eA-411-1188/2024

Administracinė byla Nr. eA-411-1188/2024 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02135-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Šileikio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovui valstybės įmonei „Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas L. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK) 2022 m. spalio 24 d. sprendimą Nr. 21R3-104AG3-81/27-2022; 2) panaikinti valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Regitra“ (toliau – ir atsakovas) apeliacijos komisijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (1.32E)-2V- ir anuliuoti 2022 m. liepos 20 d. egzamino rezultatą bei įpareigoti VĮ „Regitra“ grąžinti pareiškėjui už egzaminą sumokėtą įmoką; 3) įpareigoti VĮ „Regitra“ pašalinti pažeidimą ir įvykdyti savarankišką prašymą: pateikti pareiškėjui 2022 m. liepos 20 d. vykdyto praktikos egzamino filmuoto vaizdo įrašo medžiagos kopiją; 4) įpareigoti VĮ „Regitra“ pašalinti pažeidimą ir įvykdyti savarankišką prašymą, pateikti pareiškėjui VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo vadovo patvirtintų (2022 m. liepos 20 d.) praktikos egzamino kelyje maršrutų Šiaulių mieste kopijas.

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad VĮ „Regitra“ Šiaulių padalinyje 2022 m. liepos 20 d. laikė A kategorijos praktikos egzaminą, kurį egzaminuotojas įformino kaip neišlaikytą, nes buvo padaryta kritinė klaida (praktikos egzamino atskaita Nr. 6418353). Kadangi su egzaminuotojo sprendimu nesutiko, VĮ „Regitra“ numatyta tvarka ir terminais pateikė apeliacinį prašymą dėl A kategorijos praktinio egzamino. VĮ „Regitra“ apeliacijos komisija (toliau – ir Komisija), išnagrinėjusi apeliaciją, priėmė sprendimą pareiškėjo praktikos egzaminą palikti neišlaikytą.

3.  Pareiškėjas teigė, kad su Komisijos protokoliniu sprendimu nesutinka, nes Komisija, priimdama sprendimą, apeliacijos nagrinėjimą atliko formaliai, visiškai atmestinai, paviršutiniškai, vertinimus atliko vienpusiškai neobjektyviai, jo detaliai pateiktų argumentų dėl egzamine įvertintų kritinių ir nekritinių klaidų neaptarė, nepašalino prieštaravimų, neišsakė teisės aktais paremtų argumentų komisijos teisingam sprendimui priimti. Be to, neįgyvendino jo prašymų ir nepateikė teisingos informacijos pagal jo prašymus, o kaip tik savo atsakymais Komisija siekė suklaidinti dėl atitinkamos informacijos galimybės gauti (nepateikimo), tai yra neteisėtai nepateikė prašomos filmuotos medžiagos kopijos, kurioje išskirtinai tik jis buvo egzamino metu filmuojamas, taip pat teikė klaidingą informaciją dėl praktikos egzamino kelyje maršrutų ir pagal jo prašymą nepateikė praktikos egzamino kelyje maršrutų.

4.  Pareiškėjas nurodė, kad Komisijos posėdžio protokole (toliau – ir Protokolas) nurodoma: 1. Egzaminuojamasis atliko greitąją gyvatėlę. Komisija pažymi, kad praktikos egzamino vertinimas grindžiamas egzamine betarpiškai dalyvaujančio egzaminuotojo priimtu sprendimu. Egzaminuotojas vertina egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus vadovaudamasis nustatyta tvarka. Egzaminuotojas egzamino metu mato ir vertina daug daugiau aplinkybių nei fiksuojama egzamino vaizdo ir garso įraše. Todėl praktikos egzamino vertinimo teisingumo negalima pagrįsti vien vaizdo medžiagoje užfiksuotais įrodymais ir nėra pagrindo abejoti egzaminuotojo sprendimu, kad egzaminuojamasis, atlikdamas specialųjį manevrą, važiavo per lėtai, įvertinta greičio pasirinkimo nekritinė klaida (toliau – ir NK) atitinka Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo, patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 (toliau – ir Vertinimo aprašas), 30.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis nepasiekia reikiamo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priede.

5.  Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija, pradėdama nagrinėti apeliaciją, yra iš karto susidariusi išankstinę poziciją, jog vaizdo įrašas jiems neparodo visumos aplinkybių egzamino metu, tačiau pažymi, kad neabejoja egzaminuotojo sprendimu. Taigi Komisija jau nuo pat pradžių susidariusi poziciją, kad egzaminuotojas besąlygiškai teisus ir visi kiti objektyvūs faktai, patvirtinantys pareiškėjo teiginius, nebeturi reikšmės. Egzaminuotojas, vertindamas protokolo 4 punkte aptartą paprastą ir aiškią situaciją, pasielgė nekvalifikuotai, neobjektyviai ir neprofesionaliai įvertindamas, kad buvo padaryta nekritinė klaida, kurią vis tik Komisija anuliavo ir pripažino, jog klaidos toje situacijoje nebuvo. Egzaminuotojas nėra visiškai neklystantis ir patikimas savo subjektyviuose vertinimuose.

6.  Komisija posėdžio protokole taip pat antru punktu nurodo, kad egzaminuojamasis važiavo per geležinkelio pervažą ir nesidairė, nepasuko galvos į abi puses, jog įsitikintų, kad nevažiuoja traukinys, vertinta situacijos stebėjimo ir žvalgymosi kritinė klaida (toliau – ir KK) atitinka Vertinimo aprašo 44.1 papunkčio nuostatą, nurodančią, jog tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą.

7.  Pareiškėjas pažymėjo, kad remiantis gausia statistika, dviejų akies obuolių matymo kampas yra 190 laipsnių, periferinis regėjimas fiksuoja objektų pokyčius erdvėje, būtent judesius netiesioginiu žvilgsniu. Visų pirma, periferinis matymas būtinas koordinacijai ir regėjimui temstant susikurti. Regėjimo kampas – tai erdvės kiekis, uždengiantis akį, nekeičiant žvilgsnio fiksacijos. Vidutinis matymo laukas yra 190 laipsnių horizontaliai ir 60–70 laipsnių vertikaliai. Lietuvių kalbos žodynuose nurodoma, kad dairytis, dairosi, dairėsi reiškia žiūrėti, žvalgytis, žvalgantis ieškoti. Kadangi pareiškėjas turi akis, tai jomis ir žiūrėjo, kas yra tolygu žvalgymuisi, be to, kažkiek iš anksto kraipė galvą ir iš anksto matė, vertino, tai yra viską pamatė, ko reikėjo, kad saugiai vairuotų ir saugiai kirstų nereguliuojamą geležinkelio pervažą, per kurią maksimalus galimas greitis 50 km/h. Kaip matyti iš daryto vaizdo įrašo, vietose prieš perėją, prieš susikirtimą su įvažiavimu į šalia esančią teritoriją ir geležinkelio pervažą, sumažino greitį, per geležinkelio pervažą be užtvaro nepravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nes jis tuo metu ir nedegė, neatsitrenkė į jokią bėginę transporto priemonę, nes jos ir nebuvo, ir nevažiavo, neartėjo. Visą maršrutą pravažiavo nepažeisdamas jokių Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET). Jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertintini kaip kritinės klaidos, jis nepadarė. Komisija minimos situacijos vertinimo ir nagrinėjimo neatliko, tik priėmė formalų ir neobjektyvų sprendimą.

8.  Komisija posėdžio protokole taip pat nurodė, kad pareiškėjas važiavo vienos krypties eismo keliu ir prieš sukdamas į kairę nepasitraukė prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, tai įvertinta padėties prieš posūkį į kairę pasirinkimo KK, kuri atitinka Vertinimo aprašo 43.2 papunkčio nuostatą, nurodančią, jog tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

9.  Pareiškėjas pažymėjo, kad jis savo apeliacijoje dėl šio momento išsamiai išdėstė argumentus, pasiremdamas KET 158 punktu, Vertinimo aprašu, 2017 m. spalio 9 d. įsakymo Nr. V-201 redakcijos Motorinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 2.8 punktų nuostatomis, tačiau Komisija jų nenagrinėjo ir nevertino, motyvų neteikė, formaliai pacitavo teisės aktą. Nevertintos KET ir Motorinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo nuostatos. Spendimas neobjektyvus.

10.  Komisija posėdžio protokole nurodė, kad pareiškėjas kelio atkarpoje, kurioje galima važiuoti 50 km/val. greičiu, važiavo ne daugiau 40 km/val. greičiu. Įvertinta greičio pasirinkimo NK atitinka Vertinimo aprašo 30.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10–15 km/val. mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja.

11.  Pareiškėjas teigė, kad jis savo apeliacijoje dėl šio momento išsamiai išdėstė situacijos tuo metu vertinimą ir argumentus, tačiau Komisija, vertindama 5 punkte aprašytą situaciją, motyvų vėl nepateikė, o tik formaliai pacitavo teisės aktą. Komisija visiškai nenagrinėjo situacijos, nevertino konkrečių aplinkybių, vietos, nesirėmė KET ir Motorinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo nuostatomis. Tai parodo atsainų neprofesionalų Komisijos darbą ir formalų požiūrį, dėl to priimtas neobjektyvus sprendimas.

12.  Praktinio egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymo ir duomenų įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-31, 13 punkte nurodyta, kad egzaminuojamajam, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo egzamino laikymo dienos pateikus prašymą raštu, leidžiama asmeniškai arba kartu su jį atstovaujančiu asmeniu (pateikus atstovavimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus) peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą su Įmonės padalinio atstovu suderintu laiku. Peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą galima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo egzamino dienos. Įrašo kopija egzaminuojamajam neteikiama.

13.  Pareiškėjas pažymėjo, kad remiantis Europos sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, BDAR, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija: kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš organizacijos patvirtinimą, ar ji tvarko su juo susijusius asmens duomenis. Kreipimasis gali būti pateiktas žodžiu arba raštu tinkamai patvirtinant tapatybę. Tuo atveju, jei duomenys yra tvarkomi, asmuo turi teisę susipažinti su savo duomenimis ir gauti tokią informaciją. Atsižvelgiant į tai, jis turi teisę gauti informaciją apie savo asmens duomenų tvarkymą, susipažinti su savo asmens duomenimis, kurie yra saugomi. Pareiškėjui paprašius 2022 m. liepos 20 d. vykdyto egzamino vaizdo įrašo kopijos (įrašo, kuriame išskirtinai buvo filmuojami tik jo veiksmai, tai yra paprašius ne slaptų duomenų), įrašas nebuvo pateiktas, o Komisija tik formaliai atsakė, nenurodydama įstatymais pagrįstų argumentų.

14.  Vadovaujantis Egzaminavimo aprašo 39 punktu, kiekviename VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centre pagal Egzaminavimo aprašo 1 priedo reikalavimus sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai, atsižvelgiant į įvairių kategorijų transporto priemonių vairavimo ypatumus ir minimalų privalomą laiką vairuoti kelyje. Aprašant praktikos egzamino kelyje maršrutus, nurodoma, kur egzaminas prasideda ir baigiasi, bei mažiausiai du kontroliniai orientyrai, kuriuos turi pasiekti (pravažiuoti) egzaminuojamasis. Egzaminuotojas pats parenka ir gali, esant reikalui, koreguoti trasą. Teisės aktai nenustato pareigos sudaryti ir pateikti maršruto schemą. Visus maršrutus tvirtina VĮ „Regitra“ filialo vadovas. Maršrutas egzaminuojamajam parenkamas prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu.

15.  Pažymėjo, kad dėl aukščiau minimos situacijos ir prašymo pateikti patvirtintų maršrutų kopijas Komisija vėl biurokratiškomis frazėmis formaliai atsakė, nepateikė prašytų patvirtintų 2022 m. liepos 20 d. maršrutų (žemėlapių ar tikslių aprašymų). Be to, klaidindama nurodė, kad teisės aktai nenustato pareigos sudaryti ir pateikti maršruto schemą. Pažymėjo, kad visus maršrutus tvirtina VĮ „Regitra“ filialo vadovas. Taigi nurodė vieną kitam prieštaraujančius teiginius. Jei VĮ „Regitra“ filialo vadovas 2022 m. liepos 20 d. nebuvo patvirtinęs nustatyta tvarka ir periodiškumu praktikos egzamino kelyje maršrutų, tokiu atveju laikytina, kad egzaminas vyko neteisėtai, nesilaikant reglamentavimo ir todėl jo rezultatai turi būti nedelsiant panaikinti.

16.  Pareiškėjas paaiškino, kad su skundu kreipėsi į Komisiją, kuri jo skundą atmetė. Nesutinka su Komisijos sprendimu, kadangi Komisija bylą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, neobjektyviai, darydama nepagrįstas interpretacijas, detaliai pateiktų argumentų dėl egzamine įvertintų kritinių ir nekritinių klaidų, vertinimą atliko nesigilindama, nepašalino prieštaravimų, neišsakė tesės aktais paremtų argumentų teisingam sprendimui priimti.

17.  Komisija iškraipė faktus, kadangi pareiškėjas, buvo ypatingai dėmesingas, ir prieš pradėdamas judėti bei judėdamas per geležinkelio pervažą ir ją kirsdamas, tai atliko visiškai saugiai ir nepažeisdamas taisyklių, nesukeldamas net minimaliausios grėsmės, niekam nesutrikdė eismo, nesukėlė pavojaus. Be to, nei VĮ „Regitra“, nei Komisija jokių faktinių duomenų ar argumentų, kurie sudarytų pagrindą teigti, kad jo žvalgymasis kokiais tai veiksmais būtų buvęs netinkamas, nepateikė, nenurodė, kur ir kaip būtų nurodoma, kad dalyvaujant eisme vairuotojas privalo tam tikru laipsnių kampu pasukti, pakreipti galvą ar kitą kūno dalį, kiek laiko išlaikyti pasuktą kūno dalį. Šiuo atveju jis dalyvaudamas eisme žvalgėsi ir sukiojo galvą, kitas kūno dalis tiek ir tokiu momentu, kad saugiai dalyvautų eisme ir kirstų pervažą. Be to, sprendimuose visiškai nenurodyta ir neįrodyta, kad būtų kilusi nors menkiausia grėsmė, nenurodyti jokie teisės aktai, kuriuose būtų aprašomas galvų ar kitų kūno dalių sukiojimas, sukiojimo ar nesukiojimo kampai, laipsniai, sukiojimo intervalai, laikai.

18.  Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

19.  Atsakovas nurodė, kad Komisija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo apeliaciją ir nurodė Vertinimo aprašo nuostatas, kuriomis grindžiamas pareiškėjo padarytų klaidų vertinimas.

20.  Atsakovas pažymėjo, kad važiuodami per traukinių bėgių sankirtas su važiuojamąja kelio dalimi vairuotojai privalo būti itin apdairūs, kadangi geležinkelio pervažose visais atvejais pirmenybę turi traukinys, be to, automobiliui sustoti yra lengviau nei bėgiais važiuojančiai transporto priemonei, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis iš anksčiau kraipė galvą ir viską pamatė, ką reikėjo, kad saugiai kirstų nereguliuojamą geležinkelio pervažą, tik patvirtina pareiškėjo netinkamą nagrinėjamos situacijos suvokimą ir važiavimo per geležinkelio pervažas svarbos sumenkinimą.

21.  Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Komisija nevertino Vertinimo aprašo nei KET nuostatų, kadangi Komisijos protokole yra aiškiai aptarta pareiškėjo veiksmų atitiktis Vertinimo aprašo nuostatoms, konkrečiai, 43.2 papunkčiui. Be to, Vertinimo aprašas vertintinas kaip specialus teisės aktas (lex specialis derogat lex generalis), detalizuojantis motorinių transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus, todėl nagrinėjamoje situacijoje taikomos Vertinimo aprašo nuostatos, o ne KET reikalavimai.

22.  Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad Komisijos anuliuota NK įrodo egzaminuotojo neobjektyvumą ir egzamino vertinimo nepatikimumą niekuo nepagrįstas, nes anuliuota klaida nėra pakankamas pagrindas abejoti kitų klaidų vertinimo pagrįstumu.

23.  Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Komisija nevertino greičio pasirinkimo NK, kadangi Komisijos Protokole yra aiškiai aptarta pareiškėjo veiksmų atitiktis Vertinimo aprašo nuostatoms, konkrečiai 30.3 papunkčiui. Pagal Vertinimo aprašo 2.18 papunktį, egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai vairuojant transporto priemonę vertinami pagal tai, ar jis sugeba greitėti tolygiai, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir neviršyti leistino greičio. Todėl važiavimas tiek per greitai, tiek per lėtai vertinamas kaip klaida.

24.  Atsakovas taip pat vertino kaip nepagrįstus pareiškėjo teiginius, jog atsakovas, nepateikdamas jam vaizdo ir garso įrašų kopijos, pažeidė jo teisę susipažinti su asmens duomenimis. Atsakovas pažymėjo, kad teisė susipažinti su egzaminų vaizdo ir garso įrašais įtvirtinta Praktinio egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymo ir duomenų įrašymo įrangos naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-31, kurio 13 punkte nurodyta, kad egzaminuojamajam, ne vėliau, kaip per vieną darbo dieną nuo egzamino laikymo dienos pateikus prašymą raštu, leidžiama asmeniškai arba kartu su jį atstovaujančiu asmeniu (pateikus atstovavimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus) peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą su Įmonės padalinio atstovu suderintu laiku. Peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą galima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo egzamino dienos. Šia teise pareiškėjas pasinaudojo.

25.  Atsakovas paaiškino, kad bendrąja prasme maršrutas yra objekto judėjimo kryptis tam tikrų geografinių orientyrų ir koordinačių atžvilgiu, nurodant pagrindinius punktus. Maršrutą sudaro pradinis ir galutinis punktai. Jie numatomi prieš kelionę. O linija, kuria vyksta numatytas judėjimas, vadinama trasa. Todėl aprašant praktikos egzamino kelyje maršrutus, nurodoma, kur egzaminas prasideda ir baigiasi, bei mažiausiai du kontroliniai orientyrai, kuriuos turi pasiekti (pravažiuoti) egzaminuojamasis. Egzaminuotojas pats parenka ir gali, esant reikalui, koreguoti trasą. Nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymui Nr. 1V-578 „Dėl vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ panaikinta Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, įpareigojanti sudaryti galimybę egzaminuojamajam prieš praktikos egzaminą susipažinti su parinkto maršruto schema. Taip padaryta todėl, kad vairavimo pamokų metu dažniausiai buvo mokoma važiuoti tik schemose nurodytomis praktikos egzamino maršrutų trasomis. Egzaminuotojas pats parenka ir gali, esant reikalui, koreguoti trasą. Egzaminuotojas, nurodydamas egzaminuojamajam kur važiuoti, neprivalo parinkti trumpiausio kelio tarp maršruto aprašyme nurodytų kontrolinių orientyrų (objektų). VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo praktikos egzamino kelyje maršrutų aprašas patvirtintas Šiaulių filialo direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 1V-379. Pažymėjo, kad filialų vadovų įsakymai dėl egzaminų maršrutų yra vidiniai norminiai teisės aktai, kurie reglamentuoja egzaminuotojų darbą, o ne santykius su egzaminuojamaisiais.

II.

26.  Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

27.  Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 20 d. VĮ „Regitra“ Šiaulių filiale laikė praktinio vairavimo A kategorijos priemone egzaminą (toliau – ir egzaminas, vairavimo egzaminas), kuris buvo neišlaikytas (dėl kritinių klaidų), ir buvo surašyta praktikos egzamino ataskaita Nr. 6418353, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas padarė dvi kritines klaidas: padėtis prieš posūkį į kairę (užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją) ir stebėjimas ir žvalgymasis (nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą, sankryžą ar įvažiuodamas į kelią iš šalia esančių teritorijų). Be to, pareiškėjas padarė kelias nekritines klaidas: užgesintas variklis (be reikalo užgesino variklį du kartus); padėtis važiuojamoje dalyje (važiuojamoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos, t. y. nemato kelio priekyje ir nekoreguoja pasirinktos trajektorijos, taip pat nepersirikiuoja arba be reikalo persirikiuoja iš vienos eismo juostos ir kitą ir pan.); greitis (nepasiekia reikiamo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus (važiuoja 10-15 km/h mažesniu greičiu); važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10-15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja); pusiausvyra ir valdymas (neišlaiko pusiausvyros arba nesuvaldo motociklo ir (arba) važiuodamas koja atsiremia į žemę).

28.  Pareiškėjas, nesutikdamas su egzamino rezultatu, 2022 m. liepos 22 d. atsakovui pateikė apeliacinį prašymą „Dėl A kategorijos praktinio vairavimo egzamino“ (toliau – ir Apeliacija), kurioje pažymėjo, jog turi B kategorijos vairavimo stažą nuo 1991 metų. 2022 m. balandžio 16 d. išlaikė A kategorijos teorijos vairavimo egzaminą ir pradėjo kruopščiai ruoštis A kategorijos vairavimo egzaminui. Pažymėjo, kad vairavimo egzaminas buvo laikomas su VĮ „Regitra“ transporto priemone (duomenys neskelbtini). Sutiko, kad aikštelėje, atlikdamas specialius manevrus, padarė dvi nekritines klaidas (užgesintas variklis). Nurodė, kad sutinka tik iš dalies, jog padarė vieną nekritinę klaidą, kai atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, važiavo 10-15 km/h mažesniu greičiu. Paaiškino, kad atlikdamas greitąją gyvatėlę, atsižvelgdamas į aikštelės (betoninė danga, vietomis suskilinėjusi, ištrupėjęs betonas, danga dulkėta) bei transporto priemonės (tvarkinga, tačiau ne nauja, padangos tinkamos, bet ne naujos) ypatumus, važiavo ne mažesniu kaip 25 km/h greičiu, maksimaliai užtikrinant saugų transporto priemonės valdymą ir asmeninį saugumą. Nurodė, kad važiuojant 50 km/h greičiu, motociklas praradinėjo sukibimą su danga, slydo motociklo galinis ratas. Atkreipė dėmesį, kad jo svoris 90 kg, ūgis 190 cm, todėl dėl didesnės išcentrinės jėgos, slystant motociklui, kilo pavojus jo saugumui. Dėl nurodytų aplinkybių akcentavo, kad VĮ „Regitra“ turėtų vertinti važiavimo manevro saugumą atsižvelgiant į žmogaus svorį ir ūgį. Pažymėjo, kad po vairavimo egzamino gauta Ataskaita yra visiškai neinformatyvi, fiksuotos klaidos įvardintos abstrakčiai, nenurodytos vietos, laikai, kiti objektyvūs faktoriai. Dėl padėties važiuojamoje dalyje nekritinės klaidos (važiuojamoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos, t. y. nemato kelio priekyje ir nekoreguoja pasirinktos trajektorijos, taip pat nepersirikiuoja arba be reikalo persirikiuoja iš vienos eismo juostos ir kitą ir pan.) nurodė, kad su minėtos klaidos vertinimu nesutinka, nes transporto priemonę vairavo tvarkingai, elgėsi adekvačiai egzaminuotojo nurodymams bei taip, kaip tuo metu reikalavo eismo situacija. Dėl greičio nekritinės klaidos (važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10-15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja) vadovavosi teisinio reglamentavimo nuostatomis, kurios nurodo, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio ir esant atitinkamoms sąlygoms sulėtinti greitį. Pažymėjo, kad turi būti įvertinta ir tai, kad jis vairavo ne savo asmeninę, o VĮ „Regitra“ transporto priemonę, dar neturi A kategorijos vairuotojo pažymėjimo bei patirties, todėl įsukus į miesto centre esančią Vytauto gatvę, kurioje leistinas greitis yra ne daugiau 50 km/h, palengva padidino greitį iki 40 km/h. Stebėdamas eismo aplinką, įvertinęs, kad vienoje gatvės pusėje yra išvažiavimai iš gyvenamojo namo kiemo, kitoje pusėje išvažiavimas iš muziejaus, gatvė yra judri, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, už kurios yra pėsčiųjų perėja, nevažiavo maksimaliai leistinu greičiu. Mano, kad nurodytos važiavimo aplinkybės atitiko eismo sąlygas ir vertinant nurodytą situaciją, jo nuomone, kritinės klaidos nebuvo. Dėl stebėjimo ir žvalgymosi kritinės klaidos (važiuojant per geležinkelio pervažą) pažymėjo, kad pradėjus praktinį vairavimą gatve, kurioje leistinas maksimalus greitis 50 km/h, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovę, eismo intensyvumą, pasirinko maksimaliai saugų greitį. Taip pat nurodė, jog šiuo geležinkeliu jokie keleiviniai ar krovininiai maršrutiniai bėginiai traukiniai nevyksta, prieš geležinkelio pervažą nėra jokių „Stop“ ar greitį ribojančių ženklų, neveikė šviesoforas, todėl nesutiko su egzaminuotojo vertinimu. Dėl padėties pasirinkimo prieš posūkį į kairę vertinimo kritinės klaidos pažymėjo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, turėdamas sukti į gatvę, kurioje eismas vyko priešinėmis kryptimis (po vieną kiekviena eismo juosta) ir artėdamas prie sankryžos, matydamas, kad ji blogai apžvelgiama, pasirinko tokią transporto priemonės padėtį šioje vienoje vienos krypties eismo juostoje, kad galėtų matyti toliau už posūkio ir kad kiti eismo dalyviai galėtų jį kuo geriau matyti, todėl nesutiko su egzaminuotojo vertinimu, nustatant šią kritinę klaidą. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas Komisijos prašė anuliuoti egzamino rezultatą ir leisti pakartotinai nemokamai laikyti egzaminą arba grąžinti už egzaminą sumokėtą įmoką. Netenkinus pirmojo reikalavimo, pareiškėjas apeliacijoje prašė pateikti 2022 m. liepos 20 d. vykdyto egzamino filmuotą vaizdo įrašo medžiagą, taip pat detaliai minučių ir vietų tikslumu pateikti išsamius duomenis apie fiksuotas galimas egzamino klaidas, tiksliai nurodant teisės aktų konkrečias nuostatas. Prašė informuoti, kaip egzaminuotojas sudaro ir parenka vairavimo maršrutą (A kategorijos) realiomis eismo sąlygomis, ar yra galimybė viešai susipažinti su vairavimo maršrutais. Pasitelkiant specialistus, prašė įvertinti greitųjų manevrų būtinybę ir numatyto greičio laikymosi reikalavimus bei tokių manevrų atlikimo atitikimą žmogaus saugumo reikalavimams.

29.  Teismas nurodė, kad VĮ „Regitra“ Komisija, 2022 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo apeliaciją, priėmė skundžiamą protokolinį sprendimą Nr. (1.32E)-2V- ir nusprendė pareiškėjo apeliacijos netenkinti, laikyto vairavimo egzamino rezultatą paliko galioti. Komisija, įvertinusi specialiojo manevro (greitosios gyvatėlės) atlikimą, pažymėjo, kad praktikos egzamino vertinimas grindžiamas egzamine betarpiškai dalyvaujančio egzaminuotojo priimtu sprendimu. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad egzaminuotojas vertina egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus vadovaudamasis nustatyta tvarka, jis mato ir vertina daug daugiau aplinkybių nei fiksuojama egzamino vaizdo ir garso įraše, todėl praktikos egzamino vertinimo teisingumo negalima pagrįsti vien vaizdo medžiagoje užfiksuotais įrodymais ir nėra pagrindo abejoti egzaminuotojo sprendimu, kad egzaminuojamasis, atlikdamas specialųjį manevrą, važiavo per lėtai. Konstatavo, jog įvertinta greičio pasirinkimo nekritinė klaida (toliau – NK) atitinka Vertinimo aprašo 30.3 papunkčio nuostatą. Dėl pirmosios kritinės klaidos (toliau – KK) (važiavimas per geležinkelio pervažą) Komisija pažymėjo, jog važiuodamas per geležinkelio pervažą egzaminuojamasis nesidairė (vaizdo įrašo laikas 09:32:10 – 09:32:30 val.) ir nustatė, jog įvertinta situacijos stebėjimo ir žvalgymosi KK atitinka Vertinimo aprašo 44.1 papunkčio nuostatą. Dėl antrosios KK nurodė, jog pareiškėjas važiavo vienos krypties eismo keliu ir prieš sukdamas į kairę nepasitraukė prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto (vaizdo įrašo laikas 09:37:36 – 09:39:50 val.) ir nustatė, kad įvertinta padėties prieš posūkį į kairę pasirinkimo KK atitinka Vertinimo aprašo 43.2 papunkčio nuostatą. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad egzaminuojamasis važiavo pirma juosta ir sustojo prie šviesoforo. Nors egzaminuotojas nenurodė, bet pareiškėjas pasuko į dešinę, pasukdamas nepažeidė nustatytų reikalavimų, vėliau apsisuko ir grįžo į maršrutą (vaizdo įrašo laikas 09:50:00 – 09:52:00 val.). Šiuo atveju Komisija nustatė, jog įvertintą padėties pasirinkimo važiuojamoje dalyje NK neatitinka Vertinimo aprašo 20.2 papunkčio nuostatos, nurodančios, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis važiuojamoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos. Dėl nurodytų aplinkybių aptariama NK buvo anuliuota. Įvertinusi greičio pasirinkimo klaidą, Komisija nurodė, kad pareiškėjas atkarpoje, kurioje galima važiuoti 50 km/h greičiu, važiavo ne daugiau kaip 40 km/h greičiu (vaizdo įrašo laikas 09:41:30 – 09:43:30 val.) ir nustatė, jog įvertinta greičio pasirinkimo NK atitinka Vertinimo aprašo 30.3 papunkčio nuostatą. Skundžiamame sprendime pažymima, kad egzaminuotojas padarytas klaidas pareiškėjui paaiškino aiškiai ir suprantamai, vadovaudamasis aktualaus reglamentavimo nuostatomis, pabrėžė, jog praktikos egzamino Ataskaitą egzaminuojamasis gali atsiimti vairuotojų egzaminavimo centre arba susipažinti elektroniniu būdu. Nurodė, jog laikyto vairavimo egzamino vaizdo įrašą pareiškėjas nustatyta tvarka gali peržiūrėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo egzamino dienos, pažymėjo, kad įrašo kopija egzaminuojamajam neteikiama. Paaiškino, kokiu būdu pagal nustatytą teisinį reglamentavimą sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai, kurie egzaminuojamajam parenkami atsitiktinumo principu. Pažymėjo, kad egzaminuotojas pats parenka ir gali, esant reikalui, koreguoti trasą bei tai, jog teisės aktai nenustato pareigos sudaryti ir pateikti maršruto schemą.

30.  Teismas nurodė, kad pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo VĮ „Regitra“ Komisijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimu (1.32E)-2V-, jį apskundė LAGK, kuri 2022 m. spalio 24 d. sprendimu Nr. 21R3-104(AG3-81/27-2022) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

31.  Teismas rėmėsi ginčui aktualių Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo, Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 ir suderinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 3 d. (toliau – ir Egzaminavimo tvarkos aprašas), Vertinimo aprašo, Komisijos nuostatų, patvirtintų VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-169 (toliau – ir Komisijos nuostatai) nuostatomis.

32.  Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant Komisijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje pareiškėjo 2022 m. liepos 22 d. apeliaciją, įvertinus egzaminuotojo paaiškinimą, peržiūrėjus egzamino vaizdo ir garso įrašą, buvo konstatuota, jog egzaminuotojas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog minėto egzamino įvertinimas neišlaikytu atitinka Vertinimo aprašo 9.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną KK, todėl nėra pagrindo anuliuoti atsakovo specialisto priimto sprendimo.

33.  Ginčijamame atsakovo VĮ „Regitra“ Komisijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendime (1.32E)-2V- nurodyta, kad egzaminuojamasis važiavo per geležinkelio pervažą ir nesidairė, nepasuko galvos į abi puses, kad įsitikintų, jog nevažiuoja traukinys, vertinta situacijos stebėjimo ir žvalgymosi kritinė klaida (toliau – ir KK) atitinka Vertinimo aprašo 44.1 papunkčio nuostatą, nurodančią, jog tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą.

34.  Pareiškėjas dėl šios KK pažymėjo, kad remiantis gausia statistika, dviejų akies obuolių matymo kampas yra 190 laipsnių, periferinis regėjimas fiksuoja objektų pokyčius erdvėje, būtent judesius netiesioginiu žvilgsniu. Lietuvių kalbos žodynuose nurodoma, kad dairytis, dairosi, dairėsi reiškia žiūrėti, žvalgytis, žvalgantis ieškoti. Kadangi pareiškėjas turi akis, tai jomis ir žiūrėjo, kas yra tolygu žvalgymuisi, be to, kažkiek iš anksto kraipė galvą ir, kaip jau minėjo, iš anksto matė, vertino, tai yra viską pamatė, ko reikėjo, kad saugiai vairuotų ir saugiai kirstų nereguliuojamą geležinkelio pervažą, per kurią maksimalus galimas greitis 50 km/h. Kaip matyti iš daryto vaizdo įrašo, vietose prieš perėją, prieš susikirtimą su įvažiavimu į šalia esančią teritoriją ir geležinkelio pervažą, sumažino greitį, per geležinkelio pervažą be užtvaro nepravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nes jis tuo metu ir nedegė, neatsitrenkė į jokią bėginę transporto priemonę, nes jos ir nebuvo, ir nevažiavo, neartėjo. Visą maršrutą pravažiavo nepažeisdamas jokių KET taisyklių. Jokių veiksmų, kurios galėtų būti vertintinos kaip kritinės klaidos, jis nepadarė. Komisija minimos situacijos vertinimo ir nagrinėjimo neatliko, tik priėmė formalų ir neobjektyvų sprendimą.

35.  Teismas nurodė, kad peržiūrėjus į bylą pateiktą DVD diską su vaizdo įrašais (vaizdo įrašo laikas 09:32:10 – 09:32:24 val.), akivaizdu, jog VĮ „Regitra“ Komisija 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendime (1.32E)-2V-  pagrįstai vadovavosi Vertinimo aprašo 44.1 papunkčio nuostata bei vaizdo įrašu, kuris patvirtino, kad pareiškėjas, važiuodamas per geležinkelio pervažą privalomų veiksmų neatliko, stebėjimo ir žvalgymosi KK buvo nustatyta teisėtai. KET 3.5 punkte numatyta, kad geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje. Pagal KET 168 punktą, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Taigi įvertinus pastarosios nuostatos teisinį reguliavimą bei Vertinimo aprašo 44.1 punkto (kuri, kaip minėta, reglamentuoja, kad stebėjimo ir žvalgymosi KK yra, kai nesižvalgoma ir nestebima eismo situacijos, važiuojant per geležinkelio pervažą, sankryžą ar įvažiuojant į kelią iš šalia jo esančių teritorijų) turinį bei jų formuluotę, teismas sprendė, kad eismo TP vairuotojams yra privalomai nustatyti žvalgymosi bei kiti veiksmai būtent pradėjus judėti per geležinkelio pervažą, o ne iš anksto ar artėjant link jos. Taigi, nors pareiškėjas nurodo, kad jis kažkiek iš anksto kraipė galvą ir iš anksto matė viską, kad saugiai vairuotų ir saugiai kirstų nereguliuojamą geležinkelio pervažą, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareiškėjas, įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, galvą pasuko (žvalgėsi) 09:32:01 val. ties perėja, o pravažiavęs minėtą perėją ir artėdamas prie geležinkelio pervažos laiku nuo 09:32:10 iki 09:32:24 val. bei važiuodamas per pervažą nesižvalgė, t. y. pareiškėjas nesižvalgė prieš geležinkelio pervažą ir važiuodamas per geležinkelio pervažą. Teismas pažymėjo, kad likę nurodyti pareiškėjo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju, todėl detaliau jų neanalizavo.

36.  Teismas nurodė, kad skundžiamame Komisijos sprendime taip pat nurodyta, jog pareiškėjas važiavo vienos krypties eismo keliu ir prieš sukdamas į kairę nepasitraukė prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, įvertinta padėties prieš posūkį į kairę pasirinkimo KK atitinka Vertinimo aprašo 43.2 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

37.  Pareiškėjas dėl šios klaidos pažymėjo, kad jis savo apeliacijoje dėl šio momento išsamiai išdėstė argumentus, pasiremdamas KET 158 punktu, Vertinimo aprašo, Motorinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 2.8 punktų nuostatomis, tačiau Komisija nurodytų aplinkybių nenagrinėjo ir nevertino, nenurodė motyvų, tik formaliai pacitavo teisės aktą.

38.  Teismas, įvertinęs vaizdo įrašus, sprendė, kad Komisija skundžiamame sprendime   pagrįstai vertindama minėtos KK nustatymo sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams, vadovavosi Vertinimo aprašo 43.2 papunkčio nuostata (KK nustatomos, kai egzaminuojamasis, pasirinkdamas padėtį sukant į kairę, užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją) bei praktinio egzamino vaizdo įrašu, kuris patvirtino, jog pareiškėjo veiksmai vairavimo egzamino metu neatitiko nustatytų reikalavimų. Pagal KET 106 punktą, prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. Pagal KET 107 punktą, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Atsižvelgdamas į nurodytas nuostatas bei Vertinimo aprašo 43.2 papunktį (KK nustatoma, kai vairuotojas užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją), teismas sprendė, kad teisinis reglamentavimas nenumato pareiškėjo nurodytų sąlygų, kurioms esant galima sukti į kairę, tinkamai nepersirikiavus eismo juostoje. Įvertinęs nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad Komisija tinkamai įvertino egzaminuotojo veiksmus (pagal Egzaminavimo tvarkos aprašo ir Vertinimo aprašo nuostatus) ir pagrįstai pareiškėjo veiksmus (netinkamos padėties pasirinkimas sukant į kairę) vairavimo egzamino metu įvertino kaip KK. Kitus pareiškėjo  nurodytus argumentus teismas vertino kaip teisiškai nereikšmingus, todėl detaliau jų neanalizavo.

39.  Teismas akcentavo, kad šiuo atveju Komisija, nagrinėdama pareiškėjo apeliaciją,  vadovavosi tinkamais įrodymais (kaip numato Komisijos nuostatų 15 punktas), pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus vertino egzaminuotojo veiksmus, dėl to nėra pagrindo naikinti ginčijamą Komisijos sprendimą bei anuliuoti 2022 m. liepos 20 d. egzamino rezultatą ir įpareigoti VĮ „Regitra“ grąžinti L. V. už egzaminą sumokėtą įmoką, nes pareiškėjas 2022 m. liepos 20 d. padarė dvi kritines klaidas (KK), tai lėmė vairavimo praktinio egzamino neišlaikymą.

40.  Be to, įvertinus Komisijos sprendimą, akivaizdu, kad jame yra nurodyti teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir suprantamas pareiškėjui, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus. Ginčijamas sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, taip pat priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.

41.  Teismas nurodė, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, ginčija ir kitas atsakovo nurodytas nekritines klaidas. Teismas pažymėjo, kad kitos nekritinės klaidos nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, nes neturi įtakos egzamino rezultatui. Pagal Vertinimo aprašo 9.3 punktą, egzaminas negali būti pripažintas išlaikytu dėl to, kad padaryta 1 kritinė klaida (KK).

42.  Teismas taip pat vertino, kad panaikinus Komisijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą, pareiškėjo teisės nebūtų apginamos. Byloje pateikto Vairuotojų registro informacinės sistemos (toliau – ir VAIRIS) duomenimis, 2022 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas vėl laikė vairavimo praktikos egzaminą A kategorijai įgyti, kurio rezultatas – išlaikytas (Praktikos egzamino ataskaita Nr. 6474594). Pareiškėjas taip pat 2022 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių filiale užsisakė vairuotojo pažymėjimą su žyma apie suteiktą teisę vairuoti A kategorijos TP (Prašymas išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. 6982910). Vairuotojo pažymėjimas Nr. 02012489 pareiškėjui įteiktas 2022 m. rugsėjo 14 d. Atsakovo priimto ir pareiškėjo ginčijamo sprendimo panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės, kadangi pareiškėjas jau yra įgijęs teisę vairuoti A kategorijos transporto priemonę. Teismas pažymėjo, kad teisminė gynyba galima tik tais atvejais, kai realiai siekiama apginti pažeistą teisę ir tai būtų galima padaryti (apginti pareiškėją) vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nesant minimų aplinkybių, tokio pobūdžio skundas, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, atmestinas.

43.  Teismas dėl pareiškėjo reikalavimo įpareigoti VĮ „Regitra“ pašalinti pažeidimą ir įvykdyti savarankišką prašymą, pateikti pareiškėjui 2022 m. liepos 20 d. vykdyto praktikos egzamino filmuoto vaizdo įrašo medžiagos kopiją bei įpareigoti VĮ „Regitra“ pašalinti pažeidimą ir įvykdyti savarankišką prašymą, pateikti pareiškėjui VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo vadovo patvirtintų 2022 m. liepos 20 d. praktikos egzamino kelyje maršrutų Šiaulių mieste kopijas, nurodė, kad pagal Praktinio egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymo ir duomenų įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-31 (toliau – ir Įrangos naudojimo aprašas) 13 punktą, egzaminuojamajam, pateikus prašymą raštu, leidžiama asmeniškai peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą su Įmonės padalinio atstovu suderintu laiku, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo egzamino. Įrašo kopija egzaminuojamajam neteikiama. Taigi, teisės aktai nenumato atsakovui pareigos pateikti asmenims laikyto vairavimo praktikos egzamino vaizdo įrašo kopiją, todėl toks pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas. Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjui pateikus prašymą, jis buvo supažindintas su egzamino vaizdo įrašo kopija, kaip tai numatyta Įrangos naudojimo aprašo 13 punkte, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra. Teismas taip pat nurodė, kad pagal Egzaminavimo tvarkos aprašo 39 punktą, kiekviename VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centre pagal aprašo 1 priedo reikalavimus sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai, atsižvelgiant į įvairių kategorijų transporto priemonių vairavimo ypatumus ir minimalų privalomą laiką vairuoti kelyje. Visus maršrutus tvirtina VĮ „Regitra“ filialo vadovas. Maršrutas egzaminuojamajam parenkamas prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu. Taigi teisės aktai nenustato atsakovui pareigos prieš egzaminą ar kitokiu laiku supažindinti asmenis su praktikos egzamino kelyje maršrutais. VĮ „Regitros“ Šiaulių filialo direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 1V-379 buvo patvirtintas VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo praktikos egzamino kelyje maršrutų aprašas. Aplinkybė, jog tai, ar pareiškėjas galėjo/negalėjo susipažinti su praktikos egzamino kelyje maršrutais, negali būti vertinama kaip vairavimo praktinio egzamino reikalavimų pažeidimas. Nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymui Nr. 1V-578 „Dėl vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ panaikinta Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, įpareigojanti sudaryti galimybę egzaminuojamajam prieš praktikos egzaminą susipažinti su parinkto maršruto schema. Todėl ir šis pareiškėjo reikalavimas negali būti tenkinamas.

44.  Teismas, atsižvelgdamas į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendė, kad naikinti LAGK sprendimo nėra pagrindo. Teismas netenkino ir kitų pareiškėjo skundo reikalavimų. Nors pareiškėjas nurodo, kad LAGK, priimdama sprendimą, bylą išnagrinėjo formaliai, paviršutiniškai, neobjektyviai, detaliai pateiktų argumentų dėl egzamine įvertintų kritinių ir nekritinių klaidų vertinimą atliko nesigilindama, nepašalino prieštaravimų, neišsakė teisės aktais paremtų argumentų, teisingam priimtam sprendimui priimti, tačiau teismas su šiuo vertinimu nesutiko, nes LAGK, kaip neprivalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos, sprendimas atmesti pareiškėjo skundą yra teisėtas, LAGK išnagrinėjo visus pareiškėjo skunde išdėstytus ir teisiškai reikšmingus argumentus.

45.  Teismas kitus pareiškėjo skundo argumentus vertino kaip teisiškai nereikšmingus, dėl to jų nevertino ir neanalizavo.

III.

46.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

47.  Pareiškėja nurodo, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kadangi jis yra nepagrįstas, neobjektyvus ir neteisėtas, jo parodymai ir argumentai sumenkinti, o atsakovo argumentai išaukštinti, todėl skundžiamas sprendimas keistinas, patenkinant skundą visiškai.

48.  Pareiškėjas prašo apeliacinės instancijos teismo išsamiai ir objektyviai įvertinti jo skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir motyvus dėl kritinių ir nekritinių klaidų vertinimo.

49.  Pažymi, kad teismas dėl važiavimo per geležinkelio pervažą visiškai neobjektyviai vertino, kad važiuodamas per geležinkelio pervažą pareiškėjas neatliko privalomų veiksmų, stebėjimo ir žvalgymosi, važiuodamas per pervažą nesižvalgė. Be to, teismas nelogiškai ir painiai vertino, kad <...> pradėjus judėti per geležinkelio pervažą, o ne iš anksto ar artėjant link jos <...>, todėl, teismo vertinimu, gaunasi, jog iš anksto nereikia žvitriai žvalgytis, tik bėgių kirtimo momentu. Tačiau teismo loginė seka visiškai paini.

50.  Pareiškėjas nurodo, kad KET 168 punkte nei kituose teisės aktuose nėra niekur nurodyta prieš kiek metrų, kiek sekundžių, ką pajudinti vairuotojui, svarbiausia, jog vairuotojas pervažos kirtimą atliktų įsitikinęs veiksmo saugumu ir saugiai viską įvertinęs, tą pareiškėjas konkrečioje situacijoje ir padarė. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais ir įsitikinti kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Pareiškėjas visuose skunduose ir nuolat aiškiai nuo pat pradžios nuosekliai pabrėždamas teigė ir tebeteigia, kad prieš ir judėdamas per pervažą atliko visus veiksmus, kurie leido jam maksimaliai įsitikinti dėl saugaus nereguliuojamos geležinkelio pervažos kirtimo per kurią galima važiuoti nesustojus, tačiau neviršijant maksimalaus leidžiamo 50 km/h greičio. Pareiškėjas teigia, kad jis iš anksto žvitriai dairėsi prieš susikirtimą su geležinkelio pervaža ir kirsdamas ją, buvo itin apdairus stebėjimo žvalgymosi veiksmus atliko savalaikiai ir saugiai, susimažino greitį, vadovavosi kelio ženklais, ženklinimu, per geležinkelio pervažą be užtvaro važiavo nedegant raudonam šviesoforo signalui, neveikiant jokiems pervažos garso signalams, ir prieš jau kirsdamas pervažą (bėgius) buvo įsitikinęs, nes ir matė, kad neartėja jokia bėginė transporto priemonė.

51.  Pareiškėjas pažymi, kad šioje pervažoje nėra jokio „stop“ ženklo, prie kurio būtų privaloma sustoti, taip pat kertant pervažą antra eismo juosta jo važiavimo kryptimi, taip pat ir priešpriešinėmis eismo juostomis nepristabdydamos važiavo kitos transporto priemonės. Be to, toje vietoje maksimalus galimas leistinas greitis yra 50 km/h, kurio jis neviršijo. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, juos vertino tik tiek ir tokia apimtimi, kiek teismui naudinga ir kiek paranku. Teigia, kad teismas jo argumentus akivaizdžiai sumenkino, iškeldamas atsakovo argumentus ir tuomet neargumentuotai bendro pobūdžio frazėmis nurodydamas, kad pareiškėjas ne tokiu laiku ar net per anksti kažką padarė, visiškai neaišku ko nepadarė ar blogai padarė. Joks teisės aktas nenustato, kokias kūno dalis ir kokiais kampais pajudinti, pakraipyti, kiek ilgai, kokiais intervalais iki sankryžų, geležinkelio pervažų ar kitų objektų, prieš kiek metrų transporto priemonės vairuotojas turi tai padaryti.

52.  Pareiškėjas vertina, kad važiuojant tarp 40 km/h–50 km/h greičiu situacija kelyje vertinama visais atvejais iš anksto, jog būtų galima prieš kliūtį saugiai staigiai sustoti ir pavojaus išvengti, ir nagrinėjamu atveju jis taip ir elgėsi. Tai patvirtinta ir teismo sprendime, kad jis buvo dėmesingas, žvalgėsi ir už kelių sekundžių jau kirto geležinkelio pervažą. Vaizdo įrašas patvirtina, kad judant transporto priemonei (motociklui) įveikiamas kelias gana greitai ir nuo vieno veiksmo momento iki kito veiksmo momento yra tik sekundžių intervalai ir objektyviai akivaizdu, kad veiksmai buvo savalaikiai ir saugūs.

53.  Be to, pareiškėjas yra šiaulietis ir daug metų dalyvaujantis eisme be auto įvykių ir šią geležinkelio pervažą kirtęs daugelį kartų ir niekada nekilo saugumui nei menkiausios grėsmės, pareiškėjas ir pats yra suinteresuotas saugiai dalyvauti eisme, nesukeliant nei sau, nei kitam grėsmės. Iš visumos išdėstytų aplinkybių ir faktinių duomenų akivaizdu, kad VĮ „Regitra“ egzaminuotojas nurodytoje vietoje fiksuodamas kritinę klaidą elgėsi nesąžiningai, neobjektyviai, neteisėtai ir neteisingai. Teismas neteisingai vertino situaciją ir laiką, iškilusių abejonių nevertino pareiškėjo naudai. Pareiškėjas teigia, kad aptartoje situacijoje akivaizdu, jog jis nepažeidė jokių KET,  nepadarė jokių nesaugių, grėsmingų veiksmų, taigi kritinės klaidos nepadarė.

54.  Pareiškėjas dėl teismo sprendimo argumentų, susijusių su vaizdo medžiagos nepateikimu, nurodo, kad sutinka, jog teisės aktuose nėra imperatyvų, įpareigojančių pateikti prašomų dokumentų/vaizdo įrašų, tačiau nėra ir jokių draudimų tai padaryti, kadangi prašė medžiagos, kuri susijusi su juo. VĮ „Regitra“ nepateikdama filmuotos medžiagos ir tos dienos maršrutų schemų apribojo ir sudarė nelygias sąlygas tinkamai įgyvendinti pareiškėjo teises į gynybą ir apginti savo teises ir teisėtus interesus. VĮ „Regitra“ tvarko ir disponuoja jo vaizdo duomenis, kuriuose jis nufilmuotas, todėl kopijų nepateikimas prieštarauja geram administravimo principui.

55.  Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentais, kad kitos nekritinės klaidos nesukelia pareiškėjui jokių teisinių pasekmių, nes neturi įtakos egzamino rezultatui. Tokiu būdu yra paslepiamas VĮ „Regitra“ nekokybiškas darbas. Panaikinus VĮ „Regitra“ Komisijos sprendimą, pareiškėjas atgautų sumokėtą mokestį už egzaminą ir tokiu būdu nepatirtų žalos, būtų apginti jo teisėti interesai.

56.  Atsakovas VĮ „Regitra“ atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

57.  Atsakovas atsiliepime nurodo, kad apeliaciniame skunde pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas pateikė objektyviai nepagrįstą pareiškėjo veiksmų vertinimą, kai jis važiavo per geležinkelio pervažą. Teismo sprendime akcentuojama, kad pareiškėjas, važiuodamas per geležinkelio pervažą privalomų veiksmų neatliko, t. y. nesižvalgė prieš geležinkelio pervažą ir važiuodamas per ją. Pareiškėjas nesutinka, kad pagal Vertinimo aprašo 44.1 punktą vairuotojams yra privalomai nustatyti žvalgymosi bei kiti veiksmai būtent pradėjus judėti per geležinkelio pervažą, o ne iš anksto ar artėjant link jos. Pareiškėjas, aiškindamas savo veiksmus, teigia, kad nei KET 168 punkte, nei kituose teisės aktuose nėra nurodytą, kuo pasireiškia tinkami stebėjimo ir žvalgymosi veiksmai, t. y. kokias kūno dalis, kokiais kampais turi pajudinti, pakraipyti vairuotojas, kiek ilgai, kokiais intervalais iki sankryžų, geležinkelio pervažų ar kitų objektų prieš kiek metrų ar panašiai turi tai padaryti. Pareiškėjas teigia, kad prieš ir judėdamas per pervažą atliko visus veiksmus, kurie leido jam įsitikinti, jog galės saugiai kirsti nereguliuojamą geležinkelio pervažą, per kurią galima buvo važiuoti nesustojus.

58.  Atsakovas akcentuoja, kad Vertinimo aprašas vertintinas kaip specialus teisės aktas (lex specialis derogat lex generalis), detalizuojantis motorinių transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus, todėl nagrinėjamoje situacijoje taikomos Vertinimo aprašo nuostatos, o ne KET reikalavimai.

59.  Atsakovas pažymi, kad važiuodami per traukinių bėgių sankirtas su važiuojamąja kelio dalimi vairuotojai privalo būti itin apdairūs, kadangi geležinkelio pervažose visais atvejais pirmenybę turi traukinys, be to, automobiliui sustoti yra lengviau nei bėgiais važiuojančiai transporto priemonei. Prieš pat įvažiuodamas į geležinkelio pervažą, vairuotojas turi įsitikinti, jog įvažiuoti į pervažą yra visiškai saugu, t. y. atidžiai apžvelgti ją į abi puses, nes bėginė transporto priemonė gali atvažiuoti tiek iš kairės, tiek ir iš dešinės pusės. Todėl pareiškėjo teiginys, jog jis iš anksto žvitriai dairėsi prieš susikirtimą su geležinkelio pervaža ir kirsdamas ją, buvo itin apdairus, tik patvirtina pareiškėjo netinkamą nagrinėjamos situacijos suvokimą ir važiavimo per geležinkelio pervažas svarbos sumenkinimą.

60.  Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, kad VĮ „Regitra“ nepateikdama filmuotos medžiagos ir egzamino dienos maršrutų schemų apribojo ir sudarė nelygias sąlygas tinkamai įgyvendinti gynybą ir apginti savo teises ir teisėtus interesus, nepagrįsti. Teismas išsamiai išnagrinėjo teisės aktų, reglamentuojančių, egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymą bei egzamino kelyje maršrutų sudarymą ir padarė teisingą išvadą, kad pareiškėjo reikalavimai pateikti vairavimo praktikos egzamino vaizdo įrašo kopiją ir sudaryti galimybę prieš praktikos egzaminą susipažinti su parinkto maršruto schema, nepagrįsti.

61.  Atsakovas vertina, kad kiti pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, nepaneigiantys pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo, kuris pagrįstas objektyviais duomenimis, teisingumo ir teisėtumo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

62.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VĮ „Regitra“ Šiaulių padalinio 2022 m. liepos 20 d. sprendimo, kuriuo L. V. tą dieną laikytas A kategorijos praktikos egzaminas įvertintas kaip neišlaikytas dėl jo laikymo metu padarytos kritinės klaidos, ir VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. sprendimo, kuriuo egzamino neišlaikiusiojo apeliacija netenkinta, bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022 m. spalio 24 d. sprendimo, kuriuo pareiškėjo skundas atmestas, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat įpareigojimo atlikti veiksmus.

63.  Pareiškėjo skundas pirmosios instancijos teismui buvo grindžiamas pozicija, kad jam laikant A kategorijos praktikos egzaminą atsakovo VĮ „Regitra“ Šiaulių padalinyje buvo tinkamai laikomasi reikalavimo žvalgytis iš anksto artėjant link geležinkelio pervažos ir važiuojant per ją taip, kaip Lietuvių kalbos žodynuose nurodoma, jog dairytis reiškia žiūrėti ir žvalgytis (žvalgantis ieškoti), o būtent tai egzaminuojamasis atliko, turėdamas dvi akis, kurių obuolių matymo kampas yra 190 laipsnių (o periferinis regėjimas fiksuoja objektų pokyčius erdvėje, būtent judesius netiesioginiu žvilgsniu) ir jomis žiūrėdamas, kas yra tolygu žvalgymuisi, ir kažkiek iš anksto kraipydamas galvą, taigi iš anksto matė ir vertino situaciją, siekdamas saugiai vairuoti ir saugiai kirsti nereguliuojamą geležinkelio pervažą, per kurią maksimalus galimas greitis 50 km/h. Skundžiamuose sprendimuose nenurodytas ir nevertintas nors menkiausios grėsmės susidarymas geležinkelio pervažoje ir pagal kokius nors teisės aktus esą turėjęs vykti egzaminuojamojo galvos ar kitų kūno dalių sukiojimas, tokio sukiojimo ar nesukiojimo kampas, laipsnis, sukiojimo intervalas, laikas.

64.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje taikytiną teisinį reglamentavimą ir peržiūrėjęs į bylą pateiktą DVD diską su vaizdo įrašais, kurie patvirtina egzamino metu per geležinkelio pervažą važiavusio egzaminuojamojo privalomų žvalgymosi veiksmų neatlikimą, pareiškėjo skundą atmetė. Teismas nustatė, kad situacijos stebėjimo ir žvalgymosi važiuojant per geležinkelio pervažą kritinė klaida, nulėmusi egzamino neišlaikymą, buvo nustatyta teisėtai. Pažymėjo VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos tinkamai nurodytą apeliacijos netenkinimo teisinį ir faktinį pagrindą.

65.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu laikosi pozicijos, kad teismas nelogiškai ir painiai vertino egzamino metu atliekamą pradėjimą judėti per geležinkelio pervažą ir artėjimą link jos. Išeitų, kad artėjant prieš geležinkelio pervažos iš anksto nereikia žvitriai žvalgytis, nes tai esą būtina daryti tik bėgių kirtimo momentu. Egzaminuojamam iš anksto žvalgantis, VĮ „Regitra“ egzaminuotojas geležinkelio pervažos vietoje fiksuodamas kritinę klaidą elgėsi nesąžiningai, neobjektyviai, neteisėtai, neteisingai, nes egzaminuojamasis, dalyvaujantis eisme be auto įvykių daug metų ir atitinkamą geležinkelio pervažą kirtęs daugelį kartų, egzamino metu toje pervažoje nepažeidė jokių Kelių eismo taisyklių ir, nepadarydamas jokių nesaugių ir grėsmingų veiksmų, nepadarė kritinės klaidos, o iškilusios abejonės vertintinos pareiškėjo naudai, nepaslepiant VĮ „Regitra“ nekokybiško darbo.

66.  Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

67.  Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 20 d. laikė A kategorijos praktikos egzaminą atsakovo VĮ „Regitra“ Šiaulių padalinyje, kuris įvertino egzaminą pagal jo laikymo metu padarytą kritinę klaidą neišlaikytu. Su tuo nesutikusio pareiškėjo pateikta apeliacija išnagrinėta VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijoje, kuri 2022 m. rugpjūčio 22 d. paliko pareiškėjo praktikos egzaminą neišlaikytu. Komisijos posėdžio protokole atitinkamai nurodoma, be kita ko, tai, kad egzaminuojamasis važiavo per geležinkelio pervažą ir nesidairė, nepasuko galvos į abi puses, kad įsitikintų, jog nevažiuoja traukinys, o tai vertintina kaip situacijos stebėjimo ir žvalgymosi kritinė klaida (KK), kuri turi būti žymima, kai egzaminuojamasis nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą. Be to, protokole atitinkamai nurodoma, kad egzaminuojamasis atliko greitąją gyvatėlę (specialųjį manevrą), važiuodamas per lėtai ir tuo padarydamas greičio pasirinkimo klaidą, kuri taip pat turi būti žymima, kai egzaminuojamasis nepasiekia reikiamo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus. Protokole taip pat atitinkamai nurodoma, kad padaryta klaida įvertinta egzamine betarpiškai dalyvaujančio egzaminuotojo priimtu sprendimu, nustatyta tvarka įvertinus egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus pagal egzamino metu matomas ir vertinamas aplinkybes, kurių yra daugiau nei jų fiksuojama egzamino vaizdo ir garso įraše, todėl vien šiuo įrašu negalima grįsti praktikos egzamino vertinimo teisingumo.

68.  Paminėtina, kad su nagrinėjamu ginču tiesiogiai nesusijusiais, tačiau pirmosios instancijos teismo nurodytais byloje pateikto Vairuotojų registro informacinės sistemos (VAIRIS) duomenimis, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 9 d. vėl laikė vairavimo praktikos egzaminą A kategorijai įgyti. Šis egzaminas išlaikytas. Tuo remdamasis, pareiškėjas 2022 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių filiale užsisakė vairuotojo pažymėjimą su žyma apie suteiktą teisę vairuoti A kategorijos TP. Toks vairuotojo pažymėjimas 2022 m. rugsėjo 14 d. įteiktas pareiškėjui.

69.  Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 168 punkte (ginčui aktuali 2021 m. rugsėjo 15 d. redakcija) nustatyta, kad „Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Rekomenduojama, kad per geležinkelio pervažą judančius vaikus iki 12 metų lydėtų lydintis asmuo.”

70.  Taigi Kelių eismo taisyklių 168 punkto nuostatos pažodžiui nustato ir logiškai suponuoja eismo dalyvio pareigą atitinkamais veiksmais, atliekamais prieš pradedant judėti per geležinkelio pervažą, įsitikinti bėginės transporto priemonės neartėjimu prie geležinkelio pervažos. Be to, šios nuostatos reikalauja eismo dalyvio atitinkamo budrumo ir dėmesingumo bei įsitikinimo ne tik prieš pradedant judėti per geležinkelio pervažą, bet ir judant per ją. Šio Taisyklių punkto nuostatose nėra tiesiogiai detalizuoti konkretūs veiksmai (judesiai), kuriais turėtų pasireikšti eismo dalyvio įsitikinimas grėsmių, visų pirma bėginės transporto priemonės artėjimo grėsmės, nebuvimu judant per geležinkelio pervažą.

71.  Pažymėtina ir tai, kad VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 patvirtinto Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo atitinkamuose punktuose nustatyta, kad egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai; egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas (toliau – KK), nekritines klaidas (toliau – NK) arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK) (3 p.); KK – veiksmas, kuris parodo nederamą egzaminuojamojo įgūdžių, gebėjimų lygį ar nepagarbą, neatsargumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu (4.1 p.) ir gali kelti arba kelia grėsmę bet kokiam eismo dalyviui, gali trukdyti arba trukdo saugiai valdyti transporto priemonę (toliau – sudaro potencialiai pavojingą situaciją) (4.2 p.); KK, susijusios su egzaminuojamojo įgūdžiais ir gebėjimais, vadinamos bendrosiomis kritinėmis klaidomis (toliau – BKK) (5 p.). Vertinamos keturios BKK: egzaminuotojo įsikišimas; susidūrimas (užvažiavimas ant kliūties ir pan.); pavojinga situacija; privalomų nurodymų nevykdymas (5.1-5.4 punktai). Egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis, be kita ko, padaro vieną KK (9.3 p.). Be to, Aprašo 2.12 punkto nuostatose atitinkamai numatytas su egzaminuojamojo važiavimo per geležinkelio pervažas vertinimu susijęs situacijos stebėjimo ir žvalgymosi vertinimas, grindžiamas vertinimu, ar yra gebėjimai ir įgūdžiai, be kita ko, “žvalgytis, stebėti ir kontroliuoti eismo aplinką visomis kryptimis, kiek to reikia saugiam vairavimui užtikrinti”; apžvelgti visą plotą, kuriame transporto priemonė važiuos atliekant manevrą, paskui patikrinti, ar saugu važiuoti pasirinkta kryptimi” (2.12.2.1 pp.); manevruojant žvalgytis ir stebėti situaciją daugiau nei viena kryptimi, bet žiūrėti tinkama kryptimi tinkamu laiku (2.12.2.2 pp.). Aprašo 44 punkto nuostatose tiesiogiai sukonkretintas „Situacijos stebėjimas ir žvalgymasis”, be kita ko, tokiu aspektu: KK – nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą, sankryžą ar įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų (44.1 p.).

72.  Taigi minėtame Apraše tiesiogiai numatytas ir logiškai suponuojamas motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo sudedamąja dalimi ir kriterijumi esantis (turintis būti) žvalgymosi (tokiu būdu atliekamo situacijos stebėjimo), be kita ko, važiuojant per geležinkelio pervažas, vertinimas. Akcentuotina, kad Aprašo 44.1 punkte tiesiogiai nurodyta kritinė klaida, padaroma ir žymima, kai nesižvalgoma ir nestebima eismo situacija važiuojant per geležinkelio pervažą, sankryžą.

73.  Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-584-789/2021 ir kt.).

74.  Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniame skunde neginčija, jog VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio protokole nurodyti atitinkami argumentai ir jų pagrindą sudarančios Aprašo nuostatos, tačiau su šiais argumentais nesutinka, laikydamasis pozicijos, kad pagal Aprašo 44.1. nuostatą, kuri numato su žvalgymusi ir situacijos stebėjimu susijusią kritinę klaidą, padaromą važiuojant per geležinkelio pervažą ar nereguliuojamą sankryžą, esą nepagrįsta atsakovo pozicija, kad vairuotojams yra privalomai nustatyti žvalgymosi bei kiti veiksmai būtent pradėjus judėti per geležinkelio pervažą, o ne iš anksto ar artėjant link jos. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad minėtos Aprašo nuostatos formuluotė „nesižvalgo <…> važiuodamas per geležinkelio pervažą ar nereguliuojamą sankryžą“ tiesiogiai nurodo ir logiškai suponuoja klaidos padarymą, kai nesižvalgoma važiuojant per geležinkelio pervažą ar nereguliuojamą sankryžą, todėl pritartina atsakovo pozicijai, pagal kurią minėtos klaidos padarymo nešalina (nepaneigia) artėjant linkt geležinkelio pervažos ar nereguliuojamos sankryžos atliekami reikiamo įsitikinimo ir tam skirto žvalgymosi veiksmai.

75.  Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su Kelių eismo taisyklių reikalavimų neaiškumu ir nebuvimu eismo dalyvio privalomo žvalgymosi judant per geležinkelio pervažą aspektu, teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekamas motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimas, kurį detalizuoja Aprašas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo pozicija, kuri grindžiama Aprašu, ir šią poziciją papildomai sukonkretinančio atsiliepimo į apeliacinį skundą teiginiais, kad Aprašas vertintinas kaip specialus teisės aktas, detalizuojantis motorinių transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus, todėl nagrinėjamoje situacijoje taikytinos Aprašo nuostatos, o ne KET reikalavimai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-2201/2012).

76.  Teisėjų kolegija nevertina pareiškėjo skundo ir apeliacinio skundo argumentų, kuriais atitinkamai pažymimas egzamino vaizdo įrašo nepateikimas to prašiusiam egzaminuojamajam. Tokio įrašo nepateikimas neužkirto pareiškėjui kelio jo teisių ir interesų tinkamai gynybai. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas peržiūrėjo į bylą pateiktą DVD diską su vaizdo įrašais.

77.  Tikslas, kurio siekė pareiškėjas skundu pirmosios instancijos teismui ir apeliaciniu skundu, turėjo būti pasiektas įrodinėjant ne tai, kad Lietuvių kalbos žodynuose apibrėžiamas žvalgymasis buvo pakankamas egzamino metu važiuojant per geležinkelio pervažą ar kad Kelių eismo taisyklėse nėra aiškių reikalavimų dėl konkretaus žvalgymosi judant per geležinkelio pervažą arba kad egzamino vaizdo ir garso įrašas turi lemiamą svarbą pagrindžiant praktikos egzamino vertinimo galimą neteisingumą, bet tai, kad kritinė klaida pagal Aprašą esą nepadaroma ir neturi būti egzaminuojančiojo žymima, kai važiuojant per geležinkelio pervažą ar nereguliuojamą sankryžą egzaminuojamasis tęsia artėjant link pervažos (sankryžos) pradėtą žvalgymąsi ir situacijos stebėjimą, kuris pasireiškia tik žiūrėjimu dviem turimomis akimis, kurių obuolių matymo kampas yra 190 laipsnių ir „kažkiek iš anksto” pradėtu galvos kraipymu kaip esą išankstiniu situacijos prie pervažos (prieš pervežą) matymu. Pareiškėjui to neįrodžius, teisėjų kolegija pritaria atsakovo pozicijai, kuri grindžiama Aprašo, o ne Kelių eismo taisyklių, svarba ir egzamine betarpiškai dalyvavusio egzaminuotojo pagal Aprašą įgyvendinta galimybe įvertinti egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus pagal egzamino metu matomas ir vertinamas aplinkybes, kurių yra daugiau nei jų fiksuojama egzamino vaizdo ir garso įraše.

78.  Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą nereiškia įpareigojimo detaliai atsakyti į kiekvieną proceso šalių argumentą. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti proceso šalių argumentai teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui esminės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

79.  Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias ginčo teisinius santykius, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus (ABTĮ 147 str.), todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. V. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. kovo 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                 Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis