AS-545-525/2022

Administracinė byla Nr. AS-545-525/2022 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01802-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 43.5.1.1; 43.5.1.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. rugpjūčio 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Audriaus Bakavecko ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėja D. K. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) pripažinti, kad ji buvo neteisėtai nuteista baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-926/2018, 2) priteisti jai iš atsakovo Lietuvos Respublikos 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 3) nustatyti, ar buvo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos D. K. skundą. Teismas nustatė, kad pareiškėja iš esmės kvestionuoja Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. balandžio 20 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-926/2018 teisėtumą. Pagal Baudžiamojo proceso kodekso 311 straipsnio 1 dalį ir 312 straipsnio 1 dalį, pareiškėja, nesutikdama su apkaltinamuoju nuosprendžiu, galėjo jį apskųsti bendrosios kompetencijos teismui (Kauno apygardos teismui). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad pareiškėja pasinaudojo šia teise ir Kauno apylinkės teismo nuosprendis buvo patikrintas Kauno apygardos teismo instancine tvarka. Aukštesnės instancijos teismas nurodė, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, iš esmės teisingai juos įvertino ir pagrįstai kvalifikavo; skundžiamas nuosprendis yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį naikinti. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti ją neteisėtai nuteista baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-926/2018 nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Kiti pareiškėjos reikalavimai yra išvestiniai iš pirmiau nurodytojo, todėl, atsisakius jį priimti, taip pat laikytini nenagrinėtinais. Teismas pasiūlė pareiškėjai nustatyta tvarka kreiptis dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo į bendrosios kompetencijos teismą.

III.

Pareiškėja D. K. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties nurodo nesutinkanti su šia nutartimi, prašo, atsisakius nagrinėti bylą, ją perduoti atitinkamam teismui pagal rūšinį teismingumą. Pareiškėja teigia, kad ji jau yra išnaudojusi visas galimybes ginti savo teises baudžiamojoje byloje, o aukštesnės instancijos teismas ignoravo žemesnės instancijos teismo padarytus Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimus. Pareiškėja neprašo administracinio teismo iš naujo tirti baudžiamąją bylą, tik konstatuoti, kad teismo procesas baudžiamojoje byloje vyko pažeidžiant teisės aktus. Be to, pareiškėja akcentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl to, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis rūšinio bylų teismingumo taisyklių. Administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti <...> Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu <...> (ABTĮ 18 str. 2 d.). Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (ABTĮ 22 str. 2 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis aptartomis rūšinio bylų teismingumo taisyklėmis, konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimas pripažinti, jog ji buvo neteisėtai nuteista baudžiamojoje byloje Nr. 1-318-926/2018, nepriskirtinas Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencijai. Teisėjų kolegijos vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė pareiškėjos dėmesį į teismo sprendimų (nuosprendžių) apskundimo tvarką ir administraciniam teismui nesuteiktą kompetenciją spręsti bylas, priskirtas bendrosios kompetencijos teismams, bei tirti teisėjų procesinius veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu, tačiau šiuo atveju pagrindinė priežastis, dėl kurios pastarasis pareiškėjos skundo reikalavimas negali būti priimtas nagrinėti administraciniame teisme, yra tai, kad reikalavimas tam tikrus aktus (veiksmus) pripažinti neteisėtais yra susijęs su faktinių aplinkybių konstatavimu ir negali būti laikomas savarankišku materialiuoju skundo reikalavimu. Argumentai, kad tam tikras aktas (veiksmas) yra neteisėtas, paprastai gali būti tik kitų materialiųjų reikalavimų, pavyzdžiui, panaikinti tą aktą arba priteisti žalos atlyginimą, pagrindu. Akto (veiksmo) pripažinimas neteisėtu paprastai pats savaime neturi įtakos tokio akto galiojimui (jo nepanaikina) ir, priklausomai nuo kilusio ginčo pobūdžio, nesukuria pareigos šį aktą priėmusiam subjektui iš naujo atlikti tam tikrus veiksmus, pavyzdžiui, iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą (skundą). Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kiti pareiškėjos reikalavimai, t. y. reikalavimas priteisti neturtinės žalos atlyginimą bei reikalavimas nustatyti, ar buvo Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, yra išvestiniai iš pirmiau nurodytojo reikalavimo, todėl, atsisakius priimti pagrindinį skundo reikalavimą, minėti išvestiniai reikalavimai taip pat laikytini nenagrinėtinais. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis. Akcentuotina, kad skundo dalį dėl reikalavimo nustatyti, ar buvo Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimu, atsisakytina priimti tokiu pačiu pagrindu kaip ir skundo dalį dėl reikalavimo pripažinti, jog pareiškėja buvo nuteista neteisėtai, t. y. dėl to, kad administraciniai teismai nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių nustatymo. Reikalavimas priteisti žalos atlyginimą laikytinas savarankišku materialiuoju skundo reikalavimu, kurio priimtinumas paprastai nepriklauso nuo pareiškėjo suformuluotų kitų skundo reikalavimų, pavyzdžiui, panaikinti tam tikrą aktą, arba tokių skundo reikalavimų (reikalavimo panaikinti tam tikrą aktą) priimtinumo nagrinėti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos reikalavimas priteisti iš Lietuvos Respublikos 250 000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš dalies galėtų būti pripažintas tinkamu materialiuoju skundo reikalavimu, kuris galėtų būti grindžiamas tuo, kad pareiškėja buvo nuteista neteisėtai, o nuosprendis dėl jos priimtas pažeidžiant Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau šis skundo reikalavimas yra pareikštas administraciniam teismui pažeidžiant rūšinio bylų teismingumo taisykles. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.272 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti ne kartą pažymėjo, kad, pagal bendrąją taisyklę, ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio teisinio pobūdžio ir priskirtini nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja tik tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 str.) (žr., pvz., 2020 m. vasario 3 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-14/2020, 2020 m. spalio 5 d. nutartį dėl teismingumo byloje Nr. T-75/2020). Kadangi pareiškėja siekia neturtinės žalos atlyginimo dėl jos neteisėto nuteisimo, t. y. Civilinio kodekso 6.272 straipsnio pagrindu, toks ginčas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, o ne administraciniame teisme. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde pabrėžia ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatas ir prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, atsisakius nagrinėti bylą, perduoti ją atitinkamam teismui pagal rūšinį teismingumą. ABTĮ 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui; šiais atvejais byla perduodama pagal rūšinį teismingumą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, todėl byla pagal jos skundą nebuvo pradėta. Neegzistuojant bylai, nėra prielaidų spręsti bylos perdavimo pagal rūšinį teismingumą klausimą. Dėl šios priežasties pastarasis pareiškėjos prašymas netenkintinas. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iš dalies netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, tačiau teisingai atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip nenagrinėtiną administraciniame teisme, t. y. nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), o skundžiamos teismo nutarties motyvacijos trūkumai yra ištaisomi šia nutartimi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos D. K. atskirąjį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                                 Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Dalia Višinskienė