AS-669-575/2023

Administracinė byla Nr. AS-669-575/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-08400-2023-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. lapkričio 15 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Ž. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos Ž. T. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja Ž. T. su skundu kreipėsi į teismas ir prašė: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 4-01-7034 „Dėl gauto pareiškimo“; 2) įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei pateikti teikimą: a) pradėti ikiteisminį tyrimą pagal Ž. T. ir A. K. 2022 m. birželio 13 d. pareiškimą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) ir atitinkamų jos tarnautojų galimos korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties (toliau – abu kartu – teismų sprendimai) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 ir 245 straipsniuose nustatytais pagrindais; b) pradėti ikiteisminį tyrimą dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiosios prokurorės korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, galbūt suklastojant Ž. T. ir A. K. 2022 m. birželio 13 d. pareiškimo duomenis ir tuo suklastojimu naudojantis, vadovaujant ikiteisminiam tyrimui, pagal Baudžiamojo kodekso 228 ir 300 straipsnio 1 dalį, taip pat atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimą Klaipėdos generalinėje prokuratūroje, jai atliekant 2022 m. birželio 13 d. pareiškimo nagrinėjimą; 3) įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjos Ž. T. skundą atsisakė priimti. Aptaręs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, teismas pažymėjo, kad bylos, priskirtinos administracinių teismų kompetencijai, yra išvardytos Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2023 m. liepos 30 d. kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir nurodė, jog teikia duomenis antikorupcinei analitinei žvalgybai atlikti bei nustačius nusikalstamą veiką ar teisės pažeidimus, prašė imtis baudžiamojo persekiojimo. Specialiųjų tyrimų tarnyba skundžiamu raštu Ž. T. informavo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėti ir galiojantys, kol jie teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti. Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė pagrindų taikyti neigiamos informacijos tikrinimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras ir paaiškino, kad vien tai, jog pareiškėjos netenkina Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos priimtas procesinis sprendimas, juos priėmusių pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėta veika, už kurią turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė. Teismas akcentavo, kad pareiškėja prašė panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos raštą Nr. 4-01-7034 ir nurodė, jog jis neatitinka išsamumo, nešališkumo ir objektyvumo kriterijų bei prašė įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą generalinei prokurorei pateikti teikimą pradėti ikiteisminį tyrimą bei įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimą. Teismas pažymėjo, kad nors formaliai skundžiamas raštas galėtų būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, tačiau iš pareiškėjos skundo turinio matosi, jog ji faktiškai siekia įpareigoti pradėti ikiteisminį tyrimą. Įvertinęs Ž. T. skundą, prie jo pridėtus dokumentus (Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2022 m. birželio 29 d. nutarimą atsakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, Klaipėdos apygardos prokuratūros nutarimą atmesti pareiškėjos skundą ir kita), teismas sprendė, kad yra akivaizdu, jog Ž. T. nurodomi veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne viešojo administravimo, o baudžiamojo proceso srityje, t. y. atsisakant pradėti ikiteisminį tyrimą, todėl jų teisėtumo tyrimas nėra priskirtas administracinio teismo kompetencijai. Teismas akcentavo, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, kuris yra nurodęs, jog kai pareiškėjas skundu siekia įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, skundas nėra priskirtinas administraciniams teismams. Baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą tvarką, yra reguliuojamas išimtinai Baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti klausimai turi būti sprendžiami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Ikiteisminio tyrimo atlikimo pagrindus ir tvarką bei ikiteisminio tyrimo įstaigų veiksmų (ar priimtų procesinių dokumentų) apskundimo tvarką nustato Baudžiamojo proceso kodekso IV dalies nuostatos. Administraciniai teismai nenagrinėja skundų, kuriais siekiama ginčyti teisėsaugos institucijų sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmų. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas, nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, kadangi iš esmės nėra ginčo. Teismas nurodė, kad atsižvelgus į tai, jog pareiškėjos prašymas įpareigoti atlikti veiksmus (pradėti ikiteisminį tyrimą) nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, nenagrinėtinas yra ir išvestinis prašymas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo, kuris yra neatsiejamai susijęs su pagrindiniu prašymu.

III.

Pareiškėja Ž. T. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjos skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės, dėl galimų nusikalstamo pobūdžio veiksmų priimant atitinkamas atskirąsias nutartis. Ž. T. paaiškina, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba yra pagrindinė Lietuvos Respublikos antikorupcinė teisėsaugos institucija (Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 2 str. 6 d.), jos uždaviniai yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, antikorupcinį visuomenės švietimą ir informavimą, analitinę antikorupcinę žvalgybą (Įstatymo 7 str.). Specialiųjų tyrimų tarnybai priklauso teisė tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka nagrinėti asmenų, kurie kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, pareiškimus, o nustačius, kad galbūt buvo padarytu teisės pažeidimas, priskirtas kitos teisėsaugos institucijos ar viešojo administravimo subjekto kompetencijai, – perduoti nagrinėti pagal kompetenciją (Įstatymo 8 str. 1 d. 4 p.). Pareiškėja teigia, kad šios nuostatos yra Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip valstybinio administravimo teisėsaugos srities subjekto, teisės korupcinio pobūdžio nusikalstamos veiklos nustatymo procese, vykdant antikorupcinę veiklą, o korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos nustatymas tokiu atveju nėra baudžiamojo proceso sritis, kaip yra nurodyta skundžiamojoje teismo nutartyje. Ž. T. pažymi, kad vadovaudamasi Įstatymo nuostatų suteiktomis teisėmis ir galiomis, ji su 2023 m. liepos 30 d. pareiškimu kreipėsi į atsakovą, kaip antikorupcinę teisėsaugos instituciją, dėl korupcinį pobūdžio teisės pažeidimo – tarnybinio nusižengimo padarymo, Nacionalinei žemės tarnybai, jos tarnautojams nevykdant Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 15 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 17 d. nutarties, kuriais Ž. T. ir A. K. buvo grąžinta natūra sovietų valdžios nacionalizuota žemė, taip pat dėl galimo korupcinio pobūdžio tarnybinio nusižengimo padarymo, Klaipėdos teisėsaugos pareigūnams sprendžiant ikiteisminio tyrimo pradžios dėl nusikalstamos veikos, nevykdant minėtų teismų sprendimų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 245 str. pagrindas) klausimą pagal 2022 m. birželio 13 d. pareiškimą, atsisakius jį pradėti. Pareiškėjos nuomone, šiuo atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatos, pagal kurias, teisingumą vykdo tik teismai (Konstitucijos 109 str.) bei kad įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs (Konstitucijos 29 str.), taip pat – Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnis, nustatantis, jog teismo grendimo ir nutarties vykdymas yra privalomas. Ž. T. teigia, kad šiuo atveju galbūt yra padarytas ir korupcinio pobūdžio teisės pažeidimas – tarnybinis nusižengimas, nusakytas Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10  dalyje. Nurodo, kad atsakovo 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakyme dėl šio prašymo argumentų ir tyrimo duomenų nėra patekta. Pareiškėja pažymi, kad ji taip pat prašė ištirti galimą Klaipėdos prokuratūros korupcinio pobūdžio tarnybinį nusižengimą, negrąžinant priteistos žemės natūra, t. y. nereikalaujant teismų sprendimų įvykdymo, kaip gintino viešojo intereso, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje nustatytomis priemonėmis, tačiau į tai nebuvo atsakyta. Klaipėdos apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 23 d. raštas patvirtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybai yra pavesta priimti procesinį sprendimą ne dėl, kaip pareiškėjos prašyta, galimos nusikalstamos veikos, nevykdant teismų sprendimų, bet dėl galimų Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojų neteisėtų veiksmų, šis pakeitimas turėtų būti vertinamas kaip galbūt korupcinio pobūdžio tikrojo dokumento suklastojimas ir pasinaudojimas juo, o tai taip pat yra galbūt korupcinio pobūdžio tarnybinis nusižengimas. Kadangi šiuo pavedimu yra iš esmės pakeista atsakomybės sritis – iš baudžiamosios į administracinę. Be to, galbūt dėl to nebuvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teismų sprendimų nevykdymo Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos 2022 m. birželio 29 d. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros 2022 m. liepos 29 d. priimtuose nutarimuose, kadangi buvo sprendžiamas ne pareiškėjos prašymas. Tokiu atveju ir šie nutarimai turėtų būti vertinami kaip galimi korupcinio pobūdžio teisės pažeidimai, padaryti Klaipėdos pareigūnams korupciniu pobūdžiu piktnaudžiaujant tarnybos pareigomis ir įgaliojimais. Šiuo atveju Specialiųjų tyrimų tarnyba, naudodamasi antikorupcinės teisėsaugos institucijos galiomis ir veikios paskirtimi, privalėjo nustatyta tvarka kreiptis į generalinę prokurorę dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros tarnybinio patikrinimo ir prašyti paaiškinti, kodėl Klaipėdos prokuratūros teisėsaugos pareigūnų – minėtu prokurorės pavedimu ir priimtais nutarimais – buvo nuspręsta, kad teisingumas pareiškėjos atžvilgiu turi būti vykdomas ne pagal teismų sprendimus, bet pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros 2022 m. birželio 23 d. raštą dėl neteisėtų veiksmų, kurie tegali būti sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, ir jos 2022 m. liepos 29 d. nutarimą. Ž. T. pažymi, kad atsakovas dėl to 2023 m. rugpjūčio 25 d. rašte argumentų nepateikė, nors akivaizdu, kad šiuo atveju teisingumas, objektyviai buvęs vykdytinas pagal teismų sprendimus, tapo „teisėtai“ nevykdomu minėtais Klaipėdos apygardos prokuratūros ir jos prokurorės pavedimu atliktais Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos pareigūnės ir Klaipėdos prokuratūros galbūt korupcinio pobūdžio tarnybinių nusižengimų veiksmais. Pareiškėja teigia, kad minėti Klaipėdos teisėsaugos institucijų nutarimai buvo priimti nusikalstamos veikos nustatymo procese, kuris nėra baudžiamosios srities procesas; procesas tampa baudžiamuoju tik tuo atveju, jeigu priimamas sprendimas pradėti ikiteisminį tyrimą. Minėtais nutarimais nusikalstama veika nebuvo nustatyta ir ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, taigi, nagrinėjimo baudžiamuoju procesu dalykų šioje byloje nėra. Be to, Ž. T. į Specialiųjų tyrimų tarnybą kreipėsi ne dėl tų nutarimų panaikinimo ir juos pateikė tik kaip įrodymus, o įrodymai teisenos pobūdžio nelemia. Pareiškėjos nuomone, skundžiamos nutarties teiginys, kad jos skundas nėra nagrinėtinas viešojo administracinio proceso tvarka, yra nepagrįstas, o skundą, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, buvo nepagrįstai atsisakyta priimti, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta kaip neteisėta ir nepagrįsta. Ž. T. akcentuoja, kad visi jos keliami klausimai priklauso Specialiųjų tyrimų tarnybos antikorupcinės teisėsaugos valstybinio administravimo institucijos kompetencijai, taigi pareiškėjos 2023 m. rugsėjo 24 d. skundas turėtų būti nagrinėjamas administracinės teisenos tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 str. 1 d. 1 p.). Skundžiamos teismo nutarties teiginys, kad Ž. T. skundas priskirtinas baudžiamosios teisės sričiai ir negali būti nagrinėjamas viešojo administravimo tvarka, prieštarauja išdėstytoms aplinkybėms ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo bei kitų įstatymų nurodytoms nuostatoms, todėl yra nepagrįstas. Be to, skundo priskyrimas baudžiamosios srities procesui prieštarauja ir Specialiųjų tyrimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymui, kuriame nurodyta, kad jis informacijos suteikimo požiūriu yra skųstinas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėja nurodo, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip valstybinio administravimo teisėsaugos srityje subjekto, 2023 m. rugpjūčio 25 d. atsakymas nėra išsamus, nešališkas ir objektyvus, todėl jis, kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 5 ir 9 dalies principams, nėra teisėtas. Akivaizdu, kad pateiktas skundas dėl atsakymo neteisėtumo, prieštaraujantis šiems principams, yra nagrinėtinas vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjas pažymi, kad teismo argumentas, jog skunde yra tiesiogiai prašoma pradėti ikiteisminį tyrimą, prieštarauja jo objektyviam tekstui. Iš skundo matyti, kad jame prašoma teismo įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą įstatymų nustatyta tvarka generalinei prokurorei pateikti teikimą pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat įpareigoti pateikti teikimą atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimą Klaipėdos prokuratūroje, be to, teismo prašoma įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje. Ž. T. nuomone, prašymas teismo atlikti šiuos įpareigojimus visiškai atitinka Įstatyme atsakovui, kaip institucijai, nustatytas teises ir pareigas bei Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip pagrindinės antikorupcinės teisėsaugos institucijos, statusą. Tokiu atveju šie įpareigojimai priklauso valstybinio administravimo, kurį vykdo atsakovas, sričiai ir negali būti nagrinėjama byla tariamai siejama su priklausymu nesamam baudžiamosios srities procesui. Nutartyje šios aplinkybės siejimas su baudžiamosios srities procesu ir atsižvelgus į tai padaryta išvada, kad skundo nagrinėjimas vyktų baudžiamosios srities procesu, todėl tokiu atveju jis Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka yra nenagrinėtinas, yra nepagrįsta. Be to, šios bylos ir pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytų Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėtų bylų aplinkybės nėra tapačios procesinio siejimosi su ikiteisminiu tyrimu prasme, todėl teismas šio teismo praktika byloje vadovavosi nepagrįstai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos Ž. T. skundą, teisėtumas ir pagrįstumas. Pirmiausiai teisėjų kolegija pažymi, kad Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos principas yra universalus. Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos. Asmeniui jo pažeistų teisių gynyba teisme garantuojama nepriklausomai nuo jo teisinio statuso. Asmenų pažeistos teisės ir teisėti interesai teisme turi būti ginami nepriklausomai nuo to, ar jie yra tiesiogiai įtvirtinti Konstitucijoje, ar ne. Teisė kreiptis į teismą yra absoliuti; šios teisės negalima apriboti ar paneigti. Asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą negali būti dirbtinai suvaržoma, taip pat negali būti nepagrįstai pasunkinama ją įgyvendinti. Jeigu būtų neužtikrinta asmens konstitucinė teisė kreiptis į teismą, būtų nepaisoma ir visuotinai pripažinto bendrojo teisės principo ubiius, ibi remedium – jeigu yra kokia nors teisė (laisvė), turi būti ir jos gynimo priemonė. Tokia teisinė situacija, kai kuri nors asmens teisė ar laisvė negali būti ginama, taip pat ir teismine tvarka, nors pats tas asmuo mano, kad ši teisė ar laisvė yra pažeista, pagal Konstituciją yra neįmanoma, Konstitucija jos netoleruoja (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 13 d. nutarimą). Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant, ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-604-968/2023). Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant, teismas atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą, pareiškimą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą, pareiškimą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kalbant apie skundo reikalavimą, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, reikia pažymėti, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reguliuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019, 2023 m. spalio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-601-502/2023). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reguliuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, jog ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520-2018). Pareiškėjos skundo turinys ir jos pateikti rašytiniai dokumentai patvirtina, kad Ž. T. ir A. K. su 2023 m. liepos 30 d. pareiškimu kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių, nurodė aplinkybes, susijusias su galbūt neteisėtais Nacionalinės žemės tarybos veiksmais (galimo baudžiamojo pobūdžio veiklos padarymo) ir ikiteisminio tyrimo institucijų atliktu jų teisėtumo vertinimu, bei prašė, nustačius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, imtis baudžiamojo persekiojimo dėl Nacionalinės žemės tarnybos tarnautojų galimų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, nevykdant teismo procesinių sprendimų, taip pat prokurorų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnės galimų korupcinio pobūdžio piktnaudžiavimo procesiniais įgaliojimais nurodytas atvejais, kad teismo išnagrinėtoje byloje nustatytus įpareigojimus – Ž. T. ir A. K. grąžinti natūra po 2,14 ha žemės plotą – Nacionalinė žemės tarnyba įvykdytų visa apimtimi, t. y. kad taptų pašalintas žmogaus teisių pažeidimas minėtų asmenų atžvilgiu. Specialiųjų tyrimų tarnyba 2023 m. rugpjūčio 25 d. rašte Nr. 4-01-7034 „Dėl gauto pareiškimo“ nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą yra teisėti ir galiojantys, kol jie teisės aktų nustatyta tvarka nėra panaikinti. Pareiškėja taip pat buvo informuota, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba nenustatė pagrindų taikyti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2-215 patvirtintame Informacijos apie pažeidimus Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje tikrinimo tvarkos apraše bei Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos apraše numatytas neigiamos informacijos tikrinimo ar tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūras. Ž. T. taip pat buvo paaiškinta, kad vien tai, jog jos netenkina Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdybos priimtas procesinis sprendimas, juos priėmusių pareigūnų veiksmai negali būti vertinami kaip neteisėta veika, už kurią turi būti taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė. Pareiškėja su šiuo raštu nesutinka ir mano, kad jis nėra tinkamai motyvuotas ir Ž. T. nebuvo tinkamai atsakyta. Aptartos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja, su 2023 m. liepos 30 d. pareiškimu kreipdamasi į Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių, iš esmės siekė, kad būtų atlikta antikorupcinė analitinė žvalgyba ir nustačius korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar korupcinio pobūdžio teisės pažeidimus, būtų imtasi atitinkamų priemonių. Pažymėtina, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos statusą, pagrindinius veiklos principus ir teisinius pagrindus, uždavinius ir funkcijas nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnį, Specialiųjų tyrimų tarnybos veiklos tikslas yra mažinti korupciją, kuri kelia grėsmę žmogaus teisėms ir laisvėms, teisinės valstybės principams, trukdo plėtoti ekonomiką. Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniai – Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti baudžiamąjį persekiojimą dėl korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų, kriminalinę žvalgybą, korupcijos prevenciją, didinti antikorupcinį sąmoningumą, vykdyti analitinę antikorupcinę žvalgybą ir kitus įstatymuose ir kituose teisės aktuose Specialiųjų tyrimų tarnybai nustatytus uždavinius (Įstatymo 7 str.). Pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atsakovas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka nagrinėja asmenų, kurie kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą, pareiškimus, o nustačius, kad galbūt buvo padarytas teisės pažeidimas, priskirtas kitos teisėsaugos institucijos ar viešojo administravimo subjekto kompetencijai, – perduoti nagrinėti pagal kompetenciją. Įvertinusi Ž. T. pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pati pareiškėja suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateiktų dokumentų turinį, taip pat Ž. T. atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia inicijuoti ginčą būtent dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos veiksmų, susijusių su jos 2023 m. liepos 30 d. pareiškimo nagrinėjimu, į kurį atsakydamas, atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, t. y. Ž. T. siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai yra siejami su viešojo administravimo sritimi, o ginčo teisiniai santykiai susiklostė viešojo administravimo srityje. Šiuo atveju Ž. T. siekia, kad Specialiųjų tyrimų tarnyba imtųsi veiksmų pareiškėjos nurodytoms galbūt padarytoms korupcinio pobūdžio veikoms įvertinti, tačiau iš ginčijamo rašto turinio yra akivaizdu, kad atsakovas tai padaryti atsisakė. Vertindamas Specialiųjų tyrimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 4-01-7034 „Dėl gauto pareiškimo“ teisėtumą ir pagrįstumą, teismas turėtų įvertinti jį tuo aspektu, ar jis yra tinkamai motyvuotas bei pagrįstas ir ar buvo pagrįstai atsisakyta atlikti veiksmus, kuriuos buvo prašoma atlikti, o ne sprendžiami tiesiogiai su ikiteisminiu tyrimu susiję klausimai. Kitaip tariant, pareiškėja į atsakovą kreipėsi dėl jo kompetencijai priskirtų funkcijų, įtvirtintų Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, vykdymo. Įvertinus šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, yra akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas dėl atsakovo 2023 m. rugpjūčio 25 d. rašto Nr. 4-01-7034 panaikinimo yra susijęs su Specialiųjų tyrimų tarnybos, kaip viešojo administravimo institucijos, funkcijomis, atsakant į Ž. T. 2023 m. liepos 30 prašymą įvertinti jos nurodytas aplinkybes ir imtis atitinkamų institucijos kompetencijai priskirtų veiksmų. Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog yra pagrindas atsisakyti priimti skundo reikalavimą panaikinti Specialiųjų tyrimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 4-01-7034, kadangi jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl nepagrįstai atsisakė priimti minėtą reikalavimą bei išvestinį skundo reikalavimą dėl atsakovo įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigoti atsakovą generalinei prokurorei pateikti teikimą. Pareiškėja teismo taip pat prašo įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje bei įpareigoti generalinę prokurorę atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimą Klaipėdos generalinėje prokuratūroje (turbūt omenyje turima Klaipėdos apygardos prokuratūra), jai atliekant 2022 m. birželio 13 d. pareiškimo nagrinėjimą. Pažymėtina, kad pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. 2-215 patvirtinto Tarnybinių nusižengimų tyrimo ir tarnybinių nuobaudų skyrimo Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams tvarkos aprašo 8 punktą, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius, gavęs duomenų apie konkretaus Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūno galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, priima sprendimą pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą. Be to, pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, joks teisės aktas nenustato pareigos atlikti tarnybinį patikrinimą, gavus bet kokią informaciją apie tikėtiną tarnybinį nusižengimą, teismas taip pat neturi galimybės įpareigoti viešojo administravimo subjektą tai padaryti (žr., pvz., 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS261-1321/2014, 2015 m. lapkričio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1312-261/2015, 2021 m. spalio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-612-624/2021). Tarnybinės atsakomybės klausimai priskirtini išskirtinai įstaigos, kurioje asmuo dirba, kompetencijai: atlikti ar neatlikti tarnybinį patikrinimą, paskirti ar nepaskirti tarnybinę nuobaudą yra būtent tokios įstaigos diskrecija (žr., pvz., 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-624/2013, 2017 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-856-662/2017, 2018 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-642-822/2018). Taigi, pareiškėjos skundo reikalavimas įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimą Specialiųjų tyrimų tarnybos Klaipėdos valdyboje nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai, todėl jį, nors ir netinkamai motyvuojant, tačiau pagrįstai buvo atsisakyta priimti. Atitinkamai administracinis teismas negali priimti nagrinėti ir pareiškėjos skundo reikalavimo įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą generalinei prokurorei pateikti teikimą atlikti tarnybinių nusižengimų tyrimą Klaipėdos generalinėje prokuratūroje, jai atliekant 2022 m. birželio 13 d. pareiškimo nagrinėjimą. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog viso Ž. T. skundo nagrinėjimas nėra priskirtas administraciniam teismui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo reikalavimus panaikinti atsakovo 2023 m. rugpjūčio 25 d. raštą Nr. 4-01-7034 „Dėl gauto pareiškimo“ ir įpareigoti atsakovą generalinei prokurorei pateikti teikimą, susijusį su ikiteisminio tyrimo atlikimu, negali būti laikoma pagrįsta, todėl turi būti panaikinta, o šių pareiškėjos skundo reikalavimų priėmimo klausimas turi būti perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 154 str. 4 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos Ž. T. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties dalį, kurioje buvo atsisakyta priimti pareiškėjos Ž. T. skundo reikalavimus panaikinti Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2023 m. rugpjūčio 25d. raštą Nr. 4-01-7034 „Dėl gauto pareiškimo“ ir įpareigoti atsakovą Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei pateikti teikimą, susijusį su ikiteisminio tyrimo atlikimu, bei šių pareiškėjos Ž. T. skundo reikalavimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 5 d. nutarties dalį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan