eA-777-815/2023

Administracinė byla Nr. eA-777-815/2023 Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00597-2022-2 Procesinio sprendimo kategorija 15.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 26 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos J. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – prie Aplinkos ministerijos), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (dabar – prie Aplinkos ministerijos) Klaipėdos rajono skyriui ir A. L. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.    Pareiškėja J. L. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-26/16-2022), 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. sausio 14 d. sprendimą Nr. 12SD- 168(14.12.137 E.) „Dėl atsisakymo atidėti pažeidimo pašalinimo terminą“ (toliau – ir Sprendimas), 3) įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo spręsti prašymą dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo termino.

2.    Pareiškėja skunde nurodė šiuos argumentus:

2.1. 2019 m. gruodžio 19 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius atliko planinį žemės naudojimo patikrinimą adresu: (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kuri bendra jungtinės nuosavybės teise priklauso pareiškėjai ir A. L. (toliau – ir trečiasis suinteresuotas asmuo). Patikrinimo metu nustatyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatų pažeidimai bei nurodyta, jog savavališkais statiniais užimtas valstybinės žemės plotas yra apie 0,0132 ha. 2021 m. kovo 9 d. NŽT Klaipėdos rajono skyrius pakartotinai atliko patikrinimą, kurio metu nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 19 d. nustatyti pažeidimai nepašalinti. Pareiškėjai surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 2 dalį skirta 275,00 Eur bauda. Pareiškėjai nurodyta, jog iki 2022 m. sausio 1 d. ji privalo pašalinti žemės tvarkos pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą – pašalinti iš valstybinės žemės metalinio tinklo tvorą (ties Pietų krypties ir Šiaurės krypties žemės sklypo riba), statinį – malkinę, medinius įvažiavimo į žemės sklypą vartus ir mūrinio pastato – garažo – dalį. Bauda sumokėta 2021 m. gegužės 26 d.

2.2. Nekilnojamąjį turtą pareiškėja įsigijo su visais jame esančiais priklausiniais, pati jų nestatė ir valstybinės žemės dalies savavališkai neužėmė. Apie tai, kad tvora ir garažas užima dalį – t. y. 1,32 aro, valstybinės žemės sužinojo tik NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2019 m. gruodžio 19 d. atlikus planinį patikrinimą. Pareiškėja neginčija patikrinimo metu nustatyto pažeidimo fakto, bet prašo atidėti pažeidimo pašalinimo terminą, nes jos atžvilgiu nustatyti pažeidimai buvo visiškai netikėti, atsiradę ne dėl jos atliktų veiksmų. Pareiškėja deda visas pastangas pašalinti pažeidimus. Garažo patalpos ruošiamos nugriovimui. Valstybė realios žalos nepatiria, nes užimtas plotas yra nedidelis bei įsiterpęs tarp dviejų privačių sklypų, t. y. valstybės nenaudojamas visuomeniniams poreikiams tenkinti.

2.3. Atsisakymas pratęsti pažeidimo pašalinimo terminą, pažeidžia viešojo administravimo proporcingumo bei gero administravimo principus. Užimtos valstybinės žemės plotas vos apie 1,32 aro, todėl tai nėra didelio masto pažeidimas, sukėlęs didžiules pasekmes, dėl kurių nebūtų galima pratęsti pažeidimo pašalinimo termino. Teisės aktai numato pareigą suteikti tokį laiką, kuris objektyviai reikalingas pažeidimui pašalinti ir atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes.

3.    Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Klaipėdos rajono skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti bei nurodė šiuos argumentus:

3.1. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2020 m. sausio 31 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog 2019 m. gruodžio 19 d. atliko jai nuosavybės teise priklausančio Žemės sklypo naudojimo patikrinimą, surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 12ŽN-796-(14.12.78.) ir užpildė žemės naudojimo tvarkos reikalavimų žemės naudotojams kontrolinį klausimyną. Patikrinimo metu, atlikus žemės sklypo ribų patikrinimą pagal 1995 m. liepos 27 d. „Korporacija matininkai“ parengtą žemės sklypo planą, nustatyta, kad dalis metalo tinklo tvoros, statinys – malkinė, mūrinio pastato – garažas – dalis, prie garažo pristatyta dengta malkinė, yra pastatyti valstybinėje žemėje, už privataus žemės sklypo ribų. Savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,0132 ha. Pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos, atsakomybė už nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą numatyta ANK 110 straipsnio 1 dalyje.

3.2. Pareiškėja atliko žemės sklypo kadastrinius matavimus, tačiau nepateikė institucijai dokumentų, patvirtinančių, jog yra pradėtas formuoti įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuris bus sujungtas su pagrindiniu žemės sklypu. NŽT Klaipėdos rajono skyrius, patikrinęs duomenis žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje, nustatė, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 24 sprendimu pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymą organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą netenkino. Sprendimas Lietuvos Respublikos administracinių bylų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatyta tvarka apskųstas nebuvo.

3.3. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. vasario 12 d. raštu informavo pareiškėją, jog 2021 m. kovo 9 d. atliks žemės naudojimo patikrinimą. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. balandžio 15 d. pranešimu informavo pareiškėją, jog patikrinimo metu nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas užfiksuotas 2019 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-796-(14.12.78.) nepašalintas. Pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos. Pareiškėja informuota, kad atsakomybė už 2021 m. kovo 9 d. pakartotinai nustatytą žemės naudojimo tvarkos pažeidimą yra numatyta ANK 110 straipsnio 2 dalyje. NŽT 2021 m. gegužės 14 d. surašė Administracinio nusižengimo protokolą Nr. NZT-ANR_P-378-2021, pagal kurį pareiškėja sumokėjo baudą. Pareiškėja informuota, jog iki 2022 m. sausio 1 d. turi pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą.

3.4. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 17 d. pateikė NŽT Klaipėdos rajono skyriui prašymą, kuriuo prašė skirti dar vienų metų terminą griovimo darbams atlikti. NŽT Klaipėdos rajono skyrius ginčijamu Sprendimu prašymą atmetė, nes nenustatė kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių per nustatytą terminą nebuvo pašalintas nustatytas pažeidimas. Pažymi, kad pažeidimas nustatytas 2019 m. gruodžio 19 d. ir per praėjusius dvejus metus iki šiol pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, jog atliekami aktyvūs veiksmai nustatytiems pažeidimams pašalinti. NŽT Klaipėdos rajono skyrius atliko pakartotinį patikrinimą ir 2022 m. vasario 9 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, jog pažeidimas, nustatytas 2021 m. kovo 22 d., nepašalintas.

II.

4.    Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė.

5.    Atsižvelgęs į tai, kad trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022 m. gegužės 16 d. pareiškė nesutikimą, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl ginčo perdavimo teisminei mediacijai.

6.    Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

6.1. 2012 m. gruodžio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu  pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso Žemės sklypas.

6.2. NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2019 m. gruodžio 19 d. atlikus planinį žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad dalis metalo tinklo tvoros, statinys – malkinė, dalis mūrinio pastato – garažas, prie garažo pristatyta dengta malkinė, yra pastatyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo ribų. Savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,0132 ha. Pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos. 2021 m. kovo 9 d. atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, užfiksuotas 2019 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-796-(14.12.78.), nepašalintas. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. gegužės 14 d. pareiškėjai surašė administracinio nusižengimo protokolą už žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Administraciniu nurodymu pareiškėjai pasiūlyta sumokėti 275 Eur baudą, kurią pareiškėja sumokėjo 2021 m. gegužės 26 d.

6.3. NŽT Klaipėdos skyrius 2021 m. birželio 14 d. raštu, atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. atlikto žemės sklypo pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašė iki 2022 m. sausio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą: pašalinti iš valstybinės žemės metalinio tinklo tvorą, statinį – malkinę, medinius įvažiavimo į žemės sklypą vartus ir mūrinio pastato – garažo – dalį.

6.4. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 17 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą skirti dar vienerių metų terminą griovimo darbams atlikti. Nurodė, jog malkinė yra nugriauta, statinius griauna savo jėgomis, per metus žada viską nugriauti. Ginčijamu sprendimu NŽT Klaipėdos rajono skyrius, pakartotinai įvertinęs pažeidimui pašalinti nustatytą terminą ir nenustatęs kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nustatytas pažeidimas per nustatytą terminą nebuvo pašalintas, pareiškėjos prašymą atmetė. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2022 m. vasario 9 d. atlikto žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad pažeidimas, nustatytas 2021 m. kovo 22 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-39-(14.12.78.), per nustatytą terminą nepašalintas: metalinio tinklo tvora iš valstybinės žemės nepašalinta, statinys – malkinė – iš valstybinės žemės pašalintas, mediniai įvažiavimo į žemės sklypą vartai ir mūrinio pastato – garažo – dalis iš valstybinės žemės nepašalinti.

7.    Teismas pažymėjo, kad atliktų žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimų metu nustatytų pažeidimų bei NŽT Klaipėdos skyrius 2021 m. birželio 14 d. rašto, kuriuo prašoma iki 2022 m. sausio 1 d. pašalinti nustatytus pažeidimus, teisėtumas ir pagrįstumas nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Pareiškėja nustatytų pažeidimų neginčija, ji sutinka pašalinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus statinius, tačiau siekia vieneriems metams pratęsti terminą griovimo darbams atlikti.

8.    Teismas išanalizavo Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklių, patvirtintų NŽT direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499, (toliau – ir Taisyklės) 1, 74, 76, 81 punktus.

9.    Bylos medžiaga nustatyta, kad pirmą kartą pažeidimas dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės nustatytas 2019 m. gruodžio 19 d. atlikto patikrinimo metu, o raštas iki 2022 m. sausio 1 d. pašalinti žemės tvarkos pažeidimą surašytas 2021 m. birželio 14 d. Teismo vertinimu, pareiškėjai nuo 2019 m. gruodžio 19 d., kada, jos teigimu, jai tapo žinoma apie nustatytus pažeidimus, iki 2022 m. sausio 1 d. buvo pakankamas laiko tarpas (du metai), per kurį, esant ketinimui pašalinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus visus statinius, galima buvo tai atlikti. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracija 2020 m. rugsėjo 24 sprendimu bei 2021 m. birželio 4 d. sprendimu, atsižvelgiant į tai, kad prašyme nurodytas laisvas valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio laisvo valstybinės žemės ploto sąvokos, netenkino pareiškėjos prašymų organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą. Nurodytus pareiškėjos veiksmus teismas vertina kaip siekimą įteisinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus statinius. Minėti veiksmai prieštarauja pareiškėjos nurodytiems argumentams dėl aktyvių veiksmų siekiant pašalinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus statinius. Aplinkybė, kad pareiškėja nugriovė statinį (malkinę) valstybinėje žemėje nepanaikina jos pareigos atlaisvinti visą savavališkai užimtą valstybinės žemės sklypą. Teismas pažymėjo, kad nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimas negali tęstis neapibrėžtą terminą, todėl vertintina, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pažeidimo pašalinimo termino atidėjimo.

10.  Teismas išanalizavo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnį, 10 straipsnio 5 dalį, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

11.  Įvertinęs teisinių aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, teismas konstatavo, jog nagrinėdamas pareiškėjos 2021 m. gruodžio 17 d. prašymą, NŽT Klaipėdos rajono skyrius be esminių trūkumų bei iš esmės teisėtai ir pagrįstai priėmė 2022 m. sausio 14 d. sprendimą „Dėl atsisakymo atidėti pažeidimo pašalinimo terminą“, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos reikalavimo jį panaikinti.

12.  Netenkinus skundo reikalavimo panaikinti NŽT Klaipėdos rajono skyriaus ginčijamo sprendimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti NŽT Klaipėdos rajono skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą dėl nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo termino.

13.  Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius iš esmės taip pat priėmė pagrįstą bei teisingą 2022 m. kovo 10 d. sprendimą Nr. 21R2-(AG2-26/16-2022), todėl jo panaikinimui pagrindo nėra.

III.

14.  Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti.

15.  Apeliaciniame skunde pareiškėja nurodo:

15.1.  Skundžiamas Sprendimas priimtas nenurodant argumentų, dėl ko pareiškėjos prašymas netenkintas, nors teisės aktai numato pareigą suteikti tokį laiką, kuris objektyviai reikalingas pažeidimui pašalinti ir atsižvelgti į visas reikšmingas aplinkybes.

15.2.  Pareiškėja nesutinka su teismo sprendime nurodytomis aplinkybėmis, kad pirmą kartą pažeidimas dėl savavališkai užimtos valstybinės žemės nustatytas 2019 m. gruodžio 19 d. atlikto patikrinimo metu. Pirmiausia po atlikto patikrinimo NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė nutraukti administracinio nusižengimo teiseną. Pareiškėja taip pat kreipėsi su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo iš pertvarkymo projekto rengimą, tačiau jos prašymai buvo atmesti.

15.3.  Netenkinus Apeliantės prašymų, 2021 m. gruodžio 17 d. NŽT Klaipėdos skyriui pateikė prašymą skirti vienerių metų terminą griovimo darbams atlikti. Malkinė yra nugriauta, kitus statinius griauna savo jėgomis. Pareiškėja teismui teikė įrodymus, jog garažas yra iškraustytas, daiktai perkelti į pareiškėjos nuosavybėje pastatytą naują sandėliuką, pažeidime nurodyta malkinė – nugriauta. Šiuo metu papildomai atlikti darbai – nugriauta tvora, garažo stogas ir dalis jo sienų yra nugriauta. Pareiškėja prašo priimti papildomus įrodymus, apie aktyvius veiksmus šalinant nustatytą pažeidimą, kurių negalėjo pateikti anksčiau.

16.  Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Klaipėdos rajono skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

17.  NŽT Klaipėdos rajono skyrius atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kurie nurodyti atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

18.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2022 m. sausio 14 d. Sprendimo, kuriuo atsisakyta pratęsti pareiškėjai terminą pažeidimui pašalinti, pagrįstumo ir teisėtumo.

19.  Pirmosios instancijos teismas vertino, kad nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. sausio 1 d. buvo pakankamas laiko tarpas (dveji metai), per kurį, esant ketinimui pašalinti ant valstybinės žemės pastatytus ir jos įsigytus visus statinius, galima buvo tai atlikti. Teismas pažymėjo, kad nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimas negali tęstis neapibrėžtą terminą, todėl vertino, kad NŽT Klaipėdos rajono skyrius pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjos prašymą dėl pažeidimo pašalinimo termino atidėjimo.

20.  Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu. Pareiškėjos teigimu, Sprendime nėra argumentų, be to, teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes.

21.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai ar aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

22.  Pareiškėja apeliaciniame skunde, be kita ko, prašo prie bylos pridėti kartu su apeliaciniu skundu pateiktus papildomus įrodymus – nuotraukas, kurios, pareiškėjos teigimu, patvirtina pareiškėjos aktyvius veiksmus šalinant nustatytą pažeidimą. Pareiškėja paaiškina, kad šių įrodymų negalėjo pateikti anksčiau. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė apeliaciniame procese teikti naujus dokumentus ir kitus įrodymus, ji užtikrina sąžiningą, operatyvų teismo procesą. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013). Pareiškėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji negalėjo pateikti papildomų įrodymų pirmosios instancijos teismui, be to, nėra aišku, kada darytos nuotraukos, todėl šie papildomi įrodymai nepridedami prie bylos ir teisėjų kolegijos nevertinami.

23.  Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, pabrėžia, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės, kurių esmė yra ta, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi nė vienos proceso šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-2564/2012; 2018 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3730-261/2018).

24.  Nagrinėjamu atveju iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, atsakė į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjai, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų.

25.  Byloje nustatyta, kad NŽT Klaipėdos rajono skyriui 2019 m. gruodžio 19 d. atlikus planinį pareiškėjai priklausančio Žemės sklypo žemės naudojimo patikrinimą, nustatyta, kad dalis metalo tinklo tvoros, statinys – malkinė, dalis mūrinio pastato – garažas, prie garažo pristatyta dengta malkinė, yra pastatyti valstybinėje žemėje, už žemės sklypo ribų. Savavališkai užimtas valstybinės žemės plotas – 0,0132 ha. Pažeistos Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų nuostatos. 2021 m. kovo 9 d. atlikto žemės sklypo naudojimo patikrinimo metu nustatyta, kad žemės naudojimo tvarkos pažeidimas, užfiksuotas 2019 m. gruodžio 19 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 12ŽN-796-(14.12.78.), nepašalintas. NŽT Klaipėdos rajono skyrius 2021 m. gegužės 14 d. pareiškėjai surašė administracinio nusižengimo protokolą už žemės naudojimo tvarkos pažeidimą. Administraciniu nurodymu pareiškėjai pasiūlyta sumokėti 275 Eur baudą, kurią pareiškėja sumokėjo. NŽT Klaipėdos skyrius 2021 m. birželio 14 d. raštu, atsižvelgdamas į 2021 m. kovo 9 d. atlikto žemės sklypo pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens prašė iki 2022 m. sausio 1 d. pašalinti žemės naudojimo tvarkos pažeidimą, už kurį buvo paskirta administracinė nuobauda, t. y. atlaisvinti savavališkai užimtą valstybinės žemės plotą: pašalinti iš valstybinės žemės metalinio tinklo tvorą, statinį – malkinę, medinius įvažiavimo į žemės sklypą vartus ir mūrinio pastato – garažo – dalį. Pareiškėja 2021 m. gruodžio 17 d. NŽT Klaipėdos rajono skyriui pateikė prašymą skirti dar vienerių metų terminą griovimo darbams atlikti. Pareiškėja prašyme nurodė, jog malkinė yra nugriauta, statinius griauna savo jėgomis, per metus žada viską nugriauti. Ginčijamu Sprendimu NŽT Klaipėdos rajono skyrius, pakartotinai įvertinęs pažeidimui pašalinti nustatytą terminą ir nenustatęs kitų reikšmingų aplinkybių, dėl kurių nustatytas pažeidimas per nustatytą terminą nebuvo pašalintas, pareiškėjos prašymą atmetė.

26.  Taisyklės (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. kovo 23 d. iki 2022 m. liepos 1 d., TAR, 2021, Nr. 2021-05627) nustato žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos NŽT ir žemės naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo, nutarimų administracinių nusižengimų bylose (toliau – Nutarimas) apskundimo ir skundų dėl Nutarimų nagrinėjimo ir jų perdavimo teismams tvarką, žemės naudojimo valstybinės kontrolės pareigūnų teises ir pareigas organizuojant ir vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę, surašant žemės naudojimo patikrinimo aktus (toliau – Patikrinimo aktas) ir administracinius nusižengimus tiriančių pareigūnų bei administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų teises ir pareigas surašant administracinių nusižengimų protokolus (toliau – Protokolas), nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas ir priimant Nutarimus.

27.  Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teritorinio skyriaus raštu, siunčiamu Administracinių nusižengimų kodekso 573 straipsnyje nustatyta tvarka, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo Protokolo surašymo dienos privalo būti pasiūlyta geranoriškai pašalinti padarytą pažeidimą per nurodytą terminą, nurodant pakartotinio žemės naudojimo patikrinimo datą ir laiką (Taisyklių 74 punktas). Taisyklių 74 ir 75 punktuose reglamentuojamais atvejais nustatant terminus pažeidimui pašalinti, turi būti atsižvelgiama į pažeidimo mastą, sukeltas pasekmes, pažeidimui pašalinti objektyviai reikalingą laiką ir kitas reikšmingas aplinkybes (Taisyklių 76 punktas).

28.  Papildomai pažymėtina, kad po Sprendimo priėmimo Taisyklių (redakcija, galiojanti nuo 2022 m. liepos 1 d.) 76 punktas buvo papildytas, kuris šiuo metu nustato, kad Taisyklių 74 ir 75 punktuose reglamentuojamais atvejais nustatant terminus pažeidimui pašalinti, taip pat vertinant suinteresuotų asmenų prašymus dėl terminų pažeidimui pašalinti pratęsimo turi būti atsižvelgiama į pažeidimo mastą, sukeltas pasekmes, pažeidimui pašalinti objektyviai reikalingą laiką, o prašymo pratęsti terminą pažeidimui pašalinti atveju, – taip pat ir į prašyme nurodomus motyvus, svarias nuo asmens valios nepriklausiusias priežastis, kurios lėmė arba sutrukdė pašalinti pažeidimą per nustatytą terminą, taip pat asmens faktiškai atliktus veiksmus, iš kurių matomas siekis kuo greičiau pašalinti pažeidimus, ir kitas reikšmingas aplinkybes. Visais atvejais terminas pažeidimui pašalinti turi būti nustatytas protingas, realus, pagrįstas ir skatinantis operatyvų pažeidimo pašalinimą.

29.  Įvertinusi teisinį reguliavimą ir bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas, atsižvelgęs į NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. birželio 14 d. raštu nustatytą pažeidimui pašalinti objektyviai reikalingą terminą, ir nenustatęs kitų reikšmingų aplinkybių, pagrįstai atsisakė dar vieneriems metams atidėti 2019 m. gruodžio 19 d. nustatyto žemės naudojimo tvarkos pažeidimo pašalinimo terminą. Nagrinėjamu atveju pareiškėja nei 2021 m. gruodžio 17 d. prašyme NŽT Klaipėdos rajono skyriui, nei procesiniuose dokumentuose teismui nenurodė jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių pareiškėja negalėjo pašalinti nustatyto pažeidimo laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 19 d. iki 2022 m. sausio 1 d., taip pat nepaaiškino, kodėl NŽT Klaipėdos rajono skyriaus 2021 m. birželio 14 d. raštu nustatytas terminas buvo nepakankamas.

30.  Teisėjų kolegija pareiškėjos argumentus, jos skundžiamame atsakovo Sprendime nėra argumentų, todėl jis neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų, atmeta kaip nepagrįstus. Bendrieji reikalavimai individualiam administraciniam aktui įtvirtinti Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose. Šio straipsnio 5 dalies 5–6 punktuose, be kita ko numatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 5 punktas) ir administracinio sprendimo motyvai (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punktas). Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, konstatuoja, kad Sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytus reikalavimus individualiems administraciniams aktams, jame nurodytas tiek faktinis, tiek teisinis pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo pagrindas, atsakymas pakankamai motyvuotas ir suprantamas.

31.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos J. L. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Dalia Višinskienė