eA-523-821/2024

Administracinė byla Nr. eA-523-821/2024 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02831-2022-4 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. sausio 24 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės (pranešėja), Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė: I.

1.  Pareiškėjas T. T. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK, atsakovas) Viešosios tvarkos valdybos 2022 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 22- IL- 20- 04092-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Kauno AVPK viršininką pratęsti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

2.  Pareiškėjas skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1.    Sprendimu atsakovas panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad, atsakovo vertinimu, pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.2.    Sprendimas nepagrįstas duomenimis, kad pareiškėjas yra asmuo, linkęs kelti grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai. Atsakovas nepagrįstai išplėtė vertinamų duomenų apimtį, vertindamas padarytus administracinius nusižengimus už neteisingą laikotarpį, neanalizavo, ar konkretūs administraciniai nusižengimai leidžia teigti, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.3.    Pareiškėjas leidimą nešioti ginklą turi jau daugiau nei 10 metų ir paskutinį kartą leidimas laikyti (nešiotis) ginklą buvo pratęstas 2017 metais. Per penkerių metų laikotarpį pareiškėjas ginklų laikymo (nešiojimo) taisyklių pažeidimų nepadarė. Pareiškėjo iki 2017 metų padaryti 35 administraciniai nusižengimai neturėjo būti vertinami.

2.4.    Sprendime nurodyti pareiškėjo padaryti 46 administracinės tvarkos pažeidimai lėmė nepagrįstą atsakovo išvadą, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

2.5.    Per penkerių metų laikotarpį pareiškėjas baustas už 11 administracinių nusižengimų, iš jų 4 kartus už greičio viršijimą, 3 kartus už transporto priemonių parkavimo tvarkos pažeidimus, 1 kartą įspėtas dėl išplaukimo vandens motociklu į teritorinę jūrą su savimi neturint asmens dokumento, 1 kartą už automobilio, kuriam neatlikta privalomoji techninė apžiūra, vairavimą, 1 kartą už automobilio vairavimą, neprisisegus saugos diržo, 1 kartą už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą. Šiuo metu galioja 9 administracinės nuobaudos. Tačiau svarbi aplinkybė yra tai, kad pareiškėjas niekada nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su ginklų laikymo (nešiojimo) taisyklių pažeidimais, taip pat niekada nebuvo teistas.

2.6.    Atsakovas nepagrįstai teigia, kad pareiškėjas gali būti laikomas asmeniu, keliančiu grėsmę kitų asmenų sveikatai ar kitoms įstatymų saugomoms vertybėms, todėl Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

3.  Atsakovas Kauno AVPK prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4.  Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1.    Pareiškėjui 2012 m. gruodžio 7 d. Kauno AVPK išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus. Pareiškėjas 2022 m. spalio 7 d. pateikė prašymą pratęsti leidimo laikyti (nešiotis) ginklus galiojimą ir deklaraciją, patvirtinančią, kad yra tinkamos sąlygos ginklams laikyti. Sprendimu pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus buvo panaikintas.

4.2.    Priimdamas Sprendimą atsakovas vertino registruose esančius duomenis apie pareiškėją. Pagal Administracinių nusižengimų registro duomenis buvo nustatyta, kad pareiškėjas 46 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus), iš jų 15 kartų už nustatyto greičio viršijimą, 1 kartą už Valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, 1 kartą už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, 2 kartus už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą, 3 kartus už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, 3 kartus už transporto priemonių vairavimą neblaiviam, 4 kartus už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 1 kartą už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje, 1 kartą už naudojimąsi mobilaus ryšio priemonėmis taisyklių pažeidimą, 1 kartą už Savivaldybių tarybų patvirtintų želdynų ir želdinių apsaugos taisyklių pažeidimą, 2 kartus už pėsčiųjų padarytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, 4 kartus už pasipriešinimą policijos, Viešojo saugumo tarnybos pareigūnui ar policijos rėmėjui, policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos, Valstybės saugumo departamento, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymo, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimo, 3 kartus už transporto priemonių (išskyrus mopedus ir lengvuosius keturračius motociklus) vairavimą neturint teisės jų vairuoti ar neturint teisės vairuoti tos rūšies transporto priemonių, 1 kartą už vairuotojo nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, 1 kartą už alkoholinių gėrimų gėrimą viešosiose vietose arba girto pasirodymą viešosiose vietose.

4.3.    Pagal Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 9–1 straipsniais, pareiškėjo atžvilgiu 2000 m. kovo 13 d. nutraukta baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 112 straipsnio 1 dalyje (apysunkis kūno sužalojimas).

4.4.    Palangos m. apylinkės prokuratūros 2005 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimų, numatytų BK 286 straipsnyje ir 290 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui; valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas), nutrauktas, vadovaujantis BK 38  straipsnio 1 dalies 1–4 punktais, BPK 212 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Minėtas nutarimas 2005 m. rugsėjo 6 d. patvirtintas Palangos m. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo.

4.5.    Kauno m. apylinkės prokuratūros 2008 m. balandžio 11 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikaltimo, numatyto BK 286 straipsnyje (pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui), nutrauktas, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu.

4.6.    Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

4.7.    Registruose fiksuoti duomenys apie pareiškėjo padarytus teisės pažeidimus, jų kiekis, taikytos atsakomybės neefektyvumas charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles. Minėti teisės pažeidimai patvirtina, jog pareiškėjas linkęs nuolat piktybiškai pažeisti teisės aktais nustatytas taisykles, teisės aktų pažeidimus vykdo sistemingai, administracinio poveikio priemonės jam yra neveiksmingos, o pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai, jo padarytų pažeidimų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė.

II.

5.    Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. balandžio 13 d. sprendimu pareiškėjo T. T. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6.    Teismas nurodė, kad Sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – ir Aprašas), 48 punkto pagrindais, įvertinus padarytus pareiškėjo teisėtvarkos pažeidimus, atsižvelgus į tai, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsakovo Sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus.

7.    Teismas, apžvelgęs Įstatymo nuostatas (1 str. 2 d., 40 str. 1 d. 10 p.), Aprašo 48 punktą ir ginčui aktualią Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktiką, pažymėjo, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai išskyręs sąlygas bei nustatęs atvejus, kada asmeniui gali būti panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, ypač yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų, laikančių bei nešiojančių šaunamuosius ginklus, elgesiui bei šiuos asmenis charakterizuojančioms aplinkybėms.

8.    Teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, patvirtina registrų duomenys apie pareiškėjo padarytus sistemingus teisėtvarkos pažeidimus, tarp pareiškėjo padarytų teisėtvarkos pažeidimų yra pažeidimų, kurie nukreipti prieš asmenis, viešąją tvarką ir visuomenės saugumą. Teismas vertino, šias aplinkybes kaip grėsmę kitų asmenų ar pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai bei visuomenės saugumui.

9.    Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo padaryti Kelių eismo taisyklių ir kiti teisėtvarkos pažeidimai, už kuriuos jis buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, yra pakankamas pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

10.  Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo daromų teisėtvarkos pažeidimų periodiškumą, vertybes ir teisinius gėrius, į kuriuos kėsintasi nurodytais pažeidimais, konstatavo, jog pareiškėjo veiksmai teisės ir moralės požiūriu nepriimtini, pareiškėjas akivaizdžiai yra linkęs pažeidinėti teisės aktais nustatytas taisykles, ir tai patvirtina jo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams, nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms.

11.  Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės ir argumentai dėl kurių jis padarė teisėtvarkos pažeidimus ar tai, kad neturėjo būti vertinami anksčiau nei prieš penkerius metus padaryti teisėtvarkos pažeidimai, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra reikšmingi, nes tai nėra pagrindas manyti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklą, nekels realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o nustatytos faktinės aplinkybės sudarė neabejotiną pagrindą atsakovui, vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

12.  Teismas pabrėžė, kad pareiškėjui taikytas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas yra būtinas, derinant skirtingus interesus ir siekiant užtikrinti žmogaus sveikatą ir gyvybę, visuomenės ir valstybės saugumą, t. y. konstitucines vertybes, kurioms gali kilti grėsmė nagrinėjamo ginčo atveju neapribojus pareiškėjo teisės laikyti ir nešiotis ginklus. Pareiškėjo interesai turėti šaunamąjį ginklą negali būti reikšmingesni nei visuomenės saugumo tikslas. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas pareiškėjui, kuris kelia grėsmę Įstatyme įtvirtintoms visuotinėms vertybėms, yra proporcinga poveikio priemonė ir nelaikytina pareiškėjo dvigubo baudimo priemone.

III.

13.  Pareiškėjas T. T. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.

14.  Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai formuoja praktiką, kad vertinant asmens padarytus administracinius nusižengimus kaip asmenį charakterizuojančius duomenis, yra reikšmingas jų atsiradimo laike aspektas.

15.  Pareiškėjas teigia, kad, sprendžiant dėl vertinamų duomenų apimties ir laikotarpio svarbu paminėti, kad pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. sausio 13 d. įsakymo Nr. 5-V-21 „Dėl Administracinio nusižengimo bylos išrašo ir (ar) pažymos apie asmens padarytus administracinius nusižengimus išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 7.2.1. punktą asmeniui pažyma apie jo padarytus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus gali būti suformuojama maksimaliam penkerių metų terminui, tačiau Kauno AVPK ir pirmosios instancijos teismas vertino visus per pareiškėjo gyvenimą padarytus administracinius nusižengimus.

16.  Pareiškėjas akcentuoja, kad pirmosios instancijos teismas ir Kauno AVPK vertino pažeidimus, kuriuos pareiškėjas padarė daugiau nei prieš 24 metus, dar būdamas nepilnametis, didžioji dalis administracinių nusižengimų buvo padaryti daugiau nei prieš 12 metų. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad toks vertinimas yra neteisingas ir nepagrįstas, prieštaraujantis Įstatymo nuostatoms, nes negali susidaryti tokia neproporcinga ir neteisinga situacija, kuomet, sprendžiant dėl asmens galimo pavojingumo, administracinių nusižengimų padarymas prieš 10, 15, 20 ar net 25 metus turėtų neribotą galiojimo terminą ir didesnę reikšmę vertinamuoju požiūriu, nei sunkių tyčinių nusikaltimų padarymas ir laisvės atėmimo bausmės atlikimas.

17.  Pareiškėjas teigia, kad jis subrendo kaip asmenybė, apmąstė savo elgesį ir požiūrį į įstatymų laikymąsi ir, iš esmės, nuo to laiko jokių šiurkščių administracinių nusižengimų nepadarė. Dėl 2019 m. gruodžio 8 d. administracinio nusižengimo už nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą pareiškėjas skunde ir posėdyje pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad šis administracinis nusižengimas ir nuobauda paskirta dėl apsižodžiavimo su degalinės apsaugos darbuotoju. Pareiškėjas administracinio nusižengimo padarymo metu buvo blaivus, jokių pasekmių ar žalos dėl šios nusižengimo nekilo.

18.  Pareiškėjas pažymi, kad per daugiau nei 10 metų turėto leidimo laikyti (nešiotis) ginklą terminą niekada nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su ginklų laikymo (nešiojimo) taisyklių pažeidimais, taip pat niekada nebuvo teistas. Šie duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas su ginklu elgėsi itin atidžiai ir rūpestingai.

19.  Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ji atmesti,

20.  Atsakovas nurodo, kad lingvistinė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto analizė patvirtina, kad leidimų laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimas gali ir turi būti taikomas bet kuriuo momentu kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Registruose fiksuoti administraciniai nusižengimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, nuosavybei ir atsižvelgiant į teismų praktikos poziciją, akivaizdu, kad ne visi pažeidimai yra praradę aktualumą laiko aspekte.

21.  Atsakovas pažymi, kad Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta apribojimų vertinti tik tokius pažeidimus, kurie susiję su šaunamųjų ginklų apyvarta. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai apie asmens pavojingumą padaryti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie patvirtina, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

22.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytu pagrindu nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

23.  Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (nusižengimų daugetas, jų pobūdis bei sistemiškumas) sudarė pagrindą atsakovui padaryti išvadą, jog jis (pareiškėjas), turėdamas leidimą nešiotis ar leidimą laikyti ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas), dėl ko leidimas pareiškėjui panaikintas pagrįstai, pareiškėjo skundą atmetė.

24.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad tiek atsakovas, tiek teismas vertino pažeidimus, kuriuos pareiškėjas padarė prieš daugiau nei 24 metus, kai pareiškėjas buvo nepilnametis, didžioji dalis pažeidimų padaryta prieš daugiau nei 10 metų, todėl šie pažeidimai negali būti siejami su Įstatyme nurodytos grėsmės atsiradimu, pareiškėjas niekada nebuvo baustas už administracinius nusižengimus, susijusius su ginklų laikymo (nešiojimo) taisyklių pažeidimais.

25.  Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

26.  Įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Pagal Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą, leidimų nešiotis ir leidimų laikyti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B, C kategorijų ginklus galiojimas panaikinamas, kai policijos įstaiga turi duomenų, kad asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus.

27.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2013 m. sausio 25 d. nutarime konstatavo, jog ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, inter alia (be kita ko) nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo. Konstitucinis proporcingumo principas yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų; įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmens teisių labiau, negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

28.  Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę ir sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimai).

29.  Nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su viešuoju interesu užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, ribojant ginklų prieinamumą asmenims, dėl kurių patikimumo nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų naudotis ginklu kyla akivaizdžių pagrįstų abejonių. Priimant sprendimą dėl leidimo panaikinimo (Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p.), kaip ir priimant sprendimą dėl leidimo išdavimo (Įstatymo 17 str. 1 d. 10 p.), turi būti įvertinti duomenys, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, jog būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-796-552/2018; 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-503-629/2020; 2020 m. rugpjūčio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-502/2020; kt.).

30.  Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš ginčijamo atsakovo Sprendimo, leidimas nešioti ginklą pareiškėjui panaikintas, įvertinus pareiškėją charakterizuojančias aplinkybes (žr.. šios nutartis 4.2–4.4 p.). Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad visi pažeidimai yra padaryti labai seniai, todėl neturėtų būti vertinami sprendžiant dėl leidimo nešioti ginklą panaikinimo, nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, vertino tiek atskirus pareiškėjo padarytus pažeidimus, tiek jų (pažeidimų) visumą, kiekį ir pobūdį. Pažymėtina, kad pareiškėjas už administracinius nusižengimus buvo baustas ne tik prieš 24 ar 12 metų, kaip nurodo pareiškėjas, tačiau ir jau turėdamas leidimą nešioti ginklą (7 kartus pareiškėjas baustas už greičio viršijimą (paskutinį kartą 2022 m. balandžio 27 d.); 3 kartus už sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimų reikalavimų (paskutinį kartą 2021 m. lapkričio 23 d.); 2021 m. liepos 17 d. už Valstybės sienos kirtimą ir patikrinimą arba pasienio teisinį režimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą; 2019 m. gruodžio 8 d. už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį; 2 kartus už transporto priemonių be privalomosios techninės apžiūros vairavimą (paskutinį kartą 2018 m. gruodžio 20 d.); 2018 m. sausio 13 d. už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą; 2016 m. balandžio 8 d. už transporto priemonės vairavimą neblaiviam; 2015 m. kovo 12 d. už Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 2013 m. lapkričio 6 d. už melagingų parodymų, specialisto paaiškinimų bei ekspertizės išvadų davimą, vengimą ar atsisakymą duoti parodymus, melagingą vertimą, įkalčių arba įrodymų naikinimą bei jų slėpimą, naudojimasis negaliojančiais, fiktyviais ar kito asmens dokumentais, melagingo pareiškimo arba kitokios apgavystės padarymą administracinio teisės pažeidimo byloje), todėl darytina išvada, kad pareiškėjas nepaklūsta pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, jo veiksmai liudija demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą.

31.  Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys (neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui. Todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjo teiginiai, kad turi būti vertinamas jo elgesys tik per paskutinius 5 metus yra teisiškai nepagrįsti, kadangi, vertinant asmenį, kuriam išduotas leidimas nešioti ginklą, turi būti atliktas kompleksinis ir visapusiškas asmens vertinimas, kas nagrinėjamu atveju ir buvo atlikta atsakovo.

32.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo T. T. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. balandžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                     Iveta Pelienė

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis