2K-115-654/2025

Baudžiamoji byla Nr. 2K-115-654/2025 Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00004-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.6.1;

1.2.14.7.1; 1.2.19.4.1; 1.2.19.4.2 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. liepos 9 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Aleno Piesliako (pranešėjas), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Dariui Valiui, nuteistojo S. B. gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui (nuotoliniu būdu), viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nuosprendis. Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nuosprendžiu S. B. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija) (dvi veikos), BK 228 straipsnio 1 dalį, BK 183 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo redakcija), BK 228 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Civilinės ieškovės UAB „Raseinių vandenys“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, panaikinus Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nuosprendį, S. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl darbų pirkimo Slabados gyvenvietėje) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį 150 MGL (7500 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl įrangos pirkimo iš UAB „Prespa“) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl įrangos pirkimo iš UAB „Prespa“) 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda; - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl darbų pirkimo Slabados gyvenvietėje) ir BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl įrangos pirkimo iš UAB „Prespa“), BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl įrangos pirkimo iš UAB „Prespa“) ir BK 228 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šias subendrintas bausmes iš dalies sudėjus, S. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda, nustatytas dvylikos mėnesių nuo nuosprendžio priėmimo dienos baudos sumokėjimo terminas. Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 9 d. 11.10 val. iki 2019 m. balandžio 11 d. 10.20 val. (dvi paros), tai atitinka 4 MGL (200 Eur) dydžio baudą. Civilinei ieškovei UAB „Raseinių vandenys“ iš S. B. priteistas 12 427,02 Eur turtinės žalos atlyginimas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžiu, kuriuo panaikintas Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nuosprendis, taip pat nuteistas A. L., P. V. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau dėl jų kasacinių skundų nėra gauta. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir išklausiusi nuteistojo gynėjo, prašiusio nuteistojo ir jo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1.   S. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl darbų pirkimo Slabados gyvenvietėje) už tai, kad iššvaistė savo žinioje esantį svetimą turtą, būtent: būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „Raseinių vandenys“, kurios steigėja Raseinių rajono savivaldybės taryba, direktorius, atsakingas už bendrovės ūkinę ir finansinę veiklą, turėdamas įgaliojimus valdyti, naudoti savo žinioje esantį UAB „Raseinių vandenys“ turtą, iš anksto žinodamas, kad jo vadovaujama UAB „Raseinių vandenys“ savo darbuotojų ir technikos pajėgumais bei mažesnėmis už potencialių rangovų darbo kainomis ir kitomis sąnaudomis gali pati atlikti reikalingus darbus, įrengdama buitinio nuotekyno tinklus Žemaičių pl., Slabados k., Raseinių r. sav., (toliau – ir buitinio nuotekyno tinklai) ir kad iš tikrųjų šiuos darbus atliks būtent UAB „Raseinių vandenys“, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2017 m. lapkričio 19 d. nurodė UAB „Raseinių vandenys“ Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkui A. K. organizuoti buitinio nuotekyno tinklų Žemaičių pl., Slabados k., Raseinių r. sav., rangos darbų viešąjį pirkimą. UAB „Raseinių vandenys“ Viešųjų pirkimų komisijai atlikus minėtą viešąjį pirkimą ir jį laimėjus ūkio subjektų grupei, kurią sudarė UAB „SD ranga“, UAB „Vigatas“ ir UAB „Termobalt“, 2017 m. lapkričio 29 d. UAB „Raseinių vandenys“, atstovaujama direktoriaus S. B., ir UAB „SD ranga“, atstovaujama direktoriaus A. B., pasirašė statybos darbų rangos sutartį Nr. 2017/11/29 (toliau – ir statybos darbų rangos sutartis), kurios kaina 41 929,16 Eur ir kurioje nurodytų darbų atlikimo terminas nebuvo nustatytas. Po to ne vėliau kaip 2017 m. gruodžio 14 d., nenutraukęs šios statybos darbų rangos sutarties ir nepareiškęs rangovui jokių pretenzijų dėl jos vykdymo, S. B. jam pavaldžiam UAB „Raseinių vandenys“ vandentiekio inžinieriui V. P., nežinančiam, kad buitinio nuotekyno tinklų rangos darbus pagal statybos darbų rangos sutartį privalo atlikti kita įmonė, nepagrįstai žodžiu nurodė minėtus darbus atlikti UAB „Raseinių vandenys“ pajėgumais. UAB „Termobalt“ atlikus savo statybos darbų rangos sutarties dalį pagal 2017 m. lapkričio 20 d. UAB „SD ranga“ ir UAB „Termobalt“ jungtinės veiklos sutartį ir užsakovui pristačius 18 004,80 Eur vertės siurblinę bei pateikus UAB „SD ranga“ tai patvirtinančią 2017 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. TRB 1450, UAB „Raseinių vandenys“ iki 2018 m. vasario 20 d. savo pajėgumais vietoj rangovo atlikus siurblinės įrengimo ir visus kitus statybos darbų rangos sutartimi nurodytus darbus už 14 497,34 Eur bei surašius 2017 m. gruodžio 29 d. Nr. 727 ir 2018 m. vasario 20 d. Nr. 789 atliktų darbų aktus, S. B. akivaizdžiai ignoruojant šiuos faktus, UAB „Raseinių vandenys“ priėmė iš UAB „SD ranga“ jos pateiktas bendros 41 929,16 Eur (su PVM) sumos PVM sąskaitas faktūras ir UAB „SD ranga“ surašytus atliktų darbų, kuriuos iš tikrųjų atliko UAB „Raseinių vandenys“, aktus, ir keliais mokėjimais iki 2018 m. kovo 29 d. UAB „SD ranga“ pervedė iš viso 34 652,20 Eur (be PVM) bei sumokėjo pridėtinės vertės mokestį, t. y. bendrai apmokėjo statybos darbų rangos sutartyje nurodytą 41 929,16 Eur sumą, tai, įvertinus UAB „Vigatas“ iki 2018 m. gruodžio 18 d. įvykdytą 14 497,34 Eur įsiskolinimo UAB „Raseinių vandenys“ grąžinimą, yra 9427,02 Eur daugiau, nei UAB „SD ranga“, UAB „Vigatas“ ir UAB „Termobalt“ ūkio subjektų grupė atliko darbų pagal statybos darbų rangos sutartį Nr. 2017/11/29. Taip S. B. iššvaistė savo žinioje esantį svetimą UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą – 9427,02 Eur.

2.   Be to, S. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir dėl to didelę žalą patyrė juridinis asmuo, būtent: būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „Raseinių vandenys“, kurios steigėja Raseinių rajono savivaldybės taryba, direktorius, turėdamas įgaliojimus valdyti, naudoti savo žinioje esantį UAB „Raseinių vandenys“ turtą, pagal UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus pareiginius nuostatus būdamas atsakingas už įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, patikėtų materialinių vertybių saugojimą bei įmonei padarytus nuostolius, turėdamas pareigas užtikrinti pelningą įmonės darbą, planuoti, organizuoti ir kontroliuoti atliekamų darbų apimtis ir įmonės finansinius rezultatus, formuoti teigiamą įmonės ir savo, kaip įmonės atstovo, įvaizdį, turėdamas teises naudotis įmonės turtu ir lėšomis, nutraukti sutartis, jeigu kita šalis pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus, veikdamas prieš tarnybos interesus, laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 19 d. iki 2018 m. kovo 29 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, žinodamas, kad pagal UAB „Raseinių vandenys“ organizuojamą buitinio nuotekyno tinklų Žemaičių pl., Slabados k., Raseinių r. sav., rangos darbų viešąjį pirkimą ir 2017 m. lapkričio 29 d. UAB „Raseinių vandenys“ ir UAB „SD ranga“ pasirašytą statybos darbų rangos sutartį Nr. 2017/11/29 darbus mažesnėmis už rangovų darbo kainomis bei kitomis sąnaudomis atliks UAB „Raseinių vandenys“, UAB „Raseinių vandenys“ iki 2018 m. vasario 20 d. savo pajėgumais vietoj rangovo atlikus visus paminėta statybos darbų rangos sutartimi nurodytus darbus ir UAB „Raseinių vandenys“ apmokėjus statybos darbų rangos sutartyje nurodytą 41 929,16 Eur sumą, t. y. 9427,02 Eur daugiau, nei UAB „SD ranga“, UAB „Vigatas“ ir UAB „Termobalt“ ūkio subjektų grupė atliko darbų pagal statybos darbų rangos sutartį, S. B. iššvaistė savo žinioje esantį svetimą UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą – 9427,02 Eur. Tokiais veiksmais S. B., padarydamas kitą nusikalstamą veiką – iššvaistydamas savo žinioje esantį svetimą UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, diskreditavo UAB „Raseinių vandenys“ kaip įmonę, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir taip UAB „Raseinių vandenys“ padarė didelę neturtinę žalą ir 9427,02 Eur turtinę žalą.

3.   Be to, S. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija), BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo redakcija) (dėl įrangos pirkimo iš UAB „Prespa“) už tai, kad padedamas kitų asmenų pasisavino ir iššvaistė savo žinioje esantį svetimą turtą, būtent:

3.1. S. B., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „Raseinių vandenys“, kurios steigėja Raseinių rajono savivaldybės taryba, direktorius, atsakingas už įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, turėdamas įgaliojimus valdyti, naudoti savo žinioje esantį UAB „Raseinių vandenys“ turtą, siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, veikdamas kartu su jam pavaldžiu UAB „Raseinių vandenys“ nuotekų tvarkymo inžinieriumi P. V. ir UAB „Prespa“ technikos direktoriumi (asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta), t. y. jų padedamas, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. liepos 26 d. neteisėtai susitarė su UAB „Prespa“ technikos direktoriumi (asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta), kad UAB „Prespa“ dalyvaus UAB „Raseinių vandenys“ planuojamame vykdyti Nuotekų perpumpavimo stoties Jurbarko g. 25, Raseinių m., įrangos (toliau – ir nuotekų perpumpavimo stoties įranga) viešajame pirkime, kurio kaina ir UAB „Prespa“ šio pirkimo pasiūlymas bus dirbtinai padidinti 4000 Eur, o UAB „Raseinių vandenys“ sudarys UAB „Prespa“ palankias sąlygas šį pirkimą laimėti, už tai asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, atsilygins, perduodamas dalį iš UAB „Raseinių vandenys“ dėl nepagrįstai padidintos pirkimo kainos gautų pinigų S. B., po to tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku apie šį susitarimą ir tai, kad dalis iš asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gautų pinigų atiteks P. V., pranešė pastarajam.

3.2. Prieš pradedant organizuoti nuotekų perpumpavimo stoties įrangos viešąjį pirkimą, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, su P. V. aptarus šio viešojo pirkimo sąlygas ir asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, neteisėtą susitarimą su S. B. dėl pirkimo kainos dirbtino padidinimo, asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, parengė paminėtam viešajam pirkimui techninę specifikaciją, prekių pirkimo–pardavimo sutarties projektą ir kviestinų tiekėjų sąrašą, šiuos, įrašęs į USB laikmeną, ne vėliau kaip 2018 m. liepos 26 d., nesant darbe S. B., perdavė UAB „Raseinių vandenys“ vyriausiajam inžinieriui A. K., prašydamas ją perduoti direktoriui S. B.. S. B. 2018 m. liepos 26 d. nurodžius A. K. minėtą USB laikmeną perduoti P. V., pastarasis, ją gavęs ir peržiūrėjęs jos turinį, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2018 m. rugsėjo 5 d. šią USB laikmeną perdavė UAB „Raseinių vandenys“ Viešųjų pirkimų komisijos sekretoriui A. K., o šis, nežinodamas apie neteisėtą susitarimą, pagal USB laikmenoje esančią informaciją parengė nuotekų perpumpavimo stoties Jurbarko g. 25, Raseinių m., įrangos viešojo pirkimo sąlygas.

3.3. Viešųjų pirkimų komisijos 2018 m. rugsėjo 5 d. posėdžio dėl nuotekų perpumpavimo stoties įrangos pirkimo metu komisijos narys P. V. pasiūlė ir Viešųjų pirkimų komisija nusprendė kviesti penkis tiekėjus, kuriuos buvo nurodęs asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta. 2018 m. rugsėjo 10 d. ir 2018 m. rugsėjo 11 d. gavusi tris pasiūlymus dėl nuotekų perpumpavimo stoties įrangos pirkimo, Viešųjų pirkimų komisija laimėtoja pripažino UAB „Prespa“.

3.4. Po to UAB „Raseinių vandenys“, atstovaujama direktoriaus S. B., ir UAB „Prespa“, atstovaujama direktoriaus G. Ž., 2018 m. rugsėjo 14 d. sudarė prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20180914-1, kurioje nurodyta prekių kaina – 22 500 Eur be PVM (27 225,50 Eur su PVM). Dar neatlikus darbų pagal paminėtą prekių pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau 2018 m. spalio 4 d. S. B. pokalbio su P. V. metu išreiškus pageidavimą iš asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gauti sutartą pinigų sumą, P. V. 2018 m. spalio 4 d. susitarė susitikti ir 2018 m. spalio 5 d. prie parduotuvės „Moki veži“, esančios Žemaičių g. 2, Raseinių m., susitiko su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, pastarasis jam perdavė 2000 Eur. P. V., palikęs pusę perduotos sumos sau, t. y. 1000 Eur, 2018 m. spalio 9 d. apie 7.45 val., būdamas S. B. darbo kabinete, perdavė S. B. voką, kuriame buvo likusi pusė asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, perduotos sumos, t. y. 1000 Eur, ir šiuos pinigus S. B. priėmė.

3.5. 2018 m. lapkričio 14 d. UAB „Prespa“ išrašius PVM sąskaitą faktūrą, serija PA, Nr. 0124, dėl Nuotekų perpumpavimo stoties įrangos pardavimo, o S. B. nurodžius apmokėti šią PVM sąskaitą faktūrą, UAB „Raseinių vandenys“ 2018 m. lapkričio 22 d. ir 2018 m. gruodžio 21 d. bendrovei „Prespa“ iš viso pervedė 27 225 Eur, po to likusi 2000 Eur suma iš bendrai 4000 Eur nepagrįstai padidintos pirkimo kainos atiteko UAB „Prespa“.

3.6. Tokiu būdu S. B., veikdamas bendrai kartu su P. V. ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, jų padedamas pasisavino ir iššvaistė savo žinioje esantį svetimą UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą, t. y. pasisavino 1000 Eur ir iššvaistė 3000 Eur, iš kurių 1000 Eur atiteko P. V., o 2000 Eur atiteko UAB „Prespa“.

4.   Be to, S. B. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, ir dėl to didelę žalą patyrė juridinis asmuo, būtent:

4.1. S. B., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „Raseinių vandenys“, kurios steigėja Raseinių rajono savivaldybės taryba, direktorius, turėdamas įgaliojimus valdyti, naudoti jo žinioje esantį UAB „Raseinių vandenys“ turtą, pagal UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus pareiginius nuostatus būdamas atsakingas už įmonės visą ūkinę ir finansinę veiklą, patikėtų materialinių vertybių saugojimą bei įmonei padarytus nuostolius, turėdamas pareigas užtikrinti pelningą įmonės darbą, planuoti, organizuoti ir kontroliuoti atliekamų darbų apimtis ir įmonės finansinius rezultatus, formuoti teigiamą įmonės ir savo kaip įmonės atstovo įvaizdį, turėdamas teises naudotis įmonės turtu ir lėšomis, nutraukti sutartis, jeigu kita šalis pažeidžia sutartyje nustatytus įsipareigojimus, veikdamas prieš tarnybos interesus, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo (toliau – PĮ) 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą skaidrumo principą ir neužtikrindamas to paties įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje nustatyto pirkimų tikslo siekimo, kad prekėms, paslaugoms ar darbams įsigyti skirtos lėšos būtų naudojamos racionaliai, laikotarpiu nuo 2018 m. liepos 26 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, vykdant UAB „Raseinių vandenys“ nuotekų perpumpavimo stoties Jurbarko g. 25, Raseinių m., įrangos viešąjį pirkimą, kurio kaina S. B. ir asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, neteisėtu susitarimu dirbtinai buvo padidinta 4000 Eur, bei 2018 m. rugsėjo 14 d. UAB „Raseinių vandenys“ ir UAB „Prespa“ sudarius prekių pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 20180914-1, padedamas UAB „Raseinių vandenys“ nuotekų tvarkymo inžinieriaus P. V. ir UAB „Prespa“ technikos direktoriaus, asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta, S. B. pasisavino ir iššvaistė savo žinioje esantį svetimą UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą, t. y. pasisavino 1000 Eur ir iššvaistė 3000 Eur, iš kurių 1000 Eur atiteko P. V., o 2000 Eur atiteko UAB „Prespa“.

4.2. Tokiais veiksmais S. B., padarydamas kitas nusikalstamas veikas – pasisavindamas ir iššvaistydamas savo žinioje esantį svetimą UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, diskreditavo UAB „Raseinių vandenys“ kaip įmonę, suformuodamas neigiamą nuomonę apie joje dirbančius asmenis, kurie, naudodamiesi tarnybine padėtimi, gali tenkinti savo ir kitų asmenų savanaudiškus poreikius, pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą ir taip UAB „Raseinių vandenys“ padarė didelę neturtinę žalą ir 4000 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

5.   Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro A. Mirno (A. Mirnyj) apeliacinį skundą bei atlikęs byloje įrodymų tyrimą, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados pagrįstos selektyviu įrodymų vertinimu, o nevertinta byloje esančių įrodymų visuma. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai S. B. veiksmus organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus priskyrė civilinių teisinių santykių reguliavimo sričiai. Dėl to apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendį panaikino ir byloje priėmė naują nuosprendį – S. B. pripažino kaltu dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.

III. Kasacinio skundo argumentai

6.   Kasaciniu skundu nuteistasis S. B. ir jo gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendį ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. liepos 3 d. nuosprendį. Kasatoriai kasaciniame skunde nurodo:

6.1. Skundžiamas nuosprendis nuteistajam S. B. priimtas, nesiėmus visų įmanomų priemonių bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, jis paremtas prielaidomis ir apeliacinės instancijos teismo sukurtais nebūtais įvykiais. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajų, nepagrįstai kritiškai vertino ir atmetė S. B. bei kai kurių liudytojų parodymus, pirmenybę teikdamas kaltinimui palankiems įrodymams, dalį kurių, klaidingai vertindamas jų turinį, nepagrįstai pripažino nuteistojo kaltę įrodančiais. Todėl teismas padarė neteisingas ir prielaidomis pagrįstas išvadas. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltinamojo naudai) principą ir nesilaikė apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliamų BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų. Byloje neįrodyta, kad S. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

6.2. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodytas S. B. išankstinis žinojimas, kad, pasirašius buitinio nuotekyno Slabados gyvenvietėje įrengimo darbų sutartį, dėl subrangovo negebėjimo laiku pradėti darbus, siekiant užtikrinti darbų atlikimą ir skirto finansavimo panaudojimą, jam reikės nuomoti bendrovės „Raseinių vandenys“ techniką. Tai tėra apeliacinės instancijos teismo niekuo nepagrįsta prielaida. Vien tai, kad Raseinių rajono savivaldybės įmonių vadovų susirinkimo protokole nurodyta, jog darbai bus atlikti, nepatvirtina ir neįrodo fakto, kad šiuos darbus turėjo atlikti pati UAB „Raseinių vandenys“. Toks užprotokoluotas įsipareigojimas atlikti darbus, kuriems skirtas finansavimas, buvo visiškai įmanomas perkant darbų atlikimo paslaugą. Tai ir buvo padaryta.

6.3. S. B. proceso metu nuosekliai aiškino, kad, jam vadovaujant UAB „Raseinių vandenys“, buvo laikomasi strategijos, jog visi investiciniai projektai turi būti vykdomi, parengiant techninius projektus ir samdant rangovus, nes tai specialieji darbai, reikalaujantys aukšto technologinio ir vadybinio potencialo, kartu tai užtikrina kokybę bei atsakomybę už atliktus darbus. Samdant rangovus darbams atlikti, sudaroma galimybė UAB „Raseinių vandenys“ techniką ir personalą nukreipti naujiems vartotojams prijungti ir neužsiimti avarijų šalinimu. Investicija Slabados gyvenvietės nuotekų tinklų projektui įgyvendinti buvo įtraukta į Raseinių savivaldybės 2017 m. investicijų programą, todėl S. B. buvo įsitikinęs, kad savivaldybės lėšos gali būti naudojamos tik vykdant viešuosius pirkimus, nes darbų atlikimas UAB „Raseinių vandenys“ savo vidiniais pajėgumais gali būti vertinamas kaip vidaus sandoris. Jis buvo įsitikinęs, kad pirkti darbus konkurso būdu iš rangovų yra ekonomiškai naudinga, nes dauguma rizikų, susijusių su rangos darbų atlikimu, kokybe ir garantijomis, priešingai nei darbus atliekant ūkio būdu, yra perduodamos rangovui. Šie nuteistojo argumentai nebuvo paneigti, tačiau apeliacinės instancijos teismas į juos neatsižvelgė.

6.4. Byloje nėra įrodymų, kad, prieš skelbiant viešąjį pirkimą dėl darbų Slabados gyvenvietėje, buvo atlikti skaičiavimai, kiek UAB „Raseinių vandenys“ kainuotų šiuos darbus atlikti ūkio būdu. 2017 m. lapkričio 22 d. skelbiant pakartotinį viešąjį pirkimą nebuvo ir negalėjo būti žinoma, koks tiekėjas ir už kokią kainą laimės pirkimą. Todėl iki viešojo pirkimo paskelbimo nebuvo galimybės palyginti ir nuspręsti, ar darbus pigiau atlikti viešojo pirkimo būdu ar ūkio būdu. Rangovo pasiūlyta kaina paaiškėjo tik atlikus viešojo pirkimo procedūras ir neviršijo projektui įgyvendinti suplanuotų lėšų, todėl nebuvo pagrindo atmesti rangovo pasiūlymo ir nutraukti viešojo pirkimo procedūros.

6.5. Tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai nenustatė, kad UAB „Raseinių vandenys“ viešąjį pirkimą būtų vykdžiusi neteisėtai ir nepagrįstai. Šio viešojo pirkimo vykdymo teisėtumą patvirtina Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2020 m. lapkričio 12 d. raštas, Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. lapkričio 24 d. atsakymas ir apeliacinės instancijos teisme Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta specialisto išvada. Nuteistojo S. B. parodymus dėl būtinumo skelbti viešąjį pirkimą patvirtina buvusio Raseinių rajono savivaldybės mero A. G. ir Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas ėjusio D. U. parodymai. Pirmas viešasis pirkimas dėl rangos darbų Slabados gyvenvietėje buvo nutrauktas, kadangi UAB „SD ranga“, UAB „Wilo Lietuva“ ir UAB „Mavista“ pasiūlytos kainos buvo per didelės. Tai įrodo, kad UAB „Raseinių vandenys“, o kartu ir jos vadovas S. B. elgėsi atsakingai ir paisė bendrovės interesų bei siekė racionaliai ir efektyviai naudoti lėšas.

6.6. Apskaičiuojant kaltinime nurodytą turtinę žalą, taikytas netinkamas jos apskaičiavimo principas. Negali būti lyginama rangovo darbų kaina ir UAB „Raseinių vandenys“ sąnaudos, kurios būtų buvusios patirtos, jeigu darbai būtų buvę vykdomi pačios bendrovės ūkio būdu. Akivaizdu, kad, atliekant darbus rangovui, visos rizikos ir atsakomybė, susijusi su darbų atlikimu, kokybe ir garantijomis, tenka rangovui. Rangovas darbų kainą skaičiuoja pagal skaičiuojamąsias darbų sąmatas, dažnai taikomi UAB „Sistela“ įkainiai. Į darbų kainą yra įskaičiuojamos ne tik medžiagų, mechanizmų ir darbo užmokesčio sąnaudos, bet ir pridėtinės išlaidos, pelnas ir kitos išlaidos, būtinos sutarčiai įvykdyti. Atliktiems darbams rangovas suteikia teisės aktuose nustatytas garantijas, todėl rangovai į darbų kainą įtraukia ir garantiniams įsipareigojimams vykdyti reikalingas sąnaudas. Byloje nėra skaičiavimų, kiek projekto įgyvendinimo darbai kainuotų, jei darbus UAB „Raseinių vandenys“ būtų atlikusi ūkio būdu. Galimai atlikus tokius skaičiavimus ir įtraukus visas darbams atlikti reikalingas sąnaudas, būtų nustatyta, kad darbų atlikimas ūkio būdu kainuotų netgi daugiau, nei už juos buvo sumokėta rangovui. Be to, UAB „Raseinių vandenys“ atliekant darbus ūkio būdu, visos su darbų atlikimu, kokybe ir garantijomis kylančios rizikos tektų pačiai bendrovei. Tokiu atveju, garantiniu laikotarpiu įvykus tinklų avarijoms ar paaiškėjus, kad yra kitokių defektų, avarijas ir defektus turėtų šalinti UAB „Raseinių vandenys“ savo sąskaita, būtų patiriama papildomų išlaidų, kurių nebūtų, jeigu darbai būtų atliekami perkant šių darbų atlikimo paslaugą.

6.7. Žalai apskaičiuoti svarbi rangovo įsigytos siurblinės kaina. Nebuvo aiškintasi ir įrodyta, kad UAB „Raseinių vandenys“, vykdydama darbus ūkio būdu, būtų nupirkusi siurblinę už tokią pačią kainą. Viešąjį pirkimą laimėję tiekėjai tokią siurblinės kainą pasiūlė dėl to, kad pirkimo objektą sudarė rangos darbai ir siurblinė, be to, siekė, kad pasiūlymo kaina būtų pati mažiausia. Kiti pirkime dalyvavę tiekėjai siūlė daug didesnes siurblinės su montavimo darbais kainas. Taigi, akivaizdu, kad neįrodžius, jog UAB „Raseinių vandenys“, vykdydama darbus ūkio būdu, būtų nupirkusi siurblinę už 18 004,80 Eur (su PVM), teismas neturėjo pagrindo pripažinti šią aplinkybę objektyviai teisinga ir ja remtis, apskaičiuodamas žalos dydį.

6.8. Byloje įrodyta, kad UAB „Raseinių vandenys“ sutarties su UAB „SD ranga“ vykdymo laikotarpiu buvo išnuomojusi savo techniką subrangovei UAB „Vigatas“, kuri pagal UAB „Raseinių vandenys“ pateiktas PVM sąskaitas faktūras su nuomotoju visiškai atsiskaitė. Byloje nėra įrodymų apie nuteistojo S. B. išankstinį žinojimą, kad rangovė sutarties vykdymo metu dėl technikos trūkumo negalės laiku pradėti darbų. UAB „Raseinių vandenys“ reikalingą techniką UAB „Vigatas“ išnuomojo praėjus savaitei po sutarties pasirašymo, paaiškėjus, kad dėl technikos trūkumo darbai negali būti pradedami, ir kilus rizikai, kad jie nebus užbaigti per nustatytą terminą. S. B. proceso metu teigė, kad sprendimas dėl technikos nuomos buvo priimtas jau po viešojo pirkimo sutarties sudarymo, matant, kad UAB „Vigatas“ delsia pradėti darbus. Tokius S. B. parodymus patvirtina liudytoja UAB „Raseinių vandenys“ buhalterė D. S. ir buvęs Raseinių rajono savivaldybės meras A. G..

6.9. Be to, nei šio konkretaus viešojo pirkimo sąlygos, nei Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas (toliau – VPĮ), nei 2017 m. lapkričio 29 d. statybos rangos sutartis Nr. 2017/11/29 nedraudė subrangovei UAB „Vigatas“ darbams atlikti nuomotis techniką iš trečiųjų asmenų. Pagal VPĮ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, statybinės technikos nuomotojas nėra subrangovas ar subtiekėjas, todėl jo net nereikia išviešinti viešojo pirkimo dokumentuose (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-359/2012). Taigi, UAB „Vigatas“ galėjo nuomotis techniką tiek iš UAB „Raseinių vandenys“, tiek iš bet kurio kito statybinės technikos nuomotojo, nuomos klausimų net nederindama su perkančiuoju subjektu. Tai, kad UAB „Raseinių vandenys“ buvo ir perkantysis subjektas, sudaręs viešojo pirkimo sutartį, ir statybinės technikos nuomotoja, išnuomojusi statybinę techniką UAB „Vigatas“, nėra teisės pažeidimas, tuo labiau nėra nusikaltimas. Joks teisės aktas nedraudžia UAB „Raseinių vandenys“ nuomoti technikos viešąjį pirkimą laimėjusiam rangovui. Viešojo pirkimo santykiuose ir statybinės technikos nuomos santykiuose UAB „Raseinių vandenys“ veikė skirtingu teisiniu statusu ir skirtingu teisiniu pagrindu. Už statybinės technikos nuomą UAB „Raseinių vandenys“ gavo pajamų ir tai bendrovei buvo finansiškai naudinga. Tokių įplaukų gavimas buvo aktualus ir visiems bendrovės paslaugas gaunantiems bei už jas atsiskaitantiems rajono gyventojams, nes nuo tokių lėšų gavimo priklauso ir paslaugų tarifai. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytoja D. S..

6.10. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-518/2014), įmonės vadovas neturi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad tariamai buvo priimtas ekonomiškai nepagrįstas sprendimas. Šioje byloje nėra pagrindo teigti, kad S. B., kaip įmonės direktoriaus, priimtas sprendimas organizuoti viešąjį pirkimą, kurio metu buvo siekiama už mažiausią kainą įsigyti darbus iš tiekėjo, yra ekonomiškai nepagrįstas ir neteisėtas sprendimas, o juo buvo siekiama iššvaistyti bendrovės lėšas ir padaryti jai žalą.

6.11. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad UAB „Raseinių vandenys“ pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis, be teisėsaugos institucijų įsikišimo, buvo apsunkintas, yra nepagrįsta ir prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Nepaneigus aplinkybių, kad viešojo pirkimo procedūra buvo atlikta ir darbų pirkimo sutartis pasirašyta tinkamai, nepažeidžiant įstatymų, technikos nuoma subrangovui buvo teisėta, darbai pagal sutartį atlikti ir už juos šalys atsiskaitė, pašalinamas ir neteisėtas bei neatlygintinas turto (lėšų) perleidimas BK 184 straipsnio prasme. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal UAB „Raseinių vandenys“ 2020 m. sausio 17 d. pranešimą. Iš šio pranešimo ir 2020 m. sausio 29 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad visos reikšmingos aplinkybės UAB „Raseinių vandenys“ buvo žinomos dar kreipiantis į teisėsaugos instituciją, todėl, priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, bendrovės galimai pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis niekaip nebuvo ir nėra apsunkintas. UAB „Raseinių vandenys“ ar jos akcininkas manydamas, kad buvęs bendrovės direktorius S. B. sudarė įmonės interesų neatitinkančią ir žalingą rangos sutartį, turi teisę savo teises ginti civilinėmis priemonėmis. Be to, UAB „Raseinių vandenys“ vienintelė akcininkė yra Raseinių rajono savivaldybė, kuriai Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose yra suteikta kompetencija ir mechanizmai kontroliuoti savo valdomas įmones ir pareikalauti atlyginti žalą, jeigu, akcininko vertinimu, tokia žala buvo padaryta.

6.12. Vienas iš būtinų turto iššvaistymo sudėties požymių yra turto perleidimo neteisėtumas. Byloje nesant įrodymų, kad buitinio nuotekyno tinklų Slabados gyvenvietėje įrengimo darbus UAB „Raseinių vandenys“ ūkio būdu būtų atlikusi 9427,02 Eur pigiau, nei pagal sutartį sumokėta rangovui, nėra jokio pagrindo teigti, jog buvo neteisėtai perleisti 9427,02 Eur ir tokiu būdu iššvaistytas svetimas UAB „Raseinių vandenys“ priklausantis turtas, t. y. padaryta BK 184 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika.

6.13. Nenustačius turto iššvaistymo fakto, nėra pagrindo daryti išvadą, kad S. B. piktnaudžiavo tarnyba. Vienas iš būtinų piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymių yra didelė žala, kurią sudaro tiek turtinė, tiek neturtinė žala. Piktnaudžiavimo veika galėtų būti inkriminuota, jeigu būtų padaryta ne mažesnė kaip 9500 Eur turtinė žala. S. B. pripažintas kaltu dėl tariamai padarytos 9427,02 Eur turtinės žalos. Apeliacinės instancijos teismas didelės žalos požymį grindė ir didelės neturtinės žalos padarymu, ši neturtinė žala pasireiškė UAB „Raseinių vandenys“ diskreditavimu ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardo pažeminimu. Tačiau byloje nėra įrodymų, kad dėl S. B. veiksmų būtų diskredituotas UAB „Raseinių vandenys“ vardas ar būtų sumažėjęs visuomenės pasitikėjimas šia bendrove, bendrovės darbuotojai ar miesto gyventojai menkiau vertintų įmonę ir jos vardą. UAB „Raseinių vandenys“ veikla nesutriko. Nagrinėjama byla nėra rezonansinė.

6.14. Liudytojas V. S. yra dabartinis UAB „Raseinių vandenys“ direktorius, kuris, iš pareigų atleidus S. B., buvo paskirtas eiti šias pareigas. Tai, kad jis yra suinteresuotas S. B., kaip galimo konkurento į UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus pareigas, nuteisimu, patvirtina faktas, kad pagal V. S. pranešimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Be to, bylai aktualiu laikotarpiu V. S. nedirbo UAB „Raseinių vandenys“, todėl jam negali būti žinomos bylai reikšmingos aplinkybės, kokiu būdu tuo metu turėjo būti įgyvendinami projektai, kas buvo aptarinėjama susitikimų su savivaldybės atstovais metu, kokios buvo teikiamos rekomendacijos dėl projektų įgyvendinimo ir pan. Taigi, V. S. byloje liudijo ne apie įvykius, kuriuose jis dalyvavo, o apie iš kitų asmenų išgirstas ir kaltinimui palankias aplinkybes.

6.15. Liudytojo A. K. parodymuose, palyginti su S. B. ir kitų liudytojų parodymais, yra akivaizdžių prieštaravimų. A. K. dirbo UAB „Raseinių vandenys“ vyriausiuoju inžinieriumi ir viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, o S. B. nušalinus nuo UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus pareigų, beveik aštuonis mėnesius ėjo direktoriaus pareigas. Matydamas galimą veiksmų neteisėtumą, jis privalėjo kreiptis į bendrovės valdybą, tačiau to nepadarė. Liudytojas teigė, kad skelbti viešąjį pirkimą darbams nebuvo pagrindo, tačiau neva toks buvo nuteistojo S. B. nurodymas. A. K. nepaaiškino, kodėl jis, manydamas, kad negali būti skelbiamas viešasis pirkimas, apie tai neinformavo bendrovės valdybos ar prižiūrinčių institucijų ir neprieštaravo viešojo pirkimo skelbimui. Dėl nurodytų aplinkybių šio liudytojo parodymai patikimumo prasme vertintini itin rezervuotai.

6.16. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesirėmė liudytojos UAB „Raseinių vandenys“ buhalterės D. S. parodymais ir dėl to neįvertino reikšmingos aplinkybės apie technikos nuomos teigiamą įtaką bendrovės finansiniams rezultatams. Liudytoja patvirtino S. B. nurodytas aplinkybes apie jo siekį, kad UAB „Raseinių vandenys“ metus užbaigtų pelningai, kad pelningumui įtakos turėjo technikos nuoma subrangovei UAB „Vigatas“.

6.17. Nepagrįstai S. B. nuteistas dėl nusikalstamų veikų, susijusių su nuotekų perpumpavimo stoties įrangos pirkimu iš UAB „Prespa“. Ši S. B. priimto apkaltinamojo nuosprendžio dalis grindžiama prielaidomis, apeliacinės instancijos teismo nustatytų aplinkybių ir padarytų išvadų nepatvirtina ištirti bylos įrodymai.

6.18. Byloje nėra rašytinių įrodymų, kad UAB „Prespa“ darbų kaina buvo padidinta 4000 Eur. Nėra įrodymų, kad buvo teikti keli UAB „Prespa“ pasiūlymai, kurių vieno kaina buvo mažesnė, o kito padidinta 4000 Eur. Iš S. B. pateikto kaltinimo nėra aišku, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kaip buvo padidinta darbų kaina, kokios UAB „Prespa“ pasiūlymo darbų kainos pozicijos ir kokia apimtimi yra padidintos. Todėl pateiktas kaltinimas yra netinkamai suformuluotas, neaiškus ir apsunkina gynybą.

6.19. Gynybos byloje pateikti rašytiniai įrodymai: advokato E. S. paklausimas tiekėjams dėl įrangos ir jos montavimo darbų 2018 m. kainos ir UAB RSB, UAB „Stagrema“ bei UAB „Eurasta“ atsakymai, kad siurblinę 2018 m. būtų sumontavę atitinkamai už 24 290 Eur (be PVM), 24 889 Eur (be PVM), 24 920 Eur (be PVM) (bendra medžiagų ir darbų kaina); paklausimas UAB „Prespa“ ir šios bendrovės atsakymas dėl UAB „Raseinių vandenys“ pasiūlytos darbų kainos detalizacijos, įvertinant visas sutarties įvykdymo išlaidas ir informaciją dėl bendrovės kitų vykdytų panašios apimties sutarčių bei jų kainų, paneigia kaltinimo teiginį dėl kainos padidinimo. Reikšminga ir tai, kad skelbtame viešajame pirkime trys tiekėjai pateikė tokius pasiūlymus: UAB „Guradis“ 22 850 Eur (be PVM), UAB „Automatizavimo sprendimai“ 23 000 Eur (be PVM), UAB „Prespa“ 22 500 Eur (be PVM). Apeliacinės instancijos teismas šių gynybos pateiktų duomenų nevertino ir neaptarė.

6.20. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl darbų kainos padidinimo yra grindžiamos tik P. V. ir asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta ir kuris neigė kainos padidinimą, parodymais. Tačiau šių asmenų parodymai yra nenuoseklūs, prieštaringi, nelogiški ir neatitinka rašytinių bylos įrodymų, todėl jie yra nepatikimi ir jais remtis nebuvo pagrindo. Vertinant P. V. parodymus, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nepaisant to, jog jis teisiamas dėl dalyvavimo padarant byloje inkriminuotas veikas, jis ir toliau dirba UAB „Raseinių vandenys“ nuotekų tinklų inžinieriumi, jo pareigos nesikeitė. Nuteistojo S. B. vertinimu, taip yra todėl, kad jis davė iš anksto suderintus ir neteisingus, prieš S. B. nukreiptus parodymus, be to, siekė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Todėl šio asmens parodymai turi būti vertinami kritiškai.

6.21. S. B. teisminio nagrinėjimo metu kategoriškai neigė, kad buvo susitarimas dėl darbų kainos padidinimo. Tokių aplinkybių jis nenurodė net ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, kai apklausa, neleidus dalyvauti pasirinktam gynėjui, vyko šiurkščiai pažeidžiant jo teisę į gynybą, dėl to šios apklausos metu duoti parodymai yra niekiniai ir jais negalima remtis. Byloje nėra liudytojų parodymų ar rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti kaltinimo ir teismo padarytą išvadą, kad buvo susitarimas padidinti UAB „Prespa“ darbų kainą 4000 Eur suma. Kadangi neįrodyta, kad UAB „Prespa“ darbų kaina buvo padidinta, turi būti atmesta ir kaltinime nurodyta aplinkybė, jog iš padidintos 4000 Eur sumos UAB „Prespa“ technikos direktorius perdavė P. V. 2000 Eur, o likę 2000 Eur liko UAB „Prespa“.

6.22. Byloje esantys asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, asmeninės banko sąskaitos išrašai patvirtina, kad nuo 2018 m. rugsėjo 4 d. iki 2018 m. spalio 5 d. jis išgrynino iš viso 2020 Eur. Ši aplinkybė patvirtina, kad P. V. galimai perduota 2000 Eur suma buvo asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, asmeninės lėšos, o ne UAB „Raseinių vandenys“ turtas. Tai patvirtina, kad kaltinimas pasisavinus ir iššvaisčius UAB „Raseinių vandenys“ turtą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Tai, kad asmuo, kuriam dėl mirties byla nutraukta, išsigrynino savo asmenines lėšas, gali patvirtinti tik vieną jo pirmosios apklausos metu nurodytą aplinkybę, jog 2000 Eur jis perdavė P. V. už tai, kad dėl darbų vėlavimo neskaičiuotų baudų.

6.23. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl P. V. iš asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, gautų 1000 Eur perdavimo S. B. paremta prielaidomis ir nenuosekliais, tarpusavyje prieštaraujančiais P. V., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi, siekiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymais. Byloje nėra įrodymų, kad voke buvo pinigai. Nei taikant kriminalinės žvalgybos priemones užfiksuotame vaizdo įraše apie voko perdavimą, nei kitame vaizdo įraše ar kitame bylos įrodyme nėra užfiksuota, kad voke buvo 1000 Eur. Vaizdo įraše nėra užfiksuota, kad S. B. būtų iš voko pinigus išėmęs, juos perskaičiavęs ir pan.

6.24. Įrodinėjant S. B. inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėtį yra aktualus veikų padarymo laikas bei kitos faktinės aplinkybės. Byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 22 d. UAB „Raseinių vandenys“ už atliktus darbus sumokėjo UAB „Prespa“ 15 000 Eur, o 2018 m. gruodžio 21 d. – 12 225 Eur, iš viso 27 225 Eur. Tačiau S. B. pripažintas kaltu iššvaistęs ir pasisavinęs svetimą UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą dar 2018 m. spalio 9 d., kai savo darbo kabinete iš P. V. gavo voką, kuriame neva buvo pusė asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, perduotos pinigų sumos, t. y. 1000 Eur. Taigi, pagal kaltinimo ir teismo logiką, S. B. svetimą UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą iššvaistė ir pasisavino dar iki tada, kai UAB „Raseinių vandenys“ atsiskaitė su UAB „Prespa“. Tokia pati logika išplaukia ir dėl tariamų 2000 Eur perdavimo P. V., iš šių pinigų 1000 ar 2000 Eur, kaip pastarasis teigia, jis perdavė S. B.. Akivaizdu, kad UAB „Prespa“ už bylai aktualios sutarties įvykdymą dar net negautų lėšų dalies perdavimas P. V. ne tik nelogiškas, bet ir, nedisponuojant šiomis lėšomis, nebuvo galimas. Ši aplinkybė yra viena iš esminių vertinant, ar buvo padarytos iššvaistymo, pasisavinimo, o kartu ir piktnaudžiavimo nusikalstamos veikos, tačiau apeliacinės instancijos teismas jos nevertino ir dėl jos nepasisakė.

6.25. Neįrodžius S. B. inkriminuotų UAB „Raseinių vandenys“ priklausančio turto iššvaistymo ir pasisavinimo nusikalstamų veikų, nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo piktnaudžiauta tarnyba. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo įrodyta didelė žala ir S. B. tyčia padaryti didelę žalą.

6.26. Kad turtinė žala BK 228 straipsnio prasme būtų pripažinta didele, byloje įrodyta turtinė žala turi būti ne mažesnė kaip 9500 Eur. S. B. pripažintas kaltu padaręs 4000 Eur turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas didelės žalos požymį grindė ir didelės neturtinės žalos padarymu, ši neturtinė žala pasireiškė UAB „Raseinių vandenys“, kaip įmonės, diskreditavimu ir valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardo pažeminimu. Tačiau vien tai, kad atliekant viešąjį pirkimą buvo padaryti pažeidimai, nereiškia, jog jie yra tokie pavojingi, kad turėtų būti kriminalizuojami. Viešųjų pirkimų organizavimo taisyklių pažeidimas neturėtų būti sprendžiamas baudžiamosios teisės priemonėmis, žinant, kad jos yra ultima ratio (paskutinė priemonė). Už galimai padarytus viešųjų pirkimų pažeidimus juos įvykdžiusiems ar atsakingiems asmenims gali būti taikomos ir švelnesnės už baudžiamąją atsakomybę priemonės. Pagal teismų praktiką, net ir nustačius daug didesnius viešųjų pirkimų procedūrų pažeidimus, laikomasi pozicijos, kad šie pažeidimai gali būti traktuojami tik kaip tarnybinės etikos, drausminis ar administracinis nusižengimas, už kurį gali būti taikoma drausminė ar administracinė atsakomybė (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiai baudžiamosiose bylose Nr. 1A-12-483/2018, 1A-25-449/2023).

6.27. Byloje nėra įrodymų, kad dėl inkriminuotos veikos būtų diskredituotas UAB „Raseinių vandenys“ vardas ar būtų sumažėjęs visuomenės pasitikėjimas įmone, bendrovės darbuotojai ar miesto gyventojai menkiau vertintų UAB „Raseinių vandenys“ ir jos vardą. UAB „Raseinių vandenys“ veikla nesutriko. S. B. nebuvo valstybės tarnautojas, o buvo tik valstybės tarnautojui prilygintas asmuo – UAB „Raseinių vandenys“ direktorius. Jo einamos pareigos nebuvo nei ypač aukštos, nei ypač svarbios netgi Raseinių rajono mastu. S. B. netgi nebuvo subjektas, kuris atsakingas už organizuoto viešojo pirkimo taisyklių laikymąsi, todėl specialisto nustatyti galimai padaryti pažeidimai nėra susiję su nuteistuoju. Inkriminuojama veika nesukėlė visuomenėje rezonanso, kuriuo kaip nors ypač būtų pakenkta valstybės tarnybos autoritetui. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Šių reikalavimų apeliacinės instancijos teismas nesilaikė.

6.28. Akivaizdus siekis priimti S. B. apkaltinamąjį nuosprendį kelia abejonių ir dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo. Teismo šališkumą parodo aptartos išvados dėl nuteistojo veiksmų ir sumanymų vertinimo, dėl įvykių interpretavimo ir prielaidų darymo nepalankiai nuteistajam, dėl kitų teisiamųjų ir liudytojų parodymų vertinimo. Teismas kriminalizavo nenusikalstamus veiksmus ir taip pažeidė ultima ratio principą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

7.   Nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato R. Dobrovolskio kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

8.   Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad byloje pakanka įrodymų S. B. kaltei pagrįsti, panaikino pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį, kuriuo S. B. dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų buvo išteisintas, ir priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuteistasis ir jo gynėjas, nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo sprendimu, didžiąją dalį kasacinio skundo argumentų skiria atskirų įrodymų patikimumui, teismo atliktam įrodymų vertinimui, nustatytoms bylos aplinkybėms ir jų pagrindu padarytoms išvadoms ginčyti, kartu pateikia savą įrodymų vertinimą, nurodo, kokios bylos faktinės aplinkybės turėtų būti nustatytos ir kaip jos turėtų būti įvertintos baudžiamojo įstatymo nuostatų kontekste. Tokiais kasacinio skundo argumentais siekiama, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo atliktų įrodymų vertinimą ir padarytų išvadas apie byloje nustatytus faktus, t. y. patikrintų apeliacinės instancijos teismo sprendimą faktų nustatymo aspektu, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

9.   Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą kasacine tvarka, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-31-788/2021, 2K-7-89-511/2023 ir kt.). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu. Teismas tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-31-788/2021, 2K-16-788/2023 ir kt.). Deklaratyvūs kasacinio skundo teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo šališkumo, išimtinai siejami su teismo atliktu kasatorių lūkesčių neatitinkančiu įrodymų vertinimu, pateiktomis išvadomis, taip pat nepatenka į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas (BPK 368 straipsnio 2 dalis, 372 straipsnio 4 dalies 3 punktas).

Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir BK 183 bei 184 straipsnių taikymo

10. Kasatorių teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas UAB „Raseinių vandenys“ priklausančio turto iššvaistymo, turto pasisavinimo ir piktnaudžiavimo nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, nevertino byloje esančių įrodymų visumos, pirmenybę teikė kaltinimui palankiems duomenims, dalį kurių, klaidingai vertindamas jų turinį, nepagrįstai pripažino nuteistojo kaltę įrodančiais, nepagrįstai atmetė S. B. ir dalies liudytojų parodymus, dėl to padarė neteisingas ir prielaidomis pagrįstas išvadas dėl S. B. kaltės, iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, in dubio pro reo principą, nesilaikė apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliamų BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų, o kartu netinkamai pritaikė ir baudžiamąjį įstatymą. Kasatorių teigimu, byloje neįrodyta, kad S. B. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

11. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Joje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šioje teisės normoje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja teismui išsamiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-7-82-699/2018, 2K-272-976/2024 ir kt.). Vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, kad byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-96-697/2017, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018 ir kt.).

12. Pagal teismų praktiką, esminiu įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-74-976/2017, 2K-270-628/2020 ir kt.).

13. Pagal BPK 331 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis kodekso XXIII skyriaus, reglamentuojančio nuosprendžio priėmimą, pagrindinių nuostatų. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis turi būti surašomas laikantis ir pagrindinių taisyklių bei BPK 305 ir 307 straipsniuose nustatytų reikalavimų, keliamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžiui. Pagal BPK 331 straipsnio 2 dalį, apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, nurodo apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta arba kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus.

14. Iš bylos medžiagos ir skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas įrodytomis pripažintas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, buvo aktyvus ir ėmėsi priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Teismas savo iniciatyva atliko įrodymų tyrimą – papildomai apklausė S. B., paskyrė objektų tyrimą, apklausė specialisto išvadą pateikusį Viešųjų pirkimų tarnybos specialistą. Šis teismas išsamiai išanalizavo ir įvertino ne tik pirmosios instancijos teismo dėl atskirų nusikalstamų veikų ištirtus įrodymus: S. B., A. L., P. V., liudytojų A. K., V. P., D. S., E. J., A. K., V. S., L. J., A. B., R. V., R. A., I. A., D. U., A. G., A. B., R. B., G. Ž. ir asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, parodymus; akistatų tarp S. B. ir P. V. bei liudytojo V. P. metu užfiksuotus duomenis; UAB „Raseinių vandenys“ pateiktuose dokumentuose užfiksuotus duomenis; dokumentuose, susijusiuose su šių viešųjų pirkimų pagrindu pasirašytų sutarčių vykdymu ir atsiskaitymu, užfiksuotus duomenis; UAB „SD ranga“ pateiktuose dokumentuose užfiksuotus duomenis; specialistės R. Č. dokumentų apžiūros metu pateiktas išvadas; P. V. automobilyje, darbo kabinete, S. B., A. K., A. K. darbo vietose, asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, gyvenamojoje vietoje atliktų kratų metu paimtų dokumentų ir daiktų apžiūrų metu užfiksuotus duomenis; specialisto išvadoje Nr. 4S-1148, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuotus duomenis; UAB „Raseinių vandenys“, UAB „Prespa“, Raseinių rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės, Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnybos, Viešųjų pirkimų tarnybos raštuose (atsakymuose) bei jų prieduose ir kituose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus duomenis, bet ir apeliacinio proceso metu naujai surinktus įrodymus – S. B. papildomus parodymus, Viešųjų pirkimų tarnybos 2024 m. gegužės 23 d. teismui pateiktoje specialisto išvadoje užfiksuotus duomenis, šią specialisto išvadą pateikusio specialisto M. B. paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino tiek atskirai, tiek kaip visumą, neteikdamas nė vienam iš jų išskirtinės reikšmės. Skundžiamame nuosprendyje pateiktos aiškios, logiškos ir tarpusavyje neprieštaringos įrodymų vertinimo išvados, patvirtinančios S. B. atliktus veiksmus ir jų neteisėtumą, taip pat motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas kitaip nei pirmosios instancijos teismas vertina bylos įrodymus, kodėl nepritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad nuteistojo atlikti veiksmai neperžengė civilinių teisinių santykių ribų; byloje nenustatyta, jog, įrengiant Slabados gyvenvietėje buitinio nuotekyno tinklus, UAB „Raseinių vandenys“ buvo padaryta turtinė žala; byloje nėra patikimų duomenų, jog nuotekų perpumpavimo stoties įrangos Jurbarko g. 25, Raseinių m., viešojo pirkimo kaina buvo padidinta ir kt. Kartu nuosprendyje pasisakyta dėl S. B. ir jo gynėjo atsiliepime į prokuroro apeliacinį skundą ir bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme pateiktų argumentų – dėl išankstinio žinojimo (iki viešojo pirkimo organizavimo), kad buitinio nuotekyno tinklų įrengimo Slabados gyvenvietėje darbus atliks ne viešąjį pirkimą laimėjęs rangovas, o pati UAB „Raseinių vandenys“, kad ūkio būdu darbus atlikti pigiau; rangos darbų Slabados gyvenvietėje viešojo pirkimo organizavimo būtinumo; nuotekyno tinklų įrengimo darbų, juos atliekant ūkio būdu, kainos nustatymo; kainos vykdant nuotekų perpumpavimo stoties įrangos Jurbarko g. 25, Raseinių m., viešąjį pirkimą dirbtinio padidinimo, atitinkamai tokios sumos pasidalijimo ir kt.

15. Nuteistojo S. B. išankstinį (iki viešojo pirkimo organizavimo) žinojimą, jog buitinio nuotekyno įrengimo Slabados gyvenvietėje darbus atliks ne viešąjį pirkimą laimėjusi rangovė, o pati UAB „Raseinių vandenys“ ūkio būdu, kad tokiu būdu darbus atlikti pigiau, apeliacinės instancijos teismas pagrindė ne prielaidomis, kaip teigia kasatoriai, o byloje esančių įrodymų visumos pagrindu nustatytomis aplinkybėmis.

15.1. Šias aplinkybes teismas nustatė įvertinęs bylos įrodymus, susijusius su buitinio nuotekyno įrengimo Slabados gyvenvietėje darbų planavimu dar iki viešojo pirkimo paskelbimo (UAB „Raseinių vandenys“ 2017 m. sausio 23 d. rašte, Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus ir įmonių vadovų susirinkimo protokole, Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 25 d. sprendime dėl lėšų šiam projektui įgyvendinti skyrimo užfiksuotais įrodymais, rašytiniuose įrodymuose, susijusiuose su nuotekų tinklų techninio darbo projekto Slabados gyvenvietėje viešuoju pirkimu ir pasirašyta sutartimi, jos vykdymu). Teismas nustatė, kad nuotekų tinklų išplėtimo Slabados gyvenvietėje projektui lėšų UAB „Raseinių vandenys“ direktorius S. B. Raseinių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus prašė dar 2017 m. sausio 23 d. Savivaldybės administracijos direktoriaus ir savivaldybės įmonių vadovų susirinkime buvo nurodyta, kad investicinis projektas bus atliktas iki 2017 m. gruodžio mėn., jokių rekomendacijų, kad rangos darbai pagal šį projektą turėtų būti įsigyti viešojo pirkimo būdu, nebuvo pateikta. Finansavimas šiam projektui – 49 977,44 Eur – buvo paskirtas 2017 m. gegužės 25 d., o 2017 m. liepos 4 d. UAB „Raseinių vandenys“ pasirašė projektavimo paslaugų sutartį su IĮ „Vitmeta“. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nors ši sutartis ir nebuvo įvykdyta, tai patvirtina, jog nuteistasis statybos darbus Slabados gyvenvietėje planavo atlikti savo vadovaujamos bendrovės jėgomis.

15.2. Nustatydamas šias faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas įvertino įrodymus, susijusius su buitinio nuotekyno įrengimo Slabados gyvenvietėje darbų viešojo pirkimo organizavimu, sutarties su pirkimo laimėtoja UAB „SD ranga“ pasirašymu ir jos įvykdymu: paties S. B., A. L., P. V., liudytojų V. P., A. K. parodymus ir rašytinius įrodymus. Teismas šių įrodymų pagrindu nustatė, kad viešasis pirkimas dėl rangos darbų Slabados gyvenvietėje buvo pradėtas organizuoti tik 2017 m. lapkričio mėn., t. y. iki pirminio darbų įvykdymo termino pabaigos likus mažiau nei mėnesiui, be to, vyko skubotai – tik lapkričio 13 d. šis pirkimas įtrauktas į UAB „Raseinių vandenys“ 2017 m. pirkimų planą; viešasis pirkimas pirmą kartą pradėtas organizuoti lapkričio 15 d., o lapkričio 22 d. nutrauktas dėl per didelių pateiktų pasiūlymų kainų; tą pačią dieną pirkimas buvo pradėtas organizuoti antrą kartą; lapkričio 28 d. UAB „Raseinių vandenys“ direktoriaus įsakymu pirkimui finansuoti buvo paskirtos papildomos lėšos ir taip padidinta pirkimui skiriamų lėšų suma iki 34 653 Eur, t. y. iki praktiškai identiškos sumos, kurią UAB „SD ranga“ nurodė savo pasiūlyme (34 652,20 Eur be PVM), tą pačią dieną UAB „SD ranga“ buvo pripažinta pirkimo laimėtoja; lapkričio 29 d. UAB „Raseinių vandenys“ pasirašė rangos darbų sutartį su UAB „SD ranga“. Šios aplinkybės patvirtina, kad S. B. buvo suinteresuotas, kad pirkimą laimėtų UAB „SD ranga“. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „SD ranga“, kuri jungtinės veiklos sutarčių pagrindu veikė su UAB „Termobalt“ ir UAB „Vigatas“, pasirašytos rangos sutarties dalį įvykdė tik UAB „Termobalt“, pateikdama 18 004,80 Eur vertės įrangą, o buitinio nuotekyno tinklų statybos ir įrangos montavimo darbus S. B. nurodymu atliko UAB „Raseinių vandenys“ darbuotojai. UAB „Vigatas“, kuri pagal sutartis turėjo atlikti darbus, jų neatliko ir net nebuvo atvykusi į Slabados gyvenvietę.

15.3. Apeliacinės instancijos teismas byloje esančių įrodymų pagrindu (įvertinęs 2017 m. lapkričio 29 d. rangos sutartyje su sutarties galiojimu įtvirtintas sąlygas; liudytojų A. B., R. B. parodymus, UAB „Vigatas“ išrašytus su darbų Slabados gyvenvietėje įvykdymu susijusius dokumentus, UAB „Raseinių vandenys“ pateiktus darbų Viduklėje atlikimo aktus ir PVM sąskaitas faktūras, ir kt.) paneigė S. B. ir A. L. versiją, kad UAB „Vigatas“ sprendimas dėl technikos nuomos iš UAB „Raseinių vandenys“ rangos darbams Slabados gyvenvietėje atlikti buvo priimtas jau po 2017 m. lapkričio 29 d. rangos sutarties pasirašymo. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio mėn. – 2018 m. sausio mėn. laikotarpiu UAB „Vigatas“, kaip rangovė, su UAB „Raseinių vandenys“ sudarytos sutarties pagrindu vykdė darbus Viduklėje. Tiek pirkimas dėl rangos darbų Slabados gyvenvietėje, tiek pirkimas dėl darbų Viduklėje bendrovės „Raseinių vandenys“ buvo paskelbti praktiškai tuo pačiu metu – pirmasis 2017 m. lapkričio 14 d., antrasis 2017 m. lapkričio 16 d. Pirmoji PVM sąskaita faktūra už darbus Viduklėje išrašyta dar 2017 m. gruodžio 6 d., t. y. dieną prieš UAB „Vigatas“ ir UAB „SD ranga“ sutarties pasirašymą, kai visus darbus Slabados gyvenvietėje įsipareigojo atlikti pati UAB „Vigatas“ (pirma 2017 m. lapkričio 20 d. sutartimi su UAB „SD ranga“ bendrovė „Vigatas“ buvo įsipareigojusi atlikti 40 procentų darbų), o tai patvirtina, jog UAB „Vigatas“ direktorius A. L., kaip ir nuteistasis S. B., žinojo, kad rangos darbų Slabados gyvenvietėje UAB „Vigatas“ atlikti negalės, o už ją darbus atliks UAB „Raseinių vandenys“. Byloje nustatyta ir tai, kad UAB „SD ranga“ direktorius ir atsakingas darbuotojas nežinojo, jog UAB „Vigatas“ neatlikinėjo darbų Slabados gyvenvietėje, priešingai, šiai bendrovei pateikti UAB „Vigatas“ išrašyti suklastoti atliktų darbų aktai ir PVM sąskaitos faktūros sudarė pagrindą manyti, kad darbus atliko būtent UAB „Vigatas“.

15.4. Išankstinį S. B. žinojimą, kad buitinio nuotekyno įrengimo darbai Slabados gyvenvietėje bus atlikti UAB „Raseinių vandenys“ ūkio būdu, apeliacinės instancijos teismas pagrindė ir rašytinių bylos įrodymų, liudytojų V. P. ir A. K. parodymų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis apie darbų Slabados gyvenvietėje pradžią UAB „Raseinių vandenys“ technikos ir darbuotojų pajėgumais. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad UAB „Raseinių vandenys“, negavusi jokių raštiškų pranešimų iš pirkimą laimėjusios UAB „SD ranga“ apie negalėjimą atlikti darbus ir nepareiškusi bendrovei pretenzijų, praėjus vos dviem savaitėms po 2017 m. lapkričio 29 d. rangos sutarties pasirašymo, darbus Slabados gyvenvietėje pradėjo atlikti pati ūkio būdu ir tai buvo daroma direktoriaus S. B. nurodymu. UAB „Raseinių vandenys“ darbuotojas V. P., kuris vadovavo darbų atlikimui, bendrovės direktoriaus nurodymus surinkti ir užsakyti darbams reikalingas medžiagas gavo dar iki darbų atlikimo pradžios 2017 m. gruodžio 14 d., o apie tai, kad darbai bus atliekami UAB „Vigatas“ užsakymu, nežinojo. Apie žodinę nuomos sutartį, kad UAB „Vigatas“ nespėja atlikti darbų, nežinojo ir UAB „Raseinių vandenys“ vyriausiasis inžinierius A. K.. Tai patvirtina, kad nei UAB „SD ranga“, nei UAB „Vigatas“ ne tik kad neatliko, bet ir neketino atlikti darbų Slabados gyvenvietėje, apie tai žinojo ir UAB „Raseinių vandenys“ direktorius, kuris iš šių bendrovių net neprašė įvykdyti rangos sutartimi prisiimto įsipareigojimo pateikti užsakovui atliktų darbų išpildomąją nuotrauką.

16. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą ir jais nustatytas aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas apie nuteistojo S. B. išankstinį (iki viešojo pirkimo organizavimo) žinojimą, kad buitinio nuotekyno tinklų Slabados gyvenvietėje įrengimo darbus atliks pati UAB „Raseinių vandenys“ ūkio būdu, o ne viešąjį pirkimą laimėjusi rangovė, kad tokiu būdu darbus atlikti pigiau. Kartu pagrįstai konstatavo, kad darbų, už kuriuos bendrovė sumokėjo, atlikimas savo jėgomis negali būti vertinamas kaip racionalus UAB „Raseinių vandenys“ priklausančių lėšų panaudojimas. Galimybė pačiai UAB „Raseinių vandenys“ atlikti darbus, dėl kurių buvo organizuojamas viešasis pirkimas, apskritai paneigia su UAB „SD ranga“ sudarytos sutarties poreikį tokia apimtimi, kokia ši sutartis buvo sudaryta. UAB „Raseinių vandenys“ buvo reikalinga įranga, o ne įrangos montavimo ar kiti 2017 m. lapkričio 29 d. rangos sutartyje numatyti buitinio nuotekyno tinklų statybos darbai. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Raseinių rajono savivaldybės pateiktais duomenimis, liudytojų R. A., A. G., I. A., D. U. ir A. K. parodymais, apeliacinio proceso metu Viešųjų pirkimų tarnybos pateikta specialisto išvada ir specialisto paaiškinimais, paneigė nuteistojo S. B. ir gynybos argumentus, jog viešojo pirkimo dėl buitinio nuotekyno tinklų Slabados gyvenvietėje įrengimo organizavimas buvo privalomas (būtinas) (nuosprendžio 94–99 punktai).

17. Kasatoriai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, jog prieš skelbiant viešąjį pirkimą dėl buitinio nuotekyno Slabados gyvenvietėje darbų buvo atlikti skaičiavimai, kiek UAB „Raseinių vandenys“ kainuotų šiuos darbus atlikti ūkio būdu, todėl nuteistasis negalėjo žinoti, kad darbus atlikti ūkio būdu bendrovei yra pigiau. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės ir būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-236-648/2020). Nagrinėjamoje byloje esančiais pirmiau aptartais įrodymais nustatyta, kad nuteistajam buvo žinoma projektui skiriama pinigų suma, buvo žinomos ir pirmą kartą organizuojant viešąjį pirkimą tiekėjų pasiūlytos kainos, kurias pripažinus per didelėmis pirkimas buvo nutrauktas. Liudytojo L. J. parodymais nustatyta, kad S. B. dar iki viešojo pirkimo paskelbimo bendravo su liudytoju ir domėjosi siurblių gamintojų produkcija (siurblinėmis). Be to, S. B. žinojo kainas, už kurias pati UAB „Raseinių vandenys“ atlieka tokio pobūdžio darbus. Taigi, šios bylos įrodymų pagrindu nustatytos aplinkybės leido apeliacinės instancijos teismui padaryti abejonių nekeliančią išvadą, kad dar iki viešojo pirkimo paskelbimo nuteistasis žinojo, jog buitinio nuotekyno tinklų įrengimo Slabados gyvenvietėje darbus atlikti pačiai UAB „Raseinių vandenys“ ūkio būdu yra pigiau.

18. Kasaciniame skunde ginčijamas būtinojo turto iššvaistymo požymio – turtinės žalos UAB „Raseinių vandenys“ padarymo – nustatymas. Teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas šį nusikalstamos veikos požymį nustatė nepagrįstai ir taikė netinkamą žalos apskaičiavimo principą. Teisėjų kolegija su šiais kasatorių argumentai nesutinka. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad buitinio nuotekyno tinklų Slabados gyvenvietėje darbus atliko UAB „Raseinių vandenys“ darbuotojai savo technika, faktiškai pagal 2017 m. lapkričio 29 d. rangos sutartį UAB „Raseinių vandenys“ iš viešąjį pirkimą laimėjusios ūkio subjektų grupės gavo tik 18 004,80 Eur (su PVM) vertės įrangą (nuotekų siurblinę, siurblius ir siurblinės medžiagas). Nepaisydama to, bendrovė „Raseinių vandenys“ pagal rangos sutartį UAB „SD ranga“ pervedė 34 652,20 Eur ir sumokėjo PVM valstybei, t. y. iš viso išleido 41 929,16 Eur. Statybos ir įrangos montavimo darbų kainą Slabados gyvenvietėje apeliacinės instancijos teismas nustatė įvertinęs pačios UAB „Raseinių vandenys“ surašytus dokumentus (bendrovei „Vigatas“ išrašytas PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus). Jų pagrindu nustatė, kad bendra atliktų darbų vertė su PVM – 14 497,34 Eur. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad, vadovaujantis elementaria verslo logika, akivaizdu, jog UAB „Raseinių vandenys“ bendrovei „Vigatas“ išrašytose PVM sąskaitose faktūrose nurodyta darbų kaina nebuvo sumažinta, ją sudarė ir tam tikra pelno dalis, be to, darbų kainos buvo apskaičiuotos pagal UAB „Raseinių vandenys“ nustatytus darbų įkainius, todėl nėra pagrindo teigti, kad atliktų darbų vertė galėtų būti didesnė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmiau nustatytas aplinkybes, tinkamai apskaičiavo, kad bendra siurblinės ir atliktų darbų kaina sudaro 32 502,14 Eur (18 004,80 + 14 497,34), o ši suma yra 9427,02 Eur mažesnė, nei už šiuos darbus ir įrangą sumokėta UAB „SD ranga“ (41 929,16 – 32 502,14). Kartu teismas padarė teisingą išvadą, kad jei UAB „Raseinių vandenys“ direktorius viešojo pirkimo būdu būtų nurodęs įsigyti tik nuotekų siurblinę, bendra Slabados gyvenvietėje įgyvendinto projekto kaina būtų 9427,02 Eur mažesnė, todėl ši suma pripažintina UAB „Raseinių vandenys“ padaryta turtine žala, kuri atitinka ir specialistės apskaičiuotą UAB „Raseinių vandenys“ padarytos turtinės žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nustatydamas šį turto iššvaistymo požymį, įvertino ne tik bendrovės už technikos nuomą gautas pajamas, bet ir garantinių įsipareigojimų, atliekant darbus viešojo pirkimo būdu, reikšmę padarytos žalos apskaičiavimui, siurblinės įsigijimo kainą tuo atveju, jeigu dėl UAB „Raseinių vandenys“ buitinio nuotekyno tinklų įrengimo darbų nebūtų vykdomas viešasis pirkimas (nuosprendžio 90, 92, 93.2, 93.3 punktai).

19. Nėra pagrindo sutikti su kasatorių argumentais, kad nuteistojo S. B. kaltė dėl UAB „Raseinių vandenys“ priklausančio turto iššvaistymo ir pasisavinimo, atliekant nuotekų perpumpavimo stoties įrangos Jurbarko g. 25, Raseinių m., pirkimą, pagrįsta prielaidomis ir išskirtinai kaltinimui palankiais duomenimis.

20. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas vertino ne tik byloje esančius oficialius nuotekų perpumpavimo stoties įrangos viešojo pirkimo organizavimo, jo vykdymo, sutarties su viešojo pirkimo laimėtoja UAB „Prespa“ pasirašymo ir sutarties įvykdymo dokumentus, kurie, vertinant atsietai, nepatvirtina baudžiamąją atsakomybę galinčių užtraukti veiksmų atlikimo, bet ir neviešo pobūdžio tyrimo veiksmų atlikimo metu užfiksuotus pokalbius, kratų ir daiktų apžiūros metu užfiksuotus duomenis, UAB „Raseinių vandenys“ darbuotojų, asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, (UAB „Prespa“ technikos direktoriaus) kompiuteriuose rastus dokumentus, susijusius su pirkimo organizavimu, P. V., liudytojų A. K. ir A. K. parodymus. Jų pagrindu apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, organizuojant viešąjį pirkimą, UAB „Prespa“ buvo sudarytos išskirtinai palankios sąlygos jį laimėti, pirkimas nevyko sąžiningai – UAB „Prespa“ technikos direktorius iki viešojo pirkimo organizavimo pagal susitarimą su S. B. pateikė viešajam pirkimui organizuoti reikalingus dokumentus – techninę specifikaciją, bendrovių, kurios turėtų būti pakviestos dalyvauti pirkime, pirkimo–pardavimo sutarties projektą, kurių pagrindu buvo vykdomas pirkimas ir į jį kviečiamos tik bendrovės, kurios buvo nurodytos pirkimą laimėjusios UAB „Prespa“ atstovo.

21. Byloje nustatytą UAB „Raseinių vandenys“ turto perleidimo neteisėtumą, pasireiškusį neteisėtu S. B. ir UAB „Prespa“ technikos direktoriaus susitarimu padidinti UAB „Prespa“ teikiamo pasiūlymo kainą 4000 Eur suma, pasiūlymo pateikimu ir vėlesniu, UAB „Prespa“ laimėjus viešąjį pirkimą, šios pinigų sumos pasidalijimu tarpusavyje, dalį pinigų perduodant ir P. V., apeliacinės instancijos teismas pagrindė ne tik P. V., asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, parodymais, bet ir taikant neviešo pobūdžio tyrimo veiksmus užfiksuota reikšmingų įvykių (veiksmų) seka; tarp P. V., asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, (UAB „Prespa“ technikos direktoriaus) ir S. B. užfiksuotais pokalbiais; rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuotais duomenimis apie viešojo pirkimo sąlygose nustatytą pirkimui skirtą sumą (23 000 Eur be PVM); UAB „Prespa“ iš kitų tiekėjų įsigytos įrangos, kuri vėliau ir buvo parduota UAB „Raseinių vandenys“, kainą (12 536 Eur be PVM, 15 168,56 Eur su PVM; UAB „Raseinių vandenys“ įranga buvo parduota už 27 225 Eur su PVM, 22 500 Eur be PVM). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl P. V. ir asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, (UAB „Prespa“ technikos direktoriaus) parodymų patikimumo, ne tik vertino šių asmenų skirtingų apklausų metu duotus parodymus, lygino juos tarpusavyje, bet juos gretino ir su kitais pirmiau paminėtais įrodymais, rėmėsi ta šių asmenų parodymų dalimi, kurią patvirtina kiti byloje teisėtais būdais gauti įrodymai.

22. Teisėjų kolegija sutinka su kasatorių argumentais, kad remtis nuteistojo S. B. ikiteisminio tyrimo metu pirmosios apklausos metu, kurios atlikimo aplinkybės dėl pasirinkto gynėjo dalyvavimo joje užtikrinimo tinkamumo kelia abejonių, duotais parodymais nebuvo pagrindo. Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai neturi savarankiškos įrodomosios reikšmės, jais tik galima patikrinti kitus byloje esančius duomenis. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas kasatorių ginčijamą S. B. neteisėto susitarimo su UAB „Prespa“ technikos direktoriumi (asmeniu, kuriam dėl mirties byla nutraukta) faktą ir P. V. iš UAB „Prespa“ technikos direktoriaus gautų pinigų perdavimą S. B. pagrindė byloje esančių pirmiau šios nutarties 23 punkte nurodytų įrodymų visuma. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuoti esminį įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų pažeidimą nėra pagrindo.

23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas apie neteisėtą pirkimo kainos padidinimą 4000 Eur suma, nevertino byloje gynybos pateiktų rašytinių įrodymų – UAB „Prespa“ pateiktos UAB „Raseinių vandenys“ pasiūlytos pirkimo kainos detalizacijos, įvertinant visas sutarties įvykdymo išlaidas, ir informacijos dėl bendrovės kitų vykdytų panašios apimties sutarčių bei jų kainų. Kasatorių nurodyti byloje esantys duomenys apeliacinės instancijos teismo buvo įvertinti ir pateikti aiškūs bei logiški argumentai, kodėl jie nepaneigia teismo padarytų išvadų dėl nuotekų perpumpavimo stoties įrangos viešojo pirkimo kainos nepagrįsto padidinimo byloje nustatyta suma (nuosprendžio 169–170 punktai).

24. Kasatoriai pagrįstai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl pirkimo kainos dirbtinio padidinimo, nevertino gynybos iš UAB RSB, UAB „Stagrema“, UAB „Eurasta“ gautos informacijos, kad siurblinę 2018 m. būtų sumontavę atitinkamai už 24 290 Eur (be PVM), 24 889 Eur (be PVM), 24 920 Eur (be PVM) (bendra medžiagų ir darbų kaina), taip pat viešajame pirkime kitų tiekėjų pasiūlytų įrangos kainų – UAB „Guradis“ 22 850 Eur (be PVM), UAB „Automatizavimo sprendimai“ 23 000 Eur (be PVM), UAB „Prespa“ 22 500 Eur (be PVM). Tačiau tai, atsižvelgus į skundžiamu nuosprendžiu kitų įrodymų pagrindu nustatytas aplinkybes, pripažinti esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu nėra pagrindo. Nurodytos kainos nekeičia fakto, kad vykdant nuotekų perpumpavimo stoties įrangos viešąjį pirkimą įrangos kaina buvo neteisėto susitarimo pagrindu dirbtinai padidinta. Be to, iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų UAB „Guradis“ pateiktų duomenų dėl viešojo pirkimo metu pasiūlytos kainos matyti, kad pasiūlymas buvo pateiktas, atsižvelgiant į maksimalią sąlygose išviešintą kainą, nes bendrovė yra tik pačių siurblių tiekėja, o projekto sudėtį sudarė papildomai ir kita įranga, o iš UAB „Automatizavimo sprendimai“ pateiktų duomenų matyti, kad kaina buvo pasiūlyta pabendravus apie nuotekų perpumpavimo stoties įrangos viešąjį pirkimą su UAB „Prespa“ atstovu.

25. Kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad kaltinimas pasisavinus ir iššvaisčius UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą yra nepagrįstas, nes P. V. galimai perduota 2000 Eur suma buvo asmens, kuriam dėl mirties byla nutraukta, asmeninės lėšos, o ne UAB „Raseinių vandenys“ už įsigytą įrangą pervestos lėšos; be to, šie pinigai P. V. galimai perduoti, iki UAB „Raseinių vandenys“ pervedė bendrovei „Prespa“ pinigus už viešojo pirkimo pagrindu įsigytą įrangą. Teisėjų kolegija su tokiais kasatorių argumentais nesutinka. Byloje nustačius, kad UAB „Prespa“ pateikto nuotekų perpumpavimo stoties įrangos pasiūlymo kaina neteisėto nuteistojo S. B. ir UAB „Prespa“ atstovo susitarimo pagrindu buvo dirbtinai padidinta; susitarta sumą, kuria padidinta įrangos kaina, pasidalyti tarpusavyje; UAB „Prespa“, kuriai buvo sudarytos išskirtinės sąlygos laimėti viešąjį pirkimą, sudarė su UAB „Raseinių vandenys“ įrangos už sutartą padidintą kainą pirkimo–pardavimo sutartį ir ši sutartis vėliau buvo visiškai įvykdyta, t. y. UAB „Raseinių vandenys“ sumokėjo visą sutartyje nurodytą kainą. Tai, iš kokių (kieno) lėšų ir kada P. V. buvo perduoti 2000 Eur, iš kurių 1000 Eur vėliau buvo perduoti S. B., neturi reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui.

26. Aptartais įrodymais ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas paneigė nuteistojo S. B. skirtingų instancijų teismuose nurodytas aplinkybes, kad viešasis pirkimas buvo vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, nebuvo neteisėto susitarimo tarp jo ir UAB „Prespa“ technikos direktoriaus, jam nebuvo žinomi neteisėti susitarimai tarp P. V. ir UAB „Prespa“ technikos direktoriaus, jis pinigų nei iš P. V., nei iš pirkimą laimėjusios bendrovės atstovo negavo.

27. Kasatoriai, nesutikdami su S. B. nuteisimu, nurodo ir tai, kad šioje byloje yra susiklostę civiliniai, o ne baudžiamieji teisiniai santykiai, t. y. klausimai dėl viešųjų pirkimų pagrindu sudarytų sutarčių, jų vykdymo ir galimo turtinės žalos UAB „Raseinių vandenys“ padarymo turėtų būti sprendžiami civilinėmis priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie argumentai nepagrįsti.

28. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad, norint asmeniui, kaip juridinio asmens vadovui, inkriminuoti baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Bendrovės vadovo veiksmai šiame kontekste, t. y. sudarant įvairius sandorius, net ir tuo atveju, kai veiksmai atliekami viršijant turimus įgaliojimus, paprastai neturi būti laikomi baudžiamąją atsakomybę užtraukiančiais veiksmais. Tačiau nusikalstamos veikos požymių buvimas gali būti konstatuojamas tuo atveju, kai bendrovės vadovas sudaro akivaizdžiai su jos interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-262/2013, 2K-26-788/2017, 2K-215-303/2021, 2K-169-976/2022, 2K-50-628/2024, 2K-43-697/2025 ir kt.).

29. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo padarytai išvadai, kad UAB „Raseinių vandenys“ pažeistų teisių atkūrimas civilinės teisės priemonėmis, be teisėsaugos institucijų įsikišimo, buvo apsunkintas. Tokią išvadą teismas pagrindė byloje nustatytomis aplinkybėmis, kad S. B. organizavo rangos darbų Slabados gyvenvietėje viešąjį pirkimą, iš anksto žinodamas, jog visus darbus, išskyrus reikiamos įrangos pristatymą, atliks UAB „Raseinių vandenys“ darbuotojai. UAB „SD ranga“ buvo sumokėta visa sutarties kaina, be kita ko, ir už faktiškai rangovo neatliktus darbus, kuriuos realiai atliko pati UAB „Raseinių vandenys“. UAB „Raseinių vandenys“ darbuotojai darbus Slabados gyvenvietėje, nuteistojo S. B. ir A. L. tvirtinimu, atliko žodinio susitarimo tarp UAB „Raseinių vandenys“ ir UAB „Vigatas“ pagrindu, susitarimas rašytine sutartimi, iš kurios būtų galima spręsti apie konkrečius kiekvienos sutarties šalies įsipareigojimus, įformintas nebuvo. Tuo tarpu UAB „Vigatas“ bendrovei „SD ranga“ pateikti suklastoti darbų atlikimo aktai ir PVM sąskaitos faktūros leidžia spręsti, kad buitinio nuotekyno tinklų Slabados gyvenvietėje įrengimo darbus realiai atliko UAB „Vigatas“, o ne UAB „Raseinių vandenys“ darbuotojai. Šios aplinkybės, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, patvirtina, jog tikrąsias viešojo pirkimo organizavimo ir jo pagrindu pasirašytos rangos sutarties įvykdymo aplinkybes buvo galima nustatyti tik baudžiamojo proceso priemonėmis, atlikus išsamų įrodymų tyrimą, įvertinus ne tik išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus, bet ir liudytojų parodymus, neviešo pobūdžio veiksmais surinktus duomenis ir kt. Byloje nustatytos aplinkybės, kad dėl S. B. atliktų neteisėtų veiksmų UAB „Raseinių vandenys“ sumokėjo UAB „SD ranga“ didesnę pinigų sumą, nei faktiškai ši bendrovė atliko darbų pagal sudarytą sutartį, patvirtina baudžiamąjį, o ne civilinį teisinių santykių pobūdį. Analogiškai vertintini ir nuteistojo atlikti neteisėti veiksmai nuotekų perpumpavimo stoties įrangos įsigijimo epizode. Nustatytas neteisėtas susitarimas tarp S. B. ir UAB „Prespa“ atstovo dirbtinai padidinti viešojo pirkimo kainą 4000 Eur ir pasidalyti šiuos pinigus tarpusavyje, dalį perduodant ir P. V., kas ir buvo padaryta, rodo tokių veiksmų neteisėtumą baudžiamąja prasme ir paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, neva susiklostę santykiai yra civilinio pobūdžio.

30. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas laikėsi įrodymų vertinimui ir naujo apkaltinamojo nuosprendžio surašymui keliamų reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, nepadarė kasatorių nurodytų esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Dėl BK 228 straipsnio taikymo

31. Kasaciniame skunde netinkamas BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymas siejamas ne tik su UAB „Raseinių vandenys“ priklausančio turto pasisavinimo ir iššvaistymo, kaip objektyviųjų piktnaudžiavimo požymių, įrodytumu, bet ir su didelės žalos nustatymu. Pasak kasatorių, abiejų nuteistajam inkriminuotų piktnaudžiavimo nusikalstamų veikų atvejais šis objektyvusis požymis nėra nustatytas. Šie ir su jais susiję kasacinio skundo argumentai nepagrįsti.

32. BK 228 straipsnyje nustatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelę žalą (turtinę arba neturtinę) patiria valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi, ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens elgesys pripažįstamas nusikalstama piktnaudžiavimo veika – baudžiamoji atsakomybė už tokį elgesį gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-9-976/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-117-697/2023). Didelės žalos požymis, apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-976/2020, 2K-137-489/2022).

33. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme teismų praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgus į bylos aplinkybes, ir mažesnio dydžio turtinė žala gali būti pripažinta didele (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-226-976/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-61-489/2025). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad kai piktnaudžiavimu padaryta turtinė žala neatitinka didelės turtinės žalos požymio, ji kartu su kitomis aplinkybėmis vertintina, sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos BK 228 straipsnyje nurodytiems subjektams padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-251-594/2023).

34. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-361-895/2016, 2K-285-976/2018). Kadangi neturtinio pobūdžio žala neturi konkrečios materialios formos, ją nustatant itin svarbus yra vertinamasis aspektas, tiesiogiai priklausantis nuo konkrečių bylos aplinkybių. Apie tokią žalą ir jos dydį teismai sprendžia vertindami neigiamų padarinių pobūdį, veiksmus, kuriais piktnaudžiaujama (jų pobūdį, trukmę, neteisėtumo aspektus), kokiais teisės aktais ginami interesai ir vertybės yra pažeidžiami, kaltininko einamų pareigų svarbą, padarytos veikos neigiamą poveikį valstybės tarnybos autoritetui ir rezonansą visuomenėje, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat kaip jie vertina prieš juos padarytus veiksmus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-4-689/2019, 2K-7-9-976/2020, 2K-P-59-495/2021, 2K-7-1-788/2024). Didelės neturtinės žalos požymis turi būti nustatytas neabejotinų įrodymų visuma, negali būti preziumuojamas ar išvedamas iš kitų piktnaudžiavimo sudėties požymių. Šis požymis negali būti be turinio, vien apibrėžtas abstrakčiomis frazėmis apie valstybės ir juridinių asmenų autoriteto, reputacijos, prestižo menkinimą, kompromitavimą, pagrindinių valstybės principų pažeidimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16-489/2021, 2K-P-59-495/2021, 2K-200-697/2023).

35. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad kai valstybės tarnautojas ar teikiant viešąsias paslaugas jam prilygintas asmuo tyčia padaro viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, siekdamas nepagrįsto atskirų asmenų pasipelnymo, yra pagrindas spręsti, kad tokiais veiksmais padaroma didelė žala valstybei, nes taip diskredituojamas valstybės politikos įgyvendinimas visuomenei jautriose srityse; tokiu atveju vertinant neturtinės žalos dydį valstybei neturi būti apsiribojama vien tik tarnautojo (jam prilyginto asmens) einamų pareigų svarbos ar įstaigos, kuriai tas asmuo atstovauja, gero įvaizdžio vertinimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-296-511/2016, 2K-61-689/2020, 2K-251-594/2023). Sprendžiant dėl didelės neturtinės žalos kilimo valstybės tarnautojui (jam prilygintam asmeniui) pažeidus viešųjų pirkimų sritį reguliuojančius teisės aktus, privalu įvertinti byloje nustatytų aplinkybių visumą, be kita ko, minėtų pažeidimų pobūdį ir priežastis, išsiaiškinti, ko iš tiesų buvo siekiama minėtais veiksmais; ar jiems yra būdingas korupcinis pobūdis, savanaudiški tikslai; ar realiai suteiktos įsigytos paslaugos (atlikti darbai), ar jų kaina yra aiškiai per aukšta; kaip minėti veiksmai vertintini proporcingumo, racionalumo aspektu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-59-495/2021), taip pat kitas konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes.

36. Didelės žalos požymis skundžiamu nuosprendžiu nustatytas ir išsamiai atskleistas, nenukrypstant nuo pirmiau aptartos formuojamos teismų praktikos bei sistemiškai vertinant byloje nustatytų aplinkybių visumą. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, kad S. B., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, abiem atvejais padarė didelę neturtinę žalą UAB „Raseinių vandenys“. S. B., būdamas Raseinių rajono savivaldybei priklausančios bendrovės „Raseinių vandenys“, kurios pagrindiniai veiklos tikslai – užtikrinti Raseinių rajono vandens vartotojų aprūpinimą geriamuoju vandeniu bei jo tiekimo nepertraukiamumą, užtikrinti tiekiamo vandens kokybę, nuotekų surinkimą ir apvalymą, taip pat vandentvarkos objektų statybą, plėtimą ir modernizaciją, racionaliai naudoti bendrovės turtą bei kitus išteklius, siekti pelno, kad būtų patenkinti akcininkų turtiniai interesai, direktorius, t. y. valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, iššvaistė ir pasisavino šiai bendrovei priklausantį turtą.

36.1. Rangos darbų Slabados gyvenvietėje viešąjį pirkimą nuteistasis organizavo ir vykdė žinodamas, kad paslaugas, išskyrus siurblinės įsigijimą, kurios bus įsigytos šio pirkimo metu, atliks pati UAB „Raseinių vandenys“ ūkio būdu, ir suprasdamas, jog jo vadovaujamai bendrovei priklausančios lėšos, skirtos Raseinių rajono savivaldybės, bus panaudotos neracionaliai – faktiškai sumokant už pačios UAB „Raseinių vandenys“ atliekamus darbus. Nuteistojo nurodymu, UAB „Raseinių vandenys“ ūkio būdu atlikus nuotekų šalinimo tinklų statybos ir siurblinės įrengimo darbus Slabados gyvenvietėje, o už šių darbų atlikimą sumokėjus viešąjį pirkimą laimėjusiai bendrovei, ne tik buvo iššvaistytas UAB „Raseinių vandenys“ priklausantis turtas, bet ir sutrikdytas jos darbas – tiek bendrovės darbuotojai, tiek technika buvo naudojama darbams, už kuriuos UAB „Raseinių vandenys“ sumokėjo kitai bendrovei, nors visi šie pajėgumai galėjo būti panaudoti kitiems darbams atlikti.

36.2. Vykdant nuotekų perpumpavimo stoties įrangos Jurbarko g. 25, Raseinių mieste, viešąjį pirkimą, S. B. ir UAB „Prespa“ atstovas sudarė neteisėtą susitarimą – dirbtinai padidinti pirkimo metu UAB „Prespa“ teikiamo pasiūlymo kainą 4000 Eur, vėliau šią sumą pasidalijant tarpusavyje, o dalį perduodant ir P. V., tai ir buvo padaryta. UAB „Raseinių vandenys“, turėjusi galimybę reikiamą įrangą įsigyti už mažesnę kainą, neteisėto susitarimo pagrindu už įrangą faktiškai sumokėjo didesnę sumą, taip buvo pažeistos PĮ 29 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos – pažeistas skaidrumo principas (viešąjį pirkimą laimėjusios bendrovės atstovas pats rengė pirkimo sąlygas, šio pirkimo technines specifikacijas, pateikė kviečiamų dalyvauti pirkime bendrovių sąrašą), nepasiektas pirkimų tikslas sudaryti sutartį racionaliai naudojant UAB „Raseinių vandenys“ lėšas (pirkimui nepagrįstai, neteisėto susitarimo pagrindu išleista 4000 Eur didesnė suma, taip padarant UAB „Raseinių vandenys“ nurodyto dydžio turtinę žalą).

37. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, UAB „Raseinių vandenys“ yra vienintelė teikėja viešųjų paslaugų, susijusių su vandens tiekimu Raseinių rajono savivaldybės gyventojams ir nuotekų tvarkymu, įskaitant vandentvarkos objektų statybą, plėtrą ir modernizaciją. Raseinių rajono savivaldybės gyventojams itin aktualu, kad šios bendrovės veikla būtų skaidri, užtikrinanti ekonomiškai racionalų pagrindinius jų poreikius tenkinančių paslaugų teikimą. Nuteistasis S. B., kaip UAB „Raseinių vandenys“ direktorius, turėdamas įgaliojimus valdyti ir naudoti jo žinioje esantį bendrovės turtą, būdamas atsakingas už įmonės ūkinę ir finansinę veiklą, patikėtų materialinių vertybių saugojimą bei įmonei padarytus nuostolius, turėdamas pareigas užtikrinti pelningą įmonės darbą, planuoti, organizuoti ir kontroliuoti atliekamų darbų apimtis ir įmonės finansinius rezultatus, formuoti teigiamą įmonės ir savo kaip įmonės atstovo įvaizdį, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, neracionaliai naudojo valdomos bendrovės iš savivaldybės gautas lėšas, siekdamas atskirų asmenų pasipelnymo, vienu atveju ir asmeninės turtinės naudos, iššvaistė bei pasisavino UAB „Raseinių vandenys“ priklausantį turtą. Kitų tyčinių nusikalstamų veikų padarymas, kaip piktnaudžiavimo tarnyba pasekmė, suteikia pagrindą konstatuoti, kad tokiais veiksmais menkinamas savivaldybių valdomų įmonių autoritetas ir daroma didelė žala valstybei. Nuteistasis, byloje nustatytomis aplinkybėmis organizuodamas viešuosius pirkimus, tyčia, vienu atveju ir siekdamas pasipelnymo, pažeisdamas viešuosius pirkimus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ne tik UAB „Raseinių vandenys“ darbuotojams, bet ir kitiems asmenims savo bei bendrovės veiklą parodė kaip nesąžiningą, neskaidrią, siekiančią ne visuomenei reikšmingų tikslų, o neteisėto asmeninių ir kitų asmenų poreikių tenkinimo, taip diskreditavo ir valstybės politikos įgyvendinimą visuomenei jautriose srityse.

38. Byloje nustatytos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog S. B., nustatytais neteisėtais, kitų nusikalstamų veikų sudėtis atitinkančiais veiksmais piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, diskreditavo UAB „Raseinių vandenys“ ir pažemino valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą. Kasatorių argumentai, kad S. B. buvo tik valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, nebuvo valstybės tarnautojas; nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos nesukėlė didelio rezonanso visuomenėje; byloje nenustatytas sumažėjęs visuomenės pasitikėjimas UAB „Raseinių vandenys“, nepaneigia apeliacinės instancijos teismo nustatyto didelės žalos požymio. Žemesnės instancijos teismas nuteistojo S. B. atliktų veiksmų neteisėtumą, jais padarytą didelę neturtinę žalą BK 228 straipsnio prasme vertino jo konkrečiai atliktų veiksmų kontekste, atsižvelgdamas į padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų pobūdį, jų įtaką iššvaistant ir pasisavinant bendrovės turtą, savanaudiškus tikslus, kiekvienu konkrečiu atveju bendrovei padarytos turtinės žalos dydį, atliktų veiksmų racionalumą ir kitas aplinkybes.

39. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, jog S. B. savo neteisėtais veiksmais padarė didelę neturtinio pobūdžio žalą UAB „Raseinių vandenys“, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Skundžiamu nuosprendžiu nustatyti nuteistojo veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi, vienu iš atvejų ir siekiant turtinės naudos, suponuoja tokį nuteistojo S. B. veikų pavojingumą, kuris atitinka baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), kriterijus, todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas S. B. kaltu dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

40. Kartu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų ar netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, naikinti šio teismo priimtą nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kaip to prašo kasatoriai, nėra pagrindo.

Dėl BK 66 straipsnio taikymo

41. Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam S. B. už padarytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. balandžio 9 d. 11.10 val. iki 2019 m. balandžio 11 d. 10.20 val. (dvi dienos), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, t. y. įskaityta 4 MGL (200 Eur) dydžio bauda.

42. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo įsigaliojo nauja BK 66 straipsnio redakcija. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomi pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai. Šios galiojančios baudžiamojo įstatymo nuostatos, palyginti su nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiomis BK 66 straipsnio 2 dalies (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nuostatomis, pagal kurias viena kardomojo kalinimo (suėmimo) diena buvo prilyginta 2 MGL dydžio baudai, yra nuteistojo S. B. teisinę padėtį lengvinančios, todėl turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) ir taikytinos jo laikinojo sulaikymo laiką įskaitant į jam paskirtą bausmę – baudą.

43. Dėl nurodytų aplinkybių ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keičiama ir nuteistajam S. B. taikomos paminėtos jo teisinę padėtį švelninančios baudžiamojo įstatymo nuostatos. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo S. B. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio kasacinį skundą atmesti. Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. nuosprendžio dalį dėl laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į nuteistajam S. B. paskirtą bausmę. Vadovaujantis BK 66 straipsniu (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), į nuteistajam S. B. paskirtą bausmę (300 MGL (15 000 Eur) dydžio baudą) įskaityti jo laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. balandžio 9 d. 11.10 val. iki 2019 m. balandžio 11 d. 10.20 val. (dvi dienas), vieną sulaikymo dieną prilyginant 6 MGL dydžio baudai.

Teisėjai                                                                                                                      Artūras Ridikas

Albinas Antanaitis

Alenas Piesliakas