eAS-26-821/2024

Administracinė byla Nr. eAS-26-821/2024 Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00584-2023-1 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. sausio 17 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. O. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I. O. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritoriniam skyriui dėl aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja I. O. su skundu kreipėsi į teismas ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Inspekcija) Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimą atlikti patikrinimą Nr. 949 (toliau – Pavedimas); 2) panaikinti Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus 2023 m. rugsėjo 21 d. patikrinimo aktą Nr. 5VD-275 (toliau – Patikrinimo aktas).

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2023 m. lapkričio 22 d. nutartimi pareiškėjos I. O. skundą atsisakė priimti. Aptaręs Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su asmens teisės kreiptis į teismą bei administracinių ir bendrosios kompetencijos teismų savarankiškumu, ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatą, teismas pažymėjo, kad tai, kokios bylos yra priskirtos administracinių teismų kompetencijai, detaliau apibrėžia Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnis. Teismas nurodė, kad institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip administracinio nusižengimo tyrimo subjektai, todėl administracinis teismas, svarstantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar pareiškėjo reikalavimai siejami su viešojo administravimo sritimi; administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas. Iš I. O. su skundu pateiktos medžiagos teismas nustatė, kad fizinis asmuo kreipėsi į Inspekcijos Panevėžio darbo ginčų komisiją (toliau – Komisija) dėl nemokamo darbo užmokesčio išieškojimo iš uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inovatyvūs verslo sprendimai“ (nurodytas bendrovės pavadinimas „Inovatyvūs sprendimai“ laikytinas rašymo apsirikimu) bei atleidimo iš darbo teisėtumo. Komisija, bylos nagrinėjimo metu nustačiusi, kad UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ nesilaikė darbo sutartyje sudaryto susitarimo ir darbo užmokestį asmeniui mokėjo pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso reikalavimus, Inspekcijos Panevėžio teritoriniam skyriui nurodė pagal kompetenciją atlikti minėtos bendrovės patikrinimą dėl galimų pažeidimų identifikavimo ir administracinio poveikio priemonių taikymo. Inspekcijos Panevėžio teritorinis skyrius, surinkęs papildomą medžiagą bei atlikęs procedūrinius veiksmus, tarp jų – surašęs ir pareiškėjos skundžiamus aktus (Pavedimą bei Patikrinimo aktą), ir nustatęs pažeidimus, pradėjo administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnį, pareiškėjai I. O., kaip UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą (Nr.  ROIK:23221540497) ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimą paskyrė 2023 m. spalio 31 d. Teismas pažymėjo, kad yra tikėtina, jog pareiškėjos atžvilgiu galbūt yra priimtas ir nutarimas administracinio nusižengimo byloje. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad administraciniam teismui paduotu skundu I. O. skundė atsakovo priimtus procedūrinius aktus, atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje. Teismas pažymėjo, kad administracinių nusižengimų teisena yra reglamentuota Administracinių nusižengimų kodekse, pagal kurio normas, ne teismo tvarka administracinių nusižengimų bylas išnagrinėjusių institucijų procesiniai sprendimai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos apylinkės teismui. Teismas padarė išvadą, kad tarp pareiškėjos ir atsakovo yra susiklostę Administracinių nusižengimų kodekse reguliuojami teisiniai santykiai. Teismas sprendė, kad I. O. skundo reikalavimai yra susiję ne su viešojo administravimo sritimi, o su administracinių nusižengimų teisena. Pareiškėja, nesutikdama su galutiniu procesiniu sprendimu, priimtu administracinio nusižengimo byloje, turi teisę jį apskųsti bendrosios kompetencijos teismui Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tvarka, kartu išdėstydama ir savo argumentus dėl, jos nuomone, neteisėtai atliktų procedūrų administracinio nusižengimo tyrimo eigoje. Teismas akcentavo, kad administracinių teismų kompetencijos ribojimai yra įtvirtinti Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnyje, kurio 1 dalis nustato, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, kad I. O. skundas nenagrinėtinas administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka, todėl jį, remdamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, atsisakė priimti. Atsisakęs priimti pareiškėjos skundą, teismas nutarė jai grąžinti paduodant skundą sumokėtą 22,5 Eur žyminį mokestį.

III.

Pareiškėja I. O. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti jos skundą. Pareiškėja teigia, kad teismo nutartis yra neteisėta ir turėtų būti panaikinta. Teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes ir padarė iš esmės neteisingą, faktinėms aplinkybėms bei teismų praktikai prieštaraujantį vertinimą, kad I. O. skundžiami atsakovo priimti sprendimai yra procedūriniai aktai, priimti atliekant administracinio nusižengimo bylos tyrimą, todėl visiškai nepagrįstai nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos skundą. I. O. paaiškina, kad ji administraciniam teismui skundžia sprendimus, kurie atsakovo buvo priimti nepradėjus nei administracinės teisenos, nei administracinio nusižengimo tyrimo. Pareiškėja nurodo, kad ji skundžia Pavedimą ir sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kuri buvo pradėta tik po ginčijamo 2023 m. rugsėjo 21 d. sprendimo priėmus procesinį sprendimą – 2023 m. rugsėjo 21 d. 15.34 val. surašius administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-2335-2023, ir tik tada prasidėjo administracinės teisenos tyrimo procesas, kuriam prasidėjus, visi proceso metu priimti sprendimai yra vertintini kaip procedūriniai aktai, atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje. Pareiškėja nurodo, kad tiek Administracinių nusižengimų kodeksas, tiek suformuota teismų praktika bei kitų teisės aktų taikoma analogija suponuoja išvadą, jog administracinės teisenos pradžia ar juo labiau administracinio nusižengimo tyrimo pradžia, kai byloje surašomas administracinio nusižengimo protokolas, yra sietina su pavedimo įgaliotam darbuotojui pradėti administracinio nusižengimo tyrimą arba administracinio nusižengimo protokolo surašymu (pvz., Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patvirtintos Administracinio nusižengimo teisenos, protokolo ir nutarimo administracinio nusižengimo byloje registravimo taisyklės nustato, kad administracinio nusižengimo teisena pradedama patarėjui per duomenų valdymo sistemą gavus ikiteisminio tyrimo institucijos ar prokuroro grąžintą medžiagą, kitos institucijos persiųstą tyrimo medžiagą ir suformavus įgaliotam darbuotojui pavedimą gautų dokumentų pagrindu pradėti administracinio nusižengimo tyrimą; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 patvirtintų Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatų 16 punkte yra nustatyta, kad, atlikus šių nuostatų 11.1–11.8 papunkčiuose nurodytus patikrinimus ir nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, pradedama administracinio nusižengimo teisena). Atsižvelgusi į tai, I. O. daro išvadą, kad teisės aktų analogija nurodo, jog administracinės teisenos pradžia yra sietina su atsakingo ir įgalioto pareigūno (darbuotojo) procesinio sprendimo priėmimu. Pareiškėja pažymi, kad Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė, surašydama Patikrinimo aktą, rezoliucinėje jo dalyje, įvertinusi surinktą tyrimo medžiagą, nusprendė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 dalį, o tai reiškia, kad atliekant kitus veiksmus, kuriuos nurodė teismas, nebuvo nuspręsta pradėti administracinės teisenos tyrimo, todėl skundžiami sprendimai turi būti vertinami ne kaip procedūriniai aktai, atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje, kadangi jie buvo priimti iki patikrinimo atlikimo, ir jų negalima vertinti kaip procedūrinių aktų, priimtų jau atliekant tyrimą administracinio nusižengimo byloje, nes šių sprendimų priėmimo metu administracinė teisena dar nebuvo pradėta. I. O. nuomone, abu skundžiami aktai atitinka Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio normą, nustatančią, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, o jos skundas turėtų būti nagrinėjamas administracinio teismo Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos I. O. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubiius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-968/2023). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reguliuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Pareiškėjos skundo turinys ir jos pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad atsakovui iš Komisijos gavus tarnybinį pranešimą dėl UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ galbūt padarytų darbo įstatymų pažeidimų, Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus patarėjas 2023 m. rugpjūčio 11 d. pavedimu atlikti patikrinimą Nr. 949 Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausiajai darbo inspektorei pavedė atlikti skundo ar pranešimo, neišvykstant į ūkio subjektą, patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar / ir darbo santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais. Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus vyriausioji darbo inspektorė, pagal Pavedimą atlikusi patikrinimą dėl gauto tarnybinio pranešimo ir įvertinusi tyrimo metu surinktą informaciją, nusprendė pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 d. Pareiškėjai I. O., kaip UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ (duomenys neskelbtini), 2023 m. rugsėjo 21 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. VDI-ANR_P-2335-2023 ir administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas buvo paskirtas 2023 m. spalio 24 d. 10.00 val. Iš pareiškėjos skundo turinio yra akivaizdu, kad ji nesutinka su pradėtu patikrinimu, kaip neteisingai pradėtu procesu, bei su jo pradėjimu kylančiomis pasekmėmis. I. O. mano, kad ji buvo nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, o Pavedimas ir Patikrinimo aktas yra neteisėti. Kaip jau minėta, Pavedimu buvo pavesta atlikti patikrinimą darbuotojų saugos ir sveikatos ar / ir darbo santykius reguliuojančių teisės aktų reikalavimų laikymosi klausimais, o Patikrinimo akte buvo nustatyti Darbo kodekso pažeidimai bei buvo priimtas sprendimas pradėti administracinio nusižengimo teiseną pagal Administracinių nusižengimų kodekso 99 straipsnio 1 d. Tiek Pavedimas, tiek Patikrinimo aktas yra tarpiniai (procedūriniai) sprendimai, kurie yra tiesiogiai susiję su šią procedūrą užbaigiančio (galutinio) konkrečias materialias teisines pasekmes sukeliančio sprendimo – patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn – priėmimu. Pažymėtina, kad tiek ginčai, susiję su darbo teisiniais santykiais, tiek administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas yra priskirti bendrosios kompetencijos teismams (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 12 str. 3 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Įvertinusi I. O. pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pati pareiškėja suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat I. O. atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą būtent dėl Inspekcijos Panevėžio teritorinio skyriaus sprendimų, susijusių su UAB „Inovatyvūs verslo sprendimai“ veiklos vertinimu dėl galimų darbo įstatymo pažeidimų bei administracinio nusižengimo teisenos pradėjimu, o priimdamas pareiškėjos ginčijamus aktus, atsakovas veikė ne kaip viešojo administravimo subjektas, t. y. I. O. siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas dėl sprendimų, kuriuos priėmus, vėliau jai buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, nėra susiję su Inspekcijos, kaip viešojo administravimo institucijos, funkcijomis. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas atsisakyti priimti I. O. skundą, kadangi jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjos skundo nagrinėjimas nėra priskirtas administraciniam teismui. Iš esmės Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjos I. O. atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos I. O. atskirąjį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2023 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis