eA-302-624/2023

Administracinė byla Nr. eA-302-624/2023 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02926-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas L. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK), 3 674 Eur turtinės ir 70 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. 2017 m. gegužės 26 d. Kauno AVPK Santakos policijos komisariato (toliau – ir Santakos PK) tyrėjas E. M. surašė pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Protokolas); 2017 m. rugpjūčio 21 d. Kauno AVPK Santakos PK nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) pareiškėjas buvo nubaustas įspėjimu, pripažinus jį padarius administracinį nusižengimą. 2018 m. kovo 28 d. Kauno apylinkės teismo nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) Kauno AVPK Santakos PK Nutarimas buvo panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

2.2. Pareiškėjui administracinio nusižengimo protokolas ir Nutarimas buvo surašyti neteisėtai, nepagrįstai, nes juose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos akivaizdu, kad joks tyrimas dėl neva L. S. padaryto pažeidimo atliktas nebuvo, nes tyrėjas E. M. įdėjo į bylą kitų tyrimų dokumentus, visiškai nesusijusius su tiriamu 2017 m. balandžio 29 d. įvykiu, o apie šio įvykio aplinkybes nebuvo apklaustas nei vienas asmuo. Kadangi byloje nebuvo jokių faktinių duomenų, kurie net prielaidos forma patvirtintų, kad 2017 m. balandžio 29 d. konfliktas vyko mažamečio vaiko akivaizdoje, tyrėjas įrašė į protokolą tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad konfliktą sukėlė L. S. ir kad jis sukeltas vaiko akivaizdoje, nurodė, kad tokiais veiksmais L. S. sukėlė psichologinę įtampą, baimę ir stresą vaikui dėl keliamo konflikto su jo motina. Tyrėjas priėmė Nutarimą, kuriuo nubaudė L. S. už tėvo valdžios panaudojimą priešingai vaiko interesams, nors jokie faktiniai duomenys ir surinkti įrodymai tokio fakto nepatvirtino. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. nutarime administracinio nusižengimo byloje Nr. II-17-246/2018, panaikindamas Nutarimą, nurodė, kad administracinio nusižengimo Protokole nurodytų aplinkybių, jog 2017 m. balandžio 29 d. apie 10 val. buvusios žmonos namuose panaudojo tėvo valdžią priešingai savo mažamečio vaiko interesams augti saugioje ir sveikoje aplinkoje, praradęs psichologinį ir emocinį ryšį su vaiku ir iš anksto žinodamas apie jo ligą, sudarė psichologinę įtampą, sukėlė vaikui baimę ir stresą dėl keliamo konflikto su jo motina, t. y. vaiko akivaizdoje, neatitiktis faktiniams duomenims lėmė neteisėtą Nutarimo surašymą. Iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų neabejotinai galima spręsti, kad būtent minėtas konfliktas vyko namo kieme, dalyvaujant liudytojui S. K., iškviestiems policijos pareigūnams ir mažamečio kieme nebuvo, todėl konfliktinės situacijos jis nematė, išgyvenimų, nurodomų Nutarime, nepatyrė. Pareigūnas, surašęs administracinių nusižengimų Protokolą ir Nutarimą, pažeidė teisės aktų reikalavimus.

2.3. Tarp pareiškėjo ir K. J. vyksta ginčai dėl bendravimo su sūnumi ir tai vyko ne vieną kartą, kai pareiškėjas norėjo pasimatyti su vaiku. Ne kartą jam buvo iškviesta policija, reiškiamos pretenzijos dėl turimos automobilio kėdutės netinkamumo vaikui vežti. Neturtinė žala kildinama iš Kauno AVPK pareigūnų veiksmų 2017 m. rugpjūčio 22 d. atvykus pagal iškvietimą ir sutrukdžius pareiškėjui matytis su sūnumi, konstatuojant, kad jo turima automobilio kėdutė nėra tinkama vaikui vežti. Kauno AVPK pareigūnai pas pareiškėją lankėsi 2017 m. rugsėjo 2 d., gavę jo buvusios sutuoktinės pranešimą. Neturtinę žalą pareiškėjas kildina ir iš aplinkybės, kad jam nebuvo suteikta informacija, kokie pareigūnai pas jį lankėsi 2017 m. rugsėjo 2 d. Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo jo turėtas 660 Eur bylinėjimosi išlaidas ginčijant nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

2.4. Įvykiai sukėlė pareiškėjui didžiulį nusivylimą Lietuvos teisėsaugos sistema, didžiulių išgyvenimų. Pareiškėjas dėl netinkamų policijos pareigūnų veiksmų patyrė išgyvenimą, nusivylimą, nesulaukdamas pagalbos iš teisėsaugos institucijų, turėjo mesti mokslus ir išvykti iš Lietuvos. Dėl studijų nutraukimo pareiškėjas turi grąžinti į valstybės biudžetą 1 124 Eur lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Gyvendamas užsienyje, negalėdamas susirasti darbo, pareiškėjas nuolat skolinosi iš savo motinos pinigų (1 890 Eur) pragyvenimui, kurie iki šios dienos nėra grąžinti, todėl turtinė žala sudaro 3 014 Eur.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, bei nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

3.1. Pareigūno E. M. veiksmai tiriant administracinį nusižengimą buvo vertinami Kauno AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriuje, Kauno apygardos prokuratūroje ir teisme, nagrinėjant L. S. skundus. Patikslinus aplinkybes, Kauno apskrities VPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimo skyriaus vyriausioji tyrėja 2018 m. rugsėjo 21 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą tyrimo medžiagoje Nr. M-2-03-00641-18 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nustačiusi, kad minėtas pareigūnas, 2017 m. gegužės 26 d. surašydamas administracinio nusižengimo Protokolą, nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 (piktnaudžiavimas) ir 300 (dokumentų klastojimas) straipsniuose. Minėtas nutarimas buvo apskųstas teisės aktų nustatyta tvarka, tačiau skundai atmesti Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2018 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. IBPS-V-2044983, Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 13 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartimi. Minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje teismas konstatavo, kad minimas pareigūnas turėjo reaguoti į bet kokią informaciją apie galimą nusižengimą, o šiuo atveju galimai buvo pažeisti mažamečio vaiko – itin pažeidžiamos visuomenės grupės atstovo – interesai. Įvertinus valstybės dedamas pastangas užtikrinti vaikų apsaugą, tyrėjo turimus duomenis apie konfliktus ir kilusį konfliktą tą dieną, tyrėjas situaciją įvertino kaip pažeidžiančią vaiko teises. O tai, kad nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą ir renkant įrodymus buvo nustatyta, kad įvykio dieną konfliktas vyko namo kieme ir mažametis vaikas jame nedalyvavo, nesuteikia pagrindo teigti, jog pareigūnas piktnaudžiavo tarnyba.

3.2. Neturtinę žalą pareiškėjas kildino iš Kauno AVPK pareigūnų veiksmų 2017 m. rugpjūčio 22 d. atvykus pagal iškvietimą ir sutrukdžius pareiškėjui matytis su sūnumi, konstatuojant, kad jo turima automobilio kėdutė nėra tinkama vaikui vežti. Dėl šių veiksmų Kauno AVPK Imuniteto valdybos Vidaus tyrimų skyriuje buvo atliekamas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad policijos pareigūnai, tikrinę vaikui vežti skirtą kėdutę, veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų. Procesinis sprendimas dėl L. S. nebuvo priimtas, nenustačius Kelių eismo taisyklių pažeidimo, t. y. fakto, kad vaikas buvo vežamas netinkamoje kėdutėje. Pareigūnų veiksmai, susiję su kėdutės patikrinimu ir rekomendacija atsižvelgti į aplinkybę, kad saugos diržas remiasi į vaiko kaklą, laikytinas siekiu pasirūpinti vaiko saugumu, o ne sutrukdyti pareiškėjui leisti laiką su sūnumi.

3.3. Neturtinę žalą pareiškėjas taip pat kildino iš aplinkybės, kad jam nebuvo suteikta informacija, kokie pareigūnai pas jį lankėsi. Aplinkybė, kad pareigūnai reagavo į gautą pranešimą ir atvyko į įvykio vietą, negali būti pripažinta neteisėtais veiksmais.

3.4. Nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartimi administracinio nusižengimo byloje Nr. 11-17-246/2018 priėmė L. S. palankų sprendimą, konstatavęs, kad 2017 m. balandžio 29 d. konfliktas vyko namo kieme, mažamečiui nematant. Aplaidžių ar tyčinių Kauno apskrities VPK pareigūnų veiksmų nustatyta nebuvo. Protokolas buvo surašytas vadovaujantis aplinkybių patikslinimo metu surinkta informacija apie L. S. elgesį atvykstant pasiimti sūnaus, patvirtinančia, kad L. S. sistemingai reikalauja atiduoti vaiką, neatsižvelgdamas į vaiko ligas ar kitas aplinkybes, grasindamas rašyti skundus į vaiko teises ginančias institucijas. Pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius Kauno AVPK, kaip valstybės institucijos, neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

3.5. Nors skunde pareiškėjas nurodė, kad nežinodamas kaip apsiginti nuo buvusios sutuoktinės piktnaudžiavimo, turėjo mesti mokslus ir išvykti iš Lietuvos, tačiau iš pareiškėjo skundo argumentų nėra aišku, kaip pradėta administracinio nusižengimo teisena sukliudė jam tęsti studijas. Pareiškėjo laisvė nebuvo apribota nei kardomosiomis priemonėmis, nei bausmėmis, jam nebuvo uždrausta ar trukdoma mokytis, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad būtent pareiškėjo skunde aprašomi Kauno AVPK pareigūnų veiksmai galėjo nulemti būtinybę mesti studijas, išvykti iš Lietuvos, t. y. nėra vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio.

3.6. Dėl 2017 m. balandžio 29 d. įvykio pareiškėjui buvo paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo uždrausta matytis su vaiku ar taikyti kiti ribojimai. Kauno apylinkės teismo nutartimi administracinė nuobauda buvo panaikinta ir pareiškėjas buvo visiškai reabilituotas. Taip pat nenustatyta, kad pareigūnai būtų piktnaudžiavę, iš anksto nusistatę prieš jį ar kitaip siekę jam pakenkti. 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. rugsėjo 2 d. pareigūnai, atvykę pagal iškvietimą, nepriėmė jokių procesinių sprendimų pareiškėjui, nepažeidė jo teisių. Todėl patirti išgyvenimai nelaikytini pakankamai intensyviais, galinčiais būti pagrindu priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

3.7. Pareiškėjas neturtinę žalą kildino iš dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų kilusių neigiamų išgyvenimų, susiklosčiusios situacijos, sudariusios galimybę buvusiai sutuoktinei piktnaudžiauti ir trukdyti bendrauti su sūnumi. Didžioji dalis skunde aprašytų neigiamų išgyvenimų ir pateiktų įrodymų yra susiję išimtinai su pareiškėjo ir buvusios sutuoktinės įtemptais santykiais, nesutarimais dėl galimybės bendrauti su sūnumi, santykių aiškinimusi, dažnai kreipiantis į valstybės institucijas. Dažnai nesutarimų metu pareiškėjo arba buvusios sutuoktinės iniciatyva kviečiami policijos pareigūnai, tačiau neturtinė žala kildinama būtent iš policijos pareigūnų veiksmų, nors akivaizdu, kad išgyvenimai yra patiriami dėl nesutarimų su buvusia sutuoktine.

II.

4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui L. S. iš atsakovo 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 51 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą, o kitą skundo dalį atmetė.

5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:

5.1. 2017 m. gegužės 26 d. Kauno AVPK Santakos PK tyrėjas E. M. L. S. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodė, kad L. S. 2017 m. balandžio 29 d. apie 12 val. buvusios žmonos K. J. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), panaudojo savo, kaip tėvo, valdžią priešingai savo mažamečio vaiko (duomenys neskelbtini), interesams augti saugioje ir sveikoje aplinkoje; praradęs psichologinį ir emocinį ryšį su vaiku ir iš anksto žinodamas apie jo ligą, sudarė psichologinę įtampą, bei sukėlė vaikui baimę ir stresą dėl keliamo konflikto su jo motina, tai yra vaiko akivaizdoje remdamasis Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, nepaisydamas paties vaiko interesų, iškvietęs policijos pareigūnus, kategoriškai reikalavo leisti jam išvežti vaiką prieš vaiko valią. Tokiu elgesiu L. S. nevykdė savo, kaip tėvo pareigų, numatytų Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 3 straipsnyje, 8 straipsnio 1 dalyje, 11 straipsnyje, 16 straipsnyje, 21 straipsnio 1 dalyje. Protokole nurodytos aplinkybės buvo grindžiamos liudytojų parodymais, apklausos protokolais.

5.2. Kauno AVPK Santakos PK 2017 m. rugpjūčio 21 d. Nutarimu L. S. buvo nubaustas įspėjimu, pripažinus jį padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams užtraukia įspėjimą tėvams).

5.3. Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. II-17-246/2018 Nutarimas panaikintas ir L. S. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukta nesant jo veiksmuose administracinio nusižengimo, numatyto ANK 73 straipsnio 1 dalyje, įvykio ir sudėties. Teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų neabejotinai galima spręsti, kad būtent 2017 m. balandžio 29 d. konfliktas tarp L. S. ir K. J. vyko namo (duomenys neskelbtini) kieme, dalyvaujant liudytojui S. K., iškviestiems policijos pareigūnams, o mažamečio T. S. kieme nebuvo, tokiu atveju nėra pagrindo ir konstatuoti, jog L. S., kaip tėvo, valdžia buvo nepanaudota ar panaudota netinkamai, nes mažametis T. S. konfliktinės situacijos nematė, išgyvenimų, nurodomų administracinio nusižengimo Protokole ir Nutarime, nepatyrė.

6. Teismas išsamiai aptarė valstybės ir savivaldybės pareigą atlyginti žalą (viešąją civilinę atsakomybę) reglamentuojančių teisės aktų nuostatas bei aktualią teismų praktiką.

7. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad administracinės teisės pažeidimo bylos nutraukimas reiškia, jog policijos pareigūnų procedūriniai veiksmai šioje byloje turėtų būti laikomi neteisėtais, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pažymėjo, kad administracinio nusižengimo bylose, kur yra priimamas nutarimas dėl tokių bylų nutraukimo, yra pasisakoma administracinės atsakomybės prasme, bet ne dėl civilinės atsakomybės, ir nėra sprendžiama dėl civilinės atsakomybės sąlygų buvimo.

8. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiant dėl pareigūnų veiksmų teisėtumo pagal pareiškėjo pranešimą (dėl kliudymo pareiškėjui vykdyti teismo nutartį dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku), taip pat dėl pakankamų pagrindų surašyti administracinio nusižengimo protokolą egzistavimo, turi būti vertinama pareigūnų veiksmų atitiktis specialiesiems jų veiklą reglamentuojantiems teisės aktams (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo, Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673, kt.), ir šie vertinimai gali skirtis nuo tų išvadų, kurias padaro teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą. Skirtingą vertinimą gali nulemti tiek objektyvios aplinkybės – naujų įrodymų ištyrimas; pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas kitų teisės aktų, reglamentuojančių administracinės atsakomybės taikymą asmenims už administracinius teisės pažeidimus (t. y. ANK proceso ir materialiųjų normų), aspektu, tiek ir vidinio įsitikinimo sąlygotas įrodymų vertinimas jų pakankamumo apsektu vieniems ar kitiems reikšmingiems faktams konstatuoti, todėl atmetė pareiškėjo argumentus, jog administracinio nusižengimo bylos nutraukimas vienareikšmiai nulemia pareiškėjo teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

9. Teismas pažymėjo, kad įgaliotas pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai ištirtos veikos aplinkybės, kadangi kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

10. Teismas, vadovaudamasis ANK 608 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aktualia teismų praktika, pažymėjo, kad administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismas taip pat įvertino ANK 617 straipsnio 1 dalies, 569 straipsnio 1, 2, 4 ir 5 dalių nuostatas.

11. Teismas nurodė, kad Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 28 d. nutarimu aiškiai konstatavo Nutarimo neteisėtumo pagrindus, t. y. institucija, surašydama administracinio nusižengimo protokolą bei priimdama nutarimą, L. S. veikoje tinkamai nenustatė inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties (tiek subjektyvios, tiek ir objektyviosios) elementų, institucija neįrodė, jog jo veiksmuose buvo nustatyti kokie nors ANK 73 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimai. Pagal administracinio nusižengimo byloje surinktus ir įvertintus įrodymus teismas sprendė, jog institucija minėtoje administracinio nusižengimo byloje tyrimą atliko neišsamiai ir nevisapusiškai.

12. Teismas konstatavo, jog Kauno AVPK pareigūnas, surašydamas Protokolą ir priimdamas Nutarimą, tinkamai nenustatęs inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėties elementų, nevykdė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, taigi iš esmės atliko neteisėtus veiksmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme, kadangi būtent Kauno AVPK (jo pareigūnai), nagrinėdamas pareiškėjo administracinio nusižengimo bylą, dar prieš priimdamas Nutarimą ir bylai pasiekus teismą, turėjo ištirti visas administracinio nusižengimo bylos aplinkybes, teisingai įvertinti teisiškai reikšmingas aplinkybes, pašalinti byloje esančius prieštaravimus, pagrįsti savo vidinį įsitikinimą visapusišku, pilnutiniu ir objektyvių bylos aplinkybių išnagrinėjimu, t. y. surinkti neabejotinus įrodymus, kurių nebūtų galima paneigti kitais duomenimis, kad pareiškėjas tėvų valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams, tačiau to nepadarė. Teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, pažymėjo, kad tokios aplinkybės vertinamos kaip įstatyme nustatytų įpareigojimų nevykdymas.

13. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turtinę ir neturinę žalą kildino iš neteisėtų veiksmų, kai 2017 m. rugpjūčio 22 d. Kauno AVPK Santakos PK pareigūnai tyrėjai E. M. ir S. M. vėl sudarė sąlygas K. J. neleisti pareiškėjui pasimatyti su sūnumi, nes pareigūnai neleido vežti sūnaus automobiliu, motyvuodami kėdutės netinkamumu, nors tam nebuvo jokio teisėto pagrindo; o 2017 m. rugsėjo 2 d. K. J. kartu su policijos pareigūnais atvyko pas pareiškėją pasiimti sūnaus, motyvuodama tuo, kad sūnus verkia, nors šis įvykis netgi nefiksuotas policijos duomenų bazėje, pareiškėjui nesuteikta informacija apie tai, kokie pareigūnai pas jį lankėsi.

14. Teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos iš Kauno AVPK Santakos PK pareigūnų 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. rugsėjo 2 d. galimai neteisėtų veiksmų.

15. Teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties taikymo, įvertino CK 1.125 straipsnio 8 dalies, 1.127 straipsnio 1 dalies, 1.126 straipsnio 2 dalies nuostatas, aktualią teismų praktiką, bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, jog Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose 2020 m. liepos 10 d. gautas ieškovo L. S. ieškinys atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno AVPK, dėl 3 674 Eur turtinės ir 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (civilinė byla Nr. e2-17877-921/2020), kuriame taip pat buvo nurodyti neteisėti Kauno AVPK Santakos PK pareigūnų veiksmai (žr. šios nutarties 13 p.). Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjas, 2020 m. liepos 10 d. kreipdamasis su ieškiniu į Kauno apylinkės teismą, 2020 m. lapkričio 19 d. su skundu kreipdamasis į Regionų apygardos administracinį teismą, trijų metų ieškinio senaties termino pareiškėjo reikalavimui dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kurią jis patyrė dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 2 d. policijos pareigūnų veiksmų, nepraleido.

16. Teismas, vertindamas 2017 m. rugpjūčio 22 d., 2017 m. rugsėjo 2 d. policijos pareigūnų veiksmus, įvertino pareiškėjo paaiškinimus dėl minėtų įvykių, Kauno AVPK atlikto tarnybinio patikrinimo pagal pilietės N. S. (pareiškėjo motinos) skundą dėl Kauno AVPK Santakos PK vyresniojo tyrėjo E. M. ir vyresniosios tyrėjos S. M. veiksmų 2017 m. rugpjūčio 22 d. metu nustatytas aplinkybes, duotus paaiškinimus ir kt. Teismas nustatė, kad 2017 m. rugsėjo 14 d. Tarnybinio patikrinimo išvadoje Nr. 20-1S- 137 „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato veiklos skyriaus vyresniųjų tyrėjų E. M. ir S. M. veiksmų“ buvo konstatuota, kad tarnybinio nusižengimo požymių pareigūnų veiksmuose nėra, o tarnybinis patikrinimas nutrauktas.

17. Teismas, įvertinęs nutarties 16 punkte aptartas aplinkybes, konstatavo, jog atsakovo atstovai, reaguodami į 2017 m. rugpjūčio 22 d. įvykį (ROIK (duomenys neskelbtini)), tinkamai vykdė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepiktnaudžiavo Policijos įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų bendrąsias teises įgyvendinant administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, suteikiamomis teisėmis, nuostatomis, nepažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos, todėl padarė išvadą, jog jie atliko teisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, o pareiškėjo subjektyvus įvykio ir pareigūnų atliktų veiksmų vertinimas yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįstas, todėl pripažino, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos įrodyti neteisėtus pareigūnų veiksmus.

18. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes, jog 2017 m. rugsėjo 2 d. K. J. kartu su policijos pareigūnais atvyko pas pareiškėją atsiimti sūnaus, motyvuodama, tuo kad sūnus verkia; šis įvykis nefiksuotas policijos duomenų bazėje, pareiškėjui nesuteikta informacija apie tai, kokie pareigūnai pas jį lankėsi, įvertino pareiškėjo ir atsakovo paaiškinimus, rašytinius įrodymus dėl pareiškėjui teiktos informacijos ir kt., bei vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo, Policijos registruojamų įvykių registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2005 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 5-V-766 (toliau – ir Nuostatai) nuostatomis. Teismas taip pat įvertino pareiškėjo 2017 m. spalio 18 d. pareiškimą dėl informacijos apie 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykį pateikimo, atsakovo atsakymą (2017 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 20-S-110915(2.2) „Dėl prašymo, reg. Nr. 20-AP-26902 nagrinėjimo“), ir padarė išvadą, jog Kauno AVPK Kauno miesto Panemunės policijos komisariato veiklos skyrius 2017 m. lapkričio 3 d. raštu pagrįstai neteikė pareiškėjui prašomos informacijos, nes buvo prašoma informacijos ne apie Policijos registruojamų įvykių registre (toliau – ir Registras) tvarkomus jo duomenis, o konkretaus teisės akto tinkamo punkto nenurydymas laikytinas formalaus pobūdžio trūkumu, kuris neturėjo įtakos pareiškėjo teisėms. Teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju Kauno AVPK pareigūnai atliko teisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, o pareiškėjo subjektyvus įvykio ir pareigūnų atliktų veiksmų vertinimas yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįstas, todėl pripažino, kad pareiškėjas neįvykdė pareigos įrodyti neteisėtus pareigūnų veiksmus.

19. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo dėl netinkamų pareigūnų veiksmų patirtos turtinės žalos, kurią sudaro 660 Eur už pareiškėjo atstovavimą institucijoje, taip pat surašant skundą dėl institucijos priimto nutarimo, atstovavimą pirmosios instancijos teisme, nustatė, jog išlaidos buvo patirtos advokatui atstovaujant pareiškėjui teisme administracinio nusižengimo byloje Nr.II-17-246/2018. Teismas, įvertinęs Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl turtinės žalos, kurią sudarė atstovavimo išlaidos, patirtos nutrauktoje administracinio nusižengimo byloje, atsižvelgdamas į tai, jog šiuo metu galiojančioje ir nagrinėjamam ginčui taikytinoje teisėje (ANK 666 str.) yra eksplicitiškai reglamentuotas tokio pobūdžio išlaidų, kokias nurodė pareiškėjas, atlyginimo klausimas, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo dalis dėl turtine žala įvardijamų išlaidų teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje priteisimo yra nepagrįsta, ir reikalavimas dėl 660 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas. Pareiga įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos dydį bei priežastinį ryšį tenka pareiškėjui.

20. Teismas, vertindamas pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl jo patirtos žalos dėl to, kad jis, nežinodamas, kaip apsiginti nuo buvusios sutuoktinės K. J. piktnaudžiavimo, turėjo nutraukti studijas Kauno technologijos universitete ir išvykti iš Lietuvos, pritarė atsakovo argumentams, jog iš pareiškėjo skundo argumentų nėra aišku, kaip pradėta administracinio nusižengimo teisena sukliudė jam tęsti studijas ir privertė išvykti iš Lietuvos. Teismas nenustatė pagrindo pripažinti, kad būtent pareiškėjo skunde aprašomi Kauno AVPK pareigūnų veiksmai galėjo nulemti būtinybę pareiškėjui nutraukti studijas, išvykti iš Lietuvos ir patirti papildomas išlaidas, todėl konstatavo, jog pareiškėjas neįrodė, kad jis dėl pareigūnų veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, t. y. kad ji (3 014 Eur išlaidos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų, pareiškėjas neįrodė žalos dydžio bei priežastinio ryšio.

21. Teismas, vertindamas pareiškėjo reikalavimą priteisti 70 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuri pasireiškė patirtais išgyvenimais ir nepatogumais, pareiškėją kankino teisinis neapibrėžtumas dėl savo padėties, didžiulis nusivylimas Lietuvos teisėsaugos sistema, ir sukėlė netrumpalaikių išgyvenimų, neigiamų emocijų ir stresą, o patirta nervinė įtampa dėl nepagrįstai surašyto administracinio nusižengimo protokolo buvo reali, vadovavosi CK 6.250 straipsnio 1 dalies nuostatomis, aktualia teismų praktika.

22. Teismas pripažino, kad atsakovui priėmus vėliau nepagrįstu pripažintą Nutarimą (paskirta nuobauda – įspėjimas), pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, o aplinkybės, kad administracinės nuobaudos paskyrimas sukelia neigiamų emocijų, stresą, išgyvenimų, ir nuobaudos nuginčijimo procesas sukelia papildomų laiko sąnaudų ir nepatogumų, papildomo įrodinėjimo nereikalauja. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes šioje administracinėje byloje ir administracinio nusižengimo byloje, pareiškėjo paaiškinimus dėl pareiškėjo patirtos skriaudos, emocinės būsenos, nuobaudos nuginčijimo proceso sukeltų papildomų nepatogumų, sprendė, kad pareiškėjui priteistina 300 Eur neturtinės žalos iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, o kita skundo dalis netenkintina.

23. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo patirtų 1 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad iš skunde pareikštų dviejų reikalavimų, tenkintas iš dalies vienas reikalavimas (8,16 proc.), pareiškėjui priteisė 51,00 Eur patirtoms bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, o kitą šio prašymo dalį atmetė.

III.

24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą: panaikinti sprendimo dalį, kuria pareiškėjo skundas atmestas, ir pareiškėjo skundą tenkinti visiškai.

25. Pareiškėjo apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

25.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimo dalyje, kuria atmestas pareiškėjo reikalavimas (t. y. dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo), netinkamai taikė materialines teisės normas. Pareiškėjas nesutinka, kad jis neįrodė atsakovo pareigūnų veiksmų neteisėtumo dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykių.

25.2. Pareiškėjas paaiškina 2017 m. rugpjūčio 22 d. įvykio, kai buvo tikrinamas automobilio kėdutės tinkamumas, aplinkybes, ir nurodo, kad pareigūnų nusiteikimas prieš pareiškėją ir priešiškumas jo atžvilgiu buvo matomas nuo pat pradžių, nes pareigūnai net nematę kėdutės tvirtino, kad ji yra netinkama. Tokiais veiksmais pareigūnai pažeidė tiek pareiškėjo, tiek jo mažamečio sūnaus laisves ir teises, nes neatsiklausė vaiko tėvo (pareiškėjo), ar jis sutinka, kad mažametis sūnus būtų sodinamas į kėdutę tikslu patikrinti jos tinkamumą, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 12 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnį, 4 straipsnyje nurodytus policijos veiklos principus, menkino pareiškėjo kaip tėvo autoritetą. Tai, kad pareigūnai siekė užkirsti kelią būsimam administraciniam nusižengimui, neatleidžia jų nuo būtinybės užtikrinti asmenų teises ir laisves, paaiškinti, kokiu tikslu su mažamečiu vaiku daromi eksperimentai. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino su šio įvykio aplinkybėmis susijusius įrodymus, garso įrašus, paaiškinimus, UAB „Kesko Senukai“ išduotą sertifikatą, kad kėdutė buvo visiškai tinkama vaiko ūgiui ir svoriui.

25.3. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame sprendime konstatavęs, jog atsakovas nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nesuteikdamas pareiškėjui informacijos apie tai, kokie pareigūnai ir kokiu tikslu pas jį lankėsi 2017 m. rugsėjo 2 d., nepasisakė dėl skunde nurodytos aplinkybės, kad minimas įvykis iš viso nėra registruotas policijos duomenų bazėje, ir visiškai nevertino pareigūnų veiksmų teisėtumo šiuo aspektu.

25.4. Pareiškėjas nurodo pateikęs įrodymus, kad minėtą dieną pas pareiškėją (prie jo gyvenamosios vietos) buvo atvykę Kauno AVPK Patrulių rinktinės pareigūnai M. K. ir K. M., kurie šią aplinkybę patvirtino, tačiau teismo posėdyje negalėjo paaiškinti, kodėl jie buvo atvykę pas pareiškėją adresu (duomenys neskelbtini), taigi, pareigūnai atvyko pas pareiškėją dėl įvykio, kuris nebuvo užregistruotas policijos registruojamų įvykių registre ir teismas šiuo aspektu policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo netyrė. Pagal teisės aktų reikalavimus, pareigūnai galėjo vykti į vietą tik pagal registruotą įvykį, todėl policijos pareigūnai neturėjo teisėto pagrindo vykti pas pareiškėją kartu su K. J. vien dėl to, kad pareiškėjo sūnus (duomenys neskelbtini) pokalbio metu tariamai verkė, nes tai nebuvo pagrindu konstatuoti, kad yra daromas teisės pažeidimas. Be to, abu pareigūnai, apklausti teisme liudytojais, patvirtino, kad adresas (duomenys neskelbtini), jiems nepriklauso, tai yra ne jų darbo vieta, jie įvykio neregistravo, ir tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareigūnai vykdė ne tarnybines pareigas, o teikė paslaugą fiziniam asmeniui (K. J.). Kai policijos pareigūnai savo darbo metu su tarnybiniu automobiliu, policijos pareigūno apranga vyksta pagal fizinio asmens prašymą, kelia didžiulę žalą visai policijos reputacijai, todėl tokie veiksmai sukėlė ir pareiškėjo nepasitikėjimą šia institucija, didelį sukrėtimą, kai tokių asmenų dėka vaiko motina išsivežė vaiką iš pareiškėjo, nors tuo metu buvo pareiškėjo bendravimo su sūnumi laikas pagal galiojantį teismo sprendimą.

25.5. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvadomis, kad jis neturi teisės gauti informacijos apie tai, kokiu pagrindu pas jį lankėsi policijos pareigūnai, kadangi pareiškėjas siekė gauti ne tik informaciją iš Registro duomenų bazės, tačiau ir sužinoti informaciją, kurią jis turi teisę gauti. Galbūt pareiškėjas neturėjo teisės gauti dalies informacijos (informacijos apie asmenį, kuris pranešė apie įvykį), bet turėjo teisę gauti informaciją apie patį save, t. y. kokie asmenys ir kokiu pagrindu pas jį lankėsi.

25.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykių neteisėtumo, netinkamai nustatė ir priteisintos žalos dydį, be to, nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo patirta turtinė žala susijusi su pareigūnų neteisėtais veiksmais, t. y. kad būtent Kauno AVPK veiksmai lėmė jo išvykimą į užsienį.

25.7. Pareiškėjas sutinka, kad pagrindinė priežastis, dėl kurios pareiškėjui buvo trukdoma bendrauti su vaiku, buvo neteisėti K. J. veiksmai, tačiau ir patys policijos pareigūnai prisidėjo prie to, kad pareiškėjui buvo trukdoma bendrauti su sūnumi, todėl jų veiksmai vertinti kaip pakankama nuostolių atsiradimo priežastis, ir turtinė žala pareiškėjui turėjo būti priteista.

25.8. Pirmosios instancijos teismas, nepriteisdamas pareiškėjui jo administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinis teismo 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės kolegijos sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, kadangi pareiškėjas išlaidas patyrė dar iki šios praktikos suformavimo. ANK 666 straipsnis numato, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti taikytinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos, kurios nenumatė galimybės išteisintajam prisiteisti išlaidas iš valstybės. Iki 2021 m. kovo 19 d. pagal BPK nuostatas nebuvo atlyginamos jokios išlaidos išteisintajam, todėl ir negalėjo būti atlyginamos jokios išlaidos asmeniui, kuriam nutraukta administracinė byla. Tokia praktika, kad išlaidos administracinių nusižengimų bylose buvo prisiteisinėjamos atskiroje byloje, buvo taikoma 2017–2020 metais, todėl vėlesnis teismų praktikos pasikeitimas negali būti pagrindu nepriteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų šiuo metu, nes jis neteko teisės pasinaudoti teise reikšti tokį prašymą administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėjui turėjo būti priteistos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos ginčijant nepagrįstą ir neteisėtą Nutarimą (660 Eur).

25.9. Pareiškėjas pažymi, jog neturtinė žala jam buvo padaryta ne tik dėl neteisėto Protokolo ir Nutarimo ANK byloje surašymo, bet ir dėl sistemingo jo teisių pažeidinėjimo, vykusio 2017 metais, kai pareiškėjui atsakovas ne tik nesuteikė pagalbos dėl K. J. trukdymo jam pasimatyti su vaiku, bet ir ėmėsi nepagrįstų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu surašant Protokolą, bei 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykių metu, kadangi pareiškėjas dėl to patyrė didžiulį nusivylimą Lietuvos teisėsaugos sistema, didžiulius išgyvenimus. Pareiškėjas dėl tokių policijos pareigūnų veiksmų patyrė didžiulius išgyvenimus, nusivylimą, nežinodamas kaip apsiginti nuo K. J. elgesio, nesulaukdamas pagalbos iš teisėsaugos institucijų, turėjo mesti mokslus Kauno technologijos universitete ir išvykti iš Lietuvos. Šių veiksmų pasekmės tęsiasi iki šios dienos, todėl pareiškėjas savo patirtą neturtinę žalą vertina 70 000 Eur.

26. Atsakovas pateiktame atsiliepime nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu, prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

26.1. Atsakovas, pasisakydamas dėl pirmosios instancijos teismo vertinimo dėl Kauno AVPK pareigūnų veiksmų 2017 m. rugpjūčio 22 d., pakartojo dėl šių pareigūnų veiksmų atlikto tyrimo metu nustatytas aplinkybes, ir pažymi, kad pareigūnų veiksmai patikrinant kėdutę ir rekomenduojant atsižvelgti į aplinkybę, kad saugos diržas remiasi į vaiko kaklą, laikytinas siekiu pasirūpinti vaiko saugumu, o ne sutrukdyti pareiškėjui leisti laiką su sūnumi, o UAB „Kesko senukai“ sertifikatas gautas 2017 m. rugsėjo 1 d., t. y. po įvykio, ir pareigūnai jo matyti negalėjo.

26.2. Pareiškėjo argumentai, susiję su pareigūnų bendravimu su pranešėja K. J., yra grindžiami jo subjektyvia nuomone, išankstiniu nusistatymu, o ne objektyviais duomenimis. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad pareigūnai tą pačią dieną lankėsi pas K. J. dėl kito įvykio nesudaro pagrindo įtarti jų susitarimo. Yra visiškai pateisinama situacija, kada į įvykį reaguoja policijos ekipažas, esantis arčiausiai įvykio vietos. Be to, teisės aktai nenustato draudimo pareigūnam reaguoti į įvykį, kuriame dalyvauja asmenys, su kuriais buvo susidurta kito įvykio metu.

26.3. Atsakovas, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nurodyto argumento, jog pareigūnai, tikrindami pritvirtinamos kėdutės tinkamumą, pažeidė Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 12 punkto nuostatas, pažymi, jog šie pareiškėjo argumentai nebuvo pateikti skunde pirmosios instancijos teismui, dėl to neturėtų būti vertinami nagrinėjant bylą apeliaciniame teisme. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjo nurodyta teisės norma įsigaliojo tik nuo 2018 m. liepos 1 d., o patikrinimas, kaip automobilio kėdutės užsegimas užtikrina vaiko saugumą, nelaikytinas sprendimu, susijusiu su vaiku minimo įstatymo prasme, taip pat nelaikytinas eksperimentu ANK 593 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir BPK 197 straipsnio 1 dalies prasme, be to, įvykyje dalyvavo pareiškėjas, todėl negalima teigti, kad vaiko atstovas pagal įstatymą nedalyvavo vertinant kėdutės tinkamumą.

26.4. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevertino pareigūnų veiksmų teisėtumo 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykio metu ir aplinkybės, kad šis įvykis nėra registruotas duomenų bazėje, ir pažymi, jog ši aplinkybė buvo įvertinta. Atsakovas taip pat nesutinka, jog pareiškėjas patyrė neturtinę žalą dėl to, kad minėtas įvykis nebuvo registruotas registruose, ir pažymi, jog byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, jog pareiškėjo nurodytas įvykis įvyko būtent 2017 m. rugsėjo 2 d., ar jis tikrai buvo neregistruotas, ir dėl to nėra pagrindo kategoriškai preziumuoti, kad pareigūnai į įvykį vyko neteisėtai, ir dėl to pareiškėjui atsirado neturtinė žala.

26.5. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad Registre nesant duomenų apie 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykį, tai suponuoja išvadą, kad policijos pareigūnai teikia paslaugas K. J., nebuvo nurodyta skunde pirmosios instancijos teismui, nebuvo nagrinėjimo byloje dalyku, todėl neturėtų būti vertinama apeliaciniame teisme, be to, jos nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Vien aplinkybė, kad pagal iškvietimą pareigūnai reagavo į įvykį, negali būti pagrindu pripažinti neteisėtus jų veiksmus. Net ir pripažinus, kad įvykis vyko pareiškėjo nurodytą datą ir nebuvo įregistruotas, tokia situacija gali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei kilti, tačiau to neužtenka neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu pripažinimui.

26.6. Atsakovas nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, jog atsakovas pareiškėjui nepateikė informacijos apie jį patį (t. y. kokiu pagrindu 2017 m. rugsėjo 2 d. pas jį atvyko pareigūnai), ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas nėra Registro duomenų teikėjas, todėl informacija apie atvykusius pareigūnus pareiškėjui neteikiama, be to, tokia informacija nelaikytina informacija apie pareiškėją. Atvykimo teisinis pagrindas (įvykio detalės, trumpas jo aprašymas) yra Registro duomenys (Nuostatų 16.3.6 p.). Pareiškėjas, siekdamas apginti savo teises, turėjo galimybę kreiptis į Kauno AVPK su skundu, prašydamas ištirti į įvykį reagavusių pareigūnų veiksmų teisėtumą, tačiau šia galimybe nepasinaudojo, o kreipėsi raštu, prašydamas pateikti Registro duomenis, pareigūnų vardus ir pavardes, nenurodęs argumentų, kam šie duomenys yra reikalingi.

26.7. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog pareiškėjas buvo priverstas išvykti į užsienį dėl atsakovo pareigūnų veiksmų, nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais ar kitomis jo nurodytomis aplinkybėmis. Sprendimas vykti į Norvegiją buvo priimtas paties pareiškėjo.

26.8. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog administracinio nusižengimo byloje patirtos teisinės pagalbos išlaidos neturėjo būti priteistos kaip turtinė žala, vadovaujantis naujausia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, suformuota 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės kolegijos sprendime administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020, ir pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais kiti teismai privalo vadovautis sprendimuose, priimamuose po šių išaiškinimų atsiradimo, nesiejant šių išaiškinimų taikymo su galimais asmenų teisių pažeidimais, padarytais tik po tokių išaiškinimų paskelbimo.

26.9. Atsakovas nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio ir pažymi, jog didžioji dalis pareiškėjo nurodytų išgyvenimų yra susiję su K. J. veiksmais, o Nutarimu paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, kuri vėliau buvo panaikinta, niekaip neapribojo pareiškėjo laisvės, nesukėlė jam finansinės naštos, todėl pirmosios instancijos teismas neturtinės žalos dydį, patirtą dėl jo patraukimo administracinėn atsakomybėn, įvertino teisingai, nenukrypdamas nuo nuoseklios teismų praktikos panašiose bylose.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo teigimu, jam padaryta Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams netinkamai vykdžius savo pareigas.

28. Pirmosios instancijos teismas skundą tenkino iš dalies: priteisė pareiškėjui iš atsakovo 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 51 Eur bylinėjimosi išlaidas.

29. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu dalyje, kurioje skundas atmestas ir prašo jį pakeisti, šią skundo dalį tenkinant visiškai. Pareiškėjas mano, kad teismas netinkamai ir nepagrįstai nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių ir netinkamai taikė materialinės teisės normas.

30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

31. Teisėjų kolegijos pabrėžia, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog: dėl 2017 m. rugpjūčio 22 d. ir 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykių aplinkybių policijos pareigūnai atliko teisėtus veiksmus CK 6.271 straipsnio prasme, o pareiškėjo subjektyvus įvykio ir pareigūnų atliktų veiksmų vertinimas yra nei faktiškai, nei teisiškai nepagrįstas; pareiškėjo skundo dalis dėl turtine žala įvardijamų išlaidų teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje priteisimo yra nepagrįsta ir reikalavimas dėl 660 Eur turtinės žalos atlyginimo netenkintinas; iš pareiškėjo skundo argumentų nėra aišku, kaip pradėta administracinio nusižengimo teisena sukliudė jam tęsti studijas ir privertė išvykti iš Lietuvos, nėra pagrindo pripažinti, kad būtent pareiškėjo skunde aprašomi Kauno AVPK pareigūnų veiksmai galėjo nulemti būtinybę pareiškėjui nutraukti studijas, išvykti iš Lietuvos ir patirti papildomas išlaidas; pareiškėjas neįrodė nei, kad žala atsirado būtent dėl valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų, nei žalos dydžio, nei priežastinio ryšio.

32. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugpjūčio 22 d. policijos pareigūnai atvyko pagal iškvietimą, gavę informaciją, kad pareiškėjo turima automobilio kėdutė netinkama vežti jo sūnų. Sutiktina su atsakovu, kad pareigūnų veiksmai, susiję su kėdutės patikrinimu ir rekomendacija atsižvelgti į aplinkybę, kad saugos diržas remiasi į vaiko kaklą ir eismo įvykio atveju gali sukelti žalą vaikui, laikytinas siekiu pasirūpinti vaiko saugumu, o ne sutrukdyti pareiškėjui leisti laiką su sūnumi. Todėl sutiktina su teismo išvada, kad policijos pareigūnai vykdė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, nepiktnaudžiavo Policijos įstatymo 22 straipsnio, reglamentuojančio pareigūnų bendrąsias teises įgyvendinant administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) prevenciją, suteikiamomis teisėmis, nuostatomis, nepažeidė Policijos patrulių veiklos instrukcijos. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjo motinai pateikus skundą dėl policijos pareigūnų veiksmų šio įvykio metu, buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, kurio metu nustatyta, kad policijos pareigūnai, tikrinę vaikui vežti skirtą kėdutę, veikė nepažeisdami teisės aktų reikalavimų (2017 m. rugsėjo 14 d. Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 20-1S- 137). Kaip teisingai pastebi atsakovas, UAB „Kesko senukai“ sertifikatas gautas 2017 m. rugsėjo 1 d., t. y. po 2017 m. rugpjūčio 22 d. įvykio, pareigūnai jo įvertinti negalėjo, todėl šis įrodymas savaime nepaneigia vertinimo dėl policijos pareigūnų veiksmų teisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme.

33. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 2 d. K. J. (pareiškėjo vaiko motina) kartu su policijos pareigūnais atvyko pas pareiškėją atsiimti sūnaus, motyvuodama tuo, kad sūnus verkia; pasak pareiškėjo, šis įvykis nefiksuotas policijos duomenų bazėje, pareiškėjui nesuteikta informacija apie tai, kokie pareigūnai pas jį lankėsi. Pareiškėjas 2017 m. spalio 18 d. pareiškimu dėl informacijos apie 2017 m. rugsėjo 2 d. įvykį pateikimo kreipėsi į atsakovo atstovą ir gavo atsakymą (2017 m. lapkričio 3 d. raštą Nr. 20-S-110915(2.2)), kuriame nurodyta, jog informacija apie įvykio metu atvykusius pareigūnus nebus suteikta, paaiškintas nesuteikimo pagrindas. Byloje duomenų, kad 2017 m. lapkričio 3 d. aktas būtų nuginčytas, nėra. Pastebėtina, kad be teiginių, jog įvykis nefiksuotas policijos duomenų bazėje, pareiškėjas nenurodo kitų aplinkybių, kuriomis, pareiškėjo nuomone, pasireiškė policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumas, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad įvykis galimai nebuvo registruotas Registre, savaime nesudaro pagrindo vertinti, jog pareigūnai veikė neteisėtai.

34. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas priteisti 660 Eur bylinėjimosi išlaidas, ginčijant nepagrįstą ir neteisėtą Kauno AVPK Santakos PK 2017 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), yra nepagrįstas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. gegužės 27 d. išplėstinės kolegijos sprendimu, priimtame administracinėje byloje Nr. A-3145-575/2020. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas išlaidų atlyginimo klausimas yra eksplicitiškai reglamentuotas, tokio pobūdžio išlaidos teisinėms paslaugoms administracinio nusižengimo byloje nepriteistinos administraciniuose teismuose pagal CK 6.271 straipsnį. Šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo teiginiai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu Nr. KT45-A-N3/2021 pripažino, jog BPK 106 straipsnis (su 2020 m. birželio 26 d. pakeitimu; TAR, 2020 m. liepos 3 d., Nr. 15006) tiek, kiek pagal jį asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra atlyginamos būtinos ir pagristos išlaidos advokatui, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 31 straipsnio 6 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Pažymėtina, kad LVAT 2023 m. balandžio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-770-821/2023 nurodė, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo priėmimas ir jame pateikti išaiškinimai per se (patys savaime) nesudaro pagrindo keisti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 27 d. sprendime suformuluotą praktiką, pagal kurią prašymo dėl atstovavimo išlaidų priteisimo nepateikimas bendrosios kompetencijos teismams, vadovaujantis specialiuoju įstatymu, eliminuoja pagrindą tokį prašymą tenkinti pagal CK 6.271 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, siekdamas atgauti administracinio nusižengimo byloje patirtų išlaidų atlyginimą, pareiškėjas nesilaikė įstatymuose nustatytos tvarkos, kadangi nepateikė prašymo atlyginti šias išlaidas vadovaudamasis BPK įtvirtintomis taisyklėmis, kuriomis vadovautis įpareigoja ANK 666 straipsnis. Tokios pozicijos laikomasi ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2020 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2237-662/2020; 2021 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-800-1062/2021; 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-565-968/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1159-1062/2021; 2021 m. gegužės 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1630-520/2021; 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1502-629/2021; 2022 m. spalio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-353-822/2022, 2023 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-102-575/2023).

35. Taip pat teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti 3 014 Eur turtinė žalą, kuri, anot pareiškėjo, susidarė iš 1 124 Eur į valstybės biudžetą grąžintinų lėšų dėl studijų nutraukimo ir 1 890 Eur jo motinai grąžintinų lėšų, kurias skolinosi siekdamas pragyventi užsienyje, neįrodė būtinų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti (CK 6.271 str.). Pareiškėjo paaiškinimai šiuo aspektu yra abstraktūs, duomenų vertinimui, kad pareiškėjas nutraukė studijas ir išvyko gyventi į užsienį dėl skunde minimų policijos pareigūnų veiksmų, nėra.

36. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad neturi pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo L. S. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Milda Vainienė