2AT-18-648/2024

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-18-648/2024 Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00254-2023-1 Procesinio sprendimo kategorija 2.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. gegužės 14 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Sigitos Jokimaitės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. įgalioto atstovo advokato Audriaus Saulėno (toliau – ir pareiškėjas) prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos departamento (toliau – NVSC prie SAM Klaipėdos departamentas, Institucija) 2023 m. balandžio 13 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. NVSC-ANR_N-62-2023, 2023 m. balandžio 28 d. sankcionuotu Klaipėdos apylinkės teismo teisėjo, M. B. pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, paskirtas įspėjimas už tai, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 0.45 val., būdamas UAB „E“, kuriai priklauso baras „B“, esantis (duomenys neskelbtini), direktorius, neužtikrino, kad iki 2022 m. kovo 15 d. būtų pašalinti bare 2021 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktu Nr. (3-12 4.80 Mr) PA-7415 nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. V-75 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 30:2018) 9 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimai, tokiais savo veiksmais (neveikimu) jis, kaip bendrovės direktorius, pažeidė Lietuvos higienos normos HM 30:2018 9 ir 11 punktų reikalavimus.

2.   Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartimi buvo išnagrinėtas administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. įgalioto atstovo advokato A. Saulėno skundas ir jis tenkintas iš dalies, panaikintas NVSC prie SAM Klaipėdos departamento 2023 m. balandžio 13 d. nutarimas ir administracinio nusižengimo byla grąžinta iš naujo nagrinėti NVSC prie SAM Klaipėdos departamentui.

3.   Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartimi, išnagrinėjus Institucijos apeliacinį skundą, panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartis ir paliktas galioti NVSC prie SAM Klaipėdos departamento 2023 m. balandžio 13 d. nutarimas.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. gruodžio 19 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. įgalioto atstovo advokato A. Saulėno prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Pareiškėjas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. birželio 22 d. nutartį. Pareiškėjas prašyme nurodo:

5.1. Klaipėdos apygardos teismas padarė esminį tiek materialiosios, tiek proceso teisės pažeidimą. Šis teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir kartu netinkamai taikė ANK 48 straipsnio 1 dalį, nukrypo nuo teismų praktikoje dėl šios normos taikymo suformuluotų išaiškinimų. Padaryti pažeidimai lėmė neteisėtos nutarties nagrinėjamoje byloje priėmimą, be to, jie reikšmingi vienodam teisės aiškinimui.

5.2. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012 2012 m. rugpjūčio 3 d. priimtoje nutartyje išaiškinta, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 183 straipsnio 1 dalį (atitinka ANK 488 straipsnį „Viešosios rimties trikdymas“) atsakomybę užtraukia ne tik šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, bet ir grojimas kitokiais garsiniais aparatais ar kiti panašūs veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį. Tokio pažeidimo objektas – viešoji tvarka. Tuo tarpu ATPK 424 straipsnis (atitinka ANK 48 straipsnį „Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymas ar pažeidimas“) nustato atsakomybę už Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo (toliau – Triukšmo valdymo įstatymas) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, pažeidimą. Šio pažeidimo objektas – darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos sritis.

5.3. Apylinkės teismas nagrinėjamoje byloje priimtoje nutartyje teisingai pažymėjo, kad tokia praktika nėra pasikeitusi (Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-267-417/2021, AN2-268-606/2021, AN2-269-380/2021). Triukšmo valdymo įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Minėto įstatymo sąvokos yra nukreiptos visiškai kitokio pobūdžio keliamam triukšmui reglamentuoti, pavyzdžiui, jame įtvirtinta, kad: pagrindinio geležinkelio kelio ruožas – geležinkelio kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 30 tūkstančių traukinių; pagrindinio kelio ruožas – magistralinio, krašto ar rajoninio valstybinės reikšmės kelio ruožas, kuriuo per metus važiuoja daugiau kaip 3 milijonai transporto priemonių; akustinis planavimas – numatomo triukšmo valdymas planavimo priemonėmis (žemėnaudos planavimas, transporto sistemų projektavimas, transporto planavimas, triukšmo mažinimo būdų numatymas įvairiomis priemonėmis ir ribojant triukšmą jo šaltiniuose) ir kt. (Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gruodžio 2 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-240-651/2022).

5.4. Be to, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu M. B. nubaustas pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį 200 Eur dydžio bauda už tai, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 0.23 val. nesiėmė veiksmų dėl bare „B“, esančiame (duomenys neskelbtini), garsiai sklindančios muzikos, taip savo veiksmais sutrikdė asmenų ramybę, poilsį ir darbą. Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. gegužės 31 d. ir Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugpjūčio 29 d. nutartimis (teisminio proceso Nr. 4-06-3-00046-2023-0) paminėtas nutarimas buvo paliktas galioti. Taigi, Klaipėdos apygardos teismui nagrinėjamoje byloje priėmus skundžiamą nutartį, susiklostė situacija, kad M. B. už tą pačią veiką buvo nubaustas tiek pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį, tiek ir pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, t. y. buvo pažeistas non bis in idem (negalima dukart bausti už tą patį pažeidimą) principas.

6.   Institucijos direktorius Raimundas Grigaliūnas atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:

6.1. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad M. B. buvo nubaustas du kartus už tą patį teisės pažeidimą. Institucijos nutarimu M. B. buvo paskirta administracinė nuobauda už ANK 48 straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą, t. y. už tai, kad jis nevykdė Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reikalavimų. Institucija pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę M. B. taikė vieną kartą, todėl, nepriklausomai nuo kitų institucijų taikytos administracinės atsakomybės šiam asmeniui, negali būti teigiama, kad jam administracinė nuobauda už tą pačią veiką buvo skirta antrą kartą. Sprendžiant, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas non bis in idem principas, turi būti atsižvelgiama į šias aplinkybes: 1) ar asmuo buvo baudžiamas, t. y. ar konkrečia atsakomybės forma pirmiausia buvo siekiama nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) ar asmuo baudžiamas už tą patį pažeidimą (pažeidimo, arba neteisėtos veikos, tapatumas); 3) ar pakartotinai baudžiamas asmuo yra tas pats (asmens tapatumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-14-511/2023).

6.2. Nepagrįsti ir prašymo argumentai, kad naktinio klubo veika nepatenka į ANK 48 straipsnio, kurio objektas – poveikis žmonių sveikatai, reguliavimo sritį. Lietuvos higienos norma HN 30:2018 nustato infragarso ir žemo dažnio garsų ribinius dydžius gyvenamuosiuose bei visuomeninės paskirties pastatuose ir taikoma infragarso bei žemo dažnio garsų poveikiui visuomenės sveikatai vertinti. M. B. administracinė atsakomybė taikyta būtent už nustatytus Lietuvos higienos normos HN 30:2018 9 ir 11 punktų pažeidimus.

6.3. Lietuvos higienos normoje HN 30:2018 nurodyta, kad infragarsas ‒ garsas, apimantis trečdalio oktavos dažnių juostas iki 16 Hz; žmogus iki 16 Hz dažnio garso negirdi, todėl toks garsas negali būti fiziškai įvertintas ir gali būti fiksuojamas tik specialiais prietaisais. ANK 488 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje viešosios rimties trikdymo sudėtį, įvardyti aiškiai girdimi garsai (šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais ir pan.), kuriems fiksuoti nereikalingi specialūs prietaisai ir šie garsai priskiriami viešajai tvarkai (trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą).

6.4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018 m. rugpjūčio 22 d. išvadoje Nr. XIIIP-2419 „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 48 straipsnio pakeitimo ir 488 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto“ (toliau ‒ išvada) yra išanalizavęs ANK 48 ir 488 straipsniuose įtvirtintų administracinių nusižengimų sudėčių ypatumus ir skirtumus bei pažymėjęs, kad ANK 488 straipsnyje, apibrėžiančiame viešosios rimties trikdymo nusižengimo sudėtį, nustatyta atsakomybė už bendro pobūdžio priimtinų elgesio visuomenėje taisyklių pažeidimą, kas lemia kitų žmonių ramybės, poilsio ar darbo trukdymą. Kadangi tai yra bendro pobūdžio priimtino elgesio visuomenėje taisyklės, ši sudėtis apibrėžta vertinamojo pobūdžio požymiais, kurių turinys iš esmės priklauso nuo teisės taikytojo konkrečių faktinių aplinkybių įvertinimo ad hoc (konkrečiai situacijai). Kitaip sakant, šio administracinio nusižengimo padarymas būtų įrodinėjamas, remiantis bendrosiomis priimtino žmonių elgesio visuomenėje normomis bei visuotinai pripažįstamais gero elgesio kriterijais. Atsižvelgiant į tai, šio nusižengimo padarymo įrodinėjimas yra sąlyginai paprastesnis, nes nereikia įrodinėti konkretaus triukšmo lygio. Išvadoje nurodyta, kad ANK 48 straipsnis reglamentuoja iš dalies kitokio pobūdžio nusižengimus, t. y. jis nustato atsakomybę už asmenų ūkinėje veikloje naudojamų triukšmo šaltinių netinkamą naudojimą, kas gali sukelti klausos sutrikimus ar jos netekimą, kelti grėsmę žmonių gyvybei ir sveikatai ar žalą aplinkai. Taip pat pažymėta, kad Triukšmo valdymo įstatyme ir jo poįstatyminiuose teisės aktuose yra įtvirtinti konkretūs normatyvai, įgalinantys objektyviai konstatuoti leidžiamų triukšmo šaltinių keliamo triukšmo lygio ribinių dydžių viršijimą, ir konstatuota, kad ANK 48 straipsnyje nurodyto nusižengimo inkriminavimas yra paremtas ne vertinamojo pobūdžio kriterijų bei visuotinai pripažintų elgesio taisyklių nesilaikymu, o objektyviai išreikštų fizikinių ir kitokių triukšmo rodiklių dydžių pažeidimu.

6.5. Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas konkretus ir aiškus šio įstatymo tikslas ‒ reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio. Šiame įstatyme triukšmas apibrėžiamas kaip nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla, o triukšmo šaltiniu yra laikomas bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto M. B. įgalioto atstovo advokato A. Saulėno prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 48 straipsnio 1 dalies taikymo

8.   Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai skirtingai sprendė dėl ANK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties požymių buvimo M. B., kaip asmens, atsakingo už baro „B“ veiklą, kurioje naudojama muziką transliuojanti įranga, veikoje.

9.   Apylinkės teismas priimta nutartimi panaikino NVSC prie SAM Klaipėdos departamento 2023 m. balandžio 13 d. nutarimą, kuriuo M. B. buvo nubaustas pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį, ir administracinio nusižengimo bylą grąžino iš naujo nagrinėti Institucijai. Tokį savo sprendimą šis teismas pagrindė tuo, kad M. B. veikos kvalifikavimas pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį prieštarauja teismų praktikai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012; Klaipėdos apygardos teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. AN2-267-417/2021, AN2-268-606/2021, AN2-269-380/2021), veika neatitinka šio straipsnio reguliavimo srities, šio pažeidimo objekto – poveikio žmonių sveikatai; kvalifikuojant veiką pagal nurodytą straipsnį, turi būti nurodyti ir asmenys, patiriantys neigiamą triukšmo poveikį; M. B. veiksmuose galimai yra kito administracinio nusižengimo, susijusio su viešosios rimties trikdymu, požymių.

10. Apygardos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinį skundą, apylinkės teismo nutartį panaikino ir paliko galioti NVSC prie SAM Klaipėdos departamento 2023 m. balandžio 13 d. nutarimą. Šis teismas, nesutikdamas su apylinkės teismo išvadomis, konstatavo, kad naktinio baro komercinės veiklos vienas iš ypatumų yra tai, jog, teikiant pasilinksminimo paslaugas, naudojama triukšmą skleidžianti muziką transliuojanti įranga. ANK 48 straipsnio 1 dalies dispozicija reikalauja nustatyti triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, tai nagrinėjamu atveju Institucija administracinio nusižengimo protokole bei nutarime ir padarė, buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ 9 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimai. Ši norma nereikalauja nurodyti asmenų, patiriančių neigiamą triukšmo poveikį. Kartu apygardos teismas pažymėjo, kad apylinkės teismo akcentuojama teismų praktika nelemia nagrinėjamoje byloje nustatytų veikos aplinkybių teisinio vertinimo, nes nurodytose kitose bylose asmenys buvo traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnį už tai, jog neužtikrino, kad konkrečiu laiku iš barų sklidusi muzika ir triukšmas netrikdytų kitų asmenų ramybės ir poilsio, nebuvo atliekami triukšmo matavimai.

11. Pareiškėjas, nesutikdamas su skundžiama apygardos teismo nutartimi, kelia ANK 48 straipsnio 1 dalies nuostatų netinkamo taikymo, šiame ir ANK 488 straipsnyje įtvirtintų administracinių nusižengimų atribojimo klausimą. Teigia, kad M. B. veiksmų kvalifikavimas pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį prieštarauja tiek Triukšmo valdymo įstatymo nuostatoms, tiek galiojančiai teismų praktikai.

12. Teisėjų kolegija, įvertinusi abiejų žemesnės instancijos teismų priimtose nutartyse nustatytas aplinkybes, išdėstytus motyvus ir jų pagrindu padarytas išvadas, su tokia pareiškėjo pozicija bei prašyme išdėstytais ją pagrindžiančiais argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apygardos teismas teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir tinkamai taikė ANK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą materialiąją normą.

13. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 0.45 val. atliktos neplaninės (grįžtamosios) kontrolės metu buvo nustatyta, jog M. B., kaip UAB „E“, kuriai priklauso baras „B“, direktorius, neužtikrino, kad iki 2022 m. kovo 15 d. būtų pašalinti bare 2021 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktu Nr. (3-12 4.80 Mr) PA-7415 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ 9 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimai, tokiais savo veiksmais (neveikimu) jis, kaip bendrovės direktorius, pažeidė Lietuvos higienos normos HM 30:2018 9 ir 11 punktų reikalavimus.

14. Pažymėtina tai, kad administracinis nusižengimas, už kurio padarymą M. B. patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje byloje, yra įtvirtintas Administracinių nusižengimų kodekso specialiosios dalies VIII skyriuje, nustatančiame administracinius nusižengimus, susijusius su žmonių gyvybės ir sveikatos apsauga. ANK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių triukšmo valdymą, nevykdymą ar pažeidimą. Šios normos dispozicija, kaip teisingai nurodyta skundžiamoje nutartyje, yra blanketinė – jos taikymas yra siejamas su Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymu ar pažeidimu.

15. Triukšmo valdymo įstatymas (2020 m. birželio 23 d. įstatymo redakcija) nustato triukšmo prevencijos teisinius pagrindus, triukšmo valdymo subjektų teises, pareigas, triukšmo kontrolės ir stebėsenos (monitoringo) tvarką. Šio įstatymo tikslas – reglamentuoti veiklos, kurią vykdant skleidžiamas triukšmas, valdymą, siekiant išvengti klausos sutrikimų ar netekimo, apsaugoti žmonių gyvybę ir sveikatą bei aplinką nuo neigiamo triukšmo poveikio (1 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aiškiai apibrėžti šio įstatymo netaikymo atvejai – netaikomas paties asmens keliamo ir jį veikiančio triukšmo atvejais, triukšmui darbo vietose ir transporto priemonių viduje, taip pat triukšmo dėl karinių veiksmų karinėse teritorijose atvejais.

16. Triukšmo valdymo įstatyme triukšmas apibrėžtas kaip nepageidaujami arba žmogui kenksmingi išoriniai garsai, kuriuos sukuria žmonių veikla (2 straipsnio 19 dalis). Triukšmo šaltinis yra bet koks įrenginys ar objektas, kuris kelia (skleidžia) triukšmą, o triukšmo šaltinio valdytojas – triukšmo šaltinio savininkas arba kitas asmuo, teisėtai valdantis triukšmo šaltinį (2 straipsnio 26, 25 dalys).

17. Taigi, pirmiau aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad ANK 48 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo objektas yra žmonių gyvybės ir sveikatos, aplinkos apsauga nuo neigiamo triukšmo poveikio. Nurodyto nusižengimo objektyvioji pusė pasireiškia Triukšmo valdymo įstatymo bei kitų triukšmo valdymą reglamentuojančių teisės aktų, vykdant veiklą, nevykdymu ar pažeidimu, kai tai nustatyta šiuose ir juos detalizuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl padarinių, nevykdant ar pažeidžiant triukšmo valdymą reglamentuojančius teisės aktus, atsiradimas nėra būtinasis šio nusižengimo sudėties požymis. Aptariamo nusižengimo subjektas yra fizinis asmuo ar juridinio asmens atstovas triukšmo šaltinio valdytojas, išskyrus Triukšmo valdymo įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodytas išimtis. Nors ANK 48 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nėra aiškiai nurodyta, kokia kaltės forma šis nusižengimas gali būti padaromas, tačiau, įvertinus Triukšmo valdymo įstatyme ir kituose triukšmo valdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose įtvirtintą reglamentavimą, galima teigti, kad šis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo. Todėl dėl kaltės formos ir rūšies turi būti sprendžiama pagal konkrečioje byloje išsamiai ištirtas ir objektyviai nustatytas faktines aplinkybes.

18. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnyje nustatytos triukšmo šaltinių valdytojų pareigos ir teisės. Šio straipsnio 3 dalyje imperatyviai nurodyta, kad triukšmo šaltinių valdytojai privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad naudojamų įrenginių, inžinerinių statinių ir sistemų, vykdomos ūkinės veiklos ir jos lemiamo triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių. Tame pačiame įstatyme nustatyta ir tai, kad triukšmo matavimai atliekami standartizacijos norminių dokumentų nustatyta tvarka (22 straipsnio 2 dalis). Triukšmo kontrolę atliekančios valstybės ir savivaldybių institucijos teikia asmenims triukšmo prevencijos ir mažinimo priemonių įgyvendinimo reikalavimus, o triukšmo šaltinių valdytojai, laiku (per šiame įstatyme nustatytus terminus) neįvykdę nustatytų reikalavimų, atsako įstatymų nustatyta tvarka (22 straipsnio 4, 7 dalys).

19. Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ 1 punkte nurodyta, kad ši higienos norma nustato infragarso ir žemadažnio garso ribinius dydžius šioje higienos normoje nurodytose gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose, kuriose žmones veikia arba gali veikti infragarsas ar žemadažnis garsas, ir taikoma infragarso ir žemadažnio garso poveikiui visuomenės sveikatai vertinti, be kita ko, vykdant valstybinę visuomenės sveikatos saugos ar triukšmo kontrolę dėl Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje nurodytų triukšmo šaltinių skleidžiamo infragarso ir žemadažnio garso (1.5 papunktis). Ši higienos norma yra privaloma, be kita ko, ūkio subjektams ir asmenims, vykdantiems veiklą, susijusią su šios higienos normos 1 punkte nurodytomis procedūromis (2 punktas).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatytas triukšmo šaltinis – baras „B“, kurio veikloje yra naudojama muziką transliuojanti įranga. Byloje nėra ginčo, kad šio triukšmo šaltinio valdytojas yra UAB „E“, kuriai priklauso baras „B“, o jos direktorius M. B.. Taigi, būtent M. B., kaip juridinio asmens atstovas, pirmiau aptartais triukšmo valdymą reglamentuojančiais teisės aktais imperatyviai įpareigotas laikytis Lietuvos higienos normoje HN 30:2018 nustatytų infragarso bei žemadažnio garso ribinių dydžių ir užtikrinti, kad vykdomos ūkinės veiklos, joje naudojamų įrenginių (šiuo atveju muziką transliuojančios įrangos) skleidžiamo infragarso ir žemadažnio garso lygis neviršytų paminėtoje higienos normoje patalpai, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų infragarso ir žemadažnio garso ribinių dydžių.

21. Nagrinėjamoje byloje Institucijos nutarimu ir jo teisėtumą bei pagrįstumą patikrinusio apygardos teismo nutartimi nustatyta, kad, NVSC prie SAM Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės specialistei pagal Institucijoje gautą pareiškėjo skundą dėl nuolatinio triukšmo (garsios muzikos ir vibracijos), sklindančio iš baro „B“, įsikūrusio (duomenys neskelbtini), esančio daugiabučio pirmame aukšte, 2021 m. gruodžio 3–4, 8–9 d. atlikus neplaninę kontrolę (triukšmo ir infragarso bei žemadažnio garso matavimus), 2021 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktu Nr. (3-12 4.80 Mr) PA-7415 buvo nustatyti Lietuvos higienos normos HN 30:2018 9 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimai. Atlikus infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimus, nustatyta, kad infragarso ir žemadažnio garso įvertintojo garso slėgio lygis LR 25 dBA (reglamentuojamas ribinis dydis – 20 dBA), didžiausiojo F laikinio svertinio ir A dažninio svertinio garso slėgio lygis LAFmax 40 dBA (reglamentuojamas ribinis dydis – 30 dBA), aiškiai pastebimų diskrečių tonų turinčių infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL1 ribinis dydis 40 Hz dažnyje 18 dB (reglamentuojamas ribinis dydis – 0 dB), aiškiai pastebimų diskrečių tonų turinčių infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL2 ribinis dydis 40 Hz dažnyje 30 dB (reglamentuojamas ribinis dydis – 10 dB) ir 200 Hz dažnyje 36 dB (reglamentuojamas ribinis dydis – 22 dB), t. y. visi tyrimų metu nustatyti infragarso ir žemadažnio garso dydžiai viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 9 ir 11 punktuose nustatytus nakties metu reglamentuojamus ribinius dydžius. Tuo pačiu patikrinimo aktu triukšmo šaltinio valdytojas M. B. buvo įpareigotas iki 2022 m. kovo 15 d. pašalinti nustatytus Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reikalavimų pažeidimus ir, pasibaigus pažeidimų pašalinimo terminui, per 3 darbo dienas raštu informuoti Instituciją apie tai, kokių priemonių buvo imtasi pažeidimams pašalinti, ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus (jiems esant).

22. Byloje nustatyta ir tai, kad nors buvo imtasi priemonių pirmiau nurodytiems higienos normos reikalavimų pažeidimams pašalinti (atliktas bare naudojamos garso sistemos sureguliavimas, garso kolonėlės perkabintos nuo sienų ant specialių stovų), tačiau, Institucijos specialistei 2022 m. lapkričio 20 d. 0.45 val. atlikus neplaninę (grįžtamąją) kontrolę (infragarso ir žemadažnio garso matavimus), 2022 m. gruodžio 9 d. patikrinimo aktu Nr. (3-12 4.80 Mr)PA-7300 nustatyta, kad Lietuvos higienos normos HN 30:2018 9 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimai nebuvo pašalinti. Atlikus infragarso ir žemo dažnio garsų tyrimus, nustatyta, kad infragarso ir žemadažnio garso įvertintojo garso slėgio lygis LR 31 dBA (reglamentuojamas ribinis dydis – 20 dBA), didžiausiojo F laikinio svertinio ir A dažninio svertinio garso slėgio lygis LAFmax 43 dBA (reglamentuojamas ribinis dydis – 30 dBA), aiškiai pastebimų diskrečių tonų turinčių infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL1 ribinis dydis 40 Hz dažnyje 11 dB (reglamentuojamas ribinis dydis – 0 dB), 200 Hz dažnyje 24 dB (reglamentuojamas ribinis dydis – 12 dB), aiškiai pastebimų diskrečių tonų turinčių infragarso ir žemadažnio garso rodiklio DL2 ribinis dydis 40 Hz dažnyje 24 dB (reglamentuojamas ribinis dydis – 10 dB), 100 Hz dažnyje 31 dB (reglamentuojamas ribinis dydis – 20 dB) ir 200 Hz dažnyje 39 dB (reglamentuojamas ribinis dydis – 22 dB), t. y. visi tyrimų metu nustatyti infragarso ir žemadažnio garso dydžiai viršijo Lietuvos higienos normos HN 30:2018 9 ir 11 punktuose nustatytus nakties metu reglamentuojamus ribinius dydžius. Kai kurie iš nustatytų ribinių dydžių sumažėjo, o dalies ribinių dydžių rodikliai net padidėjo.

23. Pirmiau išdėstytų byloje nustatytų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad M. B., kaip byloje aktualaus triukšmo šaltinio valdytojas, neginčijo nei paminėtų Institucijos atliktų patikrinimų metu nustatytų infragarso ir žemadažnio garso dydžių, nei to, kad jie viršija Lietuvos higienos normos HN 30:2018 9 ir 11 punktuose nustatytus nakties metu reglamentuojamus ribinius dydžius. Nors buvo keliamas triukšmo sklidimo iš kitų triukšmo šaltinių klausimas, skundžiama nutartimi nustatyta, kad, 2022 m. lapkričio 20 d. Institucijos specialistei atliekant infragarso ir žemo dažnio garsų matavimus, greta esančių ūkio subjektų veikla nebuvo triukšminga ir įtakos matavimų rezultatams neturėjo, o nustatyti higienos normos HN 30:2018 9 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimai sietini tik su bare „B“ vykdoma veikla. Tokią pat išvadą apygardos teismas padarė ir dėl 2021 m. gruodžio mėn. atliktų infragarso ir žemo dažnio garso matavimų bei jų metu užfiksuotų rezultatų vertinimo.

24. Taigi, Institucijos nutarimu ir skundžiama apygardos teismo nutartimi nustatytos aplinkybės, vertinant pirmiau aptarto teisinio reglamentavimo kontekste, patvirtina, kad tiek Institucija, tiek ir apygardos teismas nagrinėjamoje byloje M. B. veikoje pagrįstai nustatė ANK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties požymius. M. B., kaip triukšmo šaltinio – baro „B“, kurio veikloje yra naudojama muziką transliuojanti įranga, valdytojo atstovas, neužtikrino, kad, vykdant baro veiklą, būtų laikomasi Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ 9 ir 11 punktų reikalavimų ir muziką transliuojančios įrangos skleidžiami infragarso bei žemadažnio garso dydžiai neviršytų paminėtuose higienos normos punktuose nustatytų gyvenamosiose patalpose nakties metu reglamentuojamų ribinių dydžių. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pasikėsino į ANK 48 straipsniu saugomą objektą – žmonių sveikatą. Institucijos nutarimu nustatyta, kad pažeidėjas šį jam inkriminuotą nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma, veikdamas nerūpestingai, t. y. nors jis nenumatė, kad dėl jo neveikimo gali būti pažeisti atitinkamo triukšmo valdymą reglamentuojančio teisės akto reikalavimai, jo vadovaujamo baro veikloje naudojamos muziką transliuojančios įrangos skleidžiami infragarso ir žemadažnio garso dydžiai gali viršyti Lietuvos higienos normoje HN 30:2018 nustatytus reglamentuojamus ribinius dydžius, tačiau pagal veikos aplinkybes bei einamas pareigas galėjo ir turėjo tai numatyti. Esant pirmiau išdėstytoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad apygardos teismas netinkamai vertino byloje nustatytas aplinkybes ir kartu netinkamai taikė ANK 48 straipsnio 1 dalį.

25. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašyme akcentuojama teismų praktika (apygardų teismų sprendimai administracinių nusižengimų bylose; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (specializuoto teismo) nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1235/2012), joje pateikti teisės aiškinimai neįpareigoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, t. y. šiai bylai nėra precedentai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje.

26. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, t. y. kuriose išaiškinta ta pati teisės norma, taikoma panašioms faktinėms aplinkybėms. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; esami aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismus (inter alia (be kita ko), Lietuvos apeliacinį teismą ir Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą) (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai).

27. Be to, pažymėtina ir tai, kad pareiškėjo minimose kitose bylose asmenims atsakomybė buvo taikoma už viešosios rimties trikdymą, nė vienoje iš nurodytų bylų nebuvo atlikti triukšmo lygio matavimai ir nebuvo sprendžiama dėl Triukšmo valdymo įstatymo ir kitų triukšmą reglamentuojančių teisės aktų nevykdymo ar pažeidimo, t. y. nurodytose bylose aplinkybės nėra analogiškos ar panašios. Todėl ir šiuo aspektu pareiškėjo minimose kitose bylose priimti teismų sprendimai nelaikytini precedentais nagrinėjamai bylai.

28. Nagrinėjamoje byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pasisakant dėl ANK 48 straipsnio 1 dalies ir ANK 488 straipsnio 1 dalies taikymo atribojimo, pažymėtina, kad viešosios rimties trikdymas pasireiškia šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Šio nusižengimo objektas viešoji tvarka (viešoji rimtis). Nusižengimo sudėtis, skirtingai nei ANK 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo, materialioji – privalu nustatyti padarinius, t. y. kad pirmiau paminėtais dispozicijoje nustatytais veiksmais atitinkamu laiku ir atitinkamose vietose yra trikdoma asmenų ramybė, poilsis ar darbas. Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad kavinės (baro) vadovui ar kitam atsakingam asmeniui už, vykdant kavinės (baro) veiklą, keliamą triukšmą, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, gali būti taikoma atsakomybė ir pagal ANK 488 straipsnį (pavyzdžiui, tais atvejais, kai neatliekami triukšmo matavimai; atliekami triukšmo matavimai ir jie neviršija reglamentuojamų ribinių dydžių, tačiau nustatyta, kad net ir tokiu atveju atitinkamu laiku ir atitinkamoje vietoje yra trikdoma viešoji rimtis). Kita vertus, jeigu tokia veikla yra nevykdomas ar pažeidžiamas Triukšmo valdymo įstatymas ir kiti triukšmo valdymą reglamentuojantys teisės aktai ir tai nustatyta šiuose bei juos detalizuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka, triukšmo šaltinio valdytojas turėtų būti traukiamas atsakomybėn pagal ANK 48 straipsnio nuostatas.

Dėl non bis in idem principo taikymo

29. Baudžiamojo pobūdžio teisės pažeidimais apsiribojančiai non bis in idem principo taikymo sričiai priskiriamos ne tik nusikalstamos veikos, bet ir administraciniai nusižengimai. ANK 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Šiame kodekse nurodyta ir tai, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas (ANK 5651 straipsnio 8 punktas).

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai) (EŽTT 1995 m. spalio 23 d. sprendimas byloje Gradinger prieš Austriją, peticijos Nr. 15963/90; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Franz Fischer prieš Austriją, peticijos Nr. 37950/97). EŽTT jurisprudencijoje taip pat ne kartą konstatuota, kad, sprendžiant non bis in idem problemą ir vertinant veikos tapatumą, neprivaloma atsižvelgti į jos teisinį kvalifikavimą, nes reikšmės turi tik idem factum (pati faktinė veika), o ne idem crimen (veikos kvalifikavimo arba teisinio vertinimo tapatumas) (EŽTT 2015 m. vasario 10 d. sprendimas byloje Kiiveri prieš Suomiją, peticijos Nr. 53753/12; 2016 m. birželio 9 d. sprendimas byloje Sismanidis ir Sitaridis prieš Graikiją, peticijos Nr. 66602/09 ir 71879/12; Didžiosios kolegijos 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimas byloje A ir B prieš Norvegiją, peticijos Nr. 24130/11 ir 29758/11; Didžiosios kolegijos 2019 m. liepos 8 d. sprendimas byloje Mihalache prieš Rumuniją, peticijos Nr. 54012/10, ir kt.). Paminėti EŽTT išaiškinimai akcentuojami bei plėtojami ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-514-942/2015, 2K-245-788/2019, 2K-127-689/2020, 2K-7-32-719/2021, 2K-171-976/2021; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarimas (nutartis) administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-37-788/2022, 2AT-7-12-628/2024).

31. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje M. B. pagal ANK 48 straipsnio 1 dalį nubaustas už tai, kad 2022 m. lapkričio 20 d. 0.45 val. atliktos neplaninės (grįžtamosios) kontrolės metu buvo nustatyta, jog jis, kaip UAB „E“, kuriai priklauso baras „B“, direktorius, neužtikrino, kad iki 2022 m. kovo 15 d. būtų pašalinti bare 2021 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktu Nr. (3-12 4.80 Mr) PA-7415 nustatyti Lietuvos higienos normos HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose“ 9 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimai, tokiais savo veiksmais (neveikimu) jis, kaip bendrovės direktorius, pažeidė Lietuvos higienos normos HM 30:2018 9 ir 11 punktų reikalavimus.

32. Pareiškėjo minimoje kitoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-16778 (teisminio proceso Nr. 4-06-3-00046-2023-0) įsiteisėjusiu Klaipėdos apskrities VPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. gruodžio 16 d. nutarimu M. B. pagal ANK 488 straipsnio 2 dalį nubaustas 200 Eur dydžio bauda už tai, kad jis nuo 2022 m. lapkričio 20 d. 1.23 val. nesiėmė veiksmų dėl bare „B“ garsiai skindančios muzikos, taip sutrikdė asmenų ramybę, poilsį ir darbą.

33. Iš pirmiau išdėstytų šioje ir kitoje byloje nustatytų pagal skirtingus ANK straipsnius kvalifikuotų administracinių nusižengimų padarymo aplinkybių akivaizdu, kad idem factum prasme jos nėra tapačios. Nagrinėjamoje byloje M. B. nubaustas už tai, kad jis iki 2022 m. kovo 15 d. neįvykdė įpareigojimo pašalinti bare „B“ dar 2021 m. gruodžio 15 d. patikrinimo aktu Nr. (3-12 4.80 Mr) PA-7415 (pagal gautą skundą 2021 m. gruodžio 3–4, 8–9 d. buvo atlikti neplaniniai patikrinimai) nustatytų Lietuvos higienos normos HN 30:2018 9 ir 11 punktų reikalavimų pažeidimų ir taip šiuos reikalavimus pažeidė, o šie pažeidimai buvo nustatyti NVSC prie SAM Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės vyr. specialistei 2022 m. lapkričio 20 d. 0.45 val. atlikus neplaninę (grįžtamąją) kontrolę. Tuo tarpu kitoje paminėtoje administracinio nusižengimo byloje M. B. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už kitu laiku ir kitais veiksmais (neveikimu) padarytą nusižengimą, t. y. už tai, kad jis nuo 2022 m. lapkričio 20 d. 1.23 val. nesiėmė veiksmų dėl tame pačiame bare garsiai skindančios muzikos ir taip trikdė viešąją rimtį. Pastaruoju atveju M. B. nebuvo nubaustas už Lietuvos higienos normos HN 30:2018 reikalavimų pažeidimą ir neveikimą užtikrinant šių reikalavimų laikymąsi. Šiuo atveju M. B. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už nesiėmimą jokių veiksmų (pavyzdžiui, nepritildė muzikos, neatjungė dalies kolonėlių, nesumažino žemo dažnio garsų sklidimo ir pan.), kad iš jo vadovaujamo baro nakties metu nesklistų garsi muzika ir netrikdytų viešosios rimties.

34. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skirtingai nei teigia pareiškėjas, nagrinėjamu atveju konstatuoti, kad M. B. buvo nubaustas du kartus už tą pačią veiką ir taip buvo pažeistas non bis in idem principas, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 11 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis