A-1048-1047/2023

Administracinė byla Nr. A-1048-1047/2023 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01808-2022-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 21.3.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. sausio 18 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Beatos Martišienės (pranešėja) ir Egidijaus Šileikio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. Ž. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

1.    Pareiškėja M. Ž. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2022 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. P-157 „Dėl M. Ž. tarnybinio nusižengimo, tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) karjeros valstybės tarnautojo pareigas; 3) priteisti pareiškėjos naudai iš Vilniaus apygardos teismo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo šioje byloje visiško įvykdymo; 4) jeigu būtų nuspręsta, kad atsakovas nepraleido senaties termino tarnybinei nuobaudai skirti, pakeisti Įsakymu paskirtą tarnybinę nuobaudą.

2.    2022 m. birželio 15 d. patikslintu skundu pareiškėja pakeitė skundo reikalavimus, atsisakydama reikalavimo grąžinti ją į Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) pareigas, ir prašė pripažinus jos atleidimą iš Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini), karjeros valstybės tarnautojo, pareigų neteisėtu ir tenkinus prašymą panaikinti Įsakymą, priteisti pareiškėjos naudai iš Vilniaus apygardos teismo vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo byloje visiško įvykdymo dienos bei šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

3.    Pareiškėja paaiškino, kad Įsakymu buvo pripažinta, jog Vilniaus apygardos teismo (toliau – ir VAT) (duomenys neskelbtini) M. Ž., aplaidžiai vykdydama savo pareigas, pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 3 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10, 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 ir 7.9 papunkčius ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjai buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

4.    Pareiškėjos vertinimu, atsakovas netinkamai taikė teisės aktus, reglamentuojančius tarnybinių nuobaudų skyrimą ir nepagrįstai pripažino, jog baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-190/2012 buvo neparengtas ir laiku nepateiktas teismo sprendimo projektas dėl nuosprendžio įvykdymo bei paskyrė neproporcingą tarnybinę nuobaudą. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėjos veiksmai (neveikimas) yra tęstiniai, jų baigtumas siejamas su Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sužinojimu apie tai, jog baudžiamosiose bylose Nr. 1-291-190/2013, Nr. 1-518-190/2014 ir Nr. 1-129-190/2012 nėra atlikti vykdymo veiksmai ir galimai yra suėję apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo senatys, momentu, kuomet 2022 m. vasario 17 d. šias bylas pareiškėja jam ir pateikė. Su šiuo nustatytu veiksmų (neveikimo) baigtumo konstatavimu pareiškėja nesutinka, jos vertinimu, jos veiksmai (neveikimas) turi būti sietini su apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo senaties suėjimo terminu, nes būtent suėjus apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo senaties terminui tapo nebegalimas nuteistiesiems paskirtų baudų ir konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumų išieškojimas. Baudžiamosios bylos Nr. 1-291-190/2013, Nr. 1-518-190/2014 ir Nr. 1-129-190/2012 yra užregistruotos Lietuvos teismų informacinės sistemoje LITEKO ir informacija apie apkaltinamųjų nuosprendžių priėmimą, įsiteisėjimą, bylų atidavimą vykdyti, perdavimą darbuotojui, kitus procesinius įvykius bei šių įvykių datas yra prieinama darbuotojams, organizuojantiems ir kontroliuojantiems įsiteisėjusių sprendimų baudžiamosiose bylose vykdymą. Įstaigoje turėtų būti nustatytas kontrolės mechanizmas, užtikrinantis darbuotojų funkcijų ir pavedimų įvykdymą laiku, tačiau minėtų bylų kontrolė nebuvo vykdoma. Tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo paskirta praleidus VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį 6 mėnesių terminą.

5.    Pareiškėja nesutiko, jog buvo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas, dėl to paskirta neproporcinga tarnybinė nuobauda. Pareiškėjos kaltė pasireiškė neatsargumo forma. Ji pripažino atlikusi tarnybinio patikrinimo metu vertintus veiksmus (neveikimą) ir dėl to gailėjosi. Nors konstatuota, kad dėl pareiškėjos neveikimo valstybei buvo padaryta žala, nes nebuvo pradėtas valstybės naudai priteistų piniginių sumų priverstinis išieškojimas, tačiau nenustatyta, kokia konkrečiai priteistų pinigų suma būtų patekusi į valstybės biudžetą, pradėjus priverstinį išieškojimą, todėl neatmetama, jog nebūtų išieškota nė viena teismo sprendimais priteista pinigų suma. Baudžiamoji byla Nr. 1-129-190/2012 pareiškėjai buvo perduota suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminui, dėl to nebuvo objektyvių priežasčių rengti teismo sprendimo projekto dėl nuosprendžio įvykdymo. VAT nebuvo užtikrinta patikrinimo metu vertintų apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo kontrolė, kas, be pareiškėjos nustatytų veiksmų (neveikimo), taip pat lėmė, jog nebuvo pradėtas šiais teismo sprendimais priteistų piniginių sumų priverstinis išieškojimas.

6.    Pareiškėja nurodė, kad (duomenys neskelbtini) VAT dirbo nuo 2007 m., ir nors jai vieną kartą buvo skirta tarnybinė nuobauda (VAT pirmininko 2020 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu skirta tarnybinė nuobauda – pastaba), tačiau tarnybinė nuobauda skundžiamo Įsakymo priėmimo metu negaliojo.

7.    Atsakovas Vilniaus apygardos teismas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8.    Atsakovas paaiškino, kad VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas tarnybinį pranešimą surašė 2022 m. vasario 17 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėja jam pateikė tris baudžiamąsias bylas, kuriose neįvykdyti baudžiamieji įsakymai ir nuosprendis. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu VAT pirmininkas tą pačią dieną nusprendė atlikti tarnybinį patikrinimą. VAT pirmininko 2022 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-38 buvo sudaryta Komisija galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti (toliau – ir Komisija). VAT pirmininko 2022 m. kovo 14 d. rezoliucija patenkintas Komisijos pirmininko prašymas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo iki 2022 m. balandžio 7 d. Komisija 2022 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. TT-5 (toliau – ir Išvada) nustatė visus tarnybinio pažeidimo sudėties elementus ir pateikė siūlymą skirti VAT (duomenys neskelbtini) M. Ž. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. VAT pirmininko 2022 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. P-157 „Dėl M. Ž. tarnybinio nusižengimo, tarnybinės nuobaudos skyrimo ir atleidimo iš pareigų“: 1) pripažinta, kad (duomenys neskelbtini) M. Ž., aplaidžiai vykdydama savo pareigas, pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10, 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 ir 7.9 papunkčius, dėl nustatytų neigiamų padarinių, dėl akivaizdaus baudžiamųjų bylų eigos nesidomėjimo ir nerengus su jomis susijusių procesinių dokumentų dėl ilgalaikio ir tęstinio neveikimo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas; 2) nustatyta, kad pažeidimų paaiškėjimo diena yra Išvados surašymo diena – 2022 m. balandžio 6 d.; 3) paskirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir 2022 m. balandžio 11 d. M. Ž. atleista iš (duomenys neskelbtini), karjeros valstybės tarnautojo, pareigų.

9.    Atsakovas teigė, kad pareiškėjos padarytas teisės pažeidimas yra sudėtinis tęstinis nusižengimas. Jeigu darbuotojas veiksmais ar neveikimu padaro tęstinį nusižengimą, tai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 241 straipsnio 2 dalyje nustatytas terminas drausminei nuobaudai skirti pradedamas skaičiuoti nuo tokių veiksmų (neveikimo) nutraukimo arba pabaigimo savo noru (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-503/2004). Pagal analogiją tokia pati taisyklė taikoma ir valstybės tarnyboje. Neteisėtas tęstinis tarnybinių pareigų neatlikimas pasireiškė pareiškėjos neveikimu, savo kompetencijos ribose neatlikus savo, kaip (duomenys neskelbtini), funkcijų, t. y. neparengus procesinių sprendimų ir dokumentų projektų bei nepateikus jų tolimesniam vykdymui. Pareiškėja tris baudžiamąsias bylas perdavė Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui 2022 m. vasario 17 d. Ši diena turėjo būti paskutinė pareiškėjos darbo diena Vilniaus apygardos teisme. Nesant bylas išnagrinėjusio teisėjo (Lietuvos Respublikos Prezidento 2018 m. liepos 2 d. dekretu Nr. 1K-1334 V. L. 2018 m. rugsėjo 28 d. atleistas iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo pareigų), siekiant kuo skubiau užbaigti dviejų baudžiamųjų įsakymų ir nuosprendžio vykdymo procesus, trys teikimai paskirti nagrinėti kitiems teisėjams. Tarnybinė nuobauda paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, nes pareiškėjos tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena – Komisijos 2022 m. balandžio 6 d. išvados Nr. TT-5 pateikimo VAT pirmininkui diena, o Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo priimtas 2022 m. balandžio 7 d. Pareiškėjos neveikimas buvo tęstinis pažeidimas, todėl 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas prasidėjo kiekvieną dieną (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.127 straipsnis). Pareiškėja nepagrįstai tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą sieja su apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo senaties terminu. Neatliekant jokių veiksmų, baudžiamųjų bylų laikymas apie 7 metus tęsėsi iki 2022 m., kai pareiškėja perdavė bylas savo paskutine turėjusią būti darbo dieną, todėl 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuojamas būtent nuo pareiškėjos neteisėto neveikimo nutraukimo momento.

10.  Atsakovas nurodė, kad nors baudžiamosios bylos Nr. 1-129-190/2012 perdavimo pareiškėjai momentu (pagal LITEKO duomenis), apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas buvo suėjęs, tai nereiškia, jog pareiškėja neprivalėjo atlikti jokių veiksmų. Pareiškėja tą žinojo, parengė dokumentų projektus, tačiau jų neperdavė teisėjui. Nepaisant to, kada baudžiamoji byla Nr. 1-129-190/2012 buvo perduota pareiškėjai, ne pareiškėjos neveikimas šioje byloje, o pareiškėjos veiksmų visuma lėmė tarnybinės nuobaudos skyrimą. Šiuo atveju ne kiekvienas atskiras konkretus pažeidimas vertinamas kaip pareiškėjos atsakomybės pagrindas, tačiau tarnybinio nusižengimo išvadoje nustatytų pažeidimų visuma, jų tęstinis pobūdis ir trukmė pagrindžia pareiškėjos kaltę dėl netinkamo pavestų užduočių įgyvendinimo ir funkcijų vykdymo.

11.  Atsakovo vertinimu, pareiškėja nepagrįstai siekia atsakomybę perkelti atsakovui. Pareiškėja, gavusi bylas, elgėsi neatsakingai, buvo nelojali, jos neveikimas atitinka nusikalstamas veikas padariusių asmenų, o ne valstybės interesus. Pareiškėja pažeidė VTĮ nustatytus atsakomybės, lojalumo valstybei, pagarbos žmogui ir valstybei, profesionalumo principus (3 str. 1 d. 1, 6, 10, 12 p.) ir valstybės tarnautojo pareigas laikytis teisės aktų, tinkamai ir laiku atlikti pavestas užduotis (16 str. 1 d. 1 ir 4 p.), nevykdė pareigybės aprašyme jai priskirtų funkcijų. Dėl pareiškėjos kaltės menkinamas teisingumo vykdymo procesas, nes nusikalstamas veikas padarę asmenys iš esmės išvengė paskirtų bausmių įvykdymo. Tuo pačiu sumenkinama Lietuvos teismų sistema, nes užsienio valstybių asmenys, padarę nusikalstamas veikas, faktiškai išvengė realaus bausmių atlikimo. Pareiškėjos tarnybinis aplaidumas nesudaro prielaidų pasitikėti ja ir patikėti jai (duomenys neskelbtini) atliekamų itin reikšmingų funkcijų vykdymą. Pareiškėjos neveikimas ir požiūris į susidariusią situaciją kenkia VAT, kaip teisingumą vykdančios institucijos, reputacijai, diskreditavo valstybės tarnautojo – (duomenys neskelbtini) – vardą. Pareiškėjos padaryta neturtinė žala yra net reikšmingesnė nei valstybei galbūt padaryta turtinė žala (Išvadoje detaliai aprašyta konkreti žala kaip materialinės atsakomybės sąlyga, tačiau nėra žinoma, ar visa priteista suma, pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, būtų patekusi į Lietuvos Respublikos biudžetą). Atsakovas neprieštaravo pareiškėjos pradinio skundo reikalavimo pakeitimui, nes pareiškėja prarado pasitikėjimą ir jo atkurti neįmanoma, ji elgėsi neatsakingai, tačiau nesutiko su pareiškėjos argumentu, jog grąžinus ją į buvusias pareigas, jai būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Tokie pareiškėjos argumentai grįsti tik subjektyviu vertinimu ir patvirtina nuoseklią pareiškėjos poziciją permesti atsakomybę kitiems.

II.

12.  Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 25 d. sprendimu pareiškėjos M. Ž. skundą atmetė.

13.  Teismas nustatė, kad 2022 m. vasario 17 d. VAT pirmininkas VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko tarnybinio pranešimo pagrindu nusprendė atlikti tarnybinį patikrinimą. VAT pirmininko 2022 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-38 buvo sudaryta Komisija galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. VAT pirmininko 2022 m. kovo 14 d. rezoliucija patenkintas Komisijos pirmininko prašymas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo iki 2022 m. balandžio 7 d. Komisija 2022 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. TT-5 pateikė siūlymą skirti VAT (duomenys neskelbtini) M. Ž. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Išvadoje nurodyta, kad 2022 m. vasario 17 d. paaiškėjo, jog M. Ž. žinioje yra neįvykdytos baudžiamosios bylos Nr. 1-291-190/2013, Nr. 1-518-190/2014 ir Nr. 1-129-190/2012 kurias ji tą dieną perdavė VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui. Atsižvelgiant į tai, kad nurodytos baudžiamosios bylos buvo išnagrinėtos teisėjo V. L., kuris Lietuvos Respublikos Prezidento 2018 m. liepos 2 d. dekretu Nr. 1K-1334 „Dėl apygardos teismo teisėjo atleidimo“ 2018 m. rugsėjo 28 d. buvo atleistas iš pareigų, buvo užvesti trys teikimai, kurie paskirti nagrinėti teisėjams: 1) A. S. (Nr. T-36-851/2022); 2) J. D.-R. (Nr. T-35-932/2022); 3) G. D. (T-37-365/2022).

14.  Išvadoje nurodyta, jog išnagrinėjus teikimus baudžiamosiose bylose buvo priimtos nutartys: 1)  VAT 2022 m. vasario 23 d. nutartimi Nr. T-36-851/2022 nustatyta, kad 2013 m. gegužės 24 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-190/2013 paskirtos baudos išieškojimas turi būti nukreiptas į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros sąskaitoje laikomą užstatą (40 000 Lt). 3 680 Lt, kas atitinka 1 065 Eur, baudos dalis liko nesumokėta, tokiu būdu 2013 m. gegužės 24 d. baudžiamasis įsakymas iš dalies liko neįvykdytas; 2) VAT 2022 m. vasario 24 d. nutartyje Nr. T-35-932/2022 nustatyta, kad VAT 2012 m. kovo 30 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-190/2012 įsiteisėjo 2012 m. gegužės 3 d. ir tapo vykdytinu. Visgi, apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirta bauda ir vilkiko vertę atitinkanti pinigų suma nebuvo sumokėta savanoriškai, o baudos ir vilkiko vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nebuvo nukreiptas priverstiniam vykdymui. Teismas VAT 2012 m. kovo 30 d. nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-190/2012 dalyje dėl paskirtos 38 740 Lt (11 219,87 Eur) dydžio baudos ir vilkiko DAF vertę atitinkančios pinigų sumos – 56 100 Lt, kas atitinka 16 247,68 Eur, išieškojimą pripažino nevykdytinu, nes yra suėjęs Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – ir BK) numatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Byloje buvo duomenys, jog VAT kreipėsi į Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją su prašymu nurodyti, kokiai kompetentingai Lenkijos Respublikos institucijai turėtų būti siunčiamas apkaltinamais nuosprendis, tačiau byloje nėra nei atsakymo į šį kreipimąsi, nei duomenų, kad apkaltinamasis nuosprendis būtų perduotas vykdyti kompetentingoms Lenkijos Respublikos institucijoms (byloje rasti tik procesinių dokumentų, susijusių su nuosprendžio vykdymo perdavimu projektai); 3) VAT 2022 m. kovo 9 d. nutartyje Nr. T-37-365/2022 nustatyta, kad 2014 m. gruodžio 15 d. buvo priimtas teismo baudžiamasis įsakymas, kuris įsiteisėjo 2015 m. sausio 27 d., tačiau liko neįvykdytas dėl baudžiamojo poveikio priemonės, t. y. dalies konfiskuotino turto vertės – 31 540 Lt, kas atitinka 9 134,62 Eur, išieškojimo. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos duomenų, minėta suma nesumokėta savanoriškai, o duomenų, kad apkaltinamasis nuosprendis būtų perduotas vykdyti kompetentingoms Lenkijos Respublikos institucijoms byloje nėra. Teismas konstatavo, kad suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai, teismo baudžiamojo įsakymo dalis dėl konfiskuotino turto vertės, sudarančios 31 540 Lt, kas atitinka 9 134,62 Eur, išieškojimo vykdymas nutrauktinas. Komisija, atsižvelgdama į aplinkybes, kad valstybės tarnautojos neveikimu valstybei buvo padaryta žala (valstybės naudai priteistų sumų priverstinis išieškojimas nebuvo pradėtas), tačiau konkretaus materialios žalos dydžio paskaičiuoti neįmanoma (nėra žinoma, kokia konkreti priteistų pinigų suma būtų patekusi į valstybės biudžetą pradėjus priverstinį išieškojimą), siūlė pareiškėjai netaikyti materialinės atsakomybės, tačiau atsižvelgiant į pažeidimo turinį ir žalos padarymo faktą, taikyti griežčiausią tarnybinės atsakomybės formą – atleidimą iš pareigų. VAT pirmininko 2022 m. balandžio 7 d. įsakymu Nr. P-157 buvo pripažinta, jog VAT (duomenys neskelbtini) M. Ž., aplaidžiai vykdydama savo pareigas, pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10, 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 ir 7.9 papunkčius ir padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjai buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

15.  Teismas, vertindamas pareiškėjos skundo teiginius dėl to, kad tarnybinė nuobauda jai skirta praleidus VTĮ nustatytus terminus, aptarė tai reglamentuojančias VTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas.

16.  Teismas nustatė, kad VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas tarnybinį pranešimą surašė 2022 m. vasario 17 d., t. y. tą pačią dieną, kai pareiškėja jam pateikė tris baudžiamąsias bylas, kuriose neįvykdyti baudžiamieji įsakymai ir nuosprendis. Šio tarnybinio pranešimo pagrindu VAT pirmininkas tą pačią dieną nusprendė atlikti tarnybinį patikrinimą. VAT pirmininko 2022 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-38 buvo sudaryta Komisija galimo tarnybinio nusižengimo tyrimui atlikti. VAT pirmininko 2022 m. kovo 14 d. rezoliucija patenkintas Komisijos pirmininko prašymas dėl tarnybinio nusižengimo tyrimo termino pratęsimo iki 2022 m. balandžio 7 d. Komisija 2022 m. balandžio 6 d. išvadoje Nr. TT-5 nustatė visus tarnybinio pažeidimo sudėties elementus ir pateikė siūlymą skirti VAT (duomenys neskelbtini) M. Ž. tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. 2022 m. balandžio 7 d. priimtas ginčijamas Įsakymas, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

17.  Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (žr., pvz., 2011 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-945/11). Tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, o ne nuo tos dienos, kai padarytas nusižengimas turėjo paaiškėti (žr., pvz., 2003 m. sausio13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A 6–17/2003; Vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 4, p. 177–184). Todėl teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad apie tai, jog nebuvo pradėtas vykdymo procesas baudžiamosiose bylose būtų paaiškėję anksčiau, jei įstaigoje būtų nustatytas tinkamas kontrolės mechanizmas. Teismas tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikė 2022 m. balandžio 6 d. Tarnybinė nuobauda paskirta 2022 m. balandžio 7 d. VAT pirmininko įsakymu Nr. P-157, t. y. nepraleidus VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyto 1 mėnesio (nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos) termino.

18.  Teismas nurodė, kad pagal VTĮ, tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. VTĮ nustatytas 6 mėnesių terminas yra naikinamasis, jis negali būti sustabdomas, pratęsiamas ar atnaujinamas, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

19.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda už tarnybinių pareigų neatlikimą, t. y. už neveikimą.

20.  Teismas, įvertinęs Lietuvos administracinio teismo praktiką dėl tęstinių nusižengimų, sutiko su atsakovo argumentais, kad nagrinėjamu atveju neatliekant vykdymo veiksmų baudžiamosios bylos buvo laikomos pareiškėjos žinioje apie 7 metus (iki 2022 m.), kai pareiškėja perdavė bylas savo paskutine turėjusią būti darbo dieną VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, todėl 6 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas skaičiuotinas būtent nuo pareiškėjos neteisėto neveikimo nutraukimo momento, t. y. nuo 2022 m. vasario 17 d. Todėl teismas konstatavo, kad ginčijamas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjai priimtas nepraleidus VTĮ nustatytų terminų.

21.  Teismas, vertindamas pareiškėjos argumentus dėl to, kad paskirta nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra neproporcinga jos padarytam pažeidimui, aptarė VTĮ 33 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias tarnybinių nuobaudų skyrimą.

22.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tarnybinio nusižengimo esmę sudaro tai, jog pareiškėja pagal kompetenciją laiku neparengė ir nepateikė dokumentų, skirtų dviejų teismo baudžiamųjų įsakymų ir nuosprendžio baudžiamosiose bylose Nr. 1-291-190/2013, Nr. 1-518-190/2014 ir Nr. 1-129-190/2012 vykdymui. Pareiškėja savo 2022 m. vasario 28 d. paaiškinime dėl galimo tarnybinio nusižengimo nurodė, kad nurodytos bylos nuo 2015 m. buvo jos žinioje (baudžiamosios bylos Nr. 1-291-190/2013 tiksli perdavimo pareiškėjai data nenustatyta, baudžiamoji byla Nr. 1-518-190/2014 perduota pareiškėjai 2015 m. vasario 9 d., o baudžiamoji byla Nr. 1-129-190/2012 perduota pareiškėjai 2015 m. gegužės 26 d.), laikomos seife, taip pat teigia, kad perkėlusi bylas į kitą seifą apie jas pamiršo. Pareiškėja tik 2022 m. vasario 17 d. (tai turėjo būti paskutinė pareiškėjos darbo diena VAT) apie jas prisiminė ir perdavė VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui. Taigi jokie veiksmai, susiję su minėtose baudžiamosiose bylose priimtų sprendimų vykdymu, nebuvo atliekami nuo 2015 m. iki 2022 m. vasario 17 d. , t. y. apie 7 metus. Dėl šių aplinkybių sprendimai dviejose iš minėtų trijų bylų (baudžiamoji byla Nr. 1-129-190/2012 pareiškėjai perduota jau pasibaigus vykdymo senaties terminui) liko neįvykdyti (iš dalies neįvykdyti), suėjus vykdymo senaties terminams.

23.  Teismas, aptarė VTĮ 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, taip pat nurodė, jog VTĮ 16 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje valstybės tarnautojo pareigas, be kita ko įtvirtintos valstybės tarnautojo pareigos laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 p.) ir tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (4 p.). Pareiškėjos pareigybės aprašyme nurodyta, kad pareiškėjai priskirtos šios funkcijos: rengti procesinių dokumentų projektus; teisėjo, teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko pavedimu, priskirtos kompetencijos ribose, atlikti išnagrinėtų bylų vykdymo darbus; vykdyti kitus teismo pirmininko, skyriaus pirmininko ar teisėjo su teismo veikla susijusius pavedimus, kad būtų pasiekti teismo strateginiai tikslai.

24.  Teismas konstatavo, kad ginčijamu Įsakymu pagrįstai buvo konstatuota, jog pareiškėja aplaidžiai vykdė savo pareigas, neatliko jai kaip (duomenys neskelbtini) nustatytų funkcijų ir šiuo savo neveikimu padarė tarnybinį nusižengimą. Net tinkamo kontrolės mechanizmo nebuvimas (kaip nurodo savo skunde pareiškėja) ar kitų asmenų galimas neveikimas, nepaneigtų tokio pareiškėjos veiksmų (neveikimo) vertinimo.

25.  Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos neveikimas tęsėsi labai ilgą laiko tarpą (net apie 7 metus). Dėl pareiškėjos neveikimo padaryta žalos valstybės interesams: minėtose baudžiamosiose bylose valstybės naudai priteistos sumos nebuvo laiku nukreiptos priverstiniam išieškojimui; minėtose baudžiamosiose bylose nebuvo pasiekti baudžiamojo proceso tikslai, nes nusikalstamas veikas padarę asmenys iš esmės liko nenubausti; sumenkintas teisingumo vykdymo vaidmuo. Pareiškėja nenurodė jokių aplinkybių ar priežasčių, kurios objektyviai jai būtų sutrukdę laiku atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas nurodytų trijų baudžiamųjų bylų atžvilgiu, priešingai – pareiškėja teigia, kad minėtas bylas tiesiog pamiršo.

26.  Teismas sprendė, kad nors tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio neatsargumo (byloje nėra pakankamai įrodymų, kurie leistų konstatuoti tyčinius pareiškėjos veiksmus (neveikimą)), nustatytų faktinių aplinkybių pakanka, kad pareiškėjos neveikimas būtų pripažintas, atitinkančiu VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytus šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius, nes pareiškėjos aplaidus ilgalaikis neveikimas (jai priskirtų funkcijų neatlikimas) diskredituoja pačią pareiškėją, valstybės tarnybą, menkina Vilniaus apygardos teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, reputaciją. Todėl Įsakymu pagrįstai pripažinta, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus.

27.  Teismas pažymėjo, kad pagal VTĮ 33 straipsnio 4 dalį, tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą. Konstatavus, kad pareiškėjos padarytas tarnybinis nusižengimas laikytinas šiurkščiu, konstatuotina ir tai, kad paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui, paskirta laikantis VTĮ, todėl – teisėta.

28.  Teismas konstatavo, kad Įsakymas priimtas laikantis nustatytos tvarkos, Komisijai detaliai išnagrinėjus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nustačius visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, sudarius galimybes pareiškėjai pateikti paaiškinimus, nepraleidus VTĮ nustatytų terminų, todėl yra pagrįstas bei teisėtas ir nėra pagrindo jo naikinti pareiškėjos nurodytais argumentais.

29.  Teismas, netenkinęs pagrindinio pareiškėjos reikalavimo, netenkino ir išvestinio reikalavimo – priteisti pareiškėjos naudai iš VAT vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo 2022 m. balandžio 11 d. iki teismo sprendimo byloje visiško įvykdymo dienos bei šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžio kompensaciją.

III.

30.  Pareiškėja M. Ž. apeliaciniame skunde prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti jos skundą; 2) iš atsakovo išreikalauti duomenis apie jos tarnybos VAT metu gautą vidutinį darbo užmokestį.

31.  Pareiškėjos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas, išnagrinėjęs bylą, neatskleidė bylos esmės, nepateikė jokių įtikinamų argumentų dėl esminių pareiškėjos skunde keltų klausimų, susijusių su tarnybinių nuobaudų skyrimo terminu ir paskirtos tarnybinės nuobaudos proporcingumu, teismo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnyje nustatytų reikalavimų.

32.  Pareiškėja pažymi, kad skunde akcentavo, jog tarnybinė nuobauda Įsakymu jai buvo paskirta pažeidus VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį 6 mėnesių terminą, kai tarnybinė nuobauda objektyviai negalėjo būti paskirta. Išvadoje, formuluojant kaltinimą, teigiama, jog pareiškėja neparengė ir laiku nepateikė teismo sprendimų projektų dėl dviejų baudžiamųjų įsakymų (2013 m. gegužės 24 d. Nr. 1-291-190/2013 ir 2014 m. gruodžio 15 d. Nr. 1-518-190/2014) ir nuosprendžio (2012 m. kovo 30 d. Nr. 1-129190/2012) vykdymo, kas lėmė, kad 1 065 Eur (VAT 2022 m. vasario 23 d. nutartyje (pareiškėjos teigimu, nurodyta neteisinga suma), 16 247,68 Eur (VAT 2022 vasario 24 d. nutartyje (taip pat nurodyta neteisinga suma) ir 9 134,62 Eur (VAT 2022 m. kovo 9 d. nutartis) sumos nebuvo nukreiptos priverstiniam išieškojimui, t. y. priverstinis išieškojimas nebuvo pradėtas ir šiuo metu dėl suėjusių senaties terminų negali būti pradedamas. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog visose šiose bylose nuteistiesiems buvo paskirtos baudos bausmės, todėl, vadovaujantis BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, taikytinas trejų metų apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas. Baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-190/2013 teismo baudžiamais įsakymas įsiteisėjo 2013 m. spalio 8 d., todėl jo vykdymo senaties terminas suėjo 2016 m. spalio 8 d.; baudžiamojoje byloje Nr. 1-518-190/2014 teismo baudžiamais įsakymas įsiteisėjo 2015 m. sausio 27 d., todėl jo vykdymo senaties terminas suėjo 2018 m. sausio 27 d.; baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-190/2012 nuosprendis įsiteisėjo 2012 m. gegužės 3 d., todėl jo vykdymo senaties terminas suėjo 2015 m. gegužės 3 d.

33.  Pareiškėjos nuomone, ji skunde pirmosios instancijos teismui išsamiai išdėstė argumentus, kad objektyviai tarnybinė nuobauda jai negalėjo paskirta. Kaip nurodyta skunde, baudžiamojoje byloje Nr. 1-129-190/2012, perduotoje pareiškėjai parengti projektą dėl jos vykdymo, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas, kuriam suėjus nuteistajam paskirtos baudos ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas nebegali būti vykdomas, suėjo 2015 m. gegužės 3 d., t. y. iki perdavimo pareiškėjai momento (perduota 2015 m. gegužės 26 d.). Kitose dviejose baudžiamosiose bylose (Nr. 1-291-190/2013 ir Nr. 1-518190/2014) teismo procesinių sprendimų vykdymo terminas nors ir baigėsi po šių bylų perdavimo pareiškėjai, tačiau, vadovaujantis BK 96 straipsnio nuostatomis, apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminai suėjo dar 2016 m. spalio 8 d. ir 2018 m. sausio 27 d., ir jiems suėjus objektyviai vykdymo veiksmai dėl priverstinio baudų ir konfiskuotino turto vertės išieškojimo negalėjo būti atliekami. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas yra nustatytas įstatyme (BK) ir jis yra naikinamasis.

34.  Pareiškėjos vertinimu, į minėtus argumentus pirmosios instancijos teismas neatsakė. Teismas nagrinėjo klausimus, kurių skunde kelta nebuvo (pvz., dėl to, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos). Byloje aktuali ir esminė aplinkybė – tarnybinių nusižengimų padarymo diena, o ne paaiškėjimo momentas.

35.  Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl tęstinių nusižengimų nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo vadovautis – bylos itin skirtingos savo faktinėmis aplinkybėmis. Pvz., vienoje iš cituotų bylų tarnybinė atsakomybė taikyta valstybės tarnautojai dėl vėlavimo į darbą, tačiau toks pažeidimas teismo nebuvo vertintas kaip tęstinis ir kt. Teismas, apsiribodamas fragmentišku administracinių teismų praktikos citavimu, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl kituose įstatymuose, šiuo atveju – BK, nustatyto naikinamojo termino vykdymo veiksmams baudžiamosiose bylose atlikti ir jo poveikio VTĮ 34 straipsnyje nustatyto tarnybinės nuobaudos skyrimo termino eigai, atsižvelgiant į tarnybinio pažeidimo padarymo momentą. Administracinių teismų praktikoje VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra naikinamieji, nors pagal pirmosios instancijos teismo sprendimą, atsakovas yra nesaistomas laiko požiūriu tarnybinę nuobaudą skirti ir po septynerių metų nuo BK nustatyto apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino.

36.  Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog administracinių teismų praktikoje yra atvejų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis byloje Nr. A-580-438/2016), kai neveikimu padaryto tarnybinio nusižengimo padarymo momentas apribojamas kitame įstatyme nustatytu terminu, per kurį tarnybinė pareiga / veiksmas privalo būti atliktas, ir būtent nuo jo skaičiuojamas VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytas tarnybinės nuobaudos skyrimo terminas. Pirmosios instancijos teismas į šiuos aspektus neatsižvelgė, nors tai buvo esminis bylos klausimas, kadangi tarnybinės nuobaudos skyrimas, pažeidus imperatyvius VTĮ nustatytus terminus, iš esmės laikomas neteisėtu.

37.  Pareiškėjos nuomone, pirmosios instancijos teismas formaliai pritarė atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, netinkamai taikė ir aiškino VTĮ 34 straipsnio nuostatas. Net ir pripažinęs, kad tarnybinė nuobauda skirta nepažeidus VTĮ nustatyto 6 mėnesių termino (su kuo pareiškėja nesutinka), teismas nenustatinėjo visų būtinų sąlygų, kada gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, savarankiškai teisiškai nekvalifikavo pareiškėjos veiksmų (neveikimo), kaltės formos ir kitų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Teismas, neatlikęs savo pareigos vykdyti teisingumą ir tinkamai išnagrinėti bylą (ABTĮ 80 str.), formaliai pritarė, kad padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, tačiau šios teismo išvados pareiškėja neturi galimybių kritikuoti, kadangi teismas nepateikė jokių savo išvadą pagrindusių motyvų, išskyrus tai, kad galbūt dėl neatsargumo neveikimas tęsėsi labai ilgą laiką, o griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – yra proporcinga padarytam pažeidimui ir todėl teisėta.

38.  Pareiškėja pažymi, kad nors pareiškėja buvo to prašiusi skunde, pirmosios instancijos teismas iš atsakovo galbūt tendencingai nepareikalavo duomenų apie vidutinį pareiškėjos darbo užmokestį, šie duomenys teismui nebuvo pateikti. Todėl pareiškėja prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išreikalauti iš atsakovo duomenis apie VAT gautą pareiškėjos vidutinį darbo užmokestį.

39.  Atsakovas VAT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

40.  Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosekliai sprendė pareiškėjai paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo klausimą, pirmiausia vertindamas tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo momentą, tuomet tarnybinio nusižengimo pobūdį, tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą ir, galiausiai, tarnybinės nuobaudos proporcingumą padarytam pažeidimui. Pareiškėja nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas nagrinėjo klausimus, kurių skunde kelta nebuvo (pvz., dėl to, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos). Taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas priklauso teismo kompetencijai. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė VTĮ nuostatas. VTĮ 34 straipsnio 1 dalis nustato principines taisykles, kad tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, ir tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatinėjo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo ir padarymo momentą.

41.  Atsakovas laikosi pozicijos, kad pareiškėjos neveikimas buvo tęstinis pažeidimas. Pareiškėja nepagrįstai tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą sieja su apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo senaties terminu. Pareiškėjos, kaip (duomenys neskelbtini), pareiga buvo parengti procesinių dokumentų projektus ir atlikti išnagrinėtų bylų vykdymo darbus (šios (duomenys neskelbtini) funkcijos buvo nustatytos (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymuose, nepriklausomai nuo redakcijos (VAT pirmininko 2011 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. V-113 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 p., 2015 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. V-171 patvirtinto (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.3, 7.8 p.). Pareiškėja privalėjo įvertinti, kokių konkrečiai veiksmų imtis konkrečioje byloje, ir parengti atitinkamus procesinius dokumentus. Pareiškėja buvo parengusi VAT 2015 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria paskirta bausmė perduodama vykdyti Lenkijos Respublikai, projektą, 2015 m. gruodžio mėnesio (be dienos) prašymo Lenkijos teismui dėl sprendimo konfiskuoti vykdymo Lenkijos Respublikoje projektą, liudijimo, nurodyto Tarybos pamatinio sprendimo 2005/214/TVR dėl abipusio pripažinimo principo taikymo finansinėms baudoms 4 straipsnyje, projektą, liudijimo, nurodyto Tarybos pamatinio sprendimo 2006/783/TVR dėl tarpusavio pripažinimo principo taikymo nutarimams konfiskuoti 4 straipsnyje (su vėlesniais pakeitimais) projektą. Pareiškėjos elgesys ir argumentai yra prieštaringi: viena vertus, ji tvirtina, kad nuosprendis negalėjo būti vykdomas, suėjus vykdymo senaties terminui, kita vertus, rengė procesinių dokumentų, kurie pradėtų vykdymą, projektus. Pareiškėja laiku neparengė procesinių dokumentų projektų ir jų neperdavė teisėjui, neatliko išnagrinėtų bylų vykdymo darbų, kurie jai priklausė pagal kompetenciją. Nors prioritetas teikiamas veiksmams, kurie užtikrintų nuosprendžio vykdymą, tačiau esant aplinkybėms, dėl kurių vykdymas negalimas, pareiškėja turėjo parengti atitinkamų teismo nutarčių (dėl nuosprendžio pripažinimo nevykdytinu ar kt.) projektus. Pareiškėjos pareigos, suėjus apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo senaties terminams, nesibaigė, todėl jų neatlikimas, ignoravimas, neatliekant baudžiamosiose bylose jokių veiksmų yra tęstinis nusižengimas.

42.  Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuluotomis teisės aiškinimo ir taikymo taisyklėmis, kurios aktualios ir šioje byloje, nepaisant to, kad faktinės bylų aplinkybės nėra visiškai analogiškos. Tokia faktinė situacija, kokia susiklostė pareiškėjai nevykdant savo kaip (duomenys neskelbtini) pareigų, t. y. nevykdant išnagrinėtų bylų vykdymo darbų, yra vienetinė, todėl pareiškėjos lūkestis, kad teismas remsis teismo precedentu analogiškoje byloje yra nepagrįstas ir neįgyvendinamas.

43.  Atsakovas nurodo, kad pareiškėja ne tik ignoravo apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminą, bet ir jam suėjus nevykdė savo, kaip (duomenys neskelbtini) pareigų, nurodytų pareigybės aprašyme. Jei apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas apibrėžtas įstatymu, tai veiksmams, susijusiems su vykdymo klausimu, kai šis terminas jau suėjęs, atlikti nėra konkretaus termino, tačiau tokiu atveju būtina vadovautis protingumo kriterijumi. Pareiškėjos neveikimas po apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties termino pabaigos neatitinka protingumo reikalavimo, nes atitinkamos nutartys šiuo konkrečiu atveju buvo priimtos tik 2022 m., kai ji perdavė bylas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui.

44.  Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjos veiksmus (neveikimą), kaltės formą (didelį neatsargumą), padarinius, priežastinį ryšį. Nors pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų šalių argumentų, tačiau nurodė, jog jie nėra esminiai, sprendžiant šią administracinę bylą. Pareiškėja nedetalizavo, kurios būtent reikšmingos aplinkybės liko neištirtos ir neįvertintos, ir kurios galėtų iš esmės pakeisti pareiškėjos atsakomybę.

45.  Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas buvo pateikta su pirmu atsiliepimu į pareiškėjos skundą (paskutinis priedas), kuris 2022 m. gegužės 30 d. registruotas byloje Nr. DOK-13837.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : IV.

46.  Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo, kuriuo pripažinta, kad pareiškėja, dirbdama Vilniaus apygardos teismo (duomenys neskelbtini) pareigose, padarė šiurkštų tarnybinį nusižengimą ir jai buvo skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo.

47.  Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos skundą atmetė konstatavęs, kad Įsakymas priimtas laikantis nustatytos tvarkos, Komisijai detaliai išnagrinėjus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nustačius visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, sudarius galimybes pareiškėjai pateikti paaiškinimus, nepraleidus VTĮ nustatytų terminų, todėl yra pagrįstas bei teisėtas.

48.  Pareiškėja apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad tarnybinė nuobauda Įsakymu jai buvo paskirta pažeidus VTĮ 34 straipsnio 1 dalyje nustatytą naikinamąjį 6 mėnesių terminą nuo pažeidimo padarymo dienos, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė šią įstatymo normą. Pareiškėjos vertinimu, teismas rėmėsi bylai neaktualia teismų praktika, nenustatinėjo visų būtinų sąlygų, kada gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, savarankiškai teisiškai nekvalifikavo pareiškėjos veiksmų (neveikimo), kaltės formos ir kitų tarnybinio nusižengimo sudėties elementų, formaliai pritarė, kad padarytas tarnybinis nusižengimas yra šiurkštus, tačiau nepagrindė paskirtos griežčiausios nuobaudos – atleidimo iš pareigų, proporcingumo. Pareiškėjos teigimu, teismas taip pat neišreikalavo iš atsakovo duomenų apie jos vidutinį darbo užmokestį.

49.  Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad:

49.1.  Pareiškėjai 2022 m. vasario 23 d. buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėja galimai pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10, 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 ir 7.9 punktus, atlikdama pareigas nesivadovavo BPK įtvirtinta teismo priimtų nuosprendžių ir įsakymų vykdymo tvarka, neatliko išnagrinėtų bylų vykdymo darbų, priskirtų (duomenys neskelbtini) kompetencijai bei neparengė ir laiku nepateikė teismo sprendimų projektų dėl baudžiamųjų įsakymų ir nuosprendžio vykdymo; apie tai, kad nuo 2015 m. yra neparengti procesiniai sprendimai, niekam nepranešė, baudžiamąsias bylas laikė savo žinioje ir apie turimas nevykdomas baudžiamąsias bylas neinformavo tiesioginio vadovo nei kitų atsakingų asmenų. Dėl pareiškėjos neveikimo galimai teismo priimti baudžiamieji įsakymai ir nuosprendis yra neįvykdyti, nuo 2015 m. jokie vykdymo veiksmai šiose bylose atlikti nebuvo: baudžiamojoje byloje Nr. 1-291-190/2013 (baudžiamasis įsakymas priimtas 2013 m. gegužės 24 d.), baudžiamojoje byloje Nr. 1-518-190/2023 (baudžiamasis įsakymas priimtas 2014 m. gruodžio 15 d.), baudžiamojoje byloje Nr. 129-190/2012 (nuosprendis priimtas 2012 m. kovo 30 d.).

49.2.  Pareiškėja pateikė 2022 m. vasario 28 d. paaiškinimą, kuriame nurodė procesinių sprendimų projektų rengimo aplinkybes minėtose bylose, paaiškino, kad po 2015 m. gruodžio 7 d. šias baudžiamąsias bylas dėl vietos stygiaus perkėlė į kitą seifą, labai apgailestauja dėl to, kad po to, kai perkėlė bylas, apie tai pamiršo ir teisėjui vėliau nepateikė procesinių sprendimų ir dokumentų projektų. Paaiškėjus, jog pareiškėjos žinioje yra neįvykdytos minėtos bylos, pareiškėja teigė jas 2022 m. vasario 17 d. perdavusi VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui.

49.3.  Išvadoje konstatuota, kad dėl pareiškėjos veiksmų (neteisėto neveikimo) laiku nepradėti dviejų baudžiamųjų įsakymų ir nuosprendžio vykdymas, valstybės naudai priteistų sumų priverstinis išieškojimas, tam tikros sumos į valstybės biudžetą dėl suėjusių vykdymo senaties terminų nebegali būti išieškomos. Baudžiamųjų įsakymų priėmimo metu teisėjo V. L. išnagrinėtų bylų vykdymas ir su juo susijusių procesinių dokumentų parengimas tiesiogiai priskirtinas (duomenys neskelbtini) M. Ž. kompetencijai, buvo neatliktas. Komisija, nustačiusi materialinės atsakomybės sąlygas, atsižvelgdama į tai, kad valstybės tarnautojos neveikimu valstybei buvo padaryta žala (valstybės naudai priteistų sumų priverstinis išieškojimas nebuvo pradėtas), tačiau konkretaus materialios žalos dydžio paskaičiuoti neįmanoma (nėra žinoma, kokie konkrečiai priteistų pinigų suma būtų patekusi į valstybės biudžetą pradėjus priverstinį išieškojimą), siūlė pareiškėjai netaikyti materialinės atsakomybės (neduoti nurodymo dėl išskaitos iš darbo užmokesčio), tačiau atsižvelgiant į pažeidimo turinį ir žalos padarymo faktą, taikyti griežčiausią tarnybinės atsakomybės formą – atleidimą iš pareigų. Išvadoje konstatuota, kad M. Ž. atliktas Pareigybės aprašymo nesilaikymas (neįvykdyti du teismo baudžiamieji įsakymai ir nuosprendis) pažeidė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą atsakomybės reikalavimą, 6 punkte – lojalumo valstybei reikalavimą, 10 punkte – pagarbos žmogui ir valstybei reikalavimą, 12 punkte – profesionalumo reikalavimą, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose įtvirtintas pareigas; dėl aplaidžiai vykdytų (duomenys neskelbtini) pareigų Lietuvos valstybei buvo padaryta žala. Baudžiamosiose bylose valstybės naudai priteistų neapmokėtų piniginių sumų priverstinio išieškojimo nebegalima pradėti suėjus senaties terminams, kurie buvo praleisti dėl M. Ž. ilgalaikio bei tęstinio neveikimo. Įvertinusi kilusias neigiamas pasekmes bei priežastinį ryšį tarp M. Ž. veiklos ir pasekmių, Komisija nustatė, kad nebuvo įvykdyti du teismo baudžiamieji įsakymai ir nuosprendis, dėl ko neišieškotos baudos į Lietuvos biudžetą ir taip buvo padaryta aiški žala valstybei, VAT geram vardui ir prestižui, diskredituota valstybės tarnyba, sumenkinta įstaigos, jame dirbančių valstybės tarnautojų reputacija (padarytas šiukštus tarnybinis nusižengimas). Komisija nustatė visus tarnybinio pažeidimo sudėties elementus ir atsižvelgdama į M. Ž. kaltę (neatsargumas), tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis (valstybės tarnautojos aplaidus pareigų nevykdymas), aplinkybes ir padarinius (valstybės naudai priteistos pinigų sumos, kurių priverstinio išieškojimo nebegalima pradėti), valstybės tarnautojos veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo (anksčiau paskirtas tarnybines nuobaudas), nesant tarnybinę atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasi VTĮ 33 straipsnio 2 dalimi ir 3 dalies 4 punktu, siūlė VAT (duomenys neskelbtini) M. Ž. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų.

49.4.  VAT pirmininkas Įsakymu pripažino, kad (duomenys neskelbtini) M. Ž. (1 p.): aplaidžiai vykdydama savo pareigas pažeidė Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10, 12 punktus, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktus, (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 ir 7.9 papunkčius (1.1 p.); dėl nustatytų neigiamų padarinių, dėl akivaizdaus baudžiamųjų bylų eigos nesidomėjimo ir nerengus su jomis susijusių procesinių dokumentų dėl ilgalaikio ir tęstinio neveikimo padarytas šiurkštus tarnybinis nusižengimas (1.2 p.); nustatė, kad pažeidimų paaiškėjimo diena yra Vilniaus apygardos teismo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos, sudarytos Vilniaus apygardos teismo pirmininko 2022 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-38 „Dėl komisijos sudarymo“ Išvados dėl tarnybinio nusižengimo Nr.TT-5 surašymo diena – 2022 m. balandžio 6 d. (2 p.); skyrė (duomenys neskelbtini) M. Ž. griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų (3 p.); atleido 2022 m. balandžio 11 d. M. Ž. iš (duomenys neskelbtini), karjeros valstybės tarnautojo, pareigų.

50.  VTĮ 32 straipsnyje nustatyta, kad valstybės tarnautojai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas ar netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės (1 d.). Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos paskyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui (2 d.) Už valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms padarytą materialinę žalą valstybės tarnautojai traukiami materialinėn atsakomybėn (3 d.). VTĮ 33 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kas yra laikoma šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu, vienas tokių: valstybės tarnautojo elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis valstybės tarnybą, menkinantis įstaigos ar paties tarnautojo reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises (VTĮ 33 str. 5 d. 1 p.). Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (VTĮ 33 str. 3 d.). Tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas (VTĮ 33 str. 4 d.).

51.  VTĮ 3 straipsnis nustato pagrindinius valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principus, kurie, be kita ko, yra šie: atsakomybė. Valstybės tarnautojas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; įstaigos ar institucijos vadovo reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą (1 p.); lojalumas valstybei. Valstybės tarnautojas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, reikalingų šiai santvarkai apsaugoti (6 p.); pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus (10 p.); profesionalumas. Valstybės tarnautojas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti (12 p.).

52.  VTĮ 16 straipsnis reglamentuoja valstybės tarnautojų pareigas, t. y. valstybės tarnautojas privalo: laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 d. 1 p.); tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku bei kokybiškai atlikti pavedamas užduotis (1 d. 4 p.).

53.  VAT (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėja supažindinta pasirašytinai 2011 m. spalio 10 d., nustatytos tokios valstybės tarnautojo funkcijos: rengti procesinių dokumentų projektus (7.3 p.); teisėjo, teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko pavedimu, priskirtos kompetencijos ribose, atlikti išnagrinėtų bylų vykdymo darbus (7.7 p.); vykdyti kitus teismo pirmininko, skyriaus pirmininko bei teisėjo su teismo veikla susijusius pavedimus, kad būtų pasiekti teismo strateginiai tikslai (7.9 p.). Tokios pačios funkcijos nustatytos atitinkamai ir VAT (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo, su kuriuo pareiškėja buvo supažindinta pasirašytinai 2015 m. gruodžio 1 d., 7.3, 7.8 ir 7.11 punktuose.

54.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinis aktas, kuriuo paskiriama tarnybinė nuobauda, ir tarnybinio patikrinimo išvada yra tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinės dalys, todėl įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo nebūtina pakartoti padarytų pažeidimų aplinkybių ir nuobaudos skyrimo motyvų. Patvirtinta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiantis priimamas individualus administracinis aktas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, laikoma šio akto motyvuojamąja dalimi (žr., pvz., 2009 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-120/2009, 2010 m. gegužės 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-700/2010, 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-423-552/2018). Teismas, spręsdamas ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirta tarnybinė nuobauda, pagrįstumo klausimą, turi vertinti ne tik skundžiamo administracinio akto, bet ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados (tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados) turinį. Tačiau teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu apskritai iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą, bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes. Ginčo nagrinėjimo teisme stadijoje tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos negali būti plečiamos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-56-552/2017).

55.  Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, Išvados turinį, konstatuoja, kad byloje nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, kurie išsamiai aptarti ir išdėstyti Išvadoje. Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko pareiškėjos veikos kvalifikavimo patikrą dėl tarnybinio nusižengimo sudėties elementų ir pagrįstai sprendė, kad pareiškėja padarė VTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1, 6, 10, 12 punktų, 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų, (duomenys neskelbtini) pareigybės aprašymo 7.3, 7.7 ir 7.9 papunkčių pažeidimus. Todėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu atmestini.

56.  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą buvo pažymėta, kad tais atvejais, kai padaryti pažeidimai savo esme yra tam tikrų įstatymuose bei kituose teisės aktuose nustatytų pareigų neatlikimas, neveikimas, kuris savo pobūdžiu yra tęstinis pažeidimas, tokie nusižengimai trunka iki įvykdomas įstatymo ar kitų teisės aktų nustatytas reikalavimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. gegužės 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A10-593/2005, 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1889/2012, 2013 m. gruodžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2171/2013, 2019 m. kovo 28 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019). Panašiai trunkamoji veika suprantama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija nutartyje Nr. 2K-7-68/2009 išaiškino, jog teismų praktikoje tęstinė veika suprantama kaip keli tapatūs, laiko atžvilgiu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. O trunkamoji nusikalstama veika yra tada, kai kaltininkas tam tikrą laikotarpį nepertraukiamai yra nusikalstamos būsenos, kuri susidaro nevykdant teisinės pareigos arba padarius tam tikrą neteisėtą veiksmą. Teismų praktikoje trunkamuoju nusikaltimu pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kuris suponuoja kaltininkui priskirtų pareigų nevykdymą. Jam būdinga tai, kad pareiga veikti ar neveikti atsiranda baudžiamojo įstatymo arba kitų įstatymų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3147-662/2019).

57.  Byloje nustatyta, kad pareiškėjos veika, t. y. pareigybės aprašyme nustatytų pareigų nevykdymas, dėl kurių baudžiamosiose bylose neįvykdyti du teismo baudžiamieji įsakymai ir nuosprendis, truko iki 2022 m. vasario 17 d., kuomet pareiškėja bylas perdavė VAT Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, po ko 2022 m. bylose nustatyta tvarka buvo priimti procesiniai sprendimai dėl baudų išieškojimo arba nuspręsta išieškojimą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senačiai. Pareiškėja nusižengimo padarymo momentą nepagrįstai sieja su apkaltinamųjų nuosprendžių vykdymo senaties termino pabaiga, kadangi net ir pasibaigus senaties terminui, pareiškėja turėjo pareigą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus baigiant baudžiamųjų įsakymų ir nuosprendžio vykdymo veiksmus, kas ir buvo padaryta VAT teisėjams priėmus atitinkamas nutartis 2022 m. Taigi, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjos tarnybinio nusižengimo padarymo momento tinkamai taikė VTĮ 34 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos; šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

58.  Išvadoje nustatyta, kad dėl aplaidžiai vykdytų (duomenys neskelbtini) pareigų Lietuvos valstybei buvo padaryta žala, baudžiamosiose bylose valstybės naudai priteistų neapmokėtų piniginių sumų priverstinio išieškojimo nebegalima pradėti suėjus senaties terminams, kurie buvo praleisti dėl M. Ž. ilgalaikio bei tęstinio neveikimo, nebuvo įvykdyti du teismo baudžiamieji įsakymai ir nuosprendis, dėl ko neišieškotos baudos į Lietuvos biudžetą ir taip buvo padaryta aiški žala valstybei, VAT geram vardui ir prestižui, diskredituota valstybės tarnyba, sumenkinta įstaigos, jame dirbančių valstybės tarnautojų reputacija. Tarp pareiškėjos veiksmų ir neigiamų pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokia veika pagrįstai kvalifikuota kaip šiurkštus tarnybinis nusižengimas, atitinkantis VTĮ 33 straipsnio 5 dalies 1 punkte įtvirtinto pažeidimo sudėtį. Atsižvelgiant į padaryto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo pobūdį, nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, neproporcinga.

59.  Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ABTĮ 56 straipsnio 7 dalies nuostatų nepažeidė. Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės normomis nepagrįstas išvadas. Kiti pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčo situacijos vertinti kitaip ir nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas nemotyvuotas, nepagrįstas ar neteisėtas, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

60.  Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes bei atsižvelgęs į jame suformuluotus reikalavimus ir ginčo teisinių santykių specifiką, tinkamai įvertino pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnu ir objektyviu visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą sprendimą, kurį keisti ar naikinti pareiškėjos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Todėl teisėjų kolegija skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą, o apeliacinį skundą atmeta.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                                                    Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė

Egidijus Šileikis