eA-343-815/2025

Administracinė byla Nr. eA-343-815/2025 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02496-2023-2 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 11 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.  Pareiškėjas R. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus 2023 m. rugpjūčio 9 d. sprendimą Nr. 20-IL-17425 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.  Pareiškėjas paaiškino, kad atsakovas ginčijamu Sprendimu atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, argumentuodamas tuo, jog pareiškėjas nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2021 m. spalio mėn. 22 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus). Tvirtino, kad vertinant pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus (pažeidimus) būtina vertinti ne tik jų skaičių, bet ir turinį, taip pat laikotarpį, per kurį buvo padaryti pažeidimai.

3.  Pareiškėjas pažymėjo, kad buvo baustas už su transporto priemonės pastatymu susijusius nusižengimus, kelis kartus už greičio viršijimą (kuris nebuvo itin didelis), mokesčio, susijusio su naudojimusi keliais, nesumokėjimą, vieną kartą už ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą (toliau – ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas) su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą. Pareiškėjas teigė, kad tai, jog keletą kartų greitis viršytas, pastatytas neleistinoje vietoje automobilis arba pamiršimas sumokėti už galimybę jį pastatyti, nesumokėtas mokestis, susijęs su naudojimusi keliais, bei padarytas vienas administracinis nusižengimas, susijęs su ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimu, laikymu ir naudojimu, nėra pakankamai pagrįsti, kad asmuo, turėdamas leidimą laikyti (nešiotis) ginklą, galėtų įvykdyti sau ar aplinkai pavojų keliančius neteisėtus veiksmus.

4.  Pareiškėjas tvirtino, kad Sprendime nenurodyta, nei kaip padaryti administraciniai nusižengimai (pažeidimai) lemia jo galėjimą kelti arba grėsmės kėlimą kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nei jokie kiti motyvai, patvirtinantys pareiškėjo keliamą grėsmę minėtoms vertybėms. Pasak pareiškėjo, Sprendime taip pat nebuvo vertinta, kad toks pažeidimų skaičius apima ilgą laikotarpį (daugiau nei aštuonerius metus), o dėl kai kurių pažeidimų jis negali būti laikomas baustu (senaties terminas).

5.  Pareiškėjas akcentavo, kad darbovietėje uždaroje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „GBY“ jis charakterizuojamas labai gerai, ten dirba 7 metus, o tai rodo asmens, nepaisant jauno amžiaus, pastovumą ir lojalumą. Pareiškėjas pažymėjo, kad Medžiotojų klubas „Juodežeris“ jį taip pat charakterizuoja kaip rūpestingą ir atsakingą, priimantį atsakingus sprendimus, nuo jauno amžiaus dalyvaujantį medžioklėse, nepažeidžiantį jokių medžioklės taisyklių. Pareiškėjas nurodė, jog tokios aplinkybės patvirtina jo asmens pastovumą ir lojalumą bei paneigia, kad jis keltų bent kokią grėsmę asmenų sveikatai, gyvybei ar turtui.

6.  Pareiškėjas pažymėjo, kad medžiotoju tapo 2015 m., o Sprendime nepagrindžiama, kokios aplinkybės pasikeitė, jog 2015 m. administraciniai pažeidimai, padaryti 2013–2015 m., nebuvo kliūtis duoti leidimą ginklui, o 2023 m. to paties laikotarpio pažeidimai įrašyti kaip neigiamai jį charakterizuojantys.

7.  Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas skubotas ir nemotyvuotas, neatitinkantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo keliamų reikalavimų, be to, Sprendime nenurodyti jokie pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs duomenys, kad būtų galima daryti išvadą apie pareiškėjo keliamą grėsmę atsakovo nurodytoms vertybėms, todėl Sprendimas turi būti panaikintas.

8.  Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

9.  Atsakovas nurodė, kad atliekant pareiškėjo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo vertinimą buvo nustatyta, jog Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. sausio 20 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43122-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį dėl pareiškėjo nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2021 m. spalio mėnesio 22 kartus baustas už administracinius nusižengimus, t. y. už nustatyto greičio viršijimus, vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimą mokamais valstybinės reikšmės keliais M2 ir N1 kategorijų kelių transporto priemonėmis nesumokėjus transporto priemonių savininkams ar valdytojams nustatyto mokesčio už naudojimąsi keliais, ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą.

10.  Atsakovas teigė, kad surinkti duomenys apie pareiškėją (narkotinių, psichotropinių medžiagų vartojimas; neteisėtas disponavimas draudžiamu ginklo priedėliu; Kelių eismo taisyklių pažeidimai, vairuojant padidinto pavojaus šaltinį – automobilį) pagrindžia išvadą apie jo keliamą grėsmę savo ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, visuomenės saugumui, nuosavybei, o tai nesuderinama su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui.

11.  Atsakovas akcentavo, kad Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog narkotinės ir psichotropinės medžiagos – į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai, todėl, atsakovo nuomone, pareiškėjas padarė nusikaltimą, kuris kelia grėsmę žmogaus sveikatai ar net gyvybei.

12.  Atsakovas tvirtino, kad pareiškėjo pateiktos darbovietės, medžiotojų būrelio charakteristikos neeliminuoja jo veiksmų pavojingumo sau ir aplinkiniams, įvertinus tai, jog šaunamieji ginklai yra ribotos civilinės apyvartos objektai, o jų turėjimas ir nešiojimas susijęs su padidėjusia rizika pačiam asmeniui ir aplinkiniams. Atsakovo nuomone, Sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

II.

13.  Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14.  Teismas pažymėjo, kad įvertinus pareiškėjo padarytus teisėtvarkos pažeidimus bei atsižvelgus į tai, jog jis gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ginčijamo Sprendimo teisinis pagrindas yra Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktas, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 (nauja redakcija nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.), patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) III skyriaus 14 ir 16–17 punktai. Teismas taip pat nurodė, kad Sprendimas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, patvirtinančiomis pareiškėjo padarytus daugkartinius administracinius nusižengimus bei įvykdytą nusikalstamą veiką.

15.  Įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) jurisprudenciją ir pareiškėjo skundo argumentus, teismas akcentavo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui nėra numatyta apribojimų vertinti tik su šaunamųjų ginklų apyvarta, naudojimu susijusius teisės pažeidimus ir aplinkybes, kadangi pagal minėtą nuostatą, vertinant asmens pavojingumą, atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be to, teismas pažymėjo, kad minėtoje nuostatoje nėra įtvirtinta sąlyga nesivadovauti duomenimis apie asmens praeityje padarytus nusikaltimus ar administracinius pažeidimus vien dėl to, jog teistumas yra išnykęs, administraciniai nusižengimai padaryti seniai, yra mažareikšmiai, nesusiję su netinkamu šaunamųjų ginklų panaudojimu.

16.  Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 20 d. nutartimi nutarė patvirtinti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2022 m. sausio 20 d. priimtą nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, įtariamojo (pareiškėjo), atžvilgiu ir atleisti jį, padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant laidavimo terminą vieneriems metams. Teismas nurodė, kad iš nutarties turinio matyti, jog pareiškėjas buvo įtariamas tuo, kad neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, t. y. 2021 m. spalio 13 d. savo namuose laikė narkotinę medžiagą mitralganą, kurio kiekio nustatyti nebuvo galimybės, nes Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre nėra tokios medžiagos standartinių pavyzdžių; 26,552 g narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių) iki kol tą pačią dieną apie 10.35 val. policijos pareigūnai kratos metu rado ir paėmė jam priklausančias narkotines medžiagas; iki 2021 m. spalio 13 d. savo automobilyje laikė 10 ml skysčio, kurio sudėtyje buvo 0,028 g psichotropinės medžiagos – tetrahidrokanabinolio, iki kol tą pačią dieną apie 12.10 val., policijos pareigūnai automobilio kratos metu rado ir paėmė minėtą kiekį jam priklausančios psichotropinės medžiagos. Teismas taip pat akcentavo, kad administracinių nusižengimų registro išrašas apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus patvirtina, jog pareiškėjas per 2015–2022 m. laikotarpį administracine tvarka baustas daugiau kaip 20 kartų, iš jų 4 kartus už nustatyto greičio viršijimą, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimus, ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimą, laikymą ir naudojimą ir kt.

17.  Teismas vertino, kad nustatytos aplinkybės neabejotinai charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, galintį kelti grėsmę savo, kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, visuomenės saugumui, o pareiškėjo nuolat daromi ir besikartojantys teisėtvarkos pažeidimai, t. y. daugkartiniai nustatyto greičio viršijimo atvejai ir kiti minėti teisės pažeidimai (2021 m. spalio 13 d. ginklų taikiklių ar kitų priedėlių, kuriuos pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą su tos rūšies ginklais naudoti draudžiama, įsigijimas, laikymas ir naudojimas), nusikalstamos veikos padarymas patvirtina jo neatsakingą požiūrį į teisės aktų saugomas vertybes ir jam taikytų sankcijų poveikio nebuvimą, taip pat patvirtina, kad atsakovas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Teismas sprendė, kad minėti faktiniai duomenys, charakterizuojantys pareiškėją, yra išsamūs, patikimi, objektyvūs ir motyvuoti, kitais duomenimis nepaneigti, todėl netikėti jais nėra jokio pagrindo, o tokio pobūdžio situacijos, kurios nustatytos nagrinėjamoje byloje, ne tik kelia pavojų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, bet ir pažeidžia Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo ir šaudmenų turėtojui.

18.  Teismas akcentavo, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog neturėjo būti vertinami anksčiau jo padaryti teisėtvarkos pažeidimai, nagrinėjamos administracinės bylos kontekste nėra reikšmingos, nes nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjas ateityje, turėdamas ginklą, nekels realios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o pareiškėjo pateiktos charakteristikos, palankiai apibūdinančios jo asmenį, nepaneigia pareiškėjo neatsakingo elgesio faktų, teisės pažeidimų kiekio ir pobūdžio, todėl neleidžia daryti priešingos išvados, nei padarė atsakovas.

19.  Teismas sprendė, jog nėra duomenų, kad ginklų laikymas pareiškėjui būtų susijęs su jo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, be to, nenustatyta kitų išimtinai svarbių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą dėl Sprendimu taikytos sankcijos neatitikimo proporcingumo principui, taip pat akivaizdaus jos neteisingumo, nes pareiškėjas skunde teismui nedetalizavo, kaip leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimas riboja jo teises. Teismas konstatavo, kad atsakovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, tikrinamu atveju ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas, todėl Sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros.

20.  Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumento, kad Sprendimas neatitinka individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų, teismas, vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir įvertinęs Sprendimo turinį, nurodė, kad jis priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Aprašo 14 punktu, jame yra nurodyti pareiškėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus neišdavimo teisiniai pagrindai, faktinės aplinkybės, kuriomis buvo remiamasi. Teismas taip pat akcentavo, kad iš pareiškėjo skundo matyti, jog jis suprato, kodėl jam buvo neišduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą, nes pareiškėjas ginčijo motyvus, nurodytus Sprendime. Todėl teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjui nebuvo žinomi ir suprantami atsakovo Sprendimo argumentai, nes dėl tokių argumentų pareiškėjas padavė skundą.

21.  Teismas konstatavo, kad Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės aktų nuostatomis, jame nurodyti atsisakymo išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus teisiniai bei faktiniai pagrindai, todėl teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Kadangi tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą, tarp jų – atstovavimo išlaidas, teismas netenkino pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

III.

22.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

23.  Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus ir teigia, kad Sprendimas nėra motyvuotas, o tai pažeidžia tiek Aprašo, tiek VAĮ reikalavimus. Pareiškėjo nuomone, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, kad skundas teismui rodo, jog pareiškėjas suprato Sprendimą, kelia abejonių, nes gebėjimas apskųsti Sprendimą nereiškia, kad jis yra motyvuotas, priešingai, Sprendimas nemotyvuotas.

24.  Pareiškėjas teigia, kad atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, remiantis BK 97 straipsnio 1 dalimi, jis nėra laikomas teistu. Pažymi, jog nuo Sprendime nurodyto paskutinio ir vienintelio tokios rūšies 2021 m. spalio 13 d. pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo, susijusio su neteisėtu disponavimu ginklais, taikikliais ar kitais priedėliais, praėjo daugiau nei dveji metai, todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 40 straipsniu, net ir padaręs su neteisėtu disponavimu ginklais ar jų priedėliais susijusį administracinį nusižengimą, pareiškėjas nebūtų laikomas jį padaręs pakartotinai. Tvirtina, kad už dalį kitų pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų, susijusių su greičio viršijimu, automobilio parkavimu neleistinoje vietoje, pamiršimu sumokėti už galimybę parkuoti, nesumokėjimu mokesčio, susijusio su naudojimusi keliais, suėjo ANK 672 straipsnio 3 dalyje numatyta nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis. Be to, Sprendime nurodyti praeityje padaryti pažeidimai nepatenka į ANK VIII, XIII, XXIV skyrius.

25.  Pareiškėjo įsitikinimu, vertinant nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą, asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės, administracinius nusižengimus, už kuriuos suėjo pakartotinumo, nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties terminai, kaip asmens pavojingumą Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme lemiantį kriterijų, netenka prasmės teistumo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, pakartotinumo ir nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senaties institutai, taip pat neaišku, kiek laiko turi praeiti, kad minėti aspektai nelemtų asmens pripažinimo pavojingu.

26.  Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime tik konstatuojamas faktas, jog pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (tai reiškia – neteistas), baustas administracine tvarka, tačiau neargumentuojama, kodėl padaryti teisės pažeidimai didina jo pavojingumą. Pareiškėjo įsitikinimu, atleidimas nuo atsakomybės pagal laidavimą jam negali ir neturi sukelti abejonių, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

27.  Pareiškėjas, remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-835-525/2023, teigia, kad jo ir asmens, nurodytoje byloje, vertinimas kaip vienodai pavojingų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, bei tų pačių teisinių padarinių taikymas, t. y. neišdavimas leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, prieštarauja teisingumo principui ir teismų praktikoje įtvirtintam reikalavimui individualizuoti, svarstant asmens prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kiek asmuo pavojingas.

28.  Pareiškėjas akcentuoja, kad nėra susijęs su jokiomis kriminalinio pobūdžio subkultūromis, niekada nebuvo susietas su organizuotomis grupėmis ar pan., turi aukštąjį išsilavinimą, yra jaunas ir dirba versle, o dauguma jo administracinių nusižengimų yra susiję su transporto priemonėmis, nes UAB „GBY“, kurioje pareiškėjas dirba, užsiima automobilių prekyba bei pervežimais.

29.  Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas prieštarauja teisės aktų ir teismų praktikos nuostatoms, todėl turi būti panaikintas.

30.  Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

31.  Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą nurodytus argumentus ir mano, kad surinkti duomenys apie pareiškėją vertintini kaip neigiamai jį charakterizuojantys, sietini su pavojumi, nenoru laikytis moralės normų, visuomenėje nusistovėjusių taisyklių ir valstybėje taikomų teisės normų, todėl atsakovas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą priimti skundžiamą Sprendimą, t. y. policijos įstaiga, vykdydama jai pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių ir tinkamai įgyvendino Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus.

32.  Atsakovas akcentuoja, kad administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas ir toliau galbūt daro administracinius nusižengimus – 2024 m. sausio 9 d. jam surašytas protokolas su administraciniu nurodymu pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį, t. y. už tai, kad 2024 m. sausio 2 d. nevykdė pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančią transporto priemonę.

33.  Atsakovo teigimu, pareiškėjo elgesys, pasireiškiantis disponavimu ir vartojimu narkotinių priemonių, neteisėtu disponavimu draudžiamu ginklo priedėliu, nuolatiniu administracinių nusižengimų (pažeidimų), tarp kurių yra ir vieni iš pavojingiausių administracinių nusižengimų (vairuojant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį – sistemingi nustatyto greičio viršijimai), keliančių didelį pavojų eismo saugumui, kitiems eismo dalyviams, jų sveikatai, gyvybei bei turtui, neigiamai apibūdina jo asmenybę, akivaizdžiai rodo, kad pareiškėjas nėra nusiteikęs laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų, nenori suprasti savo veiksmų pavojingumo, neatsakingai naudojasi padidinto pavojaus šaltiniu (automobiliu) ir ignoruoja nustatytas saugaus elgesio taisykles. Atsakovas teigia, kad administracinės nuobaudos savo tikslo – auklėti jį, kad gerbtų bendro gyvenimo taisykles, laikytųsi įstatymų, nedarytų naujų administracinių nusižengimų – nepasiekė. Dauguma padarytų teisės pažeidimų yra tyčiniai, o tai, pasak atsakovo, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai linkęs ignoruoti nustatytas visuomenines normas ir taisykles, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad jis kelia grėsmę savo ir kitų asmenų gyvybei ir sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui.

34.  Atsakovas tvirtina, kad Vilniaus apygardos prokuratūros 2022 m. sausio 20 d. nutarime išdėstytos aplinkybės, administracinių nusižengimų registre fiksuoti pareiškėjo administraciniai nusižengimai (pažeidimai), taikytos administracinės atsakomybės neefektyvumas, jo požiūris į pažeidimus ir savo atsakomybę charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį sąmoningai nesilaikyti teisės aktuose numatytų reikalavimų, ignoruoti bendro gyvenimo teisinėje valstybėje ir saugioje visuomenėje taisykles.

35.  Atsakovas pažymi, jog nors pareiškėjas teigia, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-43122-21 jo atžvilgiu buvo nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, atsižvelgiant į tai, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą, pareiškėjo veiksmai vertinami pagal minėto įstatymo nuostatas, nepriklausomai nuo jo kaltės ir pasekmių vertinimo ikiteisminio tyrimo metu. Be to, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui minėtame įstatyme nėra įtvirtinta prievolė nesivadovauti informacija apie padarytus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus (pažeidimus) vien dėl to, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidžiant pareiškėją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o administraciniai nusižengimai (pažeidimai) padaryti seniai ir yra mažareikšmiai. Priešingai, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatytai išvadai padaryti gali ir turi būti atsižvelgiama į bet kokius duomenis, kurie leidžia daryti išvadą, jog asmuo gali kelti ar kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Be kita ko, minėto įstatymo nuostatos rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai, o kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie tokį asmenį yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti įsigyti ir laikyti šaunamuosius ginklus.

36.  Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika ir Konstitucinio Teismo jurisprudencija, atsakovas tvirtina, kad nustatyti ir išdėstyti faktai apie pareiškėją, t. y. ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-43122-21 metu nustatytas disponavimas narkotinėmis medžiagomis ir jų vartojimas, lemia neigiamą pareiškėjo asmenybės vertinimą. Sistemingai daromi administraciniai nusižengimai (pažeidimai) naudojant didesnio pavojaus šaltinį (transporto priemonę) bei neteisėtas disponavimas draudžiamu ginklo priedėliu – tai pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai. Padarytų veikų pobūdis leidžia spręsti, kad pareiškėjui teisės aktai nėra vertybė, kuria siekiama užtikrinti visuomenės ir jos narių saugumą. Laikydamas šaunamuosius ginklus, t. y. disponuodamas dar vienu didesnio pavojaus šaltiniu (ginklu), pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, o tai Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodoma kaip aplinkybė, apribojanti asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis.

37.  Atsakovas akcentuoja, kad policijos įstaiga, vykdydama jai deleguotą funkciją, teikia administracinę paslaugą – leidimų laikyti (nešiotis) ginklus, patvirtinančių, kad fizinis asmuo turi teisę įsigyti, laikyti (nešiotis) B ir C kategorijos ginklus, išdavimą. Tokių leidimų išdavimo tvarka reglamentuota Aprašo nuostatose, kurių 7 punktas numato, kokius dokumentus asmuo, pageidaujantis gauti ar patikslinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, turi pateikti policijos įstaigai, o tai yra privalomi pateikti dokumentai ir jie buvo įvertinti gavus pareiškėjo prašymą. Taisyklės nenumato charakteristikų, patvirtinančių dokumentų pateikimą. Policija, spręsdama dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo (atsisakymo), taip pat ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, vadovaujasi viešojo administravimo objektyvumo principu ir vertina tik objektyvius įstaigos turimus duomenis, o vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, asmenis pareigūnas tikrina naudodamasis vidaus reikalų informacine sistema ir Policijos informacinėmis sistemomis ar kitomis programinėmis priemonėmis duomenų bazėse.

38.  Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

39.  Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Sprendimo, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pagrįstumo ir teisėtumo.

40.  Pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad atsakovas, įvertinęs turimus duomenis, pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, jog Sprendimas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus, pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

41.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad Sprendimas nėra motyvuotas, pažeidžia Aprašo ir VAĮ reikalavimus, mano, kad jis nėra laikomas teistu, nes buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o nuo administracinio nusižengimo, susijusio su neteisėtu disponavimu ginklais, taikikliais ar kitais priedėliais, praėjo daugiau nei dveji metai, todėl pagal ANK 40 straipsnį, net ir padaręs su neteisėtu disponavimu ginklais ar jų priedėliais susijusį administracinį nusižengimą, pareiškėjas nebūtų laikomas jį padaręs pakartotinai, o už dalį kitų pareiškėjo padarytų administracinių nusižengimų suėjo ANK 672 straipsnio 3 dalyje numatyta nutarimų skirti administracinę nuobaudą vykdymo senatis, be to, Sprendime nurodyti praeityje padaryti pažeidimai nepatenka į ANK VIII, XIII, XXIV skyrius, todėl tokios aplinkybės negali būti vertinamos kaip jo pavojingumą patvirtinantis kriterijus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, taip pat pareiškėjui neaišku, kiek laiko turi praeiti, kad minėti aspektai nelemtų asmens pripažinimo pavojingu. Tvirtina, kad skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime tik konstatuojamas faktas, jog pareiškėjas atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (tai reiškia – neteistas), baustas administracine tvarka, tačiau neargumentuojama, kodėl padaryti teisės pažeidimai didina jo pavojingumą. Remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. gruodžio 13 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-835-525/2023, pareiškėjas akcentuoja, kad jo ir asmens, nurodyto byloje, vertinimas kaip vienodai pavojingų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme, bei tų pačių teisinių padarinių taikymas prieštarauja teisingumo principui ir teismų praktikoje įtvirtintam individualizavimo reikalavimui.

42.  Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

43.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 1 d.), bei nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių apyvartos ir jos kontrolės teisinius pagrindus, ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais, ginklų priedėliais, šaudmenimis ir jų dalimis, teises ir pareigas (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 1 str. 2 d.).

44.  Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti visuomenės narius nuo galimos grėsmės, užtikrinti viešąją tvarką; įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija), be kita ko, nustatydamas įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, privalo paisyti proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d., 2016 m. vasario 2 d., 2020 m. birželio 5 d. nutarimus).

45.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme nenurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014, 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017). Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2310-1062/2020).

46.  Aiškindamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad joje kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje (žr., pvz., 2014 m. birželio 3 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A143-974/2014). Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą konstatuojant, kad asmuo kelia (gali kelti) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, pakanka nustatyti aplinkybes, kurios sudaro pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (žr., pvz., 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019; 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019; 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

47.  Iš aptarto teisinio reguliavimo matyti, kad atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto pagrindu pagrįstumas iš esmės priklauso nuo to, ar policijos įstaiga (šiuo atveju – Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas) surinko pakankamai akivaizdžių, informatyvių bei aktualių duomenų apie asmenį, pateikusį prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kurių visuma sudarytų pakankamą pagrindą daryti išvadą, jog asmuo, pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo saugomiems teisiniams gėriams).

48.  Skundžiamas Sprendimas, priimtas vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 2, 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui bei Aprašo III skyriaus 14–17 punktais.

49.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, į bylą pateiktus įrodymus, daro išvadą, jog surinkti duomenys apie pareiškėją ir jų visumos įvertinimas sudaro prielaidas asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, be kita ko, jo požiūrio į nustatytos teisinės tvarkos laikymąsi, vertinimui. Iš Sprendimo turinio, kuriuo atsakovas nusprendė neišduoti pareiškėjui leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, matyti, kad atsakovas įvertino byloje nustatytų aplinkybių visumą, t. y. pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką bei administracinius nusižengimus ir padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei arba sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir dėl to atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

50.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo padaryta nusikalstama veika ir administraciniai nusižengimai yra siejami su pavojumi savo ir kitų asmenų gyvybei, sveikatai, viešajai tvarkai, saugumui ir nuosavybei. Nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų pobūdis leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reguliavimo, netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus, todėl teismas neturi pagrindo nesutikti su atsakovo Sprendime padaryta išvada, kuriai pritarė ir pirmosios instancijos teismas, apie pakankamą faktinį pagrindą manyti, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui.

51.  Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų dėl padarytos nusikalstamos veikos bei administracinių nusižengimų aktualumo laiko aspektu, teisėjų kolegija pažymi, jog Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad pagal Konstituciją, be kita ko, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, įstatyme turi nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai (nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys, sudarančios prielaidas abejoti dėl galimo pavojaus, kurį asmuo, turėdamas teisę laikyti, nešiotis ginklus, keltų arba galėtų kelti sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai); nustatydamas šias priemones, įstatymų leidėjas privalo paisyti Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo elementu esančio proporcingumo principo (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 2023 m. vasario 9 d. nutarimą). Minėtame nutarime Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, nustatydamas tokį teisinį reguliavimą, įgyvendino Konstitucijos, be kita ko, konstitucinio teisinės valstybės principo, suponuojamą pareigą nustatyti tokias įstatyme įtvirtintomis sąlygomis ir tvarka įgyjamos teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama prielaidų manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų sau, kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai. Tokiu teisiniu reguliavimu sudarytos prielaidos riboti minėtą teisę nepaisant to, kada atsirado konkrečios priežastys abejoti dėl pavojaus, kurį asmuo gali kelti arba kelia sau, kitiems visuomenės nariams ar viešajai tvarkai, turėdamas teisę laikyti ar nešiotis ginklus.

52.  Nors pareiškėjas tvirtina, kad praeityje jo padarytas nusikaltimas ir administraciniai nusižengimai yra praradę aktualumą laiko aspektu, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo surinkti duomenys nepaneigia pareiškėjo elgesio praeityje, be kita ko, ir aktualumo vertinant jo elgesį šių dienų kontekste. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo praeityje padaryta nusikalstama veika ir administraciniai nusižengimai nepaneigia pareiškėjo polinkio nusižengti, nesilaikyti teisinio reguliavimo, demonstruoti netinkamą požiūrį į valstybėje nustatytą tvarką.

53.  Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, jog nors pareiškėjas tvirtina, kad jo teistumas yra išnykęs, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje, pasisakydamas dėl teistumo, yra išaiškinęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes, tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, kad esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, jog kitose teisinių santykių srityse, pavyzdžiui, vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas; tai reiškia, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas bei visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-668-815/2022).

54.  Teisėjų kolegija nurodo, kad Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte išvardyti gėriai (žmogaus gyvybė, sveikata, nuosavybė, visuomenės saugumas, viešoji tvarka) yra didesnė vertybė nei tam tikro asmens subjektyvi teisė disponuoti ginklu. Asmenims, kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Kompetentingų institucijų neigiamos informacijos disponavimas apie šį asmenį ir rekomendacija neišduoti tokiam asmeniui ginklo (-ų), yra svarios aplinkybės, leidžiančios jam neleisti laikyti šaunamuosius ginklus. Be to, priimant sprendimą dėl galimybės asmeniui gauti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, pakanka nustatyti grėsmę, kurią asmuo kelia ar dėl tam tikrų objektyvių apie jį esančių duomenų buvimą, gali kelti, ir šiuo atveju įstatymo leidėjas nereikalauja padarinių (žr., pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-602/2021).

55.  Teisėjų kolegijos vertinimu, surinkti duomenys leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę savo arba kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui, todėl nagrinėjamu atveju atsakovas turėjo pagrindą priimti Sprendimą atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu.

56.  Pareiškėjo skunde ir apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad jis nėra susijęs su jokiomis kriminalinio pobūdžio subkultūromis, niekada nebuvo susietas su organizuotomis grupėmis, turi aukštąjį išsilavinimą, dirba versle, yra jaunas žmogus, o dauguma jo administracinių nusižengimų susiję su transporto priemonėmis, nes UAB „GBY“, kurioje pareiškėjas dirba, užsiima ir automobilių prekyba, bei pervežimais , taip pat pareiškėjo į bylą pateiktos, teigiamai jį charakterizuojančios UAB „GBY“ ir Medžiotojų klubo „Juodežeris“ charakteristikos neleidžia daryti priešingų, nei nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime ir atsakovo Sprendime, padarytų išvadų. Pareiškėjo interesas naudotis ginklu negali būti svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo įtvirtintų reikalavimų.

57.  Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje esantys pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys neabejotinai rodo, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ir (ar) savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir (ar) visuomenės saugumui, todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą, t. y. vykdydamas jam pavestas funkcijas, ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių ir tinkamai įgyvendino teisės aktų reikalavimus.

58.  Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose pateikė daugiau argumentų, tačiau, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, jie nekeičia šioje nutartyje padarytų išvadų, todėl teisėjų kolegija dėl jų plačiau nepasisako. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Olandiją; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011).

59.  Apibendrinant tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę, tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino proceso šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus bei byloje surinktus įrodymus, nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijos, aiškinant Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

60.  Netenkinus pareiškėjo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos jam neatlygintinos (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. B. apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. gruodžio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Iveta Pelienė

                                                                                                            Ernestas Spruogis

                                                                                                            Skirgailė Žalimienė