eA-1762-822/2026
Šaltinis: Teisės aktų registras (e-tar.lt); tekstas iš TAR atvirųjų duomenų (data.gov.lt, CC BY 4.0). Nuorodos į straipsnius nustatytos automatiškai ir patikrintos pagal taisykles; žmogus jų neperžiūrėjo. Rodomos tik vienareikšmės nuorodos.
Cituojamos nuostatos
Nuoroda į dabartinę straipsnio redakciją — teismas galėjo taikyti kitą redakciją.
Sprendimo tekstas
Administracinė byla Nr. eA-1762-822/2026 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03513-2025-4 Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 12 d. Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tigruva“ apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo F. Z. (F. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Tigruva“) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas F. Z. (F. Z.) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2025 m. birželio 10 d. sprendimą Nr. 25S139062, kuriuo atsisakyta pakeisti 2023 m. rugpjūčio 31 d. išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvoje Nr. 760283053 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad iš savo pažįstamų tėvynainių Tadžikistano piliečių sužinojo apie galimybę įsidarbinti Lietuvos Respublikoje. Dėl šios priežasties kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę „Tigruva“ (toliau – ir Bendrovė), norėdamas legaliai pradėti gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje. Bendrovė sutiko spręsti pareiškėjo įdarbinimo klausimus ir pateikė tarpininkavimo raštą Nr. 20230608-105238 dėl būsimo įdarbinimo. Pareiškėjo įdarbinimo ir leidimo laikinai gyventi Lietuvoje klausimai buvo pradėti spręsti 2023 m. viduryje. 2023 m. rugpjūčio 31 d. jam buvo suteiktas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikos teritorijoje Nr. 76028303 (toliau – ir Leidimas), galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2023 m. spalio 2 d. pagal sudarytą darbo sutartį pareiškėjas pradėjo dirbti Bendrovėje elektriku. Pareiškėjo Leidimo galiojimo laikui einant į pabaigą, jis 2025 m. balandžio 2 d. kreipėsi į Migracijos departamento atstovus, norėdamas pakeisti turėtą Leidimą. Migracijos departamentui buvo įteiktas naujas Bendrovės tarpininkavimo raštas Nr. 20250402-052319. Tačiau Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą, nes Bendrovės vadovui skirta administracinė nuobauda už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nuo kurios įvykdymo dienos turi būti parėję ne mažiau kaip vieneri metai, ir nuobauda nėra įvykdyta, todėl Migracijos departamentas padarė išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 4 straipsnyje nustatytų sąlygų Leidimui gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.
3. Bendrovės direktoriui buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 4500-ANR_P-69-2025 (ROIK: 25273289196) pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso (toliau – ir ANK) 542 straipsnio 2 dalį (toliau – ir Protokolas) už tai, kad jis nepranešė Migracijos departamentui apie užsieniečius, kurie neatvyko pas jį pasirašyti darbo sutarties nustatytu laiku. Už minėtą nusižengimą direktoriui buvo pasiūlyta sumokėti 70 Eur dydžio baudą, kurios jis laiku nesumokėjo.
4. Pareiškėjo nuomone, Įstatymo 44 straipsnio reikalavimai yra taikytini jam, kaip fiziniam asmeniui, ir Bendrovei, kuri tarpininkauja dėl pareiškėjo pateikto prašymo įgyvendinimo. Vadinasi, Migracijos departamentas, svarstydamas 2025 m. balandžio 2 d. pareiškėjo prašymą, turėjo pareigą vertinti tik tas sąlygas, kurios lietė išimtinai pareiškėją ir Bendrovę. Pareiškėjo turimi dokumentai įrodo, kad jo darbdaviu yra UAB „Tigruva“, su kuriuo pareiškėjas ir yra sudaręs darbo sutartį. Todėl Leidimo keitimo atveju Migracijos departamentas turėjo pareigą įvertinti būtent UAB „Tigruva“ atitikimą Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktui. UAB „Tigruva“ nebuvo bausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, todėl atsakovas nepagrįstai rėmėsi Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimais ir negalėjo konstatuoti buvus Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte numatytą teisinį pagrindą, užkirtusį kelią pareiškėjui pakeisti Leidimą. Taigi ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas tinkamais įstatymo pagrindais, negali būti laikomas teisėtai priimtu, todėl turi būti panaikintas.
5. Pareiškėjas pažymėjo, jog tuo metu, kai jis padavė prašymą Migracijos departamentui, nei Bendrovė, nei jos įgaliotas asmuo nebuvo bausti pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, todėl pareiškėjas turėjo teisėtus lūkesčius, kad jo prašymas pakeisti Leidimą bus patenkintas. Jeigu atsakovas, spręsdamas pareiškėjo pateiktą prašymą, būtų buvęs operatyvesnis, pareiškėjui nebūtų buvę kliūčių pakeisti Leidimą Įstatymo 44 straipsnio tvarka.
6. Bendrovės iniciatyva (direktoriaus pakeitimas kitu asmeniu) įrodo, kad ji siekia būti lojali Lietuvos Respublikos įstatymams ir toliau tinkamai laikytis Įstatymo nuostatų bei reikalavimų savo veikloje. Dėl šios priežasties naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės leidžia tvirtinti, kad Sprendimas priimtas formaliai įvertinus susiklosčiusią situaciją, kas prieštarautų bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
8. Atsakovas atsilepime nurodė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu dirbti UAB „Tigruva“. Migracijos departamento 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu Bendrovės įgaliotam asmeniui už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje, buvo paskirta 70 Eur bauda. 2025 m. birželio 10 d. duomenimis bauda nesumokėta. Skundas nebuvo gautas. Migracijos departamentas, įvertinęs visus duomenis bei vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (35 str. 1 d. 14 p.) priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
9. Siekiant užtikrinti tinkamą Migracijos departamento informavimą dėl užsienio piliečių darbo teisinių santykių pagrindu gavusių nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi darbo teisinių santykių pokyčių, ANK yra nustatyta sankcija už netinkamą šios darbdavio pareigos atlikimą. Nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad šiuo atveju negali būti taikomas Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktas, nes buvo baustas konkretus fizinis asmuo, o ne pati UAB „Tigruva“. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį sankcija gali būti nustatyta alternatyviems subjektams, t. y. pačiam darbdaviui arba jo įgaliotam asmeniui. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį fiziniai asmenys (darbdavio įgaliotiniai) atsako už atliktų pareigų metu nevykdytą pareigą informuoti Migracijos departamento. Sankcija pritaikyta darbdavio įgaliotam asmeniui, kuris prilyginamas darbdaviui, todėl pagrįstai nustatyta, kad yra Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, dėl ko vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu Migracijos departamento Sprendimas priimtas teisėtai.
10. Įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog užsieniečio prašymas dėl leidimo laikinai gyventi keitimo, išskyrus šios dalies 3 punkte nurodytus atvejus, - turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti pakeistas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Pareiškėjo prašymas pakeisti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamento sistemoje užregistruotas 2025 m. balandžio 17 d., o sprendimas priimtas 2025 m. birželio 10 d. Tiek pareiškėjas, tiek Bendrovė 2025 m. gegužės 9 d. buvo informuoti apie tai, kad prašymo nagrinėjimas yra sustabdytas dėl to, kad Bendrovė nepateikė reikiamų dokumentų. Taigi nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas nepraleido pareiškėjo prašymo nagrinėjimo termino, o priešingai, jį ir Bendrovę tinkamai informavo apie prašymo nagrinėjimo sustabdymą ir to priežastis. Taigi, Migracijos departamentas Sprendimą priėmė nepažeidęs Įstatyme nustatyto termino ir operatyviai.
11. Atsakovas atkreipė dėmesį, jog ginče, kuriame trečiuoju asmeniu buvo Bendrovė, Regionų administracinis teismas 2025 m. rugsėjo 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-14594-1161/2025 pasisakė ir dėl pareiškėjo ginčijamų aplinkybių. Šioje byloje susidarė analogiškos faktinės aplinkybės, todėl Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė pakeisti leidimą laikinai gyventi.
II.
12. Regionų apygardos administracinis teismas 2026 m. sausio 6 d. sprendimu pareiškėjo F. Z. skundą atmetė.
13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas turėjo Leidimą, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 31 d. Nuo 2023 m. spalio 2 d. jis dirbo Bendrovėje elektriku. Leidimo galiojimo laikui einant į pabaigą, 2025 m. balandžio 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą atstovus, norėdamas pakeisti turėtą Leidimą, kadangi ir toliau siekė gyventi ir dirbti Lietuvoje pas tą patį darbdavį. Migracijos departamentui buvo įteiktas naujas Bendrovės tarpininkavimo raštas Nr. 20250402-052319, kuriame darbdavys patvirtino pareiškėjo pateiktą informaciją apie pastarojo ketinimus ir toliau darbuotis darbdavio naudai. Migracijos departamentas priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo atsisakė pakeisti pareiškėjui Leidimą, nes jis neatitiko sąlygų, kurios nustatytos asmenims leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu. Bendrovės vadovui skirta administracinė nuobauda už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis, nuo kurios įvykdymo dienos turi būti parėję ne mažiau kaip vieneri metai, ir nuobauda nėra įvykdyta. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas, kaip asmuo, neatitinka Įstatyme 44 straipsnyje nustatytų sąlygų Leidimui gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu.
14. Teismas pažymėjo, jog nėra ginčo dėl to, kad Bendrovės direktoriui buvo paskirta administracinė nuobauda ir pasiūlyta sumokėti 70 Eur baudą, kurią direktorius 2025 m. birželio 10 d. (po darbo valandų) sumokėjo.
15. Teismas nurodė, kad administracinė nuobauda buvo taikyta Bendrovės įgaliotam asmeniui. Nors pačiai Bendrovei nebuvo taikyta administracinė nuobauda, tačiau Bendrovės direktorius šiuo atveju veikė darbdavio vardu bei interesais ir nustatytu terminu neinformavo Migracijos departamento apie trečiųjų šalių piliečių neįdarbinimą. Šios aplinkybės sudarė pagrindą pripažinti, jog nors Bendrovė, kaip juridinis asmuo, nebuvo nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, tačiau pagal minėtą straipsnį taikius administracinę atsakomybę Bendrovės direktoriui, Migracijos departamentas turėjo pagrindą vadovautis Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatomis. Migracijos departamentas pagrįstai sprendė, jog egzistuoja Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nurodytos aplinkybės, kas, vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, sudarė pagrindą atsisakyti pakeisti pareiškėjui Leidimą. Tokia išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. eA-2628-662/2025 formuojamą praktiką aiškinant panašius santykius dėl atsisakymo pakeisti Leidimą.
16. Įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad Migracijos departamento ginčijamas Sprendimas yra tinkamai pagrįstas visapusiškai ir objektyviai įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, išsamiais duomenimis, priimtas vadovaujantis aktualiais teisės aktais, yra aiškiai ir nedviprasmiškai motyvuotas, todėl laikytinas teisėtu ir pagrįstu.
III.
17. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Tigruva“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.
18. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde teigia, jog byloje iškilo materialiosios teisės normos, numatytos Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte, taikymo bei aiškinimo problema, kurios nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas neišsprendė. Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies aiškinimas suponuoja išvadą, kad jis gali būti taikoma tik esant 2 sąlygoms: i) Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punktas yra taikomas tik specialiam subjektui – užsieniečio darbdaviui; ii) užsieniečio darbdaviui neturi būti skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai. Šios abi būtinosios Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto taikymo sąlygos privalo būti nustatytos ir egzistuoti kartu vienu ir tuo pačiu metu. Taigi atsakovas privalėjo konstatuoti, kad apeliantui, kaip pareiškėjo darbdaviui, buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai. Siekiant taikyti Įstatymo 44 straipsnio 8 dalį, reikėjo įsitikinti, kas yra tikrasis pareiškėjo darbdavys. Remiantis bylos duomenimis, pareiškėjo darbdaviu buvo apeliantas, su kuriuo pareiškėjas 2023 m. rugpjūčio 3 d. buvo sudaręs darbo sutartį, todėl pareiškėjo Leidimo keitimo atveju atsakovas turėjo pareigą įvertinti būtent apelianto neatitikimą Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimams. Atsakovas turėjo nustatyti, kad būtent Bendrovė, kaip pareiškėjo darbdavys, yra nubausta pagal ANK nuostatas kaip juridinis asmuo. Priešingai, byloje nėra duomenų, kad Bendrovė būtų buvusi nubausta pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, todėl jos atžvilgiu negalėjo būti taikomi Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto reikalavimuose nustatyti veiklos apribojimai.
19. Apeliantas pažymi, jog Protokolas yra surašytas fizinio asmens Ž. G. vardu. Vadinasi, ir atsakovas, ir teismas, norėdami konstatuoti, kas iš tikro yra nubaustas pagal Migracijos departamento surašytą Protokolą, turėjo pareigą tinkamai atriboti teisės subjektus, kuriems atsakovas pritaikė ir paskyrė sankciją pagal konkretų Protokolą. ANK 542 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra nurodyta, kad ANK 542 straipsnio 2 dalies dispozicijoje įvardintą veiką bauda yra skiriama darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui. Įstatymų leidėjas, konstruodamas šią administracinės teisės normą, numatė alternatyvius teisės subjektus, kuriems gali būti skirta administracinė nuobauda. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalies reikalavimus Migracijos departamentas turėjo pareigą savo nuožiūra pasirinkti kaip jis realizuos jam deleguotą diskrecijos teisę, kam ir iš kelių alternatyvių teisės subjektų skirti administracinę nuobaudą: arba darbdaviui, arba jo įgaliotam asmeniui. Atsakovui pasinaudojus savo diskrecijos teise ir administracinę nuobaudą pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį paskyrus tik vienam iš šioje teisės normoje numatytų alternatyvių teisės subjektų – fiziniam darbdavio įgaliotam asmeniui, kitas alternatyvus teisės subjektas – darbdavys (šiuo konkrečiu atveju – Bendrovė), kaip juridinis asmuo – pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį lieka nebaustas, kadangi to neleidžia ANK 542 straipsnio 2 dalies sankcijos formuluotėje įtvirtintas imperatyvas. Todėl tiek Migracijos departamento Sprendime, tiek teismo sprendime atliktas Protokolu baustino fizinio asmens Ž. G. sutapatinimas su Bendrove, kaip juridiniu asmeniui, laikytinas itin grubiu ANK 542 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimu, sudarančiu pagrindą panaikinti minėtus sprendimus. Teismas pablogino apelianto, kaip juridinio asmens, padėtį, teigdamas, jog jis taip pat laikytinas nubaustu administracine tvarka pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, nors jokio protokolo ir/ar kito procesinio dokumento, fiksuojančio neteisėtus Bendrovės veiksmus pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį, nėra surašyta.
20. Apelianto nuomone, teismas nevertino didžiosios dalies pareiškėjo bei Bendrovės išsakytų argumentų, kurie pagrindė Sprendimo neteisėtumą. Teismas nepagrįstai rėmėsi LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-2628-662/2025. Taip pat teismas nepagrįstai atsisakė teisme liudytoju apklausti buvusį Bendrovės direktorių Ž. G. ir akcininkę.
21. Apeliantas akcentuoja, jog Bendrovė, kaip juridinis asmuo, ir Bendrovės direktorius, kaip vienasmenis juridinio asmens valdymo organas, savo veikloje negali būti tapatinami, kadangi jiems tenka skirtingos kompetencijos bei atsakomybės ribos. Bendrovės, kaip juridinio asmens, visuotiniam akcininkų susirinkimui, kaip aukščiausiam valdymo organui, gali būti nežinoma jos direktoriaus neteisėta veikla, kas, apelianto manymu, iš esmės eliminuotų Bendrovės, kaip juridinio asmens, administracinės atsakomybės atsiradimą. Šiuo konkrečiu ginčo atveju, Bendrovė, kaip juridinis asmuo, aiškiai pademonstravo, kad Bendrovės akcininkei nebuvo žinomas buvusio direktoriaus Ž. G. nubaudimo faktas. Be to, Bendrovės akcininkė iš karto ėmėsi kardinalių veiksmų, kuriais būtų pašalinti buvusio direktoriaus Ž. G. padaryto nusižengimo neigiami padariniai, ir Ž. G. buvo atleistas iš Bendrovės direktoriaus pareigų, kas akivaizdžiai įrodė, jog Bendrovė yra lojali Lietuvos Respublikos įstatymams.
22. Apeliantas atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju buvo neteisingai nustatytas administracinės atsakomybės atsiradimo momentas. Migracijos departamentas Sprendimą priėmė 2025 m. birželio 10 d., t. y. tuo metu, kai Bendrovės buvęs direktorius Ž. G. dar buvo neįvykdęs Protokole nurodyto administracinio nurodymo sumokėti paskirtą baudą iki 2025 m. birželio 21 d.
23. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
24. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad LVAT 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi (administracinės bylos Nr. eA-2628-662/2025) jau išnagrinėjo analogiškus UAB „Tigruva“ argumentus dėl kito šios įmonės darbuotojo, todėl yra pagrindas remtis minėta LVAT nutartimi ir nagrinėjamoje byloje. Be to, LVAT, aiškinant panašius santykius dėl atsisakymo išduoti vizą, taip pat laikėsi panašios pozicijos (žr., pvz., LVAT 2022 m. gruodžio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-903-552/2022).
25. Migracijos departamento nuomone, skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pagrįstai, atitinka teisės aktų nuostatas ir keliamus reikalavimus sprendimo turiniui.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. birželio 10 d. sprendimo Nr. 25S139062, kuriuo atsisakyta pakeisti pareiškėjui F. Z. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
27. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, jog Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, tinkamai įvertinęs surinktų juridinių faktų visetą.
28. Trečiasis suinteresuotas asmuo Bendrovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, jog skundžiamas teismo sprendimas priimtas akivaizdžiai pažeidžiant tiek materialiosios (Įstatymo 44 str. 8 d. 2 p. dėl teisės subjekto teisingo identifikavimo), tiek proceso teisės normas, ANK reikalavimus (542 str. 2 d., 32 str. 3–4 d., 577 str. 1–2 d., 7 str.), o tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą sprendimą.
29. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
30. Sprendimas byloje priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktu, numatančiu, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.
31. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte reglamentuota, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal Įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
32. Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis: yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės darbuotojas, dirbantis pagal neterminuotą darbo sutartį, šios įmonės komandiruojamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje (Įstatymo 44 str. 1 d. 1 p.); atitinka šias sąlygas: be kita ko, pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. a p.); pateikiama darbdavio informacija arba apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ir jo turimą ne mažesnę negu vienų metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu, arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos ir darbo patirties (Įstatymo 44 str. 1 d. 2 p. b p.). Įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas.
33. Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog darbdavys, teikiantis įsipareigojimą įdarbinti užsienietį, arba visi užsieniečio darbdaviai tuo atveju, kai su užsieniečiu ketinama sudaryti darbo keliems darbdaviams sutartį, turi atitikti sąlygą, jog jam nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai. Įstatymo 44 straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog jeigu darbdavys arba nors vienas iš visų darbdavių, ketinančių įdarbinti užsienietį pagal darbo keliems darbdaviams sutartį, neatitinka bent vienos iš šio straipsnio 8 dalyje nustatytų sąlygų, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos.
34. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjui F. Z. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiojo 2025 m. rugpjūčio 13 d. Pareiškėjas prašymą pakeisti leidimą laikinai gyventi per Migris užpildė 2025 m. balandžio 2 d., nes ketino ir toliau Bendrovėje dirbti elektriku. Pareiškėjo prašymas Migris sistemoje užregistruotas 2025 m. balandžio 17 d. pareiškėjui atvykus į skyrių. Migracijos departamentas, nustatęs, kad Bendrovės vadovui 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu skirta 70 Eur administracinė nuobauda už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje (už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis), Sprendimu atsisakė pakeisti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
35. Taigi, nagrinėjamu atveju Bendrovei neatitinkant Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte nustatytos sąlygos, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyto pagrindo leidimui laikinai gyventi gauti, todėl Migracijos departamentas turėjo pakankamą teisinį ir faktinį pagrindą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu. Tokia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos išvada atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką šiuo aspektu (žr., pvz., 2025 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2628-662/2025; 2026 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1372-1047/2026).
36. Vertindama trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kyla reikalavimas, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti koreguojama ir nauji teismo precedentai tų kategorijų bylose gali būti kuriami tik tada, kai tai yra neišvengiamai, objektyviai būtina; teismų, priimančių sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, susisaistymas savo pačių sukurtais precedentais (sprendimais analogiškose bylose) neišvengiamai suponuoja tai, kad teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teisės nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia (be kita ko) anksčiau sprendžiant analogiškas bylas; iš Konstitucijos kylančios maksimos, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, nepaisymas reikštų ir Konstitucijos nuostatų dėl teisingumo vykdymo, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų, kitų konstitucinių principų nepaisymą. Be to, administracinį teismą saisto jo paties sukurti precedentai ir jo paties suformuota tuos precedentus pagrindžianti doktrina (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. nutarimą). Taigi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas privalo užtikrinti savo jurisprudencijos tęstinumą (nuoseklumą, neprieštaringumą) ir savo sprendimų prognozuojamumą, remdamasis savo jau suformuota administracinės teisės doktrina ir precedentais (Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 str.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2898-575/2016; ir kt.).
37. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. lapkričio 26 d. išnagrinėjo administracinę bylą Nr. eA-2628-662/2025 pagal trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Tigruva“ apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Migracijos departamento dėl 2025 m. birželio 10 d. sprendimo panaikinimo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. lapkričio 26 d. nutartimi išnagrinėta administracinė byla faktinėmis aplinkybėmis ir taikytinu teisiniu reguliavimu yra itin panaši (analogiška) į kilusį ginčą nagrinėjamoje byloje, t. y. Migracijos departamento 2025 m. birželio 10 d. sprendimu atsisakyta pakeisti tos bylos pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nustačius, jog Migracijos departamentas 2025 m. gegužės 22 d. Protokolu UAB „Tigruva“ įgaliotam asmeniui Ž. G. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 542 straipsnio 2 dalyje, 541 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 70 Eur baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. eA-2628-662/2025 pateikė tokius išaiškinimus:
37.1. Vienasmenio valdymo organo veiksmai (neveikimas) šiuo atveju suponuoja darbdavio veiksmų neteisėtumą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 21 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbdaviai savo teises ir pareigas darbuotojui gali įgyvendinti per savo teisėtus atstovus ar įgaliotus asmenis.
37.2. Aiškinant Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą kartu su DK 21 straipsnio 5 dalies nuostata, konstatuotina, kad Bendrovės teisėto atstovo, veikiančio darbdavio vardu ir interesais, nubaudimas už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis ar melagingų duomenų pateikimą kviečiant užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką arba pagalbą kitu neteisėtu būdu užsieniečiui gauti teisę būti ar gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantį dokumentą arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieneri metai, leidimo dirbti pakeitimo teisinių pasekmių Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtinto teisinio reguliavimo taikymo kontekste atskyrimas subjektų – teisėto Bendrovės atstovo ir Bendrovės, kaip juridinio asmens, būtų visiškai formalus ir neatitiktų teisėtumo reikalavimų, inter alia (be kita ko) keliamų užsieniečiams, įgyvendinantiems teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį Bendrovės direktoriaus atsakomybė kildinama iš jo, kaip darbo santykiuose darbdaviui atstovaujančio subjekto, veiksmų. Taigi galima teigti, kad tokiais kaip šis atvejis būtent darbdavio veiksmai (atlikti per atstovą) sudaro pažeidimo objektyviąją pusę, nors atsakomybės pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį subjektas ir yra Bendrovės direktorius, kaip fizinis asmuo, darbdaviui atstovavęs darbo teisiniuose santykiuose. Toks dualistinis situacijos teisinis vertinimas tuo pačiu suponuoja ir Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte įtvirtintos sąlygos, kad išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, kai darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą, egzistavimą.
37.3. Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostata nėra savitikslė. Įstatymo leidėjas ja papildė Įstatymą, atsižvelgęs į praktikoje pastebėtus darbdavių, įdarbinančių užsieniečius, kuriems išduodami leidimai laikinai gyventi Įstatymo 44 straipsnio pagrindu, piktnaudžiavimo atvejus, kai darbdaviai užsieniečiams nemoka darbo užmokesčio, kurį įsipareigojo mokėti, užsienietis dirba kelias valandas per dieną, darbdaviai kviečiasi užsieniečius nevertindami turimos kvalifikacijos, patirties ir tinkamumo atlikti konkretų darbą, užsieniečius dirbti kviečiasi tokie darbdaviai, kurie nesilaiko teisės aktuose nustatytų reikalavimų (pvz., neturi reikiamų licencijų ir (ar) leidimų veiklai vykdyti).
38. Įvertinus tai, kad byloje nenustatyta pagrindų nesivadovauti šios nutarties 37 punkte pateiktomis byloje taikytinos teisės aiškinimo taisyklėmis, atmestini trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai, susiję su netinkamu Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto, ANK 542 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimu ir taikymu. Taip pat atmestini apeliacinio skundo argumentai, susiję su neteisingai pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį atribojus baustinus teisės subjektus, kylančiomis problemomis (dėl administracinės nuobaudos individualizavimo, neigiamų teisinių pasekmių kilimo baustino asmens atžvilgiu, kaltės (ANK 7 str.), administracinių nusižengimų pakartotinumo (ANK 40 str.), dalykinės reputacijos klausimų, nekaltumo prezumpcijos taikymo), nes šie trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentai nepaneigia konkrečiai šiam ginčui (UAB „Tigruva“ vadovas buvo nubaustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį už tai, kad vadovas nepranešė atsakovui apie užsieniečius, kurie neatvyko pas darbdavį pasirašyti darbo sutarties nustatytu laiku) aktualių teisės normų aiškinimo, sprendžiant dėl Migracijos departamento Sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
39. Teisėjų kolegija atmeta Bendrovės apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovui ir pirmosios instancijos teismui teko pareiga nurodyti, nuo kada darbdavio vadovas yra pripažįstamas baustas pagal ANK 542 straipsnio 2 dalį. Šiuo aspektu pažymėtina, jog, kaip matyti iš Įstatymo 44 straipsnio 8 dalies 2 punkto ir 44 straipsnio 9 dalies normų konstrukcijos, įstatymo leidėjo valia darbdavys turi atitikti sąlygą, kad jam (darbdaviui) nebuvo skirta administracinė nuobauda pagal ANK už nepranešimą apie pasikeitusius užsieniečio duomenis <...> arba nuo dienos, kurią skirta bauda sumokėta ar įpareigojimas įvykdytas, praėjo daugiau kaip vieni metai, o neatitinkant, be kita ko, šios sąlygos, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį nepriimamas 6 mėnesius nuo šių aplinkybių nustatymo dienos. Taigi Sprendimo priėmimo momentu darbdavio neatitiktis įstatyme nustatytoms sąlygoms (darbdaviui skirta administracinė nuobauda pagal ANK 542 str. 2 d.) konstatuota pagrįstai, remiantis byloje esančiu Protokolu, kuris surašytas 2025 m. gegužės 22 d., o taip pat Paysera 2025 m. birželio 10 d. pervedimo išrašu, kuris patvirtina, jog 2025 m. birželio 10 d. buvo sumokėta bauda.
40. Trečiasis suinteresuotas asmuo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad iš Bendrovės buvo atimtos visos administracinės procesinės teisės, numatytos ANK 577 straipsnio 2 dalyje, įskaitant teisę skųsti atsakovo atstovų neteisėtus veiksmus dar Protokolo surašymo metu ir gintis nuo nepagrįstų atsakovo kaltinimų, nes byloje esantis Protokolas yra su administraciniu nurodymu, t. y. į administracinio nusižengimo protokolą įrašytu pasiūlymu asmeniui (Bendrovės vadovui Ž. G.) iki 2025 m. birželio 21 d. savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos (70 Eur.), o administracinis nurodymas yra neskundžiamas (ANK 610 str. 4 d.). Bendrovės vadovui 2025 m. birželio 10 d. baudą sumokėjus, t. y. įvykdžius administracinį nurodymą, administracinio nusižengimo teisena pasibaigė (ANK 610 str. 5 d.).
41. Pasisakydama dėl Bendrovės argumentų, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti pareiškėjo ir UAB „Tigruva“ prašymus apklausti byloje liudytoju buvusį Bendrovės vadovą Ž. G., kuris būtų paaiškinęs faktines aplinkybes dėl jam Protokolu taikytos administracinės nuobaudos skyrimo aplinkybių bei pastarojo veikimo Bendrovės naudai, bei vienintelę Bendrovės akcininkę A. B. teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog teisėjai, nagrinėdami administracines bylas, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, nereiškia, jog teismas turi pareigą tenkinti visus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų pridėjimo, jų išreikalavimo, liudytojų iškvietimo ar kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-753-415/2021). Nagrinėjamu atveju, susipažinus su 2025 m. gruodžio 16 d. teismo posėdžio garso įrašu, nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas posėdžio metu nutarė pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymų dėl liudytojų apklausos netenkinti įvertinęs tai, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė šį procesinį prašymą.
42. Likę neaptarti procesiniuose dokumentuose nurodyti trečiojo suinteresuoto asmens argumentai neturi esminės reikšmės teisiniam bylos išnagrinėjimo rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.
43. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą Bendrovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės aktų nuostatas bei tinkamai vertino įrodymus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Tigruva“ apeliacinį skundą atmesti. Regionų apygardos administracinio teismo 2026 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Rytis Krasauskas
Iveta Pelienė
Skirgailė Žalimienė