. y. 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas (toliau – ir SMK), 211 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

2.   Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato E. Vinckaus skundas dėl Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimo atmestas.

3.   Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato E. Vinckaus apeliacinis skundas dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutarties netenkintas.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2025 m. rugsėjo 11 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimo, Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutarčių priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą, Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartis ir administracinio nusižengimo teiseną R. V. nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė ANK 5 straipsnio, 7 straipsnio, 9 straipsnio, 215 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė esminių proceso teisės pažeidimų (ANK 567 straipsnis), nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai) principais, o tai turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui.

5.2. Siekiant nustatyti ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, reikia įvardyti, kokias muitinės procedūros vykdymo sąlygas ir pareigas pažeidė leidimo turėtojas. Šiuo atveju 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Laimtada“ buvo išduotas leidimas turėti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui I tipo atvirajame sandėlyje. R. V. yra UAB „RV Customs“, kuri atstovauja muitinės sandėlio savininkei UAB „Laimtada“, direktorius. Leidimo skiltyje „Muitinės sprendimo informacija, susijusi su leidimu turėti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui“ eilutėje „Sąjungos prekių saugojimo požymis“ nurodyta „Ne“. Remdamiesi šia grafa, Institucija ir bylą nagrinėję teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad leidime nebuvo nustatytos sąlygos saugoti Sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes. Pažymėtina, kad SMK 211 straipsnyje nėra nurodyta, kad leidime turi būti nustatytas muitinės įstaigos sutikimas muitinės sandėlyje saugoti ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes. Tuo atveju, jei muitinės sandėlyje saugomos ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčios prekės, leidime turėtų būti nurodyta, kaip apskaitomos skirtingą statusą turinčios prekės (Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 177 straipsnis). Taigi, pradėti vykdyti veiklą muitinės sandėlyje galima tik turint leidimą ir jo vykdymo sąlygas patvirtinančią prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlio sutartį. Kadangi Sąjungos prekių muitinį statusą turinčioms prekėms nėra taikoma muitinės sandėliavimo procedūra, minėtoje sutartyje yra patikslinama, kokiomis sąlygomis gali būti vykdoma Sąjungos prekių muitinį statusą turinčių prekių apskaita, jei jos bus saugomos muitinės sandėlyje pagal išduotą leidimą.

5.3. Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus 2016 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1B-992 patvirtintų Leidimų turėti muitinės sandėlį suteikimo, pakeitimo, jų galiojimo sustabdymo ir (arba) panaikinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 27 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs teritorinės muitinės leidimą, turi: 1) sudaryti su leidimą išdavusia teritorine muitine muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka; 2) pažymėti prekių saugojimo vietas žymomis, o muitinės sandėlio teritoriją – informacinėmis lentelėmis. Kadangi muitinės sandėlio veiklos pradžia yra laikoma muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties įsigaliojimo diena (Taisyklių 28 punktas), darytina išvada, kad nepaisant suteikto leidimo, neatlikus pirmiau nurodytų veiksmų, t. y. nesudarius sutarties ir nepažymėjus leidime nurodytų prekių saugojimo vietų, muitinės sandėlis negali pradėti veikti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties sudarymas imperatyviai įtvirtintas teisės akte. Muitinės sandėlio aptarnavimo sutartyje gali būti nustatyti ir kitokie, nei nurodyti teisės aktuose, muitinės sandėlio savininko įsipareigojimai, tačiau už tiesiogiai teisės aktuose neįtvirtintų įsipareigojimų nevykdymą muitinės sandėlio savininkas atsako sutarties ar teisės akto, kuriame įtvirtintas sutarties sudarymo būtinumas, nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-20-689/2021).

5.4. Nagrinėjamu atveju 2022 m. lapkričio 24 d. UAB „Laimtada“ ir Klaipėdos teritorinė muitinė sudarė prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartį, kuria buvo nustatytos prekių muitinės priežiūros sąlygos. Bylą nagrinėję teismai nurodė, kad sutartyje patikslinamos leidime nurodytų sąlygų taikymo nuostatos, tačiau sutartis nepakeičia paties leidimo sąlygų. Kadangi sutarties sąlygas nustato muitinės įstaiga, būtent ji ir yra atsakinga už sutarties sąlygų tinkamą įforminimą, kad jos atitiktų leidime nurodytas muitinės sandėlio veikimo sąlygas. Šiuo atveju Klaipėdos teritorinė muitinė patikrinimo ataskaitoje nustatė, kad muitinės sandėlyje buvo laikomos tapačios prekės, t. y. leidime nurodytos autotransporto priemonės, viena kurių turėjo Sąjungos prekių muitinį statusą. Tačiau tai nereiškia, kad buvo pažeistos leidime nurodytos muitinės sandėlio veikimo sąlygos, kurios turi būti patikslinamos minėtoje sutartyje. Šiuo atveju sutartyje buvo aiškiai nurodytos Sąjungos prekių muitinės statusą turinčių prekių saugojimo sąlygos, o Klaipėdos teritorinė muitinė buvo patvirtinusi ir muitinės sandėlio schemą, kurioje buvo nustatytos vietos, kuriose gali būti saugojamos ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčios prekės.

5.5. Šioje byloje teismai nenurodė, kokio teisės aktų nustatyto įpareigojimo neįvykdė R. V.. Pažymėtina, kad SMK 211 straipsnyje yra įtvirtintas reikalavimas leidime nurodyti sąlygas, kuriomis leidžiama vykdyti muitinės sandėliavimo procedūrą, t. y. įvardyti, kokio tipo prekėms ir kuriuose sandėliuose bus taikoma muitinės sandėliavimo procedūra. Kadangi Sąjungos prekių muitinį statusą turinčioms prekėms nėra taikoma muitinės sandėliavimo procedūra, R. V., pildydamas prašymą dėl leidimo suteikimo, ir nenurodė, kad Sąjungos prekės taip pat bus saugomos muitinės sandėlyje. Tai, kad leidime buvo automatiškai elektroniniu būdu sugeneruotas neigiamas atsakymas, nereiškia, jog leidime buvo įtvirtintas draudimas muitinės sandėlyje laikyti ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčias prekes. Joks teisės aktas nedraudžia muitinės sandėlyje laikyti Sąjungos prekių muitinį statusą turinčių prekių, jeigu yra užtikrinama tinkama šių prekių apskaita ir atpažinimas. Būtent šie reikalavimai yra detalizuojami sutartyje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad R. V. būtų pažeidęs sutartį ar netinkamai vykdęs muitinės sandėlio veiklą. Šiuo atveju muitinės sandėlyje buvo vykdoma tik sutarties sąlygas atitinkanti veikla.

5.6. Taigi, šiuo atveju yra svarbu įvertinti sutarties reikšmę vykdant prekių muitinės priežiūrą muitinės sandėlyje ir jos santykį su leidimu, t. y. ar sutartis, kurios sudarymas yra imperatyvus, siekiant vykdyti veiklą muitinės sandėlyje pagal išduotą leidimą, gali nustatyti kitas nei nurodytos leidime veiklos vykdymo sąlygas, o jei muitinės įstaiga, parengusi sutartį pagal išduotą leidimą, jas nustatė, ar gali būti taikoma administracinė atsakomybė muitinės sandėlyje veiklą vykdančiam asmeniui dėl to, kad jis vykdė veiklą pagal tokią sutartį. Nagrinėjamoje byloje teismai neatsižvelgė į sutartyje įtvirtintas nuostatas ir nevertino muitinės sandėlio veiklą reglamentuojančių teisės aktų sistemiškai, kas leistų daryti išvadą, jog asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vykdė veiklą, atitinkančią sutarties sąlygas.

5.7. Be to, nagrinėjamu atveju teismai ne tik visas abejones, kurios kyla dėl leidimo ir sutarties teisinio santykio, vertino ne R. V. naudai, bet ir padarė nepagrįstą išvadą, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą. Šiuo atveju R. V. tik nurodė, kad, pildydamas elektroninį prašymą išduoti leidimą, jis nepažymėjo varnele žymos, kad bus saugomos ir Sąjungos muitinį statusą turinčios prekės. Tačiau visos tai leidžiančios atlikti sąlygos buvo nustatytos sutartyje. Kadangi muitinės sandėlio veikla yra orientuota į ne Sąjungos prekių muitinį statusą turinčių prekių saugojimą, R. V. nekilo abejonių dėl sutarties teisėtumo ir jos sąlygų atitikties leidimui, kai muitinės sandėlyje buvo padėta tapati, leidime nurodyta, tik Sąjungos prekių muitinį statusą turinti prekė. Taigi, teismai, spręsdami dėl R. V. kaltės, iš esmės konstatavo jo pareigą ginčyti muitinės įstaigos parengtos sutarties sąlygas, jei ji nustato papildomas, leidime nenurodytas sąlygas. Tačiau byloje nenustatyta, kad R. V. būtų nesilaikęs reikalavimų, vykdydamas veiklą muitinės sandėlyje, t. y. jis atliko viską, kaip nustatyta sutartyje. Dėl to nėra pagrindo R. V. veiksmuose konstatuoti vieno iš administracinio nusižengimo būtinųjų subjektyviųjų požymių – kaltės. Todėl jo veika negali būti pripažinta administraciniu nusižengimu, nustatytu ANK 215 straipsnio 2 dalyje.

6.   Institucijos įgaliotasis atstovas direktorius Kęstutis Lebeckis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Asmenys, norėdami gauti leidimus turėti sandėlius muitiniam sandėliavimui, Muitinės sprendimų valdymo sistemoje (MSVS) teikia elektroninius prašymus leisti turėti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui I tipo atvirajame muitinės sandėlyje. Muitinė, gavusi tokį prašymą, patikrina, ar prašymas atitinka keliamus reikalavimus, ir vadovaudamasi Taisyklėmis priima sprendimą išduoti leidimus turėti I tipo, II tipo atvirąjį ir (arba) uždarąjį muitinės sandėlį, keisti juos, sustabdyti jų galiojimą ir (arba) panaikinti. Muitinė, išdavusi asmenims leidimus turėti sandėlius muitiniam sandėliavimui, sudaro Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartis. Nuo sutarties sudarymo momento asmenys įgyja teisę vykdyti muitinės sandėlio veiklą. Darytina išvada, kad sąlygos, kuriomis leidžiama turėti muitinės sandėlius, nurodomos leidime, o Prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlio sutartyse yra patikslinamos šių sąlygų taikymo nuostatos, neprieštaraujančios leidime nustatytoms sąlygoms, o jų nesilaikymas laikytinas leidime nustatytų sąlygų pažeidimu.

6.2. Šiuo atveju UAB „Laimtada“ išduotame leidime turėti I tipo atvirąjį muitinės sandėlį nėra nurodytas Sąjungos prekių saugojimas muitinės sandėlyje. Taigi, UAB „Laimtada“, padėdama Sąjungos prekių muitinį statusą turinčią prekę į muitinės patvirtintoje I tipo atvirojo muitinės sandėlio teritorijos schemoje nurodytą prekių saugojimo vietą, nesilaikė išduotame leidime nurodytų sąlygų, t. y. SMK 211 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Prašyme nurodytas argumentas, kad leidime nebuvo nustatytos jokios specialios sąlygos Sąjungos statusą turinčioms prekėms saugoti, yra nepagrįstas, nes išduotame leidime Sąjungos prekių saugojimas muitinės sandėlyje iš viso nebuvo nurodytas. Šiuo atveju teigti, kad pagal 2022 m. lapkričio 24 d. sudarytą prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartį ir joje nurodytas sąlygas UAB „Laimtada“ galėjo būti suklaidinta dėl Sąjungos statusą turinčių prekių saugojimo, nėra pagrindo, nes UAB „Laimtada“, teikdama prašymą, pati nurodė, jog sandėlyje nebus laikomos prekės, turinčios Sąjungos prekių muitinį statusą.

6.3. Byloje esančių faktinių duomenų visuma leidžia teigti, kad R. V. padarė administracinį nusižengimą dėl neatsargumo, t. y. veikdamas nerūpestingai. Vien tai, kad įrodymai nebuvo įvertinti palankiai administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, o teismai padarė nepalankias išvadas dėl jo kaltumo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiamos nutartys yra neteisėtos. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir skundžiamose nutartyse išdėstytų įrodymų visuma leido teismams padaryti išvadą, kad R. V. kaltė, padarius ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusižengimą, yra įrodyta.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto R. V. atstovo advokato E. Vinckaus prašymas atmestinas.

Dėl esminių ANK 567 straipsnio reikalavimų pažeidimų

8.   Prašyme teigiama, kad bylą nagrinėję teismai padarė esminių proceso teisės pažeidimų (ANK 567 straipsnis), nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais, o tai turėjo įtakos neteisėtų nutarčių priėmimui. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

9.   Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų išsamiu ir nešališku išnagrinėjimu. Administracinio nusižengimo tyrimas atliekamas vadovaujantis administracinio nusižengimo teisenos paskirtimi ir principais (ANK 563, 566 straipsniai), administracinio nusižengimo bylos aplinkybės turi būti ištiriamos visapusiškai ir objektyviai (ANK 567 straipsnis), laikantis įrodymų vertinimo taisyklių (ANK 569 straipsnis), o teismo sprendimas privalo būti motyvuotas, jo motyvuojamojoje dalyje, be kitų ANK 636 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, turi būti nurodomi argumentai, kuriais atmetami priešingi įrodymai.

10. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad, nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės ir įrodymų šaltinių patikimumas. Teismų praktikoje pažymėta, kad įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro aiškiai nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-648/2021, 2AT-2-303/2022, AT-26-697/2024).

11. Patikrinusi atnaujintą administracinio nusižengimo bylą teisės taikymo aspektu, tokių pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė. Priimant Institucijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą buvo vertinti visi byloje surinkti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas, supaprastinto patikrinimo ataskaita, UAB „Laimtada“ išduotas leidimas, prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartis, R. V. paaiškinimas, kiti duomenys. Apylinkės teismas 2025 m. kovo 31 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad Institucija tinkamai įvertino visas aplinkybes, susijusias su skundžiamo sprendimo priėmimu, ir padarė pagrįstą išvadą, jog R. V. padarė ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, bylą nagrinėjant apylinkės teisme pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą, R. V. buvo sudaryta galimybė detaliai pasisakyti tiek dėl jam inkriminuoto nusižengimo padarymo aplinkybių ir teisinio jų vertinimo, tiek dėl byloje esančių įrodymų.

12. Iš bylos medžiagos ir teismų priimtų nutarčių matyti, kad teismai, laikydamiesi įstatymo reikalavimų, išsamiai ištyrė visus bylai teisingai išnagrinėti reikšmingus duomenis, faktines bylos aplinkybes, remdamiesi įrodymų visumos vertinimu. Teismų priimtose nutartyse, skirtingai nei teigia pareiškėjas, pateikti išsamūs teismų padarytų išvadų dėl faktinių bylos aplinkybių nustatymo ir teisinio jų vertinimo motyvai. Tiek apylinkės teismas, tiek ir bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs apygardos teismas laikėsi ANK nustatytų įrodymų vertinimui keliamų reikalavimų (ANK 569 straipsnis), byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek atsižvelgdami į visumą, nutartyse pateikė motyvuotas išvadas dėl jų įrodomosios reikšmės ir teisinio vertinimo. Apygardos teismas 2025 m. birželio 10 d. nutartyje, tikrindamas apylinkės teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, be kita ko, pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo apeliacinio skundo argumentų. Vien tai, kad pareiškėjas nesutinka su Institucijos ir bylą nagrinėjusių teismų išvadomis dėl byloje surinktų įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta neišsamiai, esmingai pažeidžiant ANK bylos aplinkybių tyrimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei kitas prašyme nurodytas ANK normas.

13. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija ir teismai, nagrinėdami R. V. administracinio nusižengimo bylą, prašyme nurodytų esminių procesinių pažeidimų nepadarė, byloje atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka ANK 567, 569 straipsnių reikalavimus.

Dėl ANK 215 straipsnio 2 dalies taikymo

14. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su R. V. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį teigdamas, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai netinkamai pritaikė ANK 215 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pareiškėjas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje teismai neatsižvelgė į prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartyje įtvirtintas nuostatas ir nevertino muitinės sandėlio veiklą reglamentuojančių teisės aktų sistemiškai, o tai leistų daryti išvadą, jog asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn už tai, kad vykdė veiklą, atitinkančią minėtos sutarties sąlygas. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

15. Nagrinėjamoje byloje UAB „RV Customs“ vadovas R. V. nubaustas pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas atsakingas už UAB „Laimtada“ muitinės sandėlio Nr. (duomenys neskelbtini) veiklos vykdymą, muitinės sandėlyje saugodamas Sąjungos prekių muitinį statusą turinčią prekę be muitinės leidimo, nesilaikė 2022 m. lapkričio 21 d. išduotame leidime Nr. (duomenys neskelbtini) turėti muitinės sandėlį nurodytų sąlygų, t. y. SMK 211 straipsnio 1 dalies reikalavimų.

16. ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimą. ANK 215 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos teisės normos dispozicija yra blanketinė. Šioje normoje įtvirtinto administracinio nusižengimo objektyvusis požymis – veika – yra specialiuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų dėl veiklos laisvosiose zonose, muitinės sandėliuose, laikinojo saugojimo vietose pažeidimas.

17. Bendrąsias taisykles ir procedūras, taikomas į Europos Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms prekėms, be kita ko, jų muitinį sandėliavimą nustato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatytas Sąjungos muitinės kodeksas. SMK 211 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „muitinės leidimo reikia: a) norint taikyti laikinojo įvežimo perdirbti ar laikinojo išvežimo perdirbti procedūrą, laikinojo įvežimo ar galutinio vartojimo procedūrą; b) norint naudoti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui, išskyrus atvejus, kai sandėlio turėtojas yra pati muitinė. Sąlygos, kuriomis leidžiama naudotis viena arba keliomis pirmoje pastraipoje nurodytomis procedūromis ar turėti sandėlius, nurodomos leidime.“

18. Leidimų turėti muitinės sandėlį suteikimo, pakeitimo, jų galiojimo sustabdymo ir (arba) panaikinimo taisyklių 27 punkte nustatyta, kad pareiškėjas, gavęs teritorinės muitinės leidimą, turi: 1) sudaryti su leidimą išdavusia teritorine muitine muitinės sandėlio aptarnavimo sutartį Muitinės departamento generalinio direktoriaus nustatyta tvarka; 2) pažymėti prekių saugojimo vietas žymomis, o muitinės sandėlio teritoriją – informacinėmis lentelėmis. Taisyklių 28 punkte nustatyta, kad muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties įsigaliojimo diena laikoma muitinės sandėlio veiklos pradžia. Taigi, Muitinės sandėlio aptarnavimo sutarties sudarymas imperatyviai įtvirtintas teisės akte.

19. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad UAB „Laimtada“ per Muitinės sprendimų valdymo sistemą pateikė prašymą turėti sandėlius prekių muitiniam sandėliavimui I tipo atvirajame muitinės sandėlyje. Iš UAB „Laimtada“ pateikto prašymo matyti, kad duomenų elemente „Sąjungos prekių saugojimo požymis“ yra nurodyta „Ne“. Pats R. V. apylinkės teisme posėdžio metu paaiškino, kad prašymas turėti muitinės sandėlį buvo pildomas elektronine forma ir tik per neatidumą jis neuždėjo žymos duomenų elemente „Sąjungos prekių saugojimas“. Šio prašymo pagrindu išduotame leidime duomenų elemente „Sąjungos prekių saugojimas“ taip pat nurodyta reikšmė – „ne“. Atsižvelgdami į tai, bylą nagrinėję teismai padarė pagrįstą išvadą, kad UAB „Laimtada“ muitinės sandėlyje neturėjo leidimo saugoti Sąjungos prekių.

20. Pareiškėjas su tokia teismų pozicija nesutinka, teigdamas, kad šiuo atveju Klaipėdos prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutartyje (2.5, 2.13, 3.4 papunkčiai) buvo aiškiai nurodytos Sąjungos prekių muitinės statusą turinčių prekių saugojimo sąlygos, o Klaipėdos teritorinė muitinė buvo patvirtinusi ir muitinės sandėlio schemą, kurioje buvo nustatytos vietos, kuriose gali būti saugojamos ir Sąjungos prekių muitinį statusą turinčios prekės. Tokie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.

21. Pažymėtina, kad šiuo atveju, remiantis SMK 211 straipsnio 1 dalies nuostatomis, sąlygos, kuriomis leidžiama turėti muitinės sandėlius, buvo nurodytos 2022 m. lapkričio 21 d. UAB „Laimtada“ išduotame leidime. Kaip minėta, šiame leidime nebuvo nurodyta, kad aptariamame muitinės sandėlyje leidžiama saugoti Sąjungos prekes. Kaip pagrįstai 2025 m. birželio 10 d. nutartyje konstatavo apygardos teismas, prekių laikymo sandėlyje pagrindas yra leidimas, o muitinės sandėlio aptarnavimo sutartis tik papildo ir patikslina leidimo sąlygas, tačiau jų nepakeičia, t. y. jei leidime nėra nurodyta, kad sandėlyje galima laikyti Sąjungos statusą turinčią prekę, sutartis tokios teisės nesuteikia. Taigi, vadovaujantis pareiškėjo akcentuojamomis 2022 m. lapkričio 24 d. UAB „Laimtada“ ir Klaipėdos teritorinės muitinės sudarytos prekių muitinės priežiūros muitinės sandėlyje sutarties 2.5, 2.13, 3.4 papunkčių nuostatomis, ne leidžiama muitinės sandėlyje saugoti Sąjungos prekes, o nustatoma, kaip turėtų būti vykdoma muitinės priežiūra, jei Sąjungos prekes saugoti būtų leista ir tokios prekės sandėlyje būtų saugomos.

22. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad net minėtos sutarties, kurioje šalys nustatė sandėlio savininko ir muitinės pareigas bei teises vykdant prekių muitinės priežiūrą muitinės sandėlyje, 2.23 papunktyje buvo nurodytas muitinės sandėlio savininko įsipareigojimas muitinės sandėlyje saugoti tik leidime turėti muitinės sandėlį nurodytas prekes. Tačiau R. V., būdamas muitinės tarpininkės UAB „RV Customs“ direktorius, t. y. muitinės veiklos profesionalas, išmanantis šią veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nurodyto įsipareigojimo nesilaikė ir aptariamame muitinės sandėlyje laikė prekę, nenurodytą UAB „Laimtada“ išduotame leidime. Taip R. V. pažeidė SMK 211 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė ANK 215 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą.

23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija ir teismai, kvalifikuodami R. V. veiką pagal ANK 215 straipsnio 2 dalį, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė. Todėl naikinti skundžiamus procesinius sprendimus nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti nepakeistus Klaipėdos teritorinės muitinės 2024 m. gruodžio 4 d. nutarimą, Telšių apylinkės teismo 2025 m. kovo 31 d. nutartį ir Šiaulių apygardos teismo 2025 m. birželio 10 d. nutartį.

Teisėjai                                                                                                          Darius Kantaravičius

Alvydas Pikelis

Arūnas Budrys