2K-63-942/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-63-942/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26021-2020-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1; 2.1.7.4.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 13 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Rimos Ažubalytės ir Aurelijaus Gutausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam J. S., jo gynėjui advokatui Sauliui Ženteliui, nukentėjusiosios R. G. atstovui advokatui Mindaugui Dūdai, neviešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžio. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžiu J. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. birželio 11 d. veikos) ir BK 140 straipsnio 1 dalį (dėl 2020 m. birželio 30 d. veikos) kaip nepadaręs veikų, turinčių šių nusikaltimų požymių. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 10 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 2 d. nuosprendžio dalis dėl J. S. išteisinimo panaikinta ir J. S. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2020 m. birželio 11 d. veiką) laisvės apribojimu vieneriems metams; pagal BK 140 straipsnio 1 dalį (už 2020 m. birželio 30 d. veiką) laisvės apribojimu vieneriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas vieneriems metams trims mėnesiams su įpareigojimais. Priteista iš J. S. nukentėjusiajai R. G. 800 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   J. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 11 d. vakare, tiksliai nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) esančio viešbučio „(duomenys neskelbtini)“ namelyje, panaudojo fizinį smurtą prieš R. G. tokiomis aplinkybėmis: kilus žodiniam konfliktui, J. S. pastūmė R. G. ant lovos, vieną kartą koja spyrė jai į kairę koją, vieną kartą įkando į kairį petį ir ne mažiau kaip keturis kartus kumščiu sudavė į kairę ranką, taip padarė nukentėjusiajai tris poodines kraujosruvas kairiame žaste ir vieną kraujosruvą kairėje blauzdoje, dėl to jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

2.   Taip pat J. S. nuteistas už tai, kad 2020 m. birželio 30 d. apie 22.00 val. (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš R. G. tokiomis aplinkybėmis: kilus žodiniam konfliktui, J. S. atėmė iš R. G. mobilųjį telefoną ir šiai bandant jį atsiimti griebė nukentėjusiajai už dešinės rankos bei stipriai užsuko jai už nugaros, taip padarė nukentėjusiajai dvi poodines kraujosruvas dešiniame dilbyje ir vieną kraujosruvą dešiniame žaste, dėl to jai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3.   Apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį ir priimdamas naują apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad pirmosios instancijos tesimas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas, todėl spręsdamas J. S. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį išteisino. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiosios R. G. parodymų nepatikimumą ir padarė nepagrįstą išvadą, kad byloje nėra kitų įrodymų, patvirtinančių nukentėjusiosios parodymus. Teismas nusprendė, kad byloje surinktų, ištirtų ir apeliacinės instancijos teisme įvertintų įrodymų visuma leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog J. S. pareikšti kaltinimai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį pasitvirtino.

III. Kasacinio skundo argumentai

4.   Kasaciniu skundu nuteistasis J. S. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir tarpusavio sąsajas, todėl spręsdamas J. S. kaltės klausimą padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai jį nuteisė.

4.2. Apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų grindė tik dalies bylos duomenų analize ir vertinimu, vieniems bylos duomenims suteikdamas didesnę reikšmę nei kitiems, nevertindamas jų visumos. Šis teismas išsamiai nepatikrino ir netinkamai įvertino nukentėjusiosios R. G. parodymus, neatsižvelgė į jų nenuoseklumą, melagingumą, į tai, kad dėl nuteistojo ir nukentėjusiosios konfliktinių santykių nukentėjusiosios parodymai nuteistojo atžvilgiu yra subjektyvūs. Be to, nukentėjusiosios parodymai byloje iš esmės yra vienintelis duomenų šaltinis, o kiti įrodymai yra netiesioginiai, išvestiniai iš nukentėjusiosios parodymų.

4.3. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs nustatytas faktines aplinkybes, nukentėjusiosios elgesį įvertino kaip neįprastą, o apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų tyrimo, nepateikė išsamių argumentų, kodėl kitaip vertino pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes ir surinktus įrodymus, nepašalino abejonių dėl vaizdo įrašo turinio, prieštaravimų tarp liudytojų D. Š. ir A. R. parodymų dėl nukentėjusiosios elgesio po įvykio. Be to, nors teismas rėmėsi praeityje priimtu nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl jo (J. S.) smurto prieš nukentėjusiąją, tačiau neanalizavo šio nutarimo turinio, iš kurio matyti, kad nukentėjusiosios duktė paneigė nukentėjusiosios parodymus apie nuteistojo smurtą ar grasinimus jos atžvilgiu, taip pat visiškai kitaip apibūdino konfliktą tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.   Nuteistojo J. S. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

6.   Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant. Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

7.   Kasaciniame skunde iš esmės ginčijamas byloje esančių įrodymų patikimumas ir pakankamumas bei nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu bylos įrodymų vertinimu. Įvertinusi kasacinio skundo turinį ir laikydamasi įstatymo nustatytų kasacinio bylos nagrinėjimo ribų, teisėjų kolegija tikrina tik tai, ar apeliacinės instancijos teismas nepažeidė įrodinėjimo tvarkos nustatydamas šioje byloje esminius faktus, kad kasatorius kaltinime nurodytu metu bei vietoje naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. G. ir taip nežymiai ją sužalojo.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų

8.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas savo išvadas dėl pirmosios instancijos teismo padarytų įrodymų vertinimo klaidų grindė dalies bylos duomenų analize ir vertinimu, vieniems bylos duomenims suteikdamas didesnę reikšmę nei kitiems, nevertindamas jų visumos, išsamiai nepatikrino ir netinkamai įvertino nukentėjusiosios parodymus, neatsižvelgė į jų nenuoseklumą, į tai, kad be nukentėjusiosios parodymų nėra tiesioginių kasatoriaus kaltės įrodymų, nepašalino abejonių dėl vaizdo įrašo turinio, prieštaravimų tarp liudytojų parodymų.

9.   Nagrinėjamoje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus: pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad byloje nėra duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai teigti, jog J. S. 2020 m. birželio 11 d. ir 2020 m. birželio 30 d. naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją R. G., jį dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisino, o apeliacinės instancijos teismas, kitaip įvertinęs tuos pačius bylos įrodymus ir pripažinęs juos pakankamais J. S. kaltumui pagrįsti, jį pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteisė. Taigi, esant skirtingoms teismų išvadoms dėl kasatoriui inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, svarbu patikrinti, ar skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje teismo atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bei įvertinti visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes.

10. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018 ir kt.).

11. Patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymu aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas J. S. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimą, tinkamai, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes. Šio teismo nuosprendyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi. Priešingai, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų, o teismo išvados padarytos įvertinus įrodymų visumą.

12. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų kasatorius, taip pat tai, kad apeliacinės instancijos teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymus, savaime nereiškia įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-42-507/2017, 2K-365-719/2018, 2K-88-303/2020 ir kt.).

13. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiosios R. G. atstovo apeliacinius skundus, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir padarė kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismas dėl bylai reikšmingų faktų, t. y. fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusiąją aplinkybių. Priešingai nei teigia kasatorius, skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad nustatydamas faktines aplinkybes apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 13–29 punktuose išsamiai išnagrinėjo, aptarė ir įvertino visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus: paties nuteistojo J. S., nukentėjusiosios R. G., liudytojų D. Š., D. D., A. R. parodymus, teismo medicinos specialisto išvadas ir specialisto P. Petreikio paaiškinimus, vaizdo įrašą, kitus rašytinius bylos įrodymus. Antai apeliacinės instancijos teismas, neteikdamas nė vienam įrodymų šaltiniui išskirtinės reikšmės, patikrino kiekvieno byloje esančio įrodymo tikrumą, įrodymų tarpusavio ryšį bei įrodomąją reikšmę tiek atskirai, tiek atsižvelgdamas į surinktų įrodymų visumą ir nuosprendyje išdėstė motyvus, paaiškinančius, kokius konkrečius įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimus padarė pirmosios instancijos teismas ir kodėl šio teismo išvada dėl duomenų, patvirtinančių, jog J. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nebuvimo yra nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas taip pat aptarė ir paneigė J. S. gynybos versiją, kad jis prieš nukentėjusiąją nesmurtavo, o nukentėjusiosios sužalojimai galėjo atsirasti jų intymių santykių metu. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo pagrindu padarytos išvados yra logiškos, neprieštaringos ir motyvuotos. Pagal kasacinio skundo teiginius daryti kitokias išvadas nėra pagrindo.

14. Kasaciniame skunde pagrindinis kasatoriaus dėmesys yra skiriamas nukentėjusiosios R. G. parodymų patikimumui ir teisingumui ginčyti. Tačiau skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje atliktas nukentėjusiosios parodymų vertinimas ir vadovavimasis jais nustatant šioje byloje reikšmingas faktines aplinkybes teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Iš tiesų nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios parodymai yra labai svarbūs tiesai nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, tačiau jie nėra vieninteliai nuteistojo J. S. kaltumo įrodymai. Antai vertindamas nukentėjusiosios parodymus apie nuteistojo prieš ją panaudotą fizinį smurtą apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad šiuos parodymus patvirtina liudytojos A. R. parodymai apie tai, ką jai po įvykio papasakojo nukentėjusioji, bei ant jos kūno matytas mėlynes. Be to, nukentėjusiosios sužalojimus, kaip padarytus suduodant smūgius kietais bukais daiktais, objektyviai patvirtina ir kartu nuteistojo parodymus, kad nukentėjusiajai sužalojimai galėjo atsirasti intymių santykių metu, paneigia teismo medicinos specialisto išvados bei specialisto paaiškinimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors apeliacinės instancijos teismas išties nustatė tam tikrą nenuoseklumą nukentėjusiosios parodymuose dėl atvykimo į įvykio vietą aplinkybių pirmajame smurto panaudojimo epizode, tačiau pripažino, kad nukentėjusiosios parodymai, skirtingai nei nuteistojo parodymai, dėl esminių aplinkybių, t. y. prieš nukentėjusiąją panaudoto smurto ir jo pobūdžio, sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno atsiradimo aplinkybių, buvo iš esmės nuoseklūs, tapatūs, neprieštaringi. Byloje nustatytą aplinkybę dėl nukentėjusiosios elgesio po pirmojo smurto prieš ją panaudojimo epizodo, t. y. kad ji iš karto po įvykio pagalbos į medikus bei į teisėsaugos institucijas nesikreipė, kurį laiką toliau bendravo su nuteistuoju, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai vertino kaip paaiškinamą tarp nukentėjusiosios ir nuteistojo susiklosčiusių konfliktinių tarpusavio santykių nenuoseklumu.

15. Priešingai nei teigia kasatorius, apeliacinės instancijos teismas taip pat išsamiai aptarė byloje esantį vaizdo įrašą, kuriame užfiksuota ištrauka iš nuteistojo ir nukentėjusiosios pokalbio, ir konstatavo, kad vertinti šį įrašą vienareikšmiškai ir daryti išvadas, nežinant viso pokalbio turinio, negalima. Nepagrįstas ir kasatoriaus teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas nepašalino prieštaravimų tarp liudytojų D. Š. ir A. R. parodymų dėl nukentėjusiosios elgesio po pirmojo smurto panaudojimo prieš ją epizodo. Kaip jau buvo minėta, apeliacinės instancijos teismas liudytojos A. R. parodymus vertino kaip patvirtinančius nukentėjusiosios parodymus dėl nuteistojo prieš ją panaudoto fizinio smurto. Tuo tarpu įvertinęs liudytojo D. Š. parodymus teismas padarė pagrįstą išvadą, kad jie smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimo fakto nepaneigia. Kartu apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios elgesį tiek prieš šioje byloje nagrinėjamus įvykius, tiek ir po jų, nuteistojo ir nukentėjusiosios santykių turinį, motyvuotai paneigė gynybos argumentus dėl nukentėjusiosios siekio nepagrįstai apkaltinti nuteistąjį dėl nusikalstamų veikų prieš ją. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas bylos duomenis, iš jų nukentėjusiosios R. G., liudytojų parodymus, vaizdo įrašą, vertino kitaip, nei norėtų kasatorius, nesuteikia jokio pagrindo teigti, kad šie duomenys įvertinti nesilaikant BPK 20 straipsnyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių.

16. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismo išvados dėl J. S. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir bylos patikrinimu, kaip to reikalaujama pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nagrinėjamoje byloje visos esminės aplinkybės, reikšmingos BK 140 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti, nustatytos, apeliacinės instancijos teismo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos, pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo J. S. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai                                                                                                                    Eligijus Gladutis

Rima Ažubalytė

Aurelijus Gutauskas