2AT-65-895/2016

Kasacinės instancijos teismo pranešėjas

  Administracinė byla Nr. 2AT-65-895/2016 Teisminio proceso Nr. 4-17-3-00862-2015-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2; 2.12.9; 2.14.5 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2015 m. rugsėjo 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pažeidėjui L. B. už tai, kad jis 2015 m. liepos 1 d., apie 01.00 val., Jonavos r., Kulvos sen., (duomenys neskelbtini), turėjo (laikė) A kategorijos ginklų priedą naktinio matymo priedėlį „Forward DFA 75“, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, nes pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą naktinis taikiklis priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, kurių civilinė apyvarta draudžiama. Taip buvo pažeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, o L. B. savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1991 straipsnyje, ir jam paskirta 85 Eur bauda ir 1 vnt. ginklo priedėlio konfiskavimas. 2. Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi L. B. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimas administracinės teisės pažeidimo byloje paliktas nepakeistas. 3. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi L. B. apeliacinis skundas atmestas. 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2016 m. gegužės 26 d. nutartimi, vadovaujantis ATPK 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 30221 straipsnio 1, 4, 6 dalimis, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymas atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarties buvo priimtas ir byla atnaujinta. 5. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo L. B. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 5 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartį ir bylą nutraukti, taip pat priteisti 2000 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų. 5.1. Pareiškėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra be motyvų ir nepagrįsta, nes joje remiamasi vien tik neturinčiu juridinės galios 2011 m. lapkričio 30 d. ekspertų komisijos protokolo Nr. 13 išrašu, o į apeliacinio skundo argumentus neatsakyta. 5.2. Anot pareiškėjo, aplinkos apsaugos pareigūnai, apsimetę pirkėjais, pažeisdami įstatymus ir be motyvuoto teismo sprendimo, pateko į jo privačią valdą (kiemą) ir taip pažeidė jo privatų gyvenimą, kurio neliečiamumas įtvirtintas Europos Žmogaus teisių konvencijos 8 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 22 straipsnyje. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-94-895/2015) dėl operatyvinės informacijos rinkimo, panaudojimo, operatyvinės priemonės gali būti skiriamos: 1) tik įstatyme numatytais pagrindais (faktinis operatyvinių veiksmų pagrindas); 2) tik motyvuotu teismo sprendimu (teisinis operatyvinių veiksmų pagrindas); 3) laikantis proporcingumo reikalavimų. Administracinėje teisenoje nėra įstatymu numatytas kišimasis į privatų asmens gyvenimą, todėl negali būti ir motyvuotos teismo nutarties aplinkos apsaugos pareigūnams įeiti į privatų kiemą ir atlikti patikrinimus. Kasacinės instancijos teismas tai laiko pareigūnų įgaliojimų viršijimu. 5.3. Taip pat pareiškėjas mano, kad aplinkos apsaugos pareigūnai pažeidė administracinių teisės pažeidimų bylų žinybingumą, nes pagal ATPK 225 straipsnio 1 dalį, apibrėžiančią administracinių teisės pažeidimų bylų žinybingumą, pažeidimų, numatytų ATPK 1991 straipsnyje, nagrinėjimą priskiria policijai, o ATPK 259 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų surašyti protokolus tik tam įgaliotiems pareigūnams. Be to, pagal ATPK 268 straipsnio 5 dalį dėl asmens apžiūros ir daiktų patikrinimo surašomas protokolas arba tai įrašoma administracinio teisės pažeidimo protokole ar administracinio sulaikymo protokole (analogiška pareiga numatyta ir ATPK 269 straipsnio 3 dalyje), tačiau pareigūnai patikrinimo metu jokio administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašė ir taip pažeidė minėtus ATPK straipsnius. 5.4. Pareiškėjas mano, kad aplinkos apsaugos pareigūnai, apsimesdami pirkėjais, jį kurstė padaryti administracinį teisės pažeidimą, todėl jų veiksmai laikytini provokacija. Pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-373-303/2015) provokacijos metu gauta informacija neturi jokios įrodomosios galios. Teismų praktikoje bet koks pareigūnų, taikančių neviešus tyrimo veiksmus, provokuojantis ar į provokaciją panašus elgesys viršijant įgaliojimus vertintinas ne tik kaip veiklos teisėtumo principo, bet ir surinktų duomenų atitikties įrodymų leistinumo reikalavimui pažeidimas. Provokacija yra draudžiama ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo 5 straipsnio 4 punkte. Be to, pažymėtina, kad aplinkos apsaugos pareigūnai net nėra kriminalinės žvalgybos subjektai. 5.5. Pareiškėjas teigia, kad jis už tą patį pažeidimą buvo nubaustas du kartus, taip pažeidžiant dvigubo baudžiamumo draudimo principą. Pirmiausia jam Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas 2015 m. liepos 8 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį už naktinio matymo taikiklio ir jo priedų prie optinių taikiklių turėjimą medžioklės plotuose. Kauno apskrities VPK Jonavos PK tyrėjas 2015 m. rugsėjo 11 d. priėmė nutarimą pareiškėją nubausti pagal ATPK 1991 straipsnį už turėjimą (laikymą) A kategorijos ginklų priedą naktinio matymo priedėlį, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, nes pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą naktinis taikiklis yra priskiriamas A kategorijos ginklų priedeliams, kurių civilinė apyvarta yra draudžiama. Todėl Jonavos PK tyrėjas, 2015 m. liepos 13 d. priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnyje, požymių, ir žinodamas apie Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente iškeltą administracinio teisės pažeidimo bylą, pradėjo antrą administracinę bylą dėl tų pačių 2015 m. liepos 1 d. aplinkybių ir dėl to paties dalyko – naktinio matymo žiūrono įgijimo, laikymo ir naudojimo. Be to, žinodamas, kad aplinkos apsaugos pareigūnai 2015 m. liepos 8 d. raštu perdavė administracinę bylą nagrinėti Jonavos rajono apylinkės teismui (teisme byla gauta 2015 m. liepos 13 d.), 2015 m. rugsėjo 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir tą pačią dieną priėmė nutarimą, kuriuo pareiškėjui paskyrė 85 Eur baudą su daikto konfiskavimu. ATPK 250 straipsnio 8 punkte nurodyta aplinkybė, daranti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną negalimą, t. y. kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl to pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. Esant šioms aplinkybėms, buvo pažeistas ATPK suformuluotas principas, draudžiantis už tuos pačius veiksmus bausti antrą kartą. 5.6. Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeistas ATPK 282 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas penkiolikos dienų terminas, skirtas administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimui. Jonavos PK tyrėjas 2015 m. liepos 13 d. priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti administracinę bylą, administracinio teisės pažeidimo bylą privalėjo išnagrinėti per penkiolika dienų, t. y. iki 2015 m. liepos 30 d., tačiau protokolas ir nutarimas buvo surašyti tik 2015 m. rugsėjo 11 d., taigi jau praleidus įstatyme numatytą penkiolikos dienų terminą. Kadangi terminas nebuvo pratęstas, todėl administracinės bylos nagrinėjimas pasibaigus įstatymo nustatytam terminui laikytinas neteisėtu. 5.7. Pareiškėjas nurodo, kad jo veikoje nėra ATPK 1991 straipsnyje įtvirtintos administracinio teisės pažeidimo sudėties, nes jo turėtas naktinio matymo žiūronas (monokuliaras) „Forward DFA 75“ nėra naktinis taikiklis. Tokią išvadą pareiškėjas grindžia Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-730-785/2015, kurioje nurodyta, kad pagal esamą teisinį reglamentavimą prietaisai, turintys naktinio matymo funkciją, skirstomi į naktinius taikiklius, kuriuos civiliai asmenys įsigyti ir turėti negali, ir naktinio matymo prietaisus, kuriuos galima įsigyti ir turėti be leidimų. Šioje nutartyje nurodyta, kad iš 2015 m. vasario 6 d. Ginklų fondo direktoriaus pavaduotojo rašto Nr. 3GF-177 dėl nuomonės apie naktinio matymo prietaisą matyti, kad Ekspertų komisija ginklams, jų modeliams, daiktams priskirti nėra institucija, atliekanti kriminalistinius ekspertinius tyrimus, ir galimybių atlikti tokias ekspertizes neturi. Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad 2011 m. lapkričio 30 d. Ekspertų komisijos protokolo išrašas Nr. 13, kuriuo vienintelio rėmėsi pirmosios instancijos teismas, negali būti laikomas įrodymu šioje byloje. Be to, net ir Jonavos rajono apylinkės teismo nutartyje nurodoma, kad apklaustas specialistas V. V. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-674-722/2015 nurodė, jog „žiūrint toliau į šį prietaisą, jis nėra naktinis taikiklis“, tačiau pareiškėjo turėtas prietaisas prie jų priskirtas vien tik remiantis 2011 m. lapkričio 30 d. Ekspertų komisijos posėdžio protokolo Nr. 13 išrašu. Taigi teismas nepašalino prieštaravimo tarp specialisto parodymų ir ekspertų išvados. Anot pareiškėjo, tiek pagal gamintojo instrukcija, tiek pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 34 punktą naktinis priedelis naktiniu taikikliu gali būti laikomas tik tokiu atveju, jei jis dedamas prie dieninio optinio taikiklio ir tvirtinamas prie ginklo. Vien tik naktinio priedelio įgijimas, laikymas ir naudojimas nėra draudžiamas, nes vien tik su juo nutaikyti ginklą į taikinį nėra galimybių ir tai negali būti laikoma naktiniu taikikliu. Analogiškai parodė ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, kuris 2015 m. liepos 8 d. pareiškėjui surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį už naktinio matymo taikiklio turėjimą medžioklės plotuose. Kad asmuo galėtų būti nubaustas už naktinio matymo priedelio laikymą, būtina turėti dieninį optinį taikiklį ir ginklą. Pareiškėjas pažymi, kad jis nėra medžiotojas, neturi leidimo ginklui įsigyti ir laikyti, neturi dieninio optinio taikiklio ir ginklo, prie kurio galėtų tvirtinti priedelį, todėl jis neturėjo nei tikslo, nei galimybių panaudoti naktinį taikiklį prie šautuvo. Taigi, pareiškėjo manymu, jo veikoje nebuvo tyčios daryti jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, todėl jis nubaustas nepagrįstai. Be to, naktinio matymo priedeliai laisvai parduodami tiek Lietuvos ginklų parduotuvėse, tiek interneto svetainėse.

6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus viršininkas, atliekantis viršininko funkcijas Vytautas Trijonis atsiliepimu į pareiškimą prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymo netenkinti. 6.1. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo argumentas, jog jis už tą pačią veiką buvo nubaustas du kartus, yra nepagrįstas. 2015 m. liepos 8 d. Kauno RAAD pareigūnas surašė L. B. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį už naktinio matymo taikiklio ir jo priedų prie optinių taikiklių turėjimą medžioklės plotuose. 2015 m. rugsėjo 11 d. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK tyrėjas surašė protokolą ir priėmė nutarimą nubausti L. B. už turėjimą (laikymą) A kategorijos ginklų priedą naktinio matymo priedelį, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, t. y. už pažeidimą, numatytą ATPK 1991 straipsnyje. 2015 m. liepos 13 d. tyrėjas, priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteismini tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnyje, požymių, pradėjo antrą administracinę bylą, L. B. manymu, dėl tų pačių 2015 m. liepos 1 d. aplinkybių ir dėl to paties dalyko – naktinio matymo žiūrono „Forward DFA 75“ įgijimo, laikymo ir naudojimo. Pažymėtina, kad ATPK 85 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas. ATPK 1991 straipsnis numato atsakomybę už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su tokios rūšies ginklais naudoti draudžia, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Todėl manytina, kad tyrėjas 2015 m. rugsėjo 11 d. surašė protokolą ir priėmė nutarimą L. B. ne dėl tų pačių aplinkybių, kurios buvo minimos Kauno RAAD pareigūnui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį byloje. Kauno RAAD pareigūnas surašė protokolą L. B. už buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamu įrankiu – naktinio matymo prietaisu. Tuo tarpu Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK tyrėjas L. B. surašė protokolą už naktinio matymo prietaiso, draudžiamo civilinėje apyvartoje, turėjimą (laikymą). 6.2. Taip pat nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad buvo pažeistas ATPK 282 straipsnio 1 dalyje nustatytas penkiolikos dienų administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjimo terminas. Tyrėjas, 2015 m. liepos 13 d. priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti administracinę bylą, L. B. manymu, administracinio teisės pažeidimo bylą privalėjo išnagrinėti iki 2015 m. liepos 30 d. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dienos. Tyrėjas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė 2015 m. liepos 13 d., o nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 1991 straipsnyje, paskyrė 2015 m. rugsėjo 11 d., t. y. nepraėjus ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatytam terminui. 6.3. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškėjo argumentai, neva naktinio matymo prietaisas nėra pažeidimo, už kurio padarymą jis nubaustas, dalykas, nepagrįsti. Naktinio matymo prietaisą „Forward DFA 75“ be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo optinio taikiklio, todėl jis laikytinas draudžiamu apyvartoje. Vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 34 punktu „naktinis taikiklis – tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį prietaisas, kuriuo, pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys“ ir 3 straipsnio 6 punktu „A kategorijai priskiriami: duslintuvai, naktiniai taikikliai“ prietaisas „Forward DFA 75“ priskiriamas prie naktinio matymo taikiklių, kurie, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktu, draudžiami civilinėje apyvartoje. Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas turėjo (laikė) A kategorijos ginklų priedą naktinio matymo priedelį „Forward DFA 75“, kurį galima montuoti prie optinio taikiklio (taip pat galima panaudoti ir kaip naktinį taikiklį), todėl Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK tyrėjas jam pagrįstai surašė protokolą ir priėmė nutarimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo medžiagoje pakanka duomenų, jog L. B. padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1991 straipsnyje, o tai, jog jis nėra medžiotojas, neturi ginklo ir optinio taikiklio, prie kurių galima pritvirtinti jo įsigytą priedelį, nežinojo, kad tokių priedelių (naktinio matymo prietaisų) turėjimas (laikymas) pagal galiojančius įstatymus yra draudžiamas, jo nuo atsakomybės neatleidžia. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad išanalizuotų įrodymų visuma patvirtina, jog L. B. padarė byloje nustatytą administracinės teisės pažeidimą, o jo apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir yra paneigti byloje surinktais įrodymais bei nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines bylos aplinkybes, rašytinius įrodymus, esančius byloje.

7. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymas netenkintinas.

Dėl ATPK 1991 straipsnyje numatyto pažeidimo sudėties buvimo L. B. veikoje 8. Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarka, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas). ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Vertinant įrodymus turi būti laikomasi ATPK 257 straipsnio nuostatų, t. y. daromos išvados turi būti pagrįstos visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir jų viseto įvertinimu vadovaujantis įstatymu ir teisine sąmone. 8.1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2015 m. rugsėjo 11 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą L. B. už tai, kad jis 2015 m. liepos 1 d., apie 01.00 val., Jonavos r., Kulvos sen., (duomenys neskelbtini), turėjo (laikė) A kategorijos ginklų priedą naktinio matymo priedėlį „Forward DFA 75“, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje, nes pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punktą naktinis taikiklis priskiriamas A kategorijos ginklų priedėliams, kurių civilinė apyvarta draudžiama. Taip buvo pažeistas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 1 punktas, o L. B. savo veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ATPK 1991 straipsnyje. Jonavos rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 5 d. nutartimi L. B. skundo netenkino ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo 2015 m. rugsėjo 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje paliko nepakeistą. Šią pirmosios instancijos teismo nutartį L. B. skundė apeliacine tvarka, tačiau Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi L. B. apeliacinį skundą atmetė. Šis teismas konstatavo, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. 8.2. Pareiškėjas nesutinka su priimtais teismų sprendimais ir prašo bylą nutraukti, nes mano, kad jo padaryta veika neatitinka ATPK 1991 straipsnio sudėties, nes jo turėtas (laikytas) A kategorijos ginklų priedas naktinio matymo priedėlis „Forward DFA 75“ nėra minėto administracinio teisės pažeidimo dalykas. 8.3. ATPK 1991 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su tokios rūšies ginklais naudoti draudžia, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja ginklų ir šaudmenų įsigijimo bei laikymo taisykles. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad A kategorijos ginklų priedėliai yra naktinio matymo taikikliai, o 7 straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodyta, kad civilinėje apyvartoje draudžiami A kategorijos ginklai, ginklų priedėliai ir šaudmenys, skirti A kategorijos ginklams. Ar konkretus ginklas, ginklo priedėlis ar šaudmenys priskirtini prie draudžiamų civilinėje apyvartoje, sprendžia balistikos ekspertas, turintis reikiamų specialių žinių. 8.4. Kaip matyti iš bylos medžiagos, administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3-674-722/2015 (kurioje buvo sprendžiamas L. B. administracinės atsakomybės pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį klausimas dėl medžiojimo draudžiamais įrankiais, priemonėmis ir būdo, t. y. naudojant tą patį naktinio matymo priedėlį „Forward DFA 75“) apklaustas ekspertas V. V. parodė, jog „žiūrint į šį prietaisą, jis nėra naktinis taikiklis, tačiau ekspertų komisija, kurią įgalioja tokius sprendimus priimti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, yra pasisakiusi, kad, jeigu šio prietaiso viena iš paskirčių yra gamykliniu būdu primontavimas prie optinio taikiklio, jam taikomi tokie patys apyvartos reikalavimai kaip ir naktiniams taikikliams ir jis civiliniams asmenims yra draudžiamas. Minėto prietaiso naudojimo instrukcijoje yra aiškiai pasakyta, kad tai yra naktinio matymo priedėlis“. Be to, byloje esantis ekspertų komisijos 2011 m. lapkričio 30 d. posėdžio protokolo Nr. 13 išrašas patvirtina, kad naktiniams monokuliarams, kurių gamintojai numatė jų panaudojimą kaip naktinių taikiklių arba kuriuos be papildomo perdarymo galima pritvirtinti prie ginklo esančių optinių taikiklių, taikyti naktiniams taikikliams nustatytus apyvartos reikalavimus. Kadangi pareiškėjo laikytą naktinio matymo prietaisą galima pritvirtinti prie ginklo optinio taikiklio, tai jis laikytinas draudžiamu apyvartoje. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje pasakyta, kad daiktų ir įrenginių modelius ginklams ir konkrečiai jų kategorijai priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos sudaryta ekspertų komisija, taigi minėta ekspertų išvada atitinka ATPK 256 straipsnyje nustatytus įrodymams keliamus reikalavimus, todėl teismai pagrįstai ja rėmėsi. Esant šioms aplinkybėms, teismas pagrįstai L. B. turėtą naktinio matymo priedėlį „Forward DFA 75“ pripažino optiniu taikikliu, kurio civilinė apyvarta draudžiama, ir padarytą pažeidimą pagrįstai kvalifikavo pagal ATPK 1991 straipsnį. 8.5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad teismai įrodymus vertino neišsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismo priimtame sprendime visi bylos nagrinėjimo metu ištirti duomenys yra išanalizuoti, įrodymai aptarti ir įvertinti. Pagal ATPK 30211 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, pripažino, kad teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas, padarytos išvados motyvuotos bei teisingos. Teisėjų kolegija nesutikti su tokiomis šio teismo išvadomis neturi teisinio pagrindo. Pareiškėjas prašyme iš esmės pakartojo tuos pačius argumentus, kuriuos buvo nurodęs apeliaciniame skunde (dėl ATPK 1991 straipsnyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo dalyko, dėl dvigubo nubaudimo ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo nutartyje į visus argumentus atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl jie atmetami. Kartu kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011). 8.6. Be to, nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad Kauno RAAD pareigūnai jį išprovokavo padaryti pažeidimą, nes apsimetę pirkėjais pateko į jo privačią valdą (kiemą) ir taip pažeidė jo privatų gyvenimą. Pažymėtina, kad provokacija suprantama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti teisės pažeidimą apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro arba kėsinasi padaryti veiką, kurios prieš tai neketino daryti. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas naktinio matymo monokuliarą (žiūroną) nusipirko oficialiai internetinėje svetainėje. Po kurio laiko įdėjo skelbimą apie šio prietaiso pardavimą interneto tinklalapyje. Anot pareiškėjo, 2015 m. liepos 1 d., apie 1.00 val., du asmenys, pristatę pirkėjais, paprašė parodyti naktinį žiūroną. Vėliau šie asmenys prisistatė Kauno RAAD pareigūnais ir iš jo paėmė šį prietaisą. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas buvo išprovokuotas padaryti administracinį teisės pažeidimą. Priešingai, pareiškėjas pats laisva valia, niekieno neveikiamas, internetu įsigijo naktinio matymo priedėlį, o vėliau savo noru interneto svetainėje patalpino skelbimą dėl prietaiso pardavimo, į kurį atsiliepė pareigūnai, kurie niekaip nelėmė pareiškėjo veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, L. B. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 1991 straipsnį, jokių esminių materialios ar proceso teisės pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad remiantis pareiškėjo prašyme nurodomais argumentais naikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir bylą nutraukti nėra teisinio pagrindo.

Dėl dvigubo nubaudimo (non bis in idem) 9. Prašyme atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą pareiškėjas L. B. teigia, kad buvo pažeistas dvigubo baudimo draudimo principas, nes 2015 m. rugsėjo 11 d. buvo priimtas nutarimas pareiškėją nubausti pagal ATPK 1991 straipsnį dėl tų pačių aplinkybių, kurios minimos Kauno RAAD pareigūnui surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį. Toks pareiškėjo teiginys nepagrįstas. 9.1. Pažymėtina, kad teisės principas non bis in idem reiškia, kad asmuo negali būti baudžiamas už tą pačią veiką antrą kartą. Šis principas įtvirtintas tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, BK 2 straipsnio 6 dalyje bei ATPK 250 straipsnio 8 punkte). Tarptautiniu lygmeniu non bis in idem principas įtvirtintas kelių tarptautinių sutarčių normose, iš jų svarbiausias yra Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 7 4 straipsnis, kuris aiškinamas Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje. ATPK 250 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patraukto asmens yra priimtas kompetentingo organo (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat jeigu dėl pažeidimo iškelta baudžiamoji byla. EŽTT praktikoje pažymima, kad analogiško nusikalstamo elgesio klausimas ypač aktualus dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos nesilaikant įstatymo numatytos pareigos. EŽTT praktikoje iš esmės laikomasi pozicijos, kad teisėsaugos institucijoms nutraukus trunkamą nusikalstamą veiką, tolesnis atitinkamos pareigos nevykdymas suponuoja tyčios atsinaujinimą, tad asmuo nauju laikotarpiu daro naują nusikalstamą veiką, kurią sudaro nors ir analogiškas, bet iš esmės kitas nusikalstamas elgesys. Siekiant išvengti non bis in idem principo pažeidimo tokiose bylose, esminę reikšmę turi tinkamas konkrečios trunkamos nusikalstamos veikos laikotarpio nustatymas, nes du kartus už tą patį laikotarpį asmuo negali būti baudžiamas (administracinė byla Nr. 2AT-14-2012). 9.2. Byloje nustatyta, kad 2015 m. liepos 8 d. Kauno RAAD pareigūnas M. T. pareiškėjui L. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal ATPK 85 straipsnio 4 dalį už naktinio matymo taikiklio „Pulsar DFA 75“ ir jo priedų prie optinių taikiklių turėjimą medžioklės plotuose. 2015 m. liepos 13 d. tyrėjas V. A., priėmęs nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnyje, požymių, pradėjo administracinę bylą dėl tų pačių aplinkybių ir dėl to paties dalyko kaip ir Kauno RAAD pareigūnai – naktinio matymo žiūrono „Forward DFA 75“. Dėl to 2015 m. rugsėjo 11 d. Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK tyrėjas V. A. surašė protokolą ir priėmė nutarimą nubausti L. B. pagal ATPK 1991 straipsnį už turėjimą (laikymą) A kategorijos ginklų priedą – naktinio matymo priedelį „Forward DFA 75“ –, kuris yra draudžiamas civilinėje apyvartoje. 9.3. Pažymėtina, kad ATPK 85 straipsnio 4 dalis numato atsakomybę už medžiojimą ar buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamais įrankiais (šaunamaisiais ginklais, spąstais) ar priemonėmis (vėliavėlėmis, naktinio matymo prietaisais, kilnojamais bokšteliais), kai tai daro teisės medžioti neturintis asmuo, arba neteisėtai sumedžioto gyvūno dorojimas ar gabenimas. Tuo tarpu ATPK 1991 straipsnis numato atsakomybę už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas su tokios rūšies ginklais naudoti draudžia, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. 9.4. Įvertinusi minėtų ATPK straipsnių dispozicijose įtvirtintų veikų požymius, kolegija laiko, kad juose įtvirtintos dvi skirtingos veikos. Taigi pareiškėjui L. B. administracinė atsakomybė šioje byloje taikyta ne dėl to paties pažeidimo padarymo: jis administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1991 straipsnį buvo patrauktas už naktinio matymo prietaiso, draudžiamo civilinėje apyvartoje, turėjimą (laikymą), o administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.3-674-722/2015 už buvimą medžioklės plotuose su medžioklei naudojamu įrankiu – naktinio matymo prietaisu jam nutraukta nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 4 dalyje, įvykio ir sudėties. Tai, kad abiejose administracinių teisės pažeidimų bylose pažeidimai buvo padaryti naudojant tą patį dalyką, tuo pačiu metu ir išaiškinti tų pačių pareigūnų, neleidžia teigti, kad buvo pažeistas non bis in idem principas.

Dėl administracinės bylos išnagrinėjimo termino (ATPK 35 straipsnio 2 dalis) Pareiškėjas teigia, kad buvo pažeista ATPK 282 straipsnio 1 dalis, numatanti, jog administracinių teisės pažeidimų bylos nagrinėjamos per penkiolika dienų nuo tos dienos, kai turintis teisę nagrinėti bylą organas (pareigūnas) gauna administracinio teisės pažeidimo protokolą ir kitą bylos medžiagą. Pareiškėjo manymu, tyrėjui 2015 m. liepos 13 d. priėmus nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pradėti administracinę bylą, ši byla privalėjo būti išnagrinėta iki 2015 m. liepos 30 d. ATPK 35 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dienos. Kadangi tyrėjas nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą priėmė 2015 m. liepos 13 d., o nuobaudą už pažeidimą, numatytą ATPK 1991 straipsnyje, paskyrė 2015 m. rugsėjo 11 d., ATPK 35 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas dviejų mėnesių terminas nebuvo pažeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. B. prašymą atnaujinti bylą.

Teisėjai                                                                                                Alvydas Pikelis

Vytautas Masiokas

Armanas Abramavičius