2K-121-719/2025

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-121-719/2025 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31410-2023-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.7; 2.1.7.5; 2.4.2.1; 2.4.7; 2.8.9.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, asmens, kuriam byla nutraukta, E. S. gynėjai advokatei Jurgitai Žiužnienei, viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovo advokato Lino Stanislavo Bagdono kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo E. S., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, perduodant D. S. atsakomybėn dvejų metų laikotarpiui, ir baudžiamoji byla jam nutraukta. Nukentėjusiojo V. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir iš E. S. nukentėjusiojo naudai priteista 4911,43 Eur patirtai turtinei ir 2700 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti. Patvirtinta Kauno teritorinės ligonių kasos ir E. S. 2023 m. gruodžio 1 d. sudaryta žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartis. Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis, kuria nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovo advokato Lino Stanislavo Bagdono apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjos ir prokurorės, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   E. S. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir jam baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą už tai, kad jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. rugpjūčio 18 d. apie 20.20 val. garažo patalpoje tyčia be jokios priežasties nukentėjusiajam V. P. sudavė smūgį koja į kairį šoną, kumščiu – į veido dešinės pusės sritį ir nenustatytu aštriu plokščiu vienašmeniu daiktu – į kairį žastą, taip padarė jam veido dešinės pusės sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis akies vokuose ir nosies nugarėlėje, muštinėmis žaizdomis dešinės akies vokuose ir antakyje, dešinės akies ragenos pažeidimu bei dešinės akies akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžiais, juosmens kairės pusės sumušimą su poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimais nugariniame paviršiuje bei poodine kraujosruva su odos nubrozdinimu šoniniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą ties dešinio klubakaulio priekiniu dygliu, durtinę-pjautinę žaizdą kairio žasto užpakaliniame paviršiuje apatiniame trečdalyje, taip dėl chuliganiškų paskatų nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį V. P..

II. Kasacinio skundo argumentai

2.   Kasaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovas advokatas L. S. Bagdonas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 40 straipsnio, 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir nepagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visuma. Be to, teismai nepagrįstai nepripažino E. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, ir nepagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Žemesnės instancijos teismai taip pat pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, tendencingai ir šališkai įvertino įrodymus, nepašalino prieštaravimų ir abejonių dėl nusikaltimą padariusio asmens prisipažinimo, jo neblaivumo. Apeliacinės instancijos teismas nepateikė išsamių motyvų dėl dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovo apeliaciniame skunde nurodytų esminių aplinkybių, todėl neišnagrinėjo viso apeliacinio skundo. Nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 dalies pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus procesinius sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49-495/2022).

2.2. Pirmosios instancijos teismas, atleisdamas E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tinkamai neatsižvelgė į itin svarbias ir byloje neginčijamai nustatytas aplinkybes: E. S. nėra teigiamai charakterizuojamas, jis ne kartą baustas administracine tvarka už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių pažeidimus, būdamas vedęs ir turėdamas mažametį vaiką, girtavo dienos metu, tai turėjo įtakos smurtinių veiksmų atlikimui prieš V. P.; E. S. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia; jo nusikalstami veiksmai prieš V. P. buvo ypač įžūlūs – nukentėjusysis viešoje vietoje buvo užpultas netikėtai, be jokios priežasties, jam buvo atimta galimybė gintis; E. S. nepripažino visos jam inkriminuojamos veikos (nepripažino nukentėjusiajam padaręs durtinę-pjautinę žaizdą); E. S. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiojo sveikatai buvo sukeltos sunkios pasekmės. Visos šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra pakankama priemonė E. S. nubausti. Be to, Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla dėl santuokos nutraukimo tarp E. S. ir D. S.. Tai patvirtina, kad D. S. yra netinkama laiduotoja, kuri negalės daryti teigiamos įtakos E. S..

2.3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepripažino E. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pats E. S. prisipažino prieš nusikaltimą vartojęs alkoholinius gėrimus ir buvo toks neblaivus, kad nusikaltimo vietoje sunkiai orientavosi ir vėliau negalėjo paaiškinti, kaip ir kokiu būdu jis padarė V. P. durtinę-pjautinę žaizdą. Taigi, būtent apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir E. S. neblaivumas buvo pagrindinė nusikalstamo sumanymo susiformavimo ir jo įgyvendinimo priežastis. Nors aptariama atsakomybę sunkinanti aplinkybė E. S. buvo inkriminuota kaltinamajame akte, žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose dėl jos nepateikė jokių motyvų. Teismai turėjo išsamiai išanalizuoti ir nustatyti, ar yra pagrindo daryti išvadą, kad aptartas smurtinis E. S. elgesys prieš jam nepažįstamą, atsitiktinį asmenį buvo nulemtas jo vartoto alkoholio, ar toks elgesys yra būdingas ir E. S. esant blaivam.

2.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai E. S. prisipažinimą padarius nusikaltimą įvertino kaip nuoširdų ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors E. S. viso proceso metu ir pripažino savo kaltę, davė parodymus apie įvykio aplinkybes, tačiau nurodė, kad neprisimena, ar sudavė smūgius asmeniui, su kuriuo įvyko konfliktas. Taigi, E. S. neprisipažino kaltas dėl visų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų, t. y. durtinės-pjautinės žaizdos. Iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad išvadą dėl E. S. kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi teismai padarė išimtinai remdamiesi teismo posėdyje jo išsakytu žodiniu pareiškimu, jog jis nukentėjusiojo atsiprašė ir nuoširdžiai gailisi. Atkreiptinas dėmesys, kad iki teismo posėdžio E. S. su V. P. nesusisiekė, neatsiprašė, nesidomėjo jo sveikata, šiam gulint ligoninėje nepadėjo nei morališkai, nei materialiai, o teisminio nagrinėjimo metu, praėjus beveik septyniems mėnesiams po įvykio, pervedė tik 700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Byloje nėra duomenų, kad E. S. tarėsi su nukentėjusiuoju dėl jo patirtos žalos atlyginimo ateityje. Taigi, E. S. iki bylos perdavimo teismui nesiėmė aktyvių veiksmų nukentėjusiojo patirtai žalai atlyginti, nesistengė sušvelninti kilusių itin skaudžių savo elgesio pasekmių, buvo abejingas nukentėjusiojo patiriamiems skausmams ir nepatogumams.

2.5. Pirmosios instancijos teismas, iš pateiktų įrodymų matydamas, kokias sunkias pasekmes nukentėjusiajam sukėlė E. S. padaryta nusikalstama veika ir kiek jam kainuos bent dalinis sveikatos susigrąžinimas, atleisdamas E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, nepagrįstai netaikė įpareigojimo per nustatytą terminą atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje, atmetant apelianto prašymą netaikyti E. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir skirti jam atitinkamą bausmės rūšį, apsiribota tik formalia išvada dėl E. S. turtinės padėties ir teigiamu jo asmenybės vertinimu. Tačiau šis teismas niekaip nevertino nukentėjusiajam E. S. nusikalstamais veiksmais sukeltų neigiamų padarinių ir su tuo susijusių kitų reikšmingų aplinkybių. Taigi, teismas neatsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, o atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės neatitinka ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų bausmės tikslų, tarp jų ir užtikrinti tinkamą kaltininko bei nukentėjusio asmens interesų pusiausvyrą.

2.6. Žemesnės instancijos teismai netinkamai išsprendė nukentėjusiojo civilinio ieškinio klausimus. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė iš E. S. priteisti jam 10 524,72 Eur turtinei ir 9300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Civiliniame ieškinyje buvo išdėstyti visi argumentai, pagrindžiantys ieškinio reikalavimus, o turtinės žalos dydis buvo patvirtintas tiek prie civilinio ieškinio pridėtais, tiek žemesnės instancijos teismuose pateiktais dokumentais. Spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio, pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo šį klausimą reglamentuojančius įstatymus ir teismų praktiką, tačiau nepagrįstai nukentėjusiajam priteisė tik 2700 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas taip pat iš esmės nemotyvavo, kodėl nepriteisia viso V. P. prašomo turtinės žalos atlyginimo.

2.7. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia teismui priteisti nukentėjusiam asmeniui ir būsimų išlaidų, susijusių su neteisėtu jo sveikatos sutrikdymu, atlyginimą, tačiau, priimant tokį sprendimą, turi būti įvertinama, ar tam yra įstatyme ir teismų praktikoje nustatyti kriterijai, visų pirma turi būti nustatomas šių išlaidų būtinumas ir realumas. Teisminio nagrinėjimo metu V. P. nurodė, kad dėl dešinės akies ragenos pažeidimo ir dešinės akies akiduobės vidinės ir apatinės sienelių lūžių jam į veidą įdėta metalinė plokštelė. Dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktos V. P. nuotraukos, iš jų matyti didelis randas po dešine akimi, kuris žaloja žmogaus išvaizdą. Kalbant su plastikos chirurgais, nukentėjusiajam buvo nurodyta, kad reikės daryti operaciją (preliminari kaina 3000 Eur) ir kitas procedūras. Taigi, savo reikalavimą priteisti 3000 Eur būsimų gydymo išlaidų atlyginimą V. P. pagrindė byloje pateiktais gydymo išlaidų įkainiais. Nukentėjusysis taip pat nurodė, kad jam nepakanka turimų lėšų būtinam tolesniam gydymui. Atmesdamas tokį nukentėjusiojo prašymą dėl būsimų gydymo išlaidų, apeliacinės instancijos teismas formaliai nurodė, kad priteisti būsimos turtinės žalos atlyginimą nėra pagrindo, kadangi pagal bylos duomenis negalima nustatyti, koks V. P. gydymas yra tikrai tinkamas ir būtinas. Tačiau iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas šių aplinkybių apskritai nenustatinėjo: nevertino pateiktų gydymo įkainių, duomenų apie tai, kur ir kada bus atliekamas gydymas, ar nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su E. S. jam padarytu sveikatos sutrikdymu, ar plane nurodytos gydymo procedūros yra būtinos nukentėjusiajam ir kt. Taigi, apeliacinės instancijos teismas bylos nepatikrino tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniame skunde.

2.8. Atkreiptinas dėmesys, kad V. P. nurodė jaučiantis ir kitas E. S. padarytų sužalojimų pasekmes: patiria nuolatinius akių ir galvos skausmus, kurių nebuvo iki sužalojimo, smūgis į veidą, esantis įdėtas svetimkūnis galėjo sukelti ir pakitimų smegenų srityje. Dėl patirto sveikatos sutrikdymo nukentėjusysis patyrė didelį stresą, didžiulius nepatogumus gyvenime ir darbe. V. P. jaučiasi psichologiškai paveiktas, sugniuždytas, nes sumažėjo jo galimybės bendrauti su aplinkiniais. Nukentėjusiajam labai sunku susitaikyti su šiomis pasekmėmis ir su tuo, kad sveikata yra negrįžtamai sutrikdyta. V. P. fizinio smurto pasekmes jaučia kiekvieną dieną ir jaus visą likusį gyvenimą. Nepaisydami to, teismai bylos aplinkybes vertino šališkai – E. S. naudai.

2.9. Be to, nukentėjusysis V. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą – 2000 Eur. Pažymėtina, kad advokatas L. S. Bagdonas atstovavo V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir visuose posėdžiuose žemesnės instancijos teismuose. Nors prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo per klaidą ir nebuvo pateiktas, tačiau visi V. P. mokėjimai už advokato suteiktas paslaugas buvo atlikti iki bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme. Tai patvirtino nukentėjusiojo atstovo pateiktos sąskaitos, kurios buvo apmokėtos banko pavedimais arba pagal pinigų priėmimo kvitą. Formalus prašymo dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo netenkinimas nukentėjusiajam iš esmės neužkerta kelio prisiteisti minėtų išlaidų atlyginimą civilinio proceso tvarka, tačiau tai tik didintų teismų darbą ir nukentėjusiojo išlaidas advokato paslaugoms. Todėl, nagrinėdamas nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, teismas turėjo išspręsti ir išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apmokėti atlyginimo klausimą. Turėtų išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą formaliai atmetė ir dėl šios dalies.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

3.   Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovo advokato L. S. Bagdono kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl esminių BPK pažeidimų ir BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 40 straipsnio taikymo

4.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nepašalino prieštaravimų ir abejonių dėl nusikaltimą padariusio asmens neblaivumo ir nepagrįstai nepripažino E. S. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nustatytos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, bei nepagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepateikė išsamių motyvų dėl dalies nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovo apeliaciniame skunde nurodytų esminių aplinkybių, todėl neišnagrinėjo viso apeliacinio skundo. Šie kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

5.   Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-190-648/2018, 2K-248-689/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-135-648/2016, 2K-241-303/2018, 2K-48-511/2020, 2K-13-654/2023).

6.   Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinius skundus, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti aiškios ir pakankamai argumentuotos. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, jeigu skundas atmetamas, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinių skundų prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-242-495/2021, 2K-7-88-489/2023, 2K-249-697/2024).

7.   Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų ir nustačius visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, galima tinkamai ir teisingai išspręsti baudžiamojo įstatymo klausimus. Teismų praktikoje esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-35-976/2024 ir kt.).

8.   Pasisakant dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą kaltininko baudžiamąją atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be kita ko, pripažįstami ir tie atvejai, kai veiką padaro asmuo, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotikų, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taigi, BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro dvi tarpusavyje susijusios aplinkybės: 1) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir 2) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

8.1.  Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens būsena, nustatomas pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik iš alkoholio kiekio matuoklio duomenų, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-613/2011, 2K-405/2012, 2K-516/2014, 2K-49-693/2019, 2K-49-495/2022, 2K-251-1214/2024).

8.2.  Tai, ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ar girtumas buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam sumanymui ir jį įgyvendinti, nustatoma pagal: tyčios susiformavimo momentą; kaltininko elgesį iki nusikalstamos veikos padarymo ir po jos; atliktų veiksmų pobūdį ir pan. Teismų praktikoje pažymima, kad jei nusikalstamas sumanymas susiformavo iš anksto ir nustatyta išankstinė tyčia padaryti nusikaltimą, tokiu atveju alkoholio vartojimas nelemia asmens apsisprendimo padaryti nusikaltimą; taigi būtina tiksliai įvertinti nusikalstamos veikos padarymo situaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-465/2011, 2K-504/2013, 2K-103-719/2025).

8.3.  Nagrinėjamu atveju, baudžiamąją bylą kartu su kaltinamuoju aktu perduodant nagrinėti pirmosios instancijos teismui, E. S. buvo inkriminuota BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė (2 t., b. l. 83). E. S., apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad veikos padarymo dieną vartojo alkoholinius gėrimus (alų, kokteilius) namie, suvartotas alkoholis tikrai turėjo įtakos jo veiksmams. Jis neneigia konfliktavęs su nukentėjusiuoju, tačiau smūgių sudavimo neatsimena dėl girtumo. Po to atsimena tik kaip jį, jau važiuojantį su kitu automobiliu, sustabdė pareigūnai, nufotografavo ir paleido. Kai vartoja alkoholinius gėrimus, agresyvus netampa, nežino, kas įvykio dieną jam nutiko (2 t., b. l. 114–115). Taigi, pats E. S. pripažino, kad prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus ir kad suvartotas alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Tai, kad E. S. įvykio metu galimai buvo apsvaigęs nuo alkoholio, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė ir nukentėjusysis V. P. (1 t., b. l. 33) (pirmosios instancijos teisme buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, tad dėl įvykio aplinkybių teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis nebuvo apklausiamas). Be to, policijos pareigūnės J. Vainienės tarnybiniame pranešime (1 t., b. l. 15) taip pat nurodyta, kad tyrimo metu buvo gauta duomenų, jog E. S. įvykio metu buvo neblaivus.

8.4.  Pažymėtina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl E. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių išvis nebuvo pasisakyta ir neišdėstyta jokių motyvų. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovas apeliaciniame skunde buvo atkreipęs dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino kaip sunkinančios aplinkybės to, kad E. S. nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio (3 t., b. l. 6). Tačiau apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė motyvuotų išvadų dėl šių apeliacinio skundo argumentų, t. y. šie apeliacinio skundo argumentai liko visiškai nenagrinėti. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad žemesnės instancijos teismai, nesilaikydami įrodymų vertinimui (BPK 20 straipsnio 5 dalis) keliamų reikalavimų, išsamiai neišanalizavo visų teisiškai reikšmingų aplinkybių BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktui taikyti. Nagrinėjant bylą turėjo būti imamasi priemonių nustatyti, ar yra pagrindo daryti išvadą, kad aptartas nusikalstamas E. S. elgesys buvo nulemtas jo vartoto alkoholio, paskatinusio naudoti fizinį smurtą prieš jam nepažįstamą, atsitiktinį asmenį, t. y. ar apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau žemesnieji teismai to nepadarė.

9.   Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai E. S. prisipažinimą padarius nusikaltimą įvertino kaip nuoširdų ir pripažino tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes E. S. viso proceso metu tik formaliai pripažino savo kaltę, duodamas parodymus apie įvykio aplinkybes, nurodė, kad neprisimena, ar sudavė smūgius asmeniui, su kuriuo įvyko konfliktas, nepripažino visų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų. Kasatoriaus nuomone, iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad išvadą dėl E. S. kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi teismai padarė išimtinai remdamiesi teismo posėdyje jo išsakytu žodiniu pareiškimu.

9.1.  Teismų praktikoje pažymima, kad sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-181-788/2021). Vadinasi, norint asmeniui taikyti BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktą, reikia nustatyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-109-511/2024).

9.2.  Visiškas kaltės pripažinimas teismų praktikoje paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šios veikos bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta esminius teismo nustatytus faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikšti savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda teisėsaugos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-685/2012, 2K-137/2015, 2K-176-303/2018, 2K-249-1073/2020 ir kt.). Taip pat sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).

9.3.  Sutiktina su kasatoriaus teiginiais, kad žemesnieji teismai, vertindami E. S. prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl nusikalstamų veikų, rėmėsi tik jo formaliu žodiniu pareiškimu, nurodant, kad jis įvykio aplinkybių neprisimena dėl girtumo. Tačiau išsamesnis vertinimas, ar E. S. girtumas galėjo būti tokio lygio, kad jis neatsimintų veikos padarymo aplinkybių, nebuvo atliktas. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismo išvada dėl E. S. kaltės pripažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi iš esmės yra nemotyvuota, apsiribojant formaliu konstatavimu, kad nuteistasis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, visiškai nevertinant ir neanalizuojant nuteistojo pasirinktos pozicijos proceso metu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat rėmėsi išimtinai vien E. S. išsakyta pozicija, nepagrįstai konstatuodamas, kad kaltininkas neprisiminė tik durtinės žaizdos padarymo aplinkybių. Tačiau iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad E. S. nurodė neprisimenantis, jog iš viso sudavė smūgius. Darant išvadą dėl visiško prisipažinimo ir gailėjimosi, byloje liko neįvertinta, ar E. S. atlikti veiksmai dera su tokiu girtumo laipsniu, dėl kurio jis negalėtų atsiminti įvykio aplinkybių, taip pat nevertinti paties E. S. teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis atsisako nurodyti, iki kokio draugo garažo jis važiavo, nenurodė, kas jį vežė jo žmonai priklausančiu automobiliu, pripažįsta, kad vartojo alkoholį, tačiau nurodo, kad jautėsi adekvačiai. Taip pat nebuvo įvertinta liudytojos S. T. išgirsta frazė, kurią E. S. pasakė vairuotojui, sėsdamas į automobilį, nesiimta kitų įmanomų priemonių aplinkybėms apie E. S. girtumą įvykio metu išsiaiškinti, kad būtų patvirtinta ar paneigta jo keliama versija dėl galėjimo atsiminti įvykio aplinkybes (apklausti įvykį mačiusius liudytojus, patikrinti versiją dėl jo sustabdymo ir fotografavimo ir kt.). Taip buvo pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimai, šie pažeidimai sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

10. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad E. S. nėra teigiamai charakterizuojamas, ne kartą buvo baustas administracine tvarka, tačiau, priimant sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tai nebuvo įvertinta. Šie kasacinio skundo argumentai taip pat pagrįsti.

10.1. Teismų praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018 ir kt.). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019).

10.2. Iš skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad žemesnės instancijos teismai nukrypo nuo pirmiau paminėtos teismų praktikos. ‏‏‎Pirmosios instancijos teismas visiškai nepasisakė ir nevertino E. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) skirtų nuobaudų, o apeliacinės instancijos teismas apsiribojo nemotyvuotu konstatavimu, kad E. S. neturi galiojančių teistumų ir administracinių nuobaudų.

10.3. Bylos duomenys patvirtina, kad E. S. ne kartą buvo skiriamos administracinės nuobaudos tiek už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tiek ir už pažeidimą, susijusį su alkoholiniais gėrimais (ANK 4841 straipsnio 1 dalis) (2 t., b. l. 43–49). Šis pažeidimas buvo padarytas 2023 m. kovo 3 d., tą pačią dieną surašant protokolą su administraciniu nurodymu, kurio neįvykdžius 2023 m. balandžio 5 d. priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje skirti baudą. Tačiau byloje nėra duomenų ne tik apie šios, bet ir apie daugelio kitų E. S. skirtų baudų sumokėjimą. Teismas turėtų šias aplinkybes įvertinti ir pateikti motyvuotas išvadas, ar šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be kita ko, svarbu pažymėti, kad ir skirtų baudų nemokėjimas (jei jos nebuvo sumokėtos) tam tikrais atvejais gali būti reikšmingas kriterijus sprendžiant, ar kaltininkas visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija)).

11. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, kurios konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018, 2K-18-976/2025). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019).

11.1. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismams nekilo abejonių dėl E. S. sutuoktinės D. S. galimybių ir tinkamumo būti laiduotoja. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog D. S. kartu su E. S. augina neįgalų vaiką, neteista, pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nurodė, kad aptarė su sutuoktiniu jo padarytą nusikalstamą veiką ir kad gali daryti teigiamą poveikį savo vyrui, kad šis ateityje elgtųsi tinkamai. Tačiau Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenys patvirtina, kad Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. įsiteisėjusiu sprendimu D. S. ir E. S. santuoka buvo nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Šiame sprendime pažymėta, kad pareiškėjai prašyme nutraukti santuoką nurodė, jog daugiau nei prieš kelerius metus prasidėjo jų nesutarimai, vienas kito nesupratimas, jie kaip šeima jau daugiau kaip metai negyvena, kiekviena iš šalių turi savus interesus, kurie tarpusavyje visiškai nesuderinami, dėl skirtingo požiūrio dažnai konfliktuoja, neranda kompromisų, o santuoka yra tik formali, šalys viena kitai visiškai svetimos.

11.2. Atsižvelgiant į aptariamame teismo sprendime nurodytas aplinkybes, kasaciniame skunde pagrįstai keliamas klausimas, ar šioje byloje D. S. yra tinkama laiduotoja ir gali daryti teigiamą įtaką E. S.. Nors byla dėl E. S. ir D. S. santuokos nutraukimo buvo pradėta 2025 m. sausio 24 d., o minėtas teismo sprendimas buvo priimtas 2025 m. balandžio 23 d., t. y. jau pabaigus šią baudžiamąją bylą nagrinėti apeliacine tvarka, ši aplinkybė dėl D. S. tinkamumo būti laiduotoja turi būti tinkamai įvertinta bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

12. Be to, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas baudžiamąją bylą, turi tinkamai įvertinti ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo V. P. atstovo apeliacinio skundo argumentus, ar šiuo atveju yra pakankamo pagrindo manyti, kad E. S. visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija)). Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, kad E. S. verčiasi individualia veikla, todėl nenustatė aplinkybių, kurios trukdytų jam sumokėti nukentėjusiajam priteistą žalos atlyginimą. Tačiau tokią išvadą pagrindžiančių duomenų nenurodė. Teismas nepatikrino, ar E. S. tokią veiklą vykdo realiai ir ar iš jos gauna kokių nors pajamų. Iš bylos duomenų matyti, kad E. S. nuolat keičia darbovietes, neretai atleidžiamas po kelių dienų nuo priėmimo į darbą (2 t., b. l. 40–42) arba įsidarbinęs iš viso neatvyksta ir nepradeda dirbti (2 t., b. l. 58), buvo registruotas darbo biržoje, tačiau 2023 m. birželio 10 d. darbo paieška nutraukta, pradėjus savo verslą (2 t., b. l. 54), o nuo 2024 m. balandžio 16 d. vėl registruotas užimtumo tarnyboje (2 t., b. l. 155). Be to, iš minėto Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 23 d. sprendimo matyti, kad, be šioje baudžiamojoje byloje priteisto žalos atlyginimo ir sudaryto susitarimo, E. S. asmeninių skolinių ir kreditoriams įsipareigojimų suma sudaro 13 806,74 Eur. Taigi, šioje byloje turi būti nustatyti faktai ir aplinkybės, suteikiančios pagrindą manyti, kad E. S. atlygins padarytą žalą.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme, apmokėti

13. Kasatorius skunde nurodo, kad nukentėjusysis V. P. civiliniu ieškiniu prašė priteisti jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą – 2000 Eur. Nors prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo per klaidą ir nebuvo pateiktas, tačiau, nagrinėdamas nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą, teismas turėjo išspręsti ir išlaidų advokato paslaugoms, suteiktoms ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, apmokėti atlyginimo klausimą, nes turėtų išlaidų pagrįstumą patvirtinantys dokumentai buvo pateikti kartu su apeliaciniu skundu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą dėl šios dalies formaliai atmetė. Tokie kasacinio skundo argumentai pagrįsti.

13.1. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, be kita ko, atsižvelgdamas į proceso stadiją, kurioje yra sprendžiama dėl tokių išlaidų atlyginimo.

13.2. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusysis patyrė 2000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Iš kasacinio skundo turinio ir bylos medžiagos matyti, kad šias bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai nebuvo pateikti baudžiamąją bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir pateikti tik kartu su apeliaciniu skundu.

13.3. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nukentėjusiojo atstovo apeliacinį skundą dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo išieškojimo, vadovavosi kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, kurioje pažymima, kad svarstant, ar kasacinės instancijos teisme galima spręsti nuteistojo išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios bei apeliacinės instancijos teisme advokato pagalbai apmokėti, ir kitų proceso išlaidų atlyginimo klausimą, taikytinos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnio nuostatos.

13.4. Svarbu pažymėti, kad paminėtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-43-387/2022, be kita ko, buvo nagrinėjama, ar kasacinės instancijos teisme galima spręsti dėl nuteistojo išlaidų, patirtų ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose advokato pagalbai apmokėti, atlyginimo. Tuo metu galiojusioje BPK 106 straipsnio redakcijoje nebuvo nurodyta, kad asmeniui, dėl kurio priimtas išteisinamasis nuosprendis, atlyginamos jo patirtos būtinos ir pagrįstos išlaidos advokatui. Todėl pagal analogiją buvo taikomos kitos teisės normos, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2021 m. kovo 19 d. nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3021 straipsnio, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio atitikties Konstitucijai“ konstatavo, kad esamu reguliavimu yra sudarytos prielaidos atsirasti situacijai, kai, nesant galimybės atlyginti būtinas ir pagrįstas išlaidas advokatui net ir išteisinus asmenį, tas asmuo negali realiai ir veiksmingai ginti savo pažeistų teisių naudodamasis advokato pagalba. Jau po aptariamos nutarties priėmimo – 2022 m. gegužės 1 d. įsigaliojo nauja BPK 106 straipsnio redakcija, papildyta 3 dalimi. Taigi, po šios kasacinės instancijos teismo nutarties priėmimo ne tik pasikeitė teisinis reguliavimas, bet joje buvo nagrinėjama situacija, kuri nėra tapati ir negali būti laikoma precedentu šiai bylai.

13.5. Atmesdamas apeliacinį skundą šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas netinkamai vadovavosi teismų praktika, sistemiškai neįvertino baudžiamojo proceso nuostatų, reglamentuojančių proceso išlaidų išieškojimą ir pažeidė BPK 106 straipsnio 2 dalį. Toks pažeidimas nelaikytinas esminiu, nes sprendimas dėl proceso išlaidų dydžio nustatymo ir jų paskirstymo gali būti priimtas BPK 361 straipsnio 2 dalies ir 362 straipsnio tvarka. Tačiau formalus atsisakymas nagrinėti šį klausimą nedera su baudžiamojo proceso ekonomiškumo bei BPK 1 straipsnyje, nustatant baudžiamojo proceso paskirtį, nurodytu baudžiamojo proceso greitumo principais. Todėl, atsižvelgiant į šioje byloje priimamą sprendimą, apeliacinės instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turėtų iš naujo nagrinėti apeliacinio skundo argumentus dėl proceso išlaidų.

14. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju nebuvo tinkamai nustatytos visos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant, ar nagrinėjamoje byloje yra E. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visuma. Taip apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, pagrįstai paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai). Tai nulėmė ir aplinkybė, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

15. Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje aptartus pažeidimus, tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, išnagrinėti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. P. atstovo apeliaciniame skunde nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti išsamiai motyvuotas išvadas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas turi iš naujo įvertinti apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, tarp jų ir susijusias su E. S. asmenybe, jo padaryto apysunkio smurtinio nusikaltimo pavojingumu ir nukentėjusiajam sukeltomis pasekmėmis, bei patikrinti, ar egzistuoja BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

16. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme yra pagrindas skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, kasacinio skundo argumentai dėl baudžiamojo poveikio priemonės (turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo) nepaskyrimo ir civilinio ieškinio netinkamo išsprendimo paliekami nenagrinėti, nes kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas, iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai                                                                                                            Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas