eA-720-662/2024

Administracinė byla Nr. eA-720-662/2024 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02937-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 41 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. lapkričio 13 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transdovis“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transdovis“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių teritoriniam skyriui dėl nutarimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

1.  Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Transdovis“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VDI) Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimą Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20756 (toliau – ir Nutarimas).

2.  Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. VDI vyriausiasis darbo inspektorius, išnagrinėjęs Užimtumo įstatymo pažeidimo bylą, 2022 m. lapkričio 28 d. priėmė Nutarimą, kuriuo skyrė 200 Eur baudą (finansinę sankciją) juridiniam asmeniui UAB „Transdovis“, įpareigojo Bendrovę 2022 m. kovo – gegužės, rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apskaityti faktišką V. B. darbo laiką (darbą nakties metu) 2022 m. kovo – gegužės mėn., O. H. darbo laiką (darbą nakties metu) 2022 m. rugpjūčio mėn. Nutarime konstatavo, kad Bendrovė, atstovaujama direktoriaus L. P., neužtikrino, kad: būtų apskaitytas darbuotojų darbo laikas nakties metu; pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius (toliau – ir LDU pranešimas) būtų užpildytas ir pateiktas per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) informacinę sistemą (toliau – ir EDAS) ne vėliau kaip likus vienai dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

2.2. Nutarimas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Atsakovas, spręsdamas dėl netinkamo darbo laiko apskaitos užtikrinimo UAB „Transdovis“, nesiaiškino ir neįvertino reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatas, todėl nepagrįstai sprendė dėl neteisingos darbuotojų darbo laiko apskaitos. VDI 2022 m. lapkričio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą I. N., UAB „Transdovis“ administratorei, kuri, direktoriaus 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. 21/784 „Dėl pranešimų Sodrai teikimų, darbo laiko apskaitos tvarkymo“ paskirta atsakinga už darbo laiko apskaitos tvarkymą, neužtikrino, kad būtų apskaitytas darbuotojų darbo laikas nakties metu. Administraciniu nurodymu I. N. skirta 150 Eur bauda. VDI 2022 m. lapkričio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą V. G., UAB „Transdovis“ transporto vadybininko padėjėjai, kuri direktoriaus 2021 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 21/420 „Dėl vairuotojų darbo laiko organizavimo“ paskirta atsakinga už vairuotojų darbo laiko organizavimą, neužtikrino, kad darbuotojų – vairuotojų darbo laikas būtų organizuojamas laikantis darbo ir poilsio ypatumų kelių transporto įmonėse reikalavimų. Administraciniu nurodymu V. G. skirta 120 Eur bauda. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 100 straipsnis reglamentuoja administracinę atsakomybę nustačius darbo laiko apskaitos pažeidimus. Minėtoje normoje nurodyta, kad bauda už reglamentuojamą veiką gali būti skiriama darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Pagal ANK 2 straipsnio 1 dalį administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo. Atsakomybę už darbo laiko apskaitos pažeidimus nustato ir Užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatos. Nutarimo priėmimo dieną egzistavo Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje nurodyta sąlyga, draudžianti skirti baudą juridiniam asmeniui, tačiau šios nuostatos atsakovas neanalizavo ir dėl jos nepasisakė. Atsakovas skyrė baudą Bendrovės atsakingai darbuotojai ANK 100 straipsnio pagrindu bei baudą Bendrovei Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu. Kadangi ANK 100 straipsnis nenumato juridinio asmens atsakomybės, taikant Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, atsakovas taikė dvigubo nubaudimo principą.

2.3. Nutarime nėra aprašyti byloje surinkti įrodymai, kurių pagrindu nustatyti Užimtumo įstatymo pažeidimai. Atsakovas Nutarime konstatuodamas pažeidimo faktą, apsiribojo teiginiais: „pavyzdžiui, patikrinimo metu remiantis vairuotojo dienos veiksmų ataskaitomis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiais nustatyta, kad V. B. <...>“. Tokiu būdu nebuvo nurodytos konkrečios V. B. vairuotojo dienos veiksmų ataskaitos ir jų duomenys bei neįvardinta, kokių įrodymų pagrindu padarytos išvados dėl V. B. neapskaityto darbo nakties metu konkrečios trukmės. Atsakovas visiškai nenurodė įrodymų, kurių pagrindu nustatė duomenis apie O. H. neapskaitytą darbą nakties metu. Atsakovo Nutarimo formuluotėje konstatuojama, kad darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nenurodyta, kad O. H. dirbo nakties metu 2022 m. rugpjūčio 8 d., 2022 m. rugpjūčio 9 d., 2022 m. rugpjūčio 11 d., 2022 m. rugpjūčio 12 d., tačiau nėra nurodyta, kokių įrodymų pagrindu padaryta išvada apie O. H. konkrečią darbo laiko trukmę naktį: 2022 m. rugpjūčio 8 d. 1:29 val., 2022 m. rugpjūčio 9 d. 3:33 val., 2022 m. rugpjūčio 11 d. 1:27 val., 2022 m. rugpjūčio 12 d. 0:58 val. Atsakovas, nenurodydamas įrodymų ir jų neaptardamas Nutarime, nesiaiškino ir tinkamai nenustatė aplinkybių, motyvuotai jų neįvertino. Atsakovas neaptarė bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių ir įrodymų, kurių pagrindu darė išvadas apie neapskaityto darbo laiko trukmę nakties metu, jų neišdėstė ir motyvuotai neįvertino, todėl bylą išnagrinėjo formaliai, išsamiai ir objektyviai neįvertino faktinių aplinkybių, nenustatė visų būtinųjų nusižengimo sudėties požymių.

2.4. Bendrovė vairuotojų darbo laiką fiksuoja techninėmis priemonėmis: asmeninėmis vairuotojų kortelėmis, kurios nuskaitomos Deta Matt programos kortelių skaitytuvu, taip pat vairuotojų, esančių komandiruotėje, darbo laiko duomenys parsiunčiami naudojant Lock Tracker programą. Gauti ir reikiamu formatu Deta Matt programos pagalba suformuoti ir sugrupuoti duomenys keliami į darbo laiko apskaitos žiniaraštį programoje Transportas. Tokiu būdu apie vairuotojo faktiškai dirbamą darbo laiką informaciją pareiškėjas gauna iš skirtingų šaltinių, kurių atsakovas netikrino ir neįvertino.

2.5. Atsakovas, spręsdamas dėl informavimo apie įdarbintus užsieniečius pažeidimo sudėties, neužtikrino, kad būtų surinkti ir įvertinti visi reikšmingi darbuotojų, atsakingų už pranešimų teikimą, paaiškinimai, neįvertino, jog, pranešant apie įdarbintą UAB „Transdovis“ darbuotoją R. S., buvo padaryta klaida ir ši aplinkybė nebuvo tinkamai įvertinta nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą. Atsakovas formaliai vertino faktines aplinkybes dėl LDU pranešimo apie įdarbintą užsienietį per EDAS nepateikimo aplinkybes, nevertino, kad reikalavimas pranešti VSDFV apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą buvo pateiktas pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau per klaidą LDU pranešimas apie įdarbintą užsienietį nebuvo įkeltas per EDAS. Užsienietis R. S. Bendrovėje buvo įdarbintas 2022 m. sausio 13 d. UAB „Transdovis“ 2022 m. sausio 12 d. suformavo pranešimą VSDFV ir išsiuntė 16:40 val., kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalis. Bendrovės administratorės I. N. paaiškinimu, LDU pranešimas Užimtumo tarnybai, VDI nebuvo pateiktas dėl klaidos. Atsakovas nepagrįstai neatsižvelgė, kad LDU pranešimas nebuvo pateiktas per EDAS sistemą dėl neatsargumo, kas patvirtina, jog įmonė nesiekė sąmoningai nesilaikyti reikalavimų. Bendrovės savalaikis nepranešimas apie įdarbintą užsienietį nebuvo sąlygotas Bendrovės darbuotojos tyčios, o šios aplinkybės atsakovas nevertino. Pažeidimo padarymo metu 2022 m. sausio 12 d. (likus vienai dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos) galiojusios redakcijos Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. gruodžio 29 d. iki 2022 m. vasario 1 d.) nustatyta, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų. Atsakovas, priimdamas Nutarimą, neteisingai nurodė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 8 dalies nuostatą, nes pažeidimo padarymo metu ši nuostata nereglamentavo informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos.

2.6. Atsakovo surašyto Nutarimo turinys neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, taip pat ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio reikalavimų, keliamų individualiam administraciniam aktui. Atsakovas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, taip pat netinkamai nurodė teisės pažeidimą reglamentuojančią normą, todėl Nutarimo turinys, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu.

2.7. Teismui nustačius pareiškėjo aptariamus ir ginčijamus Užimtumo įstatymo pažeidimus, Bendrovė dėl formalaus neatitikimo dėl nedeklaruoto darbo – darbo laiko apskaitos neužtikrinimo, dėl informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos pažeidimo, patirs neproporcingas pasekmes, netgi bus priversta nutraukti savo veiklą, nes bus užkirstas kelias pareiškėjui, kaip darbdaviui, baustam už nedeklaruotą darbą ar užsieniečių įdarbinimo tvarkos pažeidimus, įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį.

3.  Atsakovas VDI Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Juridiniam asmeniui už nedeklaruotą darbą numatytą atsakomybė – finansinė sankcija. ANK nėra įtvirtintas juridinio asmens administracinės atsakomybės institutas, tuo metu Užimtumo įstatymas apibrėžia ekonomines sankcijas būtent darbdaviui, kuris yra juridinis asmuo, už darbo įstatymo pažeidimus. Ekonominės sankcijos, skiriamos už Užimtumo įstatymo pažeidimus, tiesiogiai nėra nuobaudos už administracinius teisės pažeidimus ir tokios ekonominės sankcijos tik pagal savo prigimtį gali būti prilygintos minėtoms nuobaudoms, o ANK gali būti taikomas tada, kai reikia užpildyti teisės spragas arba nuoroda į ANK yra tiesiogiai pateikiama pačiame Užimtumo įstatyme. Juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu baudimu, kadangi skirtingi teisės aktai numato atsakomybės pagrindus skirtingoms subjektų grupėms – vienu atveju baudą moka fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte už nedeklaruotą darbą yra numatyta galimybė bausti darbdavį kaip juridinį asmenį, kuri nešalina fizinio asmens, atsakingo už darbo laiko apskaitos deklaravimą reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimo, administracinės atsakomybės, kadangi šis pažeidimas padaromas konkretaus fizinio asmens sąmoningais ir aktyviais veiksmais arba dėl aplaidaus neveikimo. Patraukimas atsakomybėn juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens nelaikytinas dvigubu nubaudimu ir todėl, kad vienu atveju nuobauda mokama iš juridinio asmens turto, kitu atveju iš konkretaus fizinio asmens turto, t. y. vienu atveju baudą moka pažeidėjas, kuris pažeidė teisės aktus, kitu atveju naudą gavęs subjektas – juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo ir yra patrauktas administracinėn atsakomybės pagal ANK 95 straipsnio ar 100 straipsnio nuostatas.

3.2. Nutarime išdėstytos visos faktinės aplinkybės, nurodytos konkrečios Užimtumo įstatymo nuostatos, kurios nustato nedeklaruoto darbo draudimą, nurodyti pareiškėjo veiksmai, kuriais pasireiškė nustatyti pažeidimai, pateikiama šių veiksmų teisinė kvalifikacija, nurodytas pareiškėjo atsakomybės teisinis pagrindas bei išdėstyti motyvai, susiję su paskirtos baudos dydžiu. Darbo laiko apskaitos pažeidimai, kurių pagrindu buvo skirta bauda juridiniam asmeniui, buvo nustatyti būtent iš darbdavio UAB „Transdovis“ pateiktų, darbdavio patvirtintų darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2022 m. kovo – iki rugpjūčio mėn. ir duomenų iš vairuotojų kortelių apie darbuotojų faktinį darbo laiką už laikotarpį nuo 2022 m. kovo – iki rugpjūčio mėn. Nutarime nepaminėtas faktas apie nurodytą dokumento pavadinimą, datą ar numerį, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto ir nustatyto darbo laiko apskaitos neatitikimo. Darbdavys pripažino padaręs nusižengimą, darbo laiko nežymėjimo fakto neneigė ir skirtą baudą sumokėjo. Nors juridinis asmuo UAB „Transdovis“ paskirtą baudą sumokėjo, skundžia priimtą Nutarimą galbūt norėdamas išvengti įstatyme numatytų pasekmių, kadangi kol nutarimas nėra įsiteisėjęs, terminas nuo baudos sumokėjimo vis tiek yra skaičiuojamas. Taip veikdamas pareiškėjas galbūt bando išvengti papildomų pasekmių juridiniam asmeniui, apsiribodamas tik paskirtos baudos už administracinį nusižengimą sumokėjimu.

II.

4.  Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2023 m. birželio 29 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

5.  Teismas pažymėjo, kad ginčas byloje kilo dėl VDI Nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

6.  Teismas nustatė, 2022 m. spalio 4 d. – 2022 m. spalio 20 d. VDI Šiaulių skyrius atliko UAB „Transdovis“ patikrinimą, kurio metu nustatė, jog nebuvo užtikrinta, kad darbo užmokestis darbuotojui būtų mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, - kartą per mėnesį, už darbą per kalendorinį mėnesį būtų atsiskaitoma ne vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip. Taip pat nebuvo užtikrinta, kad kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis, kartu su juo darbuotojui, turinčiam darbo santykių, būtų išmokami delspinigiai. Darbuotojų – vairuotojų darbas buvo organizuojamas nesilaikant darbo ir poilsio laiko ypatumų kelių transporto įmonėse reikalavimų. Neužtikrino, kad būtų apskaitytas darbuotojų darbo laikas nakties metu. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad nebuvo užtikrinta, jog apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pranešimas būtų užpildytas ir pateiktas per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos. VDI priėmė Nutarimą, kuriuo už Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies, 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto dispozicijoje numatytus pažeidimus UAB „Transdovis“ skirta 200 Eur dydžio bauda. Vadovaujantis Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu, Bendrovė įpareigota 2022 m. kovo – gegužės, rugpjūčio mėn. darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose apskaityti: faktišką V. B. darbo laiką (darbą nakties metu) 2022 m. kovo – gegužės mėn., O. H. darbo laiką (darbą nakties metu) 2022 m. rugpjūčio mėn.

7.  Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Užimtumo įstatymo (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2023 m. sausio 1 d.) 57 straipsnio 2 dalimi, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 8 dalimi, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2019 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. V-401/EV-281/V-395 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2022 m. balandžio 1 d.) patvirtinto Informacijos apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius pateikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.1 papunkčiu, 7 punktu. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog R. S. Bendrovėje įdarbintas 2022 m. sausio 13 d. Pareiškėjo darbuotoja, atsakinga už pranešimų VSDFV teikimą, 2022 m. sausio 12 d. suformavo pranešimą ir išsiuntė jį, tačiau dėl neatsargumo pranešimas nebuvo pateiktas.

8.  Teismas pažymėjo, kad Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje aprašyta pažeidimo sudėtis yra formali, t. y. pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas. Teismas pareiškėjo argumentus, jog pažeidimą padarė dėl neatsargumo, nesiekdamas sąmoningai nesilaikyti reikalavimų, keliamų užsieniečių įdarbinimui, atmetė kaip nepagrįstus. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalyje nurodytas pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, todėl teisiškai nėra reikšmingi pareiškėjo nurodyti argumentai, kad jis privalomų pranešimų nepateikė dėl tinkamo nesukontroliavimo, ir tai nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo administracinės atsakomybės, nes netinkamas Bendrovės vidaus valdymas, administravimas negali būti pagrindu išvengti administracinės atsakomybės ir nesilaikyti teisės aktuose nustatytų pareigų.

9.  Teismas akcentavo, jog pažeidimo nustatymo faktas sukelia pareiškėjui neigiamas pasekmes, t. y. pareiškėjas neturės galimybės vienerius metus įdarbinti užsieniečių, o tai galbūt turėtų įtakos įmonės veiklos nutraukimui, tačiau tai neturi įtakos skundžiamo Nutarimo pagrįstumui ir neatleidžia pareiškėjo nuo atsakomybės. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio valstybės taikoma atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

10.  Teismas nurodė, kad UAB „Transdovis“ darbuotojas R. S. įdarbintas 2022 m. sausio 13 d. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. sausio 1 d. iki 2022 m. sausio 20 d.) 62 straipsnio 7 dalyje numatyta darbdavio pareiga informuoti atitinkamas institucijas apie priimtą dirbti užsienietį. Atsakovas, atlikdamas patikrinimą ir surašydamas nutarimą, turėjo vadovautis teisės akto redakcija, kuri galiojo pažeidimo padarymo metu, tačiau įsigalioję teisės aktų nuostatų pakeitimai pareiškėjui inkriminuojamos veikos nepanaikino, todėl laikomi redakciniais straipsnio pakeitimais. Teismo vertinimu, tai, jog atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 62 straipsnio 7 dalies, o ne Įstatymo 62 straipsnio 8 dalies nuostatas, nelaikoma esminiu pažeidimu, kuris leistų spręsti dėl Nutarimo neteisėtumo.

11.  Teismas taip pat vadovavosi Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir nurodė, kad atsakovas, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog darbuotojai V. B. 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. balandžio 7–9, 11, 15, 30 dienomis, 2022 m. gegužės 9–13, 17, 25 dienomis, O. H. 2022 m. rugpjūčio 8–9 ir 11–12 dienomis dirbo nakties metu, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nenurodytas darbuotojų darbas nakties metu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog atsakovas netinkamai nustatė pareiškėjo padarytą pažeidimą. Priešingai nei pareiškėjas, atsakovas teismui pateikė duomenis, kurių pagrindu priėmė sprendimą, t. y. vairuotojo dienos veiksmų ataskaitas bei darbo laiko apskaitos žiniaraščius, kurių pagrindu nustatė pareiškėjo padarytus pažeidimus. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, nusprendė, jog pareiškėjas neįrodė, kad atsakovas nesurinko ir tinkamai neįvertino duomenų, todėl pareiškėjo argumentą, kad atsakovas netinkamai atliko patikrinimą ir nustatė pažeidimą, atmetė kaip nepagrįstą.

12.  Teismas pabrėžė, kad atsakomybė fiziniam asmeniui, netinkamai vykdžiusiam pareigą užtikrinti darbuotojų darbo laiko apskaitą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose (nepriklausomai nuo to, ar tokia funkcija buvo vykdoma išimtinai tik žmogiškaisiais ištekliais, ar ir pasitelkiant automatizuotas priemones, pvz., programinę įrangą), ir atsakomybė juridiniam asmeniui, kurio darbuotojas netinkamai vykdė pareigą užtikrinti darbuotojų darbo laiko apskaitą darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, nėra tapati. Ūkio subjektas (šiuo atveju pareiškėjas) bet kokią ūkinę veiklą vykdo ir savo, kaip darbdavio, funkcijas įgyvendina per atitinkamus darbo santykiais su juo susijusius asmenis (šiuo atveju transporto direktorių). Tai yra vienintelis įmanomas ūkio subjekto veiklos būdas (vienintelė jos išraiškos forma). Todėl ūkio subjekto darbuotojų, kurie pagal atitinkamas darbo sutartis jo vardu vykdo jo, kaip darbdavio, funkcijas, veiksmai laikytini paties ūkio subjekto (darbdavio) veikla, t. y. objektyvi nurodytos veiklos išraiška yra ta pati. Teismas pažymėjo, kad skundžiamu Nutarimu ekonominė sankcija buvo skirta ne Bendrovės darbuotojoms, o pareiškėjui UAB „Transdovis“ – juridiniam asmeniui. Šiuo konkrečiu atveju juridinis ir fizinis asmuo nėra vienas ir tas pats atsakomybės subjektas. Pareiškėjo UAB „Transdovis“ darbuotojai, atsakingi už darbo laiko apskaitą, nubausti pagal ANK 100 straipsnį, o pats pareiškėjas buvo nubaustas pagal specialiąsias teisės normas, reglamentuojančias deklaruotą darbą ir atsakomybę už jį. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog buvo pažeistas non bis in dem (negalima dukart bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas.

13.  Teismas taip pat pažymėjo, kad Užimtumo įstatymo 58 straipsnio normos taikomos darbdaviui, kuris gali būti tiek fizinis, tiek juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis taikoma tuo atveju, jeigu darbdavys, padaręs pažeidimą, yra fizinis asmuo, ir jam atsakomybė buvo taikyta pagal ANK. Šiuo atveju darbdavys yra ne fizinis asmuo, o juridinis asmuo, todėl nebuvo ir negalėjo būti nubaustas pagal ANK. Atsižvelgiant į tai, atsakovas pagrįstai netaikė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje numatytos išimties, nes pareiškėjas neįgijo teisės į ją.

14.  Teismas priėjo prie išvados, kad skundžiamas Nutarimas atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas, todėl nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjo skunde nurodytais motyvais.

III.

15.  Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

15.1.  Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo veiksmus ir netinkamai taikė Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatą dėl informavimo apie įdarbintus užsieniečius pažeidimo. Pranešimas apie įdarbintą UAB „Transdovis“ darbuotoją užsienietį R. S. dėl klaidos nebuvo įkeltas per EDAS. Teismas neįvertino, kad, dėl darbuotojo neatsargumo nepateikus LDU pranešimo, įmonė nesiekė sąmoningai nesilaikyti reikalavimų keliamų užsieniečių įdarbinimui.

15.2.  Teismas netinkamai įvertino pareiškėjo skundo motyvus, kad atsakovas neteisingai nurodė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 8 dalies nuostatą, nes pažeidimo padarymo metu (R. S. Bendrovėje įdarbintas 2022 m. sausio 13 d., nepateikus reikalaujamo LDU pranešimo) ši nuostata nereglamentavo informavimo apie įdarbintus užsieniečius tvarkos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad tai nelaikytina esminiu pažeidimu.

15.3.  Teismas nevertino, kad atsakovo surašyto Nutarimo turinys neatitinka ANK 618 straipsnio 2 dalies reikalavimų, taip pat ir VAĮ straipsnio reikalavimų.

15.4.  Teismas nepagrįstai atmetė pareiškėjo argumentus, kad atsakovas netinkamai atliko patikrinimą ir nustatė pažeidimą dėl darbo laiko apskaitos. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas vairuotojų darbo laiką fiksuoja techninėmis priemonėmis. Apie vairuotojų faktiškai dirbamą darbo laiką informaciją pareiškėjas gauna iš skirtingų šaltinių, dėl to gali būti paklaida, pažymint darbuotojo faktinį darbo laiką, o atsakovas tokių duomenų motyvuotai neįvertino nustatydamas darbo laiko apskaitos pažeidimo faktą Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu, todėl nepagrįstai taikė atsakomybę pagal Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies nuostatas.

15.5.  Teismas netinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatas, pareiškėjas ir pareiškėjo darbuotojos buvo patraukti tos pačios rūšies atsakomybėn už tą patį Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir DK 120 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkto pažeidimą, nepaisant Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų egzistavimo. Teismas nepagrįstai neįvertino administracinio nusižengimo protokolų, jų turinio, nesusiejo su Užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatomis.

16.  Atsakovas VDI Šiaulių teritorinis skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti. Atsiliepime nurodyti šie pagrindiniai nesutikimo su apeliaciniu skundu argumentai:

16.1.  Teismas objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę bylą bei įvertinęs visas aplinkybes nustatė, jog VDI priimtas Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas atsižvelgiant į VDI kompetenciją, tinkamai įvertinus faktines aplinkybes ir pritaikius teisės aktų nuostatas, Nutarime nurodyti aiškūs ir suprantami pažeidimo nustatymo bei baudos skyrimo pagrindai.

16.2.  Juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu baudimu, kadangi skirtingi teisės aktai (Užimtumo įstatymo ir ANK nuostatos) numato atsakomybės pagrindus skirtingoms subjektų grupėms – vienu atveju baudą moka fizinis asmuo, kitu atveju – juridinis asmuo. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje numatyta išimtis yra tiems atvejams, kada darbdavys yra fizinis asmuo (pvz.: ūkininkas, individualios įmonės savininkas ir pan., kas atsako visu fizinio asmens turtu) ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio ar 100 straipsnio nuostatas (atsakomybės taikymas vienai subjektų grupei), tuomet Užimtumo įstatymas netaikomas, nes būtų pažeistas non bis in idem principas. Nepaisant to, jog nedeklaruoto darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

16.3.  Darbo laiko apskaitos pažeidimai, kurių pagrindu buvo skirta bauda juridiniam asmeniui UAB „Transdovis“, buvo nustatyti būtent iš darbdavio UAB „Transdovis“ pateiktų, darbdavio patvirtintų darbo laiko apskaitos žiniaraščių už laikotarpį nuo 2022 m. kovo – rugpjūčio mėn., ir iš duomenų iš vairuotojų kortelių apie darbuotojų faktinį darbo laiką už laikotarpį nuo 2022 m. kovo – rugpjūčio mėn. Nutarime nepaminėtas faktas apie nurodyto dokumento pavadinimą, datą ar numerį, nepaneigia pažeidimo padarymo fakto ir nustatyto darbo laiko apskaitos neatitikimo. Darbdavys pripažino padaręs nusižengimą, darbo laiko nežymėjimo fakto neneigė ir skirtą baudą sumokėjo.

16.4.  Dėl techninės klaidos vietoje skaičiaus 7 buvo įrašytas 8, kadangi informavimo tvarką numatė keli teisės aktai (Aprašo 4, 8 p., Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 str. 7 d., Užimtumo įstatymo 57 str. 2 d.). Padaryta techninė klaida nenaikina pareiškėjo atsakomybės už įdarbintų užsieniečių tvarkos pažeidimus. Taip pat pranešimas apie įdarbintą darbuotoją VSDFV ir LDU pranešimas apie įdarbintą užsienietį nėra tapatūs, todėl pareiškėjo argumentas, kad VDI nevertino, jog reikalavimas pranešti VSDFV apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą buvo pateiktas pagal teisės aktų reikalavimus, tačiau per klaidą LDU pranešimas apie įdarbintą užsienietį nebuvo įkeltas per EDAS, yra nepagristas ir klaidingas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

17.  Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDI Šiaulių teritorinio skyriaus 2022 m. lapkričio 28 d. nutarimo Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo pažeidimo byloje juridiniam asmeniui Nr. NUĮPBJ 20756 teisėtumo ir pagrįstumo.

18.  Skundžiamu Nutarimu UAB „Transdovis“ paskirta 200 Eur bauda.

19.  Skundžiamas Nutarimas priimtas, nustačius, jog UAB „Transdovis“, būdama darbdaviu ir atstovaujama direktoriaus L. P., neužtikrino, kad pranešimas apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius būtų užpildytas ir pateiktas per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, taip pat neužtikrino, jog būtų apskaitytas darbuotojų darbo laikas nakties metu. Šiais savo veiksmais (neveikimu) UAB „Transdovis“ pažeidė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto ir 57 straipsnio 2 dalies nuostatas.

20.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, konstatavęs, kad pažeidimai buvo nustatyti pagrįstai, todėl skundžiamas Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka VAĮ 10 straipsnio nuostatas. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl non bis in idem principo pažeidimo.

21.  Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame dėsto iš esmės identiškas faktines aplinkybes kaip ir skunde pirmosios instancijos teismui, akcentuodamas, kad teismas netinkamai įvertino skunde pateiktus argumentus. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad teismas netinkamai aiškino ir taikė Užimtumo įstatymo 58 straipsnio nuostatas, kadangi pareiškėjas ir pareiškėjo darbuotojos buvo patraukti tos pačios rūšies atsakomybėn už tą patį pažeidimą, nepaisant Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje numatytų sąlygų egzistavimo.

22.  Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Dėl to ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

23.  Ginčijamu Nutarimu pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad būdamas darbdaviu neužtikrino, jog būtų apskaitytas darbuotojų darbo laikas nakties metu, tuo pažeidžiant Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Pareiškėjas dėl šio pažeidimo nurodė, kad atsakovas netinkamai atliko patikrinimą ir nustatė pažeidimą dėl darbo laiko apskaitos. Teismas nevertino pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kad pareiškėjas vairuotojų darbo laiką fiksuoja techninėmis priemonėmis. Pareiškėjo teigimu, apie vairuotojų faktiškai dirbamą darbo laiką informaciją pareiškėjas gauna iš skirtingų šaltinių, dėl to gali būti paklaida, pažymint darbuotojo faktinį darbo laiką. Be to, pareiškėjas ir pareiškėjo darbuotojos buvo patraukti tos pačios rūšies atsakomybėn už tą patį pažeidimą.

24.  Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, tikrindamas skunde išdėstytų teiginių teisingumą, išsamiai išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina pareiškėjo nurodytą pažeidimą dėl darbo laiko apskaitos.

25.  Atsakovas, atlikęs patikrinimą, nustatė, jog darbuotojai V. B. 2022 m. kovo 14 d., 2022 m. balandžio 7–9, 11, 15, 30 dienomis, 2022 m. gegužės 9–13, 17, 25 dienomis, O. H. 2022 m. rugpjūčio 8–9 ir 11–12 dienomis dirbo nakties metu, tačiau darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nenurodytas darbuotojų darbas nakties metu.

26.  Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, kurie leistų manyti, jog atsakovas netinkamai nustatė pareiškėjo padarytą Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos pažeidimą. Darbo laiko apskaitos pažeidimai, kurių pagrindu buvo skirta bauda UAB „Transdovis“, buvo nustatyti remiantis darbo laiko apskaitos žiniaraščiais, vairuotojų dienos veiksmų ataskaitomis. Pareiškėjui nepaneigus šių aplinkybių, teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti atsakovo Nutarime išdėstytų išvadų, su kuriomis pagrįstai sutiko ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad skundžiamame Nutarime nurodyta, kad Bendrovė pripažino pažeidimą.

27.  Pasisakydama dėl non bis in idem, t. y. niekas negali būti baudžiamas du kartus už tą patį teisės pažeidimą, principo taikymo, teisėjų kolegija pažymi, kad šis principas yra vienas iš pamatinių teisės principų. Jis įtvirtintas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje, kurioje nurodoma, kad niekas negali būti baudžiamas už tą patį nusikaltimą antrą kartą.

28.  Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo, nebuvo nustatytas asmens tapatumas, t. y. vienas iš būtinų požymių, sudarančių sąlygas konstatuoti non bis in idem principo pažeidimą. Bendrovė ginčijamu Nutarimu buvo nubausta pagal specialiąsias teisės normas – Užimtumo įstatymo 58 straipsnį, reglamentuojantį nedeklaruotą darbą ir atsakomybę už jį, o administracinės nuobaudos (baudos) paskirtos fiziniams asmenims (Bendrovės darbuotojoms) pagal ANK už darbo laiko apskaitos pažeidimus. Nepaisant to, jog pažeidimas pasireiškė per fizinių asmenų veiksmus, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl vertintina, kad Bendrovė kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2705-442/2021; 2022 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4027-442/2021; 2022 m. vasario 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-162-438/2022; 2023 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-962-442/2023). Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti non bis in idem principo pažeidimo.

29.  Pareiškėjo akcentuojamoje Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta bauda skiriama, jeigu padaryta veika neužtraukia atsakomybės fiziniam asmeniui pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Užimtumo įstatymo 58 straipsnio 3 dalies 2 punkte kalbama apie baudos skyrimą būtent darbdaviui. Šiame kontekste atsakovas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad nagrinėjamu atveju darbdavys yra ne fizinis asmuo, o juridinis asmuo. Darbdavys – juridinis asmuo, nebuvo ir negalėjo būti nubaustas pagal ANK. Vadinasi, nėra teisinių prielaidų taikyti minėtą teisės normą. Nagrinėjamu atveju pakartotinai nėra baudžiamas tas pats asmuo. Nedeklaruoto darbo pažeidimas pasireiškė per fizinio asmens veiksmus, teisinė atsakomybė kilo atskiriems subjektams, tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui.

30.  Byloje taip pat nustatyta, kad ginčijamu Nutarimu Bendrovė pripažinta pažeidusi Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Užimtumo įstatymo 57 straipsnio (2021 m. birželio 8 d. įstatymo Nr. XIV-379 redakcija) 2 dalis, galiojusi užsieniečio įdarbinimo metu, numatė, kad informavimo apie įdarbintus arba atsiųstus laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsieniečius tvarkos pažeidimu laikomi tokie darbdavio arba įmonės, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, veiksmai, kai nesilaikoma įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 62 straipsnio 7 dalyje ar 103 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų.

31.  Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 7 dalis (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) nustato, kad darbdavys arba įmonė, į kurią užsienietis atsiunčiamas laikinai dirbti, informaciją apie įdarbintą arba atsiųstą laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką užsienietį teikia Lietuvos Respublikos valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Užimtumo tarnybai per Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacinę sistemą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus, Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus ir Užimtumo tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

32.  Aprašo 7 punkte (2021 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. V-26/EV-19/V-32 redakcija) numatyta, kad darbdavys, įdarbinęs Aprašo 4.1 papunktyje nurodytą užsienietį, privalo užpildyti LDU pranešimą ir pateikti per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos.

33.  Bylos duomenimis nustatyta, kad Bendrovės darbuotojas R. S. Bendrovėje įdarbintas nuo 2022 m. sausio 13 d., tačiau Bendrovė neužtikrino, jog LDU pranešimas būtų užpildytas ir pateiktas per EDAS ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki užsieniečio įdarbinimo dienos, tuo pažeidžiant Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 2 dalį. Nėra ginčo dėl fakto, kad Bendrovė neinformavo apie įdarbintą užsienietį. Už nurodyto pažeidimo padarymą atsakomybė numatyta Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje.

34.  Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs aptartą teisinį reguliavimą ir byloje esančius rašytinius įrodymus, priėjo prie pagrįstos išvados, kad pranešimo apie įdarbintą užsienietį nepateikimas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog pažeidimas buvo padarytas. Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog pranešimas apie įdarbintą UAB „Transdovis“ darbuotoją užsienietį R. S. dėl klaidos nebuvo įkeltas per EDAS, nesudaro pagrindo atleisti pareiškėją nuo atsakomybės už padarytą pažeidimą.

35.  Nors pareiškėjas skunde nurodė įvairius argumentus dėl Nutarimo neatitikimo VAĮ reikalavimams atsakovui netinkamai pritaikius teisės aktų redakcijas, tačiau jokiais įrodymais nepaneigė atsakovo vykdyto tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių dėl nepranešimo nustatyta tvarka apie užsieniečio įdarbinimą. Pareiškėjo padarytas pažeidimas tiek jo padarymo, tiek Nutarimo surašymo metu kvalifikuotinas kaip pažeidžiantis tuo metu galiojusių redakcijų aptartas teisės aktų nuostatas. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, įsigalioję teisės aktų nuostatų pakeitimai pareiškėjui inkriminuojamos veikos nepanaikino, todėl laikomi redakciniais straipsnio pakeitimais.

36.  Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus bei šių įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino, laikydamasis ABTĮ nuostatų ir principų. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip tai palankiau pareiškėjui, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų aplinkybių.

37.  Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės aktus, reguliuojančius ginčo santykius, faktines ginčo aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, atitinkantį ABTĮ 86 straipsnio reikalavimus bei suformuotą teismų praktiką panašiose bylose, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Transdovis“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2023 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                               Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas