2AT-7-511/2023

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-7-511/2023 Teisminio proceso Nr. 4-08-3-00002-2022-3 Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d. Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Albino Antanaičio ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. I. atstovo advokato Dainiaus Antanaičio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.          Bylos esmė

1.   Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės Snieginos Povilonienės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimu G. I. už administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta administracinė nuobauda – 1000 Eur dydžio bauda už tai, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktorius, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, leisdamas Bendrovėje nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. spalio 26 d. dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Moldovos Respublikos piliečiui I. D. (toliau – ir Darbuotojas), kuris buvo įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos, t. y. buvo įdarbintas ir dirbo neįgijęs leidimo dirbti, kai tokią prievolę nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 571 straipsnio 6 dalis, 64 straipsnio 1 punktas, nes tarptautinio krovinių vežimo transporto vairuotojo profesijos nustatyta kvota, pagal kurią Darbuotojas buvo įdarbintas ir dirbo, buvo išnaudota 2021 m. gegužės 20 d.

2.   Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarimu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės S. Povilonienės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. I. nutraukta. Tokį procesinį sprendimą apylinkės teismas motyvavo tuo, kad tarp Bendrovės ir Darbuotojo buvo susiklostę nuotolinio darbo teisiniai santykiai. Pagal UTPĮ 58 straipsnio 17 punktą užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje, todėl negalima konstatuoti, kad G. I. pažeidė UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 6 dalies nuostatas, UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas ir kad jo veika atitinka ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį.

3.   Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartimi Panevėžio apylinkės teismo 2022 m. vasario 24 d. nutarimas panaikintas ir paliktas galioti Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorinio skyriaus vedėjos – vyriausiosios darbo inspektorės S. Povilonienės 2021 m. gruodžio 8 d. nutarimas. Toks procesinis sprendimas motyvuotas tuo, kad Darbuotojas Bendrovėje nedirbo ir objektyviai negalėjo dirbti nuotoliniu būdu, jam nėra pagrindo taikyti UTPĮ 58 straipsnio 17 punkte nustatytą išimtį ir atleisti nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje.

4.   Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gegužės 31 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. I. atstovo advokato D. Antanaičio prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

5.   Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. I. atstovas advokatas D. Antanaitis pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjas nurodo:

5.1. Apygardos teismas padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą, nes netinkamai aiškino UTPĮ 57 straipsnyje nustatytos pareigos taikymą situacijose, kai užsienietis darbo santykių su Lietuvoje esančiu darbdaviu metu niekada neatvyksta į Lietuvos Respublikos teritoriją. UTPĮ 2 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje sąvoka šį leidimą sieja su užsieniečio teise dirbti tik Lietuvos Respublikoje, 57 straipsnio 1 dalis nustato darbo Lietuvoje atvejus ir kada užsienietis turi pareigą įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje. Pareigai įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje būtina sąlyga yra užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką (UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 1–5 punktai) arba jo atsiuntimas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką (UTPĮ 57 straipsnio 6 punktas). Šiuo atveju Darbuotojas užsienietis visas darbo funkcijas atliko užsienyje. Pagal įstatymo raidę darbdavys neturi galimybės suvokti, jog vykdo neteisėtą veiklą, kai įdarbina leidimo dirbti Lietuvoje neturintį užsienietį, kuris darbo funkcijas atliks tik užsienyje ir neatvyks į Lietuvą.

5.2. Nors pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 11 straipsnio 3 dalį darbo santykiai kelių transporto priemonėse, kertančiose bent dviejų valstybių sienas, nustatomi pagal transporto priemonę savo veiklos tikslais naudojančio darbdavio buveinės vietą, tačiau DK leidimo dirbti Lietuvoje klausimai nėra aptariami, o UTPĮ nustato, kad leidimo dirbti Lietuvoje pareigos būtina sąlyga yra užsieniečio atvykimas ar atsiuntimas į Lietuvos Respubliką. Apygardos teismas priėjo prie nepagrįstos išvados, kad Darbuotojas privalėjo įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje vien dėl to, kad pagal DK 11 straipsnio 3 dalį darbuotojo ir įmonės santykius reguliavo Lietuvos teisė. Leidimo dirbti Lietuvoje nereikia įsigyti tada, kai asmuo neatvyksta į Lietuvą; darbo funkcija atliekama ne Lietuvoje (UTPĮ 58 straipsnio 17 punktas). Į tolimųjų reisų vairuotojų darbo funkcijas neišvengiamai patenka dalis darbo laiko, susijusio su darbo funkcijų užduoties priėmimu, dokumentų gavimu ar transporto priemonės paėmimu, jas vairuotojai savo pasirinkimu gali atlikti darbovietėje arba kitoje vietoje. Darbuotojas šias funkcijas pasirinko atlikti ne įmonėje, dirbo nuotoliniu būdu.

5.3. Pareiškėjas, analizuodamas UĮ 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą, UTPĮ 2 straipsnio 13 dalį, 57 straipsnio 1 dalį, teigia, kad leidimas dirbti Lietuvoje yra būtinas tik jei užsienietis dirba Lietuvos Respublikoje, o darbu Lietuvos Respublikoje laikomi atvejai, kai užsienietis atvyksta arba atsiunčiamas į Lietuvos Respubliką dirbti. Šiuo atveju Darbuotojui nebuvo reikalingas leidimas dirbti Lietuvos Respublikos teritorijoje vien dėl to, kad jis niekada per visą darbo santykių laikotarpį, t. y. nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. spalio 26 d., nebuvo Lietuvoje ir jokių darbo funkcijų Lietuvoje neatliko. Kadangi UTPĮ 571 straipsnio 6 dalies, 64 straipsnio 1 dalies reikalavimų pažeidimai gali kilti iš leidimo dirbti Lietuvoje neturėjimo, tai, nesant UTPĮ 57 straipsnio pažeidimų, neįmanomi UTPĮ 571 straipsnio 6 dalies, 64 straipsnio 1 punkto pažeidimai. Tam, kad G. I. būtų patrauktas atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnį, turėtų būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai žinoma, kodėl UTPĮ 57 straipsnyje reikalaujama iš darbuotojo turėti darbo leidimą Lietuvoje, darbo funkcijas atliekant tik užsienyje. Jei pakankamai aiškiai ir tiksliai nėra žinoma, kad UTPĮ 57 straipsnis reikalauja iš darbuotojo turėti darbo leidimą Lietuvoje, darbo funkcijas atliekant tik užsienyje, tai šis neaiškumas pagal nullum crimen sine lege certa (nusikalstama veika ir dėl jos padarymo kylantys padariniai privalo būti maksimaliai aiškiai ir tiksliai aprašyti įstatyme) principą turi būti aiškinamas traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio nuostatomis, darbuotoją įpareigojus gauti leidimą dirbti Lietuvoje, būtų pažeista tiek darbdavio, tiek darbuotojo teisė būti traktuojamiems vienodai su nuotolinį darbą užsienio šalyse atliekančiais ir tokį darbą organizuojančiais Lietuvos darbdaviais. Taigi G. I. baudimas už Darbuotojo įdarbinimą be leidimo dirbti Lietuvoje neatitinka lygiateisiškumo ir teisingumo principų.

5.4. G. I. neketino nuslėpti Darbuotojo darbo fakto, mokesčių ir nemokėti socialinio draudimo įmokų, taip pat neturėjo tikslų išvengti kokių nors prievolių Darbuotojui ar valstybei. Visuomenės interesas, kad G. I. nevykdytų ANK 95 straipsnio pažeidimų, gali būti užtikrintas ir netaikant nuobaudos. Pagal UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 19 punkto a papunktį, leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, yra baustas už nelegalų darbą. Tai reiškia, kad jei Bendrovei būtų skirta bauda už darbuotojo darbą be leidimo dirbti Lietuvoje, visų kitų įmonės legaliai pasamdytų darbuotojų, kurie yra užsieniečiai, leidimai gyventi Lietuvoje būtų panaikinti ir jie negalėtų dirbti. Tokių darbuotojų Bendrovėje yra trylika, jie sudaro 50 proc. visų įmonės darbuotojų, kurių funkcijos privalomos, kad įmonė vykdytų savo veiklą.

5.5. Baudos taikymas prieštarautų darbuotojų, valstybės bei trečiųjų asmenų interesams. Nuobaudos skyrimas neatitinka ANK 34 straipsnio 6 dalies reikalavimų.

6.   Atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. I. atstovo advokato D. Antanaičio prašymą Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius Jonas Gricius prašo palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma:

6.1. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas susiaurintai, sau palankia linkme aiškina UTPĮ 57 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią užsieniečio pareigą įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, teigdamas, kad UTPĮ 57 straipsnis skirtas tik darbo Lietuvos Respublikoje klausimams, kai užsienietis atvyksta į Lietuvos Respubliką ir darbo funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje, reguliuoti, – sąvoka „dirbti Lietuvos Respublikoje“ ir „funkcijų atlikimas Lietuvos Respublikoje“ skiriasi. Pagal UTPĮ „dirbti Lietuvos Respublikoje“ yra platesnė sąvoka, ji negali būti tapatinama tik su faktiniu darbo funkcijų vykdymu Lietuvos Respublikos teritorijoje, o taikytina joje egzistuojantiems darbo teisiniams santykiams, t. y. užsieniečiui, jam įsidarbinant ir (ar) dirbant Lietuvos Respublikos įmonėje, Lietuvos Respublikoje registruotam ir ūkinę veiklą vykdančiam subjektui (darbdaviui), įdarbinančiam užsienietį, nepriklausomai nuo to, kur darbuotojas faktiškai atliks darbo funkcijas, ar bus darbuotojas darbdavio pavedimu siunčiamas atlikti funkcijų už Lietuvos Respublikos ribų ar nebus.

6.2. UTPĮ 58 straipsnyje išvardyti pagrindai, kada užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, tačiau pagrindų, nustatančių užsieniečio atleidimą nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, kai šis darbdavio pavedimu tarptautinių krovinių vežimo funkcijas atlieka ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, nėra. Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijos tikslas – saugiai vairuojant transporto priemonę operatyviai pervežti ir pristatyti įvairių tipų krovinius tarptautiniais maršrutais, taigi profesijos funkcijos atliekamos ne tik Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet ir užsienio šalyje, be darbo funkcijų atlikimo užsienio šalyje jų vykdymas būtų neįmanomas. Sistemiškai aiškinant UTPĮ 2 straipsnio 13 dalį, 57 straipsnio 1 dalį, 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 571 straipsnio 6 dalį, 58 straipsnį, 62 straipsnio 2 dalį, 64 straipsnio 1 punkto nuostatas, įstatyme nustatytas aiškus reglamentavimas darbo santykiams Lietuvos Respublikoje dėl užsieniečio pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl darbdavio pareigos sudaryti darbo sutartį su užsieniečiu, tik turinčiu leidimą dirbti, nevertinant, ar Lietuvos Respublikos darbdavio įdarbintas užsienietis dalį darbo funkcijų ar visas darbo funkcijas darbdavio pavedimu atliks ne Lietuvos Respublikoje, jeigu nėra pagrindų, nustatytų UTPĮ 58 straipsnyje, atleidžiančių užsienietį nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

6.3. Aiškinant tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas ir vykdomas funkcijas DK 52 straipsnio 1 dalies apibrėžto nuotolinio darbo sąvokos kontekste, krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbas, priskirtų darbo funkcijų atlikimas darbovietėje neįmanomas, todėl negalimas darbuotojo pasirinkimas dirbti nuotoliniu ar nenuotoliniu būdu, nes jokios galimybės atsisakyti nuotolinio darbo ir dirbti visą darbo laiką darbovietėje nėra. Su Darbuotoju nebuvo aptartos DK 52 straipsnyje nustatytos nuotolinio darbo sąlygos. Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui taikomi teisės aktų nustatyti darbo ir poilsio laiko ypatumai, todėl tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo darbas neatitinka DK 52 straipsnio 5 dalyje nurodytų nuotolinio darbo sąlygų, darbdavys negali nustatyti kitokios darbuotojo dirbto laiko apskaičiavimo tvarkos, o darbuotojas – paskirstyti jo savo nuožiūra. Tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojui negali būti taikoma DK 52 straipsnio 3 dalyje nustatyta nuotolinio darbo sąlyga dėl darbo vietos, nes ji yra nepastovi ir kintanti, priklausanti ne nuo darbuotojo valios ar apsisprendimo, o nuo darbdavio darbuotojui duotų užduočių. Nuotolinio darbo ypatumas – darbuotojo savanoriškas apsisprendimas dirbti namuose ar kitoje vietoje – negali būti siejamas su darbdavio poreikiais atlikti darbo funkciją konkrečioje vietoje, tai akivaizdžiai neatitinka tarptautinio krovininio kelių transporto priemonės vairuotojo darbo specifikos.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7.   Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. I. atstovo advokato D. Antanaičio prašymas atmestinas.

Dėl ANK 95 straipsnio 1 dalies taikymo

8.   Pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį baudžiama už nelegalų darbą. Nelegalaus darbo turinys ANK nenustatytas, ANK 95 straipsnio 1 dalies norma yra nukreipiančioji, jos požymiai atskleidžiami kituose teisės aktuose (ANK 1 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad ANK apibrėžiama, kokios būtent įstatymų uždraustos veikos yra administraciniai nusižengimai).

9.   Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje galiojantis darbuotojų laisvo judėjimo principas suteikia darbuotojams teisę laisvai pasirinkti Europos Sąjungos valstybę narę, kurioje įsidarbinti. Tačiau darbuotojų laisvo judėjimo principas galioja tik tam tikrų asmenų grupėms. Kiti darbuotojai, pavyzdžiui, trečiųjų šalių piliečiai, šio principo suteikiamomis teisėmis naudotis negali. Tokiu būdu asmenims, nesinaudojantiems darbuotojų laisvo judėjimo principo suteikiamomis teisėmis, gali būti nustatomi kiti (papildomi) ir (ar) griežtesni reikalavimai įsidarbinant Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje.

10. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punktą nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Tokią tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2013 m. kovo 27 d. įsakymu patvirtintas Leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas (toliau – ir Aprašas). Taigi šiuo atveju nelegalaus darbo faktą atskleidžia tokie požymiai: užsienietis pradėjo realiai dirbti; darbdavio ir nelegalaus darbuotojo darbo santykiai turi darbo sutarties požymių (tarp darbdavio ir darbuotojo yra susitarimas), dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; užsienietis dirba, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai); nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

11. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio 1 dalį kiekvienoje darbo sutartyje turi būti susitarta dėl darbo funkcijos, darbo apmokėjimo ir darbovietės. Pagal DK 34 straipsnio 4 dalį darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. Jeigu darbuotojas neturi pagrindinės darbo funkcijos atlikimo vietos ar ji nėra nuolatinė, darbuotojo darboviete laikoma ta darbovietė, iš kurios darbuotojas gauna nurodymus. Taigi darbo sutartyje šalys susitaria dėl darbovietės, kurioje savo darbo funkciją atliks darbuotojas; darbovietė gali būti apibrėžiama įvairiai, priklausomai nuo darbuotojo atliekamos darbo funkcijos pobūdžio ar darbdavio struktūros. Darbovietė gali būti apibrėžiama ir kaip pats darbdavys (tokiu atveju suprantama, kad darbuotojo darbovietė yra darbdavio pagrindinė buveinė ar biuras).

12. Iš 2021 m. liepos 20 d. darbo sutarties tarp darbdavės UAB (duomenys neskelbtini), esančios Lietuvos Respublikoje, atstovaujamos direktoriaus G. I., ir darbuotojo Moldovos Respublikos piliečio I. D. matyti, kad darbuotojas priimamas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju už 1070 Eur mėnesio atlyginimą nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. spalio 26 d. (terminuota darbo sutartis). Šios darbo sutarties 1.1 punkte nurodyta darbovietė – UAB (duomenys neskelbtini), be to, expressis verbis (aiškiais žodžiais) pažymėta, kad darbuotojo darbo vieta nenuolatinė, darbas keliose Lietuvos ir užsienio šalių vietovėse, nurodymai gaunami iš UAB (duomenys neskelbtini). Taigi I. D. darbovietė – UAB (duomenys neskelbtini), darbo funkcijos pagal darbo sutartį atliekamos ir Lietuvos, ir užsienio šalių neapibrėžtose vietovėse.

13. Nelegalus darbas šioje administracinio nusižengimo byloje yra susijęs su darbo sutarties sudarymo taisyklių nesilaikymu, t. y. UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui G. I. pažeidus Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, leidžiant bendrovėje nuo 2021 m. liepos 27 d. iki 2021 m. spalio 26 d. dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju Moldovos Respublikos piliečiui I. D., kuris buvo įdarbintas ir dirbo neįgijęs leidimo dirbti, kai tokią prievolę nustatė Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 57 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 571 straipsnio 6 dalis, 64 straipsnio 1 punktas.

14. Pagal UTPĮ 1 straipsnio 13 dalį leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje – tai dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką. Pagal UTPĮ 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis ir yra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio įstatymo 571 straipsnį. Aprašo I skyriaus 2 dalyje nustatyta, kad užsienietis leidimą dirbti privalo gauti iki numatytos darbo sutarties sudarymo dienos arba numatyto darbo Lietuvos Respublikoje pradžios. Iš Moldovos Respublikos piliečio I. D. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbo sutarties teksto akivaizdžiai matyti, kad I. D. ketino dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju ir Lietuvos Respublikoje, ir kitose nenurodytose užsienio valstybėse. Pagal UTPĮ 571 straipsnio 1 dalį kvota nustatoma užsieniečiams, kurie atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti pagal profesiją, kuri įtraukta į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis, kurie atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti ir dėl kurių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams Užimtumo tarnyba neturi priimti sprendimo. Išnaudojus kvotą, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti užsieniečiai, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti (571 straipsnio 6 dalis). Pagal UTPĮ 62 straipsnio 2 dalį darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užsieniečio darbas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jei jis dirba be leidimo dirbti, kai jį būtina turėti (UTPĮ 64 straipsnio 1 punktas).

15. Iš Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2020 m. spalio 30 d. įsakymo „Dėl profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašo pagal ekonominės veiklos rūšis 2021 metams patvirtinimo“ matyti, kad tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojai į minėtą sąrašą patenka. Pagal faktines bylos aplinkybes tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo profesijos nustatyta kvota, pagal kurią Darbuotojas buvo įdarbintas ir dirbo, buvo išnaudota 2021 m. gegužės 20 d., t. y. prieš darbo sutarties su I. D. sudarymą. Taigi, bendrąja prasme nepriklausomai nuo to, ar ketindamas įsidarbinti ir darbo funkcijų atlikimo metu užsienietis fiziškai atvyksta į Lietuvos Respubliką, esant įstatymo nustatytoms sąlygoms, jis turi turėti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje, jei darbo sutartyje Lietuvos Respublika yra nurodyta kaip galima darbo funkcijų atlikimo vieta, – I. D. darbo sutartyje su UAB (duomenys neskelbtini), atstovaujama G. I., tai buvo nurodyta.

16. UTPĮ 58 straipsnio 17 punkte nustatyta išimtis, kada leidimo dirbti užsieniečiui įsigyti nereikia, – kada užsienietis neatvyksta į Lietuvos Respubliką ir ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje. Pabrėžtina, kad sprendžiant, ar užsienietis ketina visą darbo laiką dirbti nuotoliniu būdu pagal darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje, turi būti įvertintas atliekamos darbo funkcijos pobūdis, susitarimo dėl nuotolinio darbo galimybė.

17. DK 52 straipsnio 1 dalyje nuotolinis darbas apibrėžiamas kaip darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai darbuotojas jam priskirtas darbo funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko su darbdaviu suderinta tvarka reguliariai atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje darbo sutarties šalims priimtinoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas (teledarbas). Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu (DK 52 straipsnio 2 dalis). DK 52 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, skiriant dirbti nuotoliniu būdu, raštu nustatomi darbo vietos reikalavimai (jeigu tokie keliami), darbui suteikiamos naudoti darbo priemonės, aprūpinimo jomis tvarka, naudojimosi darbo priemonėmis taisyklės, taip pat nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą darbdavio nustatyta tvarka. Toks teisinis reguliavimas iš esmės patvirtina, kad tai lanksti darbo forma.

18. Sutiktina su apygardos teismo išvadomis, kad I. D. darbo UAB (duomenys neskelbtini) negalima laikyti nuotoliniu, suteikiančiu išimtį dėl privalomumo įsigyti leidimą užsieniečiui dirbti, nes: 1) darbuotojas visą darbo laiką iš esmės dirba kitoje negu darbovietė vietoje, neturi galimybės pasirinkti, kur atliks visas ar dalį darbo funkcijų; 2) darbuotojas taip pat neturi galimybės atsisakyti nuotolinio darbo ir visą laiką dirbti darbovietėje; 3) neturi galimybės savo nuožiūra skirstyti darbo laiko. Taigi pagal atliekamą darbo funkciją susitarimo dėl nuotolinio darbo galimybės nėra. Tai, kad Darbuotojas visas darbo funkcijas atliko ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, savaime nedaro jo darbo nuotolinio, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos darbo kodekse.

19. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad G. I. teisingai nubaustas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį dėl nelegalaus darbo, nes įdarbino ir leido dirbti užsieniečiui, neturinčiam leidimo dirbti. Pagrindo abejoti G. I. paskirtos administracinės nuobaudos rūšimi ir dydžiu taip pat nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjai                                                                                                Rima Ažubalytė

Albinas Antanaitis

Eligijus Gladutis