2K-57-387/2023

Baudžiamoji byla Nr. 2K-57-387/2023 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-03448-2017-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.6; 1.2.14.2.1; 2.1.7.4 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 4 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės ir Algimanto Valantino (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei, dalyvaujant prokurorui Gintautui Paškevičiui, nukentėjusiajam B. S., nukentėjusiojo atstovui advokatui Juzefui Stankevičiui (Juzef Stankevič), nuteistajai K. K., nuteistosios gynėjui advokatui Andriejui Melkovui, išteisintajam E. G., išteisintojo E. K. (E. K.) gynėjui advokatui Sergejui Milovui, teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžio ir nuteistosios K. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžių. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžiu K. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti (solidariai su E. G.) 174 548,71 Eur turtinę žalą B. S.; E. G. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį atlyginti (solidariai su K. K.) 174 548,71 Eur turtinę žalą B. S.; E. K. nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį 150 MGL (5649 Eur) dydžio bauda. B. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš K. K. bei E. G. jam priteista 174 548,71 Eur turtinės žalos atlyginimo bei 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalis, kuria E. G. buvo nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o E. K. buvo nuteistas pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, panaikinta ir priimtas naujas nuosprendis: E. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); E. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalis, kuria B. S. solidariai iš K. K. ir E. G. priteista 174 548,71 Eur turtinei žalai atlyginti bei 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti, pakeista ir nukentėjusiajam B. S. iš K. K. priteista 174 548,71 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti bei 1000 Eur nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendis pakeistas: panaikinta nuosprendžio dalis, kuria nuteistosios K. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimas, nustatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas); panaikintas taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į E. K. priklausančius du geltono metalo žiedus ir jie grąžinti E. K.; nustatyta, kad nusikaltimas, nurodytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, buvo padarytas ne vėliau nei iki 2016 m. gruodžio 15 d. 21.11 val. Kita Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o nuteistosios kasacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir jo atstovo, prašiusių nuteistosios kasacinį skundą atmesti, dėl prokuroro kasacinio skundo spręsti teismo nuožiūra, nuteistosios ir jos gynėjo, išteisintojo gynėjo, prašiusių prokuroro kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiosios kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio prokuroro kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

nustatė:

I.    Bylos esmė

1.   K. K. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, turėdama tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo 2016 m. gruodžio 15 d. apie 16.00 val. iki 2016 m. gruodžio 15 d. apie 21.11 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo turimais raktais atrakinusi duris ir išjungusi signalizaciją, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten pagrobė B. S. priklausantį didelės vertės turtą: 165 000 Eur, 6000 JAV dolerių (5758,71 Eur), keturis vyriškus laikrodžius: 150 Eur vertės „Audemars piguet automatic“, 150 Eur vertės „Breitling“, 850 Eur vertės „Hand Hart“, 50 Eur vertės „Guess“, 200 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“ (serijos Nr. MP07Q106), 150 Eur vertės automobilio „BMW X5“ raktą, aukso dirbinius: 1000 Eur vertės vyrišką grandinėlę ant kaklo, 1000 Eur vertės vyrišką apyrankę, 240 Eur vertės trijų dantų auksinę karūnėlę, taip nukentėjusiajam B. S. padarė 174 548,71 Eur turtinę žalą.

2.   E. G. pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. K., turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, nuo 2016 m. gruodžio 15 d. apie 16.00 val. iki 2016 m. gruodžio 16 d. apie 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, K. K. turimais raktais atrakinus duris ir išjungus signalizaciją, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), iš ten bendrais veiksmais pagrobė B. S. priklausantį didelės vertės turtą: 165 000 Eur, 6000 JAV dolerių (5758,71 Eur), keturis vyriškus laikrodžius: 150 Eur vertės „Audemars piguet automatic“, 150 Eur vertės „Breitling“, 850 Eur vertės „Hand Hart“, 50 Eur vertės „Guess“, 200 Eur vertės nešiojamąjį kompiuterį „Lenovo“ (serijos Nr. MP07Q106), 150 Eur vertės automobilio „BMW X5“ raktą, aukso dirbinius: 1000 Eur vertės vyrišką grandinėlę ant kaklo, 1000 Eur vertės vyrišką apyrankę, 240 Eur vertės trijų dantų auksinę karūnėlę, taip nukentėjusiajam B. S. padarė 174 548,71 Eur turtinę žalą.

3.   E. K. pagal BK 189 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis nuo 2016 m. gruodžio 15 d. apie 16.00 val. iki 2017 m. kovo 1 d. 9.55 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku ir aplinkybėmis, Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad didelės vertės turtas – pinigai (21 000 Eur) – gautas nusikalstamu būdu – buvo pavogtas nuo 2016 m. gruodžio 15 d. apie 16.00 val. iki 2016 m. gruodžio 16 d. apie 16.00 val., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus įgijo iš K. K. ir laikė: 3000 Eur savo automobilyje „Mercedes Benz S500“ (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. kovo 1 d. 11.15 val. juos pateikė policijos pareigūnams, o 18 000 Eur laikė savo močiutės N. K. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kol 2017 m. kovo 1 d. 14.15 val. nurodyti pinigai buvo rasti ir paimti policijos pareigūnų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4.   Apeliacinės instancijos teismas, išteisindamas E. G. dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 178 straipsnio 3 dalyje, padarymo, pažymėjo, kad byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie be pagrįstų abejonių leistų daryti išvadą, jog E. G., bendrininkaudamas su K. K., įsibrovė į B. S. butą ir pagrobė nukentėjusiajam priklausantį didelės vertės turtą, taip pat, išteisindamas E. K. dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, teigė, kad nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad E. K. iš tikrųjų žinojo ar turėjo žinoti, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei jo automobilyje „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) laikyti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu. Išteisinęs E. G. dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, apeliacinės instancijos teismas atitinkamai panaikino dėl nuteistosios K. K. aplinkybę, kad ji BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė bendrininkaudama su E. G.

III. Kasacinių skundų argumentai

5.   Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Eugenijus Papučka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad neįrodyta, jog E. G. dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą (BK 178 straipsnio 3 dalis), nepagrįsta išsamiu byloje surinktų įrodymų vertinimu; nepakankamai motyvuota, kodėl įrodymai dėl E. G. išteisinimo vertinti kitaip, nei tai atliko pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai nurodė, kad tai, jog E. G. buvo Vilniuje, apie 9 km atstumu nuo B. S. gyvenamosios vietos, bendravo su K. K. ir K. B. perdavė 50 000 Eur, kuriuos gavo iš K. K., nepakanka konstatuoti, kad jis įvykio dieną kartu su K. K. buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo butą ir pagrobė šiam priklausantį turtą, kad jis žinojo apie K. K. nusikalstamus veiksmus ir pinigų kilmę. Šios aplinkybės neįvertintos E. G., K. B. parodymų ir kitų įrodymų kontekste, nepateikta išsami ir visapusiška bylos aplinkybių analizė, nors apeliacinės instancijos teismas pripažino E. G. parodymų prieštaringumą. Didžioji dalis nuosprendžio argumentų skirta K. K. padarytos nusikalstamos veikos analizei. Taigi apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų (BPK 331 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

5.2. Dėl E. K. išteisinimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat pasisakyta itin lakoniškai, teismas tik deklaratyviai nurodė, kad aplinkybės, jog E. K. draugavo ir apsigyveno kartu su K. K., su ja vedė bendrą ūkį, planavo vestuves, nuteistoji tuo metu niekur nedirbo, leidžia manyti, kad E. K. galėjo suprasti, jog pinigai yra gauti neteisėtu būdu. Panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir išteisindamas E. K., apeliacinės instancijos teismas nepakankamai ir neišsamiai motyvavo, kodėl šią įrodymų dalį atmeta arba vertina kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Darydamas išvadą apie E. K. nežinojimą apie pinigų kilmę, teismas nepateikė nuoseklių, įtikinamų išvadų, nepaneigė pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, kad apie pinigų kilmę jis neabejotinai žinojo. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė pakankamų motyvų, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus, aiškiai nenurodė pirmosios instancijos teismo padarytų įstatymo taikymo pažeidimų, įrodymų vertinimo klaidų, kitų nustatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esminių trūkumų. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. K. išteisinimo neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų (BPK 331 straipsnio 2 dalis, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Vertinant E. K. veiksmus nebūtina nustatyti, kad jis žinojo visas padaryto nusikaltimo aplinkybes bei kokias konkrečias pinigų gavimo aplinkybes jis sužinojo iš K. K., užtenka nustatyti jo bendrą supratimą apie nusikalstamą turto gavimo būdą. Be to, jo žinojimas apie pinigų kilmę gali būti grindžiamas tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais. Teismo išvados padarytos nesilaikant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų dėl įrodymų vertinimo išsamumo, jų vertinimo kaip visumos.

5.3. Šie pažeidimai lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą, nes, esant pagrindui E. G. veiką kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, o E. K. veiką – pagal BK 189 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas to nepadarė. Klaidingai konstatuota, kad šioje baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų, kurie be jokių pagrįstų abejonių leistų daryti išvadą, kad E. G., bendrininkaudamas su K. K., įsibrovė į B. S. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pagrobė didelės vertės turtą. Taip pat klaidingai konstatuota, kad byloje nebuvo surinkta objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad E. K. žinojo ar turėjo žinoti, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), bei jo automobilyje „Mercedes Benz“ (duomenys neskelbtini) laikyti pinigai buvo gauti nusikalstamu būdu.

6.   Nuteistoji K. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 6 d. nuosprendį bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 4 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį. Kasatorė skunde nurodo:

6.1. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikta specialisto išvada, mobiliojo ryšio telefonu darytas vaizdo įrašas, įrodantys prieš K. K. B. S. naudotą smurtą, tačiau jie liko neįvertinti. 2016 m. balandžio mėn. B. S. demonstravo emocinį išpuolį psichologinės konsultacijos metu, grasino sumušti psichologą M. D., išėjęs iš jo kabineto, grasino panaudoti fizinį smurtą, smurtavo 2016 m. liepos mėn. pabaigoje. Pirmosios instancijos teismui buvo pateikti duomenys, kad B. S. buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl smurto prieš moteris, tačiau tyrimai buvo nutraukti, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių asmens kaltę; kaip liudytoja šioje byloje apklausta I. B. patvirtino B. S. smurto, naudoto prieš ją bei kitus asmenis, faktą. Kasatorė pabrėžia, kad 2016 m. gruodžio 15–16 d. ji vyko į ginekologijos kliniką, buvo atliekama operacija, tad ji įvykdyti vagystės vykdama pakeliui į kliniką negalėjo; teismas neanalizavo jos susirašinėjimo su B. S. medžiagos. B. S. praeityje ne kartą yra turėjęs problemų su teisėsauga, vengia išlaikyti vaiką, būdamas darbingas išlaikymo neteikia, aktyviai žaidžia Vilniaus kazino klubuose. Teismas nevertino to, kad K. K. nuo 2015 m. iki nusikaltimo padarymo dienos 2016 m. gruodžio 15 d. kartu su B. S. gyveno ir vedė bendrą ūkį, jiems yra gimęs vaikas, išsiskyrimo motyvas buvo ne nusikaltimo padarymas, o moralinis nuovargis, nuolatinio fizinio ir psichinio smurto grėsmė ir baimė, nepagarbos jausmas, vaikų netekimas.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes pasitarimų kambaryje nagrinėjo aplinkybes, kurios nebuvo tirtos teismo posėdyje, t. y. internete viešai skelbtą informaciją apie tai, kad apytiksliai 800 m atstumu nuo B. S. gyvenamosios vietos yra viena iš K. K. nurodytam degalinių tinklui priklausančių degalinių, kurioje ji neva buvo sustojusi; tokį tyrimą teismas atliko 2022 m., o įvykis buvo 2016 m., tad neaišku, ar teismo aptariama degalinė veikė 2016 m., byloje nėra jokio registro išrašo apie teismo apžiūrėtą degalinę, jos tikslią buvimo vietą. Apeliacinės instancijos teismas suvaržė gynybos teisę pasisakyti dėl gautų duomenų, taigi pažeidė rungimosi principą.

6.3. Apkaltinamojo teismo nuosprendžio išvados nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, neatitinka bylos duomenų, nepašalintos visos abejonės, nepagrįstai konstatuota, kad nustatyti visi BK 178 straipsnio 3 dalyje reglamentuotos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Tas pačias faktines aplinkybes trijų kaltinamųjų byloje atžvilgiu apeliacinės instancijos teismas vertino skirtingai – priėmęs išteisinamąjį nuosprendį E. G. ir E. K., taip pat išteisinamąjį nuosprendį turėjo priimti ir K. K. Abiejų instancijų teismų nuosprendžiai neteisėti ir nepagrįsti, priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, įpareigojančias įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, taip pat nekaltumo prezumpcijos principą.

6.4. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismas nepašalino abejonių dėl nukentėjusiojo B. S. galimybės turėti pagrobtą 165 000 Eur, 6000 JAV dolerių sumą ir ja disponuoti, nebuvo įvertintas liudytojų parodymų nenuoseklumas, prieštaringumas, B. S. priklausomybė nuo azartinių lošimų, teismas netyrė B. S. finansinės padėties, darė nepagrįstas išvadas apie lėšų pervedimą į K. K., kuri iki įvykio disponavo didelėmis pinigų sumomis, banko sąskaitas, nevertino liudytojų B. R. ir A. R. parodymų kartu su kitais įrodymais baudžiamojoje byloje. Liudytojas notaras A. R. davė melagingus parodymus apie tai, kad gaunant grynuosius pinigus už paslaugą nėra rašomas grynųjų pinigų priėmimo kvitas. Liudytojas E. S. nepagrindė savo teiginių dėl pinigų skolinimo sūnui jokiais įrodymais, B. S. nėra deklaravęs paskolos. Teismas nepagrįstai tenkino B. S. civilinį ieškinį, nes šis jo neįrodė. Dėl automobilio „BMW X5“ rakto pagrobimo kasatorė teigia, kad automobilis niekada nukentėjusiajam nepriklausė, taigi dėl šio automobilio rakto vagystės ji nuteista nepagrįstai, civilinio ieškinio atlyginti neturėtų.

6.5. Kasatorė teigia neturėjusi galimybės pagrobti pinigus, nes 2016 m. lapkričio 16 d. B. S. grąžino jo buto raktą. Tai, kad raktus nuo B. S. buto ir automobilio K. K. perdavė B. S., ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir kaip liudytoja apklausta D. B. B. S. parodymai dėl įvykio dieną buvusių aplinkybių nenuoseklūs, iš specialisto išvados dėl biologinių pėdsakų ant dėžučių, kuriose buvo sudėti pinigai, matyti, kad rasta ne mažiau kaip dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, įvykio vietoje nebuvo rasta nuteistosios pirštų pėdsakų, DNR pavyzdžių, be to, byloje nėra liudytojų, teigusių, kad nuo 2016 m. gruodžio 15 d. nuteistoji lankėsi pas B. S. namuose. Tarnybinio pranešimo duomenys dėl mobiliojo telefono ryšio prisijungimo celių prieštarauja specialistų paaiškinimams, teismų išvados yra prieštaringos – nors ir pripažįstamas telefonų celių galimas netikslumas ir nelogiškumas, tai pažymėjo ir kaip liudytojai apklausti L. K. ir M. Di., tačiau mobiliojo ryšio telefono prisijungimas prie celių vertinamas kaip kategoriškas faktinės aplinkybės įrodymas.

6.6. Apeliacinės instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad K. K., neva pagrobusi pinigus, susitiko su E. G. ir perdavė pinigus jam, tokią išvadą darė remdamasis tik mobiliųjų telefonų celių duomenimis. Mobiliųjų telefonų celių duomenys rodo, kad K. K. ir E. G. nebuvo susitikę Vilniuje. Be to, iš E. G. pokalbių jokios tyrimui reikšmingos informacijos negauta. E. G. tyrimo metu nuosekliai paaiškino rastų pinigų kilmę, tolesnį jų perdavimą, apeliacinės instancijos teismas savo procesiniame sprendime pateikė prielaidas dėl iš B. S. pagrobtų pinigų. Pats apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad vien faktas, jog E. G. buvo Vilniuje apie devynių kilometrų atstumu nuo B. S. gyvenamosios vietos, bendravo su K. K. ir K. B. perdavė 50 000 Eur, kuriuos, be jokių abejonių, gavo iš K. K., nepakanka konstatuoti, kad jis įvykio dieną kartu su K. K. buvo įsibrovęs į nukentėjusiojo butą ir pagrobė šiam priklausantį turtą, vadinasi, pagal apeliacinės instancijos teismo motyvaciją taip pat teigtina, kad tai, jog K. K. buvo tam tikru atstumu nuo B. S. gyvenamosios vietos, bendravo su E. G., nepakanka konstatuoti, kad ji įsibrovė į jo butą.

6.7. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad tai, jog kratos, atliktos bute, metu ir E. K. automobilio apžiūros metu buvo rasta tik 21 000 Eur, nepaneigia vagystės iš nukentėjusiojo buto fakto, pinigai galėjo būti išleisti, daiktai realizuoti, taip pat dalis pinigų bei daiktai galėjo būti paslėpti kitoje vietoje ar vietose; tačiau brangių pirkinių įsigijimo faktas nenustatytas, mokestinis tyrimas neatliktas. Apeliacinės instancijos teismas darė išvadas, kad B. S. galėjo turėti ir turėjo moteriškas auksines dantų karūnėles, tokie daiktai laikomi dėl jų materialinės vertės. Tačiau tokių objektų pas B. S. niekas nematė, jis nepateikė jų įsigijimo dokumentų, nenurodė įsigijimo aplinkybių. Taigi teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių ir padarė nemotyvuotas išvadas.

6.8. Apeliacinės instancijos teismas neatnaujino įrodymų tyrimo, nepašalino V. K. ir J. K. neesminių parodymų prieštaravimų. Pas N. K. rasta pinigų suma (18 000 Eur) neatitiko pinigų sumos, kuri turėjo būti perduota saugoti, – 24 000 Eur; jei pas N. K. būtų buvusi laikoma suma, kurią neva K. K. pagrobė, tai pas N. K. turėjo būti rasta ne mažiau kaip 115 000 Eur (nes 50 000 Eur neva buvo perduota E. G.).

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.   Nuteistosios K. K. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Papučkos kasaciniai skundai atmestini.

Dėl prokuroro kasacinio skundo

8.   Prokuroras savo kasaciniame skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus: tiek E. G., tiek E. K. išteisinimas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nepagrįstas, apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka teismo nuosprendžiui keliamų reikalavimų, apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kodėl įrodymus vertino kitaip nei pirmosios instancijos teismas.

9.   Pažymėtina, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-71-677/2016 ir kt.). Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų funkcija. Todėl kasacinių skundų argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017 ir kt.), nes kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, jog teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

10. E. G. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį buvo pripažintas kaltu remiantis šiais įrodymais: ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotais paties E. G. parodymais, juos lyginant ir akcentuojant jų prieštaringumą, E. G. ir K. K. skambučių ir SMS susirašinėjimo tarp abonentinių numerių analize, išteisintojo K. B. parodymais, K. K. parodymais, specialisto išvada dėl piršto pėdsakų ant kratos metu paimtų pinigų.

11. Apeliacinės instancijos teismas kitaip, nei tai pažymima prokuroro kasaciniame skunde, šiuos įrodymus taip pat vertino, pasisakydamas dėl E. G. parodymų dalies apie K. B. pasaugoti perduotų pinigų kilmę, perdavimo juos pasaugoti priežastį, pinigų paskirtį, nustatė K. K. pagrobtų dalies pinigų perdavimo E. G. faktą, tačiau konstatavęs, kad nesurinkta duomenų, jog E. G. buvo nusikalstamos veikos padarymo vietoje, padarė priešingą išvadą, nuspręsdamas, kad vien to, jog E. G. buvo Vilniuje, bendravo su K. K., perdavė pinigus pasaugoti K. B., nepakanka spręsti, kad jis įsibrovė į B. S. butą ir kartu su K. K. pagrobė šiam priklausantį turtą.

12. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas E. K. apkaltinamąjį nuosprendį dėl BK 189 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, jo tyčią dėl žinojimo apie nusikalstamą pinigų kilmę grindė tuo, kad specialisto išvadomis nustatyta, jog ant E. K. savo močiutei N. K. perduotų pasaugoti pinigų rasti B. S., K. K. ir K. B. pirštų atspaudai, o kadangi jį su K. K. siejo romantiški santykiai, jis ketino kurti šeimą, akivaizdu, kad negalėjo nežinoti apie nusikalstamą tų pinigų kilmę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs tuos pačius įrodymus, kaip ir pirmosios instancijos teismas, darė priešingą išvadą – kad vien manymo, jog tam tikras faktas galimai egzistavo realybėje, pagrindu negali būti priimamas apkaltinamasis nuosprendis.

13. Kasacinės instancijos teismas iš naujo žemesnės instancijos teismų įvertintų įrodymų nevertina, naujų aplinkybių nenustato. Pasisakydamas dėl E. G., E. K. kaltės, apeliacinės instancijos teismas taikė in dubio pro reo (visos abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, aiškinamos traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai) principą. Teisėjų kolegija sutinka, kad apkaltinamasis nuosprendis turi būti pagrįstas įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Toks nuosprendis negali būti grindžiamas abejotinais faktais ir tikėtinomis aplinkybėmis, tokių faktinių aplinkybių pagrindu daromos išvados taip pat yra tik abejotinos ir tikėtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242-495/2019). Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, teisės taikymo klaidos nepadarė. Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-976/2016).

14. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad būtent apeliacinės instancijos teismas nepažeidė baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, įrodymus vertino ir teisės išvadas darė laikydamasis in dubio pro reo principo reikalavimų, nepažeisdamas BPK 331 straipsnio 2 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Įrodymų pakankamumo klausimo sprendimas pripažįstant asmenį kaltu dėl nusikaltimo padarymo yra ne kasacinės, o pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų kompetencijos sritis, todėl šiuo aspektu kasacinės instancijos teismo nutartyje nepasisakytina.

15. Prokuroro kasaciniame skunde teisingai teigiama, kad apkaltinamasis nuosprendis gali būti grindžiamas tiek tiesioginiais, tiek ir netiesioginiais įrodymais, tačiau pažymėtina, kad šiuo atveju netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys tarpinių faktų buvimą, nesudarė nuoseklios įrodymų grandinės, sudarančios pakankamą pagrindą teigti, kad E. G. ar E. K. padarė jiems inkriminuotas veikas. Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje būtų sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-511/2019, 2K-204-689/2019). Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas darė išvadą dėl įrodymų nepakankamumo priimant apkaltinamąjį nuosprendį E. G. ir E. K., taigi netiesioginių įrodymų byloje nepakako išvadoms apie E. G. ir E. K. kaltę padaryti. Su apeliacinės instancijos teismo argumentavimu, nors ir glaustu, sutiktina, teismo išvados nesuteikia pagrindo abejoti jų tikslumu.

16. Kasaciniame prokuroro skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo padaryti proceso pažeidimai, išteisinant E. G. ir E. K., lėmė ir netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Šis argumentas yra neatsiejamai susijęs su argumentais dėl baudžiamojo proceso įstatymo taikymo tinkamumo, apie kurį šioje nutartyje pirmiau jau pasisakyta.

Dėl nuteistosios K. K. kasacinio skundo

17. Nuteistoji K. K. savo kasaciniame skunde pateikia šiuos esminius argumentus: 1) teismai, priimdami savo procesinius sprendimus, neatsižvelgė į B. S. neigiamai apibūdinančias aplinkybes; 2) apeliacinės instancijos teismas buvo šališkas, nes, pasisakydamas dėl K. K. buvimo šalia B. S. namų degalinėje, nurodė tarp šių vietovių esantį atstumą savo iniciatyva; 3) teismų nuosprendžiai yra nepagrįsti ir neteisėti, priimti pažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas; 4) nepašalintos abejonės dėl B. S. galimybės turėti turtą, kuris neva iš jo buvo pagrobtas; 5) bylos įrodymai nepagrindžia jos kaltės dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo; 6) apeliacinės instancijos teismo motyvacija dėl E. G. išteisinimo dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo turi būti taikoma ir nuteistajai K. K. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

18. Pažymėtina, kad B. S. šioje byloje pripažintas nukentėjusiuoju. Kasatorės pateikti argumentai dėl B. S. fizinio ir psichologinio smurto prieš ją naudojimo buvo vertinti. Pagal nuteistosios nurodytas aplinkybes B. S. buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Taigi K. K. nurodomi argumentai nėra pagrįsti ir neįgalina kitaip vertinti nukentėjusiojo parodymų.

19. Pasisakydama dėl nešališkumo principo pažeidimo, teisėjų kolegija nusprendžia, kad nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik vienos iš bylos šalių nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta. Turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-214-976/2017 ir kt.). Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad, nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-486/2014, 2K-45-303/2018 ir kt.).

20. ‏‏‎Iš kasacinio nuteistosios K. K. skundo matyti, kad kasatorė apeliacinės instancijos teismo šališkumą sieja su tuo, jog apeliacinės instancijos teismas, argumentuodamas savo procesinį sprendimą, pasinaudojo viešai prieinama informacija, apskaičiuodamas atstumą nuo degalinės, kurioje, pagal bylos duomenis, galimai buvo sustojusi nuteistoji K. K., iki nukentėjusiojo buto, kuriame buvo įvykdyta vagystė. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose nustatant įvykio mechanizmą aplinkybė apie degalinės, kurioje važiuodama iš Kauno į Vilnių buvo sustojusi nuteistoji K. K., tipą buvo žinoma iš pačios nuteistosios parodymų, o įvykio vietos adresas – iš įvykio vietos apžiūros protokolo. Apeliacinės instancijos teismo metodas apskaičiuoti atstumą tarp šių dviejų vietų nėra ir negali būti proceso dalyviams staigmena, lemianti teisės į gynybą suvaržymą ar teismo, nagrinėjančio bylą, šališkumą.

21. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, vertinant įrodymus. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-28-489/2016, 2K-160-507/2016, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017).

22. Iš teismų procesinių sprendimų matyti, kad K. K. nusikalstamos veikos mechanizmas nustatytas kruopščiai įvertinus byloje esančius įrodymus ir juos lyginant tarpusavyje: K. K. turėjo raktus nuo B. S. buto, žinojo signalizacijos kodą (nukentėjusiojo B. S. parodymai, liudytojų E. P., Ž. J. parodymai apie tai, kad įsilaužimo pėdsakų į B. S. butą nebuvo; raktų grąžinimo B. S. galimybės atmetimas – paneigti liudytojos D. B. parodymai); ‏nuteistoji K. K. inicijavo susitikimą su nukentėjusiuoju B. S., domėjosi jo buvimo vieta, užsitikrino, kad jo namuose nebus (pokalbiai naudojantis mobiliojo telefono „Viber“ programėle; teismų paneigta nuteistosios versija apie vykimą į Vilnių tam, kad būtų atlikta medicininė operacija, – apie tai jokių objektyvių duomenų byloje nėra); nuteistosios mobiliojo ryšio telefonas atvykus iš Kauno į Vilnių jungėsi prie celės, esančios šalia nukentėjusiojo gyvenamosios vietos, t. y. įvykio vietos (L. K. ir M. Di. parodymai, kad telefono abonentas jungiasi prie tos celės, kuri veikia stipriausiai); E. G. ir K. K. pokalbiai telefonu vyksta netrukus po to, kai nuteistosios mobiliojo ryšio telefonas prisijungia prie celės, apimančios ir nukentėjusiojo gyvenamąją vietą (mobiliojo telefono ryšio išklotinių duomenys); dalis pinigų perduodama E. G. kaip paskola, o pastarasis šiuos pinigus perduoda pasaugoti K. B. (E. G., K. B. parodymai, kratos E. K. močiutės N. K. gyvenamojoje vietoje metu rastų pinigų su pirštų atspaudais, tinkamais asmenims identifikuoti, duomenys, specialisto išvados dėl pirštų atspaudų, priklausančių B. S., K. B. ir K. K.), dalis pinigų yra randama E. K. automobilio apžiūros metu ir N. K. gyvenamosios vietos apžiūros metu. Pažymėtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai taip pat tikrino ir galimybę B. S. turėti nusikalstamos veikos sudėties dalyką šioje byloje sudarančius objektus (liudytojų B. R., A. R., B. E. S., B. S., L. S. parodymai apie gautas paskolas pagal vekselius, gautą dalį pinigų kaip dovaną, ketinimą įsigyti nekilnojamojo turto, paneigta galimybė juos pralošti), ir tai, jog N. K. gyvenamojoje vietoje rasti bei E. K. perduoti pinigai galimai yra dovanoti J. ir V. K. (J. ir V. K. parodymų prieštaravimai dėl dovanotų pinigų sumos dydžio, laikymo vietos, telefoninių pokalbių tarp E. K. ir N. K. bei tarp K. K. ir J. K. turinys) ar K. K. tėvo V. B. ir motinos D. B. (K. K. parodymų prieštaravimai apie konkrečias abiejų tėvų padovanotas pinigų sumas, duomenys apie K. K. turtinę padėtį, banko sąskaitų informacija). Teismai, remdamiesi tiek tiesioginiais, tiek netiesioginiais įrodymais kaip visuma byloje, savo procesiniuose sprendimuose aiškiai išdėstė išvadas dėl K. K. kaltės padarius jai inkriminuojamą BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką. Teismų pateiktu įrodymų vertinimo nuoseklumu nėra pagrindo abejoti.

23. Abejonių gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Pažymėtina, kad kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurios yra reikšmingos galutiniam teismo sprendimui priimti ir kurių neįmanoma pašalinti, išnaudojus visas galimybes. Pažymėtina ir tai, kad abejonės gali būti pašalinamos ne tik atliekant BPK nustatytus veiksmus, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, bet ir tinkamai, laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, vertinant įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-689/2018, 2K-28-689/2021).‏‏‎ ‏‏‎Šioje byloje teismai įvertino iš įvairių įrodymų šaltinių gautus įrodymus kaip visumą ir darė nuoseklias, logiškas bei pagrįstas išvadas dėl K. K. kaltės, įvertino visas kilusias proceso metu versijas dėl įvykio aspektų.

24. Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad, išteisinus E. G. dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, tokiais pačiais motyvais turėjo būti išteisinta ir K. K. Su kasaciniame skunde pateiktais argumentais nesutiktina, nes iš teismų nustatyto K. K. veikos padarymo mechanizmo matyti, kad įrodymų, kuriais remiamasi, grindžiant K. K. kaltę, apimtis yra žymiai platesnė, netiesioginiai įrodymai sudaro nuoseklią tarpinius faktus pagrindžiančią grandinę.

Dėl išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą atlyginimo

25. 2023 m. vasario 6 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 2 dalimi, išteisintajam E. K. buvo paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – VGTPT) parinktas gynėjas byloje – S. Milovas. Šis gynėjas paskirtas gavus išteisintojo E. K. prašymą, kuriame nurodyta, kad jis negali dalyvauti byloje dėl šeiminių priežasčių.

26. Advokatas S. Milovas proceso kasacinės instancijos teisme metu pateikė VGTPT Finansų skyriaus 2023 m. kovo 1 d. pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš šios pažymos matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydis, teikiant teisinę pagalbą išteisintajam E. K., yra 256,67 Eur. E. K. šioje byloje išteisintas, todėl šių proceso išlaidų atlyginimas iš jo nepriteistinas, nesant BPK 106 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos ir nuteistosios K. K. kasacinius skundus atmesti.

Teisėjai                                                                                                              Sigita Jokimaitė

Rima Ažubalytė

Algimantas Valantinas