eA-583-525/2021
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Administracinė byla Nr. eA-583-525/2021 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01221-2019-2 Procesinio sprendimo kategorija 36 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. kovo 10 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
1. Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi su skundu į teismą ir prašė panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Kauno AVPK) Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-01423-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius, graižtvinius ir kombinuotus šaunamuosius ginklus).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamas sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, kadangi atsakovas, įvertinęs pareiškėjo atžvilgiu 2011 m. sausio 19 d. priimtą apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, jog jis nelaikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu. Ginčijamas sprendimas priimtas neištyrus ir objektyviai bei tinkamai neįvertinus visų aplinkybių, nesivadovaujant Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – ir Įstatymas) įtvirtintais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais.
3. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XI-1146, įsigaliojusiu nuo 2011 m. kovo 1 d. (toliau – ir Pakeitimo įstatymas), pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai. Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi nustatyta, jog nurodytoje teisės normoje nustatyti griežtesni apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo. Taigi, įstatymų leidėjas griežtesnių nepriekaištingos reputacijos reikalavimų netaikymą nustatė tiems asmenims, kurie atitinka dvi sąlygas: aplinkybė, dėl kurios gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo ir asmuo ginklą įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo (iki 2011 m. vasario 28 d.). Šiuo atveju pareiškėjo atžvilgiu neturėjo būti taikomi griežtesni reikalavimai, nustatyti Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalyje. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai, bausmės vykdymą atidedant 2 metams. Pareiškėjas šiuo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, dar iki Įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo. Tuo tarpu ankstesnėje Įstatymo redakcijoje nebuvo numatyta, jog asmenys padarę nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnyje, yra nelaikomi nepriekaištingos reputacijos. Todėl, vadovaujantis Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalimi, pareiškėjas yra laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, dėl ko nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo neišduoti jam leidimo laikyti (nešiotis) ginklus. Atsakovas, taikydamas naujos redakcijos įstatymo nuostatas dar iki jų įsigaliojimo atsiradusioms aplinkybėms, pažeidė tiek lex retro non agit, tiek ir proporcingumo principus, dėl ko yra neginčytinas pagrindas skundžiamą sprendimą naikinti.
4. Pareiškėjo teistumas yra išnykęs, todėl priimtas nuosprendis neturėtų visą gyvenimą riboti pareiškėjo teisės gauti leidimą laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą, nes toks ribojimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pareiškėjas tokio pobūdžio nusikaltimą padarė pirmą kartą, veiksmai nebuvo pavojingi visuomenei, tuo metu pareiškėjas turėjo leidimą nešioti ginklus ir gabeno po senelio mirties 1980 m., kaip palikimą jam paliktą medžioklinį šautuvą, kurį norėjo specialioje vietoje išvalyti, nušveisti nuo rūdžių. Šautuvas buvo be šovinių ir niekaip negalėjo būti panaudotas jokių pavojingų veiksmų atlikimui. Taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad pareiškėjas prašo išduoti leidimą nešiotis ginklą medžioklei, o ne savigynai. Ši aplinkybė yra svarbi, kadangi medžioklės ginklas gali būti naudojamas išskirtinai tik medžioklės metu. Pareiškėjas turi medžiotojo stažą nuo 1991 metų, jis aktyviai dalyvauja tiek medžioklės, tiek žvejų draugijų veikloje, jo visa šeima turi gilias medžioklės, žvejybos bei gamtos puoselėjimo tradicijas. Pareiškėjas jau daugelį metų yra Šlapaberžės medžiotojų klubo narys, aktyviai dalyvauja klubo veikloje, daug laiko skiria gyvūnų apsaugai, globai.
5. Draudimas pareiškėjui įgyti ginklą medžioklei, nevertinant nei padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių ir pavojingumo, nei jo asmenybės bei pasikeitusių gyvenimo aplinkybių, iš esmės reiškia, jog jis ir toliau bus baudžiamas už padarytą nusikalstamą veiką, kurios bausmę jau yra atlikęs, o tai yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarka, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį.
6. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.
7. Atsakovas paaiškino, kad ginčijamu 2019 m. gegužės 8 d. Sprendimu, nustačius aplinkybę, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, skirta bausmė – terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (2011 m. vasario 15 d. įrašytas į įskaitą Kėdainių rajono pataisos inspekcijoje, 2013 m. vasario 12 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro), pareiškėjui pagrįstai ir teisėtai atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
8. Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
9. Pareiškėjo padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinio pobūdžio, kadangi jo atžvilgiu 2013 m. kovo 16 d. buvo pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 28 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės apribojimu vieneriems metams, įpareigojant dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. A. S. 2014 m. birželio 6 d. įtrauktas į probuojamų asmens duomenų registrą, 2015 m. birželio 8 d. išregistruotas iš probuojamų asmens duomenų registro, teistumas išnyko 2018 m. birželio 8 d.
10. Pareiškėjas baustas administracine tvarka 10 kartų už Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir kitus nusižengimus: 2016–2018 metais 4 kartus už leistino greičio viršijimą; 2017 – 2018 metais 3 kartus už transporto priemonės, kuri nėra apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu, vairavimą; vieną kartą 2018 metais už transporto priemonės, kuri nėra apdrausta privalomuoju civiliniu draudimu, perdavimą vairuoti kitam asmeniui; vieną kartą 2018 metais vairavo transporto priemonę, kuriai neatlikta privaloma techninė apžiūra; vieną kartą 2017 metais paliko stovėti transporto priemonę prie geltonos ištisinės linijos; vieną kartą 2017 metais baustas už priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimą. Pareiškėjo padaryti sistemingi, pasikartojantys administraciniai pažeidimai neigiamai charakterizuoja jį kaip asmenybę.
11. Atsakovo nuomone, poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, tokio poreikio nepatenkinimas, atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, negali sukelti ir nesukelia pareiškėjui neproporcingų pasekmių. Atsižvelgiant į įstatymų leidėjo ginklų apyvartai keliamus reikalavimus ir siekiamus tikslus, griežtų atsakomybės standartų taikymą ginklų savininkams, įvertinus byloje surinktų faktinių duomenų visumą (pareiškėjo įvykdyta nusikalstama veika, padarytų administracinių nusižengimų pobūdis ir jų periodiškumas), manytina, kad yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjas nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
II.
12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 30 d. Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybai pateikė prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei; atsakovas nustatęs, jog Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, ir jam buvo paskirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metai 6 mėnesiai, vadovaudamasis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) IV skyriaus 16–19 punktais, ginčijamu 2019 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 19-IL-20-01423-e nusprendė atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui kaip asmeniui nelaikomam nepriekaištingos reputacijos.
14. Spręsdamas ginčą, teismas vadovavosi Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir pažymėjo, kad B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos; nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo.
15. Teismas pažymėjo, kad nuo 2011 m. kovo 1 d. įsigaliojo Įstatymas, kurio nauja redakcija buvo išdėstyta 2010 m. lapkričio 18 d. priimtu Pakeitimo įstatymu, ginčui aktualiu laikotarpiu galiojo įstatymo redakcija (nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d.), kuri numatė griežtesnius reikalavimus asmenims, norintiems įsigyti ir turėti ginklus. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad Įstatymų leidėjas, naujos redakcijos Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatydamas asmenims griežtesnius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus, Pakeitimo įstatyme nustatė šios normos taikymo tvarką – Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje buvo numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie ginklus įsigijo iki šio įstatymo įsigaliojimo, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo; Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo (2012 m. birželio 29 d. įstatymas Nr. XI-2156) 1 straipsnio 3 dalyje (galiojančiame šiuo metu) numatyta, kad šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni apribojimai negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo.
16. Nustatęs, kad pareiškėjui 2008 metais buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, kuris panaikintas 2011 m. vasario 17 d. dėl įsiteisėjusio Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžio (dėl šio fakto ginčo nėra), teismas darė išvadą, kad pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl jis neatitiko Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) nustatytų sąlygų.
17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jo teistumas yra išnykęs, charakterizuojantys duomenys yra visiškai praradę aktualumą, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime pateiktas išaiškinimais, pažymėjo, kad sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi, charakterizuojančia jo asmenybę.
18. Dėl pareiškėjo argumento, kad nėra proporcinga pareiškėją persekioti visą likusį gyvenimą už padarytas klaidas, teisėjų kolegija pažymėjo, jog pareiškėjo nurodyti argumentai savaime nėra pakankami, kad byloje susiklostė tik išimtinė situacija, t. y. kai faktinės konkrečios administracinės bylos aplinkybės akivaizdžiai patvirtina (parodo), kad formalusis įstatymo taikymas susikirstų su teisingumo, protingumo ir proporcingumo principuose įtvirtintomis vertybėmis.
19. Teismas pažymėjo, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti, nes tai susiję su žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumu. Teisėjų kolegijos vertinimu, poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, teisė medžioti gali būti įgyvendinama ir kitais įstatymo leistinais būdais, o tokio poreikio nepatenkinimas, atsižvelgiant į aptartas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, negali sukelti ir nesukelia pareiškėjui neproporcingų pasekmių. Neišdavimas pareiškėjui laikyti (nešiotis) ginklo medžioklei, nėra laikytinas jo baudimu, kadangi leidimas laikyti (nešiotis) ginklą yra išduodamas tik tiems subjektams, kuriems netaikomi Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai.
20. Teismas konstatavo, kad ginčijamas sprendimas neišduoti leidimo ginklui yra pagrįstas ir proporcingas, nepažeidžia teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų, specialiais norminiais aktais nustatytos asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, sprendime nurodytas faktinis jo pagrindimas pareiškėją apibūdinančių kriterijų požiūriu yra pakankamas tam, kad būtų galima taikyti pareiškėjo atžvilgiu Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėjęs, kad atsakovo priimtas Sprendimas pakankamai motyvuotas, nenustatęs kitų Sprendimo panaikinimo pagrindų, teismas nurodė, kad nėra pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti ir įpareigoti atsakovą spręsti klausimą dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus išdavimo pareiškėjui.
III.
21. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti, panaikinti Kauno AVPK Viešosios tvarkos valdybos Sprendimą, įpareigojant sprendimą priėmusią instituciją išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti ir laikyti (nešioti) ginklus medžioklei (lygiavamzdžius ginklus).
22. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kuriuos buvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai neįsigilino į pareiškėjo pateiktą skundą, neišsamiai vertino įrodymus ir argumentus, savo sprendimą grindė tais pačiais motyvais kaip ir atsakovas. Vertindamas pareiškėją charakterizuojančius duomenis, kurie praradę savo aktualumą laiko aspektu, pirmosios instancijos teismas nenurodė nei vienos faktinės aplinkybės ar kitų motyvų, patvirtinančių, kad pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
23. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas netaikydamas jo atžvilgiu Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatų nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad jam leidimas nešioti ginklus buvo panaikintas vos kelios dienos iki naujojo Įstatymo įsigaliojimo. Akcentuotina ir tai, jog pareiškėjas iki naujos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo buvo įgijęs leidimą nešiotis ginklą, taip pat iki naujos Įstatymo redakcijos įsigaliojimo įvykdė nusikalstamą veiką, dėl ko turėjo pagrįstą lūkestį, jog jo atžvilgiu bus taikomos senosios Įstatymo redakcijos nuostatos. Pareiškėjo įsitikinimu, jo teisėti lūkesčiai aptariamu aspektu vis tik negalėtų būti atimti/suvaržyti. Atsakovas, išskyrus paaiškinimus, nepateikė jokių kitų įrodymų, kada faktiškai pareiškėjui buvo atimta teisė nešioti ginklus, kas vėlgi sudaro pagrindą taikyti Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatas.
24. Pareiškėjas akcentuoja, kad 2011 m. sausio 19 d. nuosprendis neturėtų visą gyvenimą riboti jo teisės gauti leidimą laikyti (nešiotis) medžioklinį ginklą, nes toks ribojimas prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Pirmosios instancijos teismo išvados, kad teisė turėti ginklą nėra absoliuti yra formalios. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė byloje eilę jį aktualiu laiku charakterizuojančių duomenų patvirtinančių, jog jis visuomenei jokios grėsmės nekelia ir net negalėtų sukelti ateityje. Pareiškėjas galiojančių teistumų neturi ir nors buvo teistas 2014 metais už BK 284 straipsnyje numatytos veikos atlikimą, šis nusikaltimas laikytinas nesunkiu (BK 11 str.), o po šio nusikaltimo padarymo momento praėjo daugiau nei penkeri metai. Pareiškėjas prašė išduoti leidimą nešioti ginklą išskirtinai tik medžioklei. Nors teismas sprendė, kad pareiškėjo poreikis įsigyti ginklą medžioklei nėra gyvybiškai svarbus, byloje pateikti įrodymai patvirtina priešingą išvadą, t. y. pareiškėjas nors ir neturėdamas teisės nešiotis ginklo daugelį metų yra Šlapaberžės medžiotojų klubo narys, teigiamai charakterizuojamas šio klubo ir kitų bendruomenių narių, savo veikla puoselėja medžioklės tradicijas, saugo gamtą. Teismas visiškai nevertino pareiškėją teigiamai charakterizuojančių bylos duomenų, be to, įvertinus individualias šios bylos aplinkybes nėra jokio teisinio ar faktinio pagrindo konstatuoti, jog Pareiškėjas turėdamas ginklą medžioklei galėtų sukelti grėsmę visuomenei ar sau.
25. Pareiškėjui yra puikiai suprantama, jog nuteisimo faktas visada liks jo gyvenimo dalimi ir biografijos faktu, tačiau priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ši aplinkybė negali būti laikoma kriterijumi, kuris visam likusiam gyvenimui pasmerkia pareiškėją netekti mažesnės ar didesnės dalies socialinių galimybių, esant faktiniams duomenims, jog pareiškėjas iš savo klaidų pasimokė ir deda maksimalias pastangas, kad prisidėtų prie visuomeninio gėrio, o leidimą laikyti ginklą siekia gauti išskirtinai su tikslu turėti galimybę medžioti bei užtikrinti gamtos sergėjimą.
26. Priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, apribojimas pareiškėjui įsigyti ginklą neapibrėžtam terminui, grubiai pažeidžia pamatinius konstitucinius principus. Uždraudimas pareiškėjui laikyti medžioklės ginklą, neįvertinus nei padarytos nusikalstamos veikos aplinkybių, nei pavojingumo, nei pareiškėjo asmenybės ir pasikeitusių aplinkybių, reiškia, kad pareiškėjas ir toliau yra baudžiamas, o tai yra neproporcinga priemonė siekiamam tikslui – užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarka, apsaugoti nuo grėsmės patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį. Pareiškėjas patiria ir galbūt visą gyvenimą patirs nepagrįstu savo teisių ribojimus, kad pažeidžia konstitucinius teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo principus.
27. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
28. Atsakovas, pakartodamas su ginčijamo Sprendimo priėmimu susijusias faktines aplinkybes, pažymi, kad Policijos informacinės sistemos policijos licencijuojamos veiklos informacinės sistemos duomenimis, 2008 m. kovo 19 d. Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariate A. S. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 941 ir užregistruotas šaunamasis ginklas – graižtvinis šautuvas, kurį 2011 m. sausio 26 d. A. S. realizavo. Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato 2011 m. vasario 17 d. sprendimu leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 941 buvo panaikintas. Taigi pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, todėl negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu.
29. Atsakovo teigimu, aplinkybė, kad pareiškėjo teistumas išnykęs, nėra reikšminga Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų taikymui, nes minėtuose punktuose nustatant sąlygas, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, vartojama formuluotė „įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą“.
30. Nors pareiškėjas teigia, kad jam ginklas reikalingas tik medžioklei, todėl jis negali kelti ir nekelia grėsmės kitų asmenų ir savo gyvybei, tačiau Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti apribojimai taikomi fiziniams asmenims, norintiems įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, neskirstant jų pagal paskirtį. Skundžiamas sprendimas nebuvo grindžiamas nuostata, pagal kurią asmens teisė įsigyti ir laikyti ginklus ribojama, kai policijos įstaiga turi duomenų, kai asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a : IV.
31. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Kauno AVPK Viešosios tvarkos tarnybos 2019 m. gegužės 8 d. sprendimo Nr. 19-IL-20-01423-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
32. Pareiškėjas Kauno AVPK 2019 m. balandžio 30 d. prašymu Nr. 19-G-20-04159-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ kreipėsi į Kauno AVPK Licencijavimo padalinį prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus medžioklei.
33. Kauno AVPK 2019 m. birželio 9 d. sprendimu Nr. 17-IL-50-00371-e Nr. 19-IL-20-01423-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ nusprendė atsisakyti išduoti A. S. leidimą laikyti nešiotis ginklus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu (B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos) ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu (nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas padaręs nusikaltimą, susijusį su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, už kurį Baudžiamajame kodekse numatyta didžiausia bausmė viršija 3 metus laisvės atėmimo), Taisyklių 16–19 punktais nustačius, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu A. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje; skirta bausmė terminuotas laisvės atėmimas 1 metai ir 6 mėnesiai.
34. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad jam turėjo būti taikomos Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalies nuostatos, teisėjų kolegija pažymi, jog pagal Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalį (2012 m. birželio 29 d. įstatymo Nr. XI-2156 redakcija) Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti griežtesni negu iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusio Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi asmenims, kurie 2011 m. vasario 28 d. turėjo leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus, jeigu aplinkybės, dėl kurių gali būti taikomi apribojimai, atsirado iki šio Įstatymo įsigaliojimo. Pagal bylos duomenis pareiškėjas 2011 m. vasario 28 d. neturėjo leidimo laikyti ginklus ar leidimo nešiotis ginklus (šis leidimas buvo panaikintas 2011 m. vasario 17 d., įsiteisėjus Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiui), todėl konstatuotina, jog pareiškėjas šios Pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodytos sąlygos neatitinka. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėjas yra nepriekaištingos reputacijos, taikytina ne nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi Įstatymo redakcija, o prašymo nagrinėjimo metu galiojusi Įstatymo redakcija.
35. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 „Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo nutarta: 1) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija; Žin., 2010, Nr. 142-7261) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) pripažinti, kad Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija; TAR, 2019-06-28, Nr. 10570) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
36. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, vertindamas, ar įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves ir teisiniu reguliavimu nustatydamas neterminuotą draudimą Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose nurodytus nusikaltimus padariusiems fiziniams asmenims įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis, paisė iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančio proporcingumo principo, pažymėjo, jog Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu reikalavimu, kad įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos, siekiama konstituciškai pagrįsto tikslo, jog leidimai įsigyti ginklus ir šaudmenis nebūtų išduodami asmenims, kurie kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad teisiniu reguliavimu, nustatytu Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1, 4 punktuose, nesudaroma galimybių, praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo, įvertinti, ar, atsižvelgiant į individualią kiekvieno asmens situaciją, šiuose punktuose nurodytus nusikaltimus padarę asmenys ir toliau kelia pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai.
37. Taigi, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose įtvirtinus neterminuotą draudimą įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, nesudarant galimybės praėjus tam tikram laikui po nusikaltimo padarymo įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją (t. y., atsižvelgiant į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, įvertinti jo keliamą pavojų visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai ir priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo)) ir taip visam laikui atimant iš fizinio asmens teisę įsigyti ir turėti ginklus, jų šaudmenis, skirtus įvairiems teisėtiems tikslams, nepaisyta iš konstitucinio proporcingumo principo kylančio reikalavimo įstatymų leidėjui nustatyti tokį pagal įstatymą įgytos teisės įsigyti ir turėti tam tikrus ginklus ir šaudmenis teisinį reguliavimą, kuris sudarytų prielaidas, atsižvelgiant į visas svarbias aplinkybes, pakankamai individualizuoti šios teisės apribojimus, taigi nepaisyta ir konstitucinio teisinės valstybės principo. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėjo prie išvados, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
38. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims policijos įstaigos turės vadovautis, be kita ko, Įstatymo (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), atsižvelgdamos į, be kita ko, nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms. Pažymėtina, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d., t. y. šio Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo datos, įstatymų leidėjas nepriėmė ir nepakeitė teisinio reguliavimo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose.
39. Kaip jau buvo nurodyta, atsakovas atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą įsigyti, laikyti (nešiotis) ginklus Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 4 pagrindais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Įstatymo (2010 m. lapkričio 18 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštaravo konstituciniam teisinės valstybės principui.
40. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad neturi būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Taip pat pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 4 straipsnio 1 dalį teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai.
41. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atsakovo sprendimas neišduoti pareiškėjui leidimo įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, remiantis Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 18 straipsnio 2 dalies 4 punktu, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu (ABTĮ 88 str. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-01423-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ panaikinant ir įpareigojant Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. S. 2019 m. balandžio 30 d. prašymą Nr. 19-G-20-04159-e dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus, atsižvelgiant į galbūt pasikeitusias faktines aplinkybes.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. lapkričio 14 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Pareiškėjo A. S. skundą tenkinti iš dalies. Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2019 m. gegužės 8 d. sprendimą Nr. 19-IL-20-01423-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ ir įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo A. S. 2019 m. balandžio 30 d. prašymą Nr. 19-G-20-04159-e dėl leidimo laikyti (nešioti) ginklus. Sprendimas neskundžiamas.
Teisėjai Laimutis Alechnavičius
Ramūnas Gadliauskas
Dalia Višinskienė