A-611-552/2023

Administracinė byla Nr. A-611-552/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00577-2021-7 Procesinio sprendimo kategorija 21.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl rezoliucijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė: I.

1.    Pareiškėja L. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. sausio 20 d. rezoliuciją „Teikimui pritariu“ (toliau – ir Rezoliucija), užrašytą ant 2021 m. sausio 18 d. teikimo Nr. VT-8 „Dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo“ (toliau – ir Teikimas), kuriuo pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį nusižengimą, tačiau tarnybinė atsakomybė jai netaikyta ir nuobauda neskirta

2.    Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Atlikus tarnybinį patikrinimą buvo konstatuotas tarnybinis pažeidimas dėl to, jog pareiškėja, būdama Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorė, pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2019 m. gruodžio 23 d. patvirtintą prokurorų budėjimo grafiką budėdama namuose, neatliko Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) ir kituose įstatymuose prokuroro kompetencijai pavestų funkcijų, t. y. 2020 m. sausio 26 d. Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – ir IBPS) priemonėmis ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, gavusi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (toliau – ir Telšių AVPK KP ONTS) vyriausiosios tyrėjos I. B. 2020 m. sausio 25 d. tarnybinį pranešimą (toliau – ir Tarnybinis pranešimas) laikinai sulaikytiems įtariamiesiems L. R. ir M. K. skirti kardomąsias priemones, t. y. suėmimus, nusprendusi dėl kardomųjų priemonių skyrimo sulaikytiems įtariamiesiems nesikreipti su pareiškimu į budintį Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, neatliko ir kitų prokurorui priskirtų funkcijų bei nesuteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams metodinės pagalbos dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, procesinių prievartos priemonių taikymo bei nesprendė dėl kitų kardomųjų priemonių skyrimo įtariamiesiems, kurios užtikrintų jų dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą.

2.2. Pareiškėja, susipažinusi su IBPS priemonėmis pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, tinkamai ir atsakingai juos įvertino. Tarnybiniame pranešime buvo visiškai formaliai išdėstyti BPK 122 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose numatyti suėmimo skyrimo pagrindai, nurodant bendro pobūdžio duomenis, kurie buvo ir netikslūs, pareiškėjai teko pačiai skubiai rinkti papildomus įrodymus ir juos tikslinti.

2.3. Tarnybiniame pranešime buvo nurodyti neteisingi duomenys apie abiejų įtariamųjų šeimines padėtis, pragyvenimo šaltinius, įtariamojo M. K. gyvenamąją vietą, nebuvo pateikti duomenys apie įtariamojo L. R. (duomenys neskelbtini) ir kt., todėl, spręsdama pateiktą prašymą dėl suėmimo M. K. skyrimo, pareiškėja skambino Telšių AVPK pareigūnams ir prašė pateikti duomenis apie pastarojo įtariamojo ryšius užsienyje, t. y. nurodyti užsienyje gyvenančių jo šeimos narių, giminaičių, draugų ar pažįstamų anketinius duomenis, gyvenamųjų vietų adresus, teiravosi, ar yra duomenų, jog M. K. gali būti rezervavęs lėktuvo bilietus į užsienį ar kitų duomenų, leidžiančių teigti, jog jis ketina išvykti į užsienį. Policijos pareigūnams tokių duomenų nepateikus, pareiškėjai nenustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punkte numatytų suėmimo skyrimo pagrindų bei motyvų, ji atsisakė kreiptis į budintį teisėją dėl suėmimo skyrimo įtariamiesiems L. R. ir M. K. IBPS priemonėmis apie savo sprendimą informavo Telšių AVPK KP ONTS vyr. tyrėją I. B. bei telefonu informavo Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiąją prokurorę D. A.

2.4. Pareiškėja, įvertinusi turimus duomenis, sprendė, jog efektyviausia kardomoji priemonė įtariamiesiems – intensyvi priežiūra ir apie tai informavo Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiąją prokurorę D. A.

2.5. Telefonu informavus Telšių AVPK Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus viršininką D. B. apie priimtą sprendimą nesikreipti į teismą dėl suėmimo įtariamiesiems skyrimo, jis atsakė ketinantis skųsti tokį jos sprendimą ir nutraukė pokalbį, todėl pareiškėjai kitų kardomųjų priemonių įtariamiesiems paskyrimo klausimais teko bendrauti ne tiesiogiai su policijos pareigūnais, o su Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiąja prokurore, kuri minėtus klausimus aptarinėjo su Telšių AVPK viršininko pavaduotoju R. J.

2.6. Pareiškėjos nevengė bendradarbiauti su policijos pareigūnais bei teikti jiems metodinę pagalbą pradėto ikiteisminio tyrimo klausimais. Telšių AVPK viršininko pavaduotojui R. J. pokalbio telefonu su Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiąja prokurore metu nurodžius, jog policija neturi apykojų bei teismui negali pateikti būtinų duomenų apie intensyvios priežiūros techninių sąlygų taikymo galimybes, neliko galimybės kreiptis į teismą dėl kardomųjų priemonių – intensyvios priežiūros – įtariamiesiems skyrimo. Be to, R. J. Telšių apylinkės prokuratūros vyriausiajai prokurorei nurodė, kad kitos dienos ryte policijos pareigūnai planuoja vykti į kitą policijos komisariatą parsivežti apykojų, taip pat ketina kreiptis į ikiteisminiam tyrimui Nr. (duomenys neskelbtini) vadovaujantį Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą su prašymu dėl intensyvios priežiūros skyrimo.

2.7. Pareiškėja apie savo sprendimą nesikreipti į teismą dėl suėmimo įtariamiesiems skyrimo ir objektyvias priežastis, dėl kurių nebuvo galimybės kreiptis į teismą dėl kitų kardomųjų priemonių, t. y. intensyvios priežiūros, skyrimo, informavo aukštesniuosius prokurorus, kurie nenurodė, jog jos atlikti veiksmai yra neteisėti, prieštaraujantys BPK nuostatoms, ir nenusprendė kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo – paskyrimo L. R. ir M. K.

2.8. Nepavykus įtariamiesiems paskirti intensyvios priežiūros, kardomąsias priemones – periodinę registraciją policijos įstaigoje, dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – jiems paskyrė ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) ikiteisminį tyrimą atliekanti tyrėja I. B. Pareiškėjos vertinimu, šiuo atveju buvo realizuotos BPK 119 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės, siekiant užtikrinti įtariamųjų dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

3.    Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime į pareiškėjos skundą prašė jį atmesti.

4.    Atsakovas atsiliepimą į skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Pareiškėja pripažinta padariusi tarnybinį pažeidimą, kadangi budėdama namuose bei turėdama atlikti neatidėliotinus veiksmus poilsio dieną, t. y. 2020 m. sausio 26 d., sekmadienį, gavusi iš Tarnybinį pranešimą, kuriame buvo nurodyti pagrindai, sąlygos ir aplinkybės dėl būtinybės įtariamiesiems L. R. ir M. K., užkluptiems 2020 m. sausio 25 d. darant nusikalstamą veiką ir laikinai sulaikytiems, skirti kardomąją priemonę – suėmimą, to nepadarė. Pareiškėja, nusprendusi dėl kardomųjų priemonių skyrimo nesikreipti į budintį Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, neatliko prokurorui priskirtų funkcijų: nesuteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams metodinės pagalbos dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, procesinių prievartos priemonių taikymo, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos, nesprendė dėl kitų kardomųjų priemonių skyrimo įtariamiesiems, kurios užtikrintų jų dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą, nors nebuvo aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neatidėliotinas atvejis ikiteisminio tyrimo pareigūnui spręsti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą.

4.2. Tarnybiniu pažeidimu šiuo atveju laikoma tai, jog pareiškėja neatliko jai priskirtų funkcijų, t. y. apskritai nesprendė ir neskyrė kardomųjų priemonių įtariamiesiems, nesuteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams metodinės pagalbos, nors pagal teisės aktuose jai nustatytas pareigas tai padaryti privalėjo.

4.3. Tarnybinio patikrinimo metu vyr. prokurorė D. A. patvirtino, kad pareiškėja skambino jai apie 12.00 val., paaiškino, jog nėra pagrindo kreiptis į teismą su prašymu skirti kardomąsias priemones įtariamiesiems L. R. ir M. K. Jos aptarė, jog efektyviausia įtariamiesiems būtų skirti intensyvią priežiūrą, tačiau Telšių AVPK vadovas R. J. pranešė, kad policija neturi apykojų ir negali pateikti teismui būtinų duomenų apie intensyvios priežiūros techninių sąlygų taikymo galimybes. Aplinkybės, kad Telšių AVPK greičiausiai nebuvo apykojų, nepaneigė ir buvęs Telšių AVPK viršininko pavaduotojas R. J., tačiau akcentavo, kad, jeigu tuo metu komisariate ir nebuvo apykojų, tačiau būtų nuspręsta skirti intensyvią priežiūrą įtariamiesiems, jos į komisariatą būtų atvežtos iš kitų policijos įstaigų, kadangi tai buvo įprasta darbo praktika.

4.4. Telšių apylinkės prokuratūros vyr. prokurorė D. A. paaiškino, jog jai taip pat nežinomos aplinkybės, ar pareiškėja išsprendė kitų kardomųjų priemonių paskyrimo įtariamiesiems klausimą. Jeigu nesprendė, ji nežino, dėl kokių priežasčių pareiškėja to nepadarė, kadangi įprastai Telšių apylinkės prokuratūroje kardomąsias priemones skiria prokurorai, o policijos tyrėjai tai padaro tik neatidėliotinais atvejais, kai to negali padaryti prokuroras.

4.5. Iš Telšių AVPK ONKTS viršininko D. B. tarnybinio pranešimo ir tyrėjos I. Š. paaiškinimo matyti, jog prokurorė nesidomėjo bylos aplinkybėmis ir nei žodinių, nei rašytinių nurodymų ikiteisminio tyrimo pareigūnams nedavė, papildomų duomenų, susijusių su galimomis kitomis kardomosiomis priemonėmis, nereikalavo. Pareiškėja, nusprendusi nesikreipti į teismą dėl suėmimo skyrimo įtariamiesiems L. R. ir M. K., ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuo 9.00 val. iki 12.00 val. neinformavo, nesiėmė jokių veiksmų dėl kitų proporcingų kardomųjų priemonių paskyrimo įtariamiesiems, kol jai nepaskambino Telšių AVPK ONKTS viršininkas D. B.

4.6. Telšių AVPK ONKTS viršininkui D. B. paaiškinus, kad pareiškėjos veiksmus jis skųs vadovybei, pareiškėja ėmėsi veiksmų ir informavo savo vadovę, t. y. vyriausiąją prokurorę apie priimtą sprendimą, pradėjo svarstyti kitų teismo skiriamų kardomųjų priemonių paskyrimo klausimą, dėl kurių faktiškai jau nebuvo laiko kreiptis į teismą, nes nebuvo paruošti procesiniai dokumentai ir neišspręsti organizaciniai klausimai dėl apykojų atvežimo į komisariatą.

4.7. Informuodama aukštesniuosius prokurorus, pareiškėja siekė tik pateisinti savo netinkamą veikimą ir pasyvumą sprendžiant kardomųjų priemonių skyrimo klausimą. Be to, pareiškėja 2020 m. sausio 29 d. IBPS įkėlė savo 2020 m. sausio 28 d. surašytą tarnybinį pranešimą, kuriame nurodė sprendimo nesikreipti į teisme budinčią ikiteisminio tyrimo teisėją dėl suėmimo paskyrimo įtariamiesiems motyvus.

4.8. Tik neatidėliotinais atvejais ikiteisminio tyrimo pareigūnas turi teisę paskirti kai kurias kardomąsias priemones, o šiuo atveju pareiškėjai IBPS priemonėmis buvo pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys spręsti dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo įtariamiesiems, tačiau ji pavestas funkcijas atliko nekvalifikuotai ir aplaidžiai, nepriėmė sprendimų dėl kardomųjų priemonių paskyrimo įtariamiesiems, ikiteisminio tyrimo pareigūnams nesuteikė metodinės pagalbos dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, procesinių prievartos priemonių taikymo, nekontroliavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų, susijusių su kardomųjų priemonių paskyrimu. Dėl šių priežasčių ikiteisminis tyrimas užsitęsė, kadangi įtariamasis M. K. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pasislėpė, todėl iškilo būtinybė atlikti papildomus veiksmus, susijusius su jo paieška, reikėjo skirti papildomas darbo ir laiko sąnaudas. Šiuo atveju netinkamas prokurorės pareigų vykdymas sąlygojo tai, jog nesant vieno iš pagrindinių įtariamųjų pasunkėjo įtariamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodinėjimo procesas, taip pat nebus galimybės per kuo trumpiausius terminus užbaigti ikiteisminio tyrimo ir perduoti bylą nagrinėti teismui.

4.9. Pareiškėjos tarnybinis pažeidimas buvo padarytas neatsargiais veiksmais ir neveikimu dėl nerūpestingumo, atskleista, kokius teisės aktus prokurorė pažeidė, be to, nurodomi ir neigiami padariniai, kilę dėl prokurorės padaryto tarnybinio pažeidimo. Konstatavus tarnybinį pažeidimą prokurorei netaikyta tarnybinė atsakomybė ir nepaskirta netgi švelniausia tarnybinė nuobauda, t. y. apsiribota tik tarnybinio pažeidimo konstatavimu

II.

5.    Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. balandžio 28 d. sprendimu pareiškėjos L. S. skundą tenkino – panaikino Rezoliuciją.

6.    Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias faktines aplinkybes:

6.1.   Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiasis prokuroras A. K. 2020 m. spalio 7 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9.-11256 informavo Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiąjį prokurorą K. Š., jog pareiškėja galimai padarė tarnybinį nusižengimą. Pranešime nurodoma, kad ji nesikreipė dėl laikinai sulaikytų įtariamųjų suėmimo, neišsprendė ar net nusišalino nuo kardomųjų priemonių skyrimo klausimo, palikdama jį spręsti ikiteisminio tyrimo pareigūnams, o apie tokio savo elgesio priežastis oficialios informacijos nepateikė.

6.2.   Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras K. Š. 2020 m. spalio 9 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 17.9.-11349, įvertinęs gautą 2020 m. spalio 7 d. tarnybinį pranešimą, paprašė generalinio prokuroro įvertinti pareiškėjos veiksmus (neveikimą) ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nurodydamas, kad pareiškėja galimai netinkamai ir neišsamiai įvertino jai pateiktą informaciją, ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) atsisakydama kreiptis į teismą dėl kardomosios priemonės, t. y. suėmimo, skyrimo 2020 m. sausio  25 d. laikinai sulaikytiems asmenims bei nespręsdama klausimo dėl kitų kardomųjų priemonių skyrimo ir tuo galimai pažeidė Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 16 straipsnio 2 dalį, BPK 2 straipsnį ir 122 straipsnį, taip pat Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. I-139 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos), reikalavimus.

6.3.   Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. 2020 m. lapkričio 6 d. sprendimu (rezoliucija) pradėtas tarnybinis patikrinimas pagal 2020 m. lapkričio 6 d. išvadą dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo tikslingumo pareiškėjos atžvilgiu, registracijos Nr. 17.9.-12411, kuri buvo surašyta atlikus vidaus tyrimą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro K. Š. 2020 m. spalio 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. 17.9.-11349, taip pat Šiaulių apygardos prokuratūros ONKTS vyriausiojo prokuroro A. K. 2020 m. spalio 7 d. tarnybinį pranešimą Nr. 17.9.-11256.

6.4.   Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2020 m. lapkričio 26 d. pranešimu apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą informavo pareiškėją apie galimai padarytą tarnybinį pažeidimą, t. y., kad ji, nusprendusi dėl kardomųjų priemonių skyrimo sulaikytiems įtariamiesiems nesikreipti į budintį Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, neatliko prokurorui priskirtų funkcijų bei nesuteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams metodinės pagalbos dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, procesinių prievartos priemonių taikymo bei nesprendė dėl kitų kardomųjų priemonių skyrimo įtariamiesiems, kurios užtikrintų jų dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Pareiškėjai pasiūlyta per 5 darbo dienas pateikti paaiškinimą.

6.5.   Pareiškėja 2020 m. gruodžio 3 d. paaiškinime nurodė, jog budėjimo dieną, t. y. 2020 m. sausio 26 d., nesikreipė į budintį teisėją dėl kardomųjų priemonių – suėmimo – paskyrimo, kadangi nematė tam pagrindų, be to, apie savo sprendimą informavo vyriausiąją prokurorę. Norėdama skirti įtariamiesiems intensyvią priežiūrą, sužinojo, kad Telšių AVPK neturi intensyvios priežiūros techninių priemonių, sąlygų, todėl ji neturėjo galimybės kreiptis į teismą dėl intensyvios priežiūros įtariamiesiems paskyrimo. Paaiškino, kad iš vyriausiosios prokurorės sužinojo, jog policijos pareigūnai sekančią dieną, t. y. pirmadienį, parsiveš apykojų ir kreipsis į Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorą dėl intensyvios priežiūros įtariamiesiems paskyrimo. Pareiškėja taip pat nurodė, jog, įvertinusi tyrėjos 2020 m. sausio 25 d. pateiktą tarnybinį pranešimą su prašymu kreiptis dėl suėmimo paskyrimo laikinai sulaikytiems asmenims, ji neturėjo kai kurių duomenų, juos buvo priversta rinkti (buvo nurodyti neteisingi duomenys apie įtariamųjų šeiminę padėtį, pragyvenimo šaltinius, gyvenamąją vietą, nebuvo duomenų apie mažamečius vaikus ir pan.). Pareiškėja, įvertinusi turimus duomenis, nenustatė BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų suėmimo pagrindų ir motyvų, todėl nusprendė atsisakyti tenkinti tyrėjos prašymą kreiptis į budintį teisėją dėl suėmimų įtariamiesiems L. R. ir M. K. skyrimo.

6.6.   Telšių AVPK KP ONTS vyriausioji tyrėja I. Š (buv. B.) 2020 m. gruodžio 7 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2020 m. sausio 25 d. savo tarnybiniame pranešime išdėstė išsamius pagrindus, dėl kurių prokurorė L. S. turėjo kreiptis į teismą dėl suėmimo paskyrimo įtariamiesiems M. K. ir L. R.

6.7.   Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė D. A. 2020 m. gruodžio 11 d. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad pareiškėja ją 2020 m. sausio 26 d. telefonu informavo, jog atsisakė kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kardomosios priemonės – suėmimo, paskyrimo įtariamiesiems, sulaikytiems dėl narkotinių priemonių laikymo. Pareiškėja, jos teigimu, paaiškino tokio savo sprendimo priežastis, nurodydama, jog policija nepateikė pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad šie asmenys gali bėgti, slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o pateikti duomenys nebuvo pakankamai tikslūs.

6.8.   Telšių AVPK viršininko pavaduotojas R. J. 2020 m. gruodžio 14 d. savo paaiškinime nurodė, kad nepamena, ar pareiškėjai jos budėjimo dieną nurodė, jog komisariatas neturi apykojų, tačiau, jo teigimu, jei ir neturėtų, būtų jas parsivežę iš kitų šalies policijos komisariatų, kadangi tai – įprasta praktika.

6.9.   Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 16 d. rašte nurodoma, kad nėra galimybės nustatyti, ar 2020 m. sausio 26 d. Telšių AVPK turėjo pakankamai apykojų, nes apykojų skaičius yra ribotas, dažnai jų trūksta ir tarp policijos įstaigų nuolat vyksta apykojų „dalijimasis“ dėl didelio jų poreikio. Taip pat nurodė, kad dėl apykojų trūkumo asmenims, kuriems paskirta ši kardomoji priemonė – intensyvi priežiūra, tenka ir palaukti, kol atsiras tam techninės galimybės. Taip pat pažymėjo, kad tokių atvejų, kai Telšių AVPK nebuvo galimybės užtikrinti techninių sąlygų intensyviai priežiūrai, buvo pasitaikę ne kartą.

6.10. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2021 m. sausio 6 d. buvo pateikta tarnybinio patikrinimo išvada Nr. VT-5 (toliau – ir Išvada), kurioje siūloma: 1) tarnybinį patikrinimą laikyti baigtu; 2) pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jai netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti.

6.11. Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui 2021 m. sausio 18 d. buvo Teikimas. Teikime konstatuota, kad Išvadoje ir tarnybinio patikrinimo medžiagoje yra pakankamai duomenų pripažinti, kad pareiškėja (prokurorė), jos budėjimo dieną, nusprendusi dėl kardomųjų priemonių skyrimo sulaikytiems įtariamiesiems nesikreipti į budintį Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, neatliko prokurorui priskirtų funkcijų bei nesuteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams metodinės pagalbos dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, procesinių prievartos priemonių taikymo bei nesprendė dėl kitų kardomųjų priemonių skyrimo įtariamiesiems, kurios užtikrintų jų dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą. Tarnybinis pažeidimas padarytas jos neveikimu dėl neatsargumo (nerūpestingumo), o tai sukėlė neigiamus padarinius, t. y. įtariamasis M. K. nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pasislėpė, todėl iškilo būtinybė atlikti papildomus veiksmus, susijusius su įtariamojo paieškos vykdymu, pasunkėjo įtariamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodinėjimo procesas. Teikime siūlyta pripažinti, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, tačiau tarnybinės atsakomybės jai netaikyti ir tarnybinės nuobaudos neskirti.

7.      Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vertins, ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras Rezoliucija pripažino, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą.

8.      Teismas apžvelgė Prokuratūros įstatymo nuostatas (3 str. 2 d., 391 str. 2 d., 41 str. 5 d.), Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 10 d. sprendime pateiktus išaiškinimus, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

9.      Teismas, įvertinęs Tarnybinio pranešimo turinį, pareiškėjos 2020 m. sausio 28 d. tarnybinį pranešimą, BPK nuostatas (119 str., 121 str. 2 d., 122 str. 1 d., 3 d., 4 d., 6 d.), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, nurodė, kad įtariamųjų pabėgimo pavojus buvo grindžiamas tuo, jog konkrečiai M. K. turi ryšių užsienyje, kadangi buvo ten dirbęs, tačiau plačiau neįvardyta, dėl kokių priežasčių jis turėtų vykti į užsienį ir pas ką konkrečiai ten apsistoti, t. y. nenurodyti ryšiai, kurie leistų manyti, jog jis pabėgs ir slėpsis užsienyje būtent dėl turimų ryšių. Tarnybiniame pranešime nebuvo detalizuotos šios aplinkybės, nurodant, kas konkrečiai sieja M. K. su užsienio valstybe, išskyrus tai, kad anksčiau ten dirbo. Teismas pritarė pareiškėjos paaiškinimuose išsakytai pozicijai, kad Tarnybiniame pranešime pateikta tik abstrakti nuoroda, jog M. K. anksčiau dirbo užsienyje, kuri savaime neįrodo fakto, jog jis turi užsienio šalyje iki dabar išlikusių ryšių, todėl tai nebuvo pakankama ir įtikinama priežastis pabėgimo pavojui pagrįsti, juolab ilgesnį laiką. Vertinant L. R. pasislėpimo tikimybę, nurodoma, kad jis nedirba, neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, bet vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo manyti, jog įtariamasis mėgins slėptis.

10.    Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo tvirtinti, jog pareiškėjos, kaip prokurorės, pasirinkimas nesikreipti į ikiteisminio tyrimo teisėją su prašymu paskirti įtariamiesiems suėmimą, buvo šiurkšti ir akivaizdi teisės aiškinimo bei (arba) taikymo klaida. Byloje nėra duomenų, jog pareiškėja sąmoningai ar tyčia pažeidinėjo baudžiamojo proceso nuostatas, siekė vilkinti ikiteisminį tyrimą, neatliko jame būtinų procesinių veiksmų ir pan. Priešingai, visuma faktinių duomenų patvirtina, kad pareiškėja vykdė jai teisės aktais priskirtas tarnybines funkcijas, laikydamasi teisinio reguliavimo, t. y. gavusi tarnybinį pranešimą įvertino jame pateiktas aplinkybes, priėmė sprendimą nesikreipti dėl suėmimo paskyrimo, o apie tokį sprendimą informavo vyriausiąją prokurorę. Be to, 2020 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime pareiškėja išsamiai išdėstė tokio savo sprendimo motyvus, t. y., rėmėsi savo žiniomis ir vidiniu įsitikinimu, veikdama kompetencijos ribose ir pagrįstai manydama, jog nėra pagrindo kreiptis į teismą dėl suėmimo. Pareiškėja pažymėjo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai dar iki kreipimosi į prokurorą atliko įtariamųjų apklausas, kratas jų gyvenamosiose vietose, įvykio vietos (automobilio) apžiūrą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paėmimą. Ikiteisminio tyrimo byloje nebuvo nustatyti nukentėjusieji, liudytojai, kiti įtariamieji, kuriuos galėtų paveikti sulaikyti asmenys, nebuvo pateikta duomenų apie kitus tyrimui reikšmingus daiktus, kuriuos įtariamieji galėtų sunaikinti, taip pat nebuvo duomenų ir apie kitas jų įvykdytas veikas.

11.    Teismas pažymėjo, kad, nors vėliau vienas iš įtariamųjų pabėgo į užsienį ir tai galimai būtų galima laikyti prokurorės priimto procesinio sprendimo klaida, tačiau nei teisėjams, nei prokurorams negali būti taikoma atsakomybė už priimant proceso sprendimus (taip pat ir valstybinio kaltinimo palaikymo metu) padarytas pavienes teisės aiškinimo ir (arba) taikymo klaidas ar proceso įstatymų pažeidimus, nebent tokios klaidos ar pažeidimai būtų itin šiurkštūs, pasikartojantys, pažeidžiantys pagrindines žmogaus teises, sukėlę kitokią didelę žalą ar itin neigiamas pasekmes. Teismas akcentavo, kad tokių duomenų nagrinėjamu atveju nėra nustatyta.

12.    Teismas nurodė, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja nesikreipė dėl kitos kardomosios priemonės skyrimo, t. y. intensyvios priežiūros, nes tuo metu ji gavo duomenis, kad nėra techninių galimybių uždėti apykojes, o šių duomenų nepaneigė ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2020 m. gruodžio 16 d. rašte pateikti paaiškinimai, todėl pareiškėja veikė sąžiningai, siekdama geriausio rezultato valstybei ir visuomenei, veikdama savo kompetencijos ribose.

13.    Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, konstatavo, kad nagrinėjamoje situacijoje atsakovas nepagrįstai, pažeisdamas konstitucinį prokuroro nepriklausomumo principą, vertino pareiškėjos padarytus veiksmus kaip tarnybinį pažeidimą, todėl Rezoliucija naikintina.

III.

14.  Atsakovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

15.  Atsakovas apeliacinį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:

15.1.    Pareiškėjos atžvilgiu nebuvo padaryta esminių Rezoliucijos priėmimo pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimų, tarnybinio patikrinimo metu surinkti ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje išanalizuoti faktiniai duomenys buvo pakankami konstatuoti pareiškėjos padarytą tarnybinį pažeidimą. Tarnybinis pažeidimas konstatuotas kompetentingo subjekto, atsižvelgta į reikšmingas tarnybinei atsakomybei aplinkybes. Teikime nurodyta pareiškėjos padaryto tarnybinio pažeidimo sudėtis, t. y. priešingi teisei veiksmai ir neveikimas, sukelti neigiami padariniai, priežastinis ryšys tarp pareiškėjos neveikimo bei atsiradusių neigiamų padarinių.

15.2.    Pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas (86 str. 1 d., 56 str. 6 d.).

15.3.    Tarnybiniu pažeidimu nagrinėjamu atveju laikoma tai, kad pareiškėja neatliko jai priskirtų funkcijų, kai pareiškėja, būdama būdinti prokurorė ir turėdama pareigą spręsti ir paskirti kardomąsias priemones įtariamiesiems to nedarė, t. y. neatliko jai pavestų pareigų, taip pat nesuteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams metodinės pagalbos, nors pagal teisės aktus (Rekomendacijas, BPK, Prokuroro neatidėliotinų veiksmų, numatytų BPK ir kituose įstatymuose, atlikimo pasibaigus darbo dienai, poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. I-312, (toliau ir Tvarkos aprašas)) turėjo tai padaryti.

15.4.    Iš pirmosios instancijos teismo argumentacijos nėra aišku, kokio teisinio reguliavimo laikėsi pareiškėja, nes ji faktiškai įtariamiesiems nepaskyrė jokios kardomosios priemonės, nors tai privalėjo padaryti, taip pat neatliko ir kitų budinčiajam prokurorui priskirtų funkcijų siekiant greito ir išsamaus tyrimo.

15.5.    Pirmosios instancijos teismo išvados, kad pareiškėja nagrinėjamu atveju gavusi duomenis, kad nėra techninių galimybių uždėti apykojes veikė sąžiningai, siekdama geriausio rezultato valstybei ir visuomenei, veikdama kompetencijos ribose nagrinėjamu atveju yra nepagrįstos. Iš R. J. paaiškinimo ir kitų aplinkybių matyti, kad Telšių AVPK pateikti duomenys dėl apykojų turėjimo policijos komisariate yra bendro pobūdžio ir nėra svarbūs vertinant pareiškėjos veiksmus, nes, esant būtinybei, apykojės būtų pristatytos iš kitų policijos įstaigų. Priežastimi dėl ko nebuvo kreiptasi į teismą dėl šios kardomosios priemonės galimo paskyrimo buvo tai, kad, pradėjus aiškintis pareiškėjos neveikimo aplinkybes sprendžiant kardomųjų priemonių paskyrimo klausimą, jau baiginėjosi budinčios teisėjos darbo laikas ir nebuvo realių galimybių dėl intensyvios priežiūros nustatymo kreiptis į teismą.

15.6.    Nors pareiškėja tvirtino, kad nevengė bendradarbiauti su policijos pareigūnais bei teikti jiems metodinę pagalbą pradėto ikiteisminio tyrimo klausimais, tačiau iš Telšių AVPK ONKTS viršininko D. B. tarnybinio pranešimo ir tyrėjos I. Š. paaiškinimo matyti, kad pareiškėjos nurodomos aplinkybės neatitinka buvusios situacijos, nes prokurorė apskritai nesidomėjo bylos aplinkybėmis ir jokių nurodymų pareigūnams' nedavė, papildomų duomenų susijusių su galimomis kitomis kardomosiomis priemonėmis nereikalavo, nors tai galėjo daryti tiek telefonu, tiek IBPS priemonėmis.

15.7.    Aplinkybė, kad pareiškėja apie jos priimtus sprendimus dėl kardomųjų priemonių iškart informavo aukštesnius prokurorus, neeliminavo jos pareigos įtariamiesiems laiku skirti kitas proporcingas kardomąsias priemones ir teikti policijos pareigūnams metodinę pagalbą, siekiant išsamaus ir greito tyrimo. Iš esmės informuodama aukštesniuosius prokurorus pareiškėja siekė pateisinti iki tol buvusį savo aplaidumą ir neveikimą sprendžiant kardomųjų priemonių klausimą, nes kaip minėta, iš tarnybinio patikrinimo duomenų matyti, kad pareiškėja pradėjo veikti tik tuomet, kai iš esmės policijos pareigūnai pradėjo reikalauti atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus susijusius su kardomųjų priemonių paskyrimu įtariamiesiems.

15.8.    Nagrinėjamas atvejis, kuomet pareiškėjai IBPS priemonėmis buvo pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys spręsti dėl pačios griežčiausios kardomosios priemonės paskyrimo įtariamiesiems, pagal susiklosčiusias aplinkybes negali būti priskirtas prie neatidėliotinų situacijų (atvejų), kuomet kardomąsias priemones gali paskirti ikiteisminio tyrimo pareigūnas. Tarnybinio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės aiškiai rodo, kad pareiškėja, turėdama užtikrinti savalaikį ir tinkamą baudžiamojo proceso veiksmų, priskirtų prokuroro kompetencijai atlikimą, jai pavestų funkcijų neatliko, nepriėmė sprendimų (pareiškimo, prašymo, nutarimo) dėl kardomųjų priemonių paskyrimo įtariamiesiems L. R. ir M. K., ikiteisminio tyrimo pareigūnams nesuteikė metodinės pagalbos dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, procesinių prievartos priemonių taikymo, nekontroliavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų susijusių su kardomųjų priemonių paskyrimu. Pareiškėjos veiksmai (jos neveikimas) lėmė tai, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė, nes nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro pasislėpė įtariamasis M. K., dėl ko iškilo būtinybė atlikti papildomus veiksmus, susijusius su minėto įtariamojo paieškos vykdymu, taigi ir skirti papildomas darbo laiko ir kitas sąnaudas šiam asmeniui surasti.

15.9.    Pareiškėja, vykdydama savo pareigas, policijos pareigūnams būtų galėjusi ir privalėjusi duoti nurodymus vykti ir nedelsiant iš M. K. paimti jo turimą asmens dokumentą – pasą, kas užtikrintų didesnį skirtos kardomosios priemonės efektyvumą norimiems procesiniams tikslams pasiekti bei apsunkintų pastarojo galimybę nevaržomai judėti ir bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro. Aplaidus ir netinkamas pareiškėjos pareigų vykdymas, kuomet pastaroji nesprendė jos kompetencijai priskirtų klausimų dėl kardomųjų priemonių paskyrimo, sąlygojo tai, kad nesant vieno iš pagrindinių įtariamųjų, pasunkėjo įtariamiesiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų įrodinėjimo procesas, taip pat nebuvo užtikrinta galimybė per kuo trumpiausius terminus užbaigti šį ikiteisminį tyrimą ir bylą perduoti nagrinėti teismui.

15.10.  Rezoliucijos panaikinimas šiuo atveju lemtų ateityje tam tikrą neapibrėžtumą dėl tarnybinės atsakomybės taikymo, kai prokuroro padarytas pažeidimas yra akivaizdus, kai jis aplaidžiai neatlieka jam numatytos procesinės pareigos.

Teisėjų kolegija

konstatuoja: IV.

16.  Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Rezoliucijos, kuria pritarta Teikimui dėl tarnybinio pažeidimo konstatavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

17.  Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja nepadarė jokio tarnybinio nusižengimo, todėl Rezoliuciją, kuria pripažinta, kad pareiškėja padarė tarnybinį pažeidimą, panaikino.

18.  Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė Lietuvos ABTĮ nuostatas (86 str. 1 d., 56 str. 6 d.), akcentuoja, kad tarnybinis pažeidimas konstatuotas dėl to, kad pareiškėja neatliko jai priskirtų funkcijų, kai pareiškėja, būdama būdinti prokurorė ir turėdama pareigą spręsti ir paskirti kardomąsias priemones įtariamiesiems to nedarė, t. y. neatliko jai pavestų pareigų, taip pat nesuteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams metodinės pagalbos, nors pagal teisės aktus turėjo tai padaryti.

19.  Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama atsakovo apeliacinio skundo ribų.

20.  Nagrinėjamu atveju Išvadoje (I t., b. l. 63–91) buvo konstatuota, kad pareiškėja, būdama Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurore ir pagal 2019 m. gruodžio 23 d. Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro patvirtintą prokurorų budėjimo grafiką (reg. Nr. 17.9.-16937) budėdama namuose ir turėdama užtikrinti BPK ir kituose įstatymuose prokuroro kompetencijai pavestų funkcijų atlikimą, t. y. atlikti neatidėliotinus veiksmus poilsio dieną – 2020 m. sausio 26 d. (sekmadienį), IBPS priemonėmis 2020 m. sausio 26 d. ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) medžiagoje, kurioje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2020 m. sausio 25 d. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriuje pagal Baudžiamojo kodekso 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 1 dalį, gavusi iš Telšių AVPK KP ONTS vyriausiosios tyrėjos I. B. 2020 m. sausio 25 d. tarnybinį pranešimą (Nr. IBPS-V-223557-20), kuriame buvo išdėstyti pagrindai, sąlygos ir aplinkybės dėl būtinybės įtariamiesiems L. R. ir M. K., kurie 2020 m. sausio 25 d. buvo užklupti darant nusikalstamą veiką ir vadovaujantis BPK 140 straipsniu laikinai sulaikyti, skirti kardomąsias priemones – suėmimus, ji įvertinusi pateiktus duomenis ir nusprendusi dėl kardomųjų priemonių suėmimo, intensyvios priežiūros ar namų arešto, kurios gali būti paskirtos tik ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, skyrimo sulaikytiems įtariamiesiems L. R. bei M. K. nesikreipti su pareiškimu (prašymu) į budintį Telšių apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją, taip pat neatliko ir kitų prokurorui priskirtų funkcijų bei nesuteikė ikiteisminio tyrimo pareigūnams metodinės pagalbos dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo, procesinių prievartos priemonių taikymo, kad būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos ir nesant aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos kaip neatidėliotinas atvejis ikiteisminio tyrimo pareigūnui spręsti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą, nesprendė dėl kitų kardomųjų priemonių skyrimo įtariamiesiems L. R. ir M. K., kurios užtikrintų jų dalyvavimą procese ir netrukdomą ikiteisminį tyrimą.

21.  Išvadoje taip pat nustatyta, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja galimai pažeidė Prokuratūros įstatymo nuostatas (14 str. 1 d., 20 str. 1 d. 4 ir 6 p., 391 str. 1 d.); BPK nuostatas (1 ir 2 str., 176 str. 1 d. 3 p. 119 str.); Rekomendacijų dėl kardomųjų priemonių, išskyrus suėmimą, skyrimo ikiteisminio tyrimo metu tvarkos ir nustatytų sąlygų laikymosi kontrolės, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. I-306, 7 punktą; Rekomendacijų dėl ikiteisminio tyrimo organizavimo ir vadovavimo jam, patvirtintų Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1-40 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2015 m. birželio 2 d. įsakymo Nr. 1-139 redakcija) 7 punktą ir 131 punktą; Prokuroro neatidėliotinų veiksmų, numatytų Baudžiamojo proceso kodekse ir kituose įstatymuose, atlikimo pasibaigus darbo dienai, poilsio ir švenčių dienomis tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1-312, 11.1 punktą ir 11.3 punktą; Prokurorų etikos kodekso, patvirtino 2004 m. balandžio 30 d generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-68 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-15 redakcija) 5.1.1. punkto, 6 punkto reikalavimus ir nuostatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad visos šios nuostatos iš esmės yra bendro pobūdžio, nurodančios prokurorui laikytis teisės aktų reikalavimų ir atitinkamo elgesio standarto.

22.  Teisėjų kolegija nurodo, kad pareiškėja iš esmės kaltinama tuo, kad nesikreipė  į teismą dėl suėmimo  ar kitų kardomųjų priemonių ( inter alia intensyvios priežiūros) skyrimo įtariamiesiems, neteikė metodinės pagalbos tyrėjams šiuo klausimu.

23.  Teisėjų kolegija pabrėžia, jog prokurorų funkcijos yra nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad prokuroras organizuoja ikiteisminį tyrimą ir jam vadovauja, baudžiamosiose bylose palaiko valstybinį kaltinimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gegužės 13 d. nutarime yra pažymėjęs, kad prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose, yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose <...> (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

24.  Pasisakydama dėl pareiškėjai pateikto kaltinimo, kad ji nesikreipė į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl suėmimo paskyrimo, teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjos veiksmų matyti, jog ji vertino  galimo suėmimo skyrimo pagrįstumą ir sprendė, kad suimti įtariamųjų nėra pagrindo, argumentus, kuriais remiantis buvo priimtas šis sprendimas, pareiškėja išdėstė 2020 m. sausio 28 d. tarnybiniame pranešime, šių argumentų atsakovas nepaneigė, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, nesikreipdama dėl įtariamųjų suėmimo, pažeidė teisės aktų nuostatas.

25.  Pasisakydama dėl pareiškėjai pateikto kaltinimo, kad ji nesikreipė dėl  kitų kardomųjų priemonių skyrimo (intensyvios priežiūros ar namų arešto), teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra paneigti pareiškėjos argumentai, kad intensyvios priežiūros ji skirti negalėjo, nes ji gavo duomenis, kad tam nebuvo techninių galimybių ( komisariate nebuvo specialių priemonių), todėl šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėja, neskirdama tokios kardomosios priemonės kaip intensyvi priežiūra, šiurkščiai pažeidė teisės aktų nuostatas.

26.  Teisėjų kolegija pažymi, kad Išvadoje nėra nurodyta, kokią metodinę pagalbą pareiškėja turėjo teikti kitiems pareigūnams, iš pareiškėjos 2020 m. sausio 28 d. tarnybinio pranešimo matyti, pareiškėja, atsižvelgdama į savo kompetenciją ir vidinį įsitikinimą, įvertinusi faktines aplinkybes (jau buvo atliktos kratos įtariamųjų gyvenamosiose vietose, buvo nurodyti netikslūs duomenys, buvo nurodyti visiškai formalūs suėmimo pagrindai ir kt.), pasitikslinusi duomenis apie M. K., sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti suėmimo, pareiškėja bendravo su vyresniąja prokurore D. A. dėl kitų kardomųjų priemonių skyrimo.  Tiek ikiteisminį tyrimą vykdžiusios tyrėjos, tiek Telšių AVPK pareigūnų paaiškinimai akcentuoja nepasitenkinimą prokurorės sprendimu nesikreipti į teismą dėl įtariamųjų suėmimo, tačiau toks nepasitenkinimas nėra pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėja pažeidė aktualias teisės aktų nuostatas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja tinkamai atliko savo pareigas, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, jog pareiškėja sąmoningai ar tyčia pažeidinėjo baudžiamojo proceso normas, siekė vilkinti ikiteisminį tyrimą, neatliko jame būtinų procesinių veiksmų ar pan., todėl Rezoliucija panaikinta pagrįstai.

27.  Kiekvieno individualaus ginčo atveju turi būti nustatytos tam ginčui išspręsti reikšmingos aplinkybės, kurias teismas, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių (ABTĮ 56 str. 7 d.), turi įvertinti pagal atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta įrodymų vertinimo taisyklė, kurioje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios; teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įstatymas reikalauja, kad teismas, įvertinęs ištirtus teismo posėdyje įrodymus, sprendime konstatuotų, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, kuris įstatymas turi būti taikomas šioje byloje ir, ar skundas (prašymas) yra tenkintinas (ABTĮ 86 str. 2 d.). Teismo sprendime turi būti atsakyta į visus pareiškėjo pareikštus pagrindinius reikalavimus (ABTĮ 86 str. 3 d.). Įstatymas taip pat reikalauja, kad teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje pagrįstų savo vidinį įsitikinimą dėl įrodymų vertinimo, atlikto pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalyje įtvirtintą įrodymų vertinimo taisyklę (ABTĮ 87 str. 4 d. 2–4 p.)

28.  Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą minėtais procesiniais aspektais, konstatuoja, kad teismas laikėsi šių taisyklių. Vien tai, kad atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, taip pat proceso šalies netenkinantys teismo sprendimo motyvai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad teismas neatsakė į pagrindinius bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra motyvuotas, paremtas byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

29.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. balandžio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Dalia Višinskienė